Paklausos įvertinimas

TURINYSĮvadasI. Paklausos analizė1.1. Kas yra paklausa ir kaip joje pasireiškia kainų poveikis?1.2. Kitų prekių kainos ir jų kitimas kai tai atsispindi paklausai?1.3. Paklausos veiksniai1.4. Kas yra pakaitalai? Ir jų ryšys su paklausa?1.5. Pakaitalų gausa1.6. Pakaitalų kainos arba jų kiekis1.7. Komplektinių prekių kainų kitimasII. Benzino ir kitų prekių paklausoso analizė 2.1. Kainų poveikis ir paklausos pokytis2.2 Mados,skonio,įpročių kaita 2.3. Sezoniniai ir orų pokyčiai 2.4. Lūkesčių kitimas 2.5. Rinkos paklausa2.6.Paklausos elastingumas2.7. Paklausa ir asmeninis vertinimasIšvados

PAKLAUSA IR KAINŲ POVEIKIS.

Žodžio “paklausa“neturėtume suprasti nei kaip pasiteiravimo, nei kaip pageidavimo. Ekonomikos moksle paklausa reiškia konkrečių prekių arba paslaugųKiekius, kuriuose vartotojai (pirkėjai) konkrečiu metu nori ir gali įsigyti esant įvairiomsjų kainoms. PAKLAUSA – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina,už kurią ši prekė perkama.“Paklausa“ – tai apibendrinantis terminas, nusukantis prekės faktinių ir potencialių pirkėjų elgesį.Tačiau, norint suprasti, kaip veikia rinka, reikia tikslesnių apibrėžimų. Pirmasis – taipaklausos apimtis. Tam tikros prekės paklausos apimtis – tai prekės kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti per tam tikrą laikotarpį. Paklausos apimtis priklauso visų pirma nuo šios prekės kainos ir daugelio kitų veiksnių: Qd = f ( P , I , Ps , Ps, N, CT ,……….),čia Qd – prekės paklausos apimtis, P – prekės kaina, I- vartotojo pajamos, Ps- prekių substitutų kainos, Pc- komplementarių prekių kainos, N – gyventojų skaičius, CT – vartotojų skonis,kiti nepaminėti veiksniai. Ši paklausos lygtis pabrėžia svarbų faktą:paklausa – tai daugiamačiai santykiai tarp perkamo kiekio ir veiksnių, nulemiančių perkamos produkcijos apimtį. Jei turite automobilį, tikriausiai esate ir benzino rinkos dalyvis.Ar tai reiškia, kad visą jums reikalingą degalų kiekį pirksite už bet kokią kainą?Paprastai vartotojai perka ko nors didesnį kiekį, jeigu tai kainuoja mažiau, ir mažesnį kiekį, jei kainuoja daugiau. Ekonomistai atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio vadina paklausos dėsniu. Dėsnis teigia, kad vartotojai pirks daugiau, pavyzdžiui, kai jo kaina mažesnė, ir mažiau, kai jis kainuos brangiau. Paklausa ir noras yra ne tas pat. Jūs galite norėti naujo automobilio arba pilnos spintos naujų drabužių ,tačiau ekonomistui šie daiktai taps paklausa tik tada, kai jūs norėsite ir galėsite juos nusipirkti. Paklausa, sakome, yra moki. Žvilgterkime į jūsų perkamus daiktus:bandeles, marškinėlius, ledus, garsojuostes, kompaktines plokšteles. Jei jūsų mėgstami ledai staiga pabrangtų iki 3 lt už porciją, turbūt nedažnai jais vaišintumėtės. O jeigu jie kainuotų 50 centų? Tikriausiai pirktumėte juos kur kas dažniau.

3-1.Alfredo benzino paklausaKaina (lt už 1) Kiekis (1 perSavaitę) 3,00 52,50 102,00 151,50 201,00 250,50 30

Jei taip, tai pasakykite, kokio dydžio yra jūsų ledų paklausa?Tiek ledų, kiek pirktumėte, jeigu jie kainuotų 3 lt už porciją?Ar tiek, kiek pirktumėte, jei ledai kainuotų 50 ct?Ar dar kitoks kiekis, esant dar kitokiai kainai? Iš tikrųjų jūsų ledų paklausa yra visi šie skirtingi kiekiai, esant skirtingoms jų kainoms.3-1 lentelėje surašyta, kiek benzino kas savaitę pirktų Alfredas esant įvairioms benzino kainoms.Benzino litrui kainuojant 3 lt,

