mikroekonomikos darbas-DARBO RINKA ( DARBO PASIŪLA IR PAKLAUSA ) BEI DARBO KAINA (DARBO UŽMOKESTIS )

Turinys
Įvadas..............................4.
I. Darbo rinka ir jos plėtra..................5.
II. Darbo jėgos paklausa bei pasiūla..............6.
1. Darbo paklausa tobulos konkurencijos rinkoje bei darbo paklausos elastingumas.....................6.
2. Darbo pasiūla tobulos konkurencijos rinkoje bei darbo
pasiūlos elastingumas......................8.
III. Kokios yra paklausa ir pasiūla netobulos konkurencijos
rinkoje..............................9.
IV. Darbo kaina.........................11.
(*) minimalūs atlyginimai „vakar ir šiandien“......12.
Išvados..............................13.
Literatūros sąrašas ir šaltiniai.................14.Įvadas
„Tarp daugelio ekonomikos mokslų sričių svarbią vietą užima ir nauja Lietuvoje mokslo disciplina – darbo rinkos ekonomika. Augantis visuomenės susidomėjimas darbo santykiais – neatsitiktinis. Mokslo ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti socialiniai ekonominiai veiksniai didina nedarbą, ašštrina užimtumo problemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo“ Nedarbas auga dėl kelių priežasčių, viena iš jų yra neatitinkanti darbo jėgos kvalifikacija, nes „darbo jėga nespėja prisitaikyti prie modernios ekonomikos pokyčių“ . Atsiranda didelis žmonių kiekis turintis nereikalingas profesijas. Be to, atsiranda būtinybė kelti kvalifikaciją žmonėms, baigusiems mokslus prieš 15-20 metų, kadangi šiuo metu papildomai iš darbuotojų reikalaujama mokėti užsienio kalbas bei mokėti dirbti kompiuteriu.

Šiame savo darbe aš nagrinėsiu darbo rinką, t.y. jos pasiūlą bei paklausą. Taip pat, jos darbo kainą.

Darbo riinkos atsiradimas ir plėtra

„Terminas darbo rinka savo pirmine, siaurąja prasme, reiškė vietą, kurioje buvo perkama ir parduodama žmogaus darbo jėga. Žmogus, skirtingai nuo darbinio gyvulio, yra universalus visuomeninis elementas, turintis sąmonę, pasaulėžiūrą, galintis kalbėti. Jis gali dirbti, mąstyti, kaupti žinias ir

r patyrimą, turi valią, įsitikinimus, daugelį kitų fizinių, protingų, dvasinių savybių“ , o tai padeda žmonėms siekti asmeninės naudos, todėl toks „sugebėjimas dirbti sudaro darbo jėgos esmę“ .

Be darbo jėgos neįmanoma įsivaizduoti ekonomikos, nes tai yra pats svarbiausias dalykas ūkio veikloje. Gamybos procesą gali vykdyti tik tai žmogus, kuo geriau išlavintos jo fizinės sąvybės, kuo aukštesnis jo intelektualinis lygis, tuo didesnę jo darbo paklausą ir kainą.

Ankstesnėse santvarkose ( vergovinėje ir feodalinėje ) darbo jėga nepriklausė pačiam darbuotojui, bet priklausė vergvaldžiams arba feodalams, o jie galėjo ją parduoti,išmainyti ir t.t. „Tik įsitvirtinus kapitalistiniams gamybiniams santykiams, darbo jėga įgauna privačios nuosavybės statusą, tiesiogiai priklauso pačiam visuomenės nariui“ .

Įsitvirtina samdos santykiai tarp darbdavių, samdomųjų darbuotojų ir tarpininkaujančių darbo rinkoje įstaigų. Šie santykiai yra reguliuojami valstybės įstatymų. Daarbo rinka traktuojama kaip darbo jėgos pirkimas ir pardavimas bei socialinių ir ekonominių problemų sprendimas.

Samdomasis darbas atsirado kai susitaupė kapitalas ir žmonės pavirto laisvais, samdomaisiais darbuotojais. Samdomojo darbo formai įsitvirtinti reikia 3 veiksmų :
· darbininkas turi tapti teisiškai nepriklausomų bei savarankiškai pardavinėti savo darbo jėgą;
· jis negali turėti nei žemės, nei kapitalo ,nei darbo priemonių;
· drbininkas privalo neturėti gyvenimo šaltinių.

Samdomasis darbas atsirado Senovės Egipte, antikinėje Graikijoje.

