Pasiūla ir paklausa

P a s i ū l a

Pasiūla – tai įvairūs konkrečios prekės kiekiai, kuriuos jos gamintojas konkrečiu metu nori ir gali parduoti, esant skirtingoms tos prekės kainoms.Pasiūlos pokyčius lemia: Sąnaudos,  Technologija,. Gamtinės klimato sąlygos, Tarpusavyje susijusių prekių kainos, Gamybiniai pakaitalai.Pasiūlos dėsnis sako, kad gamintojai visada nori parduoti daugiau, kai kainos didelės, ir mažiau – kai jos nukritusios.Pasiūlos lentelė – lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų ir galėtų parduoti esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Parduodamas prekių kiekis (q) vnt./mėn.A 9 8B 7 6C 6 5D 4 3E 2 1

Pasiūlos kreivė. P . A S 9

7 B 6 C

4 D

2 E

0 1 3 5 6 8 q, vnt./mėn.

Pasiūlos kreivė – tai grafinis ryšio tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį vaizdas.Rinkos pasiūla – tai visų prekės gamintojų pasiūlų suma konkrečioje rinkoje konkrečiu metu.Rinkos pusiausvyros kaina – kiek gamintojas pagamino tik vartotojas nupirko.Stoka – tai pirkėjų noras pirkti, o gamintojo nenoras parduoti už tą kainą.Perteklius rodo, vartotojų nenorą pirkti už siųlomą kainą.Stygius ir perteklius informuoja ir gamintoją ir vartotoją.

Elastinga pasiūla – tai stiprus kainų pokytis (kuris smarkiai keičia gaminio pasiūlos apimtį).Pasiūos elastingumas rodo, kaip vienų prekių pasiūla gali daug greičiau prisitaikyti prie kainos pakitimų, negu kitų prekių pasiūla. Kai prekės pasiūla negali būti greitai pakeista, derantis prie kainos pakitimo, ir kai gamintojo parduodamos prekės kiekis nesikeičia kainai padidėjus, tai tokia pasiūla yra neelastinga. Tokia yra, pavyzdžiui, javų, galvijų, vaisių ir k.t. dalykų, kurie turi būti auginami, šeriami, nokinami, pasiūla. Kai prekės pasiūla gali greitai prisitaikyti prie kainos pokyčių ir kai menkiausios kainos padidėjimas sukelia prekės pasiūlos kiekio padidėjimą, arba atvirkščiai, kainos sumažėjimas sumažina prekių pasiūlą, tai tokios prekės pasiūla yra elastinga. Tokia daugumos įrastinio naudojimo pramoninių prekių pavyzdžui, namų apyvokos reikmenų(muilo, kibiro, pigių baldų) pasiūla.

Neelastinga pasiūla – tai silpnas kainų poveikis.Jei paklausa yra neelastinga , tai kainos kritimas sumažins pajamas. Priežastys dėl kurių pasiūla yra neelastinga: Momentinis laiko efektas, Prekės neturinčios artimo pakaito, Sunkiai išsaugomos prekės.

Pasiūlos elastingumas priklauso nuo: Kai išteklius nesunkiai ir greitai galima perkelti į konkretaus produkto gamybą arba iš ten prkelti į kito produkto gamybą. Kiek laiko gamintojai turi prisitaikyti prie kainų pokyčio. Kuo ilgesnis tas prisitaikymo laikotarpis tuo pasiūla elastingesnė.

Paklausos elastingumas kainai priklauso nuo daugelio veiksnių: jei prekė yra daugiau prabangos, o ne būtinybės dalykas; jei prekė yra pakankamai didelė ir brangi, o ne smulki ir sudaranti tik mažą bendrųjų vartotojo išlaidų procentinę dalį; jei prekė turi artimų pakaitalų; jei yra pakankamai ilgas laikotarpis.

Pasiūlos elastingumas kainai linkęs būti aukštas: jei yra pakankamai ilgas laikotarpis; jei prekė turi artimų pakaitalų gamyboje, t.y. jei gamybiniai ištekliai lengvai gali būti perorientuoti į kitų produktų gaminimą; jei prekė gali būti lengvai išsaugoma.