Alfredas kas savaitę jo pirktų 5 litrus.Jei litras kainuotų 0,50 lt , jis pirktų 30 litrų per savaitę.Visa ši lentelė, rodanti įvairias galimas benzino kainas ir jo kiekius, yra Alfredo benzino paklausa. Pagal lentelės duomenis, pateiktus 3-2 pavyzdyje, nubraižome benzino paklausos grafiką. Kiekvienas taškas grafike atitinka vieną 3-1 lentelės eilutę.Taškus jungianti linija yra paklausos kreivė.Tai kokia yra Alfredo benzino paklausa? Dabar vaizdžiai matome, kad paklausa nėra vienas kuris nors kreivės taškas, paklausa yra visa kreivė.Paklausos kreivė leidžiasi žemyn iš kairės į dešinę, kadangi Alfredas nori ir gali pirkti daugiau pigesnio benzino ir mažiau – brangesnio.Panašiai kainos veikia ir kitų žmonių sprendimus.Kainų įtaka mūsų pirkiniams yra tokia visuotinė ir svarbi, kad ekonomistai ją net pavadino specialiu terminu-kainų poveikiu. Kainų poveikis atsiranda tuomet, kai žmonės ko nors perka mažiau, jei kainos didelės ir daugiau – jeigu jos mažos.Kartais tai vadinama paklausos dėsniu.Kodėl kainos daro tokį poveikį? Kodėl Alfredas turėtų pirkti daugiau pigaus benzino ir mažiau brangaus? Tokią žmonių elgseną paaiškina keturi veiksniai:perkamoji galia, mažėjanti asmeninė vertė, mažėjantis ribinis naudingumas ir galimybė rasti pakaitalų.

Kitų prekių kainos ir jų kitimas.

Tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitai ( substitutai ) ar tik papildančios viena kitą ( komplektas ) jas vartojant. Jei dvi prekės tenkinta tuos pačius poreikius ir keičia vena kitą jas vartojant ( pavyzdžiui, arbata ir kava ), jos vadinamos pakaitalais ( substitutes ).Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaitalo –paklausą. Pakaito paklausos padidėjimą rodo 2.4 paveikslo (a) dalis, o papildančios prekės paklausos sumažėjimą – (b) dalis. Papildančios ( complementary ) – viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas (pavyzdžiui, automobilis ir benzinas ).Šiuo atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą.Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios ( nepriklausomos ), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto. Tai tada padidina paklausą. 2.2 lentelėje pateikiami pagrindiniai paklausą lemiantys veiksniai ir jų poveikio rezultatai. Beveik kiekviena prekė dar turi savų priežasčių, kuriuos keičia jos paklausą.Priežastys Efektas1. Pirkėjo pajamų padidėjimas ( aukštesnės kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę2. Pirkėjo pajamų sumažėjimas ( aukštesnės kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į kairę3. Pirkėjo pajamų padidėjimas( žemesnės kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į kairę 4. Pirkėjo pajamų sumažėjimas ( žemesnės kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 5.Prekės pakaito kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 6. Prekės pakaito kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 7. Papildančios prekės kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 8.Papildančios prekės kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 9. Išlaidų reklamai padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 10.Išlaidų reklamai sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 11. Numatomas kainų sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 12.Numatomas kainų padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę

Paklausos veiksniai

Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklauso kiekio ryšys. Tektų sudaryti naują paklauso lentelę ir brėžti naują paklausos kreivę.

Paklausos kiekio pokytis ( change in quanty demanded )vadiname judėjimą išilgai paklauso kreivės.Taigi geometriškai paklauso padidėjimas vaizduojamas paklauso kreivės poslinkiu į dešinę ( gali būti ir nuožulnumo pokytis ), o paklausos sumažėjimas – poslinkis į kairę. Panagrinėkime keletą galimų paklauso pasikeitimo atvejų.

Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Pajamos išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos.

Aukštesnės kokybės preke ( normal goods ) laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja ( kiti veiksniai yra nekintami ). Tačiau tai yra ne su visomis prekėmis. Didėjant pajamoms, žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino ( jį keisdami sviestu ), padėtų drabužių ( juos keisdami naujais ) ir pan. Kai išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę į kairę pusę, šio poslinkio priežastis – blogesnės kokybės prekės.

