Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO

PLĖTRA REGIONUOSE

2004

Įvadas

Regioninės politikos pagrindinis tikslas yra skatinti tolygią ekonominę plėtrą mažinant išsivystymo netolygumus skirtinguose šalies regionuose. Vienas svarbiausių instrumentų, pripažįstamų tiek mokslininkų, tiek politikų, užtikrinančių efektyvią ekonomikos plėtrą, yra stiprus smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorius.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse sukuriama daugiausiai naujų darbo vietų, užtikrinančių ekonomikos stabilų augimą. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) pasižymi lanksčiu naujovių diegimu ir kūrimu bei aukštų technologijų verslų įsisavinimu. Taigi, SVV tampa regioninės politikos pagrindu.

Smulkaus ir vidutinio verslo, kaip pagrindinės privačios iniciatyvos išraiškos formos, reikšmė Lietuvos ekonomikai nuosekliai auga.

99,4% visų Lietuvos įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės, kurios yra įdarbinusios 64,8% visų šalies dirbančiųjų

1. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai

Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Europos

Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC),

Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos

Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV

subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, jiems teikiamos valstybės pagalbos formos ir kitos šiam verslui svarbios nuostatos.

1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31

d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į SVV.

2. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas

Rinkos sąlygomis yra labai svarbi valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Palankiai verslo aplinkai formuoti rengiamos ir įgyvendinamos valstybinės SVV rėmimo sistemos. Nuo šių sistemų efektyvumo priklauso nacionalinio verslo plėtojimas, naujų darbo vietų kūrimas ir žmonių gyvenimo lygio augimas.

Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikimas:

1. Pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas.

2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas ir įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų lėšų.

3. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, prioritetas teikiamas mažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms).

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės pagalbos formos:

1. Mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų lengvatos.

2. Finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos kapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti.

3. Įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis.

4. Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų steigimas ir jų teikiamos paslaugos*.

* Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymus ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.

Verslo inkubatorių įregistravimo datos, darbuotojų skaičius, inkubuojamų įmonių bei sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus kitimo tendencijos pateiktos pirmoje lentelėje.

1

lentelė

|Verslo inkubatoriaus pavadinimas |

|Įregistravimo data |

|Verslo inkubatoriaus darbuotojų skaičius |

|Inkubuojamų |

|įmonių skaičius veiklos pradžioje |

|Įmonių skaičius (inkubuotų ir inkubuojamų) nuo jų įregistravimo iki 2004 m. |

|sausio 1 d. |

|Sukurta naujų darbo vietų nuo įregistravimo iki 2004 m. sausio 1 d. |

|KTU regioninis VI |

|1998 06 11 |

|17 |

|6 |

|76 |

|283 |

|Telšių apskrities VI |

|1998 11 09 |

|4 |

|10 |

|32 |

|319 |

|Vilnijos VI |

|1998 12 13 |

|5 |

|5 |

|38 |

|100 |

|Alytaus VI |

|1998 12 13 |

|5 |

|4 |

|22 |

|118 |

|Šiaulių VI |

|1999 01 08 |

|5 |

|4 |

|46 |

|400 |

|Kazlų Rūdos VI |

|2000 08 03 |

|5 |

|0 |

|26 |

|123 |

|Iš viso |

|41 |

|29 |

|240 |

|1343 |

2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas verslo inkubatorius šalyje – Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius.

Antroje lentelėje pateikiame verslo inkubatorių duomenis apie inkubuojamų įmonių skaičių 2004 m. liepos 1 d., į inkubatorius priimtų ir juos palikusių įmonių skaičių bei inkubuojamose įmonėse sukurtų naujų darbo vietų skaičių per 2004 m. I pusmetį

2

lentelė

|Verslo inkubatoriaus |

|pavadinimas |

|Bendras |

|inkubuojamų |

|įmonių skaičius |

|2004 m. liepos 1 d. |

|Į inkubatorių |

|priimta naujų įmonių |

|per 2004 m. |

|I pusmetį |

|Inkubatorių |

|palikusių įmonių |

|skaičius |

|per 2004 m. I pusmetį |

|Inkubuojamose |

|įmonėse sukurta |

|naujų darbo vietų |

|per 2004 m. I pusmetį |

|Alytaus VI |

|13 |

|2 |

|3 |

|18 |

|Ignalinos AE regiono VI |

|14 |

|15 |

|2 |

|22 |

|KTU regioninis VI |

|56 |

|17 |

|1 |

|10 |

|Kazlų Rūdos VI |

|10 |

|3 |

|3 |

|11 |

|Šiaulių VI |

|33 |

|6 |

|3 |

|91 |

|Telšių apskrities VI |

|19 |

|9 |

|14 |

|12 |

|Vilnijos VI |

|25 |

|13 |

|10 |

|11 |

|Iš viso |

|170 |

|65 |

|36 |

|175 |

Verslo informacijos centras – tai vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos teritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikia verslo informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.).

Lietuvoje šiuo metu verslo informacijos centrai veikia: Vilniuje,

Kaune, Akmenėje, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Jurbarke, Kaišiadorys,

Lazdijuose, Pakruojyje, Raseiniuose, Skuode, Šakiuose, Šilutėje;

Švenčionėliuose, Tauragėje, Zarasuose, Jonavoje, Kelmėje, Kupiškyje,

Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Rokiškyje, Marijampolėje, Mažeikiuose,

Šalčininkuose, Šiauliuose, Druskininkuose, Molėtuose, Joniškyje, Šilalėje,

Širvintuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Radviliškyje,

Kretingoje. 20 iš jų veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, 13 centrų buvo įsteigti 2003 m. pabaigoje arba 2004 m. ir tik pradeda savo veiklą.

Pirmieji verslo informacijos centrai įsteigti 1998 – 1999 m. Verslininkai noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.

Informacijos paslaugas verslo informacijos centrai teikia nemokamai. Už konsultacijas, mokymus ir informacijos sklaidos renginius gali būti imamas mokestis.

Visi verslo informacijos centrai be aukščiau išvardytų paslaugų taip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas, spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.). Šios paslaugos yra mokamos.

Mokslinių technologinių parkų kūrimo praktika Lietuvoje kol kas labai menka. Vilniaus mokslinis technologinis parkas, jungia 35 smulkias ir vidutines įmones su 250 dirbančiųjų. Šis parkas siūlo techninę aplinką inovaciniam verslui, modernią mokslinių institutų įrangą, verslo vystymo konsultacijas ir pan.

LŽUŪ mokslo ir technologijų parko paskirtis – kelti kaimo kultūros lygį propaguojant mokslo naujoves ir diegiant naujas technologijas, tobulinti žemės, vandens ir miško ūkio specialistų kvalifikaciją, skatinti kaimo verslų plėtojimą.

Mokslinių technologinių parkų vieta šalies ekonomikos plėtroje galėtų būti žymiai didesnė. Problemų, kurias galima būtų spręsti panaudojant technologinius parkus, ratas labai platus: nuo nedarbo lygio mažinimo iki aukštų technologijų vystymo ir jų diegimo.

5. Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos kitos pagalbos formos.

Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams apribojimai:

1. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams formos netaikomos šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:

1.1. valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms;

1.2. įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių;

1.3. įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais, kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikiama nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nustatytų apribojimų.

3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė

3.1 Mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo šalies ūkyje

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių rodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro sektoriaus ekonominės veiklos rezultatyvumą.

BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. galutinis gamybinės veiklos rezultatas. Jis skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš produkcijos atėmus tarpinį vartojimą. Skaičiuojama taip: prie visų ekonominės veiklos rūšių bendrosios pridėtinės vertės, kuri paskaičiuota bazinėmis kainomis, pridedami mokesčiai gaminiams ir minusuojamos subsidijos gaminiams.

1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001-2004 m., % [pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

* – ekonometrinis įvertis

2003 m. MVĮ (2003 m. pabaigoje jos sudarė

99,4% visų šalies įmonių) sukurta BVP dalis siekė 68,2% viso šalies BVP. Šios dalies pokyčiai visame šalies BVP 2001-2003 m. buvo tolygūs ir labai artimi šalies BVP augimo tendencijoms.

