ĮVADAS ——————————————————————————–3INVESTICINIAI PROJEKTAI ——————————————–4Investicijos——————————————————————- 5Investicinis projektas ——————————————————11INVESTICINIŲ PROJEKTŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS—17Investicinių projektų efektyvumo vertinimo metodai—————– 17Valstybinių investicinių projektų efektyvumo vertinimas————-31Vertinimo metodų kompleksinio taikymo reikšmė ——————–33IŠVADOS——————————————————————39LITERATŪRA————————————————————40
ĮVADAS
Investicijos įmonės veiklai turi išlikimą rinkoje lemiančią reikšmę. Nuo investicijų priklauso ilgalaikės plėtros perspektyvos bei išlaidų struktūra. Investicinei veiklai reikalingos didelės išlaidos bei nemažas įšaldytų finansinių lėšų kiekis. Taigi, įmonės veiklos sėkmė yra glaudžiai susijusi su vykdoma investicine veikla. Efektyvių investicinių sprendimų reikšmę veikloje padidina dinamiška konkurencinė verslo aplinka. Investicinių sprendimų priėmimas – sudėtingas ir įvairiapusis procesas, apimantis naujų, patrauklesnių investicinių galimybių paiešką, techninius ir marketingo tyrimus, kurie skirti investicijų pasekmių numatymui, ekonominį pagrindimą, skirtą įvertinti potencialų investicinio projekto pelningumą. Investicinių projektų ekonominis pagrindimas – aktuali tyrimo sritis, įtakojanti investicinių sprendimų priėmimą tiems rinkos dalyviams, kuriems svarbu investicinių projektų pagrįstumas bei efektyvumas.Investicinių projektų vertinimas – tai svarbus investicijų užtikrinimo būdas, leidžiantis nustatyti investavimo sprendimų efektyvumą pagal tam tikrus kriterijus. Šie kriterijai turi būti grindžiami tiek investicinį projektą įgyvendinančiojo subjekto, tiek investuotojo interesais. Todėl investicijų tikslingumui nustatyti reikalinga patikima investicijų vertinimo metodika, kuri padėtų atrinkti geriausiai investuotojo ir įmonės tikslus atitinkančius projektus. Taigi, investicinių projektų efektyvumo analizė, kuriai priklauso ir investicinio projekto ekonominis pagrindimas, suteikia galimybę rasti tokį išlaidų pasiskirstymą laike bei priimti tokius investicinius sprendimus, kurie leidžia esamų išlaidų panaudojimą paskirstyti taip, kad ateityje būtų gaunamas pelnas.Darbo tikslas – išanalizuoti investicinio projekto ekonominio pagrindimo metodus.Darbo tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai :1. Apibūdinti investicijas, jų tipus bei investicijų vertinimo kriterijus.2. Nusakyti investicinio projekto sąvoką, jį apibūdinančias charakteristikas.
INVESTICINIAI PROJEKTAI
Šiuolaikinės visuomenės vystymasis dažnai charakterizuojamas “globalizacijos” sąvoka. Tiek valstybės, tiek organizacijos ar pavieniai žmonės – visi paminėti visuomenės elementai išgyvena šį procesą. Besikeičiančios veiklos sąlygos reikalauja iš naujo įvertinti veiklos būdus. Pvz., makroekonomikoje ima vyrauti regionų plėtros aktualijos, o mikrolygyje “mokslinio-techninio progreso augimas skatina organizacijas keistis, kadangi sėkmė priklauso nuo sugebėjimo adaptuotis prie greitai kintančių sąlygų, tuo labiau globalioje rinkoje. Projektų vadyba yra universali tokių pokyčių valdymo metodologija” (13, p. 11). Investicinių resursų valdymas, taikant projektų valdymo galimybes, skatina efektyvią veiklą.
Investicinių projektų tyrimo poreikio didėjimas
Po antrojo pasaulinio karo greitas ekonominis augimas ir technologinė pažanga praplėtė investicines galimybes. Jos tapo prieinamos netgi pavienėms firmoms. Ribotų išteklių kiekis jau nebebuvo kliūtimi. Technologinė pažanga suformavo kapitalui imlią pramonę. Investiciniai sprendimai tapo ilgalaikę firmos veiklą įtakojančiais sprendimais, nes sustiprėjo firmos veiklos perspektyvų priklausomybė nuo sprendimų priimtų praeityje. Pramonės sudėtingumas dar labiau padidino investicinių projektų tyrimo poreikį, kadangi kompetentingas investicinių projektų efektyvumo įvertinimas didino tikimybę, jog nors ir riboti, tačiau dėl finansų rinkos galimybių labiau prieinamais tapę investiciniai resursai bus optimaliai bei, strateginiu požiūriu, pelningai panaudoti. Svarbu prisiminti, kad pagrindiniai investicinių projektų tikslai – ne pagaminamos produkcijos apimties maksimizavimas ar išlaidų minimizavimas, techninis projekto efektyvumas ai:’ pelno maksimizavimas, bet optimalus santykis tarp visų techninių ir ekonominių aspektų, kurie gali būti ilgalaikės veiklos planavimo pagrindu. Taigi, investicinių projektų vertinimas buvo perleistas specialistams. Vertinimo patikimumui yra būtinas taisyklių kompleksas, kurio taikymo dėka galimas efektyvių investicinių sprendimų priėmimas.
Investicijos
Intensyvi konkurencinė aplinka, globalizacijos tendencijos ekonominiams rinkos subjektams iškelia iššūkius. Todėl tiek organizacijoms, įtakojančioms tarptautinę ekonomiką, tiek šalių vyriausybėms, tiek pelno ar ne pelno siekiančioms įmonėms bei fiziniams asmenims, sprendžiant išlikimo rinkoje, vystymo/vystymosi klausimus, tenka priimti įvairius sprendimus, dažnai susijusius su investicijomis.
Investicijų samprata
Terminas “investicijos” kilęs iš lotynų kalbos žodžio “invest”, reiškiančio įdėti. Ekonomikos terminų žodyne investicijos apibrėžiamos kaip išlaidos, perkant finansinius vertybinius popierius, ir kaip kapitaliniai įdėjimai, perkant materialųjį turtą ar akcijas (6, p.166). Investicijų supratimas tik išlaidų prasme yra per siauras. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog investicijas, traktuojant kaip išlaidas, jų negalima sutapatinti su einamosiomis išlaidomis. Pagrindinį skirtumą, šiuo požiūriu, sudaro investicinių išlaidų vienkartiškumo savybė. Ši investicijų savybė pabrėžia investicinių projektų vertinimo patikimumo svarbą. Kadangi didžioji dalis kapitalinių įdėjimų yra specializuoti, alternatyvus jų panaudojimas yra praktiškai neįmanomas. Klaidingai įvertinus investicinį projektą, vienintelė galimybė būna atsisakyti pradėto investicinio projekto realizavimo.Investavimas, bendrąja prasme, – tai atidėtas vartojimas (4, p. 4). Vardan tikėtinos didesnės vartojimo galios ateityje atsisakoma dalies dabarties (einamojo) vartojimo. Klasikinis pavyzdys -pensijų fondai. Darbuotojai einamajam vartojimui gauna ne visą savo darbo užmokestį. Dalį atlyginimo jie atideda į kaupiamąją sąskaitą ateities vartojimui.
