Įmonės mokumo ir likvidumo analizė

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. MOKUMO IR LIKVIDUMO SĄVOKOS..................4
2. ĮMONĖS MOKUMO, PELNINGUMO IR RIZIKOS RYŠYS.......5
3. TRUMPALAIKIO MOKUMO ANALIZĖ.................8
4. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO RODIKLIAI.....10
5. LIKVIDUMO SUMAŽĖJIMO RIZIKA...................20
IŠVADOS..............................22
LITERATŪRA..............................23ĮVADAS
Kiekvienos įmonės vadovai, siekdami išvengti rizikos, turi nuolat stebėti ir vertinti visas galimas rizikos rūšis. Suprantama, kad rizika labiausiai susijusi su įmonės mokumu ir jos gebėjimu gauti pajamų iš savo veiklos, nes tos įmonės, kurios negali laiku atsiskaityti, pasidaro nepatikimos.
Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas. Įmonės trrumpalaikių skolų apmokėjimas siejamas su jos turimais grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų srautais. Tuo tarpu ilgalaikių skolų grąžinimas siejamas su ilgalaikiu materialiuoju turtu ir parodo skolintojų teises į įmonės turtą bei išorinių finansinių išteklių savininkų rizikos laipsnį.
Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Tai svarbu visais įmonės egzistavimo etapais: ją registruojant, plečiant veiklą bei siekiant įgyti investuotojų pasitikėjimą.
Šio daarbo tikslas – išanalizuoti mokumo ir likvidumo sąvokas ir svarbą įmonės veikloje.
Darbo uždaviniai – teorinę dalį pritaikyti praktiškai, apskaičiuoti akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ mokumo ir likvidumo rodiklius.

1. MUKUMO IR LIKVIDUMO SĄVOKOS
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad mokumas yra mokamasis pajėgumus, mokus – tai galintis mo

okėti, turintis iš ko mokėti.
Likvidumas parodo, kaip greitai vertybinius popierius ir materialųjį turtą galima paversti grynaisiais pinigais.
Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus. Tam, kad atsiskaitytų su tiekėjais, kreditoriais ir įvykdytų kitus įsipareigojimus, įmonei reikia turėti ne tik pinigų, bet ir likvidų turtą, kurį galėtų greitai pakeisti į pinigus.
Priklausomai nuo galimybės turtą greitai parduoti galimi įvairūs jo likvidumo ir įmonės mokumo laipsniai.
Turto likvidumas priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių:
• kaip greitai turtą galima pirkti ir parduoti;
• turto pirkimo arba pardavimo operacijų kaštų;
• turto kainų stabilumo ir galimybių jas prognozuoti.
Nustatyti, kuuris turtas likvidžiausias arba nelikvidžiausias, kartais sudėtinga, nes minėti trys veiksniai gali reikšti skirtingus dalykus.
Sakykime, turtą A galima parduoti greitai, bet dideles pardavimo sandėrio išlaidos; turtui B parduoti reikia daugiau laiko, tačiau tas sandėris nieko nekainuoja; turtą C galima parduoti greitai ir nedidelėmis išlaidomis, bet neįmanoma iš anksto numatyti jo kainos. Gali būti ir tokia situacija, kad turtas visiškai nelikvidus, t.y. jo negalima parduoti, nes nėra nė vieno pirkėjo.
Jei turtas likvidus. įmonė turi mokėjimo priemonių skoloms apmokėti, bet, turėdama nelikvidų tu
urtą, ji gali pasidaryti nemoki. Galima ir kita situacija. Tarkime, turtas likvidus, tačiau jo gali neužtekti visoms skoloms apmokėti, tada net turėdama likvidų turtą, įmonė pasidaro nemoki.
Vadinasi, mokumo sąvoka siejama su įmonės finansine būkle, o likvidumas – su jos turimo turto pobūdžiu.2. ĮMONĖS MOKUMO, PELNINGUMO IR RIZIKOS RYŠYS
Įmonės mokumas skiriasi nuo pelningumo, t.y. jos veiklos efektyvumą apibūdinančio rodiklio. R. Wilson ir G. McHugh šią priklausomybę įvertinti siūlo pagal 1 pav. schemą. Į pirmąjį langelį turėtų patekti visos įmonės, kurios ir pelningos, ir mokios. Tai sėkmingai ir dažniausiai stabiliai dirbančios įmonės. Ketvirto langelio įmonės negali ilgai egzistuoti, nes jei jų veikla nepelninga ir jos nebeturi turto, tolesnė tokių įmonių veikla netikslinga ir jas reikėtų likviduoti.
2 ir 3 langelių įmonių būklę sunkiau įvertinti. Jeigu įmonė pelninga, bet nemoki, reikėtų atidžiai įvertinti jos nemokumo priežastis, greičiausiai ji turi problemų, susijusių su pirkėjų įskolinimais, arba galimos ir kitos nemokumo priežastys. Tokia įmonė gali būti nesunkiai konkurentų išstumta iš verslo sferos.
Jeigu įmonė moki, bet nepelninga, reikėtų ieškoti sprendimų, kaip pakeisti jos veiklą, t. y. ieškoti naujų ir pelningų veiklos būdų.
2, 3, 4 langelių įmones reikia rimtai “gydyti”. Šių autorių nuomone, įmonių žlugimo priežastis dažniausiai lemia blogas turimų išteklių valdymas įmonėse, nepakankama jos marketingo veikla, dėl to dažnai įmonės pasidaro nemokios. Tik efektyvus turimų iš
šteklių valdymas padeda išlaikyti įmonei mokumą.