MVĮ sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui,

2001–2003 m. padidėjo 34,7% ir 2003 m. sudarė 11 099 Lt vienam gyventojui.

2 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m., Lt [pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

2 paveiksle matome, kad MVĮ produktyvumas 2001-2003 m.

didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas, pagerėjusi mažų ir vidutinių įmonių vadyba.

Regioniniu aspektu žvelgiant į BVP, sukurtą MVĮ, pastebima didelė diferenciacija, t. y. atskirose apskrityse verslas vystomas netolygiai.

3 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui (pagal apskritis) 2002 m., Lt [pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

2002 m. mažose ir vidutinėse įmonėse, BVP, tenkančio vienam gyventojui, daugiausia sukurta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse.

Šiek tiek minėtas rodiklis buvo mažesnis Šiaulių ir Tauragės apskrityse, o

Utenos apskrityje jis sudarė tik 44,7% nagrinėjamoje įmonių grupėje sukurto

BVP vienam gyventojui.

Šalies ūkio ir SVV sektoriaus analizei svarbus sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės rodiklis. Bendroji pridėtinė vertė, skaičiuojant veikusiomis kainomis, 2001–2003 m. nuosekliai augo ir padidėjo nuo 43,6 mlrd. Lt (2001 m.) iki 50,5 mlrd. Lt (2003 m.).

4 pav. Bendroji pridėtinė vertė 2000–2003 m., mlrd. Lt [pic]

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Sparčiausiai 2003 m., palyginti su 2002 m., bendroji pridėtinė vertė išaugo apdirbamojoje gamyboje, elektros, dujų ir vandens tiekimo bei statybos įmonėse.

5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

2000–2002 m., mlrd. Lt [pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

Palyginę 4 ir 5 paveikslus matome, kad MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dinamika 2000–2002 m. atitiko visų šalies įmonių sukurtos bendrosios pridėtinės vertės kitimo tendencijas.

Nagrinėdami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis matome, jog 2000–2002 m. didžiausią bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugų MVĮ.

6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m. akivaizdžiai pastebime, jog didžiausią MVĮ bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir akcinės bendrovės (AB) –

78,1%. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų vaidmuo kuriant bendrąją pridėtinę vertę. Minėtos įmonės 2002 m. sukūrė 16,8% visos

MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Kitų teisinių formų įmonių vaidmuo buvo mažai reikšmingas.

7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.2 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra

2004 m. pradžioje tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 16 MVĮ, 1

km2 Lietuvos ploto veikė 0,84 MVĮ. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė

99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.

8 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ “svorį” nagrinėjamu laikotarpiu lėmė mikroįmonės. 2003 m.

pabaigoje veikė 42 474 mikroįmonės ir jos sudarė 77,4% visų veikiančių įmonių skaičiaus.

Nagrinėdami įmonių struktūrą 2000-2003 m. matome, kad veikiančių įmonių skaičiuje mažėja mikroįmonių dalis, auga mažų įmonių dalis ir nežymiai didėja vidutinių įmonių lyginamasis svoris.

9 pav. Įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Analizuodami veikiančių MVĮ pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis matome, jog prekybos MVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, bet nepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelė konkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje. Nežiūrint to, prekybos įmonės sudaro didžiausią MVĮ dalį – vidutiniškai 40% visų

Lietuvoje veikiančių MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 21 315 veikiančių prekybos MVĮ. Dėl ypač paaštrėjusios konkurencijos prekybos sektoriuje 2000-2003 m. mažmeninės prekybos MVĮ dalis tarp visų prekybos MVĮ sumažėjo nuo 59% iki 55%. Mažoms regionuose veikiančioms didmeninės prekybos įmonėms taip pat buvo sunku konkuruoti su vis labiau į regionus besiskverbiančiais mažmeninės prekybos tinklais. Šiomis veiklomis užsiimančių įmonių dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos MVĮ dalies mažėjimą tarp visų MVĮ.

Tuo tarpu 2003 m., palyginti su 2000 m., paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo ir sudarė 23,7% visų MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 12 914

paslaugas teikiančių veikiančių MVĮ. Didžiausias “svoris” šiame sektoriuje

2003 m. teko sausumos transporto bei viešbučių ir restoranų MVĮ –

atitinkamai 36% ir 20% visų paslaugų MVĮ. Viešbučių verslui 2002-

2003 m. didelės įtakos turėjo viešbučių statybos bumas. Dėl šių priežasčių sumažėjo viešbučių “užimtumas”, sumažėjo svečių skaičius, augo konkurencija.

2000-2002 m. nedaug (nors nuosekliai)

augo pramonės įmonių dalis. 2003 m. veikiančių pramonės MVĮ

lyginamasis svoris visose MVĮ nežymiai sumažėjo ir metų pabaigoje sudarė 15,9%. Pagrindinis šio sektoriaus plėtros variklis –

medienos dirbinių bei maisto produktų ir gėrimų gamybos verslas.

10 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ struktūros analizė pagal įmonių teisines formas rodo, kad gausiausia Lietuvos MVĮ grupė – IĮ. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 27

896 veikiančios IĮ. 2000-2003 m. ši įmonių grupė Lietuvoje vidutiniškai sudarė 57% visų MVĮ, tačiau jų dalis nuo 2002 m. pradėjo mažėti ir

2003 m. pabaigoje sudarė 51,1%. Tuo tarpu UAB populiarumas didėjo ir jų dalis veikiančių MVĮ skaičiuje išaugo iki 45,2 % arba 7,2% per 2003 m.

Kitų teisinių formų MVĮ dalis veikiančių įmonių skaičiuje kito labai nežymiai 2000-2003 m. laikotarpyje.

11 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių teisines formas 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

IĮ yra populiariausia įmonių teisinė forma, nes veiklos pradžiai nereikia arba pakanka nedidelio pradinio kapitalo, taip pat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮ

paprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti norint pertvarkyti į UAB.

Užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamos ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – UAB, nes pastarosios akcijų platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti akcininkų kolektyvą iš gerai pažystamų, patikimų narių.

Nagrinėjamu laikotarpiu pastebimas IĮ mažėjimo tendencijas galėjo sąlygoti tokie veiksniai:

• mokesčių naštos padidėjimas dėl Lietuvos Respublikos

Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuris pakeitė IĮ savininkų įmokų papildomai pensijos daliai apskaičiavimo tvarką;

• ribotos galimybės pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu dėl 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, pagal kurį IĮ, norinčios pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu, turi įvykdyti daug papildomų sąlygų;

• apyvartos ribos sumažinimas (nuo 1 mln. Lt iki 500 tūkst. Lt)

įmonėms (kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių), norinčioms pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu dėl 2002 m.

sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo;

• UAB, kaip įmonių teisinės formos, patrauklumo didėjimas dėl

2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo;

• Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d., numatytas apribojimas, jog IĮ

savininkas negali būti kitos IĮ savininku;

• ūkinės komercinės veiklos vykdymo formų įvairovės padidėjimas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurią nuo 2003 m. sausio 1

d. fiziniams asmenims sudaryta galimybė verstis individualia veikla ją įregistravus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje;

• veiklos pagal verslo liudijimus patrauklumo didėjimas dėl kai kurių šios veiklos apribojimų sumažinimo (verslo liudijimus leista įsigyti trumpesniam nei vienas mėnuo laikotarpiui, išplėstas veiklų pagal verslo liudijimus sąrašas ir kt.);

• didesni reikalavimai registruojant IĮ dėl 2004 m. sausi 1 d.

įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme nustatyto reikalavimo parengti IĮ nuostatus;

• IĮ dažnai sudėtingiau gauti kreditus bankuose, todėl sumažėja plėtros ir konkurencijos galimybės;

• konkurencija su besiplečiančiais didžiaisiais prekybos centrais lėmė prekybos IĮ likvidavimą;

• rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civilinės atsakomybės, kuri didėja augant konkurencijai;

• verslo, į kurį investuotas mažas arba neinvestuotas pradinis kapitalas, plėtros intensyvumas gerokai mažesnis nei verslo, į kurį investuotas kapitalas.

3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ

SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS

MVĮ gausa – tai augančios, “sveikos” ekonomikos požymis.

Nagrinėdami veikiančių MVĮ skaičiaus pokyčius, matome nedidelę tokių įmonių skaičiaus mažėjimo tendenciją 2002-2003 m., kuri atitinka visų veikiančių įmonių skaičiaus dinamiką.

12 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2000–2003 m. [pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ skaičiaus analizė pagal darbuotojų skaičiaus grupes rodo, jog veikiančių MVĮ bei įmonių, turinčių ne daugiau kaip 9 darbuotojus, skaičiaus kaitos tendencijos sutampa. Tuo tarpu įmonių, kurių darbuotojų skaičius 10-49 bei 50-249, skaičiaus dinamika, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi nuo bendrųjų tendencijų.

13 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius įmonių grupėse pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m.

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ

MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA

Mažosios įmonės (ši sąvoka vartojama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymu) Lietuvoje pradėtos registruoti nuo 1992 m. pradžios. Per 1993 m. buvo įregistruotos 8 085 mažosios įmonės. Įsitvirtinant rinkos ekonomikos dėsniams Lietuvoje, formuojantis teisinei verslo aplinkai, vystantis verslo kultūrai, kito mažos įmonės samprata, įmonių registracijos lygis ir kt. 2003 m. įregistruota 12 907 MVĮ.

17 pav. Įregistruotų ir likviduotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius

2000–2003 m.

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Per analizuojamą laikotarpį MVĮ registravimo ir likvidavimo procesai buvo intensyvūs ir permainingi. Tačiau bendra įregistruotų MVĮ skaičiaus tendencija yra mažėjančio pobūdžio, ypač 2001-2003 m.

Įregistruotų ir likviduotų MVĮ skaičiaus pokyčiai įtakojo ir MVĮ augimo lygį.

Mažų ir vidutinių įmonių dinamika 2000-2003 m. pateikta 2

lentelėje

2 lentelė

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Matome, jog 2003 m., palyginti su 2001 m., MVĮ augimo lygis sumažėjo. Tai sietina su itin sparčiu likviduotų MVĮ daugėjimu, kurio „neatsvėrė“ įregistruotos MVĮ. 2002 m. pasireiškė teigiamos MVĮ

skaičiaus kaitos tendencijos. Apie tai liudija MVĮ augimo lygio padidėjimas

2002 m.

3.5 Mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas lietuvos apskrityse

Veikiančios MVĮ šalies regionuose yra pasiskirsčiusios labai netolygiai. Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir verslui palankiose regionuose, kuriuose gerai išplėtota institucinė verslo infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis potencialas, tuo tarpu atokesni rajonai ir kaimo gyvenamosios vietovės, kuriuose vyrauja žemės ūkis arba viena pramonės šaka, atsilieka. 2003 m.

pabaigoje dauguma MVĮ vykdė veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji šalies miestai: 2003 m. Vilniaus apskrityje veikė 31%, Kauno –

21%, Klaipėdos – 13%.

18 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas

Lietuvos apskrityse 2003 12 31 d.

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Didesnis veikiančių MVĮ skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo lygio apskrityse, nes SVV

yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Apskrityse, kuriose mažas nedarbo lygis, 1 000 gyventojų tenka daugiau veikiančių MVĮ negu apskrityse, kuriose nedarbo lygis yra didelis. 2003 m. pabaigoje pagal veikiančių MVĮ skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, pirmavo Vilniaus – 20,1

(nedarbo lygis – 7,6%), Klaipėdos – 18,4 (nedarbo lygis – 9,8%), Kauno –

16,5 (nedarbo lygis – 8,5%) apskritys. Šis rodiklis mažiausias Tauragės –

10,5 (nedarbo lygis – 14,0%) Utenos – 10,8 (nedarbo lygis – 10,4%), ir

Alytaus – 11,4 (nedarbo lygis – 13,9%) apskrityse.

19 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 000

gyventojų, apskrityse 2003 12 31 d.

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

20 pav. Nedarbo lygis apskrityse 2003 12 31 d., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Žvelgiant į įregistruotų bei likviduotų MVĮ pasiskirstymą apskrityse 2003 m., galima pastebėti, jog 2003 m. daugiausia MVĮ

įregistruota bei likviduota buvo apskrityse, kuriose MVĮ sukūrė didžiausią dalį BVP – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

21 pav. Įregistruotų bei likviduotų mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas apskrityse 2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

3.6 Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba

3.6.1 Eksportas

2002 m. SVĮ eksporto apimtys sudarė 4 129,0 mln. Lt arba 20,8%

bendro Lietuvos eksporto vertės.

Pagal apskritis, akivaizdžiai išsiskiria Vilnius. Šios apskrities SVĮ eksportas sudarė 33,1% viso šalies SVĮ eksporto.

22 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto pasiskirstymas pagal apskritis

2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Lyginamajai analizei yra vertingi ankstesnių metų

SVĮ eksporto apimčių pagal apskritis duomenys.

23 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto pasiskirstymas pagal apskritis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

2002 m., palyginti su ankstesniais metais, dominuojančias pozicijas pagal eksportuotos produkcijos apimtis išsaugojo Vilniaus apskritis. Antroje vietoje stabiliai laikėsi

Kauno apskritis. Klaipėdos apskritis 2000 m. turėtą antrąją vietą prarado 2001–2002 m., o jos pagrindiniu konkurentu tapo Marijampolės apskritis.

3.6.2 Importas

2002 m. SVĮ importo vertė buvo 9 483,9 mln. Lt ir sudarė 35,0%

bendro Lietuvos importo.

2002 m. SVĮ importo pasiskirstymas pagal apskritis parodytas 24

paveiksle

24 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių importo pasiskirstymas pagal apskritis

2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Matome, kad didžiąją dalį importo operacijų vykdė SVĮ, kurios veikė Vilniaus apskrityje, o iš jų „liūto dalis“ teko

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančioms įmonėms. Antroji vieta pagal importuotų prekių ir paslaugų apimtis atiteko Kauno apskričiai, o trečiąją vietą užėmė Klaipėdos apskritis.

25 paveiksle matome, kaip 2000–2002 m. kito SV

Į importo pasiskirstymas pagal apskritis.

25 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių importo pasiskirstymas pagal apskritis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

SVĮ importo dalis visame SVĮ importe mažėjo Kauno,

Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Nedaug ji išaugo Vilniaus,

Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.

4. Svv sektoriaus ssgg (swot) analizė

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija iki 2015 metų buvo rengiama dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo kruopščiai išanalizuota ir ištirta SVV esama teisinė, ekonominė, institucinė ir informacinė aplinka. Šio tyrimo pagrindu buvo parengta Stiprybių –

Silpnybių – Galimybių – Grėsmių (SWOT) analizė.

Stipriosios pusės

1. Ekonomikos stabilumas. Lietuvos ūkis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis – pereinamasis laikotarpis iš esmės užbaigtas. Pasiektas BVP

augimas, užtikrinti nedideli infliacijos tempai.

2. Esama teisės bazė. Teisinis verslo reguliavimas vykdomas atsižvelgiant į ES teisę bei parengtas Lietuvos ūkio strategines kryptis ir programas. SVV reglamentuoja suformuota teisinė – normatyvinė bazė, parengti ir toliau tobulinami SVV plėtrą reglamentuojantys teisės aktai.

• Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą. Sukurta ir plečiama institucijų, teikiančių paramą SVV, sistema. Tai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai, Lietuvos eksporto ir importo draudimas ir kita.

Šios institucijos teikia nemokamą verslo informaciją, mokymo ir konsultavimo paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslininkams.

