Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO

PLĖTRA REGIONUOSE

TURINYS

ĮVADAS
1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI
2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS
3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė

3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA

3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS

3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA

3.5. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE

3.6. SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA

3.6.1 EKSPORTAS

3.6.2. IMPORTAS

4. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

5. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA

6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS IKI 2015 METŲ

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Regioninės politikos pagrindinis tikslas yra skatinti tolygią
ekonominę plėtrą mažinant išsivystymo netolygumus skirtinguose šalies
regionuose. Vi ienas svarbiausių instrumentų, pripažįstamų tiek mokslininkų,
tiek politikų, užtikrinančių efektyvią ekonomikos plėtrą, yra stiprus
smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorius.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse sukuriama daugiausiai naujų
darbo vietų, užtikrinančių ekonomikos stabilų augimą. Mažos ir vidutinės
įmonės (MVĮ) pasižymi lanksčiu naujovių diegimu ir kūrimu bei aukštų
technologijų verslų įsisavinimu. Taigi, SVV tampa regioninės politikos
pagrindu.

Smulkaus ir vidutinio verslo, kaip pagrindinės privačios
iniciatyvos išraiškos formos, reikšmė Lietuvos ekonomikai nuosekliai
auga.

99,4% visų Lietuvos įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės,
kurios yra įdarbinusios 64,8% visų šalies dirbančiųjų

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI

Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. Eu uropos
Komisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC),
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują Lietuvos
Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją,
kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVV
subjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, jiems
teikiamos valstybės pagalbos formos ir

r kitos šiam verslui svarbios
nuostatos.

1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31
d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektų
samprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas,
kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių
priklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės
įmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms
bendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems
rizikos kapitalą į SVV.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS

Rinkos sąlygomis yra labai svarbi valstybės parama smulkiam ir
vidutiniam verslui. Palankiai verslo aplinkai formuoti rengiamos ir
įgyvendinamos valstybinės SVV rėmimo sistemos. Nuo šių sistemų efektyvumo
priklauso nacionalinio verslo plėtojimas, naujų darbo vietų kūrimas ir
žmonių gyvenimo lygio augimas.

Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
teikimas:

1. Pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir
vidutinio verslo plėtros programas.

2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų r rengimas ir
įgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei
piniginių fondų lėšų.

3. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros
programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, prioritetas teikiamas
mažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms).

Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios
valstybės pagalbos formos:

1. Mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų
lengvatos.

2. Finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar
visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikos
kapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų
(steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės
sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbo
vietoms ku

urti.

3. Įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojų
konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos
lengvatinėmis sąlygomis.

4. Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių
parkų steigimas ir jų teikiamos paslaugos*.

* Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar kelių
savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiems
ūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro bei
verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymus ir pan.),
tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir
mokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintis
finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.

Verslo inkubatorių įregistravimo datos, darbuotojų skaičius,
inkubuojamų įmonių bei sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus kitimo
tendencijos pateiktos pirmoje lentelėje.

1

lentelė
|Verslo inkubatoriaus pavadinimas |
|Įregistravimo data |
|Verslo inkubatoriaus darbuotojų skaičius |
|Inkubuojamų |
|įmonių skaičius veiklos  pradžioje |
|Įmonių skaičius (inkubuotų ir inkubuojamų) nuo jų įregistravimo iki 2004 m. |
|sausio 1 d. |
|Sukurta naujų darbo vietų nuo įregistravimo iki 2004 m. sausio 1 d. |
| |
|KTU regioninis VI |
|1998 06 11 |
|17 |
|6 |
|76 |
|283 |
| |
|Telšių apskrities VI |
|1998 11 09 |
|4 |
|10 |
|32 |
|319 |
| |
|Vilnijos VI |
|1998 12 13 |
|5 |
|5 |
|38 |
|100 |
| |
|Alytaus VI |
|1998 12 13 |
|5 |
|4 |
|22 |
|118 |
| |
|Šiaulių VI |
|1999 01 08 |
|5 |
|4 |
|46 |
|400 |
| |
|Kazlų Rūdos VI |
|2000 08 03 |
|5 |
|0 |
|26 |
|123 |
| |
|Iš viso |
| |
|41 |
|29 |
|240 |
|1343 |
| |
| |
| |
| |
| |

2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas verslo
inkubatorius šalyje – Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius.

Antroje lentelėje pateikiame verslo
inkubatorių duomenis apie inkubuojamų įmonių skaičių 2004 m. liepos 1 d., į
inkubatorius priimtų ir juos palikusių įmonių skaičių bei inkubuojamose
įmonėse sukurtų naujų darbo vietų skaičių per 2004 m. I pusmetį

2

lentelė
|Verslo inkubatoriaus |
|pavadinimas |
|Bendras |
|inkubuojamų |
|įmonių skaičius |
|2004 m. liepos 1 d. |
|Į inkubatorių |
|priimta naujų įmonių |
|per 2004 m. |
|I pusmetį |
|Inkubatorių |
|palikusių įm

monių |
|skaičius |
|per 2004 m. I pusmetį |
|Inkubuojamose |
|įmonėse sukurta |
|naujų darbo vietų |
|per 2004 m. I pusmetį |
| |
|Alytaus VI |
|13 |
|2 |
|3 |
|18 |
| |
|Ignalinos AE regiono VI |
|14 |
|15 |
|2 |
|22 |
| |
|KTU regioninis VI |
|56 |
|17 |
|1 |
|10 |
| |
|Kazlų Rūdos VI |
|10 |
|3 |
|3 |
|11 |
| |
|Šiaulių VI |
|33 |
|6 |
|3 |
|91 |
| |
|Telšių apskrities VI |
|19 |
|9 |
|14 |
|12 |
| |
|Vilnijos VI |
|25 |
|13 |
|10 |
|11 |
| |
|Iš viso |
|170 |
|65 |
|36 |
|175 |
| |
| |
| |

Verslo informacijos centras – tai vienos ar
kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos
teritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikia verslo
informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos
renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės
steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo,
buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.).

Lietuvoje šiuo metu verslo informacijos centrai veikia: Vilniuje,
Kaune, Akmenėje, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Jurbarke, Kaišiadorys,
Lazdijuose, Pakruojyje, Raseiniuose, Skuode, Šakiuose, Šilutėje;
Švenčionėliuose, Tauragėje, Zarasuose, Jonavoje, Kelmėje, Kupiškyje,
Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Rokiškyje, Marijampolėje, Mažeikiuose,
Šalčininkuose, Šiauliuose, Druskininkuose, Molėtuose, Joniškyje, Šilalėje,
Širvintuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Radviliškyje,
Kretingoje. 20  iš jų  veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, 13 centrų
buvo įsteigti 2003 m. pabaigoje arba 2004 m. ir tik pradeda savo veiklą.
Pirmieji verslo informacijos centrai įsteigti 1998 – 1999 m. Verslininkai
noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų
veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos
pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.  

Informacijos paslaugas verslo informacijos centrai teikia
nemokamai. Už konsultacijas, mokymus ir informacijos sklaidos renginius
gali būti imamas mokestis.

Visi verslo informacijos centrai be aukščiau išvardytų paslaugų
taip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas,
spausdinimas, naudojimasis in

nternetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.). Šios
paslaugos yra mokamos.

Mokslinių technologinių parkų kūrimo praktika Lietuvoje kol kas
labai menka. Vilniaus mokslinis technologinis parkas, jungia 35 smulkias ir
vidutines įmones su 250 dirbančiųjų. Šis parkas siūlo techninę aplinką
inovaciniam verslui, modernią mokslinių institutų įrangą, verslo vystymo
konsultacijas ir pan.

LŽUŪ mokslo ir technologijų parko paskirtis – kelti kaimo kultūros
lygį propaguojant mokslo naujoves ir diegiant naujas technologijas,
tobulinti žemės, vandens ir miško ūkio specialistų kvalifikaciją, skatinti
kaimo verslų plėtojimą.
Mokslinių technologinių parkų vieta šalies ekonomikos plėtroje galėtų būti
žymiai didesnė. Problemų, kurias galima būtų spręsti panaudojant
technologinius parkus, ratas labai platus: nuo nedarbo lygio mažinimo iki
aukštų technologijų vystymo ir jų diegimo.

5. Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos
kitos pagalbos formos.

Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
apribojimai:

1. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
formos netaikomos šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams:

1.1. valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms;

1.2. įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau
kaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių;

1.3. įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos iš
valstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutinių
finansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais,
kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėti
ar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybės
neremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.

2. Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektams
teikiama nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės
įstatymo nustatytų apribojimų.

3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė

3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių
rodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro sektoriaus
ekonominės veiklos rezultatyvumą.

BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per
ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. galutinis gamybinės veiklos
rezultatas. Jis skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklos
pridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš produkcijos atėmus tarpinį

vartojimą. Skaičiuojama taip: prie visų ekonominės veiklos rūšių
bendrosios pridėtinės vertės, kuri paskaičiuota bazinėmis kainomis,
pridedami mokesčiai gaminiams ir minusuojamos subsidijos gaminiams.

1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis,

sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001-2004 m., % [pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“
* – ekonometrinis įvertis

2003 m. MVĮ (2003 m. pabaigoje jos sudarė

99,4% visų šalies įmonių) sukurta BVP dalis siekė 68,2% viso
šalies BVP. Šios dalies pokyčiai visame šalies BVP 2001-2003 m. buvo
tolygūs ir labai artimi šalies BVP augimo tendencijoms.

MVĮ sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui,
2001–2003 m. padidėjo 34,7% ir 2003 m. sudarė 11 099 Lt vienam gyventojui.

2 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas,

tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m., Lt

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

2 paveiksle matome, kad MVĮ produktyvumas 2001-2003 m.
didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas,
pagerėjusi mažų ir vidutinių įmonių vadyba.

Regioniniu aspektu žvelgiant į BVP, sukurtą MVĮ,
pastebima didelė diferenciacija, t. y. atskirose apskrityse verslas
vystomas netolygiai.

3 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas,

tenkantis vienam gyventojui (pagal apskritis) 2002 m., Lt

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

2002 m. mažose ir vidutinėse įmonėse, BVP, tenkančio vienam
gyventojui, daugiausia sukurta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse.
Šiek tiek minėtas rodiklis buvo mažesnis Šiaulių ir Tauragės apskrityse, o
Utenos apskrityje jis sudarė tik 44,7% nagrinėjamoje įmonių grupėje sukurto
BVP vienam gyventojui.

Šalies ūkio ir SVV sektoriaus analizei svarbus sukuriamos

bendrosios pridėtinės vertės rodiklis. Bendroji pridėtinė vertė,
skaičiuojant veikusiomis kainomis, 2001–2003 m. nuosekliai augo ir padidėjo
nuo 43,6 mlrd. Lt (2001 m.) iki 50,5 mlrd. Lt (2003 m.).

4 pav. Bendroji pridėtinė vertė 2000–2003 m., mlrd. Lt [pic]

Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Sparčiausiai 2003 m., palyginti su 2002 m.,
bendroji pridėtinė vertė išaugo apdirbamojoje gamyboje,
elektros, dujų ir vandens tiekimo bei statybos įmonėse.

5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

2000–2002 m., mlrd. Lt

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

Palyginę 4 ir 5 paveikslus matome, kad MVĮ sukurtos
bendrosios pridėtinės vertės dinamika 2000–2002 m. atitiko visų šalies
įmonių sukurtos bendrosios pridėtinės vertės kitimo tendencijas.

Nagrinėdami MVĮ sukurtos bendrosios
pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos
rūšis matome, jog 2000–2002 m. didžiausią bendrosios pridėtinės
vertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugų MVĮ.

6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės
pasiskirstymą pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m. akivaizdžiai
pastebime, jog didžiausią MVĮ bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė
uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir akcinės bendrovės (AB) –
78,1%. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų vaidmuo
kuriant bendrąją pridėtinę vertę. Minėtos įmonės 2002 m. sukūrė 16,8% visos
MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Kitų teisinių formų įmonių
vaidmuo buvo mažai reikšmingas.

7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė

pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA

2004 m. pradžioje tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 16 MVĮ, 1
km2 Lietuvos ploto veikė 0,84 MVĮ. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis
bendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė
99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.

8 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis bendrame

veikiančių įmonių skaičiuje 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ “svorį” nagrinėjamu laikotarpiu lėmė mikroįmonės. 2003 m.
pabaigoje veikė 42 474 mikroįmonės ir jos sudarė 77,4% visų veikiančių
įmonių skaičiaus.

Nagrinėdami įmonių struktūrą 2000-2003 m. matome,
kad veikiančių įmonių skaičiuje mažėja mikroįmonių dalis, auga
mažų įmonių dalis ir nežymiai didėja vidutinių įmonių lyginamasis svoris.

9 pav. Įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Analizuodami veikiančių MVĮ pasiskirstymą pagal ekonominės
veiklos rūšis matome, jog prekybos MVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, bet
nepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelė
konkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje. Nežiūrint to,
prekybos įmonės sudaro didžiausią MVĮ dalį – vidutiniškai 40% visų
Lietuvoje veikiančių MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 21 315 veikiančių
prekybos MVĮ. Dėl ypač paaštrėjusios konkurencijos prekybos
sektoriuje 2000-2003 m. mažmeninės prekybos MVĮ dalis tarp visų
prekybos MVĮ sumažėjo nuo 59% iki 55%.  Mažoms regionuose
veikiančioms didmeninės prekybos įmonėms taip pat buvo sunku
konkuruoti su vis labiau į regionus besiskverbiančiais
mažmeninės prekybos tinklais. Šiomis veiklomis užsiimančių įmonių
dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos MVĮ dalies mažėjimą tarp
visų MVĮ.

Tuo tarpu 2003 m., palyginti su 2000 m.,
paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo ir
sudarė 23,7% visų MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 12 914
paslaugas teikiančių veikiančių MVĮ. Didžiausias “svoris” šiame sektoriuje
2003 m. teko sausumos transporto bei viešbučių ir restoranų MVĮ –
atitinkamai 36% ir 20% visų paslaugų MVĮ. Viešbučių verslui 2002-
2003 m. didelės įtakos turėjo viešbučių statybos bumas. Dėl
šių priežasčių sumažėjo viešbučių “užimtumas”, sumažėjo svečių
skaičius, augo konkurencija.

2000-2002 m. nedaug (nors nuosekliai)
augo pramonės įmonių dalis. 2003 m. veikiančių pramonės MVĮ

lyginamasis svoris visose MVĮ nežymiai sumažėjo ir metų pabaigoje
sudarė 15,9%. Pagrindinis šio sektoriaus plėtros variklis –
medienos dirbinių bei maisto produktų ir gėrimų gamybos verslas.

10 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra

pagal ekonominės veiklos rūšis 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ struktūros analizė pagal įmonių teisines formas rodo,
kad gausiausia Lietuvos MVĮ grupė – IĮ. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 27
896 veikiančios IĮ. 2000-2003 m. ši įmonių grupė Lietuvoje vidutiniškai
sudarė 57% visų MVĮ, tačiau jų dalis nuo 2002 m. pradėjo mažėti ir
2003 m. pabaigoje sudarė 51,1%. Tuo tarpu UAB populiarumas didėjo ir jų
dalis veikiančių MVĮ skaičiuje išaugo iki 45,2 % arba 7,2% per 2003 m.

Kitų teisinių formų MVĮ dalis veikiančių įmonių
skaičiuje kito labai nežymiai 2000-2003 m. laikotarpyje.

11 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra

pagal įmonių teisines formas 2000–2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

IĮ yra populiariausia įmonių teisinė forma, nes veiklos
pradžiai nereikia arba pakanka nedidelio pradinio kapitalo, taip
pat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮ
paprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti norint pertvarkyti į UAB.
Užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamos
ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – UAB, nes pastarosios akcijų
platinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburti
akcininkų kolektyvą iš gerai pažystamų, patikimų narių.

