Individuali veikla

INDIVIDUALI VEIKLA

REKOMENDACIJOS

VILNIUS – 2004

TURINYS
I. INDIVIDUALIOS VEIKLOS SĄVOKA (GPMĮ 2 str. 7 dalis) 3
1.1. Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą 5
1.2. Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą 7
1.3. Savarankiška sporto veikla 7
1.4. Savarankiška atlikėjo veikla 8
II. INDIVIDUALIOS VEIKLOS ĮREGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS (GPMĮ 34 str. 4 dalis, 35 str. 2 dalis) 9
III. INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTAS (GPMĮ 2 str. 29 dalis) 13
3.1. Individualios veiklos turto samprata 13
3.2. Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracija (FR0457 forma) ir jos pildymas 13
3.3. Individualios veiklos turto pardavimo pajamos 18
IV. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMOS (GPMĮ 100 straipsnis) 19
V. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS (GPMĮ 8 straipsnis) 20
VI. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAI (GPMĮ 6 straipsnis) 21
VII. APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS (GPMĮ 16 straipsnis) 23
VIII. LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI, SUSIJĘ SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU (GPMĮ 18 straipsnis) 24
8.1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai 24
8.1.1. Leidžiami atskaitymai 25
8.1.2. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos 26
8.1.3. Ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams 28
8.1.4. Ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstrukcijos išlaidų priskyrimas 30
leidžiamiems atskaitymams 30
8.1.5. Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos 31
8.1.6. Kitos išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas 31
8.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiami atskaitymai 34
8.3. Leidžiami atskaitymai, kai gyventojas verčiasi keelių rūšių individualia veikla 35
8.4. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai 36
IX. BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS 38
9.1. Apskaitos dokumentų įsigijimas ir naudojimas 39
9.2. Gyventojo individualios veiklos Pajamų apskaitos žurnalo pildymas 40
9.3. Gyventojo individualios veiklos Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo pildymas 41
9.4. Bendrosios Pajamų apskaitos ir Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalų pildymo 43
nuostatos 43
X. METINĖS PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJOS TEIKIMAS (GPMĮ 27

7 straipsnis) 43
10.1. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas 44
10.2. Ūkininkų ir jų partnerių deklaracijos teikimo ypatumai 46
10.3. Individualios veiklos pajamų, gautų užsienio valstybėse, deklaravimo ypatumai 50
XI. ĮREGISTRAVIMAS PVM MOKĖTOJU 53
XII. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO TVARKA 57
XIII. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ SUMOKĖJIMO TVARKA 60
XIV. KUR GALIMA KREIPTIS DĖL IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS 62

I. INDIVIDUALIOS VEIKLOS SĄVOKA (GPMĮ 2 str. 7 dalis)

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia
gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį

Individualiai veiklai būdingi požymiai pateikti 1 schemoje.

1 schema

Tęstinumas

Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas dažniausiai nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą (pvz., išvykstantis į užsienį gyventojas parduoda keletą tapačių daiktų). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais ir nesant tęstinumui, iš tam tikrų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojas vertėsi individualia veikla. Tokiomis aplinkybėmis gali būti: naudos dydis ir tai, kokią visų gyventojo pajamų dalį suudaro ši nauda; taip pat su naudos gavimu susijusios sąnaudos. Tarkime, gyventojas asmeninės nuosavybės teise turi 2 butus, kuriuos nuomoja kitiems gyventojams. Kitų pajamų šaltinių jis neturi. Vadinasi, butų nuoma sudaro pagrindinę jo visų gaunamų pajamų dalį, todėl galima laikyti, kad šis gyventojas verčiasi individualia butų nuomos veikla.
Jeigu gyventojas įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įs

sigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn:
 pastatus, butus;
 žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties);
 automobilius ir kt.

1 pavyzdys

2001- 2003 metais gyventojas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 25 arų ne žemės ūkio paskirties sklypą, skirtą gyvenamųjų namų statybai.
2003 metais 1 ha žemės sklypą padalino į 5 sklypus, pakeitė žemės paskirtį į komercinę ir pardavė už 200000 Lt kitiems gyventojams, taip pat 2004 metais pardavė 25 arų sklypą juridiniam vienetui už 100000 Lt.
Laikoma, kad gyventojas 2003 ir 2004 metais vykdė individualią turto pardavimo veiklą.

2 pavyzdys

Gyventojas 2000 m. nusipirko 3 butus. Šiuose butuose atliko remontą ir 2004 metais juos (po 150000 Lt) pardavė. Laikoma, kad 2004 m. gyventojas vykdė individualią turto pardavimo veiklą.

Gyventojui vykdant individualią veiklą, t.y. parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą (pavyzdžiui, butus, žemės sklypus, automobilius), į tokio turto įsigijimo datą neatsižvelgiama, kadangi „trejų metų“ lengvata numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) taikoma parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn tik ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą ir/ar teisiškai įregistruotą (registruotiną) kilnojamąjį daiktą.

Savarankiškumas

3 pavyzdys

Gyventojas sudarė su įmone kompiuterinės programos sukūrimo sutartį, kurioje numatė atliekamos paslaugos tęstinumą (tarkime, per 5 mėnesius sukurti programinę įrangą įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti), civilinę atsakomybę už atliktą darbą, nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Gyventojui buvo sudarytos sąlygos dirbti įmonės patalpose, naudoti įmonės kompiuterį. Tačiau šiam gyventojui neskaičiuojamas darbo stažas šioje įm

monėje, nenumatytas kvalifikacijos kėlimas, darbo laiko ir poilsio reikalavimai, jis turi pats pasirūpinti darbo priemonėmis (išskyrus kompiuterį), nenumatytos garantijos ligos atveju, jis nepavaldus įmonės vadovui ir pan. Tokia gyventojo veikla yra savarankiška individuali veikla.

4 pavyzdys

Gyventojas pradėjo dirbti įmonėje kompiuterių programų kūrimo specialistu. Susitarime su darbdaviu numatytos darbo funkcijos, darbo laiko, poilsio, drausmės sąlygos, pavaldumas atitinkamo padalinio ar įmonės vadovams, darbo apmokėjimo sąlygos, materialinė atsakomybė ir pan. Šiuo atveju gyventojo veikla nėra savarankiška, o atitinka darbo santykiams būdingus požymius.

Individualios veiklos sąvoka apima ir savarankišką veiklą, kurią Lietuvoje per nuolatinę bazę vykdo nenuolatinis Lietuvos gyventojas.
GPMĮ apibrėžia kelias pagal savo pobūdį skirtingas individualios veiklos rūšis, kurios pateiktos 2 schemoje.

2 schema

1.1. Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.

1 pavyzdys

Gyventojas nutaria užsiimti individualia komercine veikla ir prekiauti alkoholiniais gėrimais bei tabako gaminiais. Pasiteiravęs Ūkio ministerijoje, jis sužino kad, didmeninė prekyba ir mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais (LRV 2004 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618, Žin., 2004, Nr. 84-3050) bei didmeninė (LRV 2004 m. balandžio 7 d. nu

utarimas Nr. 384, Žin., 2004, Nr. 53-1800) ir mažmeninė prekyba (LRV 2004 m. balandžio 7 d. nutarimas Nr. 383, Žin., 2004, Nr. 53-1799) tabako gaminiais yra licencijuojamos veiklos, o licencijos šioms veikloms išduodamos tik įmonėms, todėl jis negalės verstis šia individualia veikla.

2 pavyzdys
Gyventojas nori verstis draudimo veikla. Susipažinęs su nuo 2004-01-01 įsigaliojusiu 2003 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 94-4246), jis sužino, kad ši veikla licencijuojama ir tokia veikla gali verstis tik juridiniai asmenys. Vadinasi, jis negalės verstis šia individualia veikla.
Tačiau minėtame įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys gali verstis draudimo tarpininkavimu. Vadinasi, gyventojas gali verstis draudimo tarpininkavimo (draudimo agento) individualia veikla.

Už licencijų išdavimą ir perregistravimą imama valstybės rinkliava. Todėl gyventojas, pageidaujantis verstis kurios nors rūšies veikla, sužinoti ar ji licencijuojama, ar ne, taip pat gali iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 (Žin., 2000, Nr. 108-3463) patvirtinto Valstybės rinkliavos objektų sąrašo. Šio sąrašo 3 punkte pateiktas sąrašas veiklos rūšių, kuriomis verstis išduodamos licencijos ir nustatyti valstybės rinkliavos dydžiai už jų išdavimą.
Yra komercinių ar gamybinių veiklos rūšių, kurios nelicencijuojamos, tačiau valstybės institucijos leidimus verstis tokia veikla išduoda tik juridiniams asmenims. Pateikiame tokį pavyzdį.

3 pavyzdys

Gyventojas nori verstis dujinių viryklių remontu, aptarnavimu, vandens skaitiklių patikra. Šios veiklos rūšies nėra licencijuojamų veiklos rūšių sąraše, tačiau šiai veiklai vykdyti reikia Energetikos inspekcijos leidimo, kuris išduodamas tik juridiniams asmenims. Vadinasi, gyventojas tokios rūšies individualia veikla verstis negali.

Tokiais kaip 3 pavyzdyje pateiktais atvejais gyventojas turi pats žinoti teisės aktuose nustatytas tos veiklos taisykles ir jų laikytis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nuostatomis, valstybinė mokesčių inspekcija tik administruoja mokesčius, todėl neprivalo reikalauti, kad gyventojas jai pateiktų leidimus, privalomus turėti vykdant vienos ar kitos rūšies veiklą. Gyventojas, nesilaikantis vienai ar kitai veiklos rūšiai nustatytų tos veiklos taisyklių, tų taisyklių laikymąsi kontroliuojančių institucijų gali būti baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Savarankiška bet kokio pobūdžio komercine ir gamybine veikla taip pat laikoma ūkininko ir jo partnerių vykdoma žemės ūkio veikla, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) 2 straipsnyje, t. y. žemės ūkio produktų gamyba ir apdorojimas; savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas, maisto produktų gamyba ir šių produktų realizavimas, paslaugų žemės ūkiui teikimas. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas.
Atskirų rūšių komercinė ar gamybinė veikla gali būti vykdoma ir turint verslo liudijimą – tokių rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 112-4992).

1.2. Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą

Individualiai kūrybos veiklai priskiriama savarankiška kūrybos veikla (veikla, kurios rezultatas yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, nepaisant jų meninės vertės, išraiškos būdo ir formos), profesinė (advokatų, notarų, antstolių ir pan.) ir kita panašaus pobūdžio veikla, išskyrus tas veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.

1 pavyzdys

Gydytojas odontologas nori verstis individualia veikla. Pasitikslinęs Sveikatos apsaugos ministerijoje jis sužino, kad ši veiklos sritis yra licencijuojama (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. V-364 (Žin., 2004, Nr. 86-3152). Kadangi licencijuojama veikla gali verstis tik juridiniai asmenys, šis gyventojas negalės verstis individualia odontologo veikla.

2 pavyzdys

Gyventojas, pagal darbo sutartį dirbantis universitete dėstytoju, dar sukūrė ir savo paskaitų ciklą, kurį skaito plačiajai visuomenei ir iš kurių gauna pajamų. Kadangi ši jo veikla nesusijusi su darbu universitete ir yra savarankiška, tai ji priskiriama individualiai veiklai. Tuo atveju, jeigu toks dėstytojas skaito universiteto studentams paskaitas, dėl kurių nebuvo susitarta jo darbo sutartyje, tai gali būti laikoma individualia veikla, tačiau tik tais atvejais, jeigu galima įrodyti, kad tokios paskaitos yra visiškai nesusijusios su jo darbo santykiais – t. y. dėstytojas nesivadovauja universiteto programa, dėl paskaitų vietos ir laiko susitaria su universiteto administracija kaip privatus asmuo, studentams šios jo paskaitos nėra privalomos.

Atskirų rūšių profesinė ir kita panašaus pobūdžio veikla gali būti vykdoma ir turint verslo liudijimą – tokių veiklos rūšių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d.nutarime Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ (Žin., 2002, Nr.112-4992).

1.3. Savarankiška sporto veikla

Gyventojai gali verstis savarankiška sporto veikla. Tai sportininkai – šachmatininkai, atletai, golfo žaidėjai ir pan., komandinių sporto šakų atstovai – krepšininkai, rankininkai, ledo ritulininkai ir pan. Tarkim, sportininkas sudaro sutartį su sporto varžybų organizatoriais, kad jis dalyvauja šiose varžybose ir gauna dalį pajamų nuo į šias varžybas parduotų bilietų. Tokia sportininko veikla – savarankiška sporto veikla. Nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys gyventojai sportininkais nelaikomi.
Pajamų gavimo požiūriu prie individualios sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose prekių ar paslaugų pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais sporto renginiais (jeigu sportininkas yra nenuolatinis Lietuvos gyventojas – renginiais Lietuvoje).
Prie individualios sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra susieta su konkrečiu sporto renginiu, tarkim, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo sportiniais pasiekimais. Tokia veikla gali būti priskirta individualiai reklamos veiklai.
Daugelis sportininkų verčiasi sporto veikla, sudarę sporto veiklos sutartis (kontraktus). Todėl svarbu nustatyti ar sporto veiklos sutartis (kontraktas) gali būti prilyginta darbo sutarčiai. T.y. ar galima teigti, kad sportininkas, sudaręs sporto veiklos sutartį (kontraktą), verčiasi individualia sporto veikla ar dirba pagal darbo sutartį ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 straipsnyje nustatyta sporto veiklos sutarties (kontrakto) sąvoka. Sporto veiklos sutartyje (kontrakte) numatytos sąlygos, kurios GPMĮ požiūriu atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius – sportininko funkcijos, sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo nustatytų taisyklių, sportininko atlyginimas, sveikatos draudimo sąlygos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir kt. Todėl pagal GPMĮ tokioje sutartyje nustatyti darbdavio (sporto klubo) ir darbuotojo (sportininko) santykiai prilygintini darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams, nesvarbu, kad ši sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 str. 2 dalyje nustatytų darbo sutarties sudarymo aspektų, t. y. jos pavyzdinės formos.
Individualiai sporto veiklai priskiriama tik savarankiška tokia veikla. Savarankiškumas, t.y. toks gyventojo santykis su kita sandorių (nesvarbu, kokios formos), sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Nuolatinio Lietuvos gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu ir kt.
Pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas, sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojai sporto veiklos pajamas gauna vykdydami individualią sporto veiklą ar sporto veiklos pajamas gauna pagal darbo sutartis, taip pat kitokias sutartis, kurios iš esmės (susitarimu dėl apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.
Tačiau atsižvelgiant į tai, ar pajamos gaunamos iš individualios sporto veiklos, ar šios pajamos susijusios su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, yra skirtingas sportininkui išmokas išmokėjusio asmens šių išmokų deklaravimo, taip pat paties sportininko pajamų mokesčio deklaravimo būdas, privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų sumokėjimo būdas, registravimasis PVM mokėtoju bei kitų mokesčių mokėjimas (žr. kitus šių rekomendacijų skyrius).

1.4. Savarankiška atlikėjo veikla

Tai atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio skaitančio, deklamuojančio ar kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo, taip pat orkestro, ansamblio ar choro vadovo ir dirigento) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla. Tarkime, skaitovas savarankiškai parengė poezijos vakaro spektaklį, kurį važinėdamas po šalį viešai atlieka gaudamas už tai su spektaklio organizatoriais sutartą atlygį. Tokia atlikėjo veikla – savarankiška atlikėjo veikla.
Svarbi sąlyga nustatyti ar nuolatinis Lietuvos gyventojas verčiasi individualia atlikėjo veikla yra jo dalyvavimas viešame pasirodyme. Viešas atlikimas ar pasirodymas – tai viešas kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiesiogiai (gyvas atlikimas) ar pasitelkiant bet kokias priemones ar įrangą. Viešu pasirodymu taip pat laikomas dalyvavimas atlygintinai politiniuose, religiniuose, labdaringuose ar kituose panašiuose renginiuose.
Vadinasi, gyventojas, besiverčiantis atlikėjo veikla, turi atitikti tokias sąlygas: jo veikla turi atitikti atlikėjo sąvoką ir jis turi dalyvauti viešame pasirodyme ar atlikime.
Atlikėjais nelaikomi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar pasirodant, taip pat kūrybiniai darbuotojai, dalyvaujantys kino kūrime, konferencijų dalyviai, televizijos programų svečiai, dalyvaujantys diskusijose spec. laidose, ir pan. Kūrinio sukūrimas, atlikėjų veiklos kontekste, neapima dailininko, skulptoriaus, kompozitoriaus ar rašytojo veiklos.
Pajamų gavimo požiūriu prie individualios atlikėjo veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią atlikėjas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose). Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. viešais pasirodymais.
Prie atlikėjo veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu pasirodymu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su atlikėjo vardu ar jo kaip atlikėjo pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne atlikėjo) veiklos pajamos.
Gyventojų, teikiančių muzikantų paslaugas (išskyrus viešus pasirodymus) tik gyventojams, pavyzdžiui, vestuvių, pobūvių, laidotuvių, jubiliejų ir pan., atvejais, veikla nepriskiriama atlikėjų veiklai ir gali būti vykdoma kaip individuali (ne atlikėjo) veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Atlikėjų pajamos, gautos iš atlikėjų veiklos, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas gauna atlikėjo pajamas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ar kitokiu pagrindu.

II. INDIVIDUALIOS VEIKLOS ĮREGISTRAVIMAS IR IŠREGISTRAVIMAS (GPMĮ 34 str. 4 dalis, 35 str. 2 dalis)

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą nuolatinę bazę Lietuvoje.

Informavimo apie pradėtą vykdyti individualią veiklą tvarka pateikta 3 schemoje.

3 schema

Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklės (toliau-Taisyklės) patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 ,,Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-31).
Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje (toliau – AVMI) pagal nuolatinę gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre FR0039 formą.
Ši nuostata netaikoma advokatams, advokatų padėjėjams ir notarams, kurie iki 2002 m. gruodžio 31 dienos, t. y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo dienos, yra įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre. Taip pat ši nuostata netaikoma gyventojams, kurie individualią veiklą vykdo pagal įsigytą verslo liudijimą.
Pagal GPMĮ 2 str. 30 dalį nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.

GPMĮ nenumatyta prievolė gyventojui, pageidaujančiam verstis individualia veikla, vietos AVMI pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl gyventojo nuolatine gyvenamąja vieta turi būti laikoma ta vieta, kurią gyventojas nurodė pateikdamas vietos AVMI prašymą įregistruoti individualią veiklą, nesvarbu, ar šią gyvenamąją vietą jis nustatyta tvarka yra deklaravęs, ar ją nuomojasi ir pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą neturi.

