Investicinis projekto įvertinimas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

Investicinis projekto įvertinimas

Valdymo apskaitos kursinis projektas

Vilnius, 2002
Turinys

I. ĮVADAS 3
II. INVESTICINIO PROJEKTO PAGRINDIMAS 4
2.1. ĮMONĖS PRISTATYMAS 5
2.1.1 Įmonės vidinė aplinka 6
2.1.2. Įmonės išorinė aplinka 8
III. FINANSINIS PLANO SKAIČIAVIMAI BEI RIZIKOS ĮVERTINIMAS 10
3.1. FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS 10
3.2. PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ PLANAS. ATSIPIRKIMO TAŠKAS 11
3.3. RIZIKOS ĮVERTINIMAS 14
3.3.1. Jautrumo analizė 14
IŠVADOS 18
LITERATŪROS SĄRAŠAS 19

I. ĮVADAS

Daug diskusijų ir prieštaravimų sukėlęs yra Azartinių lošimų legalizavimas Lietuvoje. Bet kaip ten bebūtų legalizavimo projektas yra parengtas ir jau veikia.
Šio investicinio projekto idėja – įsteigti Kazino- viešbutį “ Cezaris”, kuris butų vienas iš didžiausių ir prabangiausių viešbučių Pabaltijos šalyse. Būtų teikiamos tokios paaslaugos kaip kambarių nuoma, baseino, bei treniruoklių salės nuoma, koncertų ir įvairių renginių rengimas ir aiškų patys lošimo namai.
Šiam projektui įgyvendinti reikalinga 3 mln. litų paskola, kurią planuojama paimti iš Lietuvos žemės ūkio banko su 14% metinių palūkanų norma ir 20-iai metų. Finansiniame plane yra duodamos garantijos, kad projektas iš tikro yra apgalvotas ir finansiškai pagrįstas, nes bendrovė gaus didelį pelną metų pabaigoje.
Naujų technologijų diegimas, prabanga, bei paslaugų kokybė leis sėkmingai įmonei konkuruoti. Įmonės strategija – aukšta kokybė už aukštą kainą.

II. INVESTICINIO PROJEKTO PAAGRINDIMAS
Investicinio projekto idėja kilo dėl sekančių priežasčių:
 Tai iš esmės nauja veikla, kur konkurencijos praktiškai nėra
 Tai pelninga veikla, sprendžiant pagal analogiškų įmonių kaimyninėse šalyse veiklą,
 Yra realios galimybės gauti paskolą iš banko,
 Savininkų darbo patirtis kazino įmonėse.

Pagrindinės problemos, su kuriomis gali susidurti įmonė įg

gyvendindama savo naują projektą – verslo cikliškumas: įmonė gali susidurti su tokia problema kaip klientų nebuvimas per šventes, vasaros atostogas, darbo dienas ir pan.
UAB “ Cezaris” pagrindinis tikslas, kaip ir kitų komercinių įmonių, yra gauti pelną.
Mūsų įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus:
1. Įsitvirtinti rinkoje
2. Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę kaip 1 mln. litų apyvartą.
3. Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastovų pragyvenimo lygį.
4. Užmegzti ilgalaikius patikimus ryšius su didmenininkais.
5. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių.
Tolimesni įmonės tikslai yra tokie:
1. Nukonkuruoti konkurentus aukštos kokybės ir aukštesnės kainos pagalba.
2. Sukurti nuolaidų sistema, t.y. dažniau besilankantiems ar ilgiau žaidžiantiems teikti privilegijas.
3. Mažinti sąnaudas ar ieškoti jiems alternatyvų.
4. Kelti paslaugos kokybę.
5. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla.
6. Pasiekti maksimalų pelną iš kurio galėtume kaupti kapitalą verslo plėtotei.
Misija būtų tokia: novatoriškų sprendimų ir bendradarbiavimo keliu užtikrinti visiems žmonėms kokybiškas paaslaugas, suteikti jiems galimybę gerai praleisti laiką.
O vizija – azartiniai lošimai naujos kartos pomėgis.

