Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose

by

SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTRA REGIONUOSE

2004

TURINYS

ĮVADAS1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė 3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE 3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA 3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS 3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA 3.5. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE 3.6. SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA 3.6.1 EKSPORTAS 3.6.2. IMPORTAS

4. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

5. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA

6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS IKI 2015 METŲ

IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Regioninės politikos pagrindinis tikslas yra skatinti tolygiąekonominę plėtrą mažinant išsivystymo netolygumus skirtinguose šaliesregionuose. Vienas svarbiausių instrumentų, pripažįstamų tiek mokslininkų,tiek politikų, užtikrinančių efektyvią ekonomikos plėtrą, yra stiprussmulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorius. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse sukuriama daugiausiai naujųdarbo vietų, užtikrinančių ekonomikos stabilų augimą. Mažos ir vidutinėsįmonės (MVĮ) pasižymi lanksčiu naujovių diegimu ir kūrimu bei aukštųtechnologijų verslų įsisavinimu. Taigi, SVV tampa regioninės politikospagrindu. Smulkaus ir vidutinio verslo, kaip pagrindinės privačiosiniciatyvos išraiškos formos, reikšmė Lietuvos ekonomikai nuosekliaiauga. 99,4% visų Lietuvos įmonių sudaro mažos ir vidutinės įmonės,kurios yra įdarbinusios 64,8% visų šalies dirbančiųjų

1. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAI

Įgyvendindamas 1996 m. balandžio 6 d. EuroposKomisijos rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC),Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. spalio 22 d. priėmė naują LietuvosRespublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją,kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Įstatyme apibrėžti SVVsubjektai, atitinkantys Europos Komisijos rekomendacijas, jiemsteikiamos valstybės pagalbos formos ir kitos šiam verslui svarbiosnuostatos.

1 lentelėje pateiktas iki 2002 m. gruodžio 31d. galiojusios SVV subjektų sampratos palyginimas su SVV subjektųsamprata, galiojančia nuo 2003 m. sausio 1 d.

1 lentelė

* Savarankiškomis įmonėmis laikomos visos įmonės, išskyrus tas,kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisiųpriklauso vienai ar kelioms įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinėsįmonės. Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėmsbendrovėms, fondams ar kitiems juridiniams asmenims, investuojantiemsrizikos kapitalą į SVV.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO RĖMIMAS

Rinkos sąlygomis yra labai svarbi valstybės parama smulkiam irvidutiniam verslui. Palankiai verslo aplinkai formuoti rengiamos irįgyvendinamos valstybinės SVV rėmimo sistemos. Nuo šių sistemų efektyvumopriklauso nacionalinio verslo plėtojimas, naujų darbo vietų kūrimas iržmonių gyvenimo lygio augimas. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektamsteikimas: 1. Pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus irvidutinio verslo plėtros programas. 2. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas irįgyvendinimas finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų beipiniginių fondų lėšų. 3. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrosprogramas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, prioritetas teikiamasmažoms įmonėms (tarp jų ir mikroįmonėms). Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šiosvalstybės pagalbos formos: 1. Mokesčių lengvatos (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavųlengvatos. 2. Finansinė parama: lengvatinių kreditų teikimas, dalinis arvisiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, rizikoskapitalo investavimas į smulkias ir vidutines įmones, tam tikrų išlaidų(steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybėssertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų) kompensavimas, subsidijos darbovietoms kurti. 3. Įmonių savininkų, įmonių organų narių bei darbuotojųkonsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugoslengvatinėmis sąlygomis. 4. Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologiniųparkų steigimas ir jų teikiamos paslaugos*. * Verslo inkubatorius – tai vienos apskrities, vienos ar keliųsavivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri inkubuojamiemsūkio subjektams lengvatinėmis sąlygomis nuomoja patalpas, teikia biuro beiverslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymus ir pan.),tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas irmokslo naujoves versle. Verslo inkubatorius yra juridinis asmuo, turintisfinansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Verslo inkubatorių įregistravimo datos, darbuotojų skaičius,inkubuojamų įmonių bei sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus kitimotendencijos pateiktos pirmoje lentelėje. 1 lentelė|Verslo inkubatoriaus pavadinimas ||Įregistravimo data ||Verslo inkubatoriaus darbuotojų skaičius ||Inkubuojamų ||įmonių skaičius veiklos  pradžioje ||Įmonių skaičius (inkubuotų ir inkubuojamų) nuo jų įregistravimo iki 2004 m. ||sausio 1 d. ||Sukurta naujų darbo vietų nuo įregistravimo iki 2004 m. sausio 1 d. || ||KTU regioninis VI ||1998 06 11 ||17 ||6 ||76 ||283 || ||Telšių apskrities VI ||1998 11 09 ||4 ||10 ||32 ||319 || ||Vilnijos VI ||1998 12 13 ||5 ||5 ||38 ||100 || ||Alytaus VI ||1998 12 13 ||5 ||4 ||22 ||118 || ||Šiaulių VI ||1999 01 08 ||5 ||4 ||46 ||400 || ||Kazlų Rūdos VI ||2000 08 03 ||5 ||0 ||26 ||123 || ||Iš viso || ||41 ||29 ||240 ||1343 || || || || || |

2004 m. pradėjo veikti septintasis valstybės remiamas versloinkubatorius šalyje – Ignalinos AE regiono verslo inkubatorius. Antroje lentelėje pateikiame versloinkubatorių duomenis apie inkubuojamų įmonių skaičių 2004 m. liepos 1 d., įinkubatorius priimtų ir juos palikusių įmonių skaičių bei inkubuojamoseįmonėse sukurtų naujų darbo vietų skaičių per 2004 m. I pusmetį 2 lentelė|Verslo inkubatoriaus ||pavadinimas ||Bendras ||inkubuojamų ||įmonių skaičius ||2004 m. liepos 1 d. ||Į inkubatorių ||priimta naujų įmonių ||per 2004 m. ||I pusmetį ||Inkubatorių ||palikusių įmonių ||skaičius ||per 2004 m. I pusmetį ||Inkubuojamose ||įmonėse sukurta ||naujų darbo vietų ||per 2004 m. I pusmetį || ||Alytaus VI ||13 ||2 ||3 ||18 || ||Ignalinos AE regiono VI ||14 ||15 ||2 ||22 || ||KTU regioninis VI ||56 ||17 ||1 ||10 || ||Kazlų Rūdos VI ||10 ||3 ||3 ||11 || ||Šiaulių VI ||33 ||6 ||3 ||91 || ||Telšių apskrities VI ||19 ||9 ||14 ||12 || ||Vilnijos VI ||25 ||13 ||10 ||11 || ||Iš viso ||170 ||65 ||36 ||175 || || || |

Verslo informacijos centras – tai vienos arkelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tosteritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikia versloinformacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidosrenginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonėssteigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo,buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.). Lietuvoje šiuo metu verslo informacijos centrai veikia: Vilniuje,Kaune, Akmenėje, Anykščiuose, Biržuose, Ignalinoje, Jurbarke, Kaišiadorys,Lazdijuose, Pakruojyje, Raseiniuose, Skuode, Šakiuose, Šilutėje;Švenčionėliuose, Tauragėje, Zarasuose, Jonavoje, Kelmėje, Kupiškyje,Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Rokiškyje, Marijampolėje, Mažeikiuose,Šalčininkuose, Šiauliuose, Druskininkuose, Molėtuose, Joniškyje, Šilalėje,Širvintuose, Utenoje, Varėnoje, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Radviliškyje,Kretingoje. 20  iš jų  veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, 13 centrųbuvo įsteigti 2003 m. pabaigoje arba 2004 m. ir tik pradeda savo veiklą.Pirmieji verslo informacijos centrai įsteigti 1998 – 1999 m. Verslininkainoriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrųveiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos

pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.   Informacijos paslaugas verslo informacijos centrai teikianemokamai. Už konsultacijas, mokymus ir informacijos sklaidos renginiusgali būti imamas mokestis. Visi verslo informacijos centrai be aukščiau išvardytų paslaugųtaip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas,spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.). Šiospaslaugos yra mokamos. Mokslinių technologinių parkų kūrimo praktika Lietuvoje kol kaslabai menka. Vilniaus mokslinis technologinis parkas, jungia 35 smulkias irvidutines įmones su 250 dirbančiųjų. Šis parkas siūlo techninę aplinkąinovaciniam verslui, modernią mokslinių institutų įrangą, verslo vystymokonsultacijas ir pan. LŽUŪ mokslo ir technologijų parko paskirtis – kelti kaimo kultūroslygį propaguojant mokslo naujoves ir diegiant naujas technologijas,tobulinti žemės, vandens ir miško ūkio specialistų kvalifikaciją, skatintikaimo verslų plėtojimą.Mokslinių technologinių parkų vieta šalies ekonomikos plėtroje galėtų būtižymiai didesnė. Problemų, kurias galima būtų spręsti panaudojanttechnologinius parkus, ratas labai platus: nuo nedarbo lygio mažinimo ikiaukštų technologijų vystymo ir jų diegimo.

5. Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytoskitos pagalbos formos. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektamsapribojimai: 1. Valstybės pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektamsformos netaikomos šiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams: 1.1. valstybės įmonėms ir savivaldybės įmonėms; 1.2. įmonėms, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiaukaip 1/2 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių; 1.3. įmonėms, kurių paskutinių finansinių metų pajamos išvalstybės neremtinos veiklos sudaro daugiau kaip 1/3 visų paskutiniųfinansinių metų įmonės pajamų. Šis apribojimas netaikomas tais atvejais,kai suteikiama valstybės pagalba bus panaudota konkrečiai veiklai pradėtiar plėtoti ir ši veikla nėra valstybės neremtina veikla. Valstybėsneremtinos veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotainstitucija. 2. Valstybės pagalba smulkaus ir vidutinio verslo subjektamsteikiama nepažeidžiant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolėsįstatymo nustatytų apribojimų.

3. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė 3.1. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ VAIDMUO ŠALIES ŪKYJE

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausiųrodiklių, kuriuo remiamasi vertinant šalies arba atskiro sektoriausekonominės veiklos rezultatyvumą.

BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje perataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. galutinis gamybinės veiklosrezultatas. Jis skaičiuojamas kaip kiekvienos ekonominės veiklospridėtinių verčių suma, kuri gaunama iš produkcijos atėmus tarpinį vartojimą. Skaičiuojama taip: prie visų ekonominės veiklos rūšiųbendrosios pridėtinės vertės, kuri paskaičiuota bazinėmis kainomis,pridedami mokesčiai gaminiams ir minusuojamos subsidijos gaminiams.

1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001-2004 m., % [pic] Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“* – ekonometrinis įvertis

2003 m. MVĮ (2003 m. pabaigoje jos sudarė 99,4% visų šalies įmonių) sukurta BVP dalis siekė 68,2% visošalies BVP. Šios dalies pokyčiai visame šalies BVP 2001-2003 m. buvotolygūs ir labai artimi šalies BVP augimo tendencijoms.

MVĮ sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui,2001–2003 m. padidėjo 34,7% ir 2003 m. sudarė 11 099 Lt vienam gyventojui.

2 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, 2001–2003 m., Lt [pic] Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“ 2 paveiksle matome, kad MVĮ produktyvumas 2001-2003 m.didėjo itin sparčiai. Tam įtakos turėjo konstruktyvi LietuvosRespublikos Vyriausybės ekonominė politika, ūkio augimas,pagerėjusi mažų ir vidutinių įmonių vadyba.

Regioniniu aspektu žvelgiant į BVP, sukurtą MVĮ,pastebima didelė diferenciacija, t. y. atskirose apskrityse verslasvystomas netolygiai.

3 pav. Mažose ir vidutinėse įmonėse sukurtas bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui (pagal apskritis) 2002 m., Lt [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ 2002 m. mažose ir vidutinėse įmonėse, BVP, tenkančio vienamgyventojui, daugiausia sukurta Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse.Šiek tiek minėtas rodiklis buvo mažesnis Šiaulių ir Tauragės apskrityse, oUtenos apskrityje jis sudarė tik 44,7% nagrinėjamoje įmonių grupėje sukurtoBVP vienam gyventojui. Šalies ūkio ir SVV sektoriaus analizei svarbus sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės rodiklis. Bendroji pridėtinė vertė,skaičiuojant veikusiomis kainomis, 2001–2003 m. nuosekliai augo ir padidėjonuo 43,6 mlrd. Lt (2001 m.) iki 50,5 mlrd. Lt (2003 m.). 4 pav. Bendroji pridėtinė vertė 2000–2003 m., mlrd. Lt [pic] Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Sparčiausiai 2003 m., palyginti su 2002 m.,bendroji pridėtinė vertė išaugo apdirbamojoje gamyboje,elektros, dujų ir vandens tiekimo bei statybos įmonėse.

5 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė 2000–2002 m., mlrd. Lt [pic] Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“ Palyginę 4 ir 5 paveikslus matome, kad MVĮ sukurtosbendrosios pridėtinės vertės dinamika 2000–2002 m. atitiko visų šaliesįmonių sukurtos bendrosios pridėtinės vertės kitimo tendencijas.

Nagrinėdami MVĮ sukurtos bendrosiospridėtinės vertės pasiskirstymą pagal ekonominės veiklosrūšis matome, jog 2000–2002 m. didžiausią bendrosios pridėtinėsvertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugų MVĮ.

6 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 m., %

[pic] Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“ Analizuodami MVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertėspasiskirstymą pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m. akivaizdžiaipastebime, jog didžiausią MVĮ bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrėuždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir akcinės bendrovės (AB) –78,1%. Reikšmingas individualių įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų vaidmuokuriant bendrąją pridėtinę vertę. Minėtos įmonės 2002 m. sukūrė 16,8% visosMVĮ sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Kitų teisinių formų įmoniųvaidmuo buvo mažai reikšmingas. 7 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių teisines formas 2000–2002 m., % [pic] Šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.2. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ STRUKTŪRA

2004 m. pradžioje tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 16 MVĮ, 1km2 Lietuvos ploto veikė 0,84 MVĮ. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalisbendrame veikiančių įmonių skaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė99,4%. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ.

8 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 2000–2003 m., %

[pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ MVĮ “svorį” nagrinėjamu laikotarpiu lėmė mikroįmonės. 2003 m.pabaigoje veikė 42 474 mikroįmonės ir jos sudarė 77,4% visų veikiančiųįmonių skaičiaus.

Nagrinėdami įmonių struktūrą 2000-2003 m. matome,kad veikiančių įmonių skaičiuje mažėja mikroįmonių dalis, augamažų įmonių dalis ir nežymiai didėja vidutinių įmonių lyginamasis svoris. 9 pav. Įmonių struktūra pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m., % [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ Analizuodami veikiančių MVĮ pasiskirstymą pagal ekonominėsveiklos rūšis matome, jog prekybos MVĮ dalis 2001-2003 m. svyravo, betnepasiekė 2000 m. lygio. Šią padėtį iš dalies lėmė didelėkonkurencija ir koncentracija prekybos sektoriuje. Nežiūrint to,prekybos įmonės sudaro didžiausią MVĮ dalį – vidutiniškai 40% visųLietuvoje veikiančių MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 21 315 veikiančiųprekybos MVĮ. Dėl ypač paaštrėjusios konkurencijos prekybossektoriuje 2000-2003 m. mažmeninės prekybos MVĮ dalis tarp visųprekybos MVĮ sumažėjo nuo 59% iki 55%.  Mažoms regionuoseveikiančioms didmeninės prekybos įmonėms taip pat buvo sunkukonkuruoti su vis labiau į regionus besiskverbiančiaismažmeninės prekybos tinklais. Šiomis veiklomis užsiimančių įmoniųdalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos MVĮ dalies mažėjimą tarpvisų MVĮ.

Tuo tarpu 2003 m., palyginti su 2000 m.,paslaugas teikiančių MVĮ dalis visose šalies MVĮ padidėjo irsudarė 23,7% visų MVĮ. 2003 m. pabaigoje buvo 12 914paslaugas teikiančių veikiančių MVĮ. Didžiausias “svoris” šiame sektoriuje2003 m. teko sausumos transporto bei viešbučių ir restoranų MVĮ –atitinkamai 36% ir 20% visų paslaugų MVĮ. Viešbučių verslui 2002-2003 m. didelės įtakos turėjo viešbučių statybos bumas. Dėlšių priežasčių sumažėjo viešbučių “užimtumas”, sumažėjo svečiųskaičius, augo konkurencija.

2000-2002 m. nedaug (nors nuosekliai)augo pramonės įmonių dalis. 2003 m. veikiančių pramonės MVĮ lyginamasis svoris visose MVĮ nežymiai sumažėjo ir metų pabaigojesudarė 15,9%. Pagrindinis šio sektoriaus plėtros variklis –medienos dirbinių bei maisto produktų ir gėrimų gamybos verslas.

10 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominės veiklos rūšis 2000–2003 m., % [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ MVĮ struktūros analizė pagal įmonių teisines formas rodo,kad gausiausia Lietuvos MVĮ grupė – IĮ. 2003 m. pabaigoje šalyje buvo 27896 veikiančios IĮ. 2000-2003 m. ši įmonių grupė Lietuvoje vidutiniškaisudarė 57% visų MVĮ, tačiau jų dalis nuo 2002 m. pradėjo mažėti ir2003 m. pabaigoje sudarė 51,1%. Tuo tarpu UAB populiarumas didėjo ir jųdalis veikiančių MVĮ skaičiuje išaugo iki 45,2 % arba 7,2% per 2003 m.

Kitų teisinių formų MVĮ dalis veikiančių įmoniųskaičiuje kito labai nežymiai 2000-2003 m. laikotarpyje.