XX a. Viduryje susiformavo darbo rinkos, „kurioms būdingi šie bruožai :
1. užimtumo stabilumas ir teisinis saugumas;
2. aukštas realusis darbo už
žmokestis;
3. pažangi darbo sauga ir geros darbo sąlygos;
4. stiprios šakinės ir tarpšakinės profsąjungos;
5. veiksminga darbo įstatymų priežiūra ir jų vykdymo kontrolė;
6. konfliktai tarp darbo ir kapitalo sprendžiami dvišalėmis arba trišalėmis sutartimis“ .

1919 m. Ženevoje buvo įsteigta tarptautinė darbo organizacija ( TDO ), kuri užtikrino dirbančiųjų teisių gynybą ir jų interesų apsaugą. Ši organizacija prižiūrėjo darbo valandas, socialinę apsaugą ir profesinį saugumą. Jos reikalavimų dėka susiformavo tarptautinė komisija, kuri prižiūrėjo šių klausimų vykdymą.

Darbo jėgos paklausa bei pasiūla

„Darbo jėgos paklausa LD yra tas visuomeninio darbo kiekis, kurį darbdaviai – fiziniai ir juridiniai asmenys – nori ir gali samdyti darbo rinkoje“ . Ji apskaičiuojama: LD = f ( x1 x2,., xn ) ,
kur LD – darbo jėgos paklausa, o x1 x2 , . , xn – darbo veiksniai.

„Darbo jėgos pasiūla LS yra tas visuomeninio ir individualaus d.arbo kiekis, kurį rinkoje siūlo darbo jėgos savininkai“ . Jos funkcija yra tokia :
LS = f (x1 x2, .,xn) ,
kur x1, x2,xn yra darbo jėgos veiksniai, o LS yra darbo jėgos pasiūla.

Darbo paklausa tobulos konkurencijos rinkoje bei darbo paklausos elastingumas

Darbo jėgos paklausą įtakoja darbo užmokestis W, t.y. darbo kaina. Jeigu jis padidėja, darbo paklausa sumažėja, ir atvirkščiai, jei darbo paklausa padidėja, tai užmokestis sumažėja. Darbo jėgos paklausą bei jos užmokestį geriausiai parodo grafikas (priedas nr 1).

“ Darbo paklausos paklausos kreivė LD išreiškia bendrąjį prekinės gamybos dėsningumą: didėjant da

arbo užmokesčiui W, darbo paklausa mažėja” , ir atvirkščiai. A, B, C – rodo darbo kiekį L, kuris bus kapitalo savininkų samdomas
W1, W2, W3 – darbo užmokestis.

Labai darbo paklausą veikia “ribinės darbo produkto pajamos MRPL. Konkurencinėje rinkoje maksimizuojant pelną įmonė samdys tik tokį darbuotojų skaičių, kuriam esant paskutiniojo papildomai pasamdyto darbuotojo ribinės darbo produkto pajamos MRPL susilygins su įmonėje mokamu darbo užmokesčiu W“ :
MRPL = W
o MRPL galima apskaičiuoti :
MRPL = MPL * P,
kur „MPL – ribinis darbo produktas, kurį gamina papildomai pasamdytas darbuotojas, P – prekės kaina rinkoje. Kai MRPL = W, įmonė todulos konkurencijos sąlygomis maksimizuoja pelną ( П ) ir pasiekia didžiausią skirtumą tarp bendrųjų pajamų ( TR ) ir bendrųjų kaštų ( TC ), t.y.
П = TR – TC “ , kur TR ir TC yra maksimumas.

L ir MRPL sąsaja žiūrėti priedą nr.2.

Be to, darbo paklausą veikia ir prekių kainų dinamika. „Jeigu prekių kainos rinkoje didėja, atsiranda galimybė pasisavinti didesnes darbo produkto pajamas. Tuo tikslu įmonė gali samdyti papildomų darbuotojų“ .(priedas nr.3)

Verta paminėti ir darbo intensyvumą. Jam augant didėja MRPL bei atsiranda daugiau prekių.

Taip pat darbo paklausa priklauso ir nuo jos paklausos kainos – W. Jeigu kaina mažėja, darbuotojų skaičius didėja. Be to, jai būdinga „priklausomybė“ ir nuo „ekonomikos ciklo fazių : krizės, depresijos, pagyvėjimo, augimo“ .

Darbo paklausos elastingumas žymimas ED, o jo koeficientas visada būna ne
eigiamas, o apskaičiuojamas – ED = LD % / W %

Darbo paklausos elastingumą veikia įvairūs veiksniai, todėl ji turi įvairių atmainų :
1. Santykinis darbo paklausos elastingumas |ED| > 1,
2. Santykinis darbo paklausos neelastingumas |ED| < 1,
3. Vienetinis darbo paklausos elastingumas |ED| = -1,
4. Absoliutusis darbo paklausos elastingumas |ED| = ,
5. Absolıutusıs darbo paklausos neelastıngumas |ED| = 0.

