Įmonės pelnas ir jo formavimosi ypatumai Lietuvoje

Turinys

Įvadas 3
1. Įmonės pelnas 4
1. Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema 5
2. Pelno paskirstymas 7
2. Pelno analizės apžvalga 9
2.1. Išoriniai veiksniai darantys įtaką pelnui 12
2.2. Vidaus veiksniai nulementys įmonės pelną 12
3. Pelningumas 14
3.1. Pelningumo rodikliai 16
3.2. Pelningumo rodiklių analizė 19
4. Prognostinės pelno ataskaitos parengimas 22
4.1. Pelningumo lūžio taškas 24
4.1.1. Lūžio tašką veikiantys veiksniai 25
5. Įmonės pelno mokestis 26
IŠVADOS 27
Literatūra 28 Įvadas
Kiekvienos Lietuvos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis,
veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno
suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus.
Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba
paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuuostolį.

Šiame darbe siekiau paaiškinti, kas tai yra įmonės pelnas, jo rūšis,
kaip jis parodomas Lietuvos atskaitomybėje, jo formavimosi ypatumai, kaip
Lietuvoje skaičiuojamas pelnas, pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą,
atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Kokia
tvarka yra paskirstomas faktinis ir planinis pelnas. Kokie uždaviniai
keliami analizuojant įmonės pelną ir kokios skiriamos pagrindinės analizės
kryptys. Pateikiau grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei
taikytiną schemą, išdėsčiau kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai nulemia
įmonės pelną.

Norėjau aprašyt, kas tai yra pelningumas, kokie dažniausiai
skaičiuojami su pelningumu susiję rodikliai, ir ką jiie apibudina, kodėl
įmonės finansinėj analizėje taikytini ne mažiau kaip trys pelningumo
rodikliai. Kokiomis sąlygomis stabilizuojasi pelningumas, kaip analizuoti
ir prognozuoti pelningumą ir į kokius strateginius pelningumo veiksmus
atkreiptinas kiekvienos įmonės dėmesys.

Kaip parengti prognostinę pelno ataskaitą, nes pelno prognozė- tai
galimos gauti grynosios pajamos, esant tam ti

ikriems ištekliams. Jei
prognozėse numatomas pelnas verslininko netenkina, jis gali numatyti
papildomus išteklius. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,
kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno
siekimo įmonė kelia sau kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu
joms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių
išgyvenimo klausias. Konkrečiai nustatytina, kiek įmonė turi būtinai
parduoti prekių (paslaugų), kad jos veikla būtų nenuostolinga. Tada padeda
apskaičiavimas pelningumo lūžio taško.

Taip pat pateiktas įmonių pelno mokestis.

Darbe pateiktos 5 lentelės: įmonių pelno rodikliai, ataskaitinio
laikotarpio pelno paskirstymas, pelningumo rodikliai, išlaidų
klasifikavimas, įmonės pelningumo lūžio analizė. 1. Įmonės pelnas
Įmonės pelnas- tai vienas pagrindinių jos gamybos veiklos rodiklių.
Jis rodo įmonės gamybos ekonominį efektyvumą. Pelno didinimas- vienas iš
pagrindinių įmonių, dirbančių rinkos ekonomikos sąlygomis, uždavinių.

Pelnas- tai finansinė nauda, gaunama pajamų ir joms užsidirbti
padarytų sąnaudų skkirtumas, pajamų perviršis.

Įmonės, kurių pajamos už parduotą produkciją viršija gamybos išlaidas
(savikaina), vadinamos pelningomis, arba rentabiliomis. Priešingu atveju
įmonės yra nuostolingos (nerentabilios, nepelningos). Pelnas – vienas iš
pagrindinių finansinių rodiklių ir pagrindinis įmonės veiklos įvertinimas.
Ekonomikos teorijos disciplinose dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys:
buhalterinis ir ekonominis. Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų
skirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų ir
ekonominių išlaidų skirtumas- ekonominiu pelnu. Buhalterinis išlaidos yra
realiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo
užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms.

Ekonominės išlaidos skiraisi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad į
pirmųjų su
udėtį dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos
(prarasta nauda, prarastas šansas), kurias verslininkai gautų palūkanomis
arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų
arba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei
kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą,
pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias pareigas.

Nagrinėsime buhalterinį pelną.