11 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių teisines formas 2000–2003 m., % [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ IĮ yra populiariausia įmonių teisinė forma, nes veiklospradžiai nereikia arba pakanka nedidelio pradinio kapitalo, taippat IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas, IĮpaprasčiau valdyti, jos nereikia likviduoti norint pertvarkyti į UAB.Užsiimant veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, steigiamosribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo – UAB, nes pastarosios akcijųplatinimas griežtai ribojamas, o tai leidžia UAB steigėjams suburtiakcininkų kolektyvą iš gerai pažystamų, patikimų narių. Nagrinėjamu laikotarpiu pastebimas IĮ mažėjimo tendencijas galėjo sąlygoti tokie veiksniai:

• mokesčių naštos padidėjimas dėl Lietuvos RespublikosSeimo 2002 m. liepos 4 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybiniosocialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo ir papildymoįstatymo, kuris pakeitė IĮ savininkų įmokų papildomai pensijos daliaiapskaičiavimo tvarką;

• ribotos galimybės pasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčiotarifu dėl 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikospelno mokesčio įstatymo, pagal kurį IĮ, norinčios pasinaudotilengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu, turi įvykdyti daug papildomų sąlygų;

• apyvartos ribos sumažinimas (nuo 1 mln. Lt iki 500 tūkst. Lt)įmonėms (kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių), norinčiomspasinaudoti lengvatiniu 13% pelno mokesčio tarifu dėl 2002 m.sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo;

• UAB, kaip įmonių teisinės formos, patrauklumo didėjimas dėl 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pelno mokesčioįstatymo;

• Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme, kurisįsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d., numatytas apribojimas, jog IĮsavininkas negali būti kitos IĮ savininku;

• ūkinės komercinės veiklos vykdymo formų įvairovėspadidėjimas dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurią nuo 2003 m. sausio 1d. fiziniams asmenims sudaryta galimybė verstis individualia veikla ją įregistravus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje;

• veiklos pagal verslo liudijimus patrauklumo didėjimas dėlkai kurių šios veiklos apribojimų sumažinimo (verslo liudijimusleista įsigyti trumpesniam nei vienas mėnuo laikotarpiui,išplėstas veiklų pagal verslo liudijimus sąrašas ir kt.);

• didesni reikalavimai registruojant IĮ dėl 2004 m. sausi 1 d.įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatyme nustatytoreikalavimo parengti IĮ nuostatus;

• IĮ dažnai sudėtingiau gauti kreditus bankuose, todėl sumažėja plėtrosir konkurencijos galimybės;

• konkurencija su besiplečiančiais didžiaisiais prekybos centrais lėmėprekybos IĮ likvidavimą;

• rizika asmeniniam turtui dėl neribotos civilinės atsakomybės, kurididėja augant konkurencijai;

• verslo, į kurį investuotas mažas arba neinvestuotas pradiniskapitalas, plėtros intensyvumas gerokai mažesnis nei verslo, į kurįinvestuotas kapitalas.

3.3. VEIKIANČIŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ SKAIČIAUS KAITOS TENDENCIJOS

MVĮ gausa – tai augančios, “sveikos” ekonomikos požymis.Nagrinėdami veikiančių MVĮ skaičiaus pokyčius, matome nedidelę tokių įmoniųskaičiaus mažėjimo tendenciją 2002-2003 m., kuri atitinka visų veikiančiųįmonių skaičiaus dinamiką.

12 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2000–2003 m. [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ MVĮ skaičiaus analizė pagal darbuotojų skaičiaus grupes rodo, jogveikiančių MVĮ bei įmonių, turinčių ne daugiau kaip 9 darbuotojus,skaičiaus kaitos tendencijos sutampa. Tuo tarpu įmonių, kurių darbuotojųskaičius 10-49 bei 50-249, skaičiaus dinamika, nors ir nežymiai, tačiauskiriasi nuo bendrųjų tendencijų.

13 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius įmonių grupėse pagal darbuotojų skaičių 2000–2003 m. [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

3.4. ĮREGISTRUOTŲ BEI LIKVIDUOTŲ MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ DINAMIKA

Mažosios įmonės (ši sąvoka vartojama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos mažųjų įmonių įstatymu) Lietuvoje pradėtosregistruoti nuo 1992 m. pradžios. Per 1993 m. buvoįregistruotos 8 085 mažosios įmonės. Įsitvirtinant rinkos ekonomikosdėsniams Lietuvoje, formuojantis teisinei verslo aplinkai, vystantisverslo kultūrai, kito mažos įmonės samprata, įmonių registracijos lygisir kt. 2003 m. įregistruota 12 907 MVĮ.

17 pav. Įregistruotų ir likviduotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2000–2003 m. [pic] Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai” Per analizuojamą laikotarpį MVĮ registravimo ir likvidavimo procesai buvo intensyvūs ir permainingi. Tačiaubendra įregistruotų MVĮ skaičiaus tendencija yra mažėjančiopobūdžio, ypač 2001-2003 m.

Įregistruotų ir likviduotų MVĮ skaičiaus pokyčiaiįtakojo ir MVĮ augimo lygį. Mažų ir vidutinių įmonių dinamika 2000-2003 m. pateikta 2lentelėje 2 lentelė

Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai” Matome, jog 2003 m., palyginti su 2001 m., MVĮ augimo lygissumažėjo. Tai sietina su itin sparčiu likviduotų MVĮ daugėjimu, kurio„neatsvėrė“ įregistruotos MVĮ. 2002 m. pasireiškė teigiamos MVĮskaičiaus kaitos tendencijos. Apie tai liudija MVĮ augimo lygio padidėjimas2002 m.

3.5. MAŽŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE

Veikiančios MVĮ šalies regionuose yra pasiskirsčiusios labai netolygiai. Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms irverslui palankiose regionuose, kuriuose gerai išplėtota institucinė versloinfrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinispotencialas, tuo tarpu atokesni rajonai ir kaimo gyvenamosios vietovės,kuriuose vyrauja žemės ūkis arba viena pramonės šaka, atsilieka. 2003 m.pabaigoje dauguma MVĮ vykdė veiklą tose apskrityse, kurių centrai yradidieji šalies miestai: 2003 m. Vilniaus apskrityje veikė 31%, Kauno –21%, Klaipėdos – 13%.

18 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2003 12 31 d. [pic] Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai” Didesnis veikiančių MVĮ skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų,dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo lygio apskrityse, nes SVVyra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Apskrityse, kuriose mažas nedarbolygis, 1 000 gyventojų tenka daugiau veikiančių MVĮ neguapskrityse, kuriose nedarbo lygis yra didelis. 2003 m. pabaigoje pagalveikiančių MVĮ skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, pirmavo Vilniaus – 20,1(nedarbo lygis – 7,6%), Klaipėdos – 18,4 (nedarbo lygis – 9,8%), Kauno –16,5 (nedarbo lygis – 8,5%) apskritys. Šis rodiklis mažiausias Tauragės –10,5 (nedarbo lygis – 14,0%) Utenos – 10,8 (nedarbo lygis – 10,4%), irAlytaus – 11,4 (nedarbo lygis – 13,9%) apskrityse.

19 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, apskrityse 2003 12 31 d. [pic] Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

20 pav. Nedarbo lygis apskrityse 2003 12 31 d., % [pic] Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

Žvelgiant į įregistruotų bei likviduotų MVĮ pasiskirstymąapskrityse 2003 m., galima pastebėti, jog 2003 m. daugiausia MVĮįregistruota bei likviduota buvo apskrityse, kuriose MVĮ sukūrėdidžiausią dalį BVP – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

21 pav. Įregistruotų bei likviduotų mažų ir vidutinių įmonių pasiskirstymas apskrityse 2003 m., %

[pic] Šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai” 3.6. SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ ĮMONIŲ UŽSIENIO PREKYBA 3.6.1. EKSPORTAS

2002 m. SVĮ eksporto apimtys sudarė 4 129,0 mln. Lt arba 20,8%bendro Lietuvos eksporto vertės. Pagal apskritis, akivaizdžiai išsiskiria Vilnius. Šiosapskrities SVĮ eksportas sudarė 33,1% viso šalies SVĮ eksporto.

22 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto pasiskirstymas pagal apskritis 2002 m., % [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ Lyginamajai analizei yra vertingi ankstesnių metųSVĮ eksporto apimčių pagal apskritis duomenys. 23 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto pasiskirstymas pagal apskritis 2000–2002 m., % [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ 2002 m., palyginti su ankstesniais metais,dominuojančias pozicijas pagal eksportuotos produkcijos apimtisišsaugojo Vilniaus apskritis. Antroje vietoje stabiliai laikėsi Kauno apskritis. Klaipėdos apskritis 2000 m. turėtą antrąją vietąprarado 2001–2002 m., o jos pagrindiniu konkurentu tapo Marijampolėsapskritis.