Investicijos suprantamos, kaip įdedamų lėšų srautas, su tam tikru tikslu atitrauktas nuo einamojo jo suvartojimo (15, p. 32). Investicijas sudaro dvi pagrindinės tokių įdėjimų grupės: kapitalą formuojančios (realiosios, grynosios) ir finansinės investicijos.· Kapitalą formuojančios investicijos — gamybos ir paslaugų sferos palaikymui bei vystymui skirtos investicijos. Jos apima: investicijas į pagrindinį kapitalą, išlaidas kapitalo remontui, investicijas žemei, žemėvaldos objektams įsigyti, investicijas į nematerialius aktyvus (patentus, licenzijas, programinius produktus, mokslinius-tiriamuosius, bandomuosius-konstrukcinius darbus, investicijas į materialinių priemonių atsargu papildymą, t.t.) [15, p.32]. “Turto” sąvoka apima materialias vertybes, kurias galima matyti, jausti, laikyti ar kolekcionuoti bei teises susijusias su jų gamyba, tobulinimu, kaupimu.· Finansinės investicijos – tai lėšų įdėjimas į fondų ar pinigų rinkų vertybes. Fondų rinkos vertybes sudaro: valstybės trumpalaikės obligacijos, valstybės skolos obligacijos, t.t. Pinigų rinkoje perkami ir parduodami šie vertybiniai popieriai: valiuta, depozitai, tarpbankiniai komerciniai kreditai, t.t. (15, p.32). Finansų rinkos objektu yra finansiniai aktyvai. Tai yra einamųjų teisių paraiškos į tam tikras vertybes, išreikštos juridinę galią turinčio dokumento nustatyta forma, pvz., akcijos ar obligacijos. Šiuo atveju pagrindini:; investitoriaus uždavinys yra optimalaus investicijų portfelio suformavimas ir valdymas, fondų rinkoje perkant ir parduodant vertybinius popierius, taigi, vykdant trumpalaikes finansines operacijas.Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme (1999) investicijos apibrėžiamos kaip piniginės lėšos ir nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas, siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą (6).Investicijų sampratos praplėtimas investicijų objekto ir investicijų tikslo sąvokomis, investicinę veiklą leidžia analizuoti investicinių sprendimų tikslingumo bei efektyvumo aspektais. LR Investicijų įstatyme investicijų tikslas ir objektas apibrėžiami kaip investavimas, “siekiant gauti pelną bei pasiekti tam tikrą socialinį ir ekonominį efektą”.Visi investicijų apibrėžimai turi keletą bruožų, kurie nusako pagrindines investicijų savybes:· Investicijas sudaro finansinės išlaidos;· Grąža iš investicijų gaunama ateityje;· Investicijų rezultatų nustatymą įtakoja rizikos ir neapibrėžtumo elementai;· Kapitalinius įdėjimus apimančios investicijos sietinos su strateginių tikslų įgyvendinimu.
1 pav. Investicijų elementai
Investicijos – tai finansinių išteklių sąnaudos turtui (materialiam, nematerialiam, finansiniam) įsigyti, norint gauti numatytą socialinį ar ekonominį rezultatą (5, p.15).
Investicijų klasifikavimas. Kriterijai
Skirtingos investicijos turi skirtingą įtaką įmonei, nes skirtingos investicijos sukelia skirtingas problemas. Todėl yra svarbu investicijas klasifikuoti pagal aktualius kriterijus. Investicinio projekto charakterizavimas, investicijų klasifikavimo pagrindu, yra būtinas investicinio projekto efektyvumo vertinimo metodų sistemos elementas.Egzistuoja daug galimų klasifikavimo būdų.Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme pateikta klasifikacija pagal keturis pagrindinius kriterijus: investuotojo įtaką ūkio subjektui, investuotojo nuolatinę buveinę, investuotojo statusą, investavimo objektą (žr. 1 lent.), (6).
1 lentelėInvesticijų rūšysPagal investuotojo įtaką ūkio subjektui Pagal investuotojo nuolatinę buveinę Pagal investuotojo statusą Pagal investavimo objektąTiesioginės investicijos:- investicijos ūkio subjektui steigti- įregistruoto ūkio subjekto kapitalui ar jo daliai įsigyti- reinvesticijos- paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis- subordinuotos paskolos, investuojant įsigyta kapitalo dalis suteikia investuotojui galimybę įtakoti ūkio subjektąNetiesioginės investicijos:investuojant įsigyta kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės įtakoti ūkio subjektą Vidaus:- šalies fizinių ir juridinių asmenų investicijos šalyjeUžsienio:užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos šalyje Valstybės:investicijos valstybės poreikiams tenkinti:- nacionalinio biudžeto, valstybės (savivaldybių) fondų lėšomis- Lietuvos valstybės (savivaldybių) vardu gautomis paskolomis- valstybės (savivaldybių) įmonių lėšomis- valstybės (savivaldybių) turtuvalstybės (savivaldybių) suteikiamomis paskolų garantijomis Kapitalo:- ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti- ilgalaikiam nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidintiFinansinės:- visos investicijos, išskyrus nurodytas kapitalo investicijasŠaltinis: Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas. Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2127
Be to, investicijas galima skirstyti pagal veiksmų kryptį, tai yra pagal investicijų paskirtį. Šis kriterijus taikytinas kapitalinių įdėjimų klasifikavimui, kadangi įvertina investicinių įdėjimų poveikį įmonės steigimui, gamybinio potencialo didinimui ar ilgalaikio materialaus turto struktūrai. Ši klasifikacija įvertina investicinių įdėjimų ir investicinio objekto (gamybinės įmonės) gyvavimo ciklo tarpusavio priklausomybę. Teigiama, jog investicijos gali būti orientuotos į tokius kryptingus veiksmus: Pradinės investicijos, arba neto-investicijos , vykdomos kuriant arba perkant įmonę· Ekstensyvios-plėtimosi-investicijos, nukreiptos gamybinio potencialo didinimui· Reinvesticijos , skirtos ilgalaikio materialaus turto struktūros palaikymui Sisteminį požiūrį į investicinių projektų klasifikavimą siūlo W. Kern (1995). Kriterijai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pagrindinius kriterijus ir papildomus. Pagrindiniai kriterijai apima investicinį projektą ekonominiu požiūriu įtakojančius veiksnius. Papildomiems priklauso su išorine investicinių projektų išraiška susiję veiksniai (žr. 2 pav.).Papildomi kriterijai charakterizuoja investicinį projektą pagal problemą: nustatoma investicijų priežastis, objektas bei investicijų sritis.Pagrindiniai kriterijai yra susiję su investicijų įvertinimo galimybių nustatymu. Žinant kurie iš kriterijų gali būti kiekybiškai, kurie kokybiškai įvertinti, pasirenkamas atitinkamas investicinio projekto vertinimo metodas.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas atskirai paimtas investicinis pasiūlymas gali priklausyti nuo kito investicinio pasiūlymo. Kaip teigia Vilenskij P. L., Livshchin, V. N., Orlova E. R., Smoliak S. A (1998), investicinių projektų ekonominė priklausomybė pripažįstama tuomet, kai pinigų srautai, laukiami iš pirmojo projekto, pasikeičia, priklausomai nuo to, ar įgyvendinamas kitas investicinis projektas, ar ne. Jeigu pinigų srautams kito investicinio projekto įgyvendinimas arba neįgyvendinimas nebeturi įtakos – tuomet investiciniai projektai nepriklausomi (15, p. 33).2 pav. Investicinių projektų klasifikavimo kriterijai pagal W. Kern (5, p. 13)
Sisteminis požiūris į investicinių pasiūlymų klasifikavimą sudaro galimybę gauti pradinę investicinio projekto charakteristiką bei palengvina tinkamų vertinimo metodų pasirinkimą, kadangi šiame etape (klasifikavimo) nustatomi investicijų vertinimo kriterijai – identifikuojamas investicinis projektas.
Investicinis projektas
Investicinio projekto sąvokos ir jį apibūdinančių charakteristikų apibrėžimas leis geriau suprasti investicinio projekto rengimo, investicinių sprendimų priėmimo procesus.
Investicinio projekto sąvoka
Lotynų kalboje žodis “projectus” reiškia “mestas į priekį”. Projektai savo prigimtimi yra susiję su pokyčiais, pasikeitimais. Kiekvienas projektas prasideda nuo idėjos. Pagrindinės idėjos savybės – naujumas, aktualumas. Pasak RF Valstybinio valdymo universiteto bei Rusijos federacijos kadrų parengimo nacionalinio fondo specialistų, bet kokio projekto esmė yra pokyčiai. Siūloma projektus suprasti kaip ribotą laike, tikslingą atskiros sistemos pakeitimą, atitinkantį nustatytus reikalavimus rezultatų, kokybei, galimų išlaidų ir resursų riboms. Be to, kiekvienas projektas pasižymi jam būdinga organizacine specifika. Būtina suprasti projektų tikslingos veiklos reikšmę. Projekto tikslo sąvoka reiškia norimą veiklos rezultatą, pasiekiamą nustatytame laikotarpyje. Nustatant tikslą, privaloma vienareikšmiškai apibrėžti projekto rezultatus, jo pradžios ir pabaigos datas, savikainą, tikslų keitimo tvarką, priklausomų tikslų hierarchiją (13, p. 20).Investicinio projekto iniciatyva kyla iš idėjos. Ją pavertus potencialiu investiciniu pasiūlymu, suformuluojamas konkretus investicinio projekto tikslas. Priimami sprendimai, susiję su investicinio pasiūlymo įvertinimu, realizavimo planavimu, realizacinio plano įgyvendinimu. Gaunami rezultatai, kuriems turėtų būti taikomas monitoringas , norint garantuoti pasiektų rezultatų efektyvų funkcionavimą, bei investavimo pradžioje prisiimtos rizikos mažinimą. Taip galima apibūdinti pagrindinius investicinio projekto elementus projekto valdymo sprendimų priėmimo kontekste (žr. 3 pav.).
