Įmonės
Kas yra įmonė. Pradedant verslą reikia pasirinkti kokią nors organizacinę (firmos) formą. Visa tai reglamentuoja įstatymai. Pagal veikiančius Lietuvos Respublikos įstatymus kiekviena įmonė turi būti registruojama. Įregistruotai įmonei išduodamas nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas kodas. Tik tada forma gali užsiimti ūkine – komercine veikla. Tačiau prie registruojant savo firmą būtina susipažinti su Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu. Lietuvos Respublikos įstatymas nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine – ūkine veikla, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymo nustatyta tvarka tam tikrai ūkinei – komercinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių, daiktinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonės, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.Įmonių rūšys. Paprastai skiriamos tokios įmonių organizavimo formos:1. individualios (personalinės) įmonės;2. tikrosios ūkinės bendrijos;3. komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;4. akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;5. valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės;6. specifinės paskirties valstybinės įmonės;7. žemės ūkio bendrovės;8. kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Akcinės bendrovės
Efektyviausia įmonių organizavimo forma yra akcinės bendrovės. Pasaulyje daug žymių firmų yra organizuotos kaip akcinės bendrovės (pavyzdžiui, IBM, „Ford Motor Company“, „Kraisler“ ir kitos). Pagrindiniai akcinės bendrovės pranašumai prie kitas ūkinių organizacijų formas yra šie:1. galimybė koncentruoti didelį kapitalą. Nedidelių kapitalų savininkams įnešant savo pajų į akcinės bendrovės turtą, gali būti sukauptas didžiulis kapitalas;2. ribota akcininkų turtinė atsakomybė;3. galimybė perduoti teises. Savininko teisė nėra fiksuota akcininkui visiems laikams. Kiekvienas akcininkas gali perduoti arba parduoti savo akcijas, kartu perduodamas visas jų suteikiamas teises;4. neribotas egzistavimo laikas. Akcinės bendrovės egzistavimo stabilumas garantuojamas tuo, kad pasitraukus vienam arba keletui akcinės bendrovės narių iš veiklos, ši ir toliau egzistuoja: pavyzdžiui, akcininkui mirus, jam priklausantis akcinis kapitalas gali būti paveldimas;
5. valdymo centralizavimas. Vyriausiasis akcinės bendrovės valdytojas yra jos prezidentas. Konkrečioms funkcijoms vykdyti jis gali skirti įvairius vykdytojus, bet galutinis sprendimas visais svarbiausiais akcinės bendrovės valdymo klausimais priima jos prezidentas. Tai padidina valdymo priėmimo operatyvumą;6. profesionalus valdymas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja akcinės bendrovės valdyme, o samdo valdymo funkcijoms atlikti profesionalius vadybininkus. Tai nulemia akcinės bendrovės veiklos efektyvumą.Pagrindiniai akcinės bendrovės trūkumai yra tokie:4. didesni mokesčiai. Akcinės bendrovės, būdamos juridiniais asmenimis, apmokestinamos paprastai didesniais mokesčiais negu individualios įmonės ar ūkinės bendrijos, turinčios fizinio asmens statusą;5. įstatyminiai apribojimai. Akcinių bendrovių veiklą griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai negu ūkinių bendrijų veiklą. Pavyzdžiui, norint padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, turi būti sušauktas akcininkų susirinkimas. Susirinkimui sušaukti atitinkami įstatymai numato tam tikrą tvarką.Lietuvoje 1994m. liepos 5d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas, kuris „Reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą, ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas“ (1 str.).Akcinė bendrovė yra juridinių ir fizinių asmenų sąjunga, kuri, siekdama konkrečių ūkinių prekybinių tikslų, jungia savo kapitalą. Šis sąjungos bendras kapitalas suprantamas kaip įstatinis kapitalas yra padalintas į tam tikras dalis, o kiekviena tokia įstatinio kapitalo dalis vadinama akcija.Akcinių bendrovių klasifikacija. Skiriamos atviros (vieos) ir uždaros akcinės bendrovės. Paprastai atviros akcinės bendrovės akcininkų skaičius neribojamas (minimalus akcinės bendrovės steigėjų skaičius yra 5 asmenys – akcininkai). Atvirosios akcinės bendrovės akcijos platinamos viešai, parduodamos biržoje. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus steigėjų skaičius yra 2 asmenys – akcininkai. Paprastai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius ribojamas, taip pat ribojamas vieas jos akcijų platinimas bei jų pardavimas biržoje.Valstybinės valdžios ir valdymo organai taip pat gali dalyvauti bendrovėje juridinio asmens teisėmis, tačiau jų nominali akcijų vertė negali sudaryti daugiau kaip 50% ios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymas numato, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 tūkstančių litų, o uždarosios akcinės bendrovės kapitalas – ne mažiau kaip 10 tūkstančių litų.Akcinės bendrovės turtą sudaro akcinis kapitalas, kreditinės lėšos ir kiti aktyvai. Plėtojantis ir didėjant bendrovei, jos akcinio kapitalo dydis kinta. Pagal idėją, akcinis kapitalas yra lėšų minimumas, kurį akcinė bendrovė visada garantuoja savo kontrahentams, prisiimdama įsipareigojimus ir sudarydama įvairias sutartis. Todėl akcinis kapitalas yra nekeičiamas. Jis yra padengtas akcijomis.Akcijos. Jų rūšys
Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų – akcininkų dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines ir asmenines neturtines teises. Uždarosios akcinės bendrovės gali akcininkams neišduoti akcijų arba vietoj akcijų išduoti sertifikatus, kurie nepriskiriami vertybinių popierių kategorijai. Akcijos (sertifikato) nominali vertė turi būti nurodyta litais be jo dalių (centų).Akcijos skirstomos į klases pagal jų savininkų teises, visų tos klasės akcijų nominalios vertės ir jų suteikiamos teisės turi būti vienodos. Akcijos gali būti vardinės arba pareikštinės, paprastosios arba privilegijuotosios. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos (sertifikatai) gali būti tik vardinės. Jos neregistruojamos valstybės organuose ir negali būti organizuojamas vieas jų pasirašymas. Vardinės akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas akcijoje ir įrašytas į bendrovės akcininkų registracijos knygą. Apie vardinės akcijos perleidimą kitam asmeniui turi būti padaromas įrašas akcijoje ir akcininkų registracijos knygoje.Pareiktinės akcijos savininkas yra jos turėtojas. Pareikštinės akcijos parduodamos kitų asmenų nuosavybėn be registravimo. Jų perdavimo tvarkos įstatai nereglamentuoja, o dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kad buvo pradinis jų savininkas.
Paprastos akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų klasę. Bene svarbiausia paprastųjų akcijų charakteristika yra ta, kad paprastos akcijos suteikia jų savininkams balsavimo teisę akcininkų susirinkimuose, leidžiančią dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Be to, paprastos akcijos suteikia jų savininkams teisę gauti dividendą, jei akcinė bendrovė gauna pelną ir atitinkamas jos valdymo organas (akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba ar valdyba) nutaria pastarojo dalį mokėti akcininkams dividendo pavidalu. Tačiau paprastųjų akcijų savininkų teisės gali būti realizuotos tik po privilegijuotųjų akcijų savininkų reikalavimų patenkinimo.Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teisės akcininkų susirinkimuose, todėl privilegijuotų akcijų savininkai tiesiogiai nedalyvauja, pavyzdžiui, akcininkams renkant bendrovės valdymo organus, akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamojo balso teisę. Tačiau, įsigyjant privilegijuotas akcijas, kitaip nei paprastas, jose iš anksto nurodomas dividendo, kuris bus išmokamas, dydis (akcijos nominalinės kainos atžvilgiu). Privilegijuotų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo.Privilegijuotos akcijos skirstomos į dvi rūšis:2. kumuliatyvinės privilegijuotos akcijos (privilegijuotos akcijos su kaupiamu dividendu). Jos suteikia teisę perkelti dividendus vėlesniam laikui. Be to, tik visiškai atsiskaičius su kumuliatyvinių privilegijuotų akcijų savininkais, gali būti skiriamas paprastų akcijų dividendas. Lietuvoje privilegijuotų akcijų savininkų teises gina priimtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kuriame pasakyta: „Jeigu per dvejus ūkinius metus iš eilės bendrovė neišmoka privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balansavimo teisės savininkams viso nustatyto dividendo, jie įgyja balsavimo teisę. Šią teisę turi akcininkai iki tų ūkinių metų, kuriais buvo visiškai atsiskaityta su jais, pabaigos “ (35 str. 10dali);3. konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teisę pagal pageidavimą (o kartais visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ar valdybai nusprendus) per tam tikrą laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkamą paprastų akcijų kiekį. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad „keisdama (konvertuodama) privilegijuotąsias su kaupiamuoju dividendu akcijas į paprastąsias, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti kitais ūkiniais metais“ (35str. 9 dalis).Atskiros akcijų rūšys panaudojamos kiekvienoje akcinės bendrovės veikloje, priklausomai nuo tų tikslų, kuriuos sau kelia bendrovės savininkai – akcininkai. Akcinės bendrovės steigimo etape šiuos tikslus paprastai formuluoja steigėjai, o vėliau – kontrolinio akcijų paketo savininkai.Kontrolinis akcijų paketas – akcijų dalis, sukoncentruota vienose ar keliose akcijų savininkų, siekiančių bendrų tikslų, rankose ir suteikianti galimybę kontroliuoti akcinės bendrovės veiklą. Teoriškai kontrolinis akcijų paketas turi sudaryti 50% plius viena akcija. O praktikai jis sudaro 25-30% kartais – 5-10% ir dar mažesnę viso akcijų kiekio dalį, kadangi dalis akcijų neturi balsavimo teisės (pavyzdžiui, privilegijuotos akcijos), o nedidelio kiekio akcijų savininkai paprastai nedalyvauja akcininkų susirinkimuose.AKCINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMAS IR VALDYMAS
Akcinės bendrovės steigėjai – tai asmenys, atliekantys visą preliminarinį akcinės bendrovės steigimo darbą: rengiantys bendrovės įstatus ir vykdantys daugybę parengiamųjų organizacinių akcinės bendrovės steigimo priemonių, kurių rezultatas – akcinės bendrovės registravimas vietos savivaldybėje ar kitame valdžios organe. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos sprendžia bendrovės steigėjai:1. nustato galimas būsimos bendrovės veiklos sferas ir įvertina pelno gavimo perspektyvas;2. atlieka organizacinį darbą, susijusį su bendrovės steigimu;3. aprūpina bendrovę reikalinga jos veiklai baze (patalpos, žaliavos, darbo jėga ir pan.);4. nustato įstatinio kapitalo dydį ir garantuoja jo mobilizavimą.Akcinės bendrovės steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, notarine forma sudarę bendrovės steigimo sutartį. Juridiniams asmenims bendrovės veikloje atstovauja jų įgaliotieji atstovai.Taigi, pradėdami savo veiklą, steigėjai pasirašo sutartį. Joje nusakomi jų tarpusavio įsipareigojimai iki steigiamojo akcininkų susirinkimo, kuriame steigėjai perduoda savo įgaliojimus bendrovės valdymo organams. Paprastai už visus veiksmus ir jų pasirašytas bendrovės vardu sutartis steigėjai solidariai atsako visu savo turtu.Bendrovės įstatai. Parengę įstatus, steigėjai registruoja juos atitinkame valdžios organe. Tada jie gali organizuoti akcijų pasirašymą. Pasibaigus akcijų pasirašymo terminui, steigėjai sušaukia steigiamąjį akcinės bendrovės susirinkimą. Pagal priimtus įstatymus steigiamajame renkami bendrovės valdymo organai, kurie veikia bendrovės vardu iki jos registravimo.
Bendrovė pradeda savo egzistavimą nuo jos registravimo momento. Bendrovės įstatai registruojami savivaldybėje, kurios teritorijoje numatoma įkurti bendrovės buveinę. Įstatai turi būti pasirašyti visų stebėtojų, o jų parašai notariškai patvirtinti. Akcinės bendrovės įstatuose turi būti nusakoma: pagrindinė jos vykdoma veikla; bendrovės valdymo organai, jų kompetencija ir rinkimo (skyrimo) tvarka; akcinio kapitalo dydis bei jo struktūra; akcijų klasės ir jų suteikiamos teisės; bendrovės atlyginimo tvarka; bendrovės likvidavimo tvarka. Svarbi bendrovės įstatų dalis yra jos įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo tvarka. Pavyzdžiui, bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas ypatingais atvejais, dažniausiai proporcingai kiekvieno akcininko turimų akcijų kiekiui visame įstatiniame kapitale. Tokiu atveju tam tikra akcijų dalis superkama iš akcininkų ir anuliuojama. Įstatinio kapitalo mažinimas yra pavojaus ženklas bendrovei ir turi būti atliekamas įvertinus visas tokio sprendimo aplinkybes, priežastis ar padariniu.