Įmonės balanse paprastai einamojo ir ankstesnio laikotarpio
nepaskirstytas pelnas. Tačiau finansinių ataskaitų vartotojai nori daugiau
informacijos. Todėl yra sudaromos pelno (nuostolio) ataskaitos. Ataskaitose
smulkiai parodoma, kaip buvo gautas grynasis pelnas. Kadangi pelnas įmonei
yra labai svarbus rodiklis, ypač vertinant galutinius jos veiklos
rezultatus, kai įmonės savininkams reikia dalytis naudą, atskira pelno
ataskaita yra viena iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Pelnas
rodomas balanse, yra suma, kurią įmonė skolinga savininkams.

Pelno optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės įmonės, kurios
Lietuvoje turi bendrą pavadinimą: “pelno siekiančios įmonės”.

Tačiau į pelno optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai.
Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

1) maksimalaus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus

valdymo sprendimus;

2) sprendimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su

kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities

sąskaita (pvz., pažangių, bet brangių technologijų taikymo delsimu

ir pan.).

Pelno rūšys

Pagrindinės pelno rūšys:

a) Buhalterinis pelnas- įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių

išlaidų skirtumas. Buhalterinės išlaidos yra realios verslo

įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui,

medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo

išlaidos vadinamos eksplicitinėmis arba aiškiomis. Jos

įrašomos į buhalterinę knygą, todėl vadinamos bu
uhalterinėmis

išlaidomis.

b) Ekonominis (grynasis ) pelnas – bendrųjų pajamų ir ekonominių

išlaidų skirtumas, arba pelnas, didesnis už normalųjį pelną.

Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad

į pirmųjų sudėti dar yra įtraukiamos ir prarastos

alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų palūkanomis

arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas

jis gautų arba palūkanomis, įdėjus pinigus į banką, ar

paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo

verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje

įmonėje atlikti tas pačias funkcijas.

c) Netikėtas pelnas – pelno padidėjimas dėl netikėto rinkos

. sąlygų pasikeitimo.

d) Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas – įmonių pelno dalis,

kurios ji nepaskirsto akcininkams, o pasilieka sau (įmonei

plėsti arba modernizuotu).

e) Normalusis pelnas – teorinio pelno, gaunamo tobulos

konkurencijos sąlygomis, apibrėžimas. Jis būtinas, kad

kiekvienas papildomas subjektas tęstų gamybą, kiekybiškai

apima implicitines išlaidas.

f) Nulinis pelnas – ekonominė situacija, kai produkto pardavimo

kaina lygi vidutinėms išlaidoms.

g) Pelnas produkcijos vienetui – grynojo pelno ir produkcijos

kiekio santykis

h) Ribinis pelnas – pelno pasikeitimas padidinus gamybos kiekį

vienu vienetu.

1.1 Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema

Lietuvoje , kaip daugelyje kitų pasaulio šalių, pelnas yra
skaičiuojamas pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodant
kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos
sritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuria
paprastai užsiima įmonė:

a) gamyba ,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas).

b) kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos

pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių.

Kitos veiklos sąnaudoms apskaitoje priskiriamos turto perleidimo,

taip pat ve

eiklos mokesčiai (Lietuvoje- tai mokesčiai už gamtos

išteklius, nekilnojamą turtą, žemės nuoma, muitai), turto draudimas

c) finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – palūkanos,

baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo

subsidijos, ir pan.

d) Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas: ši

veikla yra neįprasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės

nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba

patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus:

1) pagautė (Gain);

2) netekimai (Loss );

Pvz:, pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas,
netekimai – nuostoliai dėl nelaimintų atsitikimų, turto nusavinimo ir pan.

Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių bei atliktų darbų
savikainos skirtumas parodo bendrąjį pelną.

Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomo pelno
(nuostolio ) ataskaitoje.

Lietuvos atskaitomybėje atskirai parodomos dvi veiklos sąnaudų grupės:

1) Pardavimų (paslaugų, skelbimų, reklamos ir kitos marketingo

sąnaudos);

2) Bendrosios ir administracinės (nuoma, eksploatacija, audito, pašto

išlaidos, vadovaujančio personalo išlaikymas, veiklos mokesčiai,

turto draudimas ir pan.

Sumažinę bendrąjį pelną veiklos sąnaudomis, nustatome veiklos pelną..