P a k l a u s a

Paklausa – tai konkrečių prekių arba paslaugų kiekiai, kuriuos vartotojai (pirkėjai) konkrečiu metu nori ir gali įsigyti esant įvaiiroms jų kainoms.Kainų poveikis atsiranda tuomet, kai žmonės ko nors perka mažiau , jei kainos didelės ir daugiau – jeigu jos mažos. Kartais tai vadinama paklausos dėsniu.Pakaitalas yra prekė ar paslauga, galinti pakeisti kita produktą, tenkinant tą patį poreikį. Jis gali būti pigesnis ir pritraukiantis mažiau vartotojų dėmesio.Paklausos elastingumas kainoms apibūdina kainų poveikį. Jis parodo pirkėjo pasiryžimą pirkti konkrečią prekę ar paslaugą.Komplektinės prekės yra prekės, kurios dažniausiai yra naudojamos kartu.Paklausos dėsniu vadiname atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio.Mažėjančiu ribiniu naudingumu ekonomistai nusako faktą, kad anksčiau ar vėliau pasiekiamas taškas, kuriame papildomas suvartotas vienetas suteikia mažesnį pasitenkinimą negu anksčiau suvartotasis.

Paklausos kiekis – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.Paklausos lentelė – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

Variantai Kaina (P),Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn.A 10 3B 8 4C 6 5D 4 6E 2 7

P,Lt/vnt. d10 A

8 B

6 C

4 D

2 E

0 2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn.

Paklausos kreivė.

Paklausos kreivė – grafinis prekės kainos ir paklausos ryšio vaizdas. Paklausos dėsnis tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis teigia:mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.Blogesnės kokybės prekė laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja (kiti veiksniai yra nekintami).Normalios ir blogos kokybės prekės yra tik todėl, kad jas taip vertina pirkėjas, atsižvelgdamas į savo pajamas ir jų kitimą. Kai pirkėjo pajamos sumažėja, normalios kokybės prekių paklausa taip pat sumažėja.

P P

d1 d1 d d O q

a) normalios kokybės prekės b) blogesnės kokybės prekės

Pajamų didėjimo įtaka prekės paklausai.

Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainos. Jų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai (substitutai), ar tik papildančios viena kitą (komplektas) jas vartojant.1. Savo išlaidas mes paskirstome taip, kad gautume iš jų didžiausią pasitenkinimą, kitaip sakant taip, kad paskutinis arba ribinis piniginis vienetas, išleistas bet kuriai prekei, duotų vienodą pasitenkinimą.

Pavyzdžiui, jeigu apelsinų kaina padidėtų du kartus, o obuolių kaina nepakistų, tai pirkėjai vietoj apelsinų mieliau pirks obuolius. Vadinasi, pakitus apelsinų kainai, obuolių kreivė pasislenka į dešinę. Tokios kreivės, kaip obuoliai ir apelsinai, kurios tenkina tuos pačius poreikius ir norus, yra vadinamos substitutais ir pakaitalais. Šią tendenciją ekonomistai apbūdina kaip substicijos dėsnį ( dar vadinama lygių ribinių rezultatų dėsniu), kuris teigia, kad mūsų išlaidos įvairioms prekėms pasiskirsto taip, jog naudingumai, gaunami išleidžiant paskutinį piniginį vienetą bet kuria vartojimo forma yra lygūs. Ir jei nustatome, kad pakeisdami vieną prekę kita, mes padidinsime savo bendrą pasitenkinmą, tai nesvyruodami taip ir padarome (pvz.: jei arbatos kaina kyla, galime naudoti daugiau kavos). Taip yra todėl, kad mes nuolatos lyginame naudingumą, gaunamą išleidžiant tiek pat pinigų kitai prekei.2. Tarp viena kitą papildančių komplektinių prekių pasireiškia priešingas ryšys. Skirtingai nuo prekių substitutų, pakeičiančių viena kitą vartojime, komplektinės prekės viena kitą papildo vartojimo metu, yra vartojamos kartu kaip komplektas (pvz.: automobilis ir kuras).Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaito- paklausą. Pakaito paklausos didėjimą rodo (a) dalis, o papildančios prekės paklausos sumažėjimą- (b) dalis.Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausosmos), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke is anksto. Tai padidina paklausą.3. Galiausiai yra ir tokių prekių, kurios visiškai nesusiję tarpusavyje. Kainos pakilimas vienai prekei neturi jokios įtakos kitos prekės paklausai (pvz.: autobuso bilietai ir sviestas).

P P

d1 d1 d d

0 q 0 q a) Prekės pakaito paklausa. b) Papildančios prekės paklausa.