Darbo pasiūla tobulos konkurencijos rinkoje bei darbo pasiūlos elastingumas

Darbo jėgos pasiūla visada yra vaizduojama horizontale tiese(įmonės lygmenyje). Jei darbo mokestis didėja, tai tiesė LS pakils į viršų. (Priedas nr.4)

Tuo tarpu „ūkio šakos ir visos ekonomikos lygmenyje kreivė LS turi teigiamą nuolydį“ (Priedas nr.5).

Darbo jėgos pasiūlą veikia darbo kaina ( LS/ W > 0 ), laisvalaikio vertybės, substitucijos ir pakeitimo efektas bei pajamų efektas.

Darbo pasiūlos elastingumas žymimas ES, o apskaičiuojamas – ES = LS % / W %. Jo koeficientas visada būna teigiamas.

Darbo pasiūlos elastingumas būna įvairus:
1. Absoliutus darbo jėgos pasiūlos neelastingumas |ES| = 0,
2. Santykinis darbo jėgos pasiūlos neelastingumas |ES| < 1,
3. Vienetinis darbo jėgos pasiūlos elastingumas |ES| = 1,
4. Santykinis darbo jėgos pasiūlos elastingumas |ES| > 1,
5. Absoliutus darbo jėgos pasiūlos elastingumas |ES| = .

Darbo pasiūlos ir paklausos pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkoje

LD ir LS susilygina tam tikrame taške tobulos konkurencijos rinkoje, bet „darbo paklausos ir pasiūlos pusiausvyra nėra sustingusi, ji nuolat transformuojasi veikiama įvairių darbo paklausos ir pasiūlos veiksnių“ . Jų pusiausvyra priklauso nuo daugybės veiksnių tiek nuo socialinių, tiek nuo ekonominių.

Kokios yra paklausa ir pa.siūla netobulos konkurencijos rinkoje

„Netobulos konkurencijos rinkoje veikia monopolinės ( oligopolinės ) įmonės, valstybės institucijos, profesinės darbuotojų sąjungos ir darbdavių asociacijos. Visi šie rinkos subjektai aktyviai kišasi į gamybos ir darbo santykius, daro veiksmingą įtaką visiems mikro- ir makroekonomikos procesams. Netobulos konkurencijos modeliai yra : monopolinė konkurencija, oligopolija, grynoji monopolija“ . Jos visos skirtingos, tačiau jas visas vienija apribota laisva konkurencija bei paklausai ir pasiūlai, darbo kainai, prekių gamybai daromas tiesioginis poveikis. Ypač „didelį impulsą daro rinkos monopolizavimo laipsnis ir stambių įmonių viešpatavimas ūkio šakoje“ .

Manoma, kad norint pritraukti darbo jėgą, įmonė didina valandinį atlygį visiems darbuotojams, o „ribiniai darbo kaštai ( MCL = TCL / L ) didėja sparčiau už valandinį tarifinį atlygį, t.y. MC1“ , pavyzdžiui :

Darbo užmokestis ir ribiniai darbo kaštai
Darbuotojų skaičiusL Valandinis tarifinis atlygis Wval. Bendras valandinis darbo užmokesčio fondas TW Ribiniai darbo kaštaiMCL SantykisWval. : MCL
1 2 3 4 5
1234567 891011121314 8183044607898 -101214161820 -9 : 1010 : 1211 : 1412 : 1613 : 1814 : 20
( Kęstutis Balys Paulavičius,Darbo rinka, Vilnius : VPU leidykla, 2002, 44 psl )

Jeigu palyginti abi rinkas : tobulos ir netobulos konkurencijos rinkas, matome, kad daugiau darbuotojų bei didesnis mokestis bus tobuloje konkurencijos rinkoje, taigi ji yra daug palankesnė samdomąjai jėgai.