Įsteigta institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri SVV

subjektams teikia mikro kreditus, paskolų garantijas bankams, investuoja rizikos kapitalą į SVV subjektus bei teikia dalinį paskolų palūkanų dengimą SVV subjektams. Verslininkai turi galimybę pasinaudoti kredito linijomis iš ES PHARE I ir II programų, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų lėšų.

3. Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su Vidurio

Europos šalimis ir NVS): kelių tinklas, telekomunikacijos, energetika, vandens tiekimas, kanalizacija ir pan.

4. Potencialus sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių: bendroje ūkio struktūroje dominuoja SVĮ subjektai.

5. Patraukli turizmo aplinka: gamtinė aplinka, kultūriniai – istoriniai ištekliai, turizmo infrastruktūra, artimos didelės turizmo rinkos, etninių ir kultūrinių ryšių gausa su užsienio šalimis.

6. Patogi Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva, būdama rytinėje Europos dalyje, yra tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų valstybių, turinti tankiai ir pakankamai išvystytą sausumos, geležinkelių, oro transporto kelių tinklą, neužšąlantį uostą.

Silpnosios pusės

7. Maža šalies rinka: palyginus su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos šalimis, Lietuvoje yra labai mažas gyventojų ir ūkio subjektų skaičius.

8. Maža perkamoji galia šalyje. Gyventojų pajamos yra nepakankamos ir labai atsilieka nuo ES šalių lygio.

9. SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nėra efektyvi: netolygiai išvystyta institucinė verslo infrastruktūra regionuose, nėra finansinių institucijų įvairovės.

10. SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) nedidelis. SVĮ

tankis yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis. Lietuvoje yra labai žemas verslumo lygis, t.y. ūkio subjektų skaičius, tenkantis šalies gyventojams.

11. Nepalanki aplinka investicijoms. Iš dalies nepalanki šalies teisinė aplinka, mokesčių lengvatos aprėpia tik mikro įmones, nekvalifikuota darbo jėga atskiruose regionuose, neefektyvi valdžios institucijų veikla, biurokratinių barjerų gausa, mažai dėmesio skiriama strateginiam investicijų planavimui, žemas vidaus vartojimas.

Nesukurtas patrauklus Lietuvos tarptautinis įvaizdis: nepakankamai efektyviai ir nuosekliai formuojamas Lietuvos valstybingumo ir turistinės šalies įvaizdis.

12. Nusidėvėję įrengimai ir pasenusios gamybos technologijos. Viena iš svarbiausių produkcijos mažo konkurencingumo priežasčių yra nusidėvėję įrengimai, labai lėti naujų technologijų ir inovacijų diegimo tempai, apgyvendinimo paslaugų sektoriuje didelė dalis statinių yra pasenę ar prastos būklės.

13. Lėti verslo plėtros tempai. Per paskutinius metus sumažėjo SVĮ

apyvarta, o naujai įregistruotų ir išregistruotų SVĮ saldo yra neigiamas.

14. Nedidelis SVĮ eksportas. Lėti pokyčiai bendroje eksporto struktūroje.

Eksporto/importo saldo 2002 metais pirmą kartą tapo teigiamas, tačiau teigti, kad tai pastovi tendencija duomenų nepakanka.

15. Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems ir plėtojantiems SVV, stoka. Lietuvos bankų sektorius ir finansinių institucijų sistema nepakankamai išplėtota ir konkurencinga.

Komerciniuose bankuose sunku gauti ilgalaikes paskolas – dažniausiai siūlomos trumpalaikės (vienerių metų trukmės) ir aukštų palūkanų paskolos. Nesukurta efektyvi finansinės paramos teikimo praktika SVV

subjektams, ypač verslą pradedančioms ir perspektyvioms smulkioms įmonėms. Maži savivaldybių SVV fondai: nepakanka lėšų, nepakankamai analizuojamas jų panaudojimas ir tikslingumas.

16. Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai): darbo jėgos kainos padidėjimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo didėjimo,

IĮ savininkų socialinio draudimo sąlygų pasikeitimas.

17. Administracinių funkcijų našta SVĮ. Ne tik verslininkai, bet ir valstybės valdžios institucijos pripažįsta, kad šiuo metu dar yra daug biurokratinių suvaržymų verslui. Sukurtos komisijos ir darbo grupės biurokratiniams barjerams mažinti, deja, visų komisijų darbo rezultatai neduoda laukiamo efekto. Šiuo metu veikia daug kontroliuojančių ir tikrinančių valstybės institucijų, kurios pačios sau rengia tikrinimo taisykles, kurių privalu laikytis ūkio subjektams. Tai verčia SVĮ daryti papildomas investicijas, užtikrinant šių taisyklių laikymąsi, arba sukuria prielaidas korupcijai.

18. Neefektyvi SVV informacijos sistema: neskiriama pakankamai dėmesio jos pateikimo kanalų formavimui užsienio rinkoms. Nėra bendros informacinės sistemos, jungiančios informacijos suteikimą verslininkams ir grįžtamosios informacijos apie SVV subjektų veiklą.

Pagrindiniai verslo informacijos centrai įkurti didžiuose miestuose ir kai kurių rajonų centruose, tuo tarpu kitose Lietuvos vietovėse verslo informacija sunkiai gaunama.

19. Nesuformuota SVV statistikos bazė: lyginant su ES šalių statistine SVV

informacija nepalyginama.

20. Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių vadovų: jų kompetencijos stoka. Ribotos galimybės kelti kvalifikaciją veikiančioje įmonėje tiek vadovui, tiek darbuotojams atskiruose regionuose. Bendrojo lavinimo mokyklose nenumatytas privalomas ekonomikos ar verslo pagrindų dalykų mokymas: didelė dalis baigusiųjų mokyklas ir patenkančių į rinką neturi elementarių verslo žinių.

21. Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui vystyti: tik 60 %, SVV subjektų turi kompiuterius ir tik 40 %, naudojasi internetu, įstatymiškai neapibrėžta elektroninė prekyba –

atsiskaitymai, mokesčių surinkimas, intelektualios nuosavybės internete teisė ir kita.

22. Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ. Nėra sukurta ir įdiegta elektroninė tiekimo birža, kuri užtikrintų paslaugų ir produkcijos tiekimo tarp didelių ir SVĮ optimizavimą.

23. Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose: nėra aiškios regioninės politikos, o regionų plėtros politikos formavimo ir plėtros priemonių įgyvendinimas išskaidytas po šakines ministerijas, nėra konkrečiai apibrėžtos ministerijų funkcijos ir atsakomybė.

24. Aukštas nusikalstamumo lygis. Nors kriminaliniai nusikaltimai didelės įtakos verslo plėtrai jau nedaro, bet išlieka gana stabilus ekonominių nusikaltimų lygis, taip pat išlieka problemos, susijusios su mokesčių slėpimu, neteisėtu pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimu, neskaidriu privatizavimu, viešaisiais pirkimais ir šešėlinės ekonomikos dydžiu.

Galimybės

25. Privataus sektoriaus įmonių augimas. Privataus sektoriaus sukurtos dalies BVP augimas, užimtųjų skaičiaus privačiame sektoriuje dalies visame užimtųjų skaičiuje didėjimas.

26. Teisės ir institucinės sistemos tobulinimas ryšium su įstojimu į ES.

Įstojusi į ES, Lietuva turi galimybę pasinaudoti Struktūrinių ES fondų teikiama finansine parama, todėl būtina jau dabar įvardyti atsakingas institucijas, kurios administruos Struktūrinių fondų teikiamą finansinę paramą, bei parengti ir reglamentuoti visas procedūras, veiklos vadovus, audito, projektų vieningos valdymo ir apskaitos sistemas, atitinkančias ES reikalavimus.

27. Tarptautinė techninė ir finansinė pagalba. Dėl integracijos į ES

išsiplėtė rinkos, informacijos kanalai, atsirado didesnės galimybės naudotis moksliniais pasiekimais, naujomis technologijomis ir pan.

Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybė gauti paramą iš Struktūrinių ir kitų fondų SVV plėtros programoms įgyvendinti, prieš tai parengus atitinkamą įstatyminę bazę, nustačius prioritetus, parengus finansinės paramos priėmimo bei efektyvaus panaudojimo sistemą.

28. Integracija į ES šalių rinką ir Baltijos regiono ekonominę zoną.

Įstojus į ES, atsirado galimybė laisvam darbo jėgos ir kapitalo judėjimui, didesnės galimybės dalyvauti tarptautiniuose klasteriuose, prisijungti prie transnacionalinių verslo plėtros programų,- tai turėtų pagyvinti eksportą į ES ir kitas Baltijos regiono šalis.

29. Dėl SVĮ lankstumo integracija į ES bus lengvesnė. SVĮ įsteigimas dažniausiai nereikalauja didelių kapitalinių įdėjimų (ypač paslaugų sektoriuje), didelė veiklos įvairovė, lankstumas, galimybės inovacijų diegimui.

30. Turizmo sektoriaus plėtra. Sparčiai besiplėtojant kaimo turizmui ir viešbučių, restoranų, pramogų tinklui, tikėtina, kad pradės augti įvažiuojamasis turizmas.

31. Galimybės veikti NVS šalių rinkose. Ilgainiui vakarų rinkos orientuosis į rytus ir tikėtina, kad Europos ekonominė erdvė taps

Euroazine.

32. Didesnės užsienio tiesioginės investicijos į SVĮ bei bendros įmonės su

SVĮ.

33. Geresni marketingo rezultatai bendradarbiavimo dėka. SVV dalyvavimas mugėse ir parodose.

Grėsmės

34. NVS šalių besivystančių rinkų nestabilumas. NVS šalių gamybos vystymosi tempų pokyčiai, prekių ir paslaugų realizavimo svyravimai.

35. ES šalių produkcijos konkurencija. Vykstant globalizacijos procesams, esant laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, didėja konkurencinis spaudimas Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms. Galimi įmonių bankrotai, bedarbių skaičiaus didėjimas, valstybės socialinių išmokų didėjimas.

36. ES vidaus rinkos protekcinė politika. Bendras apribojimų užsienio prekybai lygis Lietuvoje yra žemesnis nei ES.

37. Nėra susiformavusi verslo kultūra. Palyginti didelė visuomenės dalis nėra iniciatyvi, laukia valstybės paramos įvairiais verslo organizavimo ir vykdymo klausimais, nepakankama pagarba klientui, geranoriškumo, darbuotojų motyvacijos, skatinimo svertų panaudojimo stoka, teisiniais dokumentais apibrėžtų nuostatų vykdymo problema. Dėl dažnai keičiamos teisinės aplinkos, netolygios šalies ekonomikos plėtros, verslo plėtros neapibrėžtumo jaučiamas gyventojų nepasitikėjimas vyriausybės priimamais sprendimais, vykdoma politika bei finansinių institucijų veikla, nedidėja verslumas.

• Užsienio valstybių (NVS) socialinė – ekonominė padėtis: gali turėti neigiamą įtaką SVV plėtrai Lietuvoje, jei nebus tobulinama teisinė bazė, transporto infrastruktūra, šalių susitarimu palengvinamos tranzito sąlygos, mažinamas nusikalstamumas.

5. Svv sektoriaus plėtros strategija

SVV sektoriaus plėtros strategija apima pagrindinius plėtrai būtinus elementus :

VIZIJA

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turi išvystytą infrastruktūrą, veikia atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje, integruotoje į ES ekonomikos erdvę, naudoja modernias technologijas, kvalifikuotą darbo jėgą, gamina konkurencingas, inovatyvias prekes bei teikia paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms ir sukuria dominuojančią bendrojo vidaus produkto dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai prisiderina prie rinkos pokyčių, racionaliai naudoja išteklius, kuria naujas darbo vietas, užtikrina subalansuotą ekonomikos plėtrą.

VALSTYBĖS MISIJA

Lietuvos Respublikos valstybės misija yra:

1. Sukurti palankią teisinę ir informacinę aplinką SVV plėtrai;

2. Sukurti efektyvią SVV informacinę sistemą;

3. Sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas greitam ir pigiam SVĮ steigimui;

4. Pagerinti finansavimą visą SVĮ veiklos laiką;

5. Stiprinti SVĮ inovacinius ir technologinius pajėgumus;

6. Skatinti verslumą panaudojant švietimo, mokymosi visą gyvenimą sistemas bei užtikrinant mokymo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą SVV subjektams;

7. SVV paramos institucinės infrastruktūros sukūrimas ir plėtra.

SVV plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys buvo šios:

1. SVV teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas.

2. Finansinės paramos SVV subjektams gerinimas.

3. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas.

4. Inovacijų bei informacinių technologijų panaudojimo SVV

skatinimas.

5. Institucinės infrastruktūros tobulinimas.

6. Verslo savivaldos plėtra.

7. SVV plėtra regionuose.

8. Didelių ir SVĮ bendradarbiavimo bei SVĮ tarpusavio bendradarbiavimo šalies ir tarptautiniame lygyje skatinimas.

9. Atskirų visuomenės grupių integracija į SVV.

10. Verslumo skatinimas panaudojant švietimo sistemą.

Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių

Lietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laikė smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. 2003 metais buvo numatyta ilgalaikė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyva, kuri 2004 m. strategijoje apribota iki vidutinės trukmės.

Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV plėtros politikos pagrindas išliko nepakitęs – naujausių technologijų taikymas, kūrybiškumas, kvalifikuotų verslininkų gausėjimas.

Pereinant prie SVV plėtros strateginių tikslų, galima būtų užakcentuoti du aspektus:

1. 2004 m. strateginiai tikslai buvo papildyti vienu nauju punktu, t.y. didinti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas diegti inovacijas ir naudoti naujas technologijas.

2. 2003 m. vienas iš tikslų buvo baigti formuoti smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis –

institucinę, informacinę ir finansinės paramos struktūrą ir kontrolę.

Lygiai toks pat tikslas yra pateiktas ir 2004 m. plėtros strategijoje. Iš to galime daryti prielaidą, jog iki 2003 m. šis tikslas nebuvo įgyvendintas, nors jo pabaigos terminas ir aiškiai suformuluotas.

Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinime pagrindinės problemos: nebaigta reformuoti teisinė sistema; išlikę biurokratiniai verslo suvaržymai; skirtingai nei

Europos Komisijos rekomendacijose traktuojamas smulkių ir vidutinių įmonių apibrėžimas; nepakankamai tobula mokesčių sistema ir buhalterinė apskaita; sudėtingas mokesčių apskaičiavimo mechanizmas;

netobulas mokesčių administravimas. Reziumuojant galima būtų teigti, jog didžiausios problemos, susijusios su SVV plėtra, yra mokesčių sistemos ir mokesčių administravimo netobulumas, iš kurio būtų galima išvesti ir likusias problemas – nepilnai reformuota teisinė sistema bei biurokratiniai suvaržymai. 2003 m. siūlomos sprendimo priemonės daugiau susijusios su mokesčių įstatymo pakeitimu; kriterijų, pagal kuriuos būtų galima tikslingai skirti valstybės paramą, nustatymu; individualių įmonių atskaitomybės tvarkos bei formos patikslinimu; PVM įstatymo pakeitimu, su tikslu supaprastinti deklaravimo ir mokėjimo tvarką. 2004 m. didesnis prioritetas buvo skiriamas verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimui, t.y. sumažinti licenzijavimą gamyboje ir versle, tuo skatinant sąžiningą konkurenciją; skatinti bendradarbiavimą tarp didelių ir smulkių įmonių, kadangi šis bendradarbiavimas didina sukuriamą pridedamąją vertę visuose jos sukūrimo etapuose; užtikrinti nacionalinį dalinį pagrindinių ES

finansuojamų programų bei kitų tarptautinių, daugiašalių ir dvišalių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų finansavimą, taip pat informacijos apie galimybę smulkioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti programose sklaidą; spartinant likvidavimo procedūras bankrutuojančiose įmonėse, neturinčiose arba turinčiose nepakankamai turto administravimo išlaidoms apmokėti bei numatyti teikti garantijas už smulkaus ir vidutinio verslo subjektų gaunamas paskolas ir lizingą.