Gyventojas, vietos AVMI nurodęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, pajamas iš individualios veiklos turės deklaruoti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti šiai vietos AVMI.
Fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre FR0039 formos užpildymo taisyklės yra patvirtintos VMI prie FM viršininko 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 255 ,,Dėl prašymų įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 3-64).
Pildydamas FR0039 formą, gyventojas 11 laukelyje turi nurodyti veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ir veiklos pavadinimą. Tarkime, gyventojas pageidauja verstis individualia draudimo tarpininkavimo veikla. FR0039 formos 11 laukelyje jis nurodo veiklos kodą – 67.20 ir veiklos pavadinimą – draudimo agentų veikla.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas užpildo prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą, ją pasirašo ir pateikia mokesčių administratoriui, laikoma, kad jis informavo mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą.

Minėtose FR0039 formos užpildymo taisyklėse nustatyta, kad tuo atveju, kai pasikeičia mokesčių mokėtojų įregistravimo duomenys, tai per 5 darbo dienas nuo jų pasikeitimo mokesčių mokėtojas privalo AVMI Registro tvarkytojui pateikti naują prašymą pakeisti tuos duomenis Registre. Toks prašymas pateikiamas ir tuo atveju, kai keičiasi vykdomos veiklos rūšies kodas ir pavadinimas, arba gyventojas vykdomas veiklos rūšis nori papildyti naujomis. Tarkime, ūkininkas, be žemės ūkio veiklos pageidaujantis verstis ir kitokia individualia veikla, pavyzdžiui, medžio apdirbimo veikla, turi pateikti AVMI naują FR0039 formos prašymą įregistruoti ir šią individualią veiklą.

Mokesčių administratoriaus išduodamoje individualios veiklos vykdymo FR0468 pažymoje nurodoma, kad pažymoje įvardytas gyventojas vykdo konkrečią individualią veiklą. Veiklos pavadinimas ir tos veiklos rūšies kodas nurodomas pagal kitoje pažymos lapo pusėje nurodytus veiklos rūšių pavadinimus ir jų kodus (žr. 1 lentelę).
Tarkime, gyventojas FR0039 formoje nurodė, kad versis draudimo tarpininkavimu – draudimo agentų veikla. Tokiu atveju, jam išduodamoje individualios veiklos vykdymo FR0468 formos pažymoje įrašomas veiklos kodas – 18 ir jos pavadinimas pagal pateiktą lentelę – finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla. Rekomenduojama šalia veiklos pavadinimo skliausteliuose nurodyti konkrečią veiklos rūšį – draudimo agentų veikla.

Individualios veiklos vykdymo pažymą gyventojas privalo pateikti, sudarydamas paslaugų teikimo sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis arba parduodamas prekes kitiems asmenims. Tokiu atveju, kitas asmuo, išmokėdamas individualią veiklą vykdančiam gyventojui (išskyrus sporto ir atlikėjų individualią veiklą bei, kai individualia veikla besiverčiantis gyventojas gauna pajamų iš nenukirsto miško ar apvaliosios medienos pardavimo) išmokas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, neišskaičiuoja pajamų mokesčio, o pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats tas išmokas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Gyventojui praradus individualios veiklos vykdymo pažymą, išduodamas jos dublikatas, kuriam suteikiamas naujas registracijos numeris ir įrašomas žodis ,,Dublikatas“.

1 lentelė

INDIVIDUALIOS VEIKLOS RŪŠIŲ KODAI IR PAVADINIMAI

Veiklos kodas Veiklos rūšies pavadinimas Veiklos kodas Veiklos rūšies pavadinimas
1 Advokatai, advokatų padėjėjai 11 Medienos ir jos gaminių gamyba
2 Notarai 12 Kita aukščiau nenurodyta gamyba
3 Antstoliai 13 Statybos, remonto darbai
4 Sporto veikla 14 Automobilių, asmeninių, namų
ūkio reikmenų, buitinių daiktų
taisymas
5 Atlikėjų veikla 15 Prekyba
6 Kūrybinė veikla 16 Viešbučiai ir restoranai
7 Žemės ūkis ir susijusių paslaugų veikla 17 Transporto paslaugos
8 Maisto produktų, gėrimų gamyba 18 Finansinis tarpininkavimas,
nekilnojamas turtas, nuoma, kita
verslo, konsultacinė veikla
9 Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba 19 Profesinis (papildomas) mokymas
10 Odos ir jos dirbinių gamyba 20 Kita aptarnavimo veikla

Gyventojas, nusprendęs nebevykdyti individualios veiklos (išskyrus tuos kurie veiklą vykdė pagal verslo liudijimus), užpildo prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formos išregistravimo duomenų laukelį. Išregistravimo priežasties laukelyje įrašomas išregistravimo priežasties kodas:
priežasties kodas 1 – nutraukia veiklą,
priežasties kodas 2 – išvyksta nuolat gyventi į užsienį,

priežasties kodas 3 – miršta arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas mirusiu (įrašo palikuonys arba šeimos nariai, pateikę to mokesčio mokėtojo mirties liudijimą).
Notaro veiklos nutraukimo priežastis yra notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš notaro pareigų). Išregistruojant notarą iš Registro, pateikiama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo dėl atleidimo iš notaro pareigų kopija.
Advokato veiklos nutraukimo priežastis yra advokato išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Išregistruojant advokatą iš Registro, pateikiamas Lietuvos advokatų tarybos protokolo dėl advokato išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo išrašas arba jo kopija.
Antstolio veiklos nutraukimo priežastis yra antstolio išbraukimas iš Lietuvos antstolių sąrašo. Išregistruojant antstolį iš Registro, pateikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo kopija dėl antstolio atleidimo iš pareigų.
Nuo prašyme išregistruoti iš Registro nurodytos individualios veiklos nutraukimo datos laikoma, kad individuali veikla nutraukta.
VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintoje Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos išdavimo tvarkoje nenumatyta prievolė grąžinti mokesčio administratoriui minėtą pažymą tuo atveju, kai individuali veikla nutraukiama. Todėl gyventojas, nutraukęs individualią veiklą, šios veiklos vykdymo pažymos grąžinti neprivalo, o iš veiklos gautas pajamas ir pajamų mokestį nuo tokių pajamų GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nesvarbu, kad veikla nutraukta mokestiniams metams dar nepasibaigus.

III. INDIVIDUALIOS VEIKLOS TURTAS (GPMĮ 2 str. 29 dalis)

Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią sporto, atlikėjų veiklą.

3.1. Individualios veiklos turto samprata

Pagal GPMĮ 2 straipsnio 28 dalį turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas. Tuo atveju, kai šį turtą gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, jis tampa individualios veiklos turtu. Gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, individualia sporto, atlikėjų veikla, turtas, nors ir naudojamas šioje veikloje, nelaikomas individualios veiklos turtu.
Individualiai veiklai vykdyti gali būti naudojamas asmeninis, sutuoktinio, taip pat ne nuosavybės teise priklausantis turtas. Šis veikloje naudojamas turtas gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis.
Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas gyventojo pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už gyventojo pagal Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ) 1 priedėlyje (žr. 2 lentelę) išvardytas ilgalaikio turto grupes nusistatytą kainą. Nėra tiksliai nustatyta, nuo kokios vertės turtas laikomas ilgalaikiu, nes jis šiai kategorijai priskiriamas atsižvelgiant ne tik į jo vertę (kainą), bet ir į jo esmę bei naudojimo trukmę. Todėl ilgalaikiam turtui priskiriamas toks turtas, kuris atitinka du kriterijus:
 turtas ilgiau kaip vienerius metus turi būti naudojamas gyventojo pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ir
 turto kaina turi būti ne mažesnė už gyventojo kiekvienai turto grupei nusistatytą minimalią kainą
Gyventojas gali kiekvienai turto grupei arba visoms ilgalaikio turto grupėms nusistatyti vieną kainą, atsižvelgdamas į tą ilgalaikio turto grupę, kuriai priskiriamų turto vienetų įsigijimo kaina yra mažiausia.

Dažniausiai individualioje veikloje naudojamas ilgalaikis turtas pateiktas 4 schemoje.

Tam, kad ilgalaikis materialus turtas būtų laikomas Lietuvos gyventojo individualios veiklos turtu arba kitu individualioje veikloje naudojamu turtu, – toks turtas turi būti deklaruojamas.

Jeigu gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti šiai veiklai vykdyti patirtų leidžiamų atskaitymų, deklaruoti individualios veiklos turto ar kito individualioje veikloje naudojamo turto jis neprivalo.

3.2. Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracija (FR0457 forma) ir jos pildymas

Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą ir apie tai informavęs savo gyvenamosios vietos AVMI, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo tai pačiai AVMI pateikti užpildytą VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 ,,Dėl individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-30) patvirtintos FR0457 formos deklaraciją (toliau – Deklaracija FR0457).
Deklaracija FR0457 pateikiama kiekvieną kartą prieš pradedant naudoti kitą (anksčiau nedeklaruotą) ilgalaikį turtą. Jeigu gyventojas, prieš pradėdamas savo veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, nepateikia Deklaracijos FR0457, tai jis to ilgalaikio turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidas leidžiamiems atskaitymams teisės aktuose nustatyta tvarka galės priskirti tik nuo Deklaracijos FR0457 pateikimo dienos.
Gyventojas individualioje veikloje gali naudoti ir kitokį turtą, pavyzdžiui, trumpalaikį turtą, apie kurio naudojimą individualioje veikloje pranešti vietos mokesčių administratoriui nereikia.

4 schema

Deklaracijos laukelyje ,,Turto kodas“ nurodomas ilgalaikio materialiojo turto (taip pat ir programinės įrangos), kuris naudojamas gyventojo individualios veiklos pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus, kodas (kodų sąrašas pateiktas 4 schemoje ir Deklaracijoje FR0457).
Deklaracijos laukelyje ,,Turto pavadinimas“ nurodomas turto, naudojamo individualioje veikloje, pavadinimas.
Deklaracijos laukelyje ,,Turto savininkas (asmens kodas)“ nurodomas turto savininkas (jo asmens kodas), kuriam nuosavybės teise priklausantis (arba gautas pagal lizingo sutartį) turtas naudojamas individualioje veikloje. Šiame laukelyje gali būti nurodytas ir gyventojo sutuoktinio arba kito gyventojo, kurio turtas naudojamas deklaraciją pateikusio gyventojo individualioje veikloje, asmens kodas.
Deklaracijos laukelyje ,,Ilgalaikio turto nusistatytoji kaina“ nurodoma gyventojo nusistatyta ilgalaikio turto kaina, kuria remiantis tas turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, t. y. turto kaina turi būti ne mažesnė už gyventojo kiekvienai turto grupei nusistatytą minimalią kainą.

1 pavyzdys

Gyventojas už 800 Lt įsigijo kompiuterį. Nors šis turtas individualioje veikloje bus naudojamas daugiau kaip vienerius metus, bet jeigu gyventojas Deklaracijoje ilgalaikio turto kainą bus nusistatęs 1000 Lt, toks kompiuteris prie ilgalaikio turto nebus priskiriamas.

Deklaracijos laukelyje ,,Turto įsigijimo kaina“ nurodoma turto įsigijimo kaina, kuri turi būti ne mažesnė už gyventojo nusistatytą individualioje veikloje naudojamo turto kainą, neatsižvelgiant į tai, ar ji sumokėta visa, ar ne. Kompiuterių programų įsigijimo kaina nurodoma tik tada, jeigu šios programos įsigytos iš nepriklausomų asmenų ir nėra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, arba iš gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Kompiuterių programų susikūrimo išlaidos, t. y. kai gyventojas pats susikuria kompiuterines programas, nesudaro tos programos įsigijimo kainos.

Jei registruojamas individualios veiklos turtas įsigytas sutuoktinio vardu (pagal Civilinio kodekso 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios), tai šiame laukelyje įrašoma 50 procentų įsigijimo dokumentuose nurodytos turto kainos. Viso turto kaina pagrindžiama juridinę galią turinčiais turto pirkimo (įsigijimo) dokumentais. Jeigu šiame laukelyje nurodoma ne gyventojo (jo sutuoktinio), o kito asmens vardu įsigyto turto kaina, tai įsigijimo dokumentas gali būti ir to kito asmens sandorio dėl to turto pirkimo dokumentas.
Deklaracijos laukelyje ,,Individualioje veikloje pradėto naudoti turto apskaičiuotoji kaina“ nurodoma gyventojo apskaičiuota turto, naudojamo individualioje veikloje, kaina. Ši kaina turi būti ne didesnė, negu nurodyta laukelyje ,,Turto įsigijimo kaina“ ir ji apskaičiuojama taip: iš juridinę galią turinčiuose turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose nurodytos kainos atimama tos kainos (be PVM) dalis, kuri atitinka to turto sąlyginio nusidėvėjimo per laikotarpį iki to mokestinio laikotarpio, kurį turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, arba kuri jo dalis buvo priskirta naudoti individualioje veikloje, sumą. Turto sąlyginis nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis PMĮ 18 straipsnio 10 dalies nuostatomis: pagal šio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu nusidėvėjimas skaičiuojamas pradedant kito mėnesio pirmą dieną nuo to ilgalaikio turto naudojimo pradžios.

2 pavyzdys

Gyventojas individualioje veikloje 2003-01-15 pradėjo naudoti biuro baldus, kuriuos 2002-03-05 įsigijo už 1000 Lt. Pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus šis turtas nudėvimas per 6 metus. Šiuo atveju sąlyginis nusidėvėjimo laikotarpis yra 9 mėnesiai (nuo 2002 m. 04 mėn. iki 2002 m. 12 mėn.). Apskaičiuojama minėtų baldų nusidėvėjimo iki 2003-01-15 suma, kuri lygi 125 Lt (1000 : 6 : 12 x 9). 2003 m. sausio mėnuo neįskaitomas, nes tą mėnesį baldai pradėti naudoti individualioje veikloje. Deklaracijos laukelyje ,,Individualioje veikloje pradėto naudoti turto apskaičiuotoji kaina” gyventojas turėtų įrašyti 875 Lt (1000 – 125).

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai, nurodyti PMĮ 1 priedelyje, pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė

ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS NORMATYVAI

(METAIS)

Ilgalaikio turto grupė Metodas Normatyvas
metais
MATERIALUSIS TURTAS
Veiklai naudojami nauji pastatai bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos
Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą,
rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas
atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d. tiesinis arba
dvigubo balanso 8
Gyvenamieji namai tiesinis 20
Kiti aukščiau neišvardyti pastatai tiesinis 15
Mašinos ir įrengimai tiesinis arba
dvigubo balanso 5
Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) tiesinis arba
dvigubo balanso 8
Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus
kompiuterinius tinklus) tiesinis 8
Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai tiesinis 8
Vamzdynai, lėktuvai, ginklai tiesinis 15
Baldai, išskyrus naudojamus viešbučių veiklai tiesinis

6
Inventorius, baldai, naudojami viešbučių veiklai tiesinis arba
dvigubo balanso 6
Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų
tinklai ir įranga) tiesinis arba
dvigubo balanso 3
Lengvieji automobiliai:
1) naudojami trumpalaikės automobilių nuomos veiklai,
vairavimo mokymo paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų
2) kiti lengvieji automobiliai – ne senesni kaip 5 metų

3) kiti lengvieji automobiliai
tiesinis arba
dvigubo balanso
tiesinis
tiesinis
4

6
10
Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai –
ne senesni kaip 5 metų tiesinis arba
dvigubo balanso 4
Kiti krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės,
autobusai tiesinis 10
Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas tiesinis 4
NEMATERIALUSIS TURTAS
Formavimo savikaina (kapitalo pakitimas ir vieneto formavimas,
obligacijų išleidimas, kiti formavimo darbai, kapitalizuotos
palūkanos, reorganizavimas tiesinis 3
Programinė įranga tiesinis arba
dvigubo balanso 3
Įsigytos teisės tiesinis arba
dvigubo balanso 3
Kitas nematerialusis turtas tiesinis 4
PRESTIŽAS
Prestižas tiesinis 15

Deklaracijos laukelyje ,,Turto dalies (procentais) priskyrimas ind. veiklai“ nurodomas turtas, įsigytas gyventojo ir naudojamas tik individualioje veikloje (100 procentų), arba turto dalies (procentais) priskyrimas naudoti individualioje veikloje.

3 pavyzdys

Gyventojas prieš pradėdamas vykdyti medienos ir jos gaminių gamybos individualią veiklą informavo apie tai savo gyvenamosios vietos AVMI ir pateikė Deklaraciją FR0457, kurioje nurodė, kad individualioje veikloje 100 proc. naudos medžio apdirbimo stakles. Praėjus pusmečiui gyventojas individualioje veikloje stakles pradeda naudoti 60 proc., kitus 40 proc. panaudodamas savo gyvenamojo namo statybai. Apie pasikeitusią individualioje veikloje naudojamo turto lyginamąją dalį gyventojas turi informuoti AVMI, pateikdamas naują Deklaraciją FR0457. Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamas staklių nusidėvėjimas tik už pusmetį, kai gyventojas naudojo stakles tik individualioje veikloje.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame laukelyje taip pat nurodomas ir gyventojui ne nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto priskyrimas naudoti individualioje veikloje.
Individualioje veikloje naudojamo kito asmens turto įsigijimo išlaidos nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams, tačiau jiems priskiriamos šio turto eksploatavimo ir remonto išlaidos (žr. VIII skyrių). Vadinasi, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos nuomojamo ar naudojamo pagal panaudos sutartį turto eksploatavimo bei remonto išlaidos.
Kaip minėjome šio skyriaus pradžioje, individualios veiklos turtas – tai turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo individualioje veikloje (t.y. naudoja individualioje veikloje 100 proc.). Gyventojo ne tik individualioje veikloje naudojamo turto įsigijimo kaina taip pat negali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams (žr. VIII skyrių).
Deklaracijos 16 laukelyje skaičiais nurodomas pasirinktas turto nusidėvėjimo apskaičiavimo 1 arba 2 būdas (plačiau žr. VIII sk. 8.1.2. papunktį).
Pastaba: Deklaracijos 16 laukelis nepildomas, kai gyventojas individualioje veikloje naudoja tik įsigytus gyvenamuosius pastatus ir patalpas bei lengvuosius automobilius, išskyrus tuos atvejus, kai lengvieji automobiliai naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, nes šių ilgalaikio turto rūšių įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos, t.y. Deklaracijos 10 laukelyje nurodžius turto kodą 2, 9, 10 – šis laukelis nepildomas.