„Profesinės darbuotojų sąjungos netobulos konkurencijos rinkoje yra socialinė atsvara monopolinių ir oligopolinių įmonių viešpatavimui. Profsąjungos dažnai vadinamos darbo jėgos monopolijomis ( „unions as a labour monopoly“ ), kovojančios už savo narių socialinę ir ekonominę gerovę“ ; jos gali būti labai įtakingos, t.y. mažinti darbo paklausą įvairiomis kryptimis. Tai reikalinga tam ,kad jokie „asai“ iš kitų ekonominių sferų neateitų į „jų šaką“. Kartais, darbuotojų dėka, sąjungos gali iškovoti ir didesnį atlyginimą bei didesnę galimybę įsidarbinti. „Priversdamos darbdavius didinti darbo apmokėjimo lygį ir tuo pat metu samdyti papildomą darbo jėgos kiekį, tokios profsąjungos prisiima ir dalį atsakomybės už įmonės veiklos rezultatus. Bendradarbiaudamos su darbdaviais visose ekonominės veiklos srityse, jos reikalauja iš savo narių griežtos darbo drausmės, gamybinės iniciatyvos, didesnio darbo našumo ir intensyvumo“ .

Be to svarbi yra valstybinė darbo apmokėjimo politika. Progresyviose šalyse visų kategorijų darbo jėgai egzistuoja vieninga darbo apmokėjimo sistema. Lietuvoje tokios sistemos dar nėra.

Lietuvoje egzistuoja „du svarbūs darbo užmokesčio parametrai : minimali mėnesio alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis (MVA)“ .
Vidutiniškai per mėnesį, litais 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 2001 m
MMA 134,6 240,0 374,2 417,5 430,0
MVA 0,80 1,41 2,21 2,46 2,53
BMA 70,0 85,4 95,0 103,8 105,0

( Kęstutis Balys Paulavičius, Darbo rinka, Vilnius : VPU leidykla, 2002, 49.)

O štai šių metų parametrai : „MMA – 430 lt, MMV – 2,55 lt.“ (Žiūrėti priedą nr.6).

Darbo kaina

„Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina“ . Jis priklauso nuo subjektyvių – vidinių ( išsilavinimas, kvalifikacija, darbo kiekis ir kokybė, pareigos.) ir objektyvių – išorinių( vidutinis darbo užmokestis šalyje, darbo jėgos konjuktūra.) veiksnių.

„Yra dvi pagrindinės darbo užmokesčio formos : laikinė ir vienetinė. Laikinė darbo užmokesčio forma atsirado ankščiau už vienetinę“ . Jai būtina nustatyti darbo valandos kainą. Vienetiniai darbo užmokesčio formai reikalingas išdirbio normos nustatymas. „Darbo užmokestis atlieka dvi pagrindines funkcijas – reprodukcinę ir skatinamąją“ .

Du pagrindinius rodyklius – MMA ir MVA tvirtina Vyrriausybė. Darbo užmokestį sudaro dvi dalis : pagrindinė ( tarifinė ) ir papildoma prėmija. Darbo užmokesčiui yra itin svarb.us tarifinis atlyginimas. Kuo didesnė darbuotojo kvalifikacija, tuo didesnis tarifinis koeficientas. „Pirmosios kategorijos darbuotojo tarifinis atlygis visada orientuotas į įstatymo nustatytus minimalius valandinius atlygius ir negali būti už jos mažesnės. [.] Apskaičiuojama pagal :
A = a * ( S/100 ) ,
Kur A- valandinis tarifinis atlygis, a-minimalus valandinis tarifinis atlygis, S – darbo sudėtingumas ( balais ), 100 – pastovus dydis“ .

Žinant darbuotojo valandinį tarifinį atlygį, galime nustatyti jo darbo užmokestį:
W = A* t, kur
W – laikinis darbo užmokestis,

t – išdirbtų valandų skaičius.

*minimalūs atlyginimai „vakar ir šiandien“

1995m. 1996m. 1997m. 1998m. 2001m. Bendras padidėjimas proc.
Bazinė mėnesio alga ( BMA ) 80 90 100 105 105 131,2
Minimali mėnesio alga ( MMA ) 180 300 400 430 430 238,9
Atotrūkis proc. ( BMA / MMA ) 44,4 30,0 25,0 24,4 24,4 –

( Kęstutis Balys Paulavičius, Darbo rinka, Vilnius : VPU leidyba, 2002,152. )
Šių laikų duomenys išdėstyti priede nr.6.Išvados
Taigi kaip mes matome, kad ekonominė padėtis mūsų šalyje progresuoja ir , kas žino, gal po kelių dešimčių metų, mes busime viena iš pasiturinčių bei išsivysčiusių šalių.( aiešku tai yra pernelyg optimistinė nuomonė )Literatūros sąrašas ir šaltiniai
1. Balys Paulavičius, Kęstutis, Darbo rinka, Vilnius : VPU leidykla, 2002.
2. Skominas, Vytautas, Mikroekonomika, Vilnius, 2000.
3. http://www.std.lt/web/main.php?parent=290

Leave a Comment