Apibendrinant galime teigti, jog 2003 m. didesnis dėmesys buvo skiriamas SVV naštai mokesčių klausimais, t.y. tobulinti mokesčių sistemą bei patį mokesčių administravimą. 2004 metais didesnis dėmesys skiriamas teisinės aplinkos tobulinimui, t.y. licencijavimui palankesnių sąlygų sudarymas, bankrutuojančių įmonių likvidavimo procedūrų supaprastinimas ir pan. Taip pat didelis dėmesys skiriamas verslo plėtros programoms bei informacijos apie jų finansavimo galimybes sklaidai, t.y. šiuo metu tiek verslininkai, tiek valdžios atstovai pagaliau įsisąmonino, jog siūloma pagalba galėtų padėti įsitvirtinti daugeliui SVV atstovų bei pilnavertiškiau pasiruošti būsimai konkurencijai bei rinkos plėtrai.

Kalbant apie smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimą, vienas iš pagrindinių SVV veiklos stabdžių –

finansinių išteklių stoka. Institucija, kuri ruošė šią SVV plėtros strategiją, vertina, jog dėl šios problemos yra kalta finansų institucijų sistemos netobulumas bei kiti netobulai veikiantys finansinių struktūrų svertai.

2004 m. programoje yra įvardintos ir šios rinkos plėtros stabdžiai

– smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti

SVV steigimą ir veikiančių įmonių plėtrą, turėtų sudaryti ypač palankias sąlygas naudotis informacinėmis, mokymo ir konsultavimo paslaugomis. 2003

m. programoje buvo nurodytas ir šios finansinės pagalbos motyvas – „labai greitai atsiperka“. 2004 m. programoje šios prielaidos buvo atsisakyta, pakeičiant ją labiau apibrėžta – „nes smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, nors ir suvokdami žinių svarbą verslo sėkmei, dažnai nepajėgia sumokėti visos konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos“. Šia prielaida remiantis ir buvo suformuluotas tikslas užtikrinti, kad „smulkaus ir vidutinio verslo subjektai laiku gautų išsamią ir nebrangią verslo informaciją“. Šiam tikslui pasiekti numatytos sekančios priemonės:

• subsidijuojamos mokymo ir konsultavimo aktualiausiais verslo klausimais paslaugos;

• galimybė bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis (internetinė verslo informacija);

• informacija apie teisinės bazės pokyčius;

• viešųjų pirkimų informacinė sistema (perkelta į elektroninę terpę);

• statistikos informacija verslo būklės analizei atlikti;

• analitinė Lietuvos SVV būklės ir perspektyvų apžvalga;

• informuojama visuomenė apie verslo sąlygas ir verslininkų problemas per žiniasklaidos priemones, su tikslu kurti teigiamą verslininko – pagrindinio ekonomikos pažangos subjekto įvaizdį;

• galimybės naudotis internetu.

Šios priemonės nepakito naujojoje 2004 m. programoje – buvo atsisakyta vienintelės priemonės – „parengti ir įdiegti subsidijuojamų mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo SVV subjektams kontrolės ir įvertinimo sistemą“. Iš esmės ši sistema nebūtų buvusi įdiegta, kadangi esant silpniems administraciniams gebėjimams, nebūtų buvusi sukurta kvalifikuota ir kompetentinga institucija, kuri būtų galėjusi tinkamai audituoti subsidijuojamas mokymo programas. Kadangi nėra sukurta šios funkcijos strategijos bei nėra įvardinti pagrindiniai tikslai, tai subsidijuojami mokymai bei jų programos yra paliktos rinkos jėgoms bei atsitiktiniams sprendimams.

Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yra numatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant ją kryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką.

6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS

IKI 2015 METŲ

Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yra numatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant ją kryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką.

Strategija numato SVV sektoriaus plėtros strategines kryptis šiose srityse:

1. Naujų SVĮ steigimas. Įregistruotos SVĮ, kurios veikia mažiau nei trejus metus, ir naujai steigiamos įmonės.

2. Veikiančios įmonės. Visos SVĮ, veikiančios ilgiau nei treji metai.

3. Regioninė SVV plėtra, siekiant subalansuoti šalies regionų ekonominę ir socialinę plėtrą bendrame šalies kontekste ir išsaugant regionų įvairovę.

3. Darbuotojų kvalifikacija: žinios ir gebėjimai.

4. SVV infrastruktūra.

5. SVV parama.

I sritis. SVV plėtros strateginės kryptys naujų SVĮ steigimo srityje.

Naujų SVĮ steigimui trukdo tokios problemos, kaip informacijos stoka, patirties versle trūkumas, įėjimo į rinką problemos, valdymo įgūdžių stoka, lėšų trūkumas, administracinės problemos. Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:

1. SVĮ steigimosi aktyvinimas – smulkaus ir vidutinio verslo steigimo kaštai turi tapti konkurencingi Europos Sąjungoje, SVĮ

registracinės sistemos interneto tinkle sukūrimas ir prieinamumas verslininkams,

2. Finansinių paslaugų išplėtimas SVĮ – subalansuoti bankinės sistemos ir SVĮ santykius sukuriant atitinkamus instrumentus ir tobulinant sąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais, paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama.

3. Inovatyvių įmonių steigimosi skatinimas – naujų inovatyvių SVĮ

skaičiaus, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose ir technologiniuose parkuose.

II sritis. SVV plėtros strateginės kryptys veikiančių SVĮ srityje.

Svarbus vaidmuo, užtikrinant spartesnę plėtrą SVV sektoriuje, tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos verslo ateitis Baltijos šalių regione ir Europoje priklauso nuo SVV konkurencingumo ir dinamiškumo.

Veikiančios SVĮ susiduria su tokiomis problemomis, kaip lėšų trūkumas, informacijos apie rinkas trūkumas, žema vadybos kokybė, darbuotojų gebėjimų stoka, senos technologijos, žema verslo kultūra, vietos rinkos ribotumas.

Svarbu skatinti veikiančias įmones naudoti modernias technologijas, diegti inovacijas, veikti pagal ES kokybės standartus.

Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:

1. SVĮ gyvavimo laikotarpio prailginimas.

2. Inovacijų ir technologijų diegimo skatinimas – remti nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam pritaikymui, SVĮ plėtrai, kokybinių reikalavimų pritaikymui ir sertifikavimo sistemų įdiegimui.

3. SVĮ konkurencingumo didinimas – vykdyti programas, skatinančias technologinį kooperavimąsi ir dalinimąsi tarp skirtingo dydžio įmonių nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

4. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas – kartu su ES šalimis sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų lengvai suprantamos ir perduodamos tinklų pagalba.

III sritis. Strateginės kryptys regioninės SVV plėtros srityje.

SVV plėtros problemos ir galimybės kiekviename regione yra skirtingos, todėl formuojant ir įgyvendinant SVV plėtros strategiją, būtina skirti ypatingą dėmesį regioniniam veiksniui. Planuojant šalies regioninę plėtrą, būtina įvertinti ES struktūrinę politiką, kuri siekia sumažinti ES

valstybių ekonominio išsivystymo skirtumus. Siekiant racionaliai dalyvauti

ES regioninės plėtros programose, yra būtina:

1. Suformuoti ir įgyvendinti regioninę plėtros politiką.

2. Parengti strateginius regioninius plėtros planus, iš jų SVV

plėtros planus.

3. Siekti subalansuotos regioninės verslo plėtros.

4. Efektyviai naudoti regioninio verslo plėtros potencialą.

Svarbiausia strateginė kryptis šioje srityje: SVV plėtros strategijos realizavimas regionuose, įvertinant regionų ypatumus, poreikius ir galimybes, išlaikant kiekvieno regiono specifiką.