Įstatuose taip pat nusakomos akcininkų teisės. Jie gali, pavyzdžiui, gauti akcijas didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir bendrovės lėšų; pirkti ir parduoti akcijas; gauti priklausantį įsigytų akcijų dividendą; gauti visą informaciją apie bendrovės veiklą, kuri nėra komercinė paslaptis; likviduojant bendrovę, turi teisę į dalijamą jos turtą. Nusakant įstatuose bendrovės valdymo organus, tarkim valdybą, formuluojamos jos narių teisės ir pareigos, jų skaičius, rinkimų tvarka ir įgaliojimų trukmė, vakansijų atsiradimo valdyboje ir į jas paskyrimo tvarka, valdybos narių atleidimo tvarka, valdybos susirinkimų vieta ir periodiškumas, susirinkimų kvorumas ir sprendimų priėmimo tvarka. Analogiškai nusakoma bendrovės prezidento, viceprezidentų ir kitų administracijos darbuotojų kompetencija, jų paskyrimo ir atleidimo bei atlyginimo už darbą tvarka.Bendrovės įstatuose gali būti apibrėžiamos komercinės paslapties ribos bei bendrovės valdymo organai, kurie tas ribas nustato. Taip pat gali būti nustatyta atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą.Bendrovės įstatai gali numatyti jos filialų ir atstovybių steigimą bei reglamentuoja jų statusą bei steigimo tvarką. Bendrovės įstatai taip pat gali numatyti bendrovės obligacijų ileidimo tvarką (Obligacija – terminuotas kredito vertybinis popierius, suteikiantis teisę jos savininkui į kasmetines palūkanas ir kitas teises, nurodytas obligacijoje. Pasibaigus obligacijos terminui, ji suteikia teisę gauti iš akcinės bendrovės pinigų sumą, lygią obligacijos nominaliai vertei).Bendrovės valdymo organai
Bendrovės valdymo organai yra visuotinis susirinkimas (darbuotojų ir akcininkų), stebėtojų tarybą, valdyba ir administracijos vadovas. Bendrovė turi teisę samdyti administraciją ir jos vadovą (prezidentą, generalinį direktorių).Visuotinis susirinkimas yra aukčiausias valdymo organas. Jame turi teisę dalyvauti visi jos akcininkai, nepriklausomai nuo jų turimų akcijų skaičiaus ir klasės (rūšies). Su patariamojo balso teise gali dalyvauti valdybos ir stebėtojų tarybos nariai, kurie nėra akcininkai. Visuotinis susirinkimas turi teisę:1. keisti ir papildyti bendrovės įstatus;2. rinkti revizorių, stebėtojų tarybos narius;3. ataukti valdybos ir stebėtojų tarybos narius, revizorių, nustatyti revizoriaus atlyginimą, metinius išmokėjimus (tantjemas) iš pelno valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;4. tvirtinti metinį balansą;5. padidinti ir sumažinti įstatinį kapitalą;6. likviduoti arba reorganizuoti bendrovę;7. skirti ekspertą bendrovės steigimui, jos reikalų tvarkymui patikrinti;8. tvirtinti įgytų nepiniginių (turtinių) įnašų vertinimą;9. spręsti valdybai pavestus bendrovės veiklos klausimus, jeigu to prašo valdyba;10. spręsti kitus jo kompetencijai priskirtus klausimus.Stebėtojų taryba. „Akcinės bendrovės stebėtojų taryba renkama ne daugiau kaip 4 metams“ (24str. 3 dalis). Jos narių skaičių apibrėžia bendrovės įstatai ilgiau kaip 2 ūkiniams metams: jis turi būti ne mažesnis kaip 3 ir ne didesnis kaip 15 stebėtojų. Tarybos nariu negali būti bendrovės valdybos narys, administracijos vadovas arba asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų. Uždaroje akcinėje bendrovėje, iskyrus bendrovę, kurioje valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklauso specialiųjų akcijų, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba. Jeigu nesudaromas vienas ar abu ie valdymo organai, jų funkcijos, teisės ir atsakomybė perduodama kitiems valdymo organams. Stebėtojų taryba:
1. skiria valdybos narius ir atleidžia juos iš pareigų;2. valdybos praymu sprendžia klausimą dėl bendrovėje dirbančio stebėtojų tarybos nario atleidimo i užimamų pareigų;3. stebi ir analizuoja valdybos veiklą, finansinių išteklių panaudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atsiskaitymų teisingumą, finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą;4. tikrina buhalterinės-finansinės apskaitos teisingumą, bendrovės knygas ir dokumentus;5. pateikia pasiūlymus ir atsiliepimus visuotiniam susirinkimui apie bendrovės metinį balansą, pelno paskirstymo projektą, valdybos ataskaitą visuotiniam susirinkimui;6. atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos, valdybos nario, bendrovės administracijos vadovo arba atstovo, sprendžia kitus įstatuose taip pat visuotinio susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.Stebėtojų taryba sprendžia savo veiklos klausimus tarybos posėdžiuose. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Juos šaukia tarybos pirmininkas. Stebėtojų tarybos posėdžių kvorumą sudaro paprastai jos narių dauguma. Visus klausimus stebėtojų tarybos nariai sprendžia dalyvaujančių posėdyje narių dauguma, išskyrus valdybos narių atšaukimą. Šiuo atveju sprendimus priimti reikia 2/3 posėdžio dalyvių balsų. Stebėtojų tarybos posėdžiuose kiekvienas jos narys turi po lygiai, lemia pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos narys, negalintis atvykti į tarybos posėdį, gali raštu pranešti savo nuostatą dėl nagrinėjamų klausimų. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą taryboje atlyginimas nemokamas, tačiau akcininkų susirinkimo sprendimu stebėtojų tarybos nariai gali būti premijuojami i bendrovės gauto pelno. Siekiant skatinti aktyvią stebėtojų tarybos veiklą, akcininkų susirinkimas bendrovės finansinių metų pradžioje gali nustatyti pelno dalį, kuri bus skirta premijoms išmokėti. Tada kuo geriau dirbs stebėtojų taryba ir kuo didesnis bus bendrovės pelnas, tuo didesnė absoliuti suma bus skirta stebėtojų tarybos nariams premijuoti.Bendrovės valdyba. Bendrovės valdybą ir jos pirmininką skiria stebėtojų taryba, o jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma – akcininkų susirinkimas. Valdybos narių skaičius, kuris negali būti mažesnis kaip 3, taip pat valdybos ir jos narių įgaliojimus apibrėžia bendrovės įstatai. Valdybos nariai ir jos pirmininkas skiriamas ne ilgiau kaip 4 metams, tačiau valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Valdyba yra kolegialus organas. Ji vadovauja komercinei-ūkinei bendrovės veiklai. Valdyba sprendžia savo veiklos klausimus posėdžiuose. Valdybos posėdžių kvorumą sudaro jos narių dauguma. Visus klausimus valdybos nariai sprendžia dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Kiekvienas valdybos narys turi po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos darbo tvarka nustatoma jos pačios priimtame darbo reglamente. Siekiant griežčiau kontroliuoti valdybos darbą, bendrovės įstatuose gali būti numatoma, jog jos darbo reglamentą tvirtina stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas.Valdybos nariams pareiginis atlyginimas bendrovėje mokamas tik tuo atveju, kai jie yra sudarę su bendrove samdos sutartį. Valdybos nariai gali ir nesudaryti su bendrove samdos sutarties, o dirbti bet kurioje kitoje organizacijoje ir gauti ten atlyginimą. Tačiau nepriklausomai nuo to, kurioje organizacijoje valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą, jiems gali būti skiriamos premijos iš bendrovės pelno.Valdyba privalo laiku rengti akcininkų susirinkimus, pateikti akcininkams bendrovės metinį balansą, pelno paskirstymo projektą, ataskaitą apie bendrovės veiklą bei kitą informaciją. Dalį savo įgaliojimų valdyba gali pavesti bendrovės administracijai.Bendrovės administracija. Administracijos darbuotojai yra jos buveinės (centrinio valdymo aparato), centrinio valdymo tarybų darbuotojai, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Kiekvienoje bendrovėje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Administracijos vadovas ir jo pavaduotojai gali būti vadinami atitinkamai prezidentu ir viceprezidentais (kaip JAV, Kanadoje) arba generaliniu direktoriumi ir direktoriais (kaip Europoje). Galimi ir kiti administracijos vadovų įvardinimo variantai, kuriuos nustato akcininkai bendrovės įstatuose.Revizorius. Taip pat akcinėje bendrovėje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis susirinkimas bendrovės įstatų numatytam, ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį diplomą, arba juridinis asmuo. Bendrovės revizoriumi negali būti jos valdybos, stebėtojų tarybos narys, administracijos vadovas ar vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Revizorius privalo:1. tikrinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės – finansinės veiklos dokumentus;2. atlikti bet kokius bendrovės patikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos ar valdybos pavedimu;3. artimiausiame akcininkų susirinkime ar stebėtojų tarybos posėdyje pranešti apie visus patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.Bendrovės revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už nepatenkinimą bendrovės veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.Bendrovės likvidavimo priežastys
Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 11str. 1dalį „bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti:1. pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas;2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę. Šiuo atveju bendrovė likviduojama įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;3. teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;4. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas.“
Literatūra:1. „Naujausias Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas su papildymais priimtais iki 1998m. liepos 1d.“2. A.Levinsonas. Akcinės bendrovės steigimas ir valdymas. V., 1990m.