Pakaitalai

Daugelis produktų turi pakaitalus – prekės ar paslaugas, kurie savo vartojimo savybėmis gali pakeisti pasirinktą prekę ar paslaugą. Tokiu atveju mūsų pasirinkimą lems kainos. Ar benzinas turi pakaitalą? Iškart atsakysime – ne. Tačiau pasvarstykime, kaip Alfredas galėtų šioje situacijoje verstis. Užuot vienas važinėjęs į mokyklą, galėtų kooperuotis su mokslo draugiais. Galėtų net važiuoti autobusu arba eiti pėsčiomis. Užuot kiekvieną savaitgalį lankęs senelius, galėtų nuvažiuoti kas antrą ir dažniau jiems paskambinti. Galėtų nevažiuoti dėl kiekvieno menkniekio į prekybos centrą, o geriau planuoti savo pirkinius ir važinėti rečiau. Galėtų geriau sureguliuoti mašinos variklį, kad sudegintų mažiau benzino. Visa tai ir yra benzino vartojimo pakaitalai. Jei benzino kainos kils, Alfredas ieškos ir naudos daugiau pakaitalų, lygiai kaip ir jūs pabrangusius sumuštinius pakeistumėte pigesne bandele. Ir priešingai, jei benzinas atpigtų, Alfredas daugiau sunaudotų jo ir mažiau – benzino pakaitalų. Pakaitalas yra prekės ar paslauga, galinti pakeisti kitą produktą, tenkinant tą patį poreikį. Jis gali būti pigesnis ir patraukiantis mažiau vartotojų dėmesio.

Pakaitalų gausa Kuo daugiau pakaitalų, tuo paprastai paklausa elastingesnė. Kokakolos paklausa elastinga dėl to, kad ją nesunkiai galima pakeisti vaisių sultimis, mineraliniu vandeniu arba kitais gaiviaisiais gėrimais. Tuo tarpu pieno pakaitalų maža.

Pakaitalų kainos arba jų kiekisKas atsitiks su benzino paklausa, jei pabrangs viešasis transportas? Vieno produkto kainos pokytis sukelia pakaitalo paklausos pokytį. Jei pabrangs viešojo transporto bilietai, žmonės stengsis naudotis juo mažiau. Jie tada dažniau važinės nuosavais automobiliais, todėl benzino paklausa padidės ir jo paklausos kreivė pasislinks dešinėn. Suprantama, kad tiems, kas savo automobilio neturi, rasti viešoji transporto pakaitalą bus sunkiau.

Komplektinės prekės ir jų kainų kitimas

O kas dėsnis su benzino paklausa, jeigu pabrangs automobiliai? Tokios prekės, kaip automobiliai ir benzinas, nauji namai ir baldai, kava ir cukrus, vadinamos komplektinėmis prekėmis. Turint galvoje kainų poveikį, automobilių kainai kylant, žmonės jų pirks mažiau, todėl ir benzino paklausa sumažės. Ir priešingai – automobiliams atpigs, jų bus perkama daugiau, todėl padidės ir benzino paklausa. Komplektinės prekės yra prekės, kuriuos dažniausiai yra naudojamos kartu.