2.1. Įmonės pristatymas

Kuriama Akcinė bendrovė “Cezaris”, kurios pradinis akcinis kapitalas numatomas 4 milijonai litų. Įmonė bus įkurta ta pačia diena, kaip ir šios veiklos teisinis legalizavimas. Prieš legalizavimą bus kruopščiai aptarta ir pasiruošta lošimo namų bei viešbučio atidarymui. Cezaris bus įkurtas Palangoje ir kuo arčiau jūros. Visų pirma tai turi būti kurortas – turistų lankoma vieta, į kurį atvažiavę žmonės praleistų gerą laiką pajūryje, o vakare eitų palošti. Todėl miestas turėtų būti ki

iek nuošaliau, šiuo atveju Klaipėda.
Viešbutis užims gan nemažą plotą ir bus pats pirmasis Lietuvoje ir Pabaltijoje tokio tipo ir tokio mąsto. Visų pirma išskirtinis šio Kazino-Viešbučio bruožas bus tas, kad jis bus teminis arba tematinis. Aš pasirenku Cezario tematiką, t.y. Senovės Romos laikus. Į viešbutį atvykstančius svečius sveikins didinga Cezario skulptūra, o pats pastatas bus tarsi Senovės Romėnų šventykla. Antra vertus tai bus preciziškas, keturių žvaigždučių viešbutis. Pagrindinis tikslas – klientų aptarnavimas ir ilgalaikio prestižinio viešbučio reputacijos įgijimas.
Mano įmonę sudarys kelios atskiros sekcijos:
1. Pagrindinis pastatas
2. Stovėjimo aikštelė
3. Pliažas
Taip pat reikia apibūdinti pagrindinę įmonės veiklos sferą – tai aišku Kazino lygį. Čia stovintys aparatai sudarys pagrindinę, didžiausiąją pelno dalį. Tikimasi pelno vien iš tų žmonių, kurie atvažiuos žaisti tik vienai dienai. Taigi pirmame aukšte stovės 30 stalų su stalo žaidimais tokias kaip Black Jack’as, Pokeris, Kauliukai, bei Ruletės. Šio tipo žaidimai bus skirti didelius pinigus statantiems žmonės. Minimalus žetonas kainuos 5 litus ir žmonės žaidžiantys prie stalo bus aptarnaujami ypatingai. Toliau didesnįjį pirmo aukšto plotą sudarys “Slot” mašinos – lošimo aparatai, kur įmetus 50 centų arba 1 litą, bus sukami 3 būgnai. Na ir jei paveiksliukai sutaps visuose būgnuose žmogus galės laimėti milijoną ar pan. Aiškų šitų mašinų bus įvairiausių tipo: tiek elektroninių, tiek mechaninių. Ir jų bus virš 100 vienetų.
Numatoma ap
pyvarta per diena turėtų pasiekti 100 tūkst. per dieną.
Įstatymas “21” numato, kad į Kazino lygį bus įleidžiami ne jaunesnio amžiaus žmonės kaip 21-erių metų. Taigi pagrinde bus orientuojamasi į vėlyvo amžiaus žmones. Amžiaus vidurkis tūrėtų nusistovėti ties 40-imi. Klientai bus tiek Lietuvos, tiek ir užsienio gyventojai.
Pirmieji darbuotojai bus specialiai apmokomi, bei siunčiami stažuotėms į užsienį. Tai bus visiškai nauja paslaugų sfera Lietuvoje todėl praeis nemažas laikas kol viskas nusistovės ir bus aukšto lygio aptarnavimas.
2.1.1 Įmonės vidinė aplinka
2.1.1.1. Valdymo struktūra bei personalas

AB “ Cezaris” dirbs virš 200 darbuotojų. Bendrovės juridinė forma yra akcinė bendrovė, kurios galima valdymo organų struktūra yra apibrėžta LR Akcinių bendrovių įstatyme (žr. I schemą).

I schema Bendrovės valdymo organų struktūra.