Nagrinėjamu laikotarpiu pastebimas IĮ mažėjimo tendencijas

galėjo sąlygoti tokie veiksniai:

• mokesčių naštos padidėjimas dėl Lietuvos Respublikos
Seimo 2002 m. liepos 4 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo
įstatymo, kuris pakeitė IĮ savininkų įmokų papildomai pensijos daliai
apskaičiavimo tvarką;

• ribotos galimybės pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčio
tarifu dėl 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos
pelno mokesčio įstatymo, pagal kurį IĮ, norinčios pasinaudoti
lengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu, turi įvykdyti daug papildomų sąlygų;

• apyvartos ribos sumažinimas (nuo 1 mln. Lt iki 500 tūkst. Lt)
įmonėms (kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių), norinčioms
pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu dėl 2002 m.
sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo;

• UAB, kaip įmonių teisinės formos, patrauklumo didėjimas dėl

2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio
įstatymo;

• Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme, kuris
įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d., numatytas apribojimas, jog IĮ
savininkas negali būti kitos IĮ savininku;

• ūkinės komercinės veiklos vykdymo formų įvairovės
padidėjimas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio

įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurią nuo 2003 m. sausio 1
d. fiziniams asmenims sudaryta galimybė verstis individualia

veikla ją įregistravus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje;

• veiklos pagal verslo liudijimus patrauklumo didėjimas dėl
kai kurių šios veiklos apribojimų sumažinimo (verslo liudijimus
leista įsigyti trumpesniam nei vienas mėnuo laikotarpiui,
išplėstas veiklų pagal verslo liudijimus sąrašas ir kt.);

• didesni reikalavimai registruojant IĮ dėl 2004 m. sausi 1 d.
įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme nustatyto
reikalavimo parengti IĮ nuostatus;

• IĮ dažnai sudėtingiau gauti kreditus bankuose, todėl sumažėja plėtros
ir konkurencijos galimybės;

• konkurencija su besiplečiančiais didžiaisiais prekybos centrais lėmė
prekybos IĮ likvidavimą;

• rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civilinės atsakomybės, kuri
didėja augant konkurencijai;

• verslo, į kurį investuotas mažas arba neinvestuotas pradinis
kapitalas, plėtros intensyvumas gerokai mažesnis nei verslo, į kurį
investuotas kapitalas.

3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ

SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS

MVĮ gausa – tai augančios, “sveikos” ekonomikos požymis.
Nagrinėdami veikiančių MVĮ skaičiaus pokyčius, matome nedidelę tokių įmonių
skaičiaus mažėjimo tendenciją 2002-2003 m., kuri atitinka visų veikiančių
įmonių skaičiaus dinamiką.

12 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2000–2003 m. [pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

MVĮ skaičiaus analizė pagal darbuotojų skaičiaus grupes rodo, jog
veikiančių MVĮ bei įmonių, turinčių ne daugiau kaip 9 darbuotojus,
skaičiaus kaitos tendencijos sutampa. Tuo tarpu įmonių, kurių darbuotojų
skaičius 10-49 bei 50-249, skaičiaus dinamika, nors ir nežymiai, tačiau
skiriasi nuo bendrųjų tendencijų.

13 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius įmonių grupėse

pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m.

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ

MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA

Mažosios įmonės (ši sąvoka vartojama vadovaujantis
Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymu) Lietuvoje pradėtos
registruoti nuo 1992 m. pradžios. Per 1993 m. buvo
įregistruotos 8 085 mažosios įmonės. Įsitvirtinant rinkos ekonomikos
dėsniams Lietuvoje, formuojantis teisinei verslo aplinkai, vystantis
verslo kultūrai, kito mažos įmonės samprata, įmonių registracijos lygis
ir kt. 2003 m. įregistruota 12 907 MVĮ.

17 pav. Įregistruotų ir likviduotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius

2000–2003 m.

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Per analizuojamą laikotarpį MVĮ registravimo ir

likvidavimo procesai buvo intensyvūs ir permainingi. Tačiau
bendra įregistruotų MVĮ skaičiaus tendencija yra mažėjančio
pobūdžio, ypač 2001-2003 m.

Įregistruotų ir likviduotų MVĮ skaičiaus pokyčiai
įtakojo ir MVĮ augimo lygį.

Mažų ir vidutinių įmonių dinamika 2000-2003 m. pateikta 2
lentelėje

2 lentelė

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Matome, jog 2003 m., palyginti su 2001 m., MVĮ augimo lygis
sumažėjo. Tai sietina su itin sparčiu likviduotų MVĮ daugėjimu, kurio
„neatsvėrė“ įregistruotos MVĮ. 2002 m. pasireiškė teigiamos MVĮ
skaičiaus kaitos tendencijos. Apie tai liudija MVĮ augimo lygio padidėjimas
2002 m.

3.5. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE

Veikiančios MVĮ šalies regionuose yra pasiskirsčiusios labai

netolygiai. Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir
verslui palankiose regionuose, kuriuose gerai išplėtota institucinė verslo
infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis
potencialas, tuo tarpu atokesni rajonai ir kaimo gyvenamosios vietovės,
kuriuose vyrauja žemės ūkis arba viena pramonės šaka, atsilieka. 2003 m.
pabaigoje dauguma MVĮ vykdė veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra
didieji šalies miestai: 2003 m. Vilniaus apskrityje veikė 31%, Kauno –
21%, Klaipėdos – 13%.

18 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas

Lietuvos apskrityse 2003 12 31 d.

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Didesnis veikiančių MVĮ skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų,
dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo lygio apskrityse, nes SVV
yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Apskrityse, kuriose mažas nedarbo
lygis, 1 000 gyventojų tenka daugiau veikiančių MVĮ negu
apskrityse, kuriose nedarbo lygis yra didelis. 2003 m. pabaigoje pagal
veikiančių MVĮ skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, pirmavo Vilniaus – 20,1
(nedarbo lygis – 7,6%), Klaipėdos – 18,4 (nedarbo lygis – 9,8%), Kauno –
16,5 (nedarbo lygis – 8,5%) apskritys. Šis rodiklis mažiausias Tauragės –
10,5 (nedarbo lygis – 14,0%) Utenos – 10,8 (nedarbo lygis – 10,4%), ir
Alytaus – 11,4 (nedarbo lygis – 13,9%) apskrityse.

19 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 000

gyventojų,

apskrityse 2003 12 31 d.

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

20 pav. Nedarbo lygis apskrityse 2003 12 31 d., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Žvelgiant į įregistruotų bei likviduotų MVĮ pasiskirstymą
apskrityse 2003 m., galima pastebėti, jog 2003 m. daugiausia MVĮ
įregistruota bei likviduota buvo apskrityse, kuriose MVĮ sukūrė
didžiausią dalį BVP – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

21 pav. Įregistruotų bei likviduotų mažų ir vidutinių įmonių

pasiskirstymas apskrityse 2003 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

3.6. SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA

3.6.1. EKSPORTAS

2002 m. SVĮ eksporto apimtys sudarė 4 129,0 mln. Lt arba 20,8%
bendro Lietuvos eksporto vertės.

Pagal apskritis, akivaizdžiai išsiskiria Vilnius. Šios
apskrities SVĮ eksportas sudarė 33,1% viso šalies SVĮ eksporto.

22 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto pasiskirstymas pagal apskritis

2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Lyginamajai analizei yra vertingi ankstesnių metų
SVĮ eksporto apimčių pagal apskritis duomenys.

23 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto pasiskirstymas

pagal apskritis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

2002 m., palyginti su ankstesniais metais,
dominuojančias pozicijas pagal eksportuotos produkcijos apimtis
išsaugojo Vilniaus apskritis. Antroje vietoje stabiliai laikėsi

Kauno apskritis. Klaipėdos apskritis 2000 m. turėtą antrąją vietą
prarado 2001–2002 m., o jos pagrindiniu konkurentu tapo Marijampolės
apskritis.

3.6.2. IMPORTAS

2002 m. SVĮ importo vertė buvo 9 483,9 mln. Lt ir sudarė 35,0%
bendro Lietuvos importo.

2002 m. SVĮ importo pasiskirstymas pagal apskritis parodytas 24
paveiksle

24 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių importo pasiskirstymas pagal apskritis

2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Matome, kad didžiąją dalį importo operacijų vykdė SVĮ, kurios
veikė Vilniaus apskrityje, o iš jų „liūto dalis“ teko
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančioms
įmonėms. Antroji vieta pagal importuotų prekių ir
paslaugų apimtis atiteko Kauno apskričiai, o trečiąją vietą
užėmė Klaipėdos apskritis.

25 paveiksle matome, kaip 2000–2002 m. kito SV
Į importo pasiskirstymas pagal apskritis.

25 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių importo pasiskirstymas

pagal apskritis 2000–2002 m., %

[pic]

Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

SVĮ importo dalis visame SVĮ importe mažėjo Kauno,
Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Nedaug ji išaugo Vilniaus,
Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.

4. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija iki 2015 metų
buvo rengiama dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo kruopščiai
išanalizuota ir ištirta SVV esama teisinė, ekonominė, institucinė ir
informacinė aplinka. Šio tyrimo pagrindu buvo parengta Stiprybių –
Silpnybių – Galimybių – Grėsmių (SWOT) analizė.