3 pav. Projektą sudarantys pagrindiniai elementai
Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme (1999) investicinis projektas apibrėžiamas kaip dokumentas finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis ;projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus (6).Teigiama, jog sąvoką “investicinis projektas” galima suprasti dviem prasmėm (12, p.,17):tai yra darbas ar veikla, numatanti kompleksą veiksmų, priemonių tikslų pasiekimui;tai yra organizacinių-teisinių ir skaičiavimais pagristų finansinių dokumentų sistema. Šiame darbe investicinis projektas suprantamas kaip investicinio pasiūlymo įgyvendinimo priemonių kompleksas bei pasiūlymo ekonominis pagrindimas.
Investicinio projekto savybės
Išanalizavus investicinio projekto sąvoką, galima teigti, jog pagrindinės projekto savybės yra susijusios su idėjos novatoriškumu, išteklių ribotumu (pvz., jautrumas savikainai, griežtai laike apibrėžtos darbų pradžios ir pabaigos datos), tikslų konkretumu bei proceso, rezultatų unikalumu.V. Bagdonas (1996) nurodo šias pagrindines investicinių projektų savybes (11):· ribotų išteklių panaudojimas, tikintis iš to naudos ateityje;· investicinis projektas planuojamas, finansuojamas, įgyvendinamas kaip visuma, taikant specifines konkrečiam projektui sumodeliuotas schemas;· nustatytas konkretus pradžios ir pabaigos laikas, per kurį ketinama pasiekti nustatytus konkrečius tikslus;· projektas turi organizacines, teritorines, veiklos srities ar kitokias ribas.RF Valstybinio valdymo universiteto bei Rusijos federacijos kadrų parengimo nacionalinio fondo specialistai išskiria tokias investicinio projekto savybes: naujumas, unikalumas, nepakartojamumas, kompleksiškumas, sistematiškumas, vientisumas, adaptyvumas, pastovumas, patikimumas (13, p. 34).Apibendrinus pagrindinėmis investicinio projekto savybėmis šiame darbe laikysime: apibrėžtą tikslą, konkrečias pradžios ir pabaigos datas, išteklių ribotumą, specifiškumą, sistematiškumą (žr. 4 pav.).
4 pav. Pagrindinės investicinio projekto savybės
Susipažinus su investicinių projektų sąvoka bei savybėmis, svarbu suprasti investicinio projekto sprendimų priėmimo procesą, kuris yra neatsiejama investicinių projektų įvertinimo eigos dalis.
Investicinių sprendimų priėmimo procesas
Nagrinėjant investicinį projektą proceso požiūriu, literatūroje sutinkama “projekto gyvenimo ciklo” sąvoka. Ji apima projekto gyvavimo pakopas nuo idėjos gimimo momento iki visiško darbų užbaigimo momento. Projekto įgyvendinimo procesas vyksta laike, todėl projekto gyvavimo ciklas susideda iš bendros projekto vystymosi pakopų trukmės. Priimta gyvavimo ciklą skirstyti į fazes, fazes – į stadijas, stadijas – į etapus. Šios charakteristikos priklauso nuo kiekvieno projekto parametrų, jo įgyvendinimo sąlygų, tačiau projekto parengimo proceso logika ir pagrindinis skirtingų projektų vystymo turinys visais atvejais yra bendras (13, p. 15).Yra įvairių projekto ciklo modelių, kurie paprastai priklauso nuo juos sudariusių autorių pozicijos. Pagal 1978 metais pateiktą Baumo, dirbusio “Pasaulio Banke”, “projekto ciklo” modelį galima išskirti šias pagrindines investicinio projekto stadijas: identifikacija, parengimas, įvertinimas, įgyvendinimas, užbaigimas (8, p. 14).· Identifikacija – idėjos subrandinimo stadija, kai idėja gali būti pateikiama kaip potencialus investicinis pasiūlymas. Šioje pakopoje nustatomi investiciniai tikslai.
· Ruošimas — tai projekto formulavimo darbus apimanti stadija, kai atliekamas detalus projektuojamos idėjos planavimas. Parengiamas techninis bei darbų išplanavimo projektas, apsvarstomos galimos alternatyvos, nustatomos turimų išteklių panaudojimo galimybės. Šios stadijos rezultatas yra sukonkretinti investiciniai pasiūlymai, pagrįsti informacija apie planuojamas išlaidas bei tikėtinus rezultatus. Paprastai visa tai pateikiama dokumentuose, kurie vadinami “Priešprojektiniai tyrimai”, arba “Projektiniai tyrimai”. Atliekant šiuos tyrimus, pagalbon gali būti pasitelkiami šalies ir užsienio ekspertai. Mažesnės apimties projektams parengiama “Projekto santrauka”, kadangi investicinio projekto parengimo darbai yra susiję su santykinai nemažomis išlaidomis.· Įvertinimas – sistemingos investicinio projekto analizės stadija. Investicinis projektas įvertinamas šiais požiūriais: techniniu, finansiniu, komerciniu, ekonominiu-socialiniu, valdymo, organizaciniu.Techninis investicinio projekto įvertinimas, bendrąja prasme, nustato: ar projektas funkcionuos kaip numatyta; finansinis – tinkamas priemones, finansinių reikmių ir įsipareigojimų patenkinimui; komercinis – išteklių šaltinius bei pagamintos produkcijos realizavimo būdus; ekonominis-socialinis – projekto reikšmę atskiroms visuomenės grupėms, veiklos sritims regiono, šalies mastu; valdymo — atsakingų už projekto įgyvendinimą ir tolesnę jo eksploataciją asmenų kvalifikaciją; organizacinis – būtiną organizacinę aplinką investicinių projektų įgyvendinimui. “Įvertinimo ataskaitoje” pateikiami sistemiškos projekto analizės rezultatai. Jų pagrindu priimami tolimesni sprendimai, pvz., kai kurių projekto sudėtinių dalių pakeitimas ar netgi projekto atmetimas.· Įgyvendinimas – pagrindinių pajėgumų sukūrimo, įsigijimo bei didžiosios dalies projekto įgyvendinimui skirtų išteklių sunaudojimo stadija. Svarbiausia užduotis projektą įgyvendinti laiku, todėl aktualu užtikrinti projekto kontrolės procedūrų funkcionavimą.· Užbaigimas – projekto funkcionavimo rezultatų analizės stadija. Ši rezultatų analizė skirta tikslų realizavimo įvertinimui. Apibendrinamas patyrimas, įgytas projekto rengimo metu.Investicinio projekto procesas, suprantamas kaip investicinio projekto gyvavimo ciklas, apima penkias stadijas (žr. 5 pav.). Kiekvieną iš jų sudaro atitinkamos fazės, pvz., identifikavimo stadiją sudaro idėjų formavimosi, pirminės idėjos išplėtimo iki potencialaus investicinio pasiūlymo įmonei bei investicijomis siekiamo tikslo identifikavimo fazės. Projekto proceso logikos laikymasis – efektyvus investicijų valdymo, taigi ir įvertinimo eigos organizavimo, principas.5 pav. Investicinio projekto gyvavimo ciklas
Taigi, investicini procesą sudaro idėjų paieška, investicinių pasiūlymų projektų formulavimas, pirminė atranka, finansinė projektų analizė ir sprendimų priėmimas, projekto įgyvendinimas, monitoringas ir po-investicinė kontrolė. Šių investicinio projekto gyvavimo ciklo stadijų bei su jomis susijusių atitinkamų sprendimų kompleksą įtakoja vidinės ir išorinės aplinkos elementai.Investiciniai sprendimai – kompleksinio proceso dalis, sudėtingais ryšiais susijusi su ilgalaikiu veiklos planavimu. Todėl gali būti išskiriami taktiniai ir strateginiai investiciniai sprendimai bei tikslai. Taktiniai suprantami kaip sprendimai susiję su santykinai nedidelėmis investicinėmis išlaidomis ir neturintys lemiamos įtakos ūkinio subjekto veiklos pasikeitimams. Strateginiams – reikalingos stambios investicijos bei būdingas lemiamas poveikis įmonės veiklos pasikeitimams.Taigi, pirmojoje dalyje buvo analizuojama investicinio projekto sąvoka. Išsiaiškinama investicijų samprata bei jų klasifikavimo, kaip vertinimo kriterijų išskyrimo priemonės, svarba. Nuo investicinių projektų sąvokos neatsiejami projektų vadybos, sprendimų priėmimo proceso elementai. Išanalizavus jų savybes, galima daryti išvadą, jog investiciniai projektai yra efektyvus pokyčių valdymo metodas, susijęs su “šiandienos” ribotų išteklių optimaliu ir pelningu paskirstymu “rytojui”.Antrojoje dalyje bus susipažįstama su kiekybiniais metodais šiam efektyvumui įvertinti.