Moki įmonė Nemoki įmonė
Pelninga 1 2
Nepelninga 3 4
1 pav. Įmonės mokumo ir pelningumo ryšys

Įmonės mokumu suinteresuoti tiek kreditoriai, teik investuotojai, kurie susipažinę su įmonės pelningumu, siekia įvertinti jos mokumą bei galimą veiklos riziką. Ekonominėje literatūroje skiriamos dvi rizikos rūšys:
• rinkos, arba sisteminė rizika. Ji daugiausia susijusi su konkrečios įmonės akcijų kursų svyravimais kapitalo rinkoje;
• Įmones, arba nesisteminė rizika. Tai rizika konkrečiai susijusi su tos įmonės veikla. Naudojami rizikos veiksniai įvairiai klasifikuojami ir įvertinami. C. Stickney siūloma rizikos veiksnių klasifikacijos schema tokia:

Rizikos rūšys
Rizikos rūšys Rizikos požymiai
Tarptautinė Šalies politinė padėtis
Valstybinis reguliavimas
Šalies Valiutų kursų pasikeitimai
Ekonomikos nuosmukis
Infliacija arba defliacija
Demografiniai pokyčiai
Palūkanų normų svyravimai
Pramonės Technologijos būklė
Konkurencinė būklė
Materialinių išteklių būklė
Įmonės Vadovų kompetencija
Strateginis valdymas
Įstatyminė bazė
1 lentelė. Rizikos rūšys ir požymiai
Kiekvienos įmonės vadovai, siekdami išvengti rizikos, turi nuolat stebėti ir vertinti visas galimas rizikos rūšis. Suprantama, kad rizika labiausiai susijusi su įmonės mokumu ir jos gebėjimu gauti pajamų iš savo veiklos, nes tos įmonės, kurios negali laiku atsiskaityti, pasidaro nepatikimos.
Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama teik trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas. Įmonės trumpalaikių skolų apmokėjimas siejamas su jos turimais grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų srautais. Tuo tarpu ilgalaikių skolų grąžinimas siejamas su ilgalaikiu materialiuoju turtu ir parodo skolintojų teises į įmonės turtą bei išorinių finansinių išteklių savininkų ri