Stipriosios pusės

1. Ekonomikos stabilumas. Lietuvos ūkis veikia rinkos ekonomikos

sąlygomis – pereinamasis laikotarpis iš esmės užbaigtas. Pasiektas BVP

augimas, užtikrinti nedideli infliacijos tempai.

2. Esama teisės bazė. Teisinis verslo reguliavimas vykdomas atsižvelgiant

į ES teisę bei parengtas Lietuvos ūkio strategines kryptis ir

programas. SVV reglamentuoja suformuota teisinė – normatyvinė bazė,

parengti ir toliau tobulinami SVV plėtrą reglamentuojantys teisės

aktai.

• Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą. Sukurta ir plečiama

institucijų, teikiančių paramą SVV, sistema. Tai Lietuvos smulkaus ir

vidutinio verslo plėtros agentūra, verslo inkubatoriai, verslo

informaciniai centrai, Lietuvos eksporto ir importo draudimas ir kita.

Šios institucijos teikia nemokamą verslo informaciją, mokymo ir

konsultavimo paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslininkams.

Įsteigta institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri SVV

subjektams teikia mikro kreditus, paskolų garantijas bankams,

investuoja rizikos kapitalą į SVV subjektus bei teikia dalinį paskolų

palūkanų dengimą SVV subjektams. Verslininkai turi galimybę

pasinaudoti kredito linijomis iš ES PHARE I ir II programų, Pasaulio

banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų užsienio

valstybių ar tarptautinių organizacijų lėšų.

3. Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su Vidurio

Europos šalimis ir NVS): kelių tinklas, telekomunikacijos, energetika,

vandens tiekimas, kanalizacija ir pan.

4. Potencialus sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių: bendroje

ūkio struktūroje dominuoja SVĮ subjektai.

5. Patraukli turizmo aplinka: gamtinė aplinka, kultūriniai – istoriniai

ištekliai, turizmo infrastruktūra, artimos didelės turizmo rinkos,

etninių ir kultūrinių ryšių gausa su užsienio šalimis.

6. Patogi Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva, būdama rytinėje Europos

dalyje, yra tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų valstybių, turinti

tankiai ir pakankamai išvystytą sausumos, geležinkelių, oro transporto

kelių tinklą, neužšąlantį uostą.

Silpnosios pusės

7. Maža šalies rinka: palyginus su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos

šalimis, Lietuvoje yra labai mažas gyventojų ir ūkio subjektų

skaičius.

8. Maža perkamoji galia šalyje. Gyventojų pajamos yra nepakankamos ir

labai atsilieka nuo ES šalių lygio.

9. SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nėra efektyvi: netolygiai

išvystyta institucinė verslo infrastruktūra regionuose, nėra

finansinių institucijų įvairovės.

10. SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) nedidelis. SVĮ

tankis yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis. Lietuvoje

yra labai žemas verslumo lygis, t.y. ūkio subjektų skaičius, tenkantis

šalies gyventojams.

11. Nepalanki aplinka investicijoms. Iš dalies nepalanki šalies teisinė

aplinka, mokesčių lengvatos aprėpia tik mikro įmones, nekvalifikuota

darbo jėga atskiruose regionuose, neefektyvi valdžios institucijų

veikla, biurokratinių barjerų gausa, mažai dėmesio skiriama

strateginiam investicijų planavimui, žemas vidaus vartojimas.

Nesukurtas patrauklus Lietuvos tarptautinis įvaizdis: nepakankamai

efektyviai ir nuosekliai formuojamas Lietuvos valstybingumo ir

turistinės šalies įvaizdis.

12. Nusidėvėję įrengimai ir pasenusios gamybos technologijos. Viena iš

svarbiausių produkcijos mažo konkurencingumo priežasčių yra nusidėvėję

įrengimai, labai lėti naujų technologijų ir inovacijų diegimo tempai,

apgyvendinimo paslaugų sektoriuje didelė dalis statinių yra pasenę ar

prastos būklės.

13. Lėti verslo plėtros tempai. Per paskutinius metus sumažėjo SVĮ

apyvarta, o naujai įregistruotų ir išregistruotų SVĮ saldo yra

neigiamas.

14. Nedidelis SVĮ eksportas. Lėti pokyčiai bendroje eksporto struktūroje.

Eksporto/importo saldo 2002 metais pirmą kartą tapo teigiamas, tačiau

teigti, kad tai pastovi tendencija duomenų nepakanka.

15. Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems ir

plėtojantiems SVV, stoka. Lietuvos bankų sektorius ir finansinių

institucijų sistema nepakankamai išplėtota ir konkurencinga.

Komerciniuose bankuose sunku gauti ilgalaikes paskolas – dažniausiai

siūlomos trumpalaikės (vienerių metų trukmės) ir aukštų palūkanų

paskolos. Nesukurta efektyvi finansinės paramos teikimo praktika SVV

subjektams, ypač verslą pradedančioms ir perspektyvioms smulkioms

įmonėms. Maži savivaldybių SVV fondai: nepakanka lėšų, nepakankamai

analizuojamas jų panaudojimas ir tikslingumas.

16. Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai): darbo jėgos kainos

padidėjimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo didėjimo,

IĮ savininkų socialinio draudimo sąlygų pasikeitimas.

17. Administracinių funkcijų našta SVĮ. Ne tik verslininkai, bet ir

valstybės valdžios institucijos pripažįsta, kad šiuo metu dar yra daug

biurokratinių suvaržymų verslui. Sukurtos komisijos ir darbo grupės

biurokratiniams barjerams mažinti, deja, visų komisijų darbo

rezultatai neduoda laukiamo efekto. Šiuo metu veikia daug

kontroliuojančių ir tikrinančių valstybės institucijų, kurios pačios

sau rengia tikrinimo taisykles, kurių privalu laikytis ūkio

subjektams. Tai verčia SVĮ daryti papildomas investicijas,

užtikrinant šių taisyklių laikymąsi, arba sukuria prielaidas

korupcijai.

18. Neefektyvi SVV informacijos sistema: neskiriama pakankamai dėmesio jos

pateikimo kanalų formavimui užsienio rinkoms. Nėra bendros

informacinės sistemos, jungiančios informacijos suteikimą

verslininkams ir grįžtamosios informacijos apie SVV subjektų veiklą.

Pagrindiniai verslo informacijos centrai įkurti didžiuose miestuose ir

kai kurių rajonų centruose, tuo tarpu kitose Lietuvos vietovėse verslo

informacija sunkiai gaunama.

19. Nesuformuota SVV statistikos bazė: lyginant su ES šalių statistine SVV

informacija nepalyginama.

20. Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių

vadovų: jų kompetencijos stoka. Ribotos galimybės kelti kvalifikaciją

veikiančioje įmonėje tiek vadovui, tiek darbuotojams atskiruose

regionuose. Bendrojo lavinimo mokyklose nenumatytas privalomas

ekonomikos ar verslo pagrindų dalykų mokymas: didelė dalis baigusiųjų

mokyklas ir patenkančių į rinką neturi elementarių verslo žinių.

21. Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui

vystyti: tik 60 %, SVV subjektų turi kompiuterius ir tik 40 %,

naudojasi internetu, įstatymiškai neapibrėžta elektroninė prekyba –

atsiskaitymai, mokesčių surinkimas, intelektualios nuosavybės

internete teisė ir kita.

22. Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ. Nėra sukurta ir įdiegta

elektroninė tiekimo birža, kuri užtikrintų paslaugų ir produkcijos

tiekimo tarp didelių ir SVĮ optimizavimą.

23. Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose: nėra aiškios regioninės

politikos, o regionų plėtros politikos formavimo ir plėtros priemonių

įgyvendinimas išskaidytas po šakines ministerijas, nėra konkrečiai

apibrėžtos ministerijų funkcijos ir atsakomybė.

24. Aukštas nusikalstamumo lygis. Nors kriminaliniai nusikaltimai didelės

įtakos verslo plėtrai jau nedaro, bet išlieka gana stabilus ekonominių

nusikaltimų lygis, taip pat išlieka problemos, susijusios su mokesčių

slėpimu, neteisėtu pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimu,

neskaidriu privatizavimu, viešaisiais pirkimais ir šešėlinės

ekonomikos dydžiu.

Galimybės

25. Privataus sektoriaus įmonių augimas. Privataus sektoriaus sukurtos

dalies BVP augimas, užimtųjų skaičiaus privačiame sektoriuje dalies

visame užimtųjų skaičiuje didėjimas.