INVESTICINIU PROJEKTŲ EFEKTYVUMO VERTINIMAS
Projektų valdymo metodų ir priemonių taikymas leidžia pasiekti reikiamą kokybę, tikslus, taupo pinigus, laiką, resursus, mažina riziką, didina patikimumą. Taigi, investicinis projektas – tai efektyvus į pokyčius nukreiptų ribotų išteklių sisteminis valdymas, siekiant konkretaus tikslo ateityje. Investicinius projektus būtina įvertinti efektyvumo požiūriu. Nuo jų ekonominio pagrindimo, efektyvumo įvertinimo rezultatų priklauso investiciniai sprendimai, o nuo šių – investicinio projekto įgyvendinimo sėkmė.
Investicinių projektų efektyvumo vertinimo metodai
Daugelis autorių pažymi, jog investicinę veiklą įtakoja mažiausiai du tiesiogiai ja suinteresuoti ūkio subjektai: tai investuotojas (projekto finansuotojas) bei verslininkas; (projekto iniciatorius). Investicinių projektų efektyvumo rezultatai reikalingi šiems asmenims investiciniams sprendimams priimti. Būtina, jog analizės rezultatai būtų tikslūs, patikimi, reikalaujantys santykinai nedidelių išlaidų, kadangi kiekvienas investicinis projektas pasižymi ribotais ištekliais.Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. (1997), investicinių projektų vertinimui siūlo naudoti kompleksinę analizę, apimančią finansinę, ekonominę analizę bei ekspertinį vertinimą. Finansinės analizės paskirtis – įvertinti investicinių projektų efektyvumą tiesiogiai juos įgyvendinančiame ūkio subjekte (įmonėje). Ekonominė analizė skirta įvertinti investicinių projektų įtaką šalies, regiono ar ūkio šakos ekonomikai. Ekspertinis vertinimas skirtas kiekybiškai įvertinti tuos projekto veiksnius, kurie neturi kiekybinės išraiškos arba jų įvertinimas kiekybiniais metodais yra pernelyg brangus (2, p. 2).Nortkot D. (1997) siūlo investicinio projekto efektyvumo vertinimo metodus klasifikuoti į statinius ir dinaminius (žr. 2 lent.).
2 lentelėInvesticiniu projektų efektyvumo vertinimo metodai
Statiniai efektyvumo vertinimo metodai Dinaminiai efektyvumo vertinimo metodai· Investicijų atsipirkimo laikas· Skaičiuotinė pelno norma · Modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas· Grynoji esamoji projekto vertė (NPV)· Vidinė grąžos norma (IRR)· Modifikuota vidinė pelno norma (MIRR)· Pelningumo indeksas (PI)
Šaltinis: Nortkot D. Investicinių sprendimų priėmimas. 1997, p. 29Kiekvieną iš efektyvumo vertinimo metodų apibūdinsime šiais aspektais:· kokiems investicinių projektų rezultatus įtakojantiems veiksniams priklauso: likvidumui, pelningumui, rizikai, aplinkai;· į kokį laikotarpį yra orientuotas metodas: trumpalaikį ar ilgalaikį, ar tinka abiem atvejams;· apibrėžimas; skaičiavimo formulė;· reikšmė, įvertinant investicinio projekto efektyvumą.
Investicijų atsipirkimo laikas
Atsipirkimo laikas yra susijęs su likvidumu . Šis metodas nustato, kaip greitai investicinis projektas atsipirks. Jis yra orientuotas į trumpalaikį vertinimą.
(1)Čia:
T – investicijų atsipirkimo laikas;
t – investavimo ar pajamų gavimo metų indeksas (t=1,2,…k);
k – diskonto norma;
CFt – t-ųjų metų grynųjų pinigų srautas;
CFk – grynųjų pinigų srautas, gautas tais metais, kai akumuliuotas grynųjų pinigų srautas viršija visas investicijas;
I – bendra investicijų suma;
It – t-ųjų metų investicijos.
Investicijų atsipirkimo laikas kaip investicijų efektyvumo matas nustato priimtiną investicinio projekto atsipirkimo laiką. Kuo didesnio likvidumo reikalauja investuotojas, tuo trumpesnis turėtų būti investicijų atsipirkimo laikas.Šį vertinimo metodą tikslinga naudoti kaip papildomos informacijos gavimo šaltinį.Laikas, per kurį projekte numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti, vadinamas investicijų atsipirkimo laiku.
Skaičiuotinė pelno norma (AROR)
Skaičiuotinė pelno norma (AROR) dar vadinama kapitalo pelningumu (ROI). Šio metodo tikslas – palyginti projekto pelningumą ir įdėtą kapitalą. Jis gali būti orientuotas tiek į trumpą, tiek į ilgą investicinio projekto vertinimo laikotarpį – laikas neįvertinamas.
Čia:
AROR – skaičiuotinė pelno norma;
Pvid – vidinis metinis laukiamas pelnas;
Ivid – vidutinės metinės investicijos.
Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamos balansinio pelno reikšmės. Dėl egzistuojančios balansinio pelno skaičiavimo būdų gausos, susidaro galimybė manipuliuoti šiuo investicinio projekto įvertinimo būdu, arba priimti neadekvačius situacijai sprendimus, kai sprendimą priima su įmonės apskaitos savitumu nesusipažinęs asmuo.Skaičiuotinė pelno norma – projekto pelningumo ir įdėto kapitalo santykis, neįvertinantis laiko veiksnio įtakos investicinio projekto pelningumui.
Modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas
Taikant modifikuoto investicijų atsipirkimo laiko metodą, palyginami įvairių laikotarpių rodikliai. Rodikliai apibūdina įplaukų ir išlaidų išsidėstymą laike. Pajamų bei investicijų metiniai pinigų srautai diskontuojami. Taip apskaičiuojamas modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas.(3)
Čia:
Tm – modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas;
CFkm – diskontuotas grynųjų pinigų srautas6, gautas tais metais, kai akumuliuotas grynųjų pinigų srautas viršija investicijas (skaičiuojamas analogiškai CFm);
CFtm – t-ųjų metų diskontuotas grynųjų pinigų srautas;
Itm – diskontuotas t-ųjų metų investicijos.
(3.1)
(3.2)
Čia:
r – diskonto koeficientas;
e – vidutinė palūkanų norma per investavimo periodą;
It – t-ųjų metų investicijos;
CFm – t-ųjų metų grynųjų pinigų srautas.
Šis investicinių projektų efektyvumo rodiklis neįvertina įplaukų, gaunamų po projekto atsipirkimo laiko, kadangi yra orientuotas į trumpą laikotarpį.Modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas kaip ir investicijų atsipirkimo laikas apibūdina investicinį projektą likvidumo požiūriu. Investicijų likvidumas yra atvirkščiai proporcingas investicijų atsipirkimo laiko (T) ir modifikuoto investicijų atsipirkimo laiko (Tm) rodiklių reikšmėms. Taigi, kuo reikšmės mažesnės, tuo likvidumas didesnis – tuo projektas priimtinesnis (2, p. 7).Modifikuotas investicijų atsipirkimo laikas — tai laikas, per kurį įplaukos padengia tame laikotarpyje turėtas išlaidas ir už kurį gaunami metiniai pinigų srautai diskontuojami.