Įprastinės veiklos pelną sudaro veiklos pelnas kartu su kitos veiklos
ir finansinės veiklos pelnu.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą tai įprastinės veiklos
pelnas, padidintas pagaute ir sumažintas netekimais. Atskaičiavus pelno
mokestį, lieka grynasis pelnas paskirstymui.

Lietuvoje yra gana detalios pelno paskirstymo ataskaitos sudarymas. Ši
forma labai akivaizdžiai parodo įmonės balanso, kuriame pateikiamas
nepaskirstytas pelnas ataskaitinių metų pabaigoje, ir pelno ataskaitos,
kurioje parodomas gautas per visus metus pelnas, ryšį.

Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš
rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi ką
skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia:

a) įmonės statutas

b) tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą

c) akcininkų susirinkimo sprendimai.

Pvz., Įmonės pelno rodikliai (J.Žvinklys, E.Vabalas,2001, p.153)

1 lentelė
|Straipsniai . |Suma, Lt |
|Įplaukos (pajamos) už parduotas prekes (apyvarta) |200000 |
|Parduotų prekių savikaina |110000 |
|(atimama) | |
|Bendrasis pelnas |90000 |
|Veiklos sąnaudos: | |
|Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos |20000 |
|(atimama) |40000 |
|Bendrosios ir administracinės sąnaudos | |
|(atimama) | |
|Veiklos pelnas |30000 |
|Kita veikla: | |
|Kitos pajamos |10000 |
|Finansinė ir investicinė veikla: | |
|Pajamos iš investicijų |5000 |
|Palūkanų sąnaudos |6000 |
|(atimama) | |
|Įprastos veiklos pelnas |39000 |
|Pagautė (ypatingasis pelnas) |1000 |
|Netekimai (ypatingieji mpraradimai) |500 |
|(atimama) | |
|Pelnas prieš apmokestinimą |39500 |
|Pelno mokestis |11455 |
|Grynasis ataskaitinių metų pelnas, numatytas paskirstyti |28045 |
|Dividendai |13000 |
|(atimama) | |
|Nepaskirstytasis metinis pelnas |15045 |

Lentelėje matome, kad įmonės pelnas turi daug rodiklių (pavidalų).
Galutinį įmonės veiklos rezultatą rodo grynasis pelnas. Visą grynąjį pelną
gali pasiskirstyti savininkai, tačiau nemažai jo dažnai paliekama įmonei
plėsti ir tobulinti.

1.2 Pelno paskirstymas

Panagrinėsime, kaip paskirstomas planinis ir faktinis pelnas.
Skirstant tiek planinį, tiek faktinį pelną, pirmiausiai iš balansinio pelno
turi būti atskaitomas įmonės žinioje paliekamas ir pagal tikslinę paskirtį
naudojamas pelnas. Atskaičius iš įmonės balansinio pelno tikslinės
paskirties pelną, padengiami privalomieji mokėjimai.

Planinis pelnas skirstomas tokia tvarka. Pirmiausiai sumokami
biudžetui mokesčiai už pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas,
fiksuotieji (rentiniai) mokėjimai ir priskaitytosios palūkanos už
naudojimąsi banko kreditu. Po to pelnas skiriamas sudaryti ekonominio
skatinimo fondams, iš likusios planinio pelno dalies padengiami kreditai,
suteikti centralizuotiems kapitaliniams įdėjimams, taip pat kreditai, duoti
padengti išlaidoms vartojamų prekių gamybai padidinti. Dalis pelno skiriama
finansuoti savų apyvartinių lėšų padidėjimui, dalis pelno pervedama
aukštesniajai organizacijai ir nustatyta tvarka naudojama kitiems tikslams.
Likęs pelno likutis įnešamas į biudžetą.

Viršplaninis pelnas pirmiausiai panaudojamas mokesčiams už
pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas ir fiksuotiems
(rentiniams) mokėjimams į biudžetą, taip pat palūkanoms už banko kreditą
sumokėti. Viršplaninio pelno lėšomis padengiamas dėl įmonės kaltės
susidaręs savų apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat grąžinamos banko
paskolos, gautos laikinam savų apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Dalis
viršplaninio pelno skiriama finansinės paramos rezervui sudaryti.

Kitokia tvarka skirstomas įmonės faktinis pelnas, kai pelno planas
neįvykdomas. Pirmiausiai sumokami biudžetui mokesčiai už gamybinius fondus
ir apyvartines lėšas, fiksuoti (rentiniai) mokėjimai ir p.alūkanos už banko
kreditą. Po to daromi atskaitymai į visus ekonominio skatinimo fondus.
Likusi pelno dalis paskirstoma kitoms planinėms įmonės išlaidoms ir
laisvajam pelno likučiui, įneštinam į biudžetą tokiomis proporcijomis,
kurios nustatytos įmonės finansiniame plane.

Teisingas pelno paskirstymas yra aktualus ne tik įmonei, bet ir
biudžetui, nes kaip minėjom, ne maža pelno dalis mokesčio už fondus,
fiksuotųjų (rentinių) mokėjimų ir pelno laisvojo likučio pavidalu sumokama
į biudžetą.

Pelno paskirstymas bus sėkmingas tada, kai lėšų, skirtų materialiniam
skatinimui, bus pakankamai ir kai jos skatins įmonės darbuotojus gerinti
gamybos rezultatus.

Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia
labai dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas dividendams, nors Lietuvoje
neturėtų dažnai to būti. Prasiskolinusios arba mažai pelningos įmonės
turėtų atidžiau nagrinėti savo balansą, kuriame akivaizdžiai matomas
detalus turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo komponentų skaitmeninis
įvardijimas konkrečiai datai.

Palikta verslui plėsti pelno suma vadinama nepaskirstytuoju pelnu.
Nepaskirstytasis vienais metais pelnas (ar nuostolis) gali būt paskirstytas
kitais. Sudarydami Pelno (nuostolio) ataskaitą jį ir parodome. Prieš tai
pateiktoje lentelėje buvo daroma prielaida, kad nepaskirstyto rezultato-
pelno (nuostolio) ataskaitinio laikotarpio pradžioje visai nebuvo. Be to,
parodyti įvairius pelno rodiklius, lentelėje sujungtos dvi ataskaitos:1)
Pelno (nuostolio) ataskaitą; 2) Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;
Pelno (nuostolio) ataskaita paprastai baigiasi įmonės grynojo (pelno iki
paskirstymo) apskaičiavimu (2 lentelė J. Žvinklys, E. Vabalas, 2001 m. p.
154)

2 lentelė

Ataskaitinio laikotarpio pelno paskirstymas
| |Ataskaitiniai metai |Ankstesni metai |
|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |20000 |16000 |
|(nuostolis) | | |
|Ataskaitinio laikotarpio pradžioje | | |
|Ataskaitinių metų pelnas |28045 |14000 |
|Paskirstytinas pelnas |48045 |30000 |
|Dividendai (atimama) |13000 |10000 |
|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |35045 |20000 |
|(nuostolis) | | |
|Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | | |

Taigi matome, kad pelno paskirstymas yra susijęs su atitinkamo
praėjusio laikotarpio nepaskirstyto rezultato- pelno žinojimu.

Greta dividendų, iš paskirstytino pelno rodiklio sumos gali būti
atimamos ir kitiems tikslams skirtos sumos: išmokos vadovams, kurios, kaip
ir dividendai reiškia pinigų išėmimą iš verslo, pervedimai į rezervus, jei
pastarųjų nepakanka (įstatymuose numatyto dydžio).

2 lentelėje aptarti pelno rodikliai (bendrasis, veiklos,
apmokestinamasis, grynasis, nepaskirstytasis) turi skirtingą ekonominę
prasmę ir yra vartojami skirtingiems vertinimams. Sprendžiant apie įmonės
kapitalo pelningumą, reikia remtis apmokestinamuoju ir grynuoju pelnais.
Veiklos pelno nesutapimas su apmokestinamuoju rodo, kad įmonė gauna pelną
ne tik iš pagrindinės (tipinės) veiklos, kuri gali būt produkcijos gamyba,
pardavimas ar paslaugų teikimas, bet ir iš kitos (netipiškos jai) veiklos
bei iš finansinės ar investicinės veiklos.. 2.Pelno analizės apžvalga
Analizuojant pelną keliami šie uždaviniai:

– nustatyti pelno užduočių (jei jos yra) pagrįstumą ir jų ryšį

su kitų užduočių rodikliais;

– įvertinti pelno užduočių įvykdymą, pelno dinamiką ir sudėtį;

– įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius;

– numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes bei būdus.

Pelno analizė turėtų būti atliekama ne tik visos įmonės mastu, bet jos
padalinių lygyje, turi būt tvarkoma padalinių pajamų ir išlaidų apskaita,
kad galėtumėm gauti informaciją apie jų pelną. Pelnas, kaip ir kiti
finansiniai rodikliai, analizuotinas taikant jo ataskaitose pateikiamus
dydžius.

Skiriamos šios pagrindinės pelno analizės kryptys;

1. Pelno analizės vertikalioji ir horizontalioji analizės

Horizontali pelno analizė- tai jo ataskaitose parodomų tų pačių
rodiklių apimties pasikeitimas, įvertintas kaip absoliutus nukrypimas arba
procentinis dydis (lyginant su prognozėmis, planais, ankstesnių metų
duomenimis ir pan.). Tačiau nukrypimai patys savaime neatskleidžia
pasikeitimų priežasčių, todėl naudotini ir kiti analizės metodai.

Tendencijoms nustatyti taikytina horizontalios analizės atmaina-
trendo analizė. Trendo analizė padeda įvertinti ilgalaikę pelno dinamiką
lyginant ją su giminingos įmonės, šakos analogiška dinamika arba su kitais
rodikliais, pvz., pardavimų ar sąnaudų kaita.

Atliekant vertikalią analizę, kiekvienas ataskaitos rodiklis
lygintinas su kitu pasirinktuoju baziniu, pvz., pardavimų apimtimi,
nepaskirstytu pelnu ir pan.

2. Bendro pelno veiksnių analizė.

3. Pelno segmentinė analizė:

a) pagal teritorinius padalinius;

b) pagal gamybos padalinius;

c) pagal gaminius;

d) pagal ūkinės veiklos sritis.

1. Prognozuojamo pelno analizė.

2. Pridėtosios vertės analizė.

Prieš pradedant nagrinėti pelno veiksnius, tiriama pelno sudėtis.
Nustatomas pelnas, gautas iš įprastinės veiklos. Gamybinio pobūdžio įmonės
didžiausią įprastinės veiklos pelną gauna iš produkcijos realizavimo, o
finansinės organizacijos, investicinės bendrovės- iš finansinės ir
investicinės veiklos.

Kitą pelno dalį sudaro pelnas arba nuostolis iš ypatingos veiklos,
t.y. iš ūkinių operacijų, kurios aiškiai skiriasi nuo įmonės įprastinės
veiklos.

Be to svarbu išsiaiškinti įmonės pelno šaltinius ir įvertinti veiklos
sritis, kurios mažiausiai pelningos ar net nuostolingos.

Reikia detalizuoti analizę pagal įmonės grynąjį pelną formuojančius
veiksnius. Verslininkas turėtų žinoti ne tik lengvai pasiekiamus pelno
gavimo būdus, bet ir paanalizuoti savo grynoji pelno formavimą bei jo
didinimo veiksnius.

Grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei taikytina
schema, pateikta 1 paveiksle.

1 paveikslas

Grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksniai

Ši schema yra supaprastinta. Įvairių verslo vienetų atskiri pelno
didinimo veiksniai gali labai skirtis. Tačiau, jei tokie veiksniai, kaip
pasenusių technologijų keitimas pažangesnėmis, akivaizdūs dar neatlikus
visapusiškos analizės, tai to negalima pasakyti apie veiklos sąnaudas,
teisėtą pelno mokesčių bazės sumažinimą.

Kadangi svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasis
pelnas (pardavimų pajamos minus savikaina), todėl jo veiksnių analizei
skiriama daugiausia dėmesio. Veiklos pelnas apskaičiuojamas kaip bendrojo
pelno ir veiklos sąnaudų skirtumas, todėl jis labiau priklauso nuo
pridėtinių išlaidų, kurios analizuojamos nagrinėjant visos įmonės išlaidas.

2.1 Išoriniai veiksniai, darantys įtaką pelnui

Pelnui įtaką daro vidaus ir išorės veiksniai. Vidaus veiksniai susiję
su įmonės vidaus veikla, jos turimais ištekliais bei jų panaudojimu. Išorės
veiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio, susiję su politiniais,
teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominia.is
procesais. Įmonės pelną veikia ūkinė politika, vietinės veiklos sąlygos.

Rinkos ekonominėmis sąlygomis didelę įtaką pelnui daro pasiūlos ir
paklausos veiksniai. Todėl analizuojant įmonės pelną pirmiausiai