3.3. Individualios veiklos turto pardavimo pajamos

Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 95-4149) 11 punktas numato, kad pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio individualios veiklos turto įsigijimo išlaidų dalis, kuri nebuvo atskaityta priskiriant leidžiamiems atskaitymams to turto apskaičiuotą nusidėvėjimą (amortizaciją).

1 pavyzdys

Gyventojas individualioje veikloje naudojo jam priklausančias medžio šlifavimo stakles, kurių įsigijimo kaina 15 000 Lt, ir sutuoktinei priklausančias drožimo stakles, kurių įsigijimo kaina 10 000 Lt. Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį apskaičiuota 1 000 Lt šlifavimo staklių nusidėvėjimo suma (sutuoktinei priklausančių drožimo staklių nusidėvėjimas neskaičiuojamas). Po metų buvo nuspręsta įsigyti naujesnes stakles, todėl senosios šlifavimo staklės buvo parduotos už 16 000 Lt, o drožimo staklės už 11 000 Lt. Staklių pardavimo kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas. Gyventojas pasirinko iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus.

Gyventojo apmokestinamosios individualios veiklos pajamos, pardavus medžio šlifavimo stakles, yra 2 000 Lt (16 000 Lt – (15 000 Lt – 1 000 Lt)).
Drožimo staklių pardavimo pajamos yra ne individualios veiklos, bet sutuoktinės asmeninės pajamos, kadangi jos priklausė ne individualią veiklą vykdančiam gyventojui, o sutuoktinei.

Tuo atveju, kai nenutraukus individualią veiklą parduodamas individualioje veikloje naudotas sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, turto pardavimo pajamos kiekvieno iš sutuoktinių pajamoms paskirstomos po lygiai.

2 pavyzdys

Tik individualioje veikloje buvo naudojamas gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis krovininis automobilis, kurio įsigijimo kaina 100 000 Lt. Per naudojimo laikotarpį nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo 50 000 Lt turto įsigijimo kainos (50 proc. turto įsigijimo kainos). Priskaičiuota 20 000 Lt nusidėvėjimo suma buvo priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Buvo nuspręsta įsigyti naujesnę transporto priemonę, todėl automobilis buvo parduotas už 80 000 Lt. Gyventojas pasirinko iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus.
Kiekvieno iš sutuoktinių šio turto pardavimo atveju gautos pajamos apskaičiuojamas atskirai:
1. Veiklą vykdančio gyventojo daliai tenkančios turto dalies pardavimo pajamos – 40 000 Lt, leidžiamiems atskaitymams nepriskirta turto dalis – 30 000 Lt (50 000 Lt – 20 000 Lt), individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000 Lt (40 000 Lt – 30 000 Lt).
2. Gyventojo sutuoktinei tenkančios turto dalies pardavimo pajamos – 40 000 Lt priskiriamos ne individualios veiklos, bet sutuoktinės asmeninėms pajamoms.“

Gyventojo įsigytas ir individualioje veikloje naudojamas turtas išlieka gyventojui nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl po individualios veiklos nutraukimo, gyventojas individualioje veikloje naudotą turtą gali parduoti kaip savo (ne individualios veiklos) turtą. Turto pardavimo pajamas sudaro to turto tikroji rinkos kaina, o išlaidas – turto įsigijimo kaina, neatsižvelgiant į to turto panaudojimo individualioje veikloje laikotarpį priskaičiuotą nusidėvėjimą.

3 pavyzdys

2003 metais gyventojas įregistravo individualią veiklą ir valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto deklaracijos FR0457 formos laukelyje ,,Individualioje veikloje pradėto naudoti turto apskaičiuotoji kaina“ nurodė individualioje veikloje naudojamo turto apskaičiuotą kainą – 8 000 Lt (iš staklių įsigijimo dokumentuose nurodytos įsigijimo kainos 10 000 Lt atėmus 2 000 Lt tų staklių apskaičiuotą sąlyginį nusidėvėjimą nuo jų įsigijimo iki naudojimo individualioje veikloje laikotarpio pradžios). Gyventojas individualią veiklą nutraukė 2004 metais, o po pusės metų stakles pardavė už 12 000 Lt. Kadangi staklės 100 proc. naudojamos individualioje veikloje, per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį buvo apskaičiuota 1000 Lt nusidėvėjimo (amortizacijos) suma, kuri buvo priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams.
Gyventojo gautos pajamos yra ne individualios veiklos pajamos, o jo asmeninės pajamos. Turto pardavimo pajamų suma yra 12 000 Lt. Turto įsigijimo išlaidos, kurias gyventojas gali atimti iš pajamų – 10 000 Lt.

IV. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMOS (GPMĮ 10 straipsnis)

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

5 schema

Pajamoms iš individualios veiklos priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant šios veiklos pajamas, gautas ne pinigais), t. y. joms priskiriamos pajamos, kurios gaunamos iš prekių pardavimo, paslaugų teikimo, pagamintos produkcijos realizavimo ir panašiai.
Šioms pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyventojo įsigytą individualios veiklos turtą, t. y. tokios turto perleidimo pajamos apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir individualios veiklos gautos pajamos.

1 pavyzdys

Gyventojas individualiai veiklai vykdyti už 1000 Lt įsigijo stakles ir prieš pradėdamas jas naudoti, AVMI pateikė Deklaraciją FR0457. Po 2 metų jis minėtas stakles pardavė.

Staklių pardavimo pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir apmokestinamos ta pačia tvarka, kaip ir kitos individualios veiklos pajamos.

Gyventojo pajamoms iš individualios veiklos, gautoms ne pinigais, priskiriamos natūra gautos pajamos, kurių pripažinimo ir įvertinimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 ,,Dėl Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 105-4708). Pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, parduotą ar kitaip perleistą individualios veiklos turtą gyventojo gautas turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos, taip pat nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų remonto ar rekonstravimo, atlikto kito asmens (turto nuomininko) ir kiti minėtame įsakyme nurodyti atvejai, kai tokios pajamos susijusios su individualia veikla.
Jeigu individualia veikla besiverčiantis gyventojas pajamas gauna užsienio valiuta, tai jų gavimo momentu pajamos apskaičiuojamos pagal pajamų gavimo dieną galiojusį lito ir euro oficialų kursą ar pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.
Individualios veiklos pajamos (išskyrus sporto ir atlikėjų pajamas, taip pat individualios veiklos pajamas, gautas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą) priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats jas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Sporto ir atlikėjų individualios veiklos pajamos, taip pat individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, gaunamos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, priskiriamos A klasės pajamoms. Šie subjektai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

V. INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS (GPMĮ 8 straipsnis)

GPMĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Momentas, kurį priklauso gauti pajamas, gali būti užfiksuotas sandoriuose, priėmimo ir perleidimo aktuose ir pan., tačiau taikant gyventojų pajamų mokestį lemia faktiškas jų gavimas, o ne dokumentuose numatyta data, jeigu tą datą pajamos nebuvo gautos. Todėl pajamų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas, kai gyventojas lėšas gauna grynaisiais pinigais, pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, apmokamos jo išlaidos ar pan.

1 pavyzdys

Tarkim, gyvenamųjų namų projektavimo individualia veikla besiverčiantis gyventojas sudarė sutartį su kitu gyventoju, kad iki 2003-12-15 parengs gyvenamojo namo projektą, kurio vertė 5000 Lt. Projekto priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2003-12-01, tačiau į projekto autoriaus sąskaitą banke pinigai bus pervesti 2004 metais. Faktiškas pajamų gavimas bus 2004 metais, nes tik šiais metais gyventojas turėjo galimybę disponuoti uždirbtomis lėšomis, nepaisant to, kad laikotarpis, už kurį jos gautos, yra 2003 metai.

Pajamų natūra faktinio gavimo momentas yra momentas, kai vietoje piniginio atlygio už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, gyventojas gauna turtą arba paslaugas.
Užsienio valstybėje gautos pajamos pagal GPMĮ nuostatas taip pat pripažįstamos faktišku tokių pajamų gavimo momentu. Apskaičiuojant GPMĮ nustatytą pajamų mokestį nuo užsienio valstybėje gautų individualios veiklos pajamų, neatsižvelgiama į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą. Taigi gauta pajamų suma yra laikoma visa suma, įskaitant ir sumokėtą užsienio valstybėje mokestį, nors faktiškai pervedama suma yra mažesnė.
Pagal GPMĮ nuostatas, kai asmuo išmoka sporto ir atlikėjų individualia veikla besiverčiančiam gyventojui išmokas, nuo kurių prievolė pajamų mokestį išskaičiuoti nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, pajamų gavimo momentas yra data, kai išmokas bet kokia forma išmoka mokestį išskaičiuojantis asmuo. Išmokos laikomos išmokėtomis pagal aukščiau išdėstytus principus, t. y. kai gyventojas lėšas gauna grynaisiais pinigais, pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, apmokamos jo išlaidos ir pan.
Individualia veikla besiverčiantys advokatai, 2002 metais pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 10 straipsnį taikę kaupimo apskaitos principą, po 2003-01-01 gautoms pajamoms už paslaugas atliktas iki 2003-01-01 ir kurios buvo deklaruotos atitinkamų mokestinių laikotarpių deklaracijose, taiko iki 2003-01-01 galiojusias apmokestinimo taisykles.

VI. PAJAMŲ MOKESČIO TARIFAI (GPMĮ 6 straipsnis)

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, išskyrus individualią sporto bei atlikėjų veiklą, taip pat individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, turi teisę pasirinkti, kokį pajamų mokesčio tarifą – 15 proc. ar 33 proc. taikyti apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas. Pajamų mokesčio tarifų taikymas pateiktas 6 schemoje.

6 schema

Jeigu gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti šiai veiklai vykdyti patirtų leidžiamų atskaitymų, nuo bendros tokių pajamų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokestis.
Jei gyventojas nusprendžia pajamų mokestį skaičiuoti iš individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, likusi pajamų dalis apmokestinama 33 proc. pajamų mokesčiu.
Pajamos iš kūrybos individualios veiklos, kurias gauna gyventojas pagal sudarytas autorines sutartis, pagal 15 proc. pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos ir tais atvejais, kai gyventojas vykdo šios rūšies individualią veiklą ir nusprendžia, kad iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų neatims GPMĮ 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų.
Gyventojas, pagal autorines sutartis vykdantis individualią kūrybos veiklą ir nusprendęs iš gautų šios veiklos pajamų atimti GPMĮ 18 straipsnyje (žr. VIII skyrių) nustatytus leidžiamus atskaitymus, moka 33 proc. pajamų mokestį.

1 pavyzdys

Tarkime, nuolatinis Lietuvos gyventojas autorinių sutarčių pagrindu nuolat verčiasi iliustracijų, žemėlapių, sodų ir parkų projektų kūrimu, įregistravęs atitinkamos veiklos rūšies individualią veiklą.

Tuo atveju, kai gyventojas nusprendžia iš individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, t. y. išlaidų kūrybinių dirbtuvių nuomai, jų eksploatavimo išlaidų, įprastinių šiai veiklai išlaidų: projektavimui naudojamos įrangos, medžiagų ir pan. įsigijimo išlaidų, tai jo pajamos iš individualios kūrybos veiklos pagal autorines sutartis apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojas nuspręstų iš individualios veiklos pajamų atimti minėtąsias išlaidas, tai jo pajamos būtų apmokestinamos 33 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Kelių rūšių individualias veiklas vykdančio gyventojo sprendimas atimti ar neatimti leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios veiklos rūšių.
Išlaidos, susijusios su sporto ar atlikėjų individualia veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų. Todėl sportininkų ir atlikėjų pajamoms, gautoms iš atitinkamos veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šiomis veiklomis, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko ar atlikėjo vardu, visais atvejais taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Pagal GPMĮ kai kurių rūšių individualia veikla gali verstis ir verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijimas – GPMĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. Už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio, t. y. nepriklausančio nuo gaunamų pajamų dydžio, pajamų mokestis. Šis mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

VII. APMOKESTINAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS (GPMĮ 16 straipsnis)

Individualia veikla besiverčiančio gyventojo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka pateikta 7 schemoje.
Apskaičiuojant individualia veikla besiverčiančio gyventojo apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka atimama:
1) neapmokestinamosios pajamos.
Pajamos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, yra išvardintos GPMĮ 17 straipsnyje. Individualios veiklos neapmokestinamosiomis pajamomis gali būti, pavyzdžiui, pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, išaugintos, taip pat išaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, kai tokia veikla GPMĮ nustatyta tvarka yra įregistruota kaip individuali veikla. Taip pat ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą.
2) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu.
Gyventojas turi teisę pats nuspręsti – atimti ar neatimti iš individualios veiklos pajamų leidžiamų atskaitymų. Nuo jo apsisprendimo priklauso koks pajamų mokesčio tarifas – 15 proc. ar 33 proc. bus taikomas apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas (žr. VI skyrių).

7 schema

VIII. LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI, SUSIJĘ SU INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ GAVIMU (GPMĮ 18 straipsnis)

8.1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai
Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką patvirtino Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4149).
Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai pateikti 8 schemoje.

8 schema

8.1.1. Leidžiami atskaitymai

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos toms pajamoms gauti.

1 pavyzdys

Tarkime, besiverčiantis individualia mažmeninės prekybos veikla gyventojas per mokestinį laikotarpį pardavė 1000 vienetų prekių po 50 Lt bendrai 50000 Lt sumai. Šias prekes jis įsigijo po 40 Lt už vienetą, iš viso nusipirko 2000 vienetų. Kadangi pardavė 1000 vienetų, tai ir išlaidoms gali priskirti 1000 vienetų įsigijimo kainą bendrai 40000 (40 x 1000) Lt sumai. Kitą mokestinį laikotarpį, pardavęs likusias prekes, leidžiamiems atskaitymams priskirs jų įsigijimo kainą. Be to, šioms prekėms saugoti gyventojas nuomavo sandėlio patalpas. Patalpų nuomos kaina taip pat priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Prie nuolatinio Lietuvos gyventojo įprastinių išlaidų individualios veiklos pajamoms gauti galima priskirti prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidas, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidas, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokas, privalomas rinkliavas, mokesčius ir kitas išlaidas, susijusias su individualios veiklos pajamų gavimu.

2 pavyzdys

Tarkime, kad individualia veikla besiverčiantis gyventojas už 200 Lt įsigijo įvairių individualioje veikloje naudojamų kanceliarinių prekių. Šių prekių įsigijimo kaina leidžiamiems atskaitymams priskiriama pradėjus jas naudoti individualioje veikloje.

3 pavyzdys

Tarkime, individualia veikla besiverčiantis gyventojas valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka 2004 metais. Tokiu atveju įmokų suma priskiriama to mokestinio laikotarpio (t. y. 2004 metų) leidžiamiems atskaitymams. Tačiau, jeigu gyventojas prognozuoja, kad atitiks kriterijus, pagal kuriuos nėra prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir šių įmokų nemoka, o mokestiniam laikotarpiui pasibaigus paaiškėja, kad tokia prievolė yra ir minėtas įmokas sumoka kitą mokestinį laikotarpį, tai šios įmokos gali būti priskirtos to kito mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams.

Atskirais atvejais prie įprastinių išlaidų individualios veiklos pajamoms gauti priskiriamos ir ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo išlaidos.
Tarkime, gyventojas verčiasi prekybos nekilnojamuoju turtu individualia veikla, t. y. pastatus superka, juos rekonstruoja ir parduoda. Šiuo atveju nekilnojamasis turtas individualioje veikloje naudojamas kaip prekė, todėl šio turto deklaruoti Deklaracijoje FR0457 nereikia. Tokių pastatų įsigijimo, rekonstravimo ar remonto išlaidos yra įprastinės išlaidos tokios rūšies individualios veiklos pajamoms gauti ir jos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, gavus pajamas iš šių pastatų pardavimo.

8.1.2. Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos

Koks individualioje veikloje naudojamas turtas laikomas ilgalaikiu aptarta III skyriuje.
Gyventojas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti individualios veiklos turto įsigijimo išlaidas, jei tas turtas:
 priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, ir
 naudojamas tik individualioje veikloje, t. y. šioje veikloje naudojamas 100 proc., ir
 deklaruotas Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto Deklaracijoje FR0457 (žr. III skyrių), ir
 nepriskiriamas ilgalaikiam turtui, kurio įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos.
Jeigu ilgalaikis turtas įsigytas sutuoktinio vardu, tai leidžiamiems atskaitymams priskiriama 50 proc. tokio turto įsigijimo kainos (žr. Civilinio kodekso 3.117 straipsnį), nurodytos įsigijimo dokumente, nepriklausomai nuo jos faktinio apmokėjimo.

1 pavyzdys

Antstolis pakeitė savo gyvenamosios patalpos paskirtį į administracinės paskirties patalpas, įrengė jose antstolio biurą ir 100 procentų naudoja jas kaip individualios veiklos turtą. Jis turi valstybės įmonės Registrų centras pažymą, kad patalpos įregistruotos kaip administracinės paskirties patalpos (antstolio biuras). Anstolis deklaravo biurą, kaip ilgalaikį materialų turtą ir pateikė mokesčių administratoriui Deklaraciją FR0457, prieš pradedant jį naudoti individualioje veikloje. Šio biuro įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

2 pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2003 metais buvo įregistravęs individualią veiklą ir joje naudojo presavimo stakles, priklausančias abiem sutuoktiniams kaip jungtinės nuosavybės turtas, kurių įsigijimo kaina yra 40 000 Lt, gyventojui priklausančias šlifavimo stakles, kurių įsigijimo kaina 15 000 Lt, bei sutuoktinei priklausančias drožimo stakles, kurių įsigijimo kaina 15 000 Lt.
Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formoje nurodyta, kad individualioje veikloje šlifavimo staklės naudojamos 70 %, o drožimo ir presavimo staklės – 100%.
Drožimo staklių nusidėvėjimas negali būti priskirtas leidžiamiems atskaitymams, nes jos yra ne gyventojo, bet sutuoktinės nuosavybė. Leidžiamiems atskaitymams taip pat nepriskiriamas šlifavimo staklių nusidėvėjimas, nes šios staklės, nors ir yra gyventojo nuosavybė, yra naudojamos ne tik individualioje veikloje.
Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama presavimo staklių nusidėvėjimo dalis, proporcingai gyventojo nuosavybės daliai. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnį bendrosios jungtinės nuosavybės turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, jei sutuoktiniai tarpusavio susitarimu Civilinio kodekso nustatyta tvarka nėra nusistatę kitaip, todėl presavimo staklių nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo 20 000 Lt įsigijimo kainos. Ši kaina nustatoma presavimo staklių įsigijimo kainą 40 000 Lt dauginant iš 50% (kadangi naudojamos abiem sutuoktiniams priklausantis turtas).

Leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos tokio turto įsigijimo išlaidos:
– lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai lengvieji automobiliai naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami,
– gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos. Tačiau, jeigu gyventojas pakeitė įsigytų gyvenamųjų pastatų ir patalpų paskirtį ir valstybės įmonėje Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 ,,Dėl statinių matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“ patvirtintu Pastatų paskirčių klasifikatoriumi, jas įregistravo kaip negyvenamosios paskirties pastatus ir patalpas, tokių negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą metais (žr. 2 lentelę). Turto nusidėvėjimą galima skaičiuoti 2 būdais – pusmečio ir mėnesio būdu:
1 būdas (pusmečio) – jeigu ilgalaikis turtas individualioje veikloje pradėtas naudoti mokestinio laikotarpio I pusmetį, tai šio turto įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų pradedant tą mokestinį laikotarpį, kurį jis buvo pradėtas naudoti. Jeigu ilgalaikis turtas individualioje veikloje pradėtas naudoti mokestinio laikotarpio II pusmetį, tai jo įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų pradedant nuo kito mokestinio laikotarpio.
2 būdas (mėnesio) – pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo normatyvą nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį šis turtas buvo pradėtas naudoti individualioje veikloje.

3 pavyzdys

Gyventojas įsigijo ir pradėjo naudoti individualioje veikloje sandėlį 2003 metų vasario mėn., o stakles 2003 metų rugsėjo mėn. Jeigu gyventojas pasirinko 1 – ąjį (pusmečio) individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdą, sandėlio nusidėvėjimą jis pradės skaičiuoti nuo 2003 m. sausio mėn., o staklių – nuo 2004 m. sausio mėn.

4 pavyzdys

Gyventojas įsigijo ir pradėjo naudoti individualioje veikloje sandėlį 2003 metų vasario mėn., o stakles 2003 metų rugsėjo mėn. Jeigu gyventojas pasirinko 2 – jį individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdą, sandėlio nusidėvėjimą jis pradės skaičiuoti nuo 2003 m. vasario mėnesio, o staklių – nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio.

Pasirinktas turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdas taikomas viso ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuoti.
Kuris iš šių būdų naudojamas, skaičiuojant nusidėvėjimą individualioje veikloje naudojamam ilgalaikiam turtui, nurodoma Deklaracijos FR0457 16 laukelyje.
Advokatai, iki 2003-01-01 įsigiję ir pradėję naudoti ilgalaikį turtą, kuriam buvo pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas pagal iki 2003-01-01 apmokestinant jų pajamas taikytus teisės aktus, turi teisę šį turtą nudėvėti (amortizuoti) toliau ir leidžiamiems atskaitymams priskirti atitinkamam mokestiniam laikotarpiui priskirtiną nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, apskaičiuotą Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tokiam ilgalaikiam turtui taikomos Pelno mokesčio įstatymo sąlygos ir apribojimai. Šis turtas privalo būti deklaruotas Deklaracijoje FR0457.
Paaiškėjus, kad kuri nors įsigijimo kainos dalis nebus apmokėta, o ji kaip išlaidos buvo atskaityta iš individualios veiklos pajamų, ta neapmokėta kainos dalimi didinamos gyventojo individualios veiklos pajamos tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo, kad ji nebus apmokėta.

5 pavyzdys

Gyventojas 2003 m. sausio mėn. įsigijo kompiuterį už 10000 Lt ir tą mėnesį AVMI pateikė deklaraciją FR0457. Su pardavėju jis sudarė sutartį, kad už kompiuterį apmokės dalimis per 4 metus. Nors už kompiuterį visa suma nesumokėta, gyventojas įsigijimo išlaidoms per 3 metus (žr. III skyriaus 2 lentelę) galės priskirti visą 10000 Lt kompiuterio įsigijimo kainą. Pardavėjas 2006 metų pabaigoje padarė gyventojui nuolaidą ir leido nesumokėti 2000 Lt. Kadangi gyventojas per tuos 2003-2005 metus įsigijimo išlaidoms pagal nustatytą nusidėvėjimo normatyvą priskyrė 10000 Lt, tai 2006 metais jis savo individualios veiklos pajamas turės didinti 2000 Lt.

8.1.3. Ilgalaikio materialaus turto eksploatavimo išlaidų priskyrimas leidžiamiems
atskaitymams

Individualios veiklos turto, t.y. turto, kuris :
 buvo įsigytas gyventojo vardu (atitinkamai jo sutuoktinio), gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas;
 buvo deklaruotas Deklaracijoje FR0457 kaip individualios veiklos turtas;

 yra naudojamas 100 procentų individualioje veikloje.
eksploatavimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant į tai ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams, ar ne.

1 pavyzdys

Gyventojas savo gyvenamąsias patalpas įrengė kaip biurą ir 100 procentų naudoja jas kaip individualios veiklos turtą. Valstybinėje įmonėje Registrų centras ši patalpa įregistruota kaip gyvenamoji patalpa. Nors šios gyvenamosios patalpos įsigijimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos, patalpų eksploatavimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos. Gyvenamoji patalpa, kaip ilgalaikis materialus turtas, turėjo būti deklaruota pateiktoje AVMI deklaracijoje FR0457, prieš pradedant jį naudoti kaip individualios veiklos turtą.

Jeigu individualios veiklos turtas veikloje buvo naudojamas ne visą mokestinį laikotarpį, tai leidžiamiems atskaitymams šio turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos nuo mėnesio, kurį turtas pradėtas naudoti individualioje veikloje.

2 pavyzdys

Gyventojas 2004 m. vasario mėn. įsigijo lengvąjį automobilį. Iki 2004 m. gegužės mėn. pabaigos šį automobilį naudojo savo reikmėms. 2004 m. birželio mėn. deklaracijoje FR0457 nurodė, kad nuo birželio 1 d. automobilis 100 proc. bus naudojamas individualioje veikloje. Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos automobilio eksploatavimo išlaidos, pradedant birželio mėnesiu.

Kito individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto:
 kuris priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, tačiau naudojamas ne tik individualioje veikloje;
 kuris nepriklauso gyventojui nuosavybės teise (išsinuomoto, naudojamo pagal panaudos sutartį),
eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje. Turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai turi būti deklaruotas pateiktoje mokesčių administratoriui Deklaracijoje FR0457.

3 pavyzdys

Gyventojas pateiktoje mokesčių administratoriui Deklaracijoje FR0457 nurodė, kad individualioje veikloje naudos 60 procentų sandėlio (jo vertė 40000 Lt). Visam sandėliui apšviesti, apšildyti jis per mokestinį laikotarpį išleido 5000 Lt. Kadangi individualioje veikloje jis naudoja 60 procentų sandėlio, tai leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 3000 Lt (5000 Lt x 60%) sandėlio eksploatavimo išlaidų.

4 pavyzdys

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, išsinuomavo sandėlį. Prieš pradedant sandėlį naudoti individualioje veikloje, gyventojas pateikė mokesčių administratoriui Deklaraciją FR0457 ir joje nurodė, kad individualioje veikloje naudos 100 procentų sandėlio (jo vertė 50000 Lt). Sandėliui apšildyti, apšviesti, gyventojas per mokestinį laikotarpį išleido 6000 Lt. Nors sandėlys nepriklauso gyventojui nuosavybės teise, o yra nuomojamas, 6000 Lt eksploatacinių išlaidų gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

8.1.4. Ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstrukcijos išlaidų priskyrimas
leidžiamiems atskaitymams

1. Ilgalaikio materialaus turto, naudojamo individualioje veikloje, remonto išlaidos, jeigu jos per mokestinį laikotarpį neviršija 50 proc. turto vertės, nurodytos Deklaracijos FR0457 14 laukelyje, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos taip:
1) Individualios veiklos turto t. y. turto, kuris:
 buvo įsigytas gyventojo vardu (atitinkamai jo sutuoktinio), gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas;
 buvo deklaruotas deklaracijos FR0457 formoje kaip individualios veiklos turtas;
 yra naudojamas100 procentų naudojamas individualioje veikloje,
remonto išlaidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant į tai ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams ar ne.
2. Kito individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto:
 kuris priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, tačiau naudojamas ne tik individualioje veikloje,
 kuris nepriklauso gyventojui nuosavybės teise (nuomojamo, naudojamo pagal panaudos sutartis),
remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje. Turto dalies (procentais) priskyrimas individualiai veiklai turi būti deklaruotas pateiktoje mokesčių administratoriui Deklaracijoje FR0457.

1 pavyzdys

Deklaracijoje FR0457 nurodyta, kad lengvasis automobilis individualioje veikloje naudojamas 90 procentų (10 proc. gyventojas naudoja savo reikmėms). Šios transporto priemonės kaina, nurodyta deklaracijoje, yra 150 000 Lt. 2004 metais gyventojas krovininį automobilį remontavo 2 kartus: kovo mėnesį už remonto darbus buvo sumokėta 15 000 Lt, o rugpjūčio – 20 000 Lt. Vadinasi, per mokestinį laikotarpį remonto išlaidos sudarė 35 000 Lt. Kadangi ši suma nėra didesnė kaip 50 proc. transporto priemonės kainos, nurodytos Deklaracijoje FR0457 (sudaro tik 23,33 proc. (35 000 : 150 000 x 100), tai remonto darbų kainos dalis, proporcingai tenkanti transporto priemonės panaudojimo individualioje veikloje daliai, t. y. 90 proc. remonto išlaidų (31500 Lt), gali būti priskirta prie 2004 metų leidžiamų atskaitymų.

2. Jeigu remonto išlaidos per mokestinį laikotarpį viršijo 50 procentų turto vertės (visos ar jos dalies, kurios priskyrimas individualiai veiklai deklaruotas Deklaracijoje FR0457) ar buvo atliktas turto rekonstravimas, tai šios remonto ir rekonstravimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos tik tuo atveju, kai toks ilgalaikis materialus turtas buvo:
 deklaruotas kaip individualios veiklos turtas;
 įsigytas gyventojo (jo sutuoktinio) vardu, įskaitant įsigytą lizingo būdu;
 naudojamas tik individualioje veikloje.
Šios išlaidos bus laikomos atskiru ilgalaikio materialiojo turto vienetu ir atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei PMĮ 1 priedelyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą.
Turto vertė, kurios pagrindu nustatomas remonto išlaidų lyginamasis svoris nuo šios vertės (viršija ar neviršija 50 proc. turto vertės), apskaičiuojama taip: iš turto pirkimo (įsigijimo) dokumentuose (jeigu individualioje veikloje naudojamas ne gyventojo vardu įsigytas turtas, gali būti ir kitokie dokumentai, pvz., sandorio), turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama tos kainos (be PVM) dalis, kuri atitinka to turto sąlyginio nusidėvėjimo per laikotarpį iki to mokestinio laikotarpio, kurį turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas arba jo dalis priskirta naudoti individualioje veikloje, suma (žr. III skyrių).
Turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149).
Jeigu individualioje veikloje naudojamas turtas, kurio nusidėvėjimas pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedelyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą neskaičiuojamas, tai tokio turto remonto (jei jo vertė viršija 50 procentų turto vertės) ir rekonstravimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos.

8.1.5. Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos

Kompiuterių programų įsigijimo išlaidos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams tik tokiu atveju, jeigu šios programos įsigytos iš nepriklausomų asmenų ir nėra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Tokių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-12-22 įsakymu Nr. 344 (Žin., 2001, Nr. 110–4021; 2004, Nr. 130-4684).
Kompiuterių programų susikūrimo išlaidos leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos.

8.1.6. Kitos išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas

Kitos išlaidos, kurių priskyrimas leidžiamiems atskaitymams ribojamas, nurodytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149) patvirtintos Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos IV skyriuje (žr. 9 schemą).

9 schema

Išlaidos, kurios negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, taip pat nurodytos Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149) patvirtintos Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos (toliau – Tvarka) V skyriuje (žr. 10 schemą).

10 schema

8.2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiami atskaitymai

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką patvirtino Finansų ministras 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 304 (Žin., 2002, Nr. 95-4150).
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tokia pačia tvarka kaip ir nuolatinio Lietuvos gyventojo.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams pateiktas 11 schemoje.

11 schema

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, ir faktiškai patyręs išlaidų ne per nuolatinę bazę, kai tos išlaidos tiesiogiai susijusios su vykdoma individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams šias išlaidas arba jų dalį priskiria proporcingai pagal nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę vykdomą individualią veiklą atitinkančios veiklos ir per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamų santykį.
Faktiškai patirtos išlaidos (palūkanos arba jų dalis, honorarai arba jų dalis) gali būti priskirti leidžiamiems atskaitymams tik vieną kartą, t.y. jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas jų nebuvo atėmęs iš savo apmokestinamų pajamų.

1 pavyzdys

Danijos pilietis vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje. Danijoje jis paėmė kreditą verslo reikalams, kurį naudoja savo vykdomai veiklai Danijoje (50 proc.) ir individualiai veiklai per nuolatinę bazę Lietuvoje (50 proc.). Sumokėtų palūkanų 50 proc dalį jis galės priskirti leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuodamas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, jeigu visų sumokėtų palūkanų nebus atėmęs iš savo, Danijos piliečio, deklaruojamų apmokestinamųjų pajamų.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams negali būti priskirtos išlaidos, kurios negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, nustatytos nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla (žr. 12 schemą).

12 schema

8.3. Leidžiami atskaitymai, kai gyventojas verčiasi kelių rūšių individualia veikla

Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai GPMĮ nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

Kai gyventojas vykdo kelių, aiškiai skirtingų rūšių individualią veiklą, faktiškai patirtas kiekvienai iš veiklos rūšių išlaidas, atima atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
Jei gyventojas visoms vykdomoms veiklos rūšims turi vieną išlaidoms pagrįsti dokumentą, tai išlaidas tarp veiklos rūšių jis paskirsto pats pagal faktines išlaidas arba proporcingai pajamoms iš individualios veiklos rūšių ir įrašo į atskirus Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus (žr. IX skyrių).

1 pavyzdys

Gyventojas įregistravo automobilių apmušalų gamybos ir avalynės gamybos individualias veiklas. Avalynės gamybos veiklai vykdyti jis įsigijo odos žaliavos, kurios dalį panaudojo automobilių apmušalams gaminti. Turėdamas savo gaminamų dirbinių kalkuliacijas, jis gali tiksliai pasakyti, kiek faktiškai patyrė išlaidų, sunaudodamas odos žaliavą avalynės gamyboje ir kiek automobilių apmušalams gaminti.
Išlaidoms priskiriamos odos žaliavos, kuri sunaudota parduotiems avalynei ir automobilių apmušalams pagaminti, įsigijimo išlaidos.

Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.

13 schema

2 pavyzdys

1. Gyventojas, besiverčiantis individualia maisto produktų gamybos veikla, per mokestinį laikotarpį gavo 15000 Lt pajamų, faktiškai patyrė 16000 Lt išlaidų, susijusių su šių pajamų uždirbimu. Vadinasi, leidžiamiems atskaitymams jis galės priskirti ne daugiau 15000 Lt.
2. Gyventojas verčiasi kelių veiklos rūšių individualia veikla. Tarkime iš prekybos individualios veiklos per mokestinį laikotarpį jis gavo 20000 Lt pajamų ir faktiškai patyrė 21000 Lt išlaidų, iš nuomos individualios veiklos jis gavo 10000 Lt pajamų ir patyrė 3000 Lt išlaidų. Kiekvienai individualios veiklos rūšiai gyventojas apskaičiuoja leidžiamų atskaitymų sumą, kuri negali viršyti iš tos veiklos gautų pajamų sumos. Iš vienos veiklos gautas pelnas nemažinamas kitos veiklos nuostoliu. Todėl individualios prekybos veiklos leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 20000 Lt, o nuomos individualios veiklos – 3000 Lt.

8.4. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai

Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas, pavardė ir asmens kodas;
2) prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
Dokumentai, kuriais turi būti grindžiamos išlaidos, pateikti 14 schemoje.

14 schema

Be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje numatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti nustatyti papildomi privalomi rekvizitai, pvz., ūkininkai tvarko apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 ,,Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 104-2989), Verslo liudijimus įsigijusių gyventojų buhalterinės apskaitos tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 ,,Dėl gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarkos“. Bendros PVM sąskaitos faktūros įforminimo atvejai, reikalavimai šių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitams ir pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų PVM sumų priskyrimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1K-207 ,,Dėl bendros PVM sąskaitos faktūros įforminimo atvejų, reikalavimų šių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitams ir pirkimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų PVM sumų priskyrimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 92 – 3372). Reikalavimus sąskaitai faktūrai, PVM sąskaitai faktūrai ir jų naudojimui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Vyriausybės 2004-10-05 nutarimo Nr. 1240 redakcija, Žin., 2004, Nr. 148-5351).

IX. BUHALTERINĖS APSKAITOS TVARKYMAS

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus), tvarkydami buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (Žin., 2003, Nr. 18-785). Šios Taisyklės netaikomos:
 ūkininkams, tvarkantiems apskaitą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 1333 ,,Dėl Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2989);
 gyventojams, iš individualios veiklos gaunantiems tik pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, ir pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles);
 gyventojams, besiverčiantiems tik sporto ir atlikėjų veikla ir gaunantiems iš šios veiklos tik A klasės pajamų.
Taisyklės reglamentuoja nuolatinių Lietuvos gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą), ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvoje (išskyrus veiklą, kuria verčiamasi įsigijus verslo liudijimą) (toliau – gyventojai), supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, taiko paprastąjį įrašą. Jei gyventojas naudoja kompiuterines apskaitos programas, yra PVM mokėtojas ir pan., jis gali tvarkydamas buhalterinę apskaitą taikyti dvejybinį įrašą.
Gyventojų pajamos pripažįstamos jų faktišku gavimo momentu (pinigų apskaitos principu) (žr. V skyrių).
Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, neatimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytų leidžiamų atskaitymų (išlaidų), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalą (toliau – Pajamų apskaitos žurnalas).
Gyventojas, nusprendęs iš pajamų, gautų iš individualios veiklos, atimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus (išlaidas), privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą (toliau – Pajamų–išlaidų apskaitos žurnalas).
Jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti šių žurnalų, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.
Gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus pajamoms ir išlaidoms pagrįsti, apskaitos registrus – pajamų apskaitos arba pajamų–išlaidų apskaitos žurnalus teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų.