3.6.2. IMPORTAS

2002 m. SVĮ importo vertė buvo 9 483,9 mln. Lt ir sudarė 35,0%bendro Lietuvos importo. 2002 m. SVĮ importo pasiskirstymas pagal apskritis parodytas 24paveiksle

24 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių importo pasiskirstymas pagal apskritis 2002 m., %

[pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“

Matome, kad didžiąją dalį importo operacijų vykdė SVĮ, kuriosveikė Vilniaus apskrityje, o iš jų „liūto dalis“ tekoVilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiomsįmonėms. Antroji vieta pagal importuotų prekių irpaslaugų apimtis atiteko Kauno apskričiai, o trečiąją vietąužėmė Klaipėdos apskritis.

25 paveiksle matome, kaip 2000–2002 m. kito SVĮ importo pasiskirstymas pagal apskritis.

25 pav. Smulkių ir vidutinių įmonių importo pasiskirstymas pagal apskritis 2000–2002 m., % [pic] Šaltinis: VšĮ „Statistikos tyrimai“ SVĮ importo dalis visame SVĮ importe mažėjo Kauno,Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Nedaug ji išaugo Vilniaus,Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.

4. SVV SEKTORIAUS SSGG (SWOT) ANALIZĖ

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategija iki 2015 metųbuvo rengiama dviem etapais. Pirmojo etapo metu buvo kruopščiaiišanalizuota ir ištirta SVV esama teisinė, ekonominė, institucinė irinformacinė aplinka. Šio tyrimo pagrindu buvo parengta Stiprybių –Silpnybių – Galimybių – Grėsmių (SWOT) analizė. Stipriosios pusės 1. Ekonomikos stabilumas. Lietuvos ūkis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis – pereinamasis laikotarpis iš esmės užbaigtas. Pasiektas BVP augimas, užtikrinti nedideli infliacijos tempai. 2. Esama teisės bazė. Teisinis verslo reguliavimas vykdomas atsižvelgiant į ES teisę bei parengtas Lietuvos ūkio strategines kryptis ir programas. SVV reglamentuoja suformuota teisinė – normatyvinė bazė, parengti ir toliau tobulinami SVV plėtrą reglamentuojantys teisės aktai. • Esama institucijų sistema, teikianti SVĮ paramą. Sukurta ir plečiama institucijų, teikiančių paramą SVV, sistema. Tai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai, Lietuvos eksporto ir importo draudimas ir kita. Šios institucijos teikia nemokamą verslo informaciją, mokymo ir konsultavimo paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslininkams. Įsteigta institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri SVV subjektams teikia mikro kreditus, paskolų garantijas bankams, investuoja rizikos kapitalą į SVV subjektus bei teikia dalinį paskolų palūkanų dengimą SVV subjektams. Verslininkai turi galimybę pasinaudoti kredito linijomis iš ES PHARE I ir II programų, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei kitų užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų lėšų. 3. Gerai išvystyta fizinė verslo infrastruktūra (lyginant su Vidurio Europos šalimis ir NVS): kelių tinklas, telekomunikacijos, energetika, vandens tiekimas, kanalizacija ir pan. 4. Potencialus sugebėjimas prisiderinti prie rinkos pokyčių: bendroje ūkio struktūroje dominuoja SVĮ subjektai. 5. Patraukli turizmo aplinka: gamtinė aplinka, kultūriniai – istoriniai ištekliai, turizmo infrastruktūra, artimos didelės turizmo rinkos, etninių ir kultūrinių ryšių gausa su užsienio šalimis. 6. Patogi Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva, būdama rytinėje Europos dalyje, yra tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų valstybių, turinti tankiai ir pakankamai išvystytą sausumos, geležinkelių, oro transporto kelių tinklą, neužšąlantį uostą. Silpnosios pusės 7. Maža šalies rinka: palyginus su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos šalimis, Lietuvoje yra labai mažas gyventojų ir ūkio subjektų