Ypatingas dėmesys bus skirtas personalui. Visų pirma bus įkurtas įdarbinimo ofisas, kuris rūpinsis specialia darbuotojų atranka ir vėlesniu apmokymu. Atrinkus žmogų į darbą, bus tikrinamas jų kraujas, kad nustatyti ar žmogus nevartoja narkotikų. Vėliau bus vedami specialūs apmokymai: bendrasis apmokymas (supažindinimas su pačia įmone, jos istorija, korporacine kultūra, įmonės patalpų aprodymas ), pareiginis apmokymas.
Firmos organizacinė struktūra pateikta 2 schemoje. Organizacinė struktūra būtų linijinio tipo. Ji yra viena iš paprasčiausių struktūrų, tačiau ne iš pačių efektyviausių. Turi savo privalumų ir trūkumų.
2 schema Firmos organizacinė struktūra

Bendrasis apmokymas yra svarbus tuo, kad jis leidžia suprasti žmogui, kad jis iš tikrųjų yra svarbus organizacijai, ka

ad organizacija investuodama į jo apmokymus tikisi gauti atbulinę naudą dvigubai. Labai svarbu, kad darbuotojas bendraujantis su klientais žinotų viską apie organizaciją, kurioje jis dirba. Jis turi viską padaryti, kad klientas liktų laimingas ir vėliau savo draugams papasakotų, kad šitame Cezario viešbutyje yra fantastiškas aptarnavimas. Bendrasis apmokymas – tai tiesioginis žmogui pajungimas organizacijai.
Kitas žingsnis personalo labui- tai įvairių renginių rengimas darbuotojams, pvz. biliardo čempionatas, krepšinio varžybos ir pan. Toliau sektų “Naudos” (benefits –iš anglų klb.) programos sukūrimas. Tai visapusiška pagalba darbuotojams, įskaitant jų karjeros galimybes, paskolas būstui, pensijinius fondus, sveikatos draudimą, bei įvairių nuolaidų taikymo sistemą.
Darbuotojas – tai ta maža skruzdelytė, kuri priverčia gyvuoti visą skruzdėlyną. Todėl mano įmonėje ta skruzdėlytė bus visapusiška.
2.1.1.2. Paslaugos

Paslaugas galima suskirstyti į tokias sritis:
1. Mašinos parkavimas
2. Kambarių nuoma
3. Restoranas, valgykla, kavinė
4. Sporto salė
5. Renginių salė
6. Lošimo namai
7. Limuzinų nuoma

Čia išvardintos tik pagrindinės paslaugų sferos, dar be jų butų begalės smulkmenų, bet to visiškai pakanka, kad įsivaizduoti kuom užsiima įmonė.