9.1. Apskaitos dokumentų įsigijimas ir naudojimas

Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (išskyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo išrašyti, išduoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau vadinama – pirkėjas) vieną iš toliau nurodytų apskaitos dokumentų:
– prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą;
– sąskaitą faktūrą;
– PVM sąskaitą faktūrą;
– kasos aparato kvitą.
Reikalavimus Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitui nustato Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1976 (Žin., 2002, Nr. 120-5408). Gyventojas, išrašydamas šį kvitą, nepildo rekvizito „verslo liudijimo numeris ir jo išdavimo data“.
Reikalavimus sąskaitai faktūrai, PVM sąskaitai faktūrai ir jų naudojimui nustato mokesčių įstatymai, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 ,,Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir sunaikinimo tvarkos bei mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarkos patvirtinimo“ (Vyriausybės 2004-10-05 nutarimo Nr. 1240 redakcija, Žin., 2004, Nr. 148-5351).
Reikalavimus kasos aparato kvitui, jo naudojimo tvarką nustato Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522). Šiame Vyriausybės nutarime (Vyriausybės 2003-10-29 nutarimo Nr. 1345 redakcija; Žin., 2003, Nr. 102-4606) nustatyta, kad nereikalaujama, jog kasos aparatai būtų naudojami gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla. Tačiau kasos aparatus individualia veikla besiverčiantys gyventojai gali naudoti.
Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitu arba sąskaita faktūra.
Jeigu gyventojas yra PVM mokėtojas, jis privalo pirkėjui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau, jeigu pirkėjas yra fizinis asmuo ir pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo, gyventojas prekių pardavimui, paslaugų teikimui įforminti naudoja prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą, į kurį įrašo PVM tarifą ir sumą.
Jei gyventojas yra įsigijęs ir savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai jis privalo išduoti pirkėjui kasos aparato kvitą, o pirkėjui paprašius – prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas) arba PVM sąskaitą faktūrą (jei gyventojas yra PVM mokėtojas).
Notarai naudoja tokius apskaitos dokumentus:
– grynųjų pinigų priėmimo kvitą, kurio formą nustato ir jų spausdinimą, platinimą, naudojimą, įsigijimą ir grąžinimą organizuoja Lietuvos notarų rūmų prezidiumas;
– sąskaitą faktūrą;
– PVM sąskaitą faktūrą (jeigu notaras yra PVM mokėtojas);
– kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.).
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas yra naudojamas grynųjų pinigų priėmimui įforminti.
Advokatai naudoja tokius apskaitos dokumentus:
– grynųjų pinigų priėmimo kvitą;
– sąskaitą už teisines paslaugas;
– PVM sąskaitą faktūrą (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas);
– kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus ir pan.).
Grynųjų pinigų priėmimo kvitas yra naudojamas grynųjų pinigų priėmimui įforminti.
Grynųjų pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos už teisines paslaugas formas nustato ir jų spausdinimą organizuoja Lietuvos advokatų taryba. Šie dokumentai įsigyjami Lietuvos advokatų tarybos nustatyta tvarka.
Jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindais veikiantiems advokatams išrašomuose dokumentuose (išsk. PVM sąskaitas faktūras) turi būti nurodomi visų jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindais veikiančių advokatų vardai (vardų pirmos raidės) ir pavardės, arba tik pavardės, asmens kodai, taip pat, kad jie yra advokatai, arba vieno iš partnerystės pagrindais veikiančių advokatų advokato (atstovo) vardas (vardo pirma raidė) ir pavardė arba tik pavardė su žodžiais ,,ir partneriai” bei šio advokato (atstovo) asmens kodas, o sumos, nurodytos šiuose dokumentuose, paskirstomos kiekvienam iš advokatų kaip leidžiami atskaitymai pagal jungtinės veiklos sutartyje patvirtintą išlaidų paskirstymo konkretiems advokatams tvarką.
Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, pirkdamas žemės ūkio produkciją iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir kuriam netaikoma kompensacinio PVM tarifo schema, nurodyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) XII skyriaus I skirsnyje), kuris pats ją išaugino, arba pirkdami iš gyventojo (ne PVM mokėtojo ir nesiverčiančio individualia veikla) asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, privalo išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą.
Gyventojo faktiškai patirtos išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkančiais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus (žr. VIII skyrių 8.4. dalį).

9.2. Gyventojo individualios veiklos Pajamų apskaitos žurnalo pildymas

Gyventojas, nusprendęs iš gautų individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų, privalo pildyti vieną Pajamų apskaitos žurnalą visoms individualios veiklos rūšims. Notarai, kurie pildo notarinį registrą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos notariato įstatymu (Žin., 1992, Nr. 28-810), gali nepildyti Pajamų apskaitos žurnalo.

GYVENTOJO INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ APSKAITOS ŽURNALAS

__________________________________________________________________
(Gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas)
__________________________________________________________________
(Gyvenamoji vieta)
__________________________________________________________________
(Veiklos (jos rūšių) pavadinimas (-ai))

Eilės
numeris Data Dokumento data, pavadinimas ir numeris Operacijos turinys Pajamų suma
(litais)
1 2 3 4 5

Pirmame Pajamų apskaitos žurnalo lape nurodoma gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas arba kitoks asmens identifikavimo numeris (jei žurnalą pildo nenuolatinis Lietuvos gyventojas, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje), gyvenamoji vieta, veiklos rūšių pavadinimai.
Gyventojas, pildydamas žurnalą, nurodo:
1 skiltyje – įrašo eilės numerį;
2 skiltyje – pajamų (pinigų) gavimo datą;
3 skiltyje – gyventojo išrašyto dokumento datą, pavadinimą ir numerį (kasos aparato „Z“ ataskaitos numerį, jei gyventojas naudoja kasos aparatą);
4 skiltyje – operacijos turinį – kokių prekių pardavė, kokių paslaugų suteikė ir pan.;
5 skiltyje – gautų pajamų sumą litais. Gyventojai, gavę pajamų iš veiklos partnerystės pagrindais neįsteigus juridinio asmens, šioje skiltyje nurodo pajamų sumą, tenkančią konkrečiam gyventojui jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje nustatyta tvarka. Pasikeitus įvykusioms aplinkybėms (pirkėjas grąžina prekes ar pan.), gyventojas išrašo patikslinamąjį apskaitos dokumentą, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsniu ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarka, ir, grąžinęs pinigus pirkėjui, daro įrašą žurnalo 5 skiltyje – įrašo sumą su minuso ženklu.
Gyventojas, sudėjęs sumas, nurodytas 5 skiltyje per mokestinį laikotarpį, gauna pajamų iš individualios veiklos sumą, kurią turi įrašyti į metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Gyventojas pasirašo suminę eilutę pajamų apskaitos žurnale.

9.3. Gyventojo individualios veiklos Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo pildymas

Gyventojas, nusprendęs atimti iš pajamų leidžiamus atskaitymus, privalo pildyti atskirus Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims.

GYVENTOJO INDIVIDUALIOS VEIKLOS PAJAMŲ – IŠLAIDŲ APSKAITOS ŽURNALAS

___________________________________________________________________
(Gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas)
___________________________________________________________________
(Gyvenamoji vieta)
___________________________________________________________________
(Veiklos pavadinimas)

Eilės
numeris

Data Dokumento data, pavadinimas ir numeris Operacijos turinys Pajamų suma
(litais)
1 2 3 4 5

Išlaidos – leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu
prekių, medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo ilgalaikio turto nusidėvėjimo ilgalaikio turto eksploatavimo ilgalaikio turto remonto ir rekonstravimo
6 7 8 9 10

11 12 13 14 15

Pirmame Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo lape nurodoma gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas arba kitoks asmens identifikavimo numeris (jei žurnalą pildo nenuolatinis Lietuvos gyventojas, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje), gyvenamoji vieta, veiklos pavadinimas.
Gyventojas daro atskirą įrašą Pajamų–išlaidų apskaitos žurnale, kai faktiškai gauna pajamų iš individualios veiklos arba faktiškai patiria išlaidų, susijusių su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis, laikomų leidžiamais atskaitymais.
Gyventojas, pildydamas žurnalą, nurodo:
1 skiltyje – įrašo eilės numerį;
2 skiltyje – pajamų (pinigų) gavimo arba išlaidų dokumento apmokėjimo datą;
3 skiltyje:
– arba gyventojo išrašyto dokumento datą, pavadinimą ir numerį;
– arba išlaidų, laikomų leidžiamais atskaitymais ir susijusių su į žurnalą įtraukiamomis konkrečios individualios veiklos pajamomis, dokumento datą, pavadinimą ir numerį;
– arba vidaus dokumento datą, pavadinimą ir numerį (inventorizacijos akto, pažymos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo dokumento, kasos aparato „Z“ ataskaitos ir kt.);
4 skiltyje:
– arba už ką gavo pajamų (kokių prekių pardavė, kokių paslaugų suteikė ir pan.);
– arba kokios rūšies išlaidų faktiškai patyrė;
5 skiltyje – gautų pajamų sumą litais. Gyventojai, gavę pajamų iš veiklos partnerystės pagrindais neįsteigus juridinio asmens, šioje skiltyje nurodo pajamų sumą, tenkančią konkrečiam gyventojui jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje nustatyta tvarka. Pasikeitus įvykusioms aplinkybėms (pirkėjas grąžina prekes ar pan.), gyventojas išrašo patikslinamąjį apskaitos dokumentą, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsniu ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo tvarka, ir, grąžinęs pinigus pirkėjui, daro įrašą žurnalo 5 skiltyje – įrašo sumą su minuso ženklu;
6 skiltyje – prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidas ir jų įsigijimo dokumento duomenis. Gyventojų pajamų mokesčio mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atlieka inventorizaciją, kad nustatytų neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų medžiagų, žaliavų, detalių likutį. Inventorizacija įforminama laisvos formos dokumentu, kuriame turi būti nurodoma neparduotų prekių, gaminių, nesunaudotų gamybai medžiagų, detalių kiekis, įsigijimo kaina, suma. Jeigu gyventojas pardavė prekių, savos gamybos produkcijos (gaminių), išrašydamas dokumentus, o pirkėjai iki mokestinių metų pabaigos neatsiskaitė, tai jis surašo pažymą, kurioje nurodo tokių parduotų prekių įsigijimo išlaidas, gaminių savikainą. Inventorizacijos dokumentas arba pažyma įrašomi į žurnalą, į 6 skiltį įrašoma suma su minuso ženklu. Kito mokestinio laikotarpio pradžioje žurnale daromas toks pat įrašas su pliuso ženklu;
7 skiltyje – kiekvieną mėnesį – ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas;
8 skiltyje – faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su ilgalaikio turto eksploatavimu (patalpų, įrengimų išlaikymo, automobilių degalų, tepalų, smulkių detalių keitimo);
9 skiltyje – ilgalaikio turto remonto, rekonstravimo išlaidas;
10 –15 skiltys – gyventojas, įtraukdamas išlaidas, likusias 10 – 15 skiltis gali pavadinti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į su savo individualia veikla susijusias išlaidas (nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kt.), ir atitinkamai jas pildyti;
Gyventojas, darydamas įrašą žurnale, sumą įrašo tik pajamų skiltyje arba vienoje iš išlaidų skilčių.
Jei gyventojas verčiasi keliomis individualios veiklos rūšimis, kurių išlaidoms pagrįsti turi vieną įsigijimo dokumentą, tai išlaidas tarp veiklos rūšių jis paskirsto pats pagal faktines išlaidas (jei įmanoma) arba proporcingai pajamoms iš individualios veiklos rūšių ir įrašo į atitinkamus žurnalus.
Mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atskirai sudeda pajamų skilties ir kiekvienos iš išlaidų skilčių duomenis ir pasirašo suminę eilutę. Gautos sumos naudojamos užpildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

9.4. Bendrosios Pajamų apskaitos ir Pajamų – išlaidų apskaitos žurnalų pildymo nuostatos

Faktiškai gautų pajamų arba faktiškai patirtų išlaidų dokumentų duomenys į Pajamų apskaitos arba Pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos.
Pildant Pajamų apskaitos arba Pajamų–išlaidų apskaitos žurnalus, neįrašomos pajamos, gautos ne iš individualios veiklos (ne individualios veiklos turto pardavimo ir kt.).
Jei per mokestinį laikotarpį į žurnalą įrašoma daug įrašų, tai gyventojas gali daryti tarpinių sumų įrašus (kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį), kuriuos privalo pasirašyti.
Jei gyventojas savo veikloje naudoja kasos aparatą, tai duomenis apie gautas pajamas į žurnalą įrašo pagal kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaitą („Z“).
Pastebėjus klaidą iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo, klaidingas tekstas arba skaičius perbraukiamas taip, kad galima būtų juos perskaityti, ir įrašomas teisingas skaičius arba tekstas, šalia kurio pasirašoma ir nurodoma taisymo data. Gyventojas, pastebėjęs klaidą po metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo, ją ištaiso, surašydamas buhalterinę pažymą, ir patikslina metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

X. METINĖS PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJOS TEIKIMAS (GPMĮ 27 straipsnis)

Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją (toliau – metinė Deklaracija) už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.
Metinė Deklaracija, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-343 ,,Dėl Metinės pajamų mokesčio deklaracijos, jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų vykdant individualią veiklą, pildo deklaracijos FR0462V priedą ir FR0462N – jeigu gavo ir neapmokestinamųjų pajamų. Užpildžius minėtuosius priedus, pildoma viena iš pasirinktų deklaracijų:
 deklaraciją FR0462S33, jeigu nusprendė iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus;
 deklaraciją FR0462S15, jeigu nusprendė iš individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų;
 deklaraciją FR0462, jeigu be individualios veiklos pajamų gavo ir kitokių pajamų, apmokestinamų taikant abu (33 ir 15 proc.) pajamų mokesčio tarifus.

Metinės Deklaracijos turi teisę neteikti individualia sportininko ar atlikėjo veikla besiverčiantys gyventojai, kurie nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) GPMĮ 21 str. 1 dalyje nurodytas išlaidas ir kurie per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestis jau buvo išskaičiuotas mokestiniame laikotarpyje.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, pajamų deklaracijos forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA – 37 ,,Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 46 – 1546). Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, turi pateikti metinę nenuolatinio gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą ir mokėtiną pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos, gegužės 1 dienos.

10.1. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas

Individualia veikla besiverčiančio gyventojo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka pateikta 15 schemoje (šioje schemoje pateikta gyventojo, gavusio pajamų tik iš individualios veiklos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka)
Apskaičiuojant individualia veikla besiverčiančio gyventojo apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka atimama:
1) neapmokestinamosios pajamos.
Pajamos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, yra išvardintos GPMĮ 17 straipsnyje. Individualios veiklos neapmokestinamosiomis pajamomis gali būti, pavyzdžiui, pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, išaugintos, taip pat išaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, kai tokia veikla GPMĮ nustatyta tvarka yra įregistruota kaip individuali veikla. Taip pat ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą.

2) pajamos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą.
Jeigu gyventojas be kitų individualios veiklos rūšių vertėsi ir individualia veikla pagal verslo liudijimą, tai apskaičiuojant visų individualios veiklos rūšių apmokestinamąsias pajamas, pajamos iš individualios veiklos pagal verslo liudijimą atimamos iš visų individualios veiklos rūšių pajamų, nes už pajamas už individualią veiklą pagal verslo liudijimą fiksuoto dydžio pajamų mokestis jau buvo sumokėtas prieš įsigyjant verslo liudijimą.
3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu.
Gyventojas turi teisę pats nuspręsti – atimti ar neatimti iš individualios veiklos pajamų leidžiamų atskaitymų. Nuo jo apsisprendimo priklauso koks pajamų mokesčio tarifas – 15 proc. ar 33 proc. bus taikomas apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas (žr. VI skyrių).
4) metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPMPD), apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas – GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu gyventojo pajamos per mokestinį laikotarpį yra vien iš veiklos, vykdomos turint verslo liudijimą, tai mokestiniam laikotarpiui pasibaigus jam netaikomas nei MNPD, nei MPNPD.
5) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šiame straipsnyje nustatyta, kad gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs pajamų iš individualios veiklos (išskyrus iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), turi galimybę sumažinti savo metines apmokestinamąsias pajamas, atimdamas riboto dydžio (ne daugiau kaip 25 procentus sumos, apskaičiuotos iš visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 str. 1 dalyje nurodytas sumas) išlaidas, išvardytas GPMĮ 21 straipsnyje, t. y. gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, taip pat sumas, sumokėtas už studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijas), išlaidas už vieną per tris metus įsigytą kompiuterį su programine įranga.

15 schema

*Schemoje pateiktas gyventojo, gavusio pajamų tik iš individualios veiklos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas.

10.2. Ūkininkų ir jų partnerių deklaracijos teikimo ypatumai

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją privalo pateikti ūkininkas ir jo partneriai iš Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotame ūkininko ūkyje vykdytos žemės ūkio veiklos gavę didesnių pajamų kaip 24 pagrindinių NPD (toliau – PNPD) suma (2004 metais 24 PNPD yra 6960 Lt ( 24 x 290 )).
24 PNPD suma (6960 Lt) taikoma kiekvieno asmens (ūkininko ir jo partnerių) gautoms pajamoms. Į šias pajamas neįskaitomos tiesioginės ar kompensacinės išmokos (t.y.piniginė parama), mokamos pagal LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą (Žin., Nr. 72 – 3009, toliau – ŽŪKPĮ) ar kitus tokios paramos teikimą reglamentuojančius teisės aktus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-191 (Žin., 2004, Nr.185-6871) patvirtintas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas. Šiame įsakyme numatyta, kad tiesioginės ir kompensacinės išmokos, išmokėtos pagal ŽŪKPĮ bei kitus tokių išmokų išmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus, neprivalo būti deklaruojamos, jeigu tokių išmokų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10000 Lt.
Vadinasi, deklaraciją pateikti turi ir tas ūkininkas, kuris iš ūkininko ūkyje vykdytos veiklos gavo mažesnes pajamas nei 24 PNPD (6960 Lt), tačiau kuris gavo tiesioginių ar kompensacinių išmokų (piniginę paramą), kurių suma per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 10000 Lt.

1 pavyzdys

2 pavyzdys

Ūkininkas 2004 metais gavo: 5500 Lt už suteiktas paslaugas žemės ūkiui, 2000 Lt tiesioginę išmoką už ekologiškai švarių žemės ūkio produktų gamybą ir susigrąžino įsigytų degalų 1500 Lt akcizo mokestį. Gautų pajamų iš ūkininko ūkio veiklos suma (5500 Lt) yra mažesnė už 6960 Lt, todėl deklaracijos teikti nereikia (susigrąžinto akcizo mokesčio sumos prie gautų iš žemės ūkio veiklos pajamų nepridedamos, nes tai yra susigrąžinta mokesčio suma ir ji nelaikoma pajamomis; tiesioginės išmokos su pajamomis iš ūkininko ūkio vykdytos žemės ūkio veiklos pajamomis deklaravimo tikslais nesumuojamos).