skaičius. 8. Maža perkamoji galia šalyje. Gyventojų pajamos yra nepakankamos ir labai atsilieka nuo ES šalių lygio. 9. SVĮ paramos institucijų infrastruktūra nėra efektyvi: netolygiai išvystyta institucinė verslo infrastruktūra regionuose, nėra finansinių institucijų įvairovės. 10. SVĮ tankis (t.y. SVĮ skaičius 1000-čiui gyventojų) nedidelis. SVĮ tankis yra beveik du kartus mažesnis negu ES šalių vidurkis. Lietuvoje yra labai žemas verslumo lygis, t.y. ūkio subjektų skaičius, tenkantis šalies gyventojams. 11. Nepalanki aplinka investicijoms. Iš dalies nepalanki šalies teisinė aplinka, mokesčių lengvatos aprėpia tik mikro įmones, nekvalifikuota darbo jėga atskiruose regionuose, neefektyvi valdžios institucijų veikla, biurokratinių barjerų gausa, mažai dėmesio skiriama strateginiam investicijų planavimui, žemas vidaus vartojimas. Nesukurtas patrauklus Lietuvos tarptautinis įvaizdis: nepakankamai efektyviai ir nuosekliai formuojamas Lietuvos valstybingumo ir turistinės šalies įvaizdis. 12. Nusidėvėję įrengimai ir pasenusios gamybos technologijos. Viena iš svarbiausių produkcijos mažo konkurencingumo priežasčių yra nusidėvėję įrengimai, labai lėti naujų technologijų ir inovacijų diegimo tempai, apgyvendinimo paslaugų sektoriuje didelė dalis statinių yra pasenę ar prastos būklės. 13. Lėti verslo plėtros tempai. Per paskutinius metus sumažėjo SVĮ apyvarta, o naujai įregistruotų ir išregistruotų SVĮ saldo yra neigiamas. 14. Nedidelis SVĮ eksportas. Lėti pokyčiai bendroje eksporto struktūroje. Eksporto/importo saldo 2002 metais pirmą kartą tapo teigiamas, tačiau teigti, kad tai pastovi tendencija duomenų nepakanka. 15. Finansinių paramos priemonių, taikomų pradedantiesiems ir plėtojantiems SVV, stoka. Lietuvos bankų sektorius ir finansinių institucijų sistema nepakankamai išplėtota ir konkurencinga. Komerciniuose bankuose sunku gauti ilgalaikes paskolas – dažniausiai siūlomos trumpalaikės (vienerių metų trukmės) ir aukštų palūkanų paskolos. Nesukurta efektyvi finansinės paramos teikimo praktika SVV subjektams, ypač verslą pradedančioms ir perspektyvioms smulkioms įmonėms. Maži savivaldybių SVV fondai: nepakanka lėšų, nepakankamai analizuojamas jų panaudojimas ir tikslingumas. 16. Brangi darbo jėga (su darbu susiję mokesčiai): darbo jėgos kainos padidėjimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo didėjimo, IĮ savininkų socialinio draudimo sąlygų pasikeitimas. 17. Administracinių funkcijų našta SVĮ. Ne tik verslininkai, bet ir valstybės valdžios institucijos pripažįsta, kad šiuo metu dar yra daug biurokratinių suvaržymų verslui. Sukurtos komisijos ir darbo grupės biurokratiniams barjerams mažinti, deja, visų komisijų darbo rezultatai neduoda laukiamo efekto. Šiuo metu veikia daug kontroliuojančių ir tikrinančių valstybės institucijų, kurios pačios sau rengia tikrinimo taisykles, kurių privalu laikytis ūkio subjektams. Tai verčia SVĮ daryti papildomas investicijas, užtikrinant šių taisyklių laikymąsi, arba sukuria prielaidas korupcijai. 18. Neefektyvi SVV informacijos sistema: neskiriama pakankamai dėmesio jos pateikimo kanalų formavimui užsienio rinkoms. Nėra bendros informacinės sistemos, jungiančios informacijos suteikimą verslininkams ir grįžtamosios informacijos apie SVV subjektų veiklą. Pagrindiniai verslo informacijos centrai įkurti didžiuose miestuose ir kai kurių rajonų centruose, tuo tarpu kitose Lietuvos vietovėse verslo informacija sunkiai gaunama. 19. Nesuformuota SVV statistikos bazė: lyginant su ES šalių statistine SVV informacija nepalyginama. 20. Nepakankama kvalifikacija verslą pradedančiųjų bei verslu užsiimančių vadovų: jų kompetencijos stoka. Ribotos galimybės kelti kvalifikaciją veikiančioje įmonėje tiek vadovui, tiek darbuotojams atskiruose regionuose. Bendrojo lavinimo mokyklose nenumatytas privalomas ekonomikos ar verslo pagrindų dalykų mokymas: didelė dalis baigusiųjų mokyklas ir patenkančių į rinką neturi elementarių verslo žinių. 21. Nepakankama teisinė bazė ir infrastruktūra elektroniniam verslui vystyti: tik 60 %, SVV subjektų turi kompiuterius ir tik 40 %, naudojasi internetu, įstatymiškai neapibrėžta elektroninė prekyba – atsiskaitymai, mokesčių surinkimas, intelektualios nuosavybės internete teisė ir kita. 22. Nepakankami ryšiai tarp didelių įmonių ir SVĮ. Nėra sukurta ir įdiegta elektroninė tiekimo birža, kuri užtikrintų paslaugų ir produkcijos tiekimo tarp didelių ir SVĮ optimizavimą. 23. Netolygi SVV plėtra atskiruose regionuose: nėra aiškios regioninės politikos, o regionų plėtros politikos formavimo ir plėtros priemonių įgyvendinimas išskaidytas po šakines ministerijas, nėra konkrečiai apibrėžtos ministerijų funkcijos ir atsakomybė. 24. Aukštas nusikalstamumo lygis. Nors kriminaliniai nusikaltimai didelės įtakos verslo plėtrai jau nedaro, bet išlieka gana stabilus ekonominių nusikaltimų lygis, taip pat išlieka problemos, susijusios su mokesčių slėpimu, neteisėtu pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimu, neskaidriu privatizavimu, viešaisiais pirkimais ir šešėlinės ekonomikos dydžiu. Galimybės 25. Privataus sektoriaus įmonių augimas. Privataus sektoriaus sukurtos dalies BVP augimas, užimtųjų skaičiaus privačiame sektoriuje dalies visame užimtųjų skaičiuje didėjimas. 26. Teisės ir institucinės sistemos tobulinimas ryšium su įstojimu į ES. Įstojusi į ES, Lietuva turi galimybę pasinaudoti Struktūrinių ES fondų teikiama finansine parama, todėl būtina jau dabar įvardyti atsakingas institucijas, kurios administruos Struktūrinių fondų teikiamą finansinę paramą, bei parengti ir reglamentuoti visas procedūras, veiklos vadovus, audito, projektų vieningos valdymo ir apskaitos sistemas, atitinkančias ES reikalavimus. 27. Tarptautinė techninė ir finansinė pagalba. Dėl integracijos į ES išsiplėtė rinkos, informacijos kanalai, atsirado didesnės galimybės naudotis moksliniais pasiekimais, naujomis technologijomis ir pan. Lietuvai įstojus į ES, atsirado galimybė gauti paramą iš Struktūrinių ir kitų fondų SVV plėtros programoms įgyvendinti, prieš tai parengus atitinkamą įstatyminę bazę, nustačius prioritetus, parengus finansinės paramos priėmimo bei efektyvaus panaudojimo sistemą. 28. Integracija į ES šalių rinką ir Baltijos regiono ekonominę zoną. Įstojus į ES, atsirado galimybė laisvam darbo jėgos ir kapitalo judėjimui, didesnės galimybės dalyvauti tarptautiniuose klasteriuose, prisijungti prie transnacionalinių verslo plėtros programų,- tai turėtų pagyvinti eksportą į ES ir kitas Baltijos regiono šalis. 29. Dėl SVĮ lankstumo integracija į ES bus lengvesnė. SVĮ įsteigimas dažniausiai nereikalauja didelių kapitalinių įdėjimų (ypač paslaugų sektoriuje), didelė veiklos įvairovė, lankstumas, galimybės inovacijų diegimui. 30. Turizmo sektoriaus plėtra. Sparčiai besiplėtojant kaimo turizmui ir viešbučių, restoranų, pramogų tinklui, tikėtina, kad pradės augti įvažiuojamasis turizmas. 31. Galimybės veikti NVS šalių rinkose. Ilgainiui vakarų rinkos orientuosis į rytus ir tikėtina, kad Europos ekonominė erdvė taps Euroazine. 32. Didesnės užsienio tiesioginės investicijos į SVĮ bei bendros įmonės su SVĮ. 33. Geresni marketingo rezultatai bendradarbiavimo dėka. SVV dalyvavimas mugėse ir parodose. Grėsmės 34. NVS šalių besivystančių rinkų nestabilumas. NVS šalių gamybos vystymosi tempų pokyčiai, prekių ir paslaugų realizavimo svyravimai.
35. ES šalių produkcijos konkurencija. Vykstant globalizacijos procesams, esant laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, didėja konkurencinis spaudimas Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms. Galimi įmonių bankrotai, bedarbių skaičiaus didėjimas, valstybės socialinių išmokų didėjimas. 36. ES vidaus rinkos protekcinė politika. Bendras apribojimų užsienio prekybai lygis Lietuvoje yra žemesnis nei ES. 37. Nėra susiformavusi verslo kultūra. Palyginti didelė visuomenės dalis nėra iniciatyvi, laukia valstybės paramos įvairiais verslo organizavimo ir vykdymo klausimais, nepakankama pagarba klientui, geranoriškumo, darbuotojų motyvacijos, skatinimo svertų panaudojimo stoka, teisiniais dokumentais apibrėžtų nuostatų vykdymo problema. Dėl dažnai keičiamos teisinės aplinkos, netolygios šalies ekonomikos plėtros, verslo plėtros neapibrėžtumo jaučiamas gyventojų nepasitikėjimas vyriausybės priimamais sprendimais, vykdoma politika bei finansinių institucijų veikla, nedidėja verslumas. • Užsienio valstybių (NVS) socialinė – ekonominė padėtis: gali turėti neigiamą įtaką SVV plėtrai Lietuvoje, jei nebus tobulinama teisinė bazė, transporto infrastruktūra, šalių susitarimu palengvinamos tranzito sąlygos, mažinamas nusikalstamumas.

5. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGIJA

SVV sektoriaus plėtros strategija apima pagrindinius plėtraibūtinus elementus :

VIZIJA

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo sektorius turi išvystytąinfrastruktūrą, veikia atviroje, tolygiai besiplėtojančioje ekonomikoje,integruotoje į ES ekonomikos erdvę, naudoja modernias technologijas,kvalifikuotą darbo jėgą, gamina konkurencingas, inovatyvias prekes beiteikia paslaugas vietinei ir tarptautinėms rinkoms ir sukuria dominuojančiąbendrojo vidaus produkto dalį. Smulkus ir vidutinis verslas lanksčiaiprisiderina prie rinkos pokyčių, racionaliai naudoja išteklius, kurianaujas darbo vietas, užtikrina subalansuotą ekonomikos plėtrą.