26. Teisės ir institucinės sistemos tobulinimas ryšium su įstojimu į ES.

Įstojusi į ES, Lietuva turi galimybę pasinaudoti Struktūrinių ES fondų

teikiama finansine parama, todėl būtina jau dabar įvardyti atsakingas

institucijas, kurios administruos Struktūrinių fondų teikiamą

finansinę paramą, bei parengti ir reglamentuoti visas procedūras,

veiklos vadovus, audito, projektų vieningos valdymo ir apskaitos

sistemas, atitinkančias ES reikalavimus.

27. Tarptautinė techninė ir finansinė pagalba. Dėl integracijos į ES

išsiplėtė rinkos, informacijos kanalai, atsirado didesnės galimybės

naudotis moksliniais pasiekimais, naujomis technologijomis ir pan.

Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybė gauti paramą iš Struktūrinių

ir kitų fondų SVV plėtros programoms įgyvendinti, prieš tai parengus

atitinkamą įstatyminę bazę, nustačius prioritetus, parengus finansinės

paramos priėmimo bei efektyvaus panaudojimo sistemą.

28. Integracija į ES šalių rinką ir Baltijos regiono ekonominę zoną.

Įstojus į ES, atsirado galimybė laisvam darbo jėgos ir kapitalo

judėjimui, didesnės galimybės dalyvauti tarptautiniuose klasteriuose,

prisijungti prie transnacionalinių verslo plėtros programų,- tai

turėtų pagyvinti eksportą į ES ir kitas Baltijos regiono šalis.

29. Dėl SVĮ lankstumo integracija į ES bus lengvesnė. SVĮ įsteigimas

dažniausiai nereikalauja didelių kapitalinių įdėjimų (ypač paslaugų

sektoriuje), didelė veiklos įvairovė, lankstumas, galimybės inovacijų

diegimui.

30. Turizmo sektoriaus plėtra. Sparčiai besiplėtojant kaimo turizmui ir

viešbučių, restoranų, pramogų tinklui, tikėtina, kad pradės augti

įvažiuojamasis turizmas.

31. Galimybės veikti NVS šalių rinkose. Ilgainiui vakarų rinkos

orientuosis į rytus ir tikėtina, kad Europos ekonominė erdvė taps

Euroazine.

32. Didesnės užsienio tiesioginės investicijos į SVĮ bei bendros įmonės su

SVĮ.

33. Geresni marketingo rezultatai bendradarbiavimo dėka. SVV dalyvavimas

mugėse ir parodose.

Grėsmės

34. NVS šalių besivystančių rinkų nestabilumas. NVS šalių gamybos

vystymosi tempų pokyčiai, prekių ir paslaugų realizavimo svyravimai.

35. ES šalių produkcijos konkurencija. Vykstant globalizacijos procesams,

esant laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, didėja konkurencinis

spaudimas Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms. Galimi įmonių

bankrotai, bedarbių skaičiaus didėjimas, valstybės socialinių išmokų

didėjimas.

36. ES vidaus rinkos protekcinė politika. Bendras apribojimų užsienio

prekybai lygis Lietuvoje yra žemesnis nei ES.

37. Nėra susiformavusi verslo kultūra. Palyginti didelė visuomenės dalis

nėra iniciatyvi, laukia valstybės paramos įvairiais verslo

organizavimo ir vykdymo klausimais, nepakankama pagarba klientui,

geranoriškumo, darbuotojų motyvacijos, skatinimo svertų panaudojimo

stoka, teisiniais dokumentais apibrėžtų nuostatų vykdymo problema. Dėl

dažnai keičiamos teisinės aplinkos, netolygios šalies ekonomikos

plėtros, verslo plėtros neapibrėžtumo jaučiamas gyventojų

nepasitikėjimas vyriausybės priimamais sprendimais, vykdoma politika

bei finansinių institucijų veikla, nedidėja verslumas.

• Užsienio valstybių (NVS) socialinė – ekonominė padėtis: gali turėti

neigiamą įtaką SVV plėtrai Lietuvoje, jei nebus tobulinama teisinė

bazė, transporto infrastruktūra, šalių susitarimu palengvinamos

tranzito sąlygos, mažinamas nusikalstamumas.

5. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA

SVV sektoriaus plėtros strategija apima pagrindinius plėtrai
būtinus elementus :

VIZIJA

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turi išvystytą
infrastruktūrą, veikia atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje,
integruotoje į ES ekonomikos erdvę, naudoja modernias technologijas,
kvalifikuotą darbo jėgą, gamina konkurencingas, inovatyvias prekes bei
teikia paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms ir sukuria dominuojančią
bendrojo vidaus produkto dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiai
prisiderina prie rinkos pokyčių, racionaliai naudoja išteklius, kuria
naujas darbo vietas, užtikrina subalansuotą ekonomikos plėtrą.

VALSTYBĖS MISIJA

Lietuvos Respublikos valstybės misija yra:

1. Sukurti palankią teisinę ir informacinę aplinką SVV plėtrai;

2. Sukurti efektyvią SVV informacinę sistemą;

3. Sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas greitam ir

pigiam SVĮ steigimui;

4. Pagerinti finansavimą visą SVĮ veiklos laiką;

5. Stiprinti SVĮ inovacinius ir technologinius pajėgumus;

6. Skatinti verslumą panaudojant švietimo, mokymosi visą gyvenimą

sistemas bei užtikrinant mokymo ir konsultavimo paslaugų

prieinamumą SVV subjektams;

7. SVV paramos institucinės infrastruktūros sukūrimas ir plėtra.

SVV plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys buvo šios:

1. SVV teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas.

2. Finansinės paramos SVV subjektams gerinimas.

3. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas.

4. Inovacijų bei informacinių technologijų panaudojimo SVV

skatinimas.

5. Institucinės infrastruktūros tobulinimas.

6. Verslo savivaldos plėtra.

7. SVV plėtra regionuose.

8. Didelių ir SVĮ bendradarbiavimo bei SVĮ tarpusavio

bendradarbiavimo šalies ir tarptautiniame lygyje skatinimas.

9. Atskirų visuomenės grupių integracija į SVV.

10. Verslumo skatinimas panaudojant švietimo sistemą.

Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių
Lietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laikė smulkaus ir vidutinio verslo
plėtrą. 2003 metais buvo numatyta ilgalaikė smulkaus ir vidutinio verslo
plėtros perspektyva, kuri 2004 m. strategijoje apribota iki vidutinės
trukmės.

Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV plėtros politikos pagrindas išliko
nepakitęs – naujausių technologijų taikymas, kūrybiškumas, kvalifikuotų
verslininkų gausėjimas.

Pereinant prie SVV plėtros strateginių tikslų, galima būtų
užakcentuoti du aspektus:

1. 2004 m. strateginiai tikslai buvo papildyti vienu nauju punktu,
t.y. didinti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sudarant
palankias sąlygas diegti inovacijas ir naudoti naujas
technologijas.

2. 2003 m. vienas iš tikslų buvo baigti formuoti smulkaus ir
vidutinio verslo sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis –
institucinę, informacinę ir finansinės paramos struktūrą ir kontrolę.
Lygiai toks pat tikslas yra pateiktas ir 2004 m. plėtros strategijoje. Iš
to galime daryti prielaidą, jog iki 2003 m. šis tikslas nebuvo
įgyvendintas, nors jo pabaigos terminas ir aiškiai suformuluotas.

Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV verslo teisinės ir ekonominės
aplinkos tobulinime pagrindinės problemos: nebaigta reformuoti teisinė
sistema; išlikę biurokratiniai verslo suvaržymai; skirtingai nei
Europos Komisijos rekomendacijose traktuojamas smulkių ir vidutinių
įmonių apibrėžimas; nepakankamai tobula mokesčių sistema ir buhalterinė
apskaita; sudėtingas mokesčių apskaičiavimo mechanizmas;
netobulas mokesčių administravimas. Reziumuojant galima būtų teigti, jog
didžiausios problemos, susijusios su SVV plėtra, yra mokesčių sistemos ir
mokesčių administravimo netobulumas, iš kurio būtų galima išvesti ir
likusias problemas – nepilnai reformuota teisinė sistema bei biurokratiniai
suvaržymai. 2003 m. siūlomos sprendimo priemonės daugiau susijusios su
mokesčių įstatymo pakeitimu; kriterijų, pagal kuriuos būtų galima
tikslingai skirti valstybės paramą, nustatymu; individualių įmonių
atskaitomybės tvarkos bei formos patikslinimu; PVM įstatymo pakeitimu, su
tikslu supaprastinti deklaravimo ir mokėjimo tvarką. 2004 m. didesnis
prioritetas buvo skiriamas verslo teisinės ir ekonominės aplinkos
tobulinimui, t.y. sumažinti licenzijavimą gamyboje ir versle, tuo skatinant
sąžiningą konkurenciją; skatinti bendradarbiavimą tarp didelių ir smulkių
įmonių, kadangi šis bendradarbiavimas didina sukuriamą pridedamąją vertę
visuose jos sukūrimo etapuose; užtikrinti nacionalinį dalinį pagrindinių ES
finansuojamų programų bei kitų tarptautinių, daugiašalių ir dvišalių
smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų finansavimą, taip pat
informacijos apie galimybę smulkioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti
programose sklaidą; spartinant likvidavimo procedūras bankrutuojančiose
įmonėse, neturinčiose arba turinčiose nepakankamai turto administravimo
išlaidoms apmokėti bei numatyti teikti garantijas už smulkaus ir vidutinio
verslo subjektų gaunamas paskolas ir lizingą.