2.1.2. Įmonės išorinė aplinka

Vartotojai. Norint įvertinti vartotojus, man reikėjo pasirinkti Kazino-Viešbučio tipą, remiantis Las Vegas ir Atlantic city miestu ir jų kazino tipais. Las Vegas – tai daugiau šeimyninio tipo kazino, kur žmonės atvažiuoja šeimomis, praleisti mėnesį ar daugiau. Ir Las Vegas’o kazino yra visi su tematika. Tai atrakcija visai šeimai. Las Vegas’o minusas, kad jis yra vidury dykumos ir yra labai didelė konkurencija (virš 100 skirtingų kazino).
Visiškai kitokie yra Atlantic city kazino. Jų yra ten 13, jie stovi šalia jūros, gal tik keletas iš jų yra su tematika. Bet pagrindinis skirtumas yra tas, kad jie skirti brandaus amžiaus žmonėms. Amžiaus vidurkis yra apie 56 metai. Ir čia žmonės yra pritraukiami grynai vienai dienai, arba savaitgaliui, tai orientuota į paprastus žmonės, kurie nenori mokėti už brangų kambario rezervavimą.
Taigi, įvertinant Lietuvos ir kaimyninių šalių padėtį, manau tikslinga būtų orientuotis į Atlantic city kazino tipus- žmones pritraukinėti keletui dienų. Manau amžiaus vidurkis čia butų daug žemesnis, nes šiai naujovei reikia žmones subrandinti, reikia laukti naujos kartos, nes dabartiniai brandaus amžiaus žmonės skeptiškai reaguoja į azartinius žaidimus.
Reikėtų atlikti išsamius marketingo tyrimus. Remiantis rinkos segmentacija rinka galima suskirstyti pagal 4 požymius: geografinį, demografinį, psichologinį ir vartotojo elgsenos. Vartotojai pagal geografinę padėti būtų tik miesto gyventojai, pagal demografinius požymius: amžius nuo 21 – 50 metų, lytis: 70% vyrų, 30% moterų, šeimos dydis: pavieniai asmenys, arba nedidelės šeimos, pajamos: mažiausiai 1000 litų per mėnesį, tautybė ir rasė visiškai nesvarbi. Suderinus kelis rinkos segmentus pagal atskirus požymius galima susidaryti ir neblogą vartotojo vaizdą.
Konkurentai. Apžvelgiant konkurentus tikslinga būtų apžvelgti visą Pabaltijo regioną. Mūsų kaimynai Latviai ir Estai bus pagrindiniai konkurentai. Ir Lietuvai bus sunku konkuruoti su jau senai beveikiančiais ir žinomais kazino. Tačiau Lietuva turės didelį pranašumą technologijos naujumo atžvilgiu, nes naujai įsteigti lošimo namai bus grandioziniai ir pirmi tokio tipo Pabaltyjoje.
Žvelgiant į vidinę Lietuvos rinka, įstatymas numato, kad azartiniai žaidimai bus legalūs tik didžiuose miestuose tokiose, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, bei Palanga ir Nida. Čia nusimato irgi didelė konkurencija. Manau būtina įvertinti rizika ir numatyti galimus konkurentų žingsnius.
Kadangi mano kazino “ Cezaris” bus Palangoje, o tai visų pirma prie jūros, jis turės visai kitokį statusą, nei kiti kazino miestuose. Tai bus visų pirma kurortinė vieta ir ji pritrauks daugiau klientų. Ir šiame kazino žmonės palikinės daugiau pinigų, nei kitur, nes:
1. Žmonės galės atvažiuoti iš toliau ir apsistoti viešbutyje
2. Jie pasiliks ilgesniam laikui, o tai reiškia daugiau loš, t.y. paslaugomis naudosis ilgiau, o tai duos didesnį pelną.
3. Žmonės rekomenduos šią vietą draugams, nes paslaugos bus atliekamos aukščiausiame lygyje.

III. FINANSINIS PLANO SKAIČIAVIMAI BEI RIZIKOS ĮVERTINIMAS
3.1. Finansavimo šaltiniai ir jų panaudojimas

Planuojant pradėti individualų verslą būtina apgalvoti, kokios yra įmonės įkūrimo finansinės galimybės, kokie parankiausi jam yra finansavimo keliai, per kiek laiko įdėti pinigai atsipirks ir ar iš viso jie atsipirks- tam reikia labai gerai susipažinti su ta verslo šaka į kurią ketinama investuoti ar tai savo, ar tai skolintas lėšas. Tiek naudosiantis savo nuosavą kapitalą, tiek prašydamas paskolos verslininkas turi nors apytiksliai būti pasiskaičiavęs, kiek jam reikės lėšų įmonės steigimui ir veiklos pradžiai, taip pat kokį jis prognozuoja pelną pirmiesiems veiklos metams ir kuo tai pagrindžia. Aišku, kad visai tiksliai nusakyti, kiek reikės tam pinigų yra nerealu, nes tai priklauso nuo įvairių pokyčių tiek susijusių su pačia verslo šaka, tiek su teisiniais ir įstatyminiais bei ekonominiais pakitimais šalyje.
Šiai įmonei steigti bus panaudotas akcininkų įnašai bei paimta 3 mln. litų paskola iš Lietuvos Žemės Ūkio banko su 14% metinių palūkanų norma ir 20-iai metų. Iš lentelės Nr.1 matyti, kad bendra įmonės turtas sudarys 4,45 mln. litų.
Lentelė Nr.1 Balansas