izikos laipsnį.
Rizikos laipsniui nustatyti reikalinga informacija gaunama iš finansinės atskaitomybės dokumentų: balanso, pelno bei pinigų srautų ataskaitų.
C. Stickney siūlo glaudžiai susieti įmonės mokumo ir jos veiklos rizikos klausimus.
Rizikos struktūros analizė, atliekama remiantis finansinėmis ataskaitomis
Įmonės veikla Galimybė gauti grynųjų pinigų Grynųjų pinigų poreikis Atliekamos finansinių ataskaitų analizės rūšys
Ūkinė gamybinė veikla Gaminių pelningumas Apyvartiniam kapitalui padidinti Trumpalaikio mokumo rizikos analizė
Investicinė veikla Turimo ilgalaikio įmonės turto pardavimas arba investicijos Įmonės gamybos pajėgumui padidinti Ilgalaikio mokumo rizikos analizė
Finansinė veikla Skolinimosi galimybė Paskolų poreikis
2 lentelė
Grynųjų pinigų poreikis ir jų naudojimas priklauso nuo laiko ir skirstomas į trumpalaikį bei ilgalaikį. Trumpalaikis pinigų poreikis susijęs su .apyvartinio kapitalo papildymu ir lėšomis reikalingomis palūkanoms apmokėti, o pagrindinis jų padengimo šaltinis – įmonės pelnas.
Ilgalaikis grynųjų pinigų poreikis iškyla, kai norima išlaikyti arba padidinti įmonės gamybos pajėgumą bei grąžinti ilgalaikes skolas. Pinigai šiems tikslams gali būti gaunami tiek iš įmonės vidinių, tiek iš išorinių finansinių šaltinių.
Vertinant skolinimosi pagrįstumą ir įmonės veiklos riziką siūlome skaičiuoti tokius rodiklius:
• trumpalaikio mokumo,
• ilgalaikio mokumo,
• kapitalo struktūros rodiklius.3. TRUMPALAIKIO MOKUMO ANALIZĖ
Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Tai svarbu visais įmonės egzistavimo etapais: ją registruojant, plečiant veiklą bei siekiant įgyti investuotojų pasitikėjimą.
Minėta, kad mokumas yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams. Įmonės nemokumas gali sukelti pasekmes tiek trumpalaikiams, tiek ilgalaikiams įsipareigojimams bei akcininkų nuosavybei.
Pasekmės trumpalaikiams įsipareigojimams:
• skolintojai gali atsisakyti tiekti prekes skolon ir pareikalauti jas apmokėti;
• skolintojai gali siūlyti perimti valdyli įmonės turtą pagal įgaliojimą arba skelbti jos bankrotą.
Pasekmės ilgalaikiams įsipareigojimams:
• skolintojai gali atsisakyti papildomai skolinti pinigus;
• skolintojai gali pareikalauti apmokėti ilgalaikes skolas.
Pasekmės akcininkų nuosavybei:
• akcininkai gali atsisakyti papildomai investuoti į tokią įmonę.
Finansininkai turėtų vertinti liek trumpalaikį, tiek ir bendrąjį įmonės mokumą. Įmonė, planuodama trumpalaikio turto dydį, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigų kiekio, pirkėjų įsiskolinimo ii atsargų dydžio. Tačiau nėra bendro visoms įmonėms požymio, rodančio, koks santykis tarp jų tinkamas. Jis geras tada, kai skolos apmokamos laiku. Jei trumpalaikiai įsiskolinimai neapmokami, šis santykis nėra tinkamas. Trumpalaikiai įsiskolinimai tokie, kurie turi būti grąžinti per vienerius metus arba per normalų veiklos ciklą.
Pagal įmonės „ Dvarčionių keramika“ duomenis įvertintinkime įmonės mokumo lygį.
Įmonės „Dvarčionių keramika“ trumpalaikis turtas
Trumpalaikis turtas Vertė, tūkst. Lt Struktūra, %
Pinigai 337 1,59
Rinkos vertybiniai popieriai – –
Pirkėjų įsiskolinimai 5 257 24,92
Atsargos 15 516 73,49
Trumpalaikis turtas, iš viso 21 112 100
3 lentelė
Didžiausią turto dalį šioje įmonėje (net 98,41 proc.) sudaro pirkėjų įsiskolinimai ir atsargos. Norint tiksliau įvertinti tokios trumpalaikio turto struktūros tikslingumą, reikia ją susieti su pardavimų pajamomis, parduotų prekių savikaina bei trumpalaikiais įsiskolinimais.
Įmonės „Dvarčionių keramika“ trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikiai įsiskolinimai Vertė, tūkst. Lt Struktūra, %
Finansinės skolos 6 994 30,18
Įsiskolinimas tiekėjams už prekes 13 112 56,59
Susikaupę įsiskolinimai 3 046 13,15
Mokėtinas pelno mokestis 18 0,08
Trumpalaikiai įsiskolinimai, iš viso 23 173 100
4 lentelė
Didžiausią įsiskolinimų dalis tenka įsiskolinimas tiekėjams už prekes. Kadangi mūsų analizuojamos įmonės didžiąją turto dalį sudaro atsargos, o įsiskolinimų – įsisikolinimas tiekėjams, tai galime daryti išvada, kad įmonės sandėlyje yra labai daug atsargu, kurios gali ir neatnešti laukiamo pelno. Gali atsitikti taip, kad pirktas prekes parduos žemiau savikainos. Tai labai priklauso nuo išoriniu veiksnių.
Kokios abejonės galėtų kilti analitikui, susipažinusiam su šios įmonės finansine padėtimi?
1. Jei įsiskolinimų tiekėjams mokėjimo terminas 30 dienų, ar įmonė juos laiku sumokėtų?
2. Iš kur įmonė turės pinigų banko paskolai padengti?
3. Iš kokių šaltinių įmonė padengs įsiskolinimus ir mokės pelno mokestį?
Akivaizdu, kad ši įmonė turi finansinių problemų. Vienintelis jos išsigelbėjimas – kuo greičiau atgauti pirkėjų įsiskolinimus arba tinkama kaina parduoti turimas atsargas. Kita išeitis – trumpalaikes banko paskolas pakeisti ilgalaikėmis.4. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMO RODIKLIAI
Įmonės trumpalaikiam mokumui įvertinti taikomi santykiniai rodikliai, iš kurių geriausiai žinomi tokie:
• Einamojo likvidumo, arba bendrojo trumpalaikio mokumo.
• Kritinio, arba greitojo trumpalaikio mokumo.
• Bendrojo mokumo.
• Manevringumo koeficientas.
• Skubaus likvidumo koeficiantas.

Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Finansinėje literatūroje šis rodiklis daugiau žinomas kaip einamojo likvidumo rodiklis, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:
BTM= TT/TĮ
TT – trumpalaikio turto vertė, Lt;
TĮ – trumpalaikių įsipareigojimų suma, Lt.
Mokumo rodikliai apibūdina įmonės gebėjimą reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Žema šio rodiklio reikšmė parodo, kad įmonei sunku vykdyti savo įsipareigojimus ir kad jai gali pritrūkti lėšų savo veiklai.
Europos šalių įmonėse pageidaujama, kad bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis įmonėse būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius įsipareigojimus. Savaime suprantama, kad konkretus turto dydis priklauso nuo ekonominės padėties valstybėje, nuo pramonės šakos, veiklos pobūdžio, įmonės turto valdymo strategijos.
Žema bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio reikšmė parodo, kad įmonėje padidėjusi rizika ir jos finansinė padėtis pavojinga.
Jeigu įmonės bendrasis trumpalaikio mukumo rodiklis siekia 2,5 arba dar daugiau, greičiausiai jos vadovai dirba neefektyviai, nes nemoka tinkamai naudoti turto ir jį įšaldo. Tam turtui įgyti įmonė privalėjo gauti finansinius išteklius, už kuriuos moka palūkanas arba dividendus. Reikia lėšų ir turtui laikyti (sandėliuoti). Todėl reikėtų išnagrinėti tokios įmonės finansinių išteklių struktūrą ir įvertinti, ar ne per daug ji naudoja brangių išteklių. Vis dėlto potencialūs investuotojai ir kreditoriai gana teigiamai vertina aukštą įmonės mokumo lygį.
Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ trumpalaikio mokumo rodiklio dinamiką ir įvertintinkime jos finansinę būklę.
Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio apskaičiavimas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Trumpalaikis turtas, tūkst. Lt 25 500 21 112
2. Trumpalaikiai įsipareigojimai, tūkst. Lt 29 276 23 353
3. Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis 0,8 0,9
5 lentelė
Praėjusiais metais kiekvienam trumpalaikio įsiskolinimo litui apmokėti teko 0,8 litai trumpalaikio turto vertės, o finansiniais metais padidėjo iki 0,9. Kaip matome, įmonė turi žemą mokumo rodiklį, kuris gali reikšti, kad įmonėje padidėjusi rizika ir jos finansinė padėtis yra pavojinga.
2 pav. Bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis
Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis
Per didelis
Parodo, kad įmonėje yra per daug trumpalaikio turto ir jis, ko gero, naudojamas nepakankamai gerai. Bet skolintojai tada patenkinti, nes jų investicijos saugesnės
Per mažas
Parodo, kad įmonė gali nepajėgti laiku sumokėti savo skolų ir skolintojams padidėja rizika. Nors, kita vertus, vadovai gali būti suinteresuoti mažu rodikliu, nes tada geriau naudojamas jų trumpalaikis turtas.
Geras
Tikslaus atsakymo nėra, optimali rodiklio reikšmė yra tarp šių dviejų reikšmių.
Norint apskaičiuoti optimalų bendrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį įmonėje, reikia nagrinėti ir įvairius kitus veiksnius (trumpalaikio turto sudėtį, atsiskaitymus su tiekėjais, įmonėje vykstančius procesus, ekonominę situaciją valstybėje).
Pavyzdys. Turime dvi įmones, kuriose vienodas bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis. Ar gali šios įmonės vienodai padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus?
Bendrasis trumpalaikio turto mokumo rodiklis

A įmonė B įmonė
1. Trumpalaikis turtas, iš viso (tūkst. Lt) 40 000 40 000
Pinigai 1 000 10 000
Pirkėjų.įsiskolinimas 2 000 20 000
Atsargos 37 000 10 000
2. Trumpalaikiai įsipareigojimai, iš viso (tūkst. Lt) 20 000 20 000
3. Bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis 2:1 2:1
6 lentelė
Kaip matome, abi įmonės turi po lygiai trumpalaikio t.urto ir trumpalaikių įsiskolinimų, bet jų skolų apmokėjimo galimybės skirtingos: B įmonė turi daugiau galimybių atsiskaityti su kreditoriais, A įmonė irgi gali dalį savo akcijų parduoti už grynuosius pinigus ir taip padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
Bet jei A įmonė būtų priversta sumažinti savo atsargas, ji gali turėti nuostolių parduodama jas pigiau nei mokėjo. Atsargos, atrodytų, didina įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau jų nemobili būklė dažnai daro klaidingą įspūdį. Atsargos priskiriamos trumpalaikiam nemobiliajam turtui, nes dažnai jų negalima greitai pakeisti į grynuosius pinigus, dalis jų gali būti pasenusi, apgedusi, neturinti paklausos.
Mobilusis trumpalaikis turtas
Pinigai
Rinkos vertybiniai popieriai
Pirkėjų įsiskolinimas už prekes
Šis trumpalaikis turtas gali būti labai greitai paverstas pinigais Nemobilusis trumpalaikis turtas
Atsargos
Iš anksto apmokėtos išlaidos