Apibendrinant galime teigti, jog 2003 m. didesnis dėmesys buvo
skiriamas SVV naštai mokesčių klausimais, t.y. tobulinti mokesčių sistemą
bei patį mokesčių administravimą. 2004 metais didesnis dėmesys skiriamas
teisinės aplinkos tobulinimui, t.y. licencijavimui palankesnių sąlygų
sudarymas, bankrutuojančių įmonių likvidavimo procedūrų supaprastinimas ir
pan. Taip pat didelis dėmesys skiriamas verslo plėtros programoms bei
informacijos apie jų finansavimo galimybes sklaidai, t.y. šiuo metu tiek
verslininkai, tiek valdžios atstovai pagaliau įsisąmonino, jog siūloma
pagalba galėtų padėti įsitvirtinti daugeliui SVV atstovų bei
pilnavertiškiau pasiruošti būsimai konkurencijai bei rinkos plėtrai.

Kalbant apie smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių
galimybių gerinimą, vienas iš pagrindinių SVV veiklos stabdžių –
finansinių išteklių stoka. Institucija, kuri ruošė šią SVV plėtros
strategiją, vertina, jog dėl šios problemos yra kalta finansų institucijų
sistemos netobulumas bei kiti netobulai veikiantys finansinių struktūrų
svertai.

2004 m. programoje yra įvardintos ir šios rinkos plėtros stabdžiai
– smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti
finansiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatinti
SVV steigimą ir veikiančių įmonių plėtrą, turėtų sudaryti ypač palankias
sąlygas naudotis informacinėmis, mokymo ir konsultavimo paslaugomis. 2003
m. programoje buvo nurodytas ir šios finansinės pagalbos motyvas – „labai
greitai atsiperka“. 2004 m. programoje šios prielaidos buvo atsisakyta,
pakeičiant ją labiau apibrėžta – „nes smulkaus ir vidutinio verslo
subjektai, nors ir suvokdami žinių svarbą verslo sėkmei, dažnai nepajėgia
sumokėti visos konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos“. Šia prielaida
remiantis ir buvo suformuluotas tikslas užtikrinti, kad „smulkaus ir
vidutinio verslo subjektai laiku gautų išsamią ir nebrangią verslo
informaciją“. Šiam tikslui pasiekti numatytos sekančios priemonės:

• subsidijuojamos mokymo ir konsultavimo aktualiausiais
verslo klausimais paslaugos;

• galimybė bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis
(internetinė verslo informacija);

• informacija apie teisinės bazės pokyčius;

• viešųjų pirkimų informacinė sistema (perkelta į elektroninę
terpę);

• statistikos informacija verslo būklės analizei atlikti;

• analitinė Lietuvos SVV būklės ir perspektyvų apžvalga;

• informuojama visuomenė apie verslo sąlygas ir verslininkų
problemas per žiniasklaidos priemones, su tikslu kurti teigiamą
verslininko – pagrindinio ekonomikos pažangos subjekto įvaizdį;

• galimybės naudotis internetu.

Šios priemonės nepakito naujojoje 2004 m. programoje – buvo
atsisakyta vienintelės priemonės – „parengti ir įdiegti subsidijuojamų
mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo SVV subjektams kontrolės ir
įvertinimo sistemą“. Iš esmės ši sistema nebūtų buvusi įdiegta, kadangi
esant silpniems administraciniams gebėjimams, nebūtų buvusi sukurta
kvalifikuota ir kompetentinga institucija, kuri būtų galėjusi tinkamai
audituoti subsidijuojamas mokymo programas. Kadangi nėra sukurta šios
funkcijos strategijos bei nėra įvardinti pagrindiniai tikslai, tai
subsidijuojami mokymai bei jų programos yra paliktos rinkos jėgoms bei
atsitiktiniams sprendimams.

Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yra
numatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant ją
kryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką.

6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS

IKI 2015 METŲ

Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yra
numatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant ją
kryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką.

Strategija numato SVV sektoriaus plėtros strategines kryptis
šiose srityse:

1. Naujų SVĮ steigimas. Įregistruotos SVĮ, kurios veikia mažiau
nei trejus metus, ir naujai steigiamos įmonės.

2. Veikiančios įmonės. Visos SVĮ, veikiančios ilgiau nei treji
metai.

3. Regioninė SVV plėtra, siekiant subalansuoti šalies regionų
ekonominę ir socialinę plėtrą bendrame šalies kontekste ir išsaugant
regionų įvairovę.

3. Darbuotojų kvalifikacija: žinios ir gebėjimai.

4. SVV infrastruktūra.

5. SVV parama.

I sritis. SVV plėtros strateginės kryptys naujų SVĮ steigimo
srityje.

Naujų SVĮ steigimui trukdo tokios problemos, kaip informacijos
stoka, patirties versle trūkumas, įėjimo į rinką problemos, valdymo įgūdžių
stoka, lėšų trūkumas, administracinės problemos. Svarbiausios strateginės
kryptys šioje srityje:

1. SVĮ steigimosi aktyvinimas – smulkaus ir vidutinio verslo
steigimo kaštai turi tapti konkurencingi Europos Sąjungoje, SVĮ
registracinės sistemos interneto tinkle sukūrimas ir prieinamumas
verslininkams,

2. Finansinių paslaugų išplėtimas SVĮ – subalansuoti bankinės
sistemos ir SVĮ santykius sukuriant atitinkamus instrumentus ir tobulinant
sąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais,
paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama.

3. Inovatyvių įmonių steigimosi skatinimas – naujų inovatyvių SVĮ
skaičiaus, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose ir
technologiniuose parkuose.

II sritis. SVV plėtros strateginės kryptys veikiančių SVĮ srityje.

Svarbus vaidmuo, užtikrinant spartesnę plėtrą SVV sektoriuje,
tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos verslo ateitis Baltijos
šalių regione ir Europoje priklauso nuo SVV konkurencingumo ir dinamiškumo.
Veikiančios SVĮ susiduria su tokiomis problemomis, kaip lėšų trūkumas,
informacijos apie rinkas trūkumas, žema vadybos kokybė, darbuotojų gebėjimų
stoka, senos technologijos, žema verslo kultūra, vietos rinkos ribotumas.
Svarbu skatinti veikiančias įmones naudoti modernias technologijas, diegti
inovacijas, veikti pagal ES kokybės standartus.

Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje:

1. SVĮ gyvavimo laikotarpio prailginimas.

2. Inovacijų ir technologijų diegimo skatinimas – remti
nacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniam
pritaikymui, SVĮ plėtrai, kokybinių reikalavimų pritaikymui ir
sertifikavimo sistemų įdiegimui.

3. SVĮ konkurencingumo didinimas – vykdyti programas, skatinančias
technologinį kooperavimąsi ir dalinimąsi tarp skirtingo dydžio įmonių
nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

4. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas – kartu su ES šalimis
sukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtų
lengvai suprantamos ir perduodamos tinklų pagalba.

III sritis. Strateginės kryptys regioninės SVV plėtros srityje.

SVV plėtros problemos ir galimybės kiekviename regione yra
skirtingos, todėl formuojant ir įgyvendinant SVV plėtros strategiją, būtina
skirti ypatingą dėmesį regioniniam veiksniui. Planuojant šalies regioninę
plėtrą, būtina įvertinti ES struktūrinę politiką, kuri siekia sumažinti ES
valstybių ekonominio išsivystymo skirtumus. Siekiant racionaliai dalyvauti
ES regioninės plėtros programose, yra būtina:

1. Suformuoti ir įgyvendinti regioninę plėtros politiką.

2. Parengti strateginius regioninius plėtros planus, iš jų SVV

plėtros planus.