3 pavyzdys

Ūkininkas 2004 metais gavo: 6900 Lt už parduotą žemės ūkio produkciją ir 1000 Lt kompensacinę išmoką už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, išmokėtą pagal ŽŪKPĮ. Bendra pajamų iš žemės ūkio veiklos suma – 6900 Lt ir ji yra mažesnė už 24 PNPD (6960 Lt), todėl deklaracijos pateikti nereikia.

4 pavyzdys

Ūkininkas 2004 metais gavo: 6000 Lt už parduotą žemės ūkio produkciją ir 11000 Lt kompensacinę išmoką už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, išmokėtą pagal ŽŪKPĮ. Ūkininkas privalo pateikti deklaraciją, kadangi gauta kompensacinės išmokos suma viršija 10000 Lt.

Deklaraciją turi pateikti ūkininkas, kurio vardu įregistruotas ūkininko ūkis ir jo partneriai, t.y. gyventojai, kurie kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal su juo sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir Ūkininkų ūkio registre yra įregistruoti kaip ūkininko partneriai.
Ūkininko sutuoktinis, su kuriuo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis nesudaryta, privalo pateikti deklaraciją tuo atveju, jeigu Ūkininkų ūkio registre jis yra nurodytas kaip partneris.
Deklaracijos teikimo klausimą sprendžia savo nuožiūra tiek ūkininkas, tiek ir kiekvienas jo partneris, atsižvelgdamas kiekvienas į savo pajamų dydį, t. y. deklaraciją turi pateikti tas ūkininkas, kuris iš žemės ūkio veiklos gavo didesnių kaip 24 PNPD pajamų, taip pat tas jo partneris, kuris dirbdamas pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, asmeniškai uždirbo iš žemės ūkio veiklos daugiau kaip 24 PNPD (6960 Lt) pajamų.
Jeigu ūkininkas ir jo partneriai per mokestinį laikotarpį gavo tik neapmokestinamųjų pajamų iš Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotame ūkininko ūkyje vykdytos žemės ūkio veiklos, ir kitų, pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskirtų pajamų, gali užpildyti ir pateikti deklaracijos FR0462S0 formą ir jos FR0462 N priedą.
1. Pirmiausia turi būti užpildomas tos deklaracijos FR0462N priedas.
2. Paskui užpildoma pati deklaracijos FR0462S0 forma:
– į deklaracijos 17 laukelį perkeliama FR0462N priedo N4 laukelyje įrašyta suma (ar visų priedo lapų N4 laukelių suma).
Į šį FR0432S0 priedą ūkininkas ir jo partneriai kiekvienas turi įrašyti iš ūkininko ūkyje vykdytos žemės ūkio veiklos gautą pajamų sumą ir kitas pagal GPMĮ 17 str. 1 d. neapmokestinamosioms pajamoms priskirtas pajamas, kurias gavo per mokestinį laikotarpį, pvz., pardavė ne individualios veiklos turtą, kuriam privaloma teisinė registracija ir šis turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš 3 metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, gavo dovanų iš vaikų, tėvų ir pan.

Duomenys apie gautas neapmokestinamųjų pajamų sumas (Lt, ct) iš ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdytos žemės ūkio veiklos turi būti nurodomi iš apskaitos dokumentų, žiniaraščių, žurnalų, sąskaitų ar kitų dokumentų, kuriuos ūkininkas privalo turėti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 (Žin., 1999, Nr. 104-2989) patvirtinta Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos tvarka. Ūkininkas ir jo partneriai turi nurodyti per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautas žemės ūkio produkcijos ar paslaugų realizavimo sumas, neatsižvelgiant į tai, kada ši produkcija ar paslaugos buvo suteiktos.

Pajamos, gautos iš ūkininko ūkio, įregistruoto Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdytos žemės ūkio veiklos (įskaitant ir tas pajamų sumas, kurios buvo gautos kaip subsidijos, susijusios su vykdoma ūkininko ūkio veikla), turi būti pažymimos pajamų rūšies kodu „91“. Tos pajamų sumos, kurios buvo gautos kaip piniginė parama, turi būti pažymimos pajamų rūšies kodu “70”.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1572 ,,Dėl Akcizo už gazolius ir (arba) jų pakaitalus grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Akcizo už gazolius ir (arba) jų pakaitalus grąžinimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 108-3934) ūkininkui grąžintas sunaudotų degalų akcizas neturi būti deklaruojamas, nes pagal GPMĮ 5 straipsnio nuostatas, grąžintas mokestis nėra pajamų mokesčio objektas.

FR0462 N priedo užpildymo pavyzdys

Gyventojas 2004 metai gavo:
– 75 000 Lt pajamų iš ūkininko ūkyje vykdytos žemės ūkio veiklos: (40 000 Lt – iš žemės ūkio produkcijos realizavimo prekyvietėje, 25 000 Lt – iš įmonės ,,Z” ir 10 000 Lt – iš Lenkijos Respublikoje esančios įmonės ,,X”).
– 80 000 Lt buto pardavimo pajamų ( butas įsigytas anksčiau kaip prieš 3 metus iki pardavimo dienos).

FR0462N priedas turi būti užpildytas taip:
Duomenys apie gautas pajamas iš ūkininko ūkyje vykdytos žemės ūkio veiklos turi būti įrašyti 3 – jose eilutėse, nes tos pačios rūšies pajamos gautos iš skirtingų šaltinių:
1 eilutėje:
N1 laukelyje – 91 (t.y. kodas, skirtas ūkininko ir jo partnerių pajamoms iš ūkininko ūkyje vykdomos veiklos pažymėti),
N2 laukelis nepildomas ( nes pajamos gautos Lietuvoje),
N3 laukelyje – 40 000 (gauta pajamų suma),
2 eilutėje:
N1 laukelyje – 91 (t.y. kodas, skirtas ūkininko ir jo partnerių pajamoms iš ūkininko ūkyje vykdomos veiklos pažymėti),
N2 laukelis nepildomas ( nes pajamos gautos Lietuvoje),
N3 laukelyje – 25 000 (gauta pajamų suma),
3 eilutėje:
N1 laukelyje – 91 (t.y. kodas, skirtas ūkininko ir jo partnerių pajamoms iš ūkininko ūkyje vykdomos veiklos pažymėti),
N2 laukelyje – PL ( pajamos, gautos iš užsienio, todėl nurodomas Lenkijos kodas),
N3 laukelyje –10 000 (gauta pajamų suma),
4 eilutėje – duomenys apie gautas pajamas už parduotą ne individualios veiklos turtą:
N1 laukelyje – 11 (t.y. kodas, skirtas ne individualios veiklos nekilnojamojo daikto pardavimo pajamoms pažymėti),
N2 laukelis nepildomas ( nes pajamos gautos Lietuvoje),
N3 laukelyje – 80 000 (gauta pajamų suma),
N4 laukelyje – 155 000 ( N3 laukelių suma),
N5, N6, N7 laukeliai nepildomi, nes šiuo atveju nebuvo išskaičiuota (sumokėta) pajamų mokesčio suma.

Užpildžius FR0462N priedą, pildoma deklaracijos FR0462S0 forma

– Ūkininko (partnerio) bendrieji duomenys: turi būti įrašomas vardas (-ai) ir pavardė (-ės), nuolatinės gyvenamosios vietos adresas deklaracijos pateikimo metu, praėjusio mokestinio laikotarpio gruodžio 31 d. turėtos nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės kodas, telefono numeris, sutuoktinio asmens kodas, deklaracijos pildymo data (metai, mėnuo ir diena), mokestinis laikotarpis (kalendoriniai metai), kurio pajamos deklaruojamos.

– Neapmokestinamųjų pajamų suma (Lt, ct), gauta per mokestinį laikotarpį (perkeliama FR0462N priedo N4 laukelyje įrašyta suma ar visų priedo lapų N4 laukelių suma, žr. FR0462N priedo užpildymo pavyzdį: buvo užpildytas FR0462N priedo 1 lapas, kurio N4 laukelyje yra įrašyta 155 000 Lt, į deklaracijos FR0462S0 17 laukelį taip pat turi būti įrašyta 155 000 Lt).

Deklaraciją turi pasirašyti ūkininkas (partneris), kuriam nustatyta prievolė pateikti deklaraciją. Deklaracijos pabaigoje tam skirtoje vietoje turi būti nurodomas ūkininko (partnerio) vardas ir pavardė. Jeigu užpildyti deklaraciją įstatymų nustatyta tvarka yra pavesta įgaliotam asmeniui, tai ją pasirašyti ir nurodyti savo vardą bei pavardę turi tas įgaliotas asmuo. Tokiu atveju prie deklaracijos turi būti pridedamas notaro patvirtintas įgaliojimas.
Jeigu ūkininkas ir jo partneriai per mokestinį laikotarpį gavo ne tik neapmokestinamųjų pajamų, bet ir pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio nuostatas apmokestinamos 15 arba 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, tai reikia pildyti ir pateikti apmokestinamoms pajamoms įrašyti skirtą atitinkamą (FR0462, FR0462S15 ar FR0462S33) deklaracijos ir priedų formas, atsižvelgiant į tai, kokių pajamų gavo ir pagal kokius pajamų mokesčio tarifus (15 ar 33 proc.) tos pajamos yra apmokestinamos.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2003-01-01 iki 2003-03-31 pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43 – 1358) 2 str. 4 punktą žemės ūkio veiklos sąvoka apėmė ir miškininkystės veiklą. 2003-04-01 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo redakcija (Žin., 2002, Nr. 123 – 5537). Pagal šio įstatymo 2 straipsnį, ūkininkas – tai fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Žemės ūkio veiklos sąvoka, apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72 – 3009) 2 straipsnyje, pagal kurį nuo 2003-04-01 miškininkystės veikla nepriskiriama žemės ūkio veiklai. Todėl pajamos, gautos iš miškininkystės veiklos nuo 2003-04-01 laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.

4 pavyzdys

Tarkime, ūkininkas 2004 metais gavo: 2000 Lt už parduotus gyvulius ir 4000 Lt iš miškininkystės individualios veiklos, vykdytos po 2003-04-01. Bendra gautų pajamų suma neviršija 6960 Lt, tačiau miškininkystės veikla nėra priskiriama žemės ūkio veiklai. Tokiu atveju deklaraciją pateikti būtina, neatsižvelgiant į gautų pajamų dydį.
Pastaba: Pagal GPMĮ 8 straipsnio nuostatas, gautos sumos pripažįstamos pajamomis jų gavimo momentu, todėl deklaraciją būtų privaloma teikti ir tuo atveju, jei miškininkystės veikla buvo vykdoma iki 2003-03-31, tačiau apmokėjimo sumas ūkininkas gavo po 2003-03-31.

Ūkininko gautų pajamų už medienos pardavimą apmokestinimas priklauso:
 ar ūkininkas vykdo individualią miškininkystės veiklą, t. y. ar jis AVMI pagal gyvenamąją vietą yra pateikęs tinkamai užpildytą fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčių mokėtojų registre FR0039 formą ir nurodęs veiklos kodą 02.01 ,,Miškininkystė ir medienos ruoša“. Šiuo atveju, gautos pajamos už medienos pardavimą apmokestinamos 15 arba 33 proc. pajamų mokesčio tarifu. Tai priklauso nuo to, ar ūkininkas nusprendžia atimti leidžiamus atskaitymus – tada gautas skirtumas (iš gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus) apmokestinamas 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, ar jis nusprendžia neatimti leidžiamų atskaitymų – tada visos gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu;
 ar ūkininkas parduoda ar kitaip perleidžia nuosavybėn medieną kaip ne individualios veiklos turtą. Šiuo atveju 15 proc. pajamų mokestį nuo pardavimo sumos, viršijančios 24 PNPD (6960 Lt) išskaičiuoja išmokas išmokantis asmuo, tačiau ūkininkas tuo atveju gali kreiptis į AVMI dėl apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo ir pajamų mokesčio perskaičiavimo, atimant medienos įsigijimo išlaidas ir išlaidas, kurias ūkininkas patyrė įsigydamas medieną.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2003-12-12 įsigaliojo pakeistas GPMĮ 22 straipsnis (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. IX-1848, Žin., 2003, Nr. 116-5254), kuriame papildytas A klasės pajamų rūšių, nuo kurių pajamų mokestį privalo išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą išmokas išmokantis asmuo, sąrašas. Nustatyta, kad nuo 2003-12-12 tiek nuo individualios veiklos, tiek ne nuo individualios veiklos pajamų, išmokamų gyventojams:

už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką,

už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn apvaliąją medieną,
15 proc. pajamų mokestį nuo visos išmokamos sumos privalo išskaičiuoti išmokas išmokantis asmuo ir išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą sumokėti į biudžetą.

Šiuo atveju ūkininkas gali:
 gavęs ne individualios veiklos nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, kreiptis į AVMI ir prašyti perskaičiuoti pajamų mokestį, t. y. kad pajamų mokestis būtų apskaičiuojamas iš gautų pajamų atimant GPMĮ 19 straipsnyje nustatytas išlaidas. Iš gautų pajamų gali būti atimta medienos įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su medienos pardavimu. Medienos įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant medieną, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su medienos įsigijimu. Pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, tokioms pajamoms ūkininkas gali pritaikyti 24 PNPD, t. y. 6960 Lt;
 jeigu nenukirsto miško, apvalios medienos pardavimo pajamos išmokamos ūkininkui, kuris vykdo tokios rūšies individualią veiklą, tai jis pajamų mokestį gali perskaičiuoti savo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje iš pajamų atimdamas leidžiamus atskaitymus, jeigu yra pasirinkęs 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Leidžiamiems atskaitymams jis gali priskirti apvaliosios medienos paruošimui (medžių nukirtimui, nugenėjimui, supjaustymui, išvežimui iš biržės ir pan.) patirtas išlaidas.
Ūkininkas, gavęs pajamų iš vykdomos individualios miškininkystės veiklos, pildo deklaracijos FR0462V priedą ir:
 deklaracijos FR0462S33 formą, jeigu nusprendė iš individualios veiklos pajamų atimti leidžiamus atskaitymus;
 deklaracijos FR0462S15 formą, jeigu nusprendė iš individualios veiklos pajamų neatimti leidžiamų atskaitymų;
 deklaracijos FR0462 formą, jeigu be individualios veiklos pajamų gavo ir kitokių pajamų, apmokestinamų taikant abu (33 ir 15 proc.) mokesčio tarifus. Taip pat šią deklaracijos formą gali pildyti visais atvejais.
Ūkininkas, gavęs pajamų iš miško pardavimo, kai gautų pajamų suma ir to miško įsigijimo kainos ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas viršija 24 PNPD per mokestinį laikotarpį, turi pildyti ir pateikti apmokestinamosioms pajamoms įrašyti skirtą FR0462T priedą ir atitinkamą deklaracijos formą (FR0462S15 arba FR0462).

10.3. Individualios veiklos pajamų, gautų užsienio valstybėse, deklaravimo ypatumai

Deklaracijos FR0462V priede taip pat turi būti nurodomos pajamos, gautos iš individualios veiklos užsienio valstybėse.
FR0462V priedo I skyrius turi būti užpildomas, kai gyventojas iš individualios veiklos pajamų atima GPMĮ 18 straipsnyje nurodytus leidžiamus atskaitymus.
V1 laukelyje turi būti įrašomas individualios veiklos rūšies, kurią vykdydamas Lietuvos gyventojas gavo pajamų užsienio valstybėse, rūšies kodas.
Atskirose FR0462V priedo eilutėse turi būti nurodomos individualios veiklos pajamos, gautos:
 iš tos pačios individualios veiklos rūšies Lietuvoje ir užsienio valstybėse ne per nuolatinę bazę (t. y. iš šaltinio užsienio valstybėje), jeigu iš gautų pajamų užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas mokestis. Jeigu užsienio valstybėje pajamų mokestis nebuvo išskaičiuotas, tai pajamos gautos tiek Lietuvoje, tiek iš šaltinio užsienio valstybėje nurodomos vienoje eilutėje;
 iš tos pačios individualios veiklos rūšies užsienio valstybėje per nuolatinę bazę (t. y. iš šaltinio užsienio valstybėje, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas individualią veiklą vykdo nuolat ir yra ją įregistravęs užsienio valstybėje, tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka, toliau – užsienyje registruota veikla).

1 pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas teikė verslo konsultavimo paslaugas Rusijoje, neįregistravęs ten veiklos. Pagal Rusijos teisės aktus iš jo gautų pajamų išmokas išmokėjęs asmuo išskaičiavo pajamų mokestį. Šiuo atveju tos pačios individualios veiklos rūšies pajamos, gautos Lietuvoje ir Rusijoje, turi būti nurodomos atskirose FR0462V priedo eilutėse.

Jeigu tos pačios rūšies individuali veikla vykdoma skirtingose užsienio valstybėse, tai skirtingose užsienio valstybėse vykdomos veiklos pajamos taip pat turi būti nurodomos atskirose šio priedo I skyriaus eilutėse.
V2 laukelyje iš šio priedo antroje lapo pusėje pateikto užsienio valstybių kodų sąrašo turi būti įrašomas atitinkamas užsienio valstybės kodas. Kodas įrašomas tik tuo atveju, kai nuo iš šaltinio užsienio valstybėje gautų pajamų buvo išskaičiuotas mokestis ir nuolatinis Lietuvos gyventojas pageidauja tą mokestį atskaityti iš Lietuvoje mokėtino mokesčio ir turi užsienio valstybės mokesčio administratoriaus pažymą apie toje užsienio valstybėje sumokėtą mokestį.
V3 laukelyje turi būti įrašoma vykdant V1 laukelyje nurodytos rūšies individualią veiklą iš šaltinio užsienio valstybėje ir iš užsienyje registruotos veiklos gautų pajamų suma (Lt, ct), neatėmus leidžiamų atskaitymų ir išmokas išmokėjusio asmens išskaičiuoto arba paties nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėto pajamų mokesčio.
V4 laukelyje turi būti įrašoma su atitinkamame V3 laukelyje nurodytomis, iš šaltinio užsienio valstybėje ir iš užsienyje registruotos individualios veiklos gautomis pajamomis susijusių GPMĮ 18 straipsnyje nurodytų leidžiamų atskaitymų suma. Jeigu Lietuvos gyventojas vykdė užsienyje registruotą veiklą ir iš jo pajamų toje valstybėje buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, atėmus toje valstybėje nustatytus leidžiamus atskaitymus, tai V4 laukelyje turi būti įrašoma ne užsienio valstybėje atimtų leidžiamų atskaitymų suma, o GPMĮ 18 straipsnyje nurodyti leidžiami atskaitymai nuo toje užsienio valstybėje uždirbtų pajamų.