Už ši trumpalaikį turtą negalima tuoj pat gauti pinigų.
Kadangi analizuojant bendrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį neatsižvelgiama į trumpalaikio turto sudėtį, jis tik apytikriai rodo įmonės galimybę laiku sumokėti skolas. Realesnę padėtį nustato kitas rodiklis, vadinamas greitojo, arba kritinio likvidumo (mokumo) rodikliu.
Greitojo, arba kritinio trumpalaikio mokumo rodiklis (GMR) apskaičiuojamas kaip santykis tarp didžiausio likvidumo turto vertės ir trumpalaikių įsiskolinimų.
Šis rodiklis nurodo įmonės gebėjimą nedelsiant patenkinti skolintojų reikalavimus ir geriau įvertina jos mokumą nei bendrojo mokumo rodiklis. GMR gali būti apskaičiuojamas dviem būdais:
GMR = P + PĮ + VP / TĮ
P – grynieji pinigai:
PĮ – pirkėjų įsiskolinimai;
VP – vertybiniai popieriai;
TĮ – trumpalaikiai įsiskolinimai.
GMR = TT – A / TĮ
A – atsargų vertė.
Atsargos eliminuojamos dėl dviejų priežasčių:
• dėl mažų likvidumo galimybių;
• dėl to, kad dažniausiai pardavus atsargas gautos piniginės lėšos bus daug mažesnės, nei balanse apskaičiuota jų vertė. Užsienio įmonių duomenimis, vidutiniškai gaunama tik 40 proc. balanse nurodytos pinigų sumos.
Greitojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis priklauso nuo turto struktūros, jo apskaičiavimo metodikos, todėl pagal jį sunku lyginti ir daryti išvadas apie skirtingų įmonių finansinę padėtį. Tikslingiausia lyginti su vidutiniais savo šalies arba tos pačios ūkio šakos rodikliais.
Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ greitąjį trumpalaikio mokumo rodiklį.
Greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
Mobilusis trumpalaikis turtas (tūkst. Lt) 10 166 5 595
Trumpalaikiai įsiskolinimai (tūkst. Lt) 29 276 23 353
Greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis 0,3 0,2
7 lentelė
Šio rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė praėjusiais metais kiekvieno trumpalaikio įsiskolinimo litui apmokėti turėjo savo mobiliojo trumpalaikio turto už 0,3 litus, o finansiniais metais ši suma sumažėjo iki 0,2. Investuotojų požiūriu įmonė nėra saugi, jei mobilusis trumpalaikis turtas tik 0,3 karto viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Finansininkai, tirdami įmonių finansinę būklę, turėtų analizuoti šio rodiklio dydžio kitimo tendencijas ir priežastis per paskutinius trejetą metų.
Kokio dydžio turėtų būti optimalus greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis? Paprastai teigiama, kad pakankama šio rodiklio reikšmė yra 1:1, tačiau sėkmingai dirbančiose kompanijose jis gali būti ir žemesnis. Kai yra didelė infliacija, įmonėje šis rodiklis gali būti ir mažesnis už vienetą.
Teigiamai vertinama veikla įmonės, kurioje nėra didelio atotrūkio tarp bendrojo ir greitojo mokumo rodiklių. Jei bendrasis mokumo rodiklis aukštas, o greitojo mokumo mažas, galima teigti, kad įmonė turi dideles atsargas. Tačiau kartais dideli atsargų kiekiai, susiję su aukštu infliacijos lygiu, yra tarsi savotiškas barjeras infliacijai.
Žemi mokumo rodiklių dydžiai signalizuoja apie pavojų, kad gali pablogėti įmonės mokėjimo pajėgumas, o aukšti rodikliai gali turėti neigiamą įtaką jos veiklos pelningumui..
Nagrinėjant įmonės trumpalaikį mokumą, reikia atkreipti dėmesį į verslo pobūdį, kritiniai šių rodiklių dydžiai vienose verslo įmonėse gali būti visiškai normalūs kitose. Aukšti bendrojo trumpalaikio mokumo rodikliai paprastai rodo nepalankias verslo sąlygas, o žemi – pelningą veiklą.
Pavyzdys. Pagal duomenis (žr. 8 lent.) apskaičiuoti mokumo rodiklius ir įvertinti jos mokumo lygį.
1. Bendrasis trumpalaikio mokumo rodiklis:
BTM1 = 25 500 / 29 276 = 0,8.
BTM2 = 21 112 / 23 353 = 0,9.
2. Greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis:
GMR1 = 43 227 + 10 115 / 29 276 = 1,8
GMR2 = 3 337 + 5 257 / 23 353 = 0,4
Įmonės trumpalaikio mokumo įvertinimas, tūkst. Lt

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 15 334 15 516
2 Per vienerius metus gautinos sumos 10 115 5 257
3 Investicijos ir terminuoti indėliai 8 –
4 Grynieji pinigai sąskaitose 43 227 3 337
5 Kiti debitoriai 1 263 –
Trumpalaikis turtas, iš viso 25 500 21 112
7 Finansinės skolos 7 250 6 993
8 Prekybos skolos 19 992 13 112
9 Kiti kreditoriai 2 034 3 248
Trumpalaikiai įsiskolinimai, iš viso 29 276 23 353
8 lentelė
Šios įmonės finansinė būklė gera, nes ji turi pakankamai trumpalaikio turto savo įsiskolinimams padengti ir aukštą mokumo lygį. Reikėtų tik išsiaiškinti pirkėjų mokumą.
Pakankamas mokumo rodiklis ypač svarbus įmonės veiklos pradžioje. Įmonės nemokumas nepriklauso nuo pelno ar nuostolio. Ir pelningai dirbanti įmonė gali pasidaryti nemoki, jeigu ilgalaikiam turtui įsigyti ji buvo panaudojusi trumpalaikį kreditą. Išvardyti rodikliai nusako, kaip greitai turtas gali būti paverstas pinigais, kaip įmonė gebės grąžinti skolas. Manevringumo koeficientas rodo, kokią gryno turto dalį sudaro trumpalaikis grynasis turtas. Šis koeficientas apskaičiuojamas kaip trumpalaikio grynojo turto ir nuosavo kapitalo santykis. Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos. Įvertinant įmonės mokumą reikia žiūrėti, ar gryno trumpalaikio turto rodiklis yra teigiamas, tai yra ar trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikes skolas. Šiuo atveju, prireikus kuriuo nors momentu grąžinti skolas, įmonė galės šį turtą paversti pinigais ir grąžinti skolą. Didelė teigiama likvidumo rodiklio reikšmė nusako, jog įmonė pajėgi grąžinti trumpalaikes skolas ir toliau galės normaliai plėsti veiklą. Manevringumo koeficientas:
TT- TĮ/ NK
TT – Trumpalaikis turtas
TĮ – trumpalaikiai įsipareigojimai
NK – Nuosavas kapitalas

Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ manevringumo koeficiantą ir įvertinkime jos finansinę būklę.
Manevringumo koeficiento apskaičiavimas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Trumpalaikis turtas, tūkst. Lt 25 500 21 112
2. Trumpalaikiai įsipareigojimai, tūkst. Lt 29 276 23 353
3. Nuosavas kapitalas 49 527 49 527
3. Manevringumo koeficientas -0,08 -0,04
9 lentelė
Neigiama šio koeficiento reikšmė nėra gerai, tačiau pastebimas kilimas.
Bendrasis įmonės mokumas – tai jos gebėjimas įvykdyti bendruosius ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Ilgalaikiai įsipareigojimai dažnai apima ilgalaikius kreditus, obligacijas, kitus ilgalaikius įsipareigojimus.
Mokumo koeficientas padeda nustatyti įmones finansinę riziką, ar jai negresia bankrotas. Svarbiausias bendrojo mokumo rodiklis yra:

BM = NK / BĮ
NK – nuosavo kapitalo vertė;
BĮ – bendrųjų įsipareigojimų vertė.
Įmonė moki, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendruosius įsipareigojimus. Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonės mokumo lygis aukštesnis, finansinė rizika ir bankroto grėsmė mažesnė, tuo lengviau jai pasiskolinti papildomų lėšų. Manoma, kad normalus santykis 1:1, t. y. maždaug puse finansavimo šaltinių gali būti skolinti. Norint tiksliai įvertinti bendrąjį įmonės mokumą, rekomenduojama apskaičiuoti dar du rodiklius.
1. Ilgalaikių įsipareigojimų. vykdymo patikimumas:
I = NK / IĮ
kur IĮ – ilgalaikių įsipareigojimų dydis.
Kuo aukštesnis šis koeficientas, tuo didesnė ilgalaikių įsipareigojimų vykdymo ir mažesnė bankroto tikimybė.

Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ ilgalaikių įsipareigojimų vykdymo rodiklį.

Ilgalaikių įsipareigojimų vykdymas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Nuosavas kapitalas 49 527 49 527
2. Ilgalaikiai įsipareigojimai 34 704 31 261
3. Ilgalaikių įsipareigojimų vykdymas 1,4 1,6
10 lentelė

Matome, kad įmonės „Dvarčionių keramika“ ilgalaikių įsipareigojimų vykdymo patikimumas auga lyginant su praėjusiais metais.
2. Ilgalaikių įsipareigojimų vykdymo galimybė įvertinama taip:
Grynasis pelnas / metinis paskolos grąžinimas + metinės palūkanos
Šio rodiklio reikšmė parodo, kiek kartų grynasis pelnas didesnis už grąžinamą kredito ir palūkanų sumą. Vadinasi, jis apibūdina kredito saugumą bei jo apdraudimą įmones pelnu.
Įsiskolinimo koeficientas (dar vadinamas bendruoju skolos rodikliu):
T / Į
T – visas turtas
Į – įsipareigojimai iš viso
Šis rodiklis parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų šaltinių, t.y. skolinto kapitalo. Akcininkai suinteresuoti, kad įmonės turte kuo mažesnę dalį sudarytų skolintas turtas, todėl šis rodiklis neturėtų mažėti.
Įsiskolinimo rodiklis atskleidžia, kokia dalis sudarant įmonės aktyvus buvo sava, t.y. finansuojama akcininkų. Šį rodiklį būtiną lyginti su ankstesnių metų rodikliais ir kitų tos pačios ūkio šakos įmonių rodikliais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonės finansinė būklė blogesnė. Priimtina šio rodiklio reikšmė yra 2,00.
Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ įsiskolinimo koeficientą.
Įsiskolinimo koeficiento apskaičiavimas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Turtas, tūkst. Lt 110 051 108 949
2. Įsipareigojimai, tūkst. Lt 63 981 54 614
3. Įsiskolinimo koeficientas 1,7 1,9
11 lentelė
Šis rodiklis lyginant su praėjusiais metais kyla. Priartėjo prie šio rodiklio normos t.y. 2,0. Įmonei tai yra gerai, kadangi peržengus šią normą galima pradėti rūpintis įmonės finansine būkle.
Pardavimų pelningumas:
P / VP
P – pardavimai
VP – veiklos pelnas
Rodiklis atskleidžia įmonės sugebėjimą kontroliuoti susidarančias veiklos sąnaudas. Šio rodiklio reikšmė neturėtų labai svyruoti laiko atžvilgiu, bet pageidautina, kad ji didėtų.
Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ pardavimų pelningumo rodiklį.

Pardavimų pelningumo apskaičiavimas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Pardavimai, tūkst. Lt 48 578 43 110
2. Veiklos pelnas, tūkst. Lt -5 408 -357
3. Pardavimų pelningumas -8,9 -120,7
12 lentelė
„Dvarčionių keramikos“ pardavimų pelningumas yra neigiamas. Vadinasi įmonė nesugeba kontroliuoti susidarančių sąnaudų. Tai galbūt taip pat susiję su tuo, kad įmonė turi didelį kiekį atsargų, kurias tenka parduoti tokia kaina, kuria net nepadengiamos veiklos sąnaudos. Tačiau lyginant pelningumo rodikli su praėjusiais metais, pastebime, kad įmonės nuostolis žymiai sumažėjo.
Turto pelningumas:

T / VP
T – turtas.
VP – veiklos pelnas.
Rodiklis įvertina vadybos efektyvumą, jis skaičiuojamas prieš vertinant mokesčius ir kreditavimo išlaidas ir parodo, kiek turtas duoda pelno (atspindi investicijų į turtą efektyvumą). Kuo didesnis šis santykis, tuo pelningesnė įmonė, t.y. vienas litas, investuotas į turtą, duoda daugiau pelno.
Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ Turto pelningumo rodiklį.
Turto pelningumo apskaičiavimas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Turtas iš viso, tūkst. Lt 110 051 108 949
2. Veiklos pelnas, tūkst. Lt -5 408 -357
3. Turto pelningumas -20,3 -305,2
13 lentelė
Pastebimas didėlis šoktelėjimas. Neigiamas turto pelningumas rodo vadybos neefektyvumą.
Sverto koeficientas:
NK / Į
NK – nuosavas kapitalas
Į – Visi įsipareigojimai
Šis rodiklis parodo, kokią dalį veiklos įmonė finansuoja nuosavu kapitalu. Jeigu įmonė verčiasi savo lėšomis, jai bus lengviau susidoroti su. nuosmukiais. Nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos, nepaskirstytas pelnas.
Priimtina šio rodiklio reikšmė 2, kuo jis rodiklis mažesnis, tuo daugiau įmonė įsiskolinusi. Jeigu rodiklio reikšmė lygi 1, vadinasi, įmonė yra labai įsiskolinusi ir jos įsipareigojimai lygūs nuosavam kapitalui.
Apskaičiuokime įmonės „Dvarčionių keramika“ sverto koeficientą.
Sverto koeficiento apskaičiavimas

Praėjusieji finansiniai metai Finansiniai metai
1. Nuosavas kapitalas, tūkst. Lt 49 527 49 527
2. Įsipareigojimai, tūkst. Lt 63 981 54 614
3. Sverto koeficientas 0,8 0,9
14 lentelė
Įmonė „Dvarčionių keramika“ yra labai įsiskolinusi, kadangi sverto koeficiento reikšmė net nesiekia 1 ir jos įsiskolinimai netgi viršyja nuosavą kapitalą.5. LIKVIDUMO SUMAŽĖJIMO RIZIKA
Likvidumo sumažėjimo riziką gali lemti ne tik aktyvų, bet ir pasyvų pokyčiai, todėl skiriamos dvi likvidumo sumažėjimo rizikos: iš kairės ir iš dešinės. Riziką iš kairės lemia aktyvų pokyčiai:
 Nuosavų kreditinių išteklių sumažėjimas. Šią riziką sąlygoja prekių pardavimas kreditan. Debitorinis įsiskolinimas turi dvejopą kilmę. Viena vertus, normalus debitorinio įsiskolinimo didėjimas liudija apie didėjančias būsimas pajamas. O kita vertus, įmonė negali atlaikyti per didelio debitorinio įsiskolinimo, nes tai lėšų įšaldymas;
 Nepakankamos atsargos. Įmonė turi apsirūpinti būtinomis žaliavų atsargomis ir turėti tam tikrą gatavos produkcijos asortimentą sandėlyje, kad galėtų laiku patenkinti visus užsakovus;
 Per dideli trumpalaikiai aktyvai. Kadangi aktyvų apimtis tiesiogiai susijusi su išlaidomis, tai per didelius jų kiekius sumažina pajamas. Aktyvų perteklius gali susidaryti dėl tokių priežasčių: užsigulėjimo prekių sandėlyje, įpročio „turėti atsargų“ ir pan.
Taip pat galima nurodyti keletą rizikos iš dešinės priežasčių:
 Didelis kreditorinis įsiskolinimas. Galimas atvejis, kad įmonė užsakė daugiau žaliavos, nei reikėjo tuo periodu, o kredito terminui pasibaigus dar neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais;
 Neoptimalus trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų santykis. Einamieji aktyvai yra padengiami kreditoriniais įsiskolinimais ir pastoviu kapitalu – ilgalaikiais kreditais ir dalimi nuosavo kapitalo. Nors ilgalaikiai kreditai ir brangesni, kartais kaip tik jie gali išgelbėti įmonę nuo likvidumo sumažėjimo. Šaltinių struktūros optimizavimas tampa tikra problema;
 Dideli ilgalaikiai įsipareigojimai. Normaliomis ekonominėmis sąlygomis šis finansavimo šaltinis yra gana brangus, reikalauja didelių finansinių išlaidų, tai mažina pelną ir veiklos rentabilumą. Kita vertus, per didelė trumpalaikių įsiskolinimų dalis mažina likvidumą ir didina likvidumo riziką.
Finansų vadybos teorija pateikia keletą galimybių, kaip sumažinti minėtas rizikas:
 Einamųjų įsiskolinimų minimizavimas. Tai užtikrina likvidumą, tačiau tokiai strategijai įgyvendinti reikia didelio nuosavo kapitalo arba panaudoti ilgalaikius finansavimo šaltinius.
 Finansavimo išlaidų minimizavimas. Šiuo atveju pagrindinis finansavimo šaltinis yra trumpalaikės paskolos, nes šis šaltinis pats pigiausias, tačiau čia yra didesnė įsipareigojimų neįvykdymo rizika.
Įmonės kainos maksimizavimas. Šiuo atveju apyvartinio kapitalo valdymą reikia įtraukti į bendrą įmonės finansavimo strategiją. Tai reiškia, kad kiekvienas sprendimas dėl apyvartinių lėšų turi būti vykdomas įmonės „kainos“ didinimo linkmeIŠVADOS
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad mokumas yra mokamasis pajėgumus, mokus – tai galintis mokėti, turintis iš ko mokėti.
Likvidumas parodo, kaip greitai vertybinius popierius ir materialųjį turtą galima paversti grynaisiais pinigais.
Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus. Tam, kad atsiskaitytų su tiekėjais, kreditoriais ir įvykdytų kitus įsipareigojimus, įmonei reikia turėti ne tik pinigų, bet ir likvidų turtą, kurį galėtų greitai pakeisti į pinigus.
Analizuojant įmonės „Dvarčionių keramika“ mokumo ir likvidumo rodiklius 2003 – jų ir 2004-tųjų metų pastebėjau, kad dauguma rodiklių buvo žemesni už nustatymą normalią riba, kai įmonė dirba sėkmingai ir nėra rizikinga. Pastebėtas ir didelis veiklos pelno (nuostolio) kitimas. 2003 metais įmonės nuostoliai siekė 2 milijonus, o jau 2004 metais nuostoliai sudarė tik 300 tūkstančių litų. Skirtumas išties didelis, todėl sudomino dėl kokių priežasčių tai vyksta. Juolab žinant, kad ši akcinė bendrovė yra didžiausia bei moderniausia keraminių plytelių gamintoja Baltijos šalyse. Pasidomėjus „Dvarčionių keramikos“ veikla išaiškėjo, kad ši įmonė 2003 metais paleido šiuolaikiškų technologijų itališka SACMI gamybinę linija. Tai daugiau nei 21,5 milijonų litų kainavęs investicinis projektas, kuris padidino bendrovės gamybos apimti daugiau kaip 30 % bei papildė bendrovės asortimentą naujų dydžių ir dizainų glazūruotomis akmens masės plytelėmis.LITERATŪRA
D. Šlekienė, I. Klimavičienė – Įmonės finansinis įvertinimas – Kaunas 2000
L. Juozaitienė – Įmonės finansai: analizė ir valdymas – Šiauliai 2000 (87 – 97 psl)
G. Kancerevyčius – Finansai ir investicijos – Kaunas 2004 (128 – 129 psl)
http://www.fmmc.lt/skola/p4-3.htm#pav4
http://www.jt.lt/Analitika/AF_Apieim.asp?firma=18&subj=bank
http://www.dvarcioniu.keramika.lt/
http://www.finansai.com/postt2687.html