3. Siekti subalansuotos regioninės verslo plėtros.

4. Efektyviai naudoti regioninio verslo plėtros potencialą.

Svarbiausia strateginė kryptis šioje srityje: SVV plėtros
strategijos realizavimas regionuose, įvertinant regionų ypatumus, poreikius
ir galimybes, išlaikant kiekvieno regiono specifiką.

IV sritis. Strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijos
kėlimo srityje.

SVĮ sėkmė tiek įeinant į rinką, tiek vystant verslą, stiprinant jo
konkurencingumą, didžia dalimi priklauso nuo vadovaujančio personalo,
darbuotojų kvalifikacijos, jų žinių apie naujas gamybos technologijas,
rinkas, finansų valdymą, buhalterinę apskaitą, darbo teisės klausimus,
todėl būtina kelti vadybos lygį, investuoti į darbuotojų kvalifikacijos
kėlimą, ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikant ir panaudojant įgytas
žinias. Keliant darbuotojų kvalifikaciją susiduriama su įmonių
administracijos neigiamu požiūriu į mokymus, paskatų stoka, rinkos
informacijos neprieinamumu, ryšio stoka tarp verslo poreikių ir mokymų.
Racionali SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema sudarytų sąlygas
įmonėms tapti konkurencingomis tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

Svarbiausios strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijos
kėlimo srityje:

1. Bendrųjų žinių apie verslą ir verslininkystę modulių parengimas
ir įtraukimas į vidurinio mokslo, kolegijų ir universitetų mokymo
programas.

2. Smulkių ir vidutinių įmonių vadybininkų rengimo atitinkamų

programų sukūrimas.

3. Tarptautinio verslo specialistų rengimo plėtojimas,
versliškumą ugdančių bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančių kursų skaičių
ir kokybę didinimas.

4. Institucijų, teikiančių konsultacines – mokomąsias paslaugas,
tinklo plėtojimas ir paslaugų kokybės gerinimas.

5. Konsultavimo ir mokymo paslaugų SVĮ ir potencialiems

verslininkams rėmimas.

6. Ekonominiais svertais skatinti įmonių investicijas į darbuotojų

kvalifikacijos kėlimą.

V. sritis. Strateginės kryptys SVV infrastruktūros srityje.

SVV sektoriaus plėtrai būtina tinkama fizinė, informacinė ir
institucinė infrastruktūra. Plėtojant fizinę verslo infrastruktūrą (kelių
tinklas, telekomunikacijos, statiniai, energetika, vandens tiekimas ir
kanalizacija) susiduriama su tokiomis problemomis, kaip patalpų trūkumas,
neišvystyta nekilnojamų daiktų rinka, aukštos informacinių technologijų
kainos, aukštos energetinių išteklių kainos, didelis apribojimų ir
suvaržymų skaičius. Fizinės infrastruktūros išvystymo lygis ir SVV
sektoriaus plėtra yra tarpusavyje susiję: SVĮ yra fizinės infrastruktūros
prekių ir paslaugų vartotojas ir kartu gamintojas.

Svarbiausios strateginės kryptys SVV infrastruktūros plėtros
srityje:

1. Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos sukūrimas.

2. Teisinių – ekonominių sąlygų sudarymas fizinės infrastruktūros

plėtrai.

3. Nefinansinės paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai
teikiančios institucinės infrastruktūros sukūrimas ir tobulinimas. SVV
plėtros uždavinių įgyvendinimo būtinumas per tris skirtingus
institucinius lygius:
Nacionalinis lygis (nacionalinė SVV plėtros programa);

2. Regioninis lygis (institucijų palaikymas ir plėtra);

3. Vietinis lygis (verslininkų ir verslo lygio palaikymas ir plėtra).

Visi šie lygiai turi veikti labai glaudžioje tarpusavio sąveikoje
ir koordinuojami.

SVV plėtros institucinės infrastruktūros lygiai pateikti 3

lentelėje.

3

lentelė

|Lygis |Uždaviniai |Atsakingos |
| | |institucijos |
|Nacionalin|Palankių sąlygų SVĮ steigimuisi ir plėtrai |Valstybinės |
|is |sudarymas ir tobulinimas, remiantis |institucijos |
|lygis |politiniais ir teisiniais svertais, | |
| |vidinėmis sąlygomis. | |
| |Užtikrinti SVV sektoriaus priėjimą prie | |
| |materialių ir finansinių išteklių. | |
| |Skatinti investicijas į naujus verslus. | |
|Regioninis|Institucinės sistemos sukūrimas SVV remti ir|Viešojo ir privataus|
|lygis |plėtoti, teikiant efektyvias paslaugas: |sektoriaus, ne pelno|
| |konsultacijų, mokymų, informacijos, |siekiančios, |
| |teisinių, partnerių paieškos, inovacijų |nevyriausybinės |
| |diegimo, finansinių išteklių, kreditų |institucijos, |
| |garantijų. |agentūros. |
| |Dalyvavimas SVV plėtros specialiose |SVĮ,verslininkai, |
|Vietinis |programose. |ekpertizės, |
| |Ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos, |sertifikavimo |
|lygis |marketingo, teisinių žinių bei gebėjimų |institucijos, |
| |ugdymas. |konsultacinės |
| | |įmonės. |

Verslo poreikiai turi lemti SVV plėtros politiką, formuoti
reikalavimus šalies SVV plėtros programai ir institucijų, teikiančių paramą
SVV, veiklos tobulinimui. Prioritetai turi būti teikiami SVĮ poreikių
patenkinimui. Institucinės infrastruktūros plėtra turi būti valstybės
koordinuojama tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu ir turi užtikrinti
atskirų miestų, rajonų ir šalies SVĮ ir verslumo augimą, todėl išskirtinę
vietą turėtų užimti teikiamų ir numatomų teikti SVV sektoriui paslaugų
pastovumo ir kokybės klausimai.

VI sritis. Strateginės kryptys SVV paramos srityje.

Institucijų, teikiančių paramą SVV, verslininkus vienijančių
organizacijų, kitų ūkio subjektų aktyvus bendradarbiavimas yra SVV
sektoriaus plėtros garantas. SVV paramos institucijos ir verslininkus
vienijančios organizacijos nepakankamai remia veikiančias, naujai įsteigtas
įmones bei pradedančiuosius verslininkus. Dėl šios priežasties valstybės
institucijų veikla turi būti žymiai aktyvesnė. Didėja savivaldybių ir darbo
biržų parama naujoms įmonėms ir pradedantiesiems verslininkams. Bankinio
sektoriaus parama naujam verslui taip pat svarbi – turėtų padidėti
komercinių bankų ir kitų finansinių institucijų vaidmuo remiant naujų SVĮ
steigimąsi ir plėtrą. Užsienio vyriausybinių ir nevyriausybinių
organizacijų atstovybės Lietuvoje taip pat remia naują verslą. Pagrindinė
šių organizacijų veikla yra verslo informacijos teikimas, pagalba
pasirenkant veiklos rūšį, verslininkų mokymas.

Svarbiausios strateginės kryptys SVV paramos srityje:

1. Sukurti ir įgyvendinti finansinės paramos sistemą.

2. Išplėsti ir sustiprinti institucijų infrastruktūrą,
teikiančių paramą SVV, tinklą.

3. Teikti nemokamas ar subsidijuojamas informacijos,
konsultavimo ir kitas paslaugas verslininkams pradiniame naujos įmonės
veiklos etape.

4. Taikyti patalpų įsigijimo lengvatas.

5. Sudaryti sąlygas lizingo veiklos plėtimui.

6. Sudaryti sąlygas pasinaudoti frančizės privalumais.

SVV plėtros iki 2015 metų prognozė naujų įmonių steigimo srityje

pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė
|Eil.|Pozicija |Optimistinis |Pesimistinis|
|Nr. | |variantas |variantas |
| |Įmonių skaičius 1000 gyventojų padidės |4 kartus |2 kartus |
| |SVĮ sudarys viso Lietuvos įmonių skaičiaus|98 % |80 % |
| |Naujų įmonių likvidavimo lygis sumažės |4 kartus |2 kartus |
| |Veikiančių įmonių skaičius nuo bendro |80 % |60 % |
| |įmonių skaičiaus: | | |
|4.1.|Apdirbamoji pramonė |16 % |22 % |
|4.2.|Statyba |20 % |5 % |
|4.3.|Prekyba, paslaugos, viešbučiai ir |45 % |51 % |
| |restoranai | | |
|4.4 |Transportas ir ryšiai |19 % |22 % |

Siekiant, kad veikiantis smulkus ir vidutinis verslas taptų
konkurencingu vidaus ir tarptautinėje rinkose, iki 2015m. prognozuojama
pasiekti tokius rezultatus.