IV sritis. Strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje.

SVĮ sėkmė tiek įeinant į rinką, tiek vystant verslą, stiprinant jo konkurencingumą, didžia dalimi priklauso nuo vadovaujančio personalo, darbuotojų kvalifikacijos, jų žinių apie naujas gamybos technologijas, rinkas, finansų valdymą, buhalterinę apskaitą, darbo teisės klausimus, todėl būtina kelti vadybos lygį, investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikant ir panaudojant įgytas žinias. Keliant darbuotojų kvalifikaciją susiduriama su įmonių administracijos neigiamu požiūriu į mokymus, paskatų stoka, rinkos informacijos neprieinamumu, ryšio stoka tarp verslo poreikių ir mokymų.

Racionali SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema sudarytų sąlygas įmonėms tapti konkurencingomis tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

Svarbiausios strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje:

1. Bendrųjų žinių apie verslą ir verslininkystę modulių parengimas ir įtraukimas į vidurinio mokslo, kolegijų ir universitetų mokymo programas.

2. Smulkių ir vidutinių įmonių vadybininkų rengimo atitinkamų programų sukūrimas.

3. Tarptautinio verslo specialistų rengimo plėtojimas, versliškumą ugdančių bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančių kursų skaičių ir kokybę didinimas.

4. Institucijų, teikiančių konsultacines – mokomąsias paslaugas, tinklo plėtojimas ir paslaugų kokybės gerinimas.

5. Konsultavimo ir mokymo paslaugų SVĮ ir potencialiems verslininkams rėmimas.

6. Ekonominiais svertais skatinti įmonių investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

V. sritis. Strateginės kryptys SVV infrastruktūros srityje.

SVV sektoriaus plėtrai būtina tinkama fizinė, informacinė ir institucinė infrastruktūra. Plėtojant fizinę verslo infrastruktūrą (kelių tinklas, telekomunikacijos, statiniai, energetika, vandens tiekimas ir kanalizacija) susiduriama su tokiomis problemomis, kaip patalpų trūkumas, neišvystyta nekilnojamų daiktų rinka, aukštos informacinių technologijų kainos, aukštos energetinių išteklių kainos, didelis apribojimų ir suvaržymų skaičius. Fizinės infrastruktūros išvystymo lygis ir SVV

sektoriaus plėtra yra tarpusavyje susiję: SVĮ yra fizinės infrastruktūros prekių ir paslaugų vartotojas ir kartu gamintojas.

Svarbiausios strateginės kryptys SVV infrastruktūros plėtros srityje:

1. Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos sukūrimas.

2. Teisinių – ekonominių sąlygų sudarymas fizinės infrastruktūros plėtrai.

3. Nefinansinės paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai teikiančios institucinės infrastruktūros sukūrimas ir tobulinimas. SVV

plėtros uždavinių įgyvendinimo būtinumas per tris skirtingus institucinius lygius:

Nacionalinis lygis (nacionalinė SVV plėtros programa);

2. Regioninis lygis (institucijų palaikymas ir plėtra);

3. Vietinis lygis (verslininkų ir verslo lygio palaikymas ir plėtra).

Visi šie lygiai turi veikti labai glaudžioje tarpusavio sąveikoje ir koordinuojami.

SVV plėtros institucinės infrastruktūros lygiai pateikti 3

lentelėje.

3

lentelė

|Lygis |Uždaviniai |Atsakingos |

| | |institucijos |

|Nacionalin|Palankių sąlygų SVĮ steigimuisi ir plėtrai |Valstybinės |

|is |sudarymas ir tobulinimas, remiantis |institucijos |

|lygis |politiniais ir teisiniais svertais, | |

| |vidinėmis sąlygomis. | |

| |Užtikrinti SVV sektoriaus priėjimą prie | |

| |materialių ir finansinių išteklių. | |

| |Skatinti investicijas į naujus verslus. | |

|Regioninis|Institucinės sistemos sukūrimas SVV remti ir|Viešojo ir privataus|

|lygis |plėtoti, teikiant efektyvias paslaugas: |sektoriaus, ne pelno|

| |konsultacijų, mokymų, informacijos, |siekiančios, |

| |teisinių, partnerių paieškos, inovacijų |nevyriausybinės |

| |diegimo, finansinių išteklių, kreditų |institucijos, |

| |garantijų. |agentūros. |

| |Dalyvavimas SVV plėtros specialiose |SVĮ,verslininkai, |

|Vietinis |programose. |ekpertizės, |

| |Ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos, |sertifikavimo |

|lygis |marketingo, teisinių žinių bei gebėjimų |institucijos, |

| |ugdymas. |konsultacinės |

| | |įmonės. |

Verslo poreikiai turi lemti SVV plėtros politiką, formuoti reikalavimus šalies SVV plėtros programai ir institucijų, teikiančių paramą

SVV, veiklos tobulinimui. Prioritetai turi būti teikiami SVĮ poreikių patenkinimui. Institucinės infrastruktūros plėtra turi būti valstybės koordinuojama tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu ir turi užtikrinti atskirų miestų, rajonų ir šalies SVĮ ir verslumo augimą, todėl išskirtinę vietą turėtų užimti teikiamų ir numatomų teikti SVV sektoriui paslaugų pastovumo ir kokybės klausimai.

VI sritis. Strateginės kryptys SVV paramos srityje.

Institucijų, teikiančių paramą SVV, verslininkus vienijančių organizacijų, kitų ūkio subjektų aktyvus bendradarbiavimas yra SVV

sektoriaus plėtros garantas. SVV paramos institucijos ir verslininkus vienijančios organizacijos nepakankamai remia veikiančias, naujai įsteigtas įmones bei pradedančiuosius verslininkus. Dėl šios priežasties valstybės institucijų veikla turi būti žymiai aktyvesnė. Didėja savivaldybių ir darbo biržų parama naujoms įmonėms ir pradedantiesiems verslininkams. Bankinio sektoriaus parama naujam verslui taip pat svarbi – turėtų padidėti komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų vaidmuo remiant naujų SVĮ

steigimąsi ir plėtrą. Užsienio vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovybės Lietuvoje taip pat remia naują verslą. Pagrindinė šių organizacijų veikla yra verslo informacijos teikimas, pagalba pasirenkant veiklos rūšį, verslininkų mokymas.

Svarbiausios strateginės kryptys SVV paramos srityje:

1. Sukurti ir įgyvendinti finansinės paramos sistemą.

2. Išplėsti ir sustiprinti institucijų infrastruktūrą, teikiančių paramą SVV, tinklą.

3. Teikti nemokamas ar subsidijuojamas informacijos, konsultavimo ir kitas paslaugas verslininkams pradiniame naujos įmonės veiklos etape.

4. Taikyti patalpų įsigijimo lengvatas.

5. Sudaryti sąlygas lizingo veiklos plėtimui.

6. Sudaryti sąlygas pasinaudoti frančizės privalumais.

SVV plėtros iki 2015 metų prognozė naujų įmonių steigimo srityje pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė

|Eil.|Pozicija |Optimistinis |Pesimistinis|

|Nr. | |variantas |variantas |

| |Įmonių skaičius 1000 gyventojų padidės |4 kartus |2 kartus |

| |SVĮ sudarys viso Lietuvos įmonių skaičiaus|98 % |80 % |

| |Naujų įmonių likvidavimo lygis sumažės |4 kartus |2 kartus |

| |Veikiančių įmonių skaičius nuo bendro |80 % |60 % |

| |įmonių skaičiaus: | | |

|4.1.|Apdirbamoji pramonė |16 % |22 % |

|4.2.|Statyba |20 % |5 % |

|4.3.|Prekyba, paslaugos, viešbučiai ir |45 % |51 % |

| |restoranai | | |

|4.4 |Transportas ir ryšiai |19 % |22 % |

Siekiant, kad veikiantis smulkus ir vidutinis verslas taptų konkurencingu vidaus ir tarptautinėje rinkose, iki 2015m. prognozuojama pasiekti tokius rezultatus.