Tūkst. Lt Tūkst. Lt
A. Projekto kaina B. Finansavimo šaltiniai
1.Nekilnojamas turtas 3700, 1.Akcinis kapitalas 1450,

Žemė 300 Akcinis kapitalas 1000

Pastatai 1500 Akcininkų paskolos 50

Patalpos: Rezervai 400

– įranga 400 2. Banko paskolos 3000,
– įrengimai 300 Ilgalaikės paskolos 2500

Įranga ofisui 250 Trumpalaikės paskolos 500

Kita įranga ir įrengimai 500

Transportas: Iš viso 4450,
– automobiliai 200
– autobusai 150
Kitas nekilnojamas turtas 100
2. Trumpalaikis turtas 600,
Grynieji pinigai 300
Medžiagos 150
Atsarginės dalys 50
Nebaigta gamyba 100
3. Statybos ir montavimo darbų kaštai
4. Kitos išlaidos 150,
Apmokymas 50
Paleidimo išlaidos 100

Iš viso 4450,

3.2. Pajamų ir išlaidų planas. Atsipirkimo taškas

Bene svarbiausia yra pelno gavimas, kurį bendrovė numato gauti gan nemažą. Ir manau pirmaisiais metais pelnas bus didžiausias vien dėl to, kad tai bus visiška naujovė ir dar nebus didelės konkurencijos, o jau vėliau įsikūrus stambiems kazino pelnas turėtų mažėti, bet mano įmonė imsis visų įmanomų priemonių, kad išlaikyti savo lyderės pozicijas.

Lentelė Nr.2 Prognozuojama pelno (nuostolių) ataskaita

Lt., tūkst. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.
1. Įplaukos 2100 2000 1800 1770
2.Tiesioginės išlaidos 450, 455, 390, 417,

Žaliavos ir medžiagos 200 150 100 100

Darbo užmokestis 200 200 250 275

Išlaidos energijai 50 55 40 42
3. Bedrasis pelnas 1650, 1545, 1410, 1353
4. Valdymo (netiesioginės)išlaidos 560, 515, 505, 530,

Remontas – 25 35 40

Draudimas 100 100 100 100

Atlyginimai 200 200 200 200

Stažuotės 60 30 20 30

Reklamos išlaidos 100 50 50 50

Transporto išlaidos 40 50 50 60

Išlaidos energijai 60 60 50 50
5. Pelnas prieš palūkanas 1100, 1030, 905, 823,
6.Palūkanos 225 225 225 225
7. Apmokestinamas pelnas 875 805 680 598
8. Pelno mokestis (29%) 253,75 233,45 197,2 173,42
9. Grynasis pelnas 621,25 571.55 482,8 424,58

Skaičiuojant pajamas atsižvelgiama, kad kiekvienas žmogus ateidamas į kazino apytiksliai pralošia 300 litų, o atvažiuodamas į viešbutį – apie 500 litų, tai vidurkis būtų- 400 litų. Bet dar į įplaukas įeina ir pelnas iš restorano, bei pelnas iš renginių ir pan. Tai manau žmogui į dieną reiktų išleisti apie 600 lt. Tuo ir remsiuos skaičiuodamas pajamas.

Lentelė Nr.3 Pajamos labiausiai tikėtinos prognozės atveju nuo 2001 m. sausio mėn.

Mėn. 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Įplaukos 180000 150000 120000 108000 144000 21000 300000 330000 180000
Klientų skaičius 300 250 200 180 240 350 500 550 300

10 11 12 Viso
132000 90000 156000 2100000
220 150 260 3500

Grafikas Nr.1 Pajamų dydis

Vis dėlto viešbučio veikla bus sezoninio pobūdžio, taigi klientų manau bus daugiausia sulaukta tarp birželio ir rugpjūčio mėnesių, nes tada yra daugiausia poilsiaujančių žmonių. Dar klientų turėtų pagausėti apie Naujuosius metus.