SVV plėtros iki 2015 m. prognozė veikiančių įmonių srityje

pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė
|Eil |Pozicija |Optimistinis |Pesimistinis |
|Nr. | |variantas |variantas |
| |SVĮ indėlis į bendrą vidaus produktą |40 % |25 % |
| |sudarys | | |
| |Vidutinis įmonės dydis |6 darbuotojai |10 darbuotojų|
| |Įmonės, turinčios užsienio kapitalą, |18 % |9 % |
| |Įmonės viso: |100 % |100 % |
|4.1 |Veikiančios įmonės |90 % |50 % |
|4.2 |Veiklą nutraukusios |5 % |30 % |
|4.3 |Sustabdžiusios veiklą įmonės |5 % |20 % |

SVV plėtros strateginių krypčių įgyvendinimo efektyvumui didelę
reikšmę turės Valstybės institucijų dialogas su verslininkų
organizacijomis, verslo visuomenės pritarimas ir dalyvavimas įgyvendinant
konkrečias priemones.

Kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk
Kkkkkkkkk
kkkkkkk

IŠVADOS

1. Sėkminga SVV plėtra, lydima naujų darbo vietų kūrimo, naujų
idėjų ir technologijų diegimo, prekių ir paslaugų kokybės bei
konkurentingumo augimo procesų, gali užtikrinti tolygų ekonomikos augimą ir
socialinės situacijos kaitą pozityvia linkme. Taigi, SVV yra neabejotinai
vienas svarbiausių regioninės politikos instrumentų, siekiant minimizuoti
išsivystymo netolygumus bei užtikrinti sėkmingą šalies ekonominę plėtrą.
Todėl SVV skatinimas privalo tapti prioritetine veikla ne tik kalbose ir
strateginiuose dokumentuose bet ir regioninės politikos dalimi.

3. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių
skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė 99,4%. 2003 m. pabaigoje
šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.

Veikiančios MVĮ šalies regionuose yra pasiskirsčiusios labai

netolygiai. Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir
verslui palankiose regionuose, kuriuose gerai išplėtota institucinė verslo
infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis
potencialas, tuo tarpu atokesni rajonai ir kaimo gyvenamosios vietovės,
kuriuose vyrauja žemės ūkis arba viena pramonės šaka, atsilieka. Dauguma
MVĮ vykdo veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji šalies
miestai.

Didesnis veikiančių MVĮ skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų,

dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo lygio apskrityse, nes
SVV yra pagrindinis darbo vietų steigėjas.

Veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius mažėja, to
priežastis yra ta, kad daug įregistruotų įmonių, nebuvo pradėjusios savo
veiklos, o likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas
paskatino savininkus galutinai jas uždaryti. Prie SVV mažėjimo prisidėjo
ir darbo jėgos kaštų augimas, Sodros mokesčio padidinimas individualių
įmonių savininkams, o taip pat stambių prekybos tinklų atsiradimas, kurie
iš prekybos sektoriaus išstūmė smulkiuosius verslininkus.

4. Sudarydama SVV plėtros strategiją, Vyriausybė teigia, jog šie
tikslai yra ilgalaikiai, tačiau strategija yra pildoma ir keičiama
kiekvienais kalendoriniais metais. Pagal visas ekonomikos teorijas,
ilgalaikiai tikslai paprastai būna sudaromi bent jau 5 metams. Toks
kasmetinis strategijos keitimas kuria nestabilumo ir
nepasitikėjimo Vyriausybe atmosferą, kas tikrai neprisideda prie
teigiamo valdžios įvaizdžio formavimo.

5. 2003-2004 m. strateginėje programoje finansinių galimybių
gerinimas yra ribotas dėl finansinių išteklių stokos. 2003 metais buvo
siūlyta daugiau dėmesio skirti vietinėms kreditinėms įstaigoms, o 2004
metais – ES bei kitoms spec. programoms. Tačiau, norint šias lėšas
sėkmingai paimti iš ES fondų bei kuriamų programų, Lietuvoje reikalinga
sukurti stiprią institucijų sistemą bei ugdyti šių institucijų
administracinius gebėjimus.

8. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo
rinka Lietuvoje plėtojama palyginti lėtai ir viena iš priežasčių – smulkių
ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniai
ištekliai.

9. SVV plėtros strategijoje numatomos SVV sektoriaus
plėtros strateginės kryptys šiose srityse: naujų SVĮ steigimas; veikiančių
įmonių plėtra; regioninė SVV plėtra; darbuotojų kvalifikacijos
kėlimas; SVV infrastruktūros plėtra; SVV paramos plėtra.

10. Kiekvienas rajonas, vadovaudamasis nacionalinės SVV plėtros
strateginėmis kryptimis ir regiono plėtros prioritetais, turimais
ištekliais bei vietos verslininkų poreikiais, turi parengti ir įgyvendinti
SVV plėtros programas.

– Vienas pagrindinių šių programų uždavinių – pašalinti SVV
plėtros kliūtis regioniniame lygyje.

– Teikti tolesnę paramą SVV valdymo kokybei gerinti, apimant
mokymo programas, informacijos ir konsultacijų SVV gerinimą.

– Teikti pagalbą SVV tyrimams ir technologijų vystymui bei
diegimui SVV įmonėse.

– Sukurti ir išplėsti institucinę verslo infrastruktūrą, kuri
užtikrintų regiono SVV plėtros programos, regioninių ir tikslinių SVV
plėtros projektų įgyvendinimo koordinavimą, monotoringą ir vertinimą bei
paramos teikimą SVV subjektams.

– Tobulinti žmogiškuosius išteklius, efektyviai panaudojant ES
fondų teikiamą techninę ir finansinę paramą regionų plėtrai.

11. Regionuose būtina didesnį dėmesį skirti gerinant SVV įmonių
finansines galimybes, steigiant regioninius SVV skatinimo fondus ar
savivaldybių biudžetų ir privatizavimo fondų lėšomis skatinti vietines SVV
plėtros iniciatyvas.

12. Ypač svarbi SVV plėtrą skatinanti priemonė – stambių ir SVV
įmonių bendradarbiavimas remiant klasterių formavimą bei plėtrą.

13. Teisinė valstybės sistema turėtų sudaryti palankias sąlygas
plečiant verslo savivaldą, skatinant valstybės ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ilgalaikė Lietuvos ūkio plėtotės iki 2015 m. strategija. Lietuvos
Respublikos Ūkio ministerija 2002 m. 41 knyga.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr.
1175 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginių
krypčių ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemonių
patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3174).
3. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 22 d. Nr. IX-1142 „Lietuvos
Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo“ įstatymas.
4. Pačėsa N., ”Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijos – naujos
ekonomikos pradžia?”. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai” Nr.22.
Kauno Vytauto didžiojo universitetas. 2002.
5. Pačėsa N., Pukas V. „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra – pagrindinis
regioninės politikos instrumentas“. Organizacijų vadyba: sisteminiai
tyrimai” Nr. 24. 2002.
6. Bendikienė D. „Smulkaus verslo skatinimo formos Lietuvoje”. Tarp.
konferencijos medžiaga “Ekonomika ir vadyba – 2000”. Pranešimų medžiaga.
Kaunas. Technologija. 2000.
7. Vilkaitė R. ”Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo formos Šiaulių mieste”.
Tarp. konferencijos medžiaga “Ekonomika ir vadyba/aktualijos ir
perspektyvos 2002 m.” VŠĮ Šiaulių Universitetas. 2003.
8. Matuzevičiūtė K., Paluminskaitė J., ”Verslo inkubatorius – smulkaus ir
vidutinio verslo problemų sprendimo galimybė”. Tarp. konferencijos medžiaga
“Ekonomika ir vadyba/aktualijos ir perspektyvos“. 2002 m. VŠĮ Šiaulių
Universitetas. 2003.
9. Brazaitė I., “Regioninio smulkaus ir vidutinio verslo plėtros
strategijos kryptys Lietuvos prioritetuose”.
Tarp. konferencijos medžiaga “Regionų plėtra 2002”. Kaunas. Technologija.
2002.
10. http://www.svv.lt
11. http://www.lrti.lt
12. http://www.ekm.lt
13. http://www.ukmin.lt

 

Leave a Comment