VALSTYBĖS MISIJA

Lietuvos Respublikos valstybės misija yra: 1. Sukurti palankią teisinę ir informacinę aplinką SVV plėtrai; 2. Sukurti efektyvią SVV informacinę sistemą; 3. Sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas greitam ir pigiam SVĮ steigimui; 4. Pagerinti finansavimą visą SVĮ veiklos laiką; 5. Stiprinti SVĮ inovacinius ir technologinius pajėgumus; 6. Skatinti verslumą panaudojant švietimo, mokymosi visą gyvenimą sistemas bei užtikrinant mokymo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą SVV subjektams; 7. SVV paramos institucinės infrastruktūros sukūrimas ir plėtra. SVV plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys buvo šios: 1. SVV teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas. 2. Finansinės paramos SVV subjektams gerinimas. 3. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimas. 4. Inovacijų bei informacinių technologijų panaudojimo SVV skatinimas. 5. Institucinės infrastruktūros tobulinimas. 6. Verslo savivaldos plėtra. 7. SVV plėtra regionuose. 8. Didelių ir SVĮ bendradarbiavimo bei SVĮ tarpusavio bendradarbiavimo šalies ir tarptautiniame lygyje skatinimas. 9. Atskirų visuomenės grupių integracija į SVV. 10. Verslumo skatinimas panaudojant švietimo sistemą. Vyriausybė vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždaviniųLietuvoje tiek 2003, tiek 2004 metais laikė smulkaus ir vidutinio versloplėtrą. 2003 metais buvo numatyta ilgalaikė smulkaus ir vidutinio versloplėtros perspektyva, kuri 2004 m. strategijoje apribota iki vidutinėstrukmės. Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV plėtros politikos pagrindas išlikonepakitęs – naujausių technologijų taikymas, kūrybiškumas, kvalifikuotųverslininkų gausėjimas. Pereinant prie SVV plėtros strateginių tikslų, galima būtųužakcentuoti du aspektus: 1. 2004 m. strateginiai tikslai buvo papildyti vienu nauju punktu,t.y. didinti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sudarantpalankias sąlygas diegti inovacijas ir naudoti naujastechnologijas. 2. 2003 m. vienas iš tikslų buvo baigti formuoti smulkaus irvidutinio verslo sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis –institucinę, informacinę ir finansinės paramos struktūrą ir kontrolę.Lygiai toks pat tikslas yra pateiktas ir 2004 m. plėtros strategijoje. Išto galime daryti prielaidą, jog iki 2003 m. šis tikslas nebuvoįgyvendintas, nors jo pabaigos terminas ir aiškiai suformuluotas. Tiek 2003 m., tiek 2004 m. SVV verslo teisinės ir ekonominėsaplinkos tobulinime pagrindinės problemos: nebaigta reformuoti teisinėsistema; išlikę biurokratiniai verslo suvaržymai; skirtingai neiEuropos Komisijos rekomendacijose traktuojamas smulkių ir vidutiniųįmonių apibrėžimas; nepakankamai tobula mokesčių sistema ir buhalterinėapskaita; sudėtingas mokesčių apskaičiavimo mechanizmas;netobulas mokesčių administravimas. Reziumuojant galima būtų teigti, jogdidžiausios problemos, susijusios su SVV plėtra, yra mokesčių sistemos irmokesčių administravimo netobulumas, iš kurio būtų galima išvesti irlikusias problemas – nepilnai reformuota teisinė sistema bei biurokratiniaisuvaržymai. 2003 m. siūlomos sprendimo priemonės daugiau susijusios sumokesčių įstatymo pakeitimu; kriterijų, pagal kuriuos būtų galimatikslingai skirti valstybės paramą, nustatymu; individualių įmoniųatskaitomybės tvarkos bei formos patikslinimu; PVM įstatymo pakeitimu, sutikslu supaprastinti deklaravimo ir mokėjimo tvarką. 2004 m. didesnisprioritetas buvo skiriamas verslo teisinės ir ekonominės aplinkostobulinimui, t.y. sumažinti licenzijavimą gamyboje ir versle, tuo skatinantsąžiningą konkurenciją; skatinti bendradarbiavimą tarp didelių ir smulkiųįmonių, kadangi šis bendradarbiavimas didina sukuriamą pridedamąją vertęvisuose jos sukūrimo etapuose; užtikrinti nacionalinį dalinį pagrindinių ESfinansuojamų programų bei kitų tarptautinių, daugiašalių ir dvišaliųsmulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų finansavimą, taip patinformacijos apie galimybę smulkioms ir vidutinėms įmonėms dalyvautiprogramose sklaidą; spartinant likvidavimo procedūras bankrutuojančioseįmonėse, neturinčiose arba turinčiose nepakankamai turto administravimoišlaidoms apmokėti bei numatyti teikti garantijas už smulkaus ir vidutinioverslo subjektų gaunamas paskolas ir lizingą. Apibendrinant galime teigti, jog 2003 m. didesnis dėmesys buvoskiriamas SVV naštai mokesčių klausimais, t.y. tobulinti mokesčių sistemąbei patį mokesčių administravimą. 2004 metais didesnis dėmesys skiriamasteisinės aplinkos tobulinimui, t.y. licencijavimui palankesnių sąlygųsudarymas, bankrutuojančių įmonių likvidavimo procedūrų supaprastinimas irpan. Taip pat didelis dėmesys skiriamas verslo plėtros programoms beiinformacijos apie jų finansavimo galimybes sklaidai, t.y. šiuo metu tiekverslininkai, tiek valdžios atstovai pagaliau įsisąmonino, jog siūlomapagalba galėtų padėti įsitvirtinti daugeliui SVV atstovų beipilnavertiškiau pasiruošti būsimai konkurencijai bei rinkos plėtrai. Kalbant apie smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansiniųgalimybių gerinimą, vienas iš pagrindinių SVV veiklos stabdžių –finansinių išteklių stoka. Institucija, kuri ruošė šią SVV plėtrosstrategiją, vertina, jog dėl šios problemos yra kalta finansų institucijųsistemos netobulumas bei kiti netobulai veikiantys finansinių struktūrųsvertai. 2004 m. programoje yra įvardintos ir šios rinkos plėtros stabdžiai– smulkių ir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, ribotifinansiniai ištekliai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama skatintiSVV steigimą ir veikiančių įmonių plėtrą, turėtų sudaryti ypač palankias

sąlygas naudotis informacinėmis, mokymo ir konsultavimo paslaugomis. 2003m. programoje buvo nurodytas ir šios finansinės pagalbos motyvas – „labaigreitai atsiperka“. 2004 m. programoje šios prielaidos buvo atsisakyta,pakeičiant ją labiau apibrėžta – „nes smulkaus ir vidutinio verslosubjektai, nors ir suvokdami žinių svarbą verslo sėkmei, dažnai nepajėgiasumokėti visos konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos“. Šia prielaidaremiantis ir buvo suformuluotas tikslas užtikrinti, kad „smulkaus irvidutinio verslo subjektai laiku gautų išsamią ir nebrangią versloinformaciją“. Šiam tikslui pasiekti numatytos sekančios priemonės: • subsidijuojamos mokymo ir konsultavimo aktualiausiaisverslo klausimais paslaugos; • galimybė bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis(internetinė verslo informacija); • informacija apie teisinės bazės pokyčius; • viešųjų pirkimų informacinė sistema (perkelta į elektroninęterpę); • statistikos informacija verslo būklės analizei atlikti; • analitinė Lietuvos SVV būklės ir perspektyvų apžvalga; • informuojama visuomenė apie verslo sąlygas ir verslininkųproblemas per žiniasklaidos priemones, su tikslu kurti teigiamąverslininko – pagrindinio ekonomikos pažangos subjekto įvaizdį; • galimybės naudotis internetu. Šios priemonės nepakito naujojoje 2004 m. programoje – buvoatsisakyta vienintelės priemonės – „parengti ir įdiegti subsidijuojamųmokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo SVV subjektams kontrolės irįvertinimo sistemą“. Iš esmės ši sistema nebūtų buvusi įdiegta, kadangiesant silpniems administraciniams gebėjimams, nebūtų buvusi sukurtakvalifikuota ir kompetentinga institucija, kuri būtų galėjusi tinkamaiaudituoti subsidijuojamas mokymo programas. Kadangi nėra sukurta šiosfunkcijos strategijos bei nėra įvardinti pagrindiniai tikslai, taisubsidijuojami mokymai bei jų programos yra paliktos rinkos jėgoms beiatsitiktiniams sprendimams. Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yranumatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant jąkryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką.

6. SVV SEKTORIAUS PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS IKI 2015 METŲ

Ilgalaikėse SVV plėtros iki 2015 metų strateginėse kryptyse yranumatoma tęsti iki šiol vykdytą politiką SVV plėtros srityje, papildant jąkryptimis, atitinkančiomis ES SVV plėtros politiką. Strategija numato SVV sektoriaus plėtros strategines kryptisšiose srityse: 1. Naujų SVĮ steigimas. Įregistruotos SVĮ, kurios veikia mažiaunei trejus metus, ir naujai steigiamos įmonės. 2. Veikiančios įmonės. Visos SVĮ, veikiančios ilgiau nei trejimetai. 3. Regioninė SVV plėtra, siekiant subalansuoti šalies regionųekonominę ir socialinę plėtrą bendrame šalies kontekste ir išsaugantregionų įvairovę. 3. Darbuotojų kvalifikacija: žinios ir gebėjimai. 4. SVV infrastruktūra. 5. SVV parama. I sritis. SVV plėtros strateginės kryptys naujų SVĮ steigimosrityje. Naujų SVĮ steigimui trukdo tokios problemos, kaip informacijosstoka, patirties versle trūkumas, įėjimo į rinką problemos, valdymo įgūdžiųstoka, lėšų trūkumas, administracinės problemos. Svarbiausios strateginėskryptys šioje srityje: 1. SVĮ steigimosi aktyvinimas – smulkaus ir vidutinio verslosteigimo kaštai turi tapti konkurencingi Europos Sąjungoje, SVĮregistracinės sistemos interneto tinkle sukūrimas ir prieinamumasverslininkams, 2. Finansinių paslaugų išplėtimas SVĮ – subalansuoti bankinėssistemos ir SVĮ santykius sukuriant atitinkamus instrumentus ir tobulinantsąlygas pasinaudoti lengvatiniais kreditais, rizikos kapitalo fondais,paskolų draudimu, ES struktūrinių fondų parama. 3. Inovatyvių įmonių steigimosi skatinimas – naujų inovatyvių SVĮskaičiaus, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose irtechnologiniuose parkuose. II sritis. SVV plėtros strateginės kryptys veikiančių SVĮ srityje. Svarbus vaidmuo, užtikrinant spartesnę plėtrą SVV sektoriuje,tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos verslo ateitis Baltijosšalių regione ir Europoje priklauso nuo SVV konkurencingumo ir dinamiškumo.Veikiančios SVĮ susiduria su tokiomis problemomis, kaip lėšų trūkumas,informacijos apie rinkas trūkumas, žema vadybos kokybė, darbuotojų gebėjimųstoka, senos technologijos, žema verslo kultūra, vietos rinkos ribotumas.Svarbu skatinti veikiančias įmones naudoti modernias technologijas, diegtiinovacijas, veikti pagal ES kokybės standartus. Svarbiausios strateginės kryptys šioje srityje: 1. SVĮ gyvavimo laikotarpio prailginimas. 2. Inovacijų ir technologijų diegimo skatinimas – remtinacionalines tyrimų programas, skirtas žinių ir technologijų komerciniampritaikymui, SVĮ plėtrai, kokybinių reikalavimų pritaikymui irsertifikavimo sistemų įdiegimui. 3. SVĮ konkurencingumo didinimas – vykdyti programas, skatinančiastechnologinį kooperavimąsi ir dalinimąsi tarp skirtingo dydžio įmoniųnacionaliniu ir tarptautiniu mastu. 4. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas – kartu su ES šalimissukurti tarptautines informacines ir paramos verslui sistemas, kurios būtųlengvai suprantamos ir perduodamos tinklų pagalba. III sritis. Strateginės kryptys regioninės SVV plėtros srityje. SVV plėtros problemos ir galimybės kiekviename regione yraskirtingos, todėl formuojant ir įgyvendinant SVV plėtros strategiją, būtinaskirti ypatingą dėmesį regioniniam veiksniui. Planuojant šalies regioninęplėtrą, būtina įvertinti ES struktūrinę politiką, kuri siekia sumažinti ESvalstybių ekonominio išsivystymo skirtumus. Siekiant racionaliai dalyvautiES regioninės plėtros programose, yra būtina: 1. Suformuoti ir įgyvendinti regioninę plėtros politiką. 2. Parengti strateginius regioninius plėtros planus, iš jų SVV plėtros planus. 3. Siekti subalansuotos regioninės verslo plėtros. 4. Efektyviai naudoti regioninio verslo plėtros potencialą. Svarbiausia strateginė kryptis šioje srityje: SVV plėtrosstrategijos realizavimas regionuose, įvertinant regionų ypatumus, poreikiusir galimybes, išlaikant kiekvieno regiono specifiką. IV sritis. Strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijoskėlimo srityje. SVĮ sėkmė tiek įeinant į rinką, tiek vystant verslą, stiprinant jokonkurencingumą, didžia dalimi priklauso nuo vadovaujančio personalo,darbuotojų kvalifikacijos, jų žinių apie naujas gamybos technologijas,rinkas, finansų valdymą, buhalterinę apskaitą, darbo teisės klausimus,todėl būtina kelti vadybos lygį, investuoti į darbuotojų kvalifikacijoskėlimą, ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikant ir panaudojant įgytasžinias. Keliant darbuotojų kvalifikaciją susiduriama su įmoniųadministracijos neigiamu požiūriu į mokymus, paskatų stoka, rinkosinformacijos neprieinamumu, ryšio stoka tarp verslo poreikių ir mokymų.Racionali SVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistema sudarytų sąlygasįmonėms tapti konkurencingomis tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. Svarbiausios strateginės kryptys SVĮ darbuotojų kvalifikacijoskėlimo srityje: 1. Bendrųjų žinių apie verslą ir verslininkystę modulių parengimasir įtraukimas į vidurinio mokslo, kolegijų ir universitetų mokymoprogramas. 2. Smulkių ir vidutinių įmonių vadybininkų rengimo atitinkamų programų sukūrimas. 3. Tarptautinio verslo specialistų rengimo plėtojimas,versliškumą ugdančių bei kvalifikacijos kėlimą užtikrinančių kursų skaičiųir kokybę didinimas. 4. Institucijų, teikiančių konsultacines – mokomąsias paslaugas,tinklo plėtojimas ir paslaugų kokybės gerinimas. 5. Konsultavimo ir mokymo paslaugų SVĮ ir potencialiems verslininkams rėmimas. 6. Ekonominiais svertais skatinti įmonių investicijas į darbuotojų