Grynoji esamoji vertė (NPV)
Grynosios esamosios vertės rodiklis laikomas geriausia įdėto kapitalo grąžos charakteristika.Metodo esmė – palyginimas. Būsimųjų grynųjų piniginių srautų iš projekto realizacijos grynoji esamoji vertė palyginama su visomis išlaidomis, reikalingomis projekto įgyvendinimui.
(4)Čia:
NPV – grynoji esamoji vertė;
tr – laikotarpio trukmė;
te – objekto eksploatacijos pradžios periodas;
Ci – kapitaliniai įdėjimai objekto statybai;
Pi – pajamos per visa objekto eksploatavimo laiką;
k – diskonto norma;
i – skaičiavimo žingsnis.
Skaičiuojant šio rodiklio reikšmes, reikia atkreipti dėmesį į skaičiavimo žingsnio ir kredito suteikimo suderinamumą, pageidautina, kad jie būtų lygūs, arba jų reikšmės būtų artimos (11, p. 12).Bendrąja prasme, grynoji esamoji vertė parodo skirtumą tarp pajamų ir išlaidų, gaunamų iš projekto realizacijos.Investicijų išlaidos skaičiuojamos arba visoms panaudotoms lėšoms, arba tiktai skolintam kapitalui.Verta atkreipti dėmesį, kad projektų finansavimo šaltiniai skirstomi į dvi pagrindines grupes:· Nuosavas kapitalas – akcinis kapitalas, kuris turi padidėti, pradėjus eksploatuoti investicijų objektą;· Skolintas kapitalas – bankų kreditas, valstybės, vietinių valdžios institucijų ar kitų kompanijų kreditas, kuris turi būti padengtas kartu su įsiskolinimu kontrakte numatyta tvarka ir nustatytais terminais.
Investicijų pajamos nustatomos, įvertinus mokesčių įtaką, pagrindinių pajėgumų amortizaciją, infliacijos poveikį.Pasak Nortkot D. (1997), priklausomai nuo investicijų paskirties gali būti skaičiuojama pagrindinių gamybinių fondų likvidacinė vertė bei įvertinama skirtinga kapitalo dalis, siekiant nustatyti NPV reikšmę (14, p. 61).· Keičiant įrengimus, kurių tarnavimo laikas yra lygus skaičiuojamojo periodo trukmei, yra būtina skaičiuoti šių įrengimų likvidacinę vertę. Be to, kai investicijų tikslas – įrengimų pakeitimas, skaičiuojant kapitalinių įdėjimų efektyvumo rodiklius, turi būti įvertintas visas panaudotas kapitalas.
· Statant naujus statinius, kurių tarnavimo laikas žymiai viršija projekto gyvavimo trukmę, reikia nustatyti kriterijų reikšmes skolintoms lėšoms, arba, komerciniams partneriams pageidaujant, skolinto ar akcinio kapitalo sumai.· Jeigu numatomas pastovus gamybos plėtimas, veiklos produkcijos apimčių didinimas (paslaugų sferos plėtimas), dukterinių kompanijų tinklo sukūrimas, grynosios dabartinės vertės rodiklių reikšmės skaičiuojamos, iš pajamų, gautų per objekto eksploatacinį laikotarpį, atėmus amortizacinius atsiskaitymus ir įvertinus kapitalo išlaidų padidėjimą per objekto eksploatacinį laikotarpį.Teigiama grynosios dabartinės vertės (NPV) reikšmė rodo, kad investuoti yra tikslinga; kuo ši reikšmė didesnė, tuo investicinio projekto patrauklumas didesnis. Be to, tai rodiklis, įvertinantis laiko veiksnį. Kuo investicinio laikotarpio trukmė ilgesne, tuo grynosios dabartinės vertės reikšmė didesnė.Grynoji esamoji vertė – tai ekonominis investicinio projekto įvertinimo rodiklis, apskaičiuojamas iš visų gaunamų pajamų atimant visas išlaidas, kurios bus atitinkamai gaunamos ir patiriamos ateityje visą investicinio projekto funkcionavimo laikotarpį. Būsimos išlaidos ir būsimos pajamos turi būti diskontuojamos pagal nustatytą diskonto normą (RRR), norint gauti dabartinę rodiklio vertę (14, p. XIX).Investicijų pelningumo indeksas
Investicijų pelningumo indeksas – tai pelnas, tenkantis išlaidų vienetui.Rodiklio nustatymui naudojami grynųjų pinigų srautai, kurie yra diskontuojami, siekiant parodyti dabartinę pelno vertę, tenkančią vienam išlaidų vienetui.Šis rodiklis parodo santykį tarp akumuliuotų diskontuotų metinių pajamų. srautų ir akumuliuotų diskontuotų metinių investicijų srautų.
(5)
Čia:
PI – investicijų pelningumo indeksas;
tr – laikotarpio trukmė;
te – objekto eksploatacijos pradžios periodas;
Ci – kapitaliniai įdėjimai objekto statybai;
Pi – pajamos per visa objekto eksploatavimo laiką;
E – diskonto norma;
i – skaičiavimo žingsnis.
Investicijų pelningumo indeksas yra santykinis rodiklis, leidžiantis palyginti vertinamus investicinius projektus. Atliekant kompleksinę analizę, investicijų pelningumo indeksas padeda išskirti efektyvesnį projektą tuomet, kai kitais metodais buvo gauti panašūs investicinių projektų įvertinimai.· Kai PI>1, projektas priimtinas;· Kai PI<1, projektas nepriimtinas;· Kai PI=1, projektas nepelningas nepelningas ir nenuostolingas [15 p. 60].Šis rodiklis sunkiau taikomas, kai tenka lyginti ne vienodos trukmės investicinius projektus.Investicijų pelningumo indeksas – santykinis investicinio projekto dabartinės pelno vertės, tenkančios vienam išlaidą vienetui, rodiklis.
Vidinė grąžos norma (IRR)
Vidinė grąžos norma – diskonto norma, kuriai esant laukiamų investicinio projekto grynųjų pinigų įplaukų esamoji vertė lygi grynajai esamajai būsimųjų projekto išlaidų sumai (15, p. 56).
(6)Čia:
IRR – vidinė grąžos norma;
tr – laikotarpio trukmė;
te – objekto eksploatacijos pradžios periodas;
Ci – kapitaliniai įdėjimai objekto statybai;
Pi – pajamos per visa objekto eksploatavimo laiką;
k – diskonto norma;
i – skaičiavimo žingsnis.
F=IRR
Ieškomas skirtumas tarp pajamų ir išlaidų iš investicinio projekto įgyvendinimo.· Kai F=0, pajamos nediskontuojamos.· Jei F=0, pajamos sumuojamos.Nediskontuojant pajamų, skirtumas tarp pajamų ir diskontuotų išlaidų bus teigiamas dydis [>0], su sąlyga, jog investicinio projekto pelningumas yra įgijęs reikšmę didesnę nei vienas [PI>1]. Vadinasi, IRR reikia pradėti skaičiuoti nuo to žingsnio kai investicijų naudingumo rodiklis yra daugiau nei vienetas. Pastoviu žingsniu didinant pelno normą, skirtumas tarp pajamų ir išlaidų pasidaro neigiamas. Tokiu būdu randamas vidinės pelno normos intervalas nuo mažiausios teigiamos nurodyto skirtumo reikšmės iki pirmos neigiamos. Padalinus gautą intervalą pusiau, gaunama dydžio F reikšmė, kuriai esant skirtumas tarp diskontuotų pajamų su diskonto norma F ir išlaidų su diskonto norma k su nustatytu tikslumu yra artimas nuliui. Gautoji F reikšmė ir bus vidinė pelno norma, esant nagrinėjamam skaičiavimo žingsniui (2, p, 9).Kartais taikoma lygybė F=k. Tokiu būdu nustatoma vienoda pelno normos reikšmė kapitalo sąnaudoms ir kapitalo pajamoms iš projekto realizavimo.Dažniausiai didžioji dalis investicinių lėšų būna išleidžiama vienu metu projekto įgyvendinimo pradžioje, todėl k prilyginamas vienetui, o pajamoms iš investicinio projekto realizavimo nustatomas patikslintas diskontas F.Kuo didesnė diskonto normos reikšmė, tuo mažesnė šiandieninė busimųjų piniginių lėšų vertė. Vertinant investicinių projektų alternatyvas, nepradėjus skaičiavimų, būna žinomos iš anksto kredito suteikimo sąlygos ir procentinės normos už jį. Padidintos procentinės normos už kreditą mažina ateityje gautinų kredito sumų vertę, sumas diskontuojant projekto vykdymo pradžiai (15, p. 56).Investicinių projektų patrauklumo įvertinimui dažniausiai naudojami du papildantys vienas kitą rodikliai, kurie skaičiuojami naudojant diskonto normas ir atitinkamus mokėjimo srautus:· grynoji esamoji vertė;· vidinė pelno norma.Vidinė grąžos norma — tai tokia diskonto norma, kuriai esant skirtumas tarp diskontuotų pajamų ir diskontuotų išlaidų yra artimas nuliui. Pajamų bei išlaidų diskontavimas gali būti vykdomas, taikant skirtingas diskonto normas. Taigi, vidinė pelno norma – tai tokia pelno norma, kai būsimų grynųjų pinigų įplaukų dabartinė vertė lygi grynajai esamajai būsimų projekto išlaidų sumai.