Kainų poveikis ir paklausos pokytis

Jei 3-4 pav. Parodyta benzino kaina keisis, ar rinkos paklausa irgi pasikeis? Pavyzdžiui, jei benzino kaina padidės nuo 1 iki 2 litų už litrą, tai kiekis, kurį Antanas norės ir pajėgs nusipirkti, sumažės nuo 45 iki 35 litrų. Ar tai laikytina paklausos sumažėjimu? Prieš atsakydami prisiminkite paklausos apibrėžimą. Rinkos paklausa yra įvairūs produkto kiekiai, kuriuos žmonės nori ir gali nusipirkti esant skirtingoms to produkto kainoms. Taigi benzino paklausa, pavaizduota 3-4 pav. Nėra kuris nors vienas kiekis, parduodamas kuria nors viena kaina. Benzino paklausa – tai visi kiekiai esant visoms lentelėje parodytoms kainoms. Paklausą rodo visa paklausos kreivė. Atsakymas į klausimą būtų toks nors benzino kaina pasikeitė, jo paklausa nepakito. Nesupainiokite – benzinui pabrangus, jo paklausos apimtis sumažėjo, bet pati paklausa nepasikeitė: paklausos kreivė, nubrėžta 3-4 paveikslėlyje, kokia buvo, tokia ir liko. Paklausa keičiasi tada, kai visa paklausos kreivė keičia savo vietą arba formą.3-6 pav.parodyta abu atvejai – paklausos didėjimas ir jos mažėjimas. Pirmuoju atveju paklausos kreivė persikelia į dešinę, iš padėtis D1 į D2. Tai reiškia, kad dabar žmonės perka daugiau benzino esant bet kuriai iš galimų kainų. Taigi benzino paklausa padidėjo. Antruoju atveju paklausos kreivė pasislenka kairėn, iš padėties D1 i D3. Tai reiškia, jog žmonės ėmė pirkti mažiau benzino, kad ir kokia jo kaina būtų. Benzino paklausa sumažėjo. Benzino ar bet kurio kito produkto paklausos didėjimą arba mažėjimą sukelia šios priežastys: Vartotojų pajamų kitimasJei pajamos didėja, žmonės turi daugiau pinigų išlaidoms. Tada jie gali pirkti tiek pat prekių, mokėdami didesnes kainas, arba, jei kainos nekinta, pirkti daugiau prekių. Ir priešingai – jei pajamos sumažėja, žmonės pirks mažiau net prekėms pingant. Ekonomistai tai vadina pajamų poveikiu paklausai. Mados, skonio, įpročių, kaitaMada keičiasi nuolatos. Savaime suprantame, kad “ išeis “ iš mados krepšinio bateliai aukštais bateliai aukštais auliukais ir apdribę drabužiai, tačiau po kiek laiko jie ir vėl taps madingi. Panašiai keičiasi ir skoniai bei įpročiai perkant automobilius, leidžiant laisvalaikį, renkantis vietą gyventi – ir visa tai darys poveikį benzino paklausai. Žmonių požiūrį į konkrečią prekę ar paslaugą gali pakeisti ir reklama. Sezoniniai ir orų pokyčiai

Tam tikru metų laiku benzino paklausa gali padidėti. Daug žmonių vasarą atostogauja, keliaudami automobiliais, todėl šiuo metu įvairiomis galimomis kainomis perkama daugiau benzino. Kokakolos gamintojai pademonstravo, kaip galima išnaudoti paklausos priklausomumą nuo oro sąlygų. 1999 m. Jie sukūrė automatą gėrimams parduoti, kuris pats padidindavo gėrimo kainą karštu oru, įstatytam mikroprocesoriui apdorojant temperatūros daviklio duomenis.Lūkesčių kitimas

Ar tikrai tos ar kitos prekės kaina jos kiekis rinkoje ateityje nesikeis? Sakykime, jei žmonės ims manyti, kad netrukus kompiuteriai pabrangs arba jų bus gaminama mažiau, jie, galima neabejoti, ims šiandien pirkti jų daugiau, ir kompiuterių paklausa padidės.Rinkos paklausa

3-3. Rinkos paklausos sudarymasLitro kaina, lt Alfredo paklausa Prano paklausa Rūtos paklausa Antano paklausa Rinkos paklausa0,50 30 + 20 + 35 + 60 = 1451,00 25 + 15 + 30 + 45 = 1151,50 20 + 10 + 20 + 35 = 852,00 15 + 10 + 20 + 35 = 802,50 10 + 10 + 15 + 35 = 703,00 5 + 10 + 15 + 35 = 65

Rinkos paklausa yra visų individualių paklausų konkrečioje rinkoje konkrečiu metu suma. Kai mums prireikia degalų automobiliams, mes parodome tai rinkoje kaip savo individualią paklausą. Jų visuma sudaro rinkos paklausą. Paaiškinsime tai paprastu pavyzdžiu. Tarkime, kad visą benzino rinką kartu su Alfredu sudaro keturi žmonės. 3-3 lentelėje parodyta, kaip iš atskirų asmenų paklausos atsiranda benzino rinkos paklausa. Šių keturių žmonių benzino paklausa labai skiriasi. Pavyzdžiui, Antanui reikia daugiau degalų negu bet kuriam kitam, kad ir kiek jie kainuotų. Jei degalų kaina padidėtų nuo 2,50 iki 3,00 lt, Alfredas ir kiti jų pirktų mažiau, tuo tarpu Antanui toks kainos pokytis nepadarytų jokios įtakos. Tačiau apskritai kainos kitimas darys poveikį kiekvienam vartotojui. Kainoms kylant, visi jie pirks keletu litrų mažiau benzino, negu pirko jam esant pigiam. 3-4 pav. Rinkos paklausa parodyta grafiškai. Bendrąją rinkos paklausą formuoja individualiosios pirkėjų paklausos. Žinoma, ne visi gyventojai perka ir vartoja vienodai. Nors esama skirtumų, įvairių pirkėjų paklausos gali būti sumuojamos ir taip nustatoma bendroji rinkos paklausa. Tobulos konkurencijos rinkoje individualus pirkėjas, keisdamas savo paklausą, ne gali paveikti visų pirkėjų paklausos, nes jo paklausos dalis bendrojoje rinkos paklausoje būna nežymi. Rinkos paklausa yra pakankamai pastovi ir keičiasi tik dėl rimtų priežasčių, kurios gali paveikti daugelio pirkėjų paklausą. Nors rinkos paklausos kreivė yra pakankamai pastovi, tiksliai nustatyti kiekybinį vaizdą beveik neįmanoma. Rinkos paklausos kreivė brėžiama apytikrai.

Paklausos elastingumas

Paklausos kreivės visada leidžiasi iš kairės į dešinę žemyn, tačiau jų formą ir nuolydžio kampas gali smarkiai skirtis. Imkime pieno ir kokakolos pavyzdį. Tarkime, butelis ir vieno, ir kito kainuoja vienodai – 1 litą. Jei pienas pabrangtų nuo 1 iki 1,50, lt žmonės pirktų jo mažiau. Lygiai Taip pat ir kokakolai pabrangus nuo 1,00 iki 1,50 lt, žmonės jos pirktų mažiau. Nors abiejų produktų kainos pakiltų vienodai, kokakolos pardavimai tikriausiai sumažėtų kur kas labiau už pieno pardavimus. Taip yra todėl, kad žmonės gali žymiai lengviau rasti kokakolos pakaitalų negu pieno. Kitaip pasakius, pienas yra būtinesnė prekė už kokakolą, todėl ir jo paklausa išliks didesnė.Vadinasi, kainų poveikis vieniems produktams ( mūsų pavyzdyje – tai kokakola ) yra stipresnis, kitiems ( mūsų pavyzdyje – tai pienas ) – silpnesnis. Kainų poveikio galia priklauso nuo prekių paklausos jautrumo kainų kitimui arba, kaip sako ekonomistai, nuo paklausos elastingumo kainoms. Jei kainų poveikis paklausai stiprus – sakome, kad prekių paklausa elastinga. Šiuo atveju ir nedidelis tos prekės kainos pokytis sukels santykinai didelį tos prekės paklausos pasikeitimą. O jei kainų poveikis paklausai silpnas – sakome, kad paklausa neelastinga. Šiuo atveju pakitus prekės kainai, prekės paklausa pasikeičia labai nežymiai. Tą skirtumą matome pavaizduotą 3-5 pavyzdyje. Vienodas pieno ir kokakolos kainų pasikeitimas nuo 1 lt iki 1,50 lt už butelį – sukelia kur kas didesnį kokakolos, o ne pieno paklausos sumažėjimą. Kokakolos pardavimas krinta taip smarkiai ( nuo 70 iki 40 butelių per dieną ), kad net ir kainai išaugus bendrųjų pajamų gaunama mažiau –60 lt vietoj anksčiau gautų 70 lt ( bendrosios pajamos yra lygios kainos ir parduotų butelių skaičiaus sandaugai ). Tai reiškia rodo, kai kainų kitimo poveikis kokakolos rinkoje yra stiprus, o kokakolos paklausa elastinga. Ir priešingai – toks pat kainos padidėjimas pieno paklausą sumažina nedaug, nuo 70 ik 60 butelių per dieną. Todėl bendrosios pajamos, parduodant pieną, padidėja nuo 70lt iki 90 lt per dieną. Tai akivaizdus įrodymas, jog pieno rinkoje kainų poveikis yra silpnas ir kad pieno paklausa yra neelastinga. Paklausos elastingumas išreiškiamas koeficientu. Jis apskaičiuojamas, kainos pokyčio sukeltą perkamos prekės kiekio procentinį pokytį padalijus iš kainos procentinio pokyčio. Jei prekės kiekio pokytis yra didesnis negu jos kainos procentinis pokytis, tai paklausa yra elastinga. Šiuo atveju paklausos elastingumo koeficientas bus didesnis už 1. ir atvirkščiai, jei prekės kiekio procentinis pokytis bus mažesnis už kainos procentinį pokytį, tai paklausa yra neelastinga. Šiuo atveju paklausos elastingumo koeficientas bus mažesnis už 1. Paklausos elastingumas kainoms apibūdina kainų poveikį. Jis parodo pirkėjo pasiryžimą pirkti konkrečią prekę ar paslaugą.

Paklausa ir asmeninis vertinimas

Tokie asmeniniai produkto vertinimai yra pateikti žemiau lentelėje. Jonas mėgsta valgyti obolius priešpečiams, jam patinka obuolių pyragai ir viskas, kas tik iš obuolių ir su obuoliais pagaminta. Tačiau net didžiausi obuolių mėgėjai gali suvalgyti tik tam tikrą obuolių kiekį, todėl su kiekvienu suvalgytu obuoliu kitą obuolį jie vertina vis mažiau .

Jono obuolių vertinimasObuolių kiekis per dieną Asmenis vertinimas( litais)pirmas 1,00antras 0,80trečias 0,50ketvirtas 0,30penktas 0,20šeštas 0,10

Jonui obuolio vertė per dieną. Yra 1 litas. Tai reiškia, kad jis atsisakys kitų prekių ir paslaugų už 1 litą, kad nusipirktų obuolį. Tačiau antro obuolio vertė jam yra lygi 80 centų, o trečio – 50 centų. Kuo daugiau obuolių turi Jonas, tuo mažiau jis vertina kiekvieną papildomą ( ribinį ) obuolį.Šiame grafike pateikti duomenys pažymėti taškais. Taškai sujungti tiesiomis linijomis. Kreivė vaizduoja Jono obuolių paklausą. Jei obuolio kaina yra 0,50 lt, kiek obuolių jis nupirks? Jis tikrai pirks bent vieną obuolį, nes jam asmeniškai pirmojo obuolio vertė yra lygi 1 lt, t.y. dukart daugiau negu rinkos kaina. Taigi pirmąjį obuolį Jonas vertina dukart daugiau negu jis kainuoja rinkoje, todėl Jonui apsimoka jį pirkti.Dėl tos pačios priežasties jis nasipirks ir antrą obuolį. Jonas vertina antrają obuolį 0,80 lt, o tai irgi daugiau negu jo kaina rinkoje. Tačiau kaip bus su trečiuoju obuoliu? Jonas jį vertina 0,50 lt, o tai lygu obuolio kainai. Taigi, jis nei laimės, nei ką praras jį pirkdamas. Jonas gali nupirkti šį papildomą obuolį arba ne, tačiau daugiau negu trijų obuolių per dieną jis tikrais nepirks. Jeigu jis nuspręstų pirkti ketvirtą, sumokėtų daugiau, negu tas obuolys jam vertas. Todėl didžiausias obuolių kiekis, kurį Jonas pirktų, kai vieneto kaina 0,50 lt, yra trys obuoliai.Tarkim, kad obuolių kaina nukrinta iki 0,20 lt už vienetą. Tada Jonas pirks daugiausia 5 obuolius per dieną. Taigi, jūs galite nustatyti, kokį didžiausią obuoliųkiekį Jonas pirks esant keikvienai konkrečiai kainai. Kreivė rodo Jono obuolių paklausą, tačiau kartu ji parodo ir Jono asmeninį obuolių vrtinimą. Nieko nuostbaus, asmeniniai vertinimai taip pat naetskiriamai susiję su paklausa, kaip obuoliai su obuolių pyragu.

Išvados

Išnagrinėjant rinkos ekonomikos veikimo mechanizmą, vadinamą paklausos modelį. Naudojant šį modelį išaiškinau, kaip ekonomikos sąlygų pasikeitimas rinkoje veikia kainas ir realizuojamų prekių bei paslaugų kiekį. Atsakau į visus įvaduose pastatytų klausymų. Išnagrinėjant paklausos modelis galiu padaryti išvadas:• Teorinėje dalyje išnagrinėjau paklauso apibrėžimą, paklausos dėsnis, paklausos veiksniai ir t.t.• Praktinėje dalyje pasiėmiau pavyzdį ir išnagrinėjau kaip paklausa veikia prekių kainų pokyčiui įvairiuose situacijose.• Paklausos analizė padėjo suprasti mokesčių, subsidijų, kainų kontrolės ir kitų valstybės reguliavimo priemonių poveikį kainai.

Literatūros sąrašas

1. Čičinskas J. “ Ekonomika ir verslas“ ( 1 dalis) Vilnius 2001m.2. Čičinskas J. “ Ekonomika ir verslas “ ( 2 dalis ) Vilnius 2001 m.3. Savickaja E.; Seriogina S. “ Ekonomika mokyklose“ Maskva 2000 m.

Priedas 1

Priedas 2

PAKLAUSA IR KAINŲ POVEIKIS.

kainos, Pc- komplementarių prekių kainos, N – gyventojų skaičius, CT – vartotojų skonis,kiti nepaminėti veiksniai. Ši paklausos lygtis pabrėžia svarbų faktą:paklausa – tai daugiamačiai santykiai tarp perkamo kiekio ir veiksnių, nulemiančių perkamos produkcijos apimtį. Jei turite automobilį, tikriausiai esate ir benzino rinkos dalyvis.Ar tai reiškia, kad visą jums reikalingą degalų kiekį pirksite už bet kokią kainą?Paprastai vartotojai perka ko nors didesnį kiekį, jeigu tai kainuoja mažiau, ir mažesnį kiekį, jei kainuoja daugiau. Ekonomistai atvirkštinę priklausomybę tarp kainos ir kiekio vadina paklausos dėsniu. Dėsnis teigia, kad vartotojai pirks daugiau, pavyzdžiui, kai jo kaina mažesnė, ir mažiau, kai jis kainuos brangiau. Paklausa ir noras yra ne tas pat. Jūs galite norėti naujo automobilio arba pilnos spintos naujų drabužių ,tačiau ekonomistui šie daiktai taps paklausa tik tada, kai jūs norėsite ir galėsite juos nusipirkti. Paklausa, sakome, yra moki. Žvilgterkime į jūsų perkamus daiktus:bandeles, marškinėlius, ledus, garsojuostes, kompaktines plokšteles. Jei jūsų mėgstami ledai staiga pabrangtų iki 3 lt už porciją, turbūt nedažnai jais vaišintumėtės. O jeigu jie kainuotų 50 centų? Tikriausiai pirktumėte juos kur kas dažniau.

3-1.Alfredo benzino paklausaKaina (lt už 1) Kiekis (1 perSavaitę) 3,00 52,50 102,00 151,50 201,00 250,50 30

Kitų prekių kainos ir jų kitimas.

( žemesnės kokybės prekės ) Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 5.Prekės pakaito kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 6. Prekės pakaito kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 7. Papildančios prekės kainos sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 8.Papildančios prekės kainos padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 9. Išlaidų reklamai padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę 10.Išlaidų reklamai sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 11. Numatomas kainų sumažėjimas Paklausos kreivė pasislinks į kairę 12.Numatomas kainų padidėjimas Paklausos kreivė pasislinks į dešinę

Paklausos veiksniai

Pakaitalai

Komplektinės prekės ir jų kainų kitimas

Kainų poveikis ir paklausos pokytis

Prieš atsakydami prisiminkite paklausos apibrėžimą. Rinkos paklausa yra įvairūs produkto kiekiai, kuriuos žmonės nori ir gali nusipirkti esant skirtingoms to produkto kainoms. Taigi benzino paklausa, pavaizduota 3-4 pav. Nėra kuris nors vienas kiekis, parduodamas kuria nors viena kaina. Benzino paklausa – tai visi kiekiai esant visoms lentelėje parodytoms kainoms. Paklausą rodo visa paklausos kreivė. Atsakymas į klausimą būtų toks nors benzino kaina pasikeitė, jo paklausa nepakito. Nesupainiokite – benzinui pabrangus, jo paklausos apimtis sumažėjo, bet pati paklausa nepasikeitė: paklausos kreivė, nubrėžta 3-4 paveikslėlyje, kokia buvo, tokia ir liko. Paklausa keičiasi tada, kai visa paklausos kreivė keičia savo vietą arba formą.3-6 pav.parodyta abu atvejai – paklausos didėjimas ir jos mažėjimas. Pirmuoju atveju paklausos kreivė persikelia į dešinę, iš padėtis D1 į D2. Tai reiškia, kad dabar žmonės perka daugiau benzino esant bet kuriai iš galimų kainų. Taigi benzino paklausa padidėjo. Antruoju atveju paklausos kreivė pasislenka kairėn, iš padėties D1 i D3. Tai reiškia, jog žmonės ėmė pirkti mažiau benzino, kad ir kokia jo kaina būtų. Benzino paklausa sumažėjo. Benzino ar bet kurio kito produkto paklausos didėjimą arba mažėjimą sukelia šios priežastys: Vartotojų pajamų kitimasJei pajamos didėja, žmonės turi daugiau pinigų išlaidoms. Tada jie gali pirkti tiek pat prekių, mokėdami didesnes kainas, arba, jei kainos nekinta, pirkti daugiau prekių. Ir priešingai – jei pajamos sumažėja, žmonės pirks mažiau net prekėms pingant. Ekonomistai tai vadina pajamų poveikiu paklausai. Mados, skonio, įpročių, kaitaMada keičiasi nuolatos. Savaime suprantame, kad “ išeis “ iš mados krepšinio bateliai aukštais bateliai aukštais auliukais ir apdribę drabužiai, tačiau po kiek laiko jie ir vėl taps madingi. Panašiai keičiasi ir skoniai bei įpročiai perkant automobilius, leidžiant laisvalaikį, renkantis vietą gyventi – ir visa tai darys poveikį benzino paklausai. Žmonių požiūrį į konkrečią prekę ar paslaugą gali pakeisti ir reklama. Sezoniniai ir orų pokyčiai

Mus visus veikia kainų pokyčiai. Kainoms kylant perkame mažiau, joms krintant – daugiau. Aišku, tai nereiškia, kad į kainų pokyčius visi reaguoja visiškai vienodai. Jūsų sprendimus stipriai paveikęs kainos pokytis kitam žmogui gali visai neturėti poveikio. 3-3. Rinkos paklausos sudarymasLitro kaina, lt Alfredo paklausa Prano paklausa Rūtos paklausa Antano paklausa Rinkos paklausa0,50 30 + 20 + 35 + 60 = 1451,00 25 + 15 + 30 + 45 = 1151,50 20 + 10 + 20 + 35 = 852,00 15 + 10 + 20 + 35 = 802,50 10 + 10 + 15 + 35 = 703,00 5 + 10 + 15 + 35 = 65

Paklausos elastingumas

Paklausa ir asmeninis vertinimas

Kiekvienas pasirinkimas siejamas su tam tikra nauda ir tam tikrais kaštais. Tačiau tiek naudos, tiek kaštų dydį įvairūs žmonės vertina skirtingai. Jūs galite sutikti sumokėti 22 litus už picą, už kurią kitas teduotų 5 litus, ir gali atsirasti žmogus, kuris picai neišleistų nė cento.Tokie asmeniniai produkto vertinimai yra pateikti žemiau lentelėje. Jonas mėgsta valgyti obolius priešpečiams, jam patinka obuolių pyragai ir viskas, kas tik iš obuolių ir su obuoliais pagaminta. Tačiau net didžiausi obuolių mėgėjai gali suvalgyti tik tam tikrą obuolių kiekį, todėl su kiekvienu suvalgytu obuoliu kitą obuolį jie vertina vis mažiau .

Jono obuolių vertinimasObuolių kiekis per dieną Asmenis vertinimas( litais)pirmas 1,00antras 0,80trečias 0,50ketvirtas 0,30penktas 0,20šeštas 0,10

Tarkim, kad obuolių kaina nukrinta iki 0,20 lt už vienetą. Tada Jonas pirks daugiausia 5 obuolius per dieną. Taigi, jūs galite nustatyti, kokį didžiausią obuoliųkiekį Jonas pirks esant keikvienai konkrečiai kainai. Kreivė rodo Jono obuolių paklausą, tačiau kartu ji parodo ir Jono asmeninį obuolių vrtinimą. Nieko nuostbaus, asmeniniai vertinimai taip pat naetskiriamai susiję su paklausa, kaip obuoliai su obuolių pyragu.

Išvados

Literatūros sąrašas

Priedas 1

Priedas 2

Priedas 3