Nenuostolingumo taško skaičiavimas. Šio taško apskaičiavimas padeda apskaičiuoti, kada verslas nebus nuostolingas.
Nenuostolingumo taškas skaičiuojamas taip:
PI / PK – KI;
PI – pastovios išlaidos per mėnesį(450000 Lt);
PK – paslaugos kaina (1100000 Lt);
KI – kintamos išlaidos vienam gaminiui (560000 Lt);
450 tūkst. / 1100 tūkst. – 560 tūkst. = apie 83;
Apskaičiuota, kad norint padengti visas išlaidas ir gauti pelną reikia pritraukti 83 klientus per mėnesį. Numatoma minimaliai jų turėti 200 per mėnesį.

3.3. RIZIKOS ĮVERTINIMAS
3.3.1. Jautrumo analizė

Jautrumo analizė bus atliekama kintamu veiksniu pasirinkus elektros išlaidų kitimą (šios sąnaudos sudaro didžiausią lyginamąjį svorį atliekamų darbų savikainoje), kitus veiksnius laikant pastoviais. Jautrumo analizė reikalinga tam, kad būtų galima geriau įvertinti projekto riziką.

Pasirinkti trys variantai : pesimistinis (metinis eletros sąnaudų metinis augimas sudaro 15%), tikėtinas (elektros sąnaudos per metus išauga 10%) ir optimistinis (metinis elektros sąnaudų augimas siekia 5%). Finansinės šių variantų ataskaitos pateikiamos žemiau.
4 lentelė. Projekto įvertinimo ekonominiai rodikliai
Variantai Pesimistinis Tikėtinas Optimistinis
Metinis elektros kainos augimas 15% 10% 5%
Grynoji dabartinė vertė (NPV) 62976 125450 199582
Vidinė pelno norma 28,58% 42,95% 56,91%
Būsimoji vertė 83821 166974 265644

Grynoji dabartinė vertė apskaičiuojama pagal formulę:

n
PV=(CFt)/(1+k)t

t=0

Sumažėjus žaliavų sąnaudoms, grynoji dabartinė vertė padidėja 1,6 karto, o padidėjus žaliavų sąnaudoms, projekto grynoji dabartinė vertė sumažėja 2 kartus, tačiau išlieka teigiama. Tai reiškia, kad net esant pesimistiniam variantui, kai žaliavų kaina per metus padidėja 15%, šį projektą verta igyvendinti.
Būsimoji vertė surandama iš formulės:
FV=PV(1+k)t

Būsimoji vertė parodo projekto vertę ateityje, t.y. po 3 metų. Grynoji dabartinė ir būsimoji vertės yra ekvivalentiški metodai, t.y. renkantis vieną iš alternatyvų, gaunamas tas pats rezultatas: sumažėjus elektros sąnaudoms, būsimoji vertė padidėja 1,6 karto, o padidėjus elektros kainai būsimoji vertė sumažėja 2 kartus. Skirtumas tik tas, kad būsimoji vertė parodo pinigų srautus po tam tikro laiko.
Vidinė pelno norma surandama iš fromulės:

n
P = CFt*(1/(1+IRR)t)

t=0

Ji surandama bandymų ir klaidų metodu, nes kitokiais būdais sunku išspręsti duotą lygtį ir rasti vidinę pelno normą.

Pesimistinis variantas. Imkime vidinę pelno normą lygią 28%, tuomet 0  1518; kai IRR lygi 29%, tuomet 0  -1078.
Toliau sprendžiama interpoliacijos metodu:

c = a/b = 1518/(1518-(-1078)) = 0,58;
Gauname, kad IRR = 28 + 0,58 = 28,58.

Tikėtinas variantas. Sakykime, vidinė pelno norma lygi 42%, tuomet gauname tokią lygybę: 0 ≠ 2303; kai vidinė pelno norma lygi 43%, tuomet: 0  – 114. Toliau sprendžiama interpoliacijos metodu:

c = a/b = 2303/(2303-(-114)) = 0,95;

Vadinasi, IRR = 42 + 0,95 = 42,95 .

Optimistinis variantas. Jei IRR lygi 56%, tuomet 0  2050; jei IRR lygi 57%, tuomet
0  – 197. Gauname, kad IRR = 56,91%.