Modifikuota vidinė pelno norma (MIRR)
Modifikuota vidinė pelno norma – tai tokia diskonto norma, kuriai esant projekto įdėjimų esamoji vertė lygi jo galutinės vertės esamajai vertei.Galutinė vertė randama, sumuojant piniginių įplaukų būsimąsias vertes, kai jos skaičiuojamos pagal sudėtinių procentų formulę, būsimąsias vertes diskontuojant firmos kapitalo kaštais (5, p. 29).
(7)
Čia:
PV – projekto įdėjimų esamoji vertė;
TV – būsimoji (galutinė) vertė.
Kaip teigia Norvaišienė R. (2000), modifikuota IRR yra pranašesnė, palyginus su IRR, kadangi reinvesticijos pagal kapitalo kaštus laikomos korektiškesnėmis.· MIRR atveju priimama prielaida, kad visų projektų pinigų srautai yra reinvestuojami pagal kapitalo kaštus.· IRR metodo atveju, daroma prielaida, jog kiekvieno projekto pinigų srautai yra reinvestuojami pagal paties projekto IRR.
Rizika ir neapibrėžtumas
Investicinio projekto riziką, bendrąja prasme, galima apibrėžti kaip projektiniuose sprendimuose slypinčią rezultatų nepasiekimo tikimybę.Susipažinus su Nortkot D. (1997) rizikos vertinimo modeliavimo principais (14, p. 101), galima išskirti tris pagrindinius projekto riziką. apibudinančius elementus: rizikingas įvykis, įvykio tikimybė, pasekmės dydis (žr. 6 pav.).
6 pav. Investicinio projekto rizikos elementai
Visuomet egzistuoja rizikos ir neapibrėžtumo elementas, vertinant laukiamus ateities įvykius. Vilenskij P. L., Livshchin V. N., Orlova E. R.,. Smoliak S. A (1998) pateikia išsamią rizikos ir neapibrėžtumo sampratą bei šių veiksnių įtakos apibūdinimą investiciniam projektavimui (15, p.147-162). Identifikavus su investiciniu pasiūlymu susijusius rizikingus įvykius, analizuojama tų įvykių tikimybių pasiskirstymas bei įvertinami pasekmių atvejai.Jim Chapman (1998) siūlomas projekto rizikos įvertinimas
Projekto rizika = ∑(Įvykis * Tikimybė * Pasekmė), (8)
Investiciniai projektai įvertinami rizikos bei neapibrėžtumo požiūriu, nustatant ateityje laukiamų įvairių parametrų reikšmes. Ateities rezultatų vertinimas šiandien turi atsižvelgti į neapibrėžtumo bei rizikos elementus. Tik tuomet investicinio projekto vertinimas, nustačius anksčiau paminėtus rodiklius, bus tikras.Skirtumą tarp neapibrėžtumo ir rizikos sudaro galimybė kiekybiškai įvertinti šiuos elementus (8, p. 150).· Riziką iš dalies įmanoma įvertinti kiekybiškai, priklausomai nuo įvykių tikimybių.· Neapibrėžtumo prognozuoti neįmanoma.Vertinant investicinį projektą, lemiamą reikšmę tyrimų rezultatams turi projekto duomenų ir projekto plano patikimumas. Remiantis praeities duomenimis, galima nustatyti tik buvusią tendenciją, kuri gali būti orientuojama, taikant tam tikrus metodus (ekstrapoliavimą), į neapibrėžtą ateitį. Norint neapibrėžtumą sumažinti iki minimumo, būtina patikrinti techninio-ekonominio įvertinimo atitikimą įvertinimo proceso pradžioje nustatytiems kriterijams, kurie yra susiję su investicinių sprendimų priėmimu. Dažniausiai neapibrėžtumo priežastimis būna infliacija, technologijos pasikeitimai, neteisingas nominalaus pajėgumo įvertinimas.Be to, projekto tikslingumas – tai investicinio projekto charakteristika, įtakojanti su projektu susijusios rizikos bei neapibrėžtumo laipsnį.Investicinių projektų rizikos įvertinimas – be galo svarbi ir plati projekto efektyvumo kompleksinės analizės sritis. Tyrimais nustatyta, kad jei projekto efektyvumas vertinamas, neatsižvelgiant į riziką bei neapibrėžtumą, gaunami nepatikimi rezultatai ir gali būti priimami klaidingi sprendimai (5, p. 129). Dėl darbo apimties ribotumo į investicinių projektų rizikos vertinimo metodų sritį nesigilinsime.
. Investicinių projektų efektyvumo įvertinimo metodų palyginimas
Kiekvieną iš efektyvumo vertinimo metodų apibūdinome laiko veiksnio įvertinimo; rodiklio reikšmės, nustatant investicinio projekto efektyvumą, aspektais.Investicinių projektų efektyvumo įvertinimo metodų palyginimas pateikiamas 3 lentelėje, remiantis Norvaišienės R. sisteminių rizikos tyrimų moksliniais darbais, 2000m.3 lentelėInvesticinių projektu efektyvumo vertinimo metodų palyginimasMetodai Metodo privalumai Metodo trūkumaiInvesticijų atsipirkimo laikas Įvertinamas laikas, per kurį projekte numatytos pajamos padengia investicijas šioms pajamoms gauti – apskaičiuoto investicijų laiko nėra su kuo lyginti;- neįvertina įplaukų po projekto atsipirkimo laiko;- neatsižvelgia į pinigų vertės kitimą laike;- tinka vienkartiniams įdėjimamsSkaičiuotinė pelno norma Palygina projekto pelningumą ir įdėtą kapitalą – dėl egzistuojančios gausybės pelno ir kapitalo apibrėžimų, gaunami skirtingi rezultatai;- naudoja balansinį pelną – gali įtakoti apskaitą;- neįvertina pinigų vertės kitimo laike;- neįvertina kapitalo kainosModifikuotas investicijų atsipirkimo laikas Analizuoja investicinio projekto likvidumą – neįvertina įplaukų po projekto atsipirkimo laiko;- neįvertina projekto rezultatųGrynoji esamoji vertė (NPV) Parodo skirtumą tarp pajamų ir išlaidų, gaunamų iš projekto realizacijos – pripažinta kapitalo grąžos charakteristika Investicijų pelningumo indeksas Parodo projekto pelningumą – sunku lyginti ne vienodos trukmės ir dydžio investicinius projektusVidinė grąžos norma(IRR) Investicijų grąžos charakteristika – reikalinga papildoma informacija;- sunku palyginti nevienodos trukmės projektusModifikuota vidinė pelno norma (MIRR) Investicijų grąžos charakteristika – sunku palyginti nevienodos trukmės ir dydžio alternatyvius investicinius projektusŠaltinis: Norvaišienė R. Daktaro disertacija: Investicinių projektų sisteminis rizikos įvertinimas, 2000, p. 31
Be to, verta atkreipti dėmesį, kaip yra suprantamas efektyvumas investicinių projektų valdyme. Vilenskij P. L., Livshchin V. N., Orlova E. R.,. Smoliak S. A (1998) pažymi, jog investicinio projekto efektyvumo įvertinimas susideda iš dviejų etapų: bendrojo investicinio projekto efektyvumo įvertinimo ir dalyvavimo investiciniame projekte efektyvumo nustatymo. Bendrasis projekto efektyvumas gali būti vertinamas visuomeniniu arba komerciniu aspektu. Abejais atvejais, efektyvumas analizuojamas vienintelio dalyvio (suinteresuoto ūkinio subjekto) požiūriu, kai dalyvis projektą realizuoja, į jį investuodamas nuosavas lėšas (15, p. 72).