2 Pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas teikė verslo konsultavimo paslaugas Rusijoje, įregistravęs Rusijoje savo individualią veiklą. Taip pat gyventojas įregistravo Lietuvoje šią individualią veiklą. Pagal Rusijoje galiojančius teisės aktus, apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, jis gali iš pajamų atimti 6000 Lt leidžiamų atskaitymų. Tačiau pagal GPMĮ 18 straipsnį ir pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo duomenis, nuolatinis Lietuvos gyventojas patyrė 5000 Lt išlaidų nakvynei, dalyvavimui konferencijose, kelionėms ir pan. Vadinasi, FR0462V priedoV4 laukelyje turi būti įrašyta 5000 Lt leidžiamų atskaitymų suma.

V5 laukelyje turi būti įrašoma vykdant V1 laukelyje nurodytos rūšies individualią veiklą užsienio valstybėje gautų apmokestinamųjų pajamų (Lt, ct) suma, kuri apskaičiuojama taip: iš V3 laukelyje įrašytos pajamų sumos atimama V4 laukelyje įrašyta leidžiamų atskaitymų suma, bet ne didesnė už V3 laukelyje įrašytą sumą.
V6 laukelyje turi būti įrašoma Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį iš visų rūšių (nurodytų šio priedo I skyriuje) individualios veiklos užsienio valstybėje gauta apmokestinamųjų pajamų suma (Lt, ct), kuri turi būti lygi priedo visų eilučių V5 laukelių sumai.
Jeigu Lietuvos gyventojas individualią veiklą vykdė tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, tai V6 laukelyje turi būti įrašoma visų eilučių V5 laukelių suma.
V7, V8 ir V9 laukeliai nepildomi tuo atveju, kai pajamų mokestis nuo apmokestinamųjų pajamų sumokamas užsienio valstybėje, nes nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų iš individualios veiklos užsienio valstybėje, atskaitytinas pajamų mokestis skaičiuojamas FR0462U priedo ,,Lietuvoje atskaitytino užsienio valstybėje išskaičiuoto (sumokėto) mokesčio apskaičiavimas“).
FR0462V priedo II skyrius užpildomas, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas iš individualios veiklos pajamų neatima GPMĮ 18 straipsnyje nurodytų leidžiamų atskaitymų.
V10 laukelyje turi būti įrašomas individualios veiklos rūšies, kurią vykdydamas nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo pajamų užsienio valstybėse, kodas.
Atskirose FR0462V priedo eilutėse turi būti nurodomos individualios veiklos pajamos, gautos:
 iš tos pačios individualios veiklos rūšies Lietuvoje ir iš šaltinio užsienio valstybėje, jeigu iš gautų pajamų užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas mokestis;
 iš tos pačios individualios užsienyje registruotos veiklos.

3 Pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdė statybos ir remonto darbus Lietuvoje ir Rusijoje. Pagal Rusijos teisės aktus iš jo gautų pajamų išmokas išmokėjęs asmuo išskaičiavo arba pats nuolatinis Lietuvos gyventojas sumokėjo pajamų mokestį. Šiuo atveju tos pačios individualios veiklos rūšies pajamos, gautos Lietuvoje ir Rusijoje, turi būti nurodomos atskirose FR0462V priedo eilutėse.

Jeigu tos pačios rūšies individuali veikla vykdoma skirtingose užsienio valstybėse, tai skirtingose užsienio valstybėse vykdomos veiklos pajamos taip pat turi būti nurodomos atskirose šio priedo II skyriaus eilutėse.
V11 laukelyje iš šio priedo antroje lapo pusėje pateikto užsienio valstybių kodų sąrašo turi būti įrašomas atitinkamas užsienio valstybės kodas. Kodas įrašomas tik tuo atveju, kai iš šaltinio užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas mokestis, kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas pageidauja atskaityti iš Lietuvoje mokėtino mokesčio ir jis turi tos užsienio valstybės mokesčio administratoriaus pažymą apie toje užsienio valstybėje sumokėtą mokestį.
V12 laukelyje turi būti įrašoma vykdant V10 laukelyje nurodytos rūšies individualią veiklą užsienio valstybėje gautų pajamų suma, neatėmus išmokas išmokėjusio asmens išskaičiuoto arba paties Lietuvos gyventojo sumokėto pajamų ar jam tapataus mokesčio.

4 Pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas vertėsi konsultacine individualia veikla ir Suomijos firmai šioje valstybėje teikė konsultacines paslaugas. Iš pajamų, gautų už paslaugas, Suomijos firma išskaičiavo pajamų mokestį. FR0462V priedo atskiros eilutės V11 laukelyje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi įrašyti Suomijos kodą – SI, o V12 laukelyje – visą apskaičiuotą už konsultacines paslaugas sumą, neatskaičius Suomijos firmos išskaičiuoto pajamų mokesčio.

V13 laukelyje turi būti įrašoma Lietuvos gyventojo per mokestinį laikotarpį verčiantis visų rūšių (nurodytų šio priedo lapo II skyriuje) individualia veikla užsienio valstybėse gautų apmokestinamųjų pajamų suma, kuri turi būti lygi šio priedo lapo II skyriaus visų V12 laukelių sumai.
V14, V15 ir V16 laukeliai nepildomi tuo atveju, kai pajamų mokestis nuo apmokestinamųjų pajamų sumokamas užsienio valstybėje, nes nuo apmokestinamųjų pajamų, gautų iš individualios veiklos užsienio valstybėje, atskaitytinas pajamų mokestis skaičiuojamas FR0462U priede.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, norėdamas iš Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos atskaityti užsienio valstybėje sumokėtą (išskaičiuotą) pajamų mokestį, nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą užsienio valstybėje, turi pildyti deklaracijos FR0462U priedą. Tam, kad gyventojas galėtų atskaityti užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą užsienio valstybėje, turi būti įvykdytos GPMĮ 37 straipsnyje nustatytos sąlygos:
 su šia valstybe yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ši valstybė įtraukta į sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 293 ,,Dėl užsienio valstybių, kuriose sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą galima atskaityti iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos, sąrašo patvirtinimo” (Žin.,2002, Nr. 94 – 4052; Žin., 2003, Nr. 100 –4515; Žin.,2004, Nr.23 –722);
 nuolatinis Lietuvos gyventojas pateikia užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie toje valstybėje per mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų iššskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio sumą.
Pajamos, gautos vykdant individualią veiklą užsienio valstybėje, su kuria sudarytoje ir taikomoje tarptautinėje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje numatytas atleidimo nuo pajamų mokesčio metodas (Latvija ir Estija), turi būti nurodomos FR0462N priede.
Plačiau metinės Deklaracijos pildymo tvarka išdėstyta VMI prie FM viršininko įsakymais patvirtintuose metinės Deklaracijos užpildymo, pateikimo ir tikslinimo metodiniuose nurodymuose, kuriuos galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje (www.vmi.lt). Be to, atskirų metinės Deklaracijos formų ir jų priedų užpildymo metodiniai nurodymai išleisti atskirais leidiniais, kuriuos galima įsigyti apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose.

XI. ĮREGISTRAVIMAS PVM MOKĖTOJU

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; Žin., 2004, Nr. 17-505) prievolė skaičiuoti ir mokėti pridėtinės vertės (toliau- PVM) mokestį yra nustatyta ir gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą ir gaunantiems pajamas iš vykdomos ekonominės veiklos. Be to, pagal PVM įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2004 m. gegužės 1 d., gyventojams, neesantiems PVM mokėtojais, įsigijusiems prekių iš Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais.

PVM mokėtojais privalo registruotis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantys nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir užsienio fiziniai asmenys.

PVM yra apmokestinamos gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, gaminančių žemės ūkio produkciją, užsiimančių kitokia gamybine ar komercine veikla, gautos pajamos už vykdant šią veiklą parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas, t.y. PVM apmokestinamos :
1) gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą, gautos pajamos už parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas (asmenys, įsigiję verslo liudijimą prekybai, gamybai, statybai ir pan.) ;
2) gyventojų, vykdančių savarankišką kūrybą (rašytojų, kompozitorių, ir pan.) gautas atlygis;
3) profesinę veiklą vykdančių gyventojų (advokatų, notarų, gydytojų, projektuotojų, teismo antstolių ir pan.) gautas atlygis;
4) sporto veiklą vykdančio gyventojo (sportininko) gautas atlygis;
5) atlikėjo veiklą vykdančio gyventojo (aktoriaus, muzikanto, dainininko ir pan.) gautas atlygis;
6) ūkininkų gautas atlygis iš žemės ūkio produkcijos gamybos;
7) kita veikla besiverčiančių gyventojų gautas atlygis.
Šie gyventojai registruotis PVM mokėtojais privalo tuomet, kai bendra atlygio už vykdant paminėtą ekonominę veiklą patiektas prekes ir/arba suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt. Kai bendra atlygio suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 100 000 Lt, tai gyventojai turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, atlygis už kurias sudarė 100 000 Lt sumą, PVM neskaičiuojamas.

Kai gyventojų gauta bendra atlygio suma neviršija 100 000 litų, tai jie gali registruotis PVM mokėtojais savanoriškai.

Skaičiuojant 100 000 Lt atlygio ribą, reikia atsižvelgti į tai, kad jei už parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas sumokama iš karto po jų pardavimo ar paslaugų suteikimo, tai į minėtą paskutinių 12 mėnesių gauto (gautino) atlygio sumą yra įtraukiamas apskaičiuotas atlyginimas už parduotas prekes ir/ar suteiktas paslaugas faktišku šio atlyginimo gavimo momentu. O jeigu paslaugos suteikiamos ar prekės parduodamos ankščiau nei gaunamas atlyginimas, tai apskaičiuotas atlyginimas įtraukiamas į atlygio sumą tuo momentu, kada atliekama paslauga ar parduodama prekė (pvz., kai atlikti statybos darbai ar kitos paslaugos, įforminamos statybos darbų ar kitų paslaugų atlikimo aktu, o atlyginimas už minėtus darbus šalių susitarimu sumokamos vėliau).

Kai gyventojas prieš prekių pardavimą ar paslaugų teikimą gauna iš pirkėjo (kliento) visišką ar dalinį apmokėjimą – avansą, tai gautas avansas į minėtą 100 000 Lt sumą neįtraukiamas. Pardavus prekes ar suteikus paslaugas, už kurias buvo gautas avansas, turi būti išrašytas dokumentas, kuriame būtų užfiksuotas prekių pardavimo (paslaugų suteikimo) momentas, o dokumente nurodyto atlyginimo už prekes (paslaugas) suma turi būti įtraukiama į minėtą 100 000 Lt sumą (gautas avansas, neviršijantis dokumente nurodyto atlyginimo už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sumos, tampa apmokėjimu už parduotas prekes (suteiktas paslaugas).
Skaičiuojant 100 000 Lt atlygio ribą yra atsižvelgiama į visą apskaičiuotą atlyginimą už gyventojo tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas), neatėmus jo paties sumokėto arba mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėto pajamų mokesčio sumos.

Tuo atveju, kai gyventojas vykdo individualią veiklą ir kitokią ekonominę veiklą pvz.: gauna autorinį atlyginimą, tai skaičiuojant 100 000 Lt ribą yra atsižvelgiama į atlygį gautą iš vykdomos individualios veiklos, autorinį atlyginimą ir atlygį iš kitos vykdomos ekonominės veiklos.

1 pavyzdys

Gyventojas 2003 metų birželio – gruodžio mėnesiais gavo 45 000 Lt autorinio atlyginimo. Nuo 2004 m. sausio mėnesio įregistravo baldų gamybos individualią veiklą. 2004 m. sausio- gegužės mėnesį iš šios veiklos gavo 60 000 Lt atlygį .
Atsižvelgiant į tai, kad gyventojo bendras atlygis iš individualios veiklos ir autorinio atlyginimo per paskutiniuosius 12 mėnesių (nuo 2003 m. mėnesio iki 2004 m. gegužės mėnesio) viršijo 100 000 Lt, t.y. sudarė 105 000 Lt, šis gyventojas privalo gegužės mėnesį nuo atlygio sumos, viršijančios 100 000 Lt ribą ( riba buvo viršyta 5 000 Lt , skaičiuoti PVM ir sumokėti jį į biudžetą. Šiuo atveju tai sudarytų 763 Lt (5 000 Lt x 18 proc. / (100 proc. + 18 proc. ). Šis gyventojas privalo pateikti prašymą įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

Gyventojas, apskaičiuodamas savo 12 paskutiniųjų mėnesių atlygį iš vykdomos ekonominės veiklos, į 100 000 Lt ribą neturi įtraukti gautų avansinių sumų, o taip pat ir atlygio už ilgalaikio turto, naudoto šio gyventojo ekonominėje veikloje ir už savo asmeninio turto tiekimą (pardavimą), jeigu tokie pardavimai yra atsitiktiniai sandoriai ir gyventojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla.

2 pavyzdys

Gyventojas nuo 2003 m. liepos iki gruodžio mėnesio vertėsi individualia batų gamybos veikla, o nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigijo prekybos kioske verslo liudijimą. Šio gyventojo bendras atlygis už vykdant individualią veiklą pagamintus ir realizuotus batus nuo 2003 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. sudarė 50 000 Lt , o įsigijus verslo liudijimą – 2003 m. sausio mėnesį – 8 000 Lt (iki 2003 m. liepos mėnesio šis asmuo jokios ekonominės veiklos nevykdė).

Be to, 2004 m. sausio mėnesį šis gyventojas pardavė paveldėtą butą bei ilgalaikį turtą – prekybinį kioską, naudotą ekonominėje veikloje, ir gavo atitinkamai 80 000 Lt ir 25 000 Lt atlygio.
Taigi, nors šio gyventojo bendras atlygis per 12 paskutiniųjų mėnesių sudarė 163 000 Lt (50 000 Lt +8 000 Lt + 80 000 Lt +25 000 Lt), tačiau atlygis, gautas už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes, sudarė tik 58 000 Lt (50 000 Lt + 8 000 Lt). Tokiu atveju gyventojas neturi privalomai registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

Tačiau, gyventojai, vykdantys individualią (ekonominę) veiklą, už parduodamą nekilnojamą ir kilnojamą turtą (kai šie sandoriai nėra atsitiktinio pobūdžio) turi skaičiuoti PVM, jei yra įvykdytos tokios sąlygos:

1) parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas turtas yra:

– žemė statyboms (žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai),

– nauji pastatai ar statiniai bei jų dalys (naujas pastatas ar statinys – tai nebaigtas ar baigtas pastatas ar statinys bei jų dalys – 24 mėnesius po jų užbaigimo),

– kilnojamasis turtas (pvz., automobiliai).

2) už per paskutiniuosius 12 mėnesių parduotą ar kitaip perleistą kito asmens nuosavybėn turtą gauta bendra atlyginimo suma viršija 100 000 Lt .

3 pavyzdys

Fizinis asmuo 2003 m. vasario mėnesį Vilniaus mieste įsigijo du žemės sklypus, skirtus statyboms, 2003 m. balandžio mėn. – vieną sklypą Kaune. 2004 m. liepos mėnesį minėtas fizinis asmuo Kaune įsigytą žemės sklypą parduoda už 60 000 Lt, rugpjūčio mėnesį – vieną sklypą Vilniuje – už 200 000 Lt, rugsėjo mėnesį parduoda dar vieną sklypą Vilniuje – už 350 000 Lt.
Šiuo atveju, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo prasme, fizinio asmens vykdomai veiklai (sklypų pardavimui) būdingas atsikartojamumas, tęstinumas, ir laikoma, kad fizinis asmuo vykdo ekonominę veiklą, kuri yra PVM objektas. Tačiau pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio nuostatas asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, tampa privalomu PVM mokėtoju, kai jo atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių viršija 100 000 Lt ribą. Vadinasi, pateiktu atveju fizinis asmuo privalomu PVM mokėtoju tampa tik po to, kai parduoda antrąjį žemės sklypą, t. y. 2004 metų rugpjūčio mėnesį.

Nuo 2004-05-01, Lietuvai tapus ES valstybe nare, PVM mokėtojais privalo registruotis ir tokie gyventojai (ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, ir gyventojai, vykdantys ekonominę veiklą (besiverčiantys individualia, profesine, sporto, žemės ūkio ar kitokia veikla), kurie iš ES valstybių narių PVM mokėtojų ar kitų apmokestinamųjų asmenų, kurie privalo registruotis PVM mokėtojais, įsigyja prekes ir visų įsigytų prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino ES valstybėje, iš kurios prekės buvo atgabentos) einamaisiais kalendoriniais metais yra didesnė kaip 35 000 Lt. Jeigu gyventojų įsigytų prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais nebuvo didesnė kaip 35 000 Lt ir einamaisiais metais nenumato šios ribos viršyti, tai šie asmenys PVM mokėtojais gali užsiregistruoti savanoriškai. Skaičiuojant iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių vertę, atsižvelgiama tik į tų prekių vertę, kurių pardavėjai yra ekonominę veiklą vykdantys kitų ES valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie pagal savo valstybės teisės aktus yra įregistruoti arba turi būti įregistruoti PVM mokėtojais.

Gyventojai, privalomai arba savanoriškai PVM mokėtojais registruojami pagal Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą /išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisykles, kurios yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. VA-46 ( Žin., 2004, Nr. 55-1924, Nr. 65-2331 ).

Visi gyventojai, privalomai ar savanoriškai įsiregistravę PVM mokėtojais (įskaitant ir tuos, kurie PVM mokėtojais įsiregistravo dėl to, kad įsigyja prekes iš kitų ES valstybių narių) privalo skaičiuoti ir deklaruoti ne tik iš ES valstybių narių įsigyjamų prekių pardavimo PVM, bet ir savo parduotų prekių ir/ar suteiktų paslaugų pardavimo PVM. Taigi, šie gyventojai tampa PVM mokėtojais, privalančiais teikti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijas ir PVM įstatymo nustatyta tvarka mokėti į biudžetą apskaičiuotą PVM, ir vykdyti kitas PVM mokėtojui nustatytas teises ir pareigas.