SVV plėtros iki 2015 m. prognozė veikiančių įmonių srityje pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė

|Eil |Pozicija |Optimistinis |Pesimistinis |

|Nr. | |variantas |variantas |

| |SVĮ indėlis į bendrą vidaus produktą |40 % |25 % |

| |sudarys | | |

| |Vidutinis įmonės dydis |6 darbuotojai |10 darbuotojų|

| |Įmonės, turinčios užsienio kapitalą, |18 % |9 % |

| |Įmonės viso: |100 % |100 % |

|4.1 |Veikiančios įmonės |90 % |50 % |

|4.2 |Veiklą nutraukusios |5 % |30 % |

|4.3 |Sustabdžiusios veiklą įmonės |5 % |20 % |

SVV plėtros strateginių krypčių įgyvendinimo efektyvumui didelę reikšmę turės Valstybės institucijų dialogas su verslininkų organizacijomis, verslo visuomenės pritarimas ir dalyvavimas įgyvendinant konkrečias priemones.

Kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk

Kkkkkkkkk kkkkkkk

Išvados

1. Sėkminga SVV plėtra, lydima naujų darbo vietų kūrimo, naujų idėjų ir technologijų diegimo, prekių ir paslaugų kokybės bei konkurentingumo augimo procesų, gali užtikrinti tolygų ekonomikos augimą ir socialinės situacijos kaitą pozityvia linkme. Taigi, SVV yra neabejotinai vienas svarbiausių regioninės politikos instrumentų, siekiant minimizuoti išsivystymo netolygumus bei užtikrinti sėkmingą šalies ekonominę plėtrą.

Todėl SVV skatinimas privalo tapti prioritetine veikla ne tik kalbose ir strateginiuose dokumentuose bet ir regioninės politikos dalimi.

3. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė 99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.

Veikiančios MVĮ šalies regionuose yra pasiskirsčiusios labai netolygiai. Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir verslui palankiose regionuose, kuriuose gerai išplėtota institucinė verslo infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis potencialas, tuo tarpu atokesni rajonai ir kaimo gyvenamosios vietovės, kuriuose vyrauja žemės ūkis arba viena pramonės šaka, atsilieka. Dauguma

MVĮ vykdo veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji šalies miestai.

Didesnis veikiančių MVĮ skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo lygio apskrityse, nes

SVV yra pagrindinis darbo vietų steigėjas.

Veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius mažėja, to priežastis yra ta, kad daug įregistruotų įmonių, nebuvo pradėjusios savo veiklos, o likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas paskatino savininkus galutinai jas uždaryti. Prie SVV mažėjimo prisidėjo ir darbo jėgos kaštų augimas, Sodros mokesčio padidinimas individualių įmonių savininkams, o taip pat stambių prekybos tinklų atsiradimas, kurie iš prekybos sektoriaus išstūmė smulkiuosius verslininkus.

4. Sudarydama SVV plėtros strategiją, Vyriausybė teigia, jog šie tikslai yra ilgalaikiai, tačiau strategija yra pildoma ir keičiama kiekvienais kalendoriniais metais. Pagal visas ekonomikos teorijas, ilgalaikiai tikslai paprastai būna sudaromi bent jau 5 metams. Toks kasmetinis strategijos keitimas kuria nestabilumo ir nepasitikėjimo Vyriausybe atmosferą, kas tikrai neprisideda prie teigiamo valdžios įvaizdžio formavimo.

5. 2003-2004 m. strateginėje programoje finansinių galimybių gerinimas yra ribotas dėl finansinių išteklių stokos. 2003 metais buvo siūlyta daugiau dėmesio skirti vietinėms kreditinėms įstaigoms, o 2004

metais – ES bei kitoms spec. programoms. Tačiau, norint šias lėšas sėkmingai paimti iš ES fondų bei kuriamų programų, Lietuvoje reikalinga sukurti stiprią institucijų sistemą bei ugdyti šių institucijų administracinius gebėjimus.

8. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo rinka Lietuvoje plėtojama palyginti lėtai ir viena iš priežasčių – smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai ištekliai.

9. SVV plėtros strategijoje numatomos SVV sektoriaus plėtros strateginės kryptys šiose srityse: naujų SVĮ steigimas; veikiančių įmonių plėtra; regioninė SVV plėtra; darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; SVV infrastruktūros plėtra; SVV paramos plėtra.

10. Kiekvienas rajonas, vadovaudamasis nacionalinės SVV plėtros strateginėmis kryptimis ir regiono plėtros prioritetais, turimais ištekliais bei vietos verslininkų poreikiais, turi parengti ir įgyvendinti

SVV plėtros programas.

– Vienas pagrindinių šių programų uždavinių – pašalinti SVV

plėtros kliūtis regioniniame lygyje.

– Teikti tolesnę paramą SVV valdymo kokybei gerinti, apimant mokymo programas, informacijos ir konsultacijų SVV gerinimą.

– Teikti pagalbą SVV tyrimams ir technologijų vystymui bei diegimui SVV įmonėse.

– Sukurti ir išplėsti institucinę verslo infrastruktūrą, kuri užtikrintų regiono SVV plėtros programos, regioninių ir tikslinių SVV

plėtros projektų įgyvendinimo koordinavimą, monotoringą ir vertinimą bei paramos teikimą SVV subjektams.

– Tobulinti žmogiškuosius išteklius, efektyviai panaudojant ES

fondų teikiamą techninę ir finansinę paramą regionų plėtrai.

11. Regionuose būtina didesnį dėmesį skirti gerinant SVV įmonių finansines galimybes, steigiant regioninius SVV skatinimo fondus ar savivaldybių biudžetų ir privatizavimo fondų lėšomis skatinti vietines SVV

plėtros iniciatyvas.

12. Ypač svarbi SVV plėtrą skatinanti priemonė – stambių ir SVV

įmonių bendradarbiavimas remiant klasterių formavimą bei plėtrą.

13. Teisinė valstybės sistema turėtų sudaryti palankias sąlygas plečiant verslo savivaldą, skatinant valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

Literatūros sąrašas

1. Ilgalaikė Lietuvos ūkio plėtotės iki 2015 m. strategija. Lietuvos

Respublikos Ūkio ministerija 2002 m. 41 knyga.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr.

1175 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginių krypčių ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3174).

3. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 22 d. Nr. IX-1142 „Lietuvos

Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo“ įstatymas.

4. Pačėsa N., ”Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijos – naujos ekonomikos pradžia?”. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai” Nr.22.

Kauno Vytauto didžiojo universitetas. 2002.

5. Pačėsa N., Pukas V. „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra – pagrindinis regioninės politikos instrumentas“. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai” Nr. 24. 2002.

6. Bendikienė D. „Smulkaus verslo skatinimo formos Lietuvoje”. Tarp.

konferencijos medžiaga “Ekonomika ir vadyba – 2000”. Pranešimų medžiaga.

Kaunas. Technologija. 2000.

7. Vilkaitė R. ”Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo formos Šiaulių mieste”.

Tarp. konferencijos medžiaga “Ekonomika ir vadyba/aktualijos ir perspektyvos 2002 m.” VŠĮ Šiaulių Universitetas. 2003.

8. Matuzevičiūtė K., Paluminskaitė J., ”Verslo inkubatorius – smulkaus ir vidutinio verslo problemų sprendimo galimybė”. Tarp. konferencijos medžiaga

“Ekonomika ir vadyba/aktualijos ir perspektyvos“. 2002 m. VŠĮ Šiaulių

Universitetas. 2003.

9. Brazaitė I., “Regioninio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategijos kryptys Lietuvos prioritetuose”.

Tarp. konferencijos medžiaga “Regionų plėtra 2002”. Kaunas. Technologija.

2002.

10. http://www.svv.lt

11. http://www.lrti.lt

12. http://www.ekm.lt

13. http://www.ukmin.lt