Valstybinių investicinių projektų efektyvumo įvertinimas
Valstybės investiciniai projektai įvertinami, taikant iš esmės tuos pačius skaičiavimus kaip ir įvertinant privačių ūkio subjektų investicijų projektus. Tačiau, kaip teigia G. Ramanauskas (1996), yra du svarbūs skirtumai:· Privačiam investuotojui rūpi investicijų poveikio pelningumui nustatymas. Kai investicijos yra valstybinės, įvertinamas ne tik investicinio projekto pelningumas, bet ir socialiniai, ekonominiai, ekologiniai padariniai.· Privatus investuotojas investicinio projekto išlaidas bei pajamas nustato remdamasis rinkos kainomis. Valstybės investicijų projektą vertinti rinkos kainomis problematiška, nes: 1) kai kuriais sąnaudas ir tikėtiną naudą įtakojančiais veiksniais rinkoje neprekiaujama (pvz., žmogaus gyvybė, gražus gamtovaizdis); 2) pripažįstama, kad rinkos kainos neparodo tikrųjų ribinių sąnaudų ir naudos (10, p. 9).Pasak Vilenskij P. L., Livshchin V. N., Orlova E. R.,. Smoliak S. A (1998), valstybinių investicijų atveju yra analizuojami šie rodikliai:· grynasis diskontuotas pelnas;· vidinė pelno norma;· pelningumo indeksas;· atsipirkimo laikas.Įvertinant valstybinius investicinius projektus, išauga jų ekonominio bei socialinio pagrindimo svarba šalies, regiono ar atskirų ūkio subjektų mastu.Šiame darbe praktinis investicinio projekto įvertinimas bus taikomas savivaldybės investiciniam projektui, todėl investicinio projekto efektyvumo įvertinimą suprasime kaip jo finansinio, ekonominio, socialinio pagrindimo kompleksą (žr. 7 pav.).
7 pav. Valstybinio investicinio projekto efektyvumo įvertinimo kompleksas
Vertinimo metodų kompleksinio taikymo reikšmė
Naudojant skirtingus investicijų vertinimo metodus, ne retai gaunami prieštaringi rezultatai. Prieštaravimų išvengti padeda efektyvumo įvertinimo metodų kompleksinis naudojimas.Investicinių pasiūlymų priimtinumui įvertinti pagal skaičiavimams naudojamas diskonto normas ir atitinkamus mokėjimo srautus yra naudojami du pagrindiniai metodai: grynosios esamosios vertės (NPV) ir vidinės pelno normos (IRR). Abu metodai papildo vienas kitą. NPV metodas leidžia rasti visų būsimų grynųjų pinigų srautų, diskontuotų pagal ribinius kapitalo kaštus, esamąją vertę. Kuo ši vertė didesnė, tuo investicinio projekto pasiūlymas patrauklesnis. IRR metodas naudojamas kaip nenuostolingumo rodiklis. Investicinius projektus įvertinant IRR metodu, taikoma turto pelno norma, kuri turi būti didesnė už projekto finansavimo kaštus. Projektas su didesne vidine pelno norma bus priimtinesnis už projektą su mažesne. Svarbu pažymėti, kad vidinės pelno normos skaičiavimus reikia pradėti tuomet, kai kitas efektyvumo vertinimo rodiklis – investicijų rentabilumo indeksas – būna didesnis už vienetą (1). Investicijų rentabilumo indeksas nurodo efektyvesnį investicinį projektą tais atvejais, kai alternatyvius projektus kiti kompleksinės analizės metodai įvertina panašiai.Modifikuotos vidinės pelno normos (MIRR) metodo taikymą pateisina ta jo savybė, kad skaičiuojant MIRR visi pinigų srautai reinvestuojami pagal kapitalo kaštus. Skaičiuojant IRR, projekto pinigų srautai reinvestuojami pagal paties projekto vidinę pelno normą. Pinigų srautų reinvestavimas pagal kapitalo kaštus laikomas geresniu tikrojo projekto pelningumo rodikliu.
4 lentelė
Efektyvumo vertinimo rodiklis bei jo ypatumai kompleksinio vertinimo kontekste
Efektyvumo vertinimo rodiklis Diskonto norma Ypatumas Rodiklio reikšmė, vertinant investicinį projektą kompleksiškaiGrynoji esamoji vertė (NPV) Pinigų srautai diskontuojami pagal ribinius kapitalo kaštus Kuo NPV didesnė, tuo investicinis projektas priimtinesnis Kapitalo grąžos charakteristikaRanda visų diskontuotų būsimų grynųjų pinigų srautų esamąją vertęVidinė grąžos norma (IRR) Pinigų srautai diskontuojami pagal turto pelno normą- kai turto pelno norma didesnė už projekto finansavimo kaštus- IRR pradedamas skaičiuoti, kai PI>1 Kuo IRR didesnė, tuo investicinis projektas priimtinesnis Nenuostolingumo rodiklisRanda būsimų grynųjų pinigų įplaukų esamąją vertę, lygią grynajai esamajai būsimųjų projekto išlaidų sumaiInvesticijų pelningumo indeksas (PI) Pinigų srautai diskontuojami pagal diskonto normą Kai PI>1, investicinis projektas priimtinasKai PI<1, investicinis projektas nepriimtinasKai PI=1, investicinis projektas nepelningas ir nenuostolingas Alternatyvų pelningumo rodiklisRanda dabartinį pelną, tenkantį vienam išlaidų vienetui, parodydamas santykį tarp akumuliuotų diskontuotų metinių pajamų srautų ir akumuliuotų diskontuotų metinių investicijų srautųModifikuotas investicijų atsipirkimo laikas (Tm) Pinigų srautai diskontuojami pagal diskonto normą Kuo T mažesnis, tuo likvidumas didesnis, tuo investicinis projektas priimtinesnis Likvidumo rodiklisRanda laiko tarpą, per kurį įplaukos padengia tame; laikotarpyje turėtas išlaidas, neįvertindamas įplaukų po projekto atsipirkimo laiko
Taigi, pagrindiniai rodikliai, įvertinantys investicinio projekto efektyvumą, nusako investicinio projekto likvidumą, pelningumą, nenuostolingumą bei kapitalo grąžos normą. Projekto rizika – būtina įvertinimo dalis, kadangi vertinimas siejamas su ateities rezultatais, kurie yra tikėtini, bet negarantuotini ir kai vieni iš jų yra labiau, kiti – mažiau prognozuotini. Darbe nusakoma tik rizikos ir neapibrėžtumo esmė, o į rizikos vertinimo metodus dėl darbo apimties ribotumo nesigilinama.Kompleksinio vertinimo ypatumas – sisteminis elementų ryšių organizavimas priklausomai nuo analizuojamo objekto specifikos.Galima daryti išvadą, jog sisteminis investicinių projektų vertinimas yra esminė prielaida, siekiant efektyvaus investicinio projekto valdymo – tai yra pasirinkto įgyvendinti investicinio projekto teoriškai nustatyto efektyvumo, taikant ankščiau minėtus įvertinimo metodus, realizavimo praktikoje.Kompleksinio investicinių projektų efektyvumo vertinimo metodikos požiūriu, Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. (1997) siūlo investicinius projektus vertinti tokia tvarka:
1. Nustatomi vertinimo kriterijai bei reikalavimai kriterijų reikšmėms skaičiuoti.2. Kriterijų reikšmės skaičiuojamos aukščiau pateiktais finansinės ir ekonominės bei (šiame darbe nenagrinėtu) rizikos vertinimo analizės metodais.3. Priklausomai nuo investavimo tikslų, vertinimo specialistai (ekspertai) nustato vertinimo kriterijų svarbos koeficientus. Tikslinga naudoti porinio kriterijų palyginimo matricą, kurios eilučių ir stulpelių sankirtoje balais įvertinama eilutėje nurodyto kriterijaus reikšmė, stulpelyje nurodytam kriterijui.4. Tikrinamas kriterijų reikšmių atitikimas minimaliems reikalavimams, kurie yra nustatomi pagal vertinimo metodikos reikalavimus bei rodiklių vidutinių reikšmių ūkio šakai ar ekonomikai statistiką.Siūloma atmesti tokius projektus, kurių:· vidinė pelno norma yra mažesnė už vidutinę rinkos ar ūkio šakos pelno normą;· investicijų pelningumas yra mažesnis už vidutinį šakos pelningumą· investicijų atsipirkimo laikas yra ilgesnis už vidutinį investicijų atsipirkimo laiką ūkio šakai;· investicinio projekto grynoji dabartinė vertė yra nulinė arba neigiama;· projekto pelningumo indeksas lygus vienetui ar mažesnis;· rizikos įvertinimo, keičiant pinigų srautą, bei rizikos įvertinimo, naudojant diskonto koeficientą, metodais nustatyta investicinio projekto grynoji dabartinė vertė yra neigiama.5. Iš projekto vertinimo rezultatų išrenkamos kiekvieno kriterijaus didžiausios ir mažiausios reikšmės.6. Surandamas intervalas tarp didžiausios ir mažiausios kriterijaus reikšmės ir kiekvienam kriterijui nustatomas įvertinimas tam tikru balu:(9)
Čia:
Bu – u-tojo kriterijaus balo vertė;
Iumax – didžiausia kriterijaus reikšmė;
Iumin – mažiausia kriterijaus reikšmė;
n – balų skaičius vertinimo sistemoje.
7. Nustatomi projektų kriterijų reikšmių įvertinimai:
(10)
Čia:
Bui – I-tojo projekto u-tojo kriterijaus reikšmės įvertinimas balais.
8. Nustatomos investicinių projektų kompleksinio įvertinimo reikšmės, atsižvelgiant į vertinimo kriterijus svarbą (žr. 5 lent.).5 lentelėInvesticinių projektų vertinimas
Investicinis projektas Vertinimo kriterijus Kompleksinis investicinio projekto įvertinimas K1 K2 … Kc IP1 Y11 Y21 … Yc1 Z1=(X1Y11+X2Y21+…+ XcYc1)IP2 Y12 Y22 … Yc2 Z2=(X1Y12+X2Y22+…+ XcYc2)… … … … …IPm Y1m Y2m … Ycm Zm=(X1Y1m+X2Y2m+…+ XcYcm)
Priimamas sprendimas dėl investicinio projekto priimtinumo. Kompleksinio vertinimo reikšmė Z yra agreguotas rodiklis. Jis rodo, jog projektas yra pranašesnis už kitus projektus pagal pasirinktus vertinimo kriterijus. Pasirenkamas tas projektas, kuris turi didžiausią įvertinimą. Kartu su pasirinkto investicinio projekto išvada investicinių projektų vertinimą atlikę ekspertai turi pateikti pasirinkimo metodiką bei vertinimo metodus (2, p. 39).Taigi, atliekamas kompleksinis investicinio projekto vertinimas suteikia. galimybę (2, p. 34):· įvertinti įvairiais analizės metodais nustatytus rodiklius bei rasti pagrindinius rodiklius, kurie apibendrintai apibūdintų investicinį projektą;· priimti sprendimus, atsižvelgiant į prieštaringus rodiklius.Apibendrinus galima teigti, jog projektų įvairovė nulemia galimybę gauti prieštaringus investicinių projektų efektyvumo analizės rezultatus. Tokiu atveju, investicinis sprendimas priimamas, pasirenkant tą investicinį projektą, kurio teigiami įvertinimai geriausiai atitinka investicijas inicijuojančių ir šias iniciatyvas finansuojančių subjektų interesus.Atlikus investicinių projektų efektyvumo vertinimo metodų palyginimą, galima daryti išvadą, kad tik kompleksinis jų panaudojimas leidžia priimti teisingą investicinį sprendimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į valstybinių investicinių projektų efektyvumo supratimą. Šiuo atveju, išryškėja investicinio projekto ekonominio-socialinio įvertinimo makro-/mikro-ekonominiu lygiu svarba.
IŠVADOS
Besikeičiančios veiklos sąlygos reikalauja iš naujo įvertinti veiklos būdus. Investicinių resursų valdymas, taikant projektų valdymo galimybes skatina efektyvią veiklą. Kompetetingas investicinių projektų efektyvumo įvertinimas didina tikimybę, jog nors ir riboti, tačiau dėl finansų rinkos galimybių labiau prieinamais tapę investiciniai resursai bus optimaliai bei, strateginiu požiūriu, pelningai panaudoti. Pagrindiniai investicinių projektų tikslai – ne pagaminamos produkcijos apimties maksimizavimas ar išlaidų minimizavimas, bet optimalus santykis tarp visų techninių ir ekonominių aspektų, kurie gali būti ilgalaikės veiklos planavimo pagrindu. Investicijos yra suprantamos kaip finansinių išteklių sąnaudos turtui įsigyti, norint gauti numatytą socialinį ar ekonominį rezultatą. Todėl pagrindiniai investicijų vertinimo kriterijai yra skiriami į papildomus, apibūdinančius investicinį projektą pagal problemą, ir į pagrindinius, kuriuos sudaro kiekybiškai įvertinami kriterijai. Priklausomai nuo kriterijų, yra pasirenkamas atitinkamas investicinio projekto įvertinimo metodas.Bet kokio projekto esmė yra pokyčiai. Pagrindinės projekto savybės yra susijusios su idėjos novatoriškumu, išteklių ribotumu, tikslų konkretumu bei proceso, rezultatų unikalumu. Investicinį procesą sudaro idėjų paieška, investicinių pasiūlymų – projektų formulavimas, pirminė atranka, finansinė projektų analizė ir sprendimų priėmimas, projekto įgyvendinimas, monitoringas ir po-investicinė kontrolė. Šių investicinio projekto gyvavimo ciklo stadijų bei su jomis susijusių atitinkamų sprendimų kompleksą įtakoja vidinės ir išorinės aplinkos elementai. Investiciniai sprendimai – kompleksinio proceso dalis, sudėtingais ryšiais susijusi su ilgalaikiu veiklos planavimu. Šiame darbe investicinis projektas suprantamas kaip investicinio pasiūlymo įgyvendinimo priemonių kompleksas bei pasiūlymo ekonominis pagrindimas.Visuomet egzistuoja rinkos ir neapibrėžtumo elementas vertinant laukiamus ateities įvykius šiandien. Pagrindiniai rodikliai, įvertinantys investicinio projekto efektyvumą, nusako investicinio projekto likvidumą, pelningumą, nenuostolingumą bei kapitalo grąžos normą. Projekto rizika – būtina įvertinimo dalis, kadangi vertinimas siejamas su ateities rezultatais. Tyrimais nustatyta, kad jei projekto efektyvumas vertinamas neatsižvelgiant į riziką bei neapibrėžtumą, gaunami nepatikimi rezultatai ir gali būti priimami klaidingi sprendimai. Todėl tik kompleksinis vertinimo metodų panaudojimas leidžia priimti teisingą investicinį sprendimą.
LITERATŪRA
1. Bagdonas V. Verslo rizika.- Vilnius, 19962. Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. Investicinių projektų vertinimas.- Vilnius, 1997 3. Ekonomikos terminai ir sąvokos: mokomasis žodynas.- Vilnius, 19994. Lydeka Z. Ekonominės sistemos vystymosi teorinis pagrindimas //Inžinierinė ekonomika.- 1999, Nr. 45. Norvaišienė R. Daktaro disertacija: Investicinių projektų sisteminis rizikos įvertinimas.- Kaunas, 20006. Pass Ch., Lowes B., Davies L. Ekonomikos terminų žodynas.- London, 19887. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas: Lietuvos Respublikos seimas, 1999 m. liepos 7 d. 8. Projektų rengimo ir analizės pagrindai. Metodinė medžiaga.-Palanga, 19969. Rimas J., Venckus A. Verslo plėtros programų monitoringo metodologiniai aspektai //Inžinierinė ekonomika.-2000, Nr. 310. Ramanauskas G. Valstybinių investicijų pagrindimas.- Vilnius, 1996 11. Дегтяренко В.Н. Оценка еффективности проектов.- Москва, 199712. Кныш М.И. Стратегическое планирование инвестиционной деятельности.-Москва, 199813. Модульная програма для менеджеров. Nr. 1.-Москва, 200014. Nortkott D. Принятие инвнстиционных решений.- Москва, 199715. Оценка еффективности инвестиционных проектов.- Москва, 1998