4 pavyzdys

Gyventojas, besiverčiantis individualia prekybos veikla ir neįsiregistravęs PVM mokėtoju, nes atlygis iš jo vykdomos veiklos per metus (per paskutinius 12 mėnesių) nesiekė 100 000 Lt, savo vykdomai prekybinei veiklai iš Vokietijos ir Lenkijos įmonių bei fizinių asmenų, kurie yra PVM mokėtojai savo šalyse, nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 yra įsigijęs įvairių prekių už 25 000 Lt, nuo 2004-01-01 iki 2004-04-30 šių prekių jau įsigijo už 50 000 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad gyventojas 2004 metais (iki 2004-04-30) prekių įsigijo daugiau negu už 35 000 Lt, Lietuvai tapus ES nare, jis privalo nuo 2004-05-01 užsiregistruoti PVM mokėtoju.

Gyventojas, įsiregistravęs PVM mokėtoju, Vokietijos ir Lenkijos įmonėms bei fiziniams asmenims, iš kurių perka prekes, turi pranešti savo PVM mokėtojo kodą. Šie ES valstybių asmenys, nuo 2004-05-01 išrašytuose apskaitos dokumentuose PVM neskaičiuoja.

Įsiregistravęs PVM mokėtoju toks gyventojas privalo :

– apskaičiuoti visų iš ES valstybių įsigyjamų prekių PVM, kurį nustatyta tvarka gali atskaityti;

– apskaičiuoti nuo visų savo parduotų prekių ir/ar suteiktų paslaugų pardavimo PVM;
– kas mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos teikti PVM deklaraciją ir sumokėti į biudžetą toje PVM deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

Jeigu minėtas gyventojas neįsiregistruotų PVM mokėtoju, tai:
– tiekiamoms prekėms Vokietijos ir Lenkijos įmonės ir fiziniai asmenys (kurie savo šalyse vykdo ekonominę veiklą ir yra įsiregistravę PVM mokėtojais) taikytų savo šalyse nustatytą PVM tarifą;
– nuo iš Lenkijos ir Vokietijos įsigytų prekių vertės (be PVM, sumokėto Lenkijos ir Vokietijos įmonėms) gyventojas privalėtų apskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos biudžetą 18 proc. PVM;
– pradedant ta mėnesio diena, kurią privalėjo registruotis PVM mokėtoju, gyventojas privalėtų skaičiuoti savo tiekiamų prekių ir/ar paslaugų pardavimo PVM ir sumokėti jį į biudžetą.

5 pavyzdys

Ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema (t.y. ūkininkas, kuris už savo parduotą žemės ūkio produkciją ar suteiktas žemės ūkio paslaugas turi teisę iš pirkėjų gauti 6 procentų kompensacinį PVM priedą), iš Lenkijos įmonės 2004 m. birželio mėnesį numatė už 55 000 Lt įsigyti kombainą. Atsižvelgiant į tai, kad šio ūkininko numatomo įsigyti kombaino vertė viršija 35 000 Lt, tai jis privalės įsiregistruoti PVM mokėtoju.

PVM mokėtoju įsiregistravęs ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema (toliau – ūkininkas), Lenkijos įmonei, iš kurios jis perka kombainą, turi nurodyti savo PVM mokėtojo kodą. Lenkijos įmonė, žinodama, kad kombainą parduoda PVM mokėtojui, kombaino pardavimo apskaitos dokumente PVM neskaičiuoja.

Be to, toks ūkininkas turi žinoti, kad įsiregistravęs PVM mokėtoju:

– netenka teisės gauti iš pirkėjų 6 procentų kompensacinį priedą, todėl jis privalo išsiregistruoti iš Ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, registro;

– privalo apskaičiuoti visų iš ES valstybių įsigyjamų prekių PVM ir visos savo parduodamos žemės ūkio produkcijos ir teikiamų žemės ūkio paslaugų 18 proc. pardavimo PVM;

– kas mėnesį, iki kito mėnesio 25 dienos teikti PVM deklaraciją ir sumokėti į biudžetą toje PVM deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą.

Jeigu jis neįsiregistruotų PVM mokėtoju, tai :

– Lenkijos įmonė, parduodanti jam kombainą, taikytų Lenkijoje nustatytą 22 proc. PVM tarifą;

– nuo įsigyto kombaino vertės (be PVM sumokėto Lenkijos įmonei) ūkininkas privalėtų apskaičiuoti dar ir 18 proc. PVM ir sumokėti jį į Lietuvos biudžetą;

– nuo tos dienos, kurią ūkininkas privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoju, jis neturėtų teisės gauti kompensacinio 6 procentų priedo, o nuo savo tiekiamos žemės ūkio produkcijos ir/ar žemės ūkio paslaugų vertės privalėtų skaičiuoti 18 proc. pardavimo PVM ir jį sumokėti į biudžetą.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. visiems gyventojams, įsigijusiems iš ES valstybės narės naują transporto priemonę atsiranda prievolė sumokėti į biudžetą naujos transporto priemonės įsigijimo PVM.

XII. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO TVARKA

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus individualia veikla pagal verslo liudijimus), privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už save moka patys.
Šie gyventojai moka 50 proc. bazinės pensijos (toliau – BP) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijos daliai ir 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų papildomai pensijos daliai.
Visi individualia veikla besiverčiantys gyventojai ketvirčio pajamas, nuo kurių apskaičiuojamos VSD įmokos, deklaruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikdami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 536 (Žin., 2002, Nr. 109-4848) patvirtintą Pranešimą apie savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal Formą 3b-SD.
Kadangi visų individualia veikla besiverčiančių gyventojų VSD įmokų mokėjimas ir šių įmokų dydžiai priklauso nuo ataskaitinį laikotarpį nustatytų BP ir minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžių, todėl pateikiami 2003 – 2004 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyti BP ir MMA dydžiai:

Metai Mėnuo BP VSD įmokų dydis bazinei pensijai
Lt (50 proc. BP) VSD įmokų dydis bazinei pensijai per ketvirtį
Lt VSD įmokų dydis bazinei pensijai per metus Lt MMA Lt pagal mėnesius Minimalus VSD įmokų dydis papildomai pensijos daliai per metus Lt
2003 1-04
05-12 147
152 73,50
76 I – 220,50
II – 225,50
III – 228
IV – 228
902 01-08 – 430
09-12 – 450
12 MMA – 5240

786
(5240 x 15%)
2004

01-03
04-12 152
172 76
86 I – 228
II – 258
III – 258
IV – 258
1002 01-04 – 450
04-12 – 500
12 MMA – 5800

870
(5800 x 15%)

50 procentų bazinės pensijos dydžio įmokos bazinei pensijai mokamos kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.
VSD įmokų (ir bazinei pensijos daliai, ir papildomai pensijos daliai) individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali nemokėti, jeigu atitinka šiuos kriterijus:
Individualios veiklos pajamų metinė suma (toliau – PMS). yra mažesnė už 12 MMA ir šis asmuo yra:
 Valstybinio socialinio draudimo pensininkas;
 I ar II grupės invalidas nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;
 sukakęs senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;
 gaunantis valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis įsigaliojusi;
 laisvės atėmimo vietose;
 draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (draudžiamas kaip pagal darbo sutartį dirbantis asmuo).
Pagrindinis atleidimo nuo VSD įmokų kriterijus yra vykdomos individualios veiklos PMS. Individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali būti, pvz., valstybinio socialinio draudimo pensininku ar būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo, tačiau, jeigu PMS viršija 12 MMA, jis privalo sumokėti VSD įmokas bazinės pensijos ir papildomos pensijos daliai.

1 pavyzdys

2 pavyzdys

Individualia veikla besiverčiantis gyventojas 2003 mokestiniais metais apskaičiavo 5 000 Lt PMS, kuris yra mažesnis už 12 MMA (5 240 Lt), tačiau neatitinka nė vienam iš kitų atleidimo nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo kriterijų. Šiuo atveju gyventojas nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomos pensijos daliai, tačiau moka VSD įmokas bazinės pensijos daliai.

3 pavyzdys

Individualia veikla besiverčiantis gyventojas 2003 mokestiniais metais deklaravo 6 000 Lt PMS, kuris yra didesnis už 12 MMA (5 240 Lt). Šis gyventojas yra valstybinio socialinio draudimo pensininkas. Gyventojas VSD įmokas moka ir bazinės pensijos, ir papildomos pensijos daliai.

PMS apskaičiuojama mokestiniams metams pasibaigus pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, todėl VSD įmokos papildomai pensijos daliai privalo būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (iki kitų mokestinių metų belandžio mėnesio 30 dienos). Šios įmokos nuo pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos gali būti mokamos ir avansu tai pačiais terminais, kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijos daliai (kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos). Jeigu VSD įmokos buvo mokamos avansu nuo mažesnių kaip 12 MMA pajamų, o pasibaigus mokestiniams metams nustatoma, kad PMS didesnis kaip 12 MMA, tai iki kitų metų balandžio 30 dienos turi būti sumokėtas skirtumas tarp privalomos sumokėti minimalios įmokos papildomai pensijos daliai ir avansu sumokėtos VSD įmokos.
PMS nustatoma vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis.
Individualią veiklą vykdančių asmenų PMS apskaičiuojama iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą.
Individualios veiklos pajamos deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos FR0462S15 formos priede FR0462 ,,Individualios veiklos pajamos“ (toliau – FR0462V forma).
Jeigu individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 33 proc. tarifą (iš individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamų atskaitymų sumą) PMS nustatoma iš FR0462V formos V6 laukelyje ,,Apmokestinamųjų pajamų suma“ įrašytos sumos atėmus mokėtiną 33 proc. pajamų mokestį.
Jeigu individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą (iš individualios veiklos pajamų neatėmus leidžiamų atskaitymų sumą) PMS nustatoma iš FR0462V formos V13 laukelyje ,,Apmokestinamųjų pajamų suma“ įrašytos sumos atėmus mokėtiną 15 proc. pajamų mokestį.
Nurodyta tvarka apskaičiuota PMS tik fiksuoja prievolės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmoką papildomai pensijos daliai atsiradimą, tačiau valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos ne nuo individualios veiklos PMS, o nuo šią veiklą vykdančio asmens pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui Formoje 3b-SD deklaruotos pajamų sumos, kuri negali būti mažesnė už 12 MMA (2003 metais minimalus VSD įmokų dydis papildomai pensijos daliai – 786 Lt; 2004 metais minimalus VSD įmokų dydis papildomai pensijos daliai – 870 Lt).

4 pavyzdys

Gyventojas, vykdydamas individualią veiklą, 2003 mokestiniais metais uždirbo 21 000 Lt pajamų ir nusprendė visas pajamas, neatimdamas leidžiamų atskaitymų, apmokestinti 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pajamų mokesčio suma – 3 150 Lt (21 000 Lt x 15%). Tokiu būdu gyventojo PMS – 17 850 Lt (21 000 Lt – 3 150 Lt) viršija 12 MMA – 5 240 Lt. Gyventojas, valstybinio socialinio draudimo pensininkas, 2003 metais VSD įmokų nemokėjo nei bazinei nei papildomai pensijos daliai, todėl iki 2004-04-30 privalo sumokėti 902 Lt VSD įmoką bazinei pensijos daliai, bei Formoje 3s-SD deklaruoti pajamų sumą, ne mažesnę, kaip 5 240 Lt ir nuo šios sumos sumokėti 786 Lt VSD įmoką papildomai pensijos daliai.

5 pavyzdys

Gyventojas, vykdydamas individualią veiklą, 2004 mokestiniais metais uždirbo 21 000 Lt pajamų, kurioms uždirbti patyrė 5 500 Lt išlaidų, apskaičiavo 15 500 Lt apmokestinamųjų pajamų, kurios apmokestinamos 33 proc. pajamų mokesčio tarifu. Pajamų mokesčio suma – 5 115 Lt (15 500 Lt x 33 proc.). Tokiu būdu gyventojo PMS – 10 385 Lt (15 500 Lt – 5 115 Lt). Gyventojas 2004 metais sumokėjo 50 proc. BP dydžio VSD įmokas bazinės pensijos daliai (1002 Lt), tačiau nemokėjo VSD įmokų papildomai pensijos daliai. Gyventojas iki 2005-04-30 privalo Formoje 3b-SD deklaruoti pajamų sumą, ne mažesnę, kaip 5 800 Lt ir nuo šios sumos sumokėti 870 Lt VSD įmoką papildomai pensijos daliai.

Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, draudžiasi valstybiniu socialiniu draudimu bazinei pensijai (įmokos dydis – 50 proc. bazinės pensijos).

XIII. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ SUMOKĖJIMO TVARKA

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 123 – 5512; toliau – SDĮ). Šis įstatymas pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512).
Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – PSD).

2003 METAI
SDĮ naujai reglamentavo gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, PSD įmokų mokėjimo tvarką. 17 str. 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka PSD įmokas, sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais.
Valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis kiekvienais metais nustatomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. 2003 metais Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 124 – 5619) patvirtinta valstybės biudžeto įmoka buvo 198.2 Lt už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį (t.y. 16.52 Lt per mėnesį).
SDĮ 18 str. 4 dalyje taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai asmenų, besiverčiančių individualia veikla, 30 procentų apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais, skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos šie asmenys turi pervesti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę paskirtį.
Pažymėtina, jog ši nuostata netaikoma asmenims, kurie jau yra apsidraudę ar apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (t.y. jeigu už juos yra mokamos 17 str. 1, 2 dalyse nurodytos PSD įmokos kaip už dirbančius pagal darbo sutartis, arba jeigu jie moka 3 dalyje nurodytas PSD įmokas kaip už individualių įmonių savininkus ar ūkinių bendrijų narius, arba 5 dalyje nurodytas PSD įmokas kaip už ūkininką ar jo partnerį), arba jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas pagal SDĮ 6 str. 4 dalį yra draudžiamas valstybės lėšomis. Tokiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą, skirtumo tarp faktiškai sumokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokėti nereikia.
Tais atvejais, kai 2003 m. gyventojas vykdė individualią veiklą, jis galėjo kas mėnesį mokėti 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais dydžio įmokas (t.y. po 16.52 Lt). Daugeliu atveju šis įmokų mokėjimas buvo reikalingas tam, kad gyventojas metų eigoje būtų laikomas apdraustu privalomuoju sveikatos draudimu ir turėtų teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Reikia atkreipti asmenų, besiverčiančių individualia veikla, dėmesį, kad jie, iki 2004 m. gegužės 1 d. deklaravę savo per 2003 metus gautas individualios veiklos pajamas ir nuo jų apskaičiuotą pajamų mokestį, privalo įsitikinti, ar 30 proc. šio apskaičiuoto mokesčio nėra mažiau kaip metinė valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 2003 m. (t.y. 198.2 Lt). Tuo atveju, jeigu 30 proc. jo apskaičiuoto pajamų mokesčio sudarė mažiau kaip 198.2 Lt, vadovaujantis 2004 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 558 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 727 ,,Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminų ir tvarkos patvirtinimo” pakeitimo” (Žin., 2004, Nr. 78-2723; toliau – Nutarimas) 2 punktu, trūkstamą sumą gyventojas turi sumokėti į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodydamas tikslinę paskirtį, iki 2004 m. liepos 1 d.

2004 METAI
1. 2004 metais Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 121 – 5466) patvirtinta valstybės biudžeto įmoka yra 221.4 Lt už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį (t.y. 18.45 Lt per mėnesį).
Individualią veiklą vykdantys gyventojai privalo sumokėti SDĮ 17 str. 4 dalyje nurodytas įmokas, tačiau SDĮ jiems nedraudžia kas mėnesį mokėti 1/12 valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, t.y. 18,45 Lt, ir pervesti šią sumą į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant tikslinę paskirtį. Nutarimo 11 punkte numatyta, kad individualią veiklą vykdantys gyventojai PSD įmokas moka kartu su gyventojų pajamų mokesčiu, apskaičiuotu pagal metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais (t.y. iki gegužės 1 d.). Vadinasi, iki 2005 metų gegužės 1 d. asmenys, 2004 metais vykdę individualią veiklą, privalo apskaičiuoti ir sumokėti PSD įmokas kartu su gyventojų pajamų mokesčiu. Ir, jei reikia – trūkstamą dalį tarp faktiškai sumokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).
Tais atvejais, kai gyventojas mokestiniu laikotarpiu gauna individualios veiklos pajamų, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms (pvz., sporto, atlikėjų veiklos pajamų), šiam gyventojui išlieka prievolė iki kitų metų gegužės 1 d. apsiskaičiuoti, ar jam išskaičiuota ir už jį sumokėta PSD įmokų suma nėra mažesnė kaip minimali privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Jei faktiškai už jį sumokėta PSD įmokų suma už minimaliąją privalomojo sveikatos draudimo įmoką yra mažesnė, susidariusį skirtumą gyventojas, vykdantis individualią veiklą, privalo sumokėti pats.
2. Ūkininkai, žemės naudotojai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, išskyrus apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu, kas mėnesį moka tokio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas:
1) Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (šiuo metu 17,50 Lt);
2) asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (šiuo metu 7,50 Lt).
PSD įmokos turi būti sumokėtos į apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant tikslinę šių įmokų paskirtį, iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nuo 2004 m. lapkričio 26 d. įsigaliojo 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-15 (Žin., 2004, Nr. 171 – 6325). Šiuo įstatymu nustatyta, kad ūkininkai, asmeninio ūkio naudotojai bei žemės naudotojai turi mokėti PSD įmokas tik tuo atveju, jeigu jie nėra apdrausti valstybės lėšomis (t.y. išvardinti SDĮ 6 str. 4 dalyje, pvz. pensininkai, invalidai, asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo ir kt.) arba kurie yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu kitoje kategorijoje (pvz. jie dirba pagal darbo sutartį ar kt.)
Ūkininkai, žemės naudotojai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, kurie per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d.iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, nuo to laikotarpio nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei su šiomis įmokomis susijusių baudų ir delspinigių mokėjimo atleidžiami.

2005 METAI
Lietuvos Respublikos 2005 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 171-6303) patvirtinta valstybės biudžeto įmoka yra 264,20 Lt už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį (t.y. 22,02 Lt per mėnesį).

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą 2005 metais, iki 2006 metų gegužės 1 d. privalės apskaičiuoti ir sumokėti PSD įmokas kartu su gyventojų pajamų mokesčiu. Tuo atveju, jei 30 proc. metinė gyventojų pajamų mokesčio suma sudarys mažiau kaip valstybės biudžeto įmoka (t.y. 264,20 Lt), gyventojai trūkstamą dalį tarp faktiškai sumokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos privalės sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

XIV. KUR GALIMA KREIPTIS DĖL IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS

Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla, išsamesnę informaciją gali gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniuose skyriuose. Interneto svetainės rubrikoje ,,VMI prie FM paaiškinimai ir komentarai“ Jūs rasite išsamią informaciją visais dominančiais, su individualia veikla susietais klausimais bei šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Leave a Comment