Tarpusvyje susijusių prekių kainų pasikeitimo įtaka paklausai. Paklausos kreivės poslinkių priežastys ir pasekmės Priežastys Efektas1. Pirkėjo pajamų padidėjimas (normalios kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę2. Pirkėjo pajamų sumažėjmas ( normalios kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į kairę3. Pirkėjo pajamų padidėjimas ( blogos kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į kairę4. Pirkėjo pajamų sumažėjimas ( blogos kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę5. Prekės pakaito kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę6. Prekės pakaito kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę7. Papildančios prekės kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę8. Numatomas kainų sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę9. Numatomas kainų padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę10. Numatomas kainų sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę11. Numatomas kainų padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę

Rinkos paklausa yra vsų indvidualių paklausų konkrečioje rinkoje konkrečiu metu suma. Iki šiol nagrinėta paklausos kreivė ir paklausos lentelė apibūdina individualaus pirkėjo elgesį rinkoje konkrečiu laikotarpiu. Žinoma, metinė šios prekės paklausa viršys mėnesinę, reikiamas prekės kiekis bus didesnis visoje tos prekės rinkoje, nei jos dalyje. Bendrąją rinkos paklausą formuoja individualios pirkėjų paklausos. Žinoma, ne visi gyventojai perka ir vartoja vienodai. Nors esama skirtumų, įvairių pirkėjų paklausos gali būti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Geometriškai nustatyti bendrąją rinkos paklausą galima horizontaliai sudėjus įvairių vartotojų paklausos kreives. paveiksle pavaizduotas prekės A rinkos paklausos susidarymo procesas. Matome, kad kainai mažėjant nuo P1 iki P2 rinkos paklausą lemia tik pirmo vartotojo paklausa, nes antrajam vartotojui prekė A yra per brangi. Kainai toliau mažėjant, rinkos paklausą lemia abiejų vartotojų paklausos kiekiai. Pavyzdžiui, esant kainai P3 , rinkos paklausa yra lygi paklausų kiekiui, kurie pažymėti atkarpomis (1) ir (2) sumai, kuri atitinka pirmojo ir antrojo vartotojo paklausą

PP1 P1 P1

P2 P2 P2

1 2 1 2P3 P3 P3

d1 d2 D 0 q1 0 q2 0 Q

a) pirmojo pirkėjo b) antrojo pirkėjo c) abiejų pirkėjų paklausa paklausa paklausa

Rinkos paklausos sudarymas. [ 2; 34 ]

Paveikslas rodo, kad įvairių vartotojų tos pačios prekės paklausa skirtinga. Pavyzdžiui, pirmajam pirkėjui ši prekė yra labai reikšminga, todėl ir jos paklausa pradeda formuotis esant aukštai kainai ir menkai keičiasi kainai mažėjant. Gali būti, kad pirkėjas gauna dideles pajamas, nes perka prekę esant didelei kainai. Antrajam pirkėjui ši prekė yra mažiau svarbi, o jo paties pajamos gali būti mažesnės. Todėl jo paklausa susidaro esant neaukštai kainai ir daugiau priklauso nuo kainos kitimo.

P a k l a u s a

Paklausa – tai konkrečių prekių arba paslaugų kiekiai, kuriuos vartotojai (pirkėjai) konkrečiu metu nori ir gali įsigyti esant įvaiiroms jų kainoms.Kainų poveikis atsiranda tuomet, kai žmonės ko nors perka mažiau , jei kainos didelės ir daugiau – jeigu jos mažos. Kartais tai vadinama paklausos dėsniu.Pakitalas yra prekė ar paslauga, galinti pakeisti kita produktą, tenkinant tą patį poreikį. Jis gali būti pigesnis ir pritraukiantis mažiau vartotojų dėmesio.Rinkos paklausa yra vsų indvidualių paklausų konkrečioje rinkoje konkrečiu metu suma.Paklausos elastingumas kainoms apibūdina kainų poveikį. Jis parodo pirkėjo pasiryžimą pirkti konkrečią prekę ar paslaugą.Komplektinės prekės yra prekės, kurios dažniausiai yra naudojamos kartu.Paklausos dėsniu vadiname atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio.Mažėjančiu ribiniu naudingumu ekonomistai nusako faktą, kad anksčiau ar vėliau pasiekiamas taškas, kuriame papildomas suvartotas vienetas suteikia mažesnį pasitenkinimą negu anksčiau suvartotasis.Paklausos kiekis – prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami.

Paklausos lentelė – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pirkėjai norėtų ir galėtų įsigyti, esant alternatyvioms kainoms (kiti veiksniai nekinta).

Variantai Kaina (P),Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn.A 10 3B 8 4C 6 5D 4 6E 2 7

P,Lt/vnt. d10 A

8 B

6 C

4 D

2 E

0 2 3 4 5 6 7 8 q, vnt./mėn.

Paklausos kreivė.

Paklausos kreivė – grafinis prekės kainos ir paklausos ryšio vaizdas. Paklausos dėsnis tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis teigia:mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.