kvalifikacijos kėlimą. V. sritis. Strateginės kryptys SVV infrastruktūros srityje. SVV sektoriaus plėtrai būtina tinkama fizinė, informacinė irinstitucinė infrastruktūra. Plėtojant fizinę verslo infrastruktūrą (keliųtinklas, telekomunikacijos, statiniai, energetika, vandens tiekimas irkanalizacija) susiduriama su tokiomis problemomis, kaip patalpų trūkumas,neišvystyta nekilnojamų daiktų rinka, aukštos informacinių technologijųkainos, aukštos energetinių išteklių kainos, didelis apribojimų irsuvaržymų skaičius. Fizinės infrastruktūros išvystymo lygis ir SVVsektoriaus plėtra yra tarpusavyje susiję: SVĮ yra fizinės infrastruktūrosprekių ir paslaugų vartotojas ir kartu gamintojas. Svarbiausios strateginės kryptys SVV infrastruktūros plėtrossrityje: 1. Informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemos sukūrimas. 2. Teisinių – ekonominių sąlygų sudarymas fizinės infrastruktūros plėtrai. 3. Nefinansinės paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtraiteikiančios institucinės infrastruktūros sukūrimas ir tobulinimas. SVVplėtros uždavinių įgyvendinimo būtinumas per tris skirtingusinstitucinius lygius:Nacionalinis lygis (nacionalinė SVV plėtros programa); 2. Regioninis lygis (institucijų palaikymas ir plėtra); 3. Vietinis lygis (verslininkų ir verslo lygio palaikymas ir plėtra). Visi šie lygiai turi veikti labai glaudžioje tarpusavio sąveikojeir koordinuojami.

SVV plėtros institucinės infrastruktūros lygiai pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė

|Lygis |Uždaviniai |Atsakingos || | |institucijos ||Nacionalin|Palankių sąlygų SVĮ steigimuisi ir plėtrai |Valstybinės ||is |sudarymas ir tobulinimas, remiantis |institucijos ||lygis |politiniais ir teisiniais svertais, | || |vidinėmis sąlygomis. | || |Užtikrinti SVV sektoriaus priėjimą prie | || |materialių ir finansinių išteklių. | || |Skatinti investicijas į naujus verslus. | ||Regioninis|Institucinės sistemos sukūrimas SVV remti ir|Viešojo ir privataus||lygis |plėtoti, teikiant efektyvias paslaugas: |sektoriaus, ne pelno|| |konsultacijų, mokymų, informacijos, |siekiančios, || |teisinių, partnerių paieškos, inovacijų |nevyriausybinės || |diegimo, finansinių išteklių, kreditų |institucijos, || |garantijų. |agentūros. || |Dalyvavimas SVV plėtros specialiose |SVĮ,verslininkai, ||Vietinis |programose. |ekpertizės, || |Ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos, |sertifikavimo ||lygis |marketingo, teisinių žinių bei gebėjimų |institucijos, || |ugdymas. |konsultacinės || | |įmonės. |

Verslo poreikiai turi lemti SVV plėtros politiką, formuotireikalavimus šalies SVV plėtros programai ir institucijų, teikiančių paramąSVV, veiklos tobulinimui. Prioritetai turi būti teikiami SVĮ poreikiųpatenkinimui. Institucinės infrastruktūros plėtra turi būti valstybėskoordinuojama tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu ir turi užtikrintiatskirų miestų, rajonų ir šalies SVĮ ir verslumo augimą, todėl išskirtinęvietą turėtų užimti teikiamų ir numatomų teikti SVV sektoriui paslaugųpastovumo ir kokybės klausimai. VI sritis. Strateginės kryptys SVV paramos srityje. Institucijų, teikiančių paramą SVV, verslininkus vienijančiųorganizacijų, kitų ūkio subjektų aktyvus bendradarbiavimas yra SVVsektoriaus plėtros garantas. SVV paramos institucijos ir verslininkusvienijančios organizacijos nepakankamai remia veikiančias, naujai įsteigtasįmones bei pradedančiuosius verslininkus. Dėl šios priežasties valstybėsinstitucijų veikla turi būti žymiai aktyvesnė. Didėja savivaldybių ir darbobiržų parama naujoms įmonėms ir pradedantiesiems verslininkams. Bankiniosektoriaus parama naujam verslui taip pat svarbi – turėtų padidėtikomercinių bankų ir kitų finansinių institucijų vaidmuo remiant naujų SVĮsteigimąsi ir plėtrą. Užsienio vyriausybinių ir nevyriausybiniųorganizacijų atstovybės Lietuvoje taip pat remia naują verslą. Pagrindinėšių organizacijų veikla yra verslo informacijos teikimas, pagalbapasirenkant veiklos rūšį, verslininkų mokymas. Svarbiausios strateginės kryptys SVV paramos srityje: 1. Sukurti ir įgyvendinti finansinės paramos sistemą. 2. Išplėsti ir sustiprinti institucijų infrastruktūrą,teikiančių paramą SVV, tinklą. 3. Teikti nemokamas ar subsidijuojamas informacijos,konsultavimo ir kitas paslaugas verslininkams pradiniame naujos įmonėsveiklos etape. 4. Taikyti patalpų įsigijimo lengvatas. 5. Sudaryti sąlygas lizingo veiklos plėtimui. 6. Sudaryti sąlygas pasinaudoti frančizės privalumais.