1 Priedas

AB „Dvarčionių keramika: 2003 – 2004 metų balansas

2003 2004
Ilgalaikis turtas 83.286.649 87.837.796
I. Ilgalaikis materialus turtas
81.436.017 86.465.461
II. lgalaikis finansinis turtas
1.137.615 1.222.953
III. Po vienerių metų gautinos sumos
35.666 35.666
Trumpalaikis turtas 25.500.753 21.112.101
I. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys
15.334.005 15.516.915
II. Per vienerius metus gautinos sumos
10.115.521 5.257.961
III. Investicijos ir terminuoti indėliai
8.000 –
IV. Gryni pinigai sąskaitoje
43.227 337.225
V. Sukauptos pajam. ir atein. laik. sąn.
1.263.920 –
Turtas iš viso 110.051.322 108.949.897
Savininkų nuosavybė 45.276.758 54.335.616
I. Kapitalas
49.527.300 49.527.300
II. Akcijų priedai
– –
III. Perkainojimo rezervas
827.324 12.293.103
IV. Rezervai
1.012.271 1.012.271
V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)
-6.556.825 -9.034.976
VI. Finansavimas (dotac. ir subsid.)
– –
VII. Atidėjimai ir atidėti mokesčiai
– –
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 63.981.010 54.614.281
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos
34.704.881 31.261.230
II. Per vien. metus mokėtinos sumos
29.276.129 23.353.051
II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis
3.015.428 1.501.968
II.2. Finansinės skolos
4.235.091 5.492.942
II.3. Prekybos skolos
19.992.035 13.112.938
II.4. Avansu gautos sumos
153.251 179.782
II.5. Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draud.
1.829.419 3.046.905
II.6. Kt.mokėt. sumos ir trump. įsipar.
50.905 18.516
Sukauptos sąn. ir atein. laik. pajam.
793.553 –
Kapitalas iš viso 110.051.322 108.949.897

2 Priedas

Dvarčionių keramika 2003 – 2004 metų pelno(nuost.) ataskaitos

2003 2004
Pardavimai ir paslaugos
48.578.342 43.110.387
Pard. prekių ir atliktų darbų savik.
35.382.154 26.540.186
Bendrasis pelnas (nuostolis)
13.196.188 16.570.201
Veiklos sąnaudos
15.763.420 13.886.436
Veiklos pelnas (nuostolis)
-2.567.231 2.683.765
Kita veikla
61.061 84.607
I. Pajamos 198.287 209.878
II. Sąnaudos 137.226 125.271
Finansinė ir investicinė veikla
-2.902.562 -3.126.047
I. Pajamos 6.422.064 2.961.134
II. Sąnaudos 9.324.626 6.087.181
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis)
-5.408.733 -357.675
Pagautė
216.961 —
Netekimai
1.287.835 18.787
Pelnas prieš apmokestinimą
-6.479.606 -376.462
Pelno mokestis
77.219 446.013
Grynasis pelnas
-6.556.825 -822.475

Leave a Comment