Teigiama visų trijų variantų vidinė pelno norma reiškia, kad projekto bendrų įplaukų suma viršija bendrą įdėjimų sumą, pvz., tikėtiname variante viršija 42,95%.

Projekto balansas parodo, koks grynųjų pinigų kiekis yra susietas su investiciniu projektu bet kokiu laiko momentu per projekto gyvavimo trukmę. Čia atsispindi svarbiausi rodikliai: investicijos būsimoji vertė, diskontuotas atsipirkimo periodas, nuostolių rizika bei potencialus pelnas.

Projekto balansas kiekvienu laiko momentu T apskaičiuojamas:

T
PB (k)T = CFt(1+k)T-t

t=0

11 lentelė. Skirtingų variantų projekto balansų reikšmės
Proj. balanso reikšmė Pesimistinis variantas Tikėtinas variantas Optimistinis variantas
PB (9)0 -157380 -157380 -157380
PB (9)1 -132476 -132476 -132476
PB (9)2 -47945 -23123 1699
PB (9)3 -66691 -10843 60524

Palūkanų norma lygi 10%. Žemiau pavaizduoti visų trijų variantų projektų balansų grafikai (atitinkamai pesimistinis, tikėtinas ir optimistinis).
Projekto balanso grafikai parodo, koks yra pelno dydis pereinant nuo vieno periodo prie kito, kai tik investicija tampa pelninga. Tokia informacija yra labai naudinga sprendžiant, kokiu momentu atsisakyti projekto realizavimo.
Šio investicinio projekto balanso vertė trečiais metais bus lygi visų projekto pinigų srautų būsimajai vertei:

Pesimistinis variantas:
FV = – 157380 (1+0,1)3 + 40641,8(1+0,1)2 + 125173,4(1+0,1)1 + 1406426,56 = 138382
Tikėtinas variantas:
FV = – 157380 (1+0,1)3 + 40641,8(1+0,1)2 + 149995(1+0,1)1 + 162275,16 = 166974
Optimistinis variantas:
FV = -157380 (1+0,1)3 + 40641,8(1+0,1)2 + 174816,6(1+0,1)1 + 233641,6 = 265644
Projekto balansas patvirtina, kad rizikos atžvilgiu priimtiniausias variantas būtų optimistinis. Pagal jį investicija greičiausiai atsipirktų, jos vidinė pelno norma yra didžiausia, esamoji bei būsimoji vertės taip pat didžiausios.

IŠVADOS

Investicinio projekto idėja buvo įsteigti Kazino-viešbutį “ Cezaris”, kuris butų vienas iš didžiausių ir prabangiausių viešbučių Pabaltijos šalyse. Šiam projektui įgyvendinti reikalinga buvo 3 mln. litų paskola, kurią įvertinus palūkanas planuojama gražinti 20-ies metų laikotarpyje. Finansiniame plane yra duodamos garantijos, kad projektas iš tikro yra apgalvotas ir finansiškai pagrįstas, nes bendrovė gaus didelį pelną metų pabaigoje. Darbe taip pat įvertinta investicinės idėjos rizika.
Siūlomas projektas įvertintas atlikus jautrumo analizę, kintamu veiksniu pasirinkus elktros sąnaudas, kitus veiksnius laikant pastoviais. Pateikiami pesimistinis, tikėtinas bei optimistinis variantai, paskaičiuoti jų ekonominiai rodikliai: grynoji dabartinė vertė, būsimoji vertė, vidinė pelno norma, bei sudaryti visų trijų variantų projektų balansai. Suprantama, bendrovė turėtų orientuotis į tikėtiną variantą, kadangi, pati įmonė negali daryti jokios įtakos elektros įkainiams.
Manau, kad projektą verta įgyvendinti, nors ir esant dideliai rizikai ir sezoniškumui ir rinkos neapibrėžtumui.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bivainis J.. Statybos valdymas. Vilnius, 1993m.
2. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – Kaunas: Technologija, 1998.
3. Jovaiša A.. Kaip parengti verslo planą. Vilnius,1996m
4. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas.- Vilnius: LII, 1997.

Leave a Comment