SVV plėtros iki 2015 metų prognozė naujų įmonių steigimo srityje pateikta 4 lentelėje. 4 lentelė|Eil.|Pozicija |Optimistinis |Pesimistinis||Nr. | |variantas |variantas || |Įmonių skaičius 1000 gyventojų padidės |4 kartus |2 kartus || |SVĮ sudarys viso Lietuvos įmonių skaičiaus|98 % |80 % || |Naujų įmonių likvidavimo lygis sumažės |4 kartus |2 kartus || |Veikiančių įmonių skaičius nuo bendro |80 % |60 % || |įmonių skaičiaus: | | ||4.1.|Apdirbamoji pramonė |16 % |22 % ||4.2.|Statyba |20 % |5 % ||4.3.|Prekyba, paslaugos, viešbučiai ir |45 % |51 % || |restoranai | | ||4.4 |Transportas ir ryšiai |19 % |22 % |

Siekiant, kad veikiantis smulkus ir vidutinis verslas taptųkonkurencingu vidaus ir tarptautinėje rinkose, iki 2015m. prognozuojamapasiekti tokius rezultatus. SVV plėtros iki 2015 m. prognozė veikiančių įmonių srityje pateikta 5 lentelėje. 5 lentelė|Eil |Pozicija |Optimistinis |Pesimistinis ||Nr. | |variantas |variantas || |SVĮ indėlis į bendrą vidaus produktą |40 % |25 % || |sudarys | | || |Vidutinis įmonės dydis |6 darbuotojai |10 darbuotojų|| |Įmonės, turinčios užsienio kapitalą, |18 % |9 % || |Įmonės viso: |100 % |100 % ||4.1 |Veikiančios įmonės |90 % |50 % ||4.2 |Veiklą nutraukusios |5 % |30 % ||4.3 |Sustabdžiusios veiklą įmonės |5 % |20 % |

SVV plėtros strateginių krypčių įgyvendinimo efektyvumui didelęreikšmę turės Valstybės institucijų dialogas su verslininkųorganizacijomis, verslo visuomenės pritarimas ir dalyvavimas įgyvendinantkonkrečias priemones.

KkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkKkkkkkkkkkkkkkkk

IŠVADOS

1. Sėkminga SVV plėtra, lydima naujų darbo vietų kūrimo, naujųidėjų ir technologijų diegimo, prekių ir paslaugų kokybės beikonkurentingumo augimo procesų, gali užtikrinti tolygų ekonomikos augimą irsocialinės situacijos kaitą pozityvia linkme. Taigi, SVV yra neabejotinaivienas svarbiausių regioninės politikos instrumentų, siekiant minimizuotiišsivystymo netolygumus bei užtikrinti sėkmingą šalies ekonominę plėtrą.Todėl SVV skatinimas privalo tapti prioritetine veikla ne tik kalbose irstrateginiuose dokumentuose bet ir regioninės politikos dalimi. 3. 2000-2003 m. veikiančių MVĮ dalis bendrame veikiančių įmoniųskaičiuje buvo stabili ir vidutiniškai sudarė 99,4%. 2003 m. pabaigoješalyje buvo 54 589 veikiančios MVĮ. Veikiančios MVĮ šalies regionuose yra pasiskirsčiusios labai netolygiai. Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms irverslui palankiose regionuose, kuriuose gerai išplėtota institucinė versloinfrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinispotencialas, tuo tarpu atokesni rajonai ir kaimo gyvenamosios vietovės,kuriuose vyrauja žemės ūkis arba viena pramonės šaka, atsilieka. DaugumaMVĮ vykdo veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji šaliesmiestai. Didesnis veikiančių MVĮ skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, dažniausiai pastebimas mažiausio nedarbo lygio apskrityse, nesSVV yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius mažėja, topriežastis yra ta, kad daug įregistruotų įmonių, nebuvo pradėjusios savoveiklos, o likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimaspaskatino savininkus galutinai jas uždaryti. Prie SVV mažėjimo prisidėjoir darbo jėgos kaštų augimas, Sodros mokesčio padidinimas individualių

įmonių savininkams, o taip pat stambių prekybos tinklų atsiradimas, kurieiš prekybos sektoriaus išstūmė smulkiuosius verslininkus. 4. Sudarydama SVV plėtros strategiją, Vyriausybė teigia, jog šietikslai yra ilgalaikiai, tačiau strategija yra pildoma ir keičiamakiekvienais kalendoriniais metais. Pagal visas ekonomikos teorijas,ilgalaikiai tikslai paprastai būna sudaromi bent jau 5 metams. Tokskasmetinis strategijos keitimas kuria nestabilumo irnepasitikėjimo Vyriausybe atmosferą, kas tikrai neprisideda prieteigiamo valdžios įvaizdžio formavimo. 5. 2003-2004 m. strateginėje programoje finansinių galimybiųgerinimas yra ribotas dėl finansinių išteklių stokos. 2003 metais buvosiūlyta daugiau dėmesio skirti vietinėms kreditinėms įstaigoms, o 2004metais – ES bei kitoms spec. programoms. Tačiau, norint šias lėšassėkmingai paimti iš ES fondų bei kuriamų programų, Lietuvoje reikalingasukurti stiprią institucijų sistemą bei ugdyti šių institucijųadministracinius gebėjimus. 8. Verslo informacijos, mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimorinka Lietuvoje plėtojama palyginti lėtai ir viena iš priežasčių – smulkiųir vidutinių, o ypač pradedančiųjų verslininkų, riboti finansiniaiištekliai. 9. SVV plėtros strategijoje numatomos SVV sektoriausplėtros strateginės kryptys šiose srityse: naujų SVĮ steigimas; veikiančiųįmonių plėtra; regioninė SVV plėtra; darbuotojų kvalifikacijoskėlimas; SVV infrastruktūros plėtra; SVV paramos plėtra. 10. Kiekvienas rajonas, vadovaudamasis nacionalinės SVV plėtrosstrateginėmis kryptimis ir regiono plėtros prioritetais, turimaisištekliais bei vietos verslininkų poreikiais, turi parengti ir įgyvendintiSVV plėtros programas. – Vienas pagrindinių šių programų uždavinių – pašalinti SVVplėtros kliūtis regioniniame lygyje. – Teikti tolesnę paramą SVV valdymo kokybei gerinti, apimantmokymo programas, informacijos ir konsultacijų SVV gerinimą. – Teikti pagalbą SVV tyrimams ir technologijų vystymui beidiegimui SVV įmonėse. – Sukurti ir išplėsti institucinę verslo infrastruktūrą, kuriužtikrintų regiono SVV plėtros programos, regioninių ir tikslinių SVVplėtros projektų įgyvendinimo koordinavimą, monotoringą ir vertinimą beiparamos teikimą SVV subjektams. – Tobulinti žmogiškuosius išteklius, efektyviai panaudojant ESfondų teikiamą techninę ir finansinę paramą regionų plėtrai. 11. Regionuose būtina didesnį dėmesį skirti gerinant SVV įmoniųfinansines galimybes, steigiant regioninius SVV skatinimo fondus arsavivaldybių biudžetų ir privatizavimo fondų lėšomis skatinti vietines SVVplėtros iniciatyvas. 12. Ypač svarbi SVV plėtrą skatinanti priemonė – stambių ir SVVįmonių bendradarbiavimas remiant klasterių formavimą bei plėtrą. 13. Teisinė valstybės sistema turėtų sudaryti palankias sąlygasplečiant verslo savivaldą, skatinant valstybės ir privataus sektoriausbendradarbiavimą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ilgalaikė Lietuvos ūkio plėtotės iki 2015 m. strategija. LietuvosRespublikos Ūkio ministerija 2002 m. 41 knyga.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr.1175 „Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginiųkrypčių ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002-2004 metų priemoniųpatvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3174).3. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 22 d. Nr. IX-1142 „LietuvosRespublikos smulkaus ir vidutinio verslo“ įstatymas.4. Pačėsa N., ”Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijos – naujosekonomikos pradžia?”. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai” Nr.22.Kauno Vytauto didžiojo universitetas. 2002.5. Pačėsa N., Pukas V. „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra – pagrindinisregioninės politikos instrumentas“. Organizacijų vadyba: sisteminiaityrimai” Nr. 24. 2002.6. Bendikienė D. „Smulkaus verslo skatinimo formos Lietuvoje”. Tarp.konferencijos medžiaga “Ekonomika ir vadyba – 2000”. Pranešimų medžiaga.Kaunas. Technologija. 2000.7. Vilkaitė R. ”Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo formos Šiaulių mieste”.Tarp. konferencijos medžiaga “Ekonomika ir vadyba/aktualijos irperspektyvos 2002 m.” VŠĮ Šiaulių Universitetas. 2003.8. Matuzevičiūtė K., Paluminskaitė J., ”Verslo inkubatorius – smulkaus irvidutinio verslo problemų sprendimo galimybė”. Tarp. konferencijos medžiaga“Ekonomika ir vadyba/aktualijos ir perspektyvos“. 2002 m. VŠĮ ŠiauliųUniversitetas. 2003.9. Brazaitė I., “Regioninio smulkaus ir vidutinio verslo plėtrosstrategijos kryptys Lietuvos prioritetuose”.Tarp. konferencijos medžiaga “Regionų plėtra 2002”. Kaunas. Technologija.2002.10. http://www.svv.lt11. http://www.lrti.lt12. http://www.ekm.lt13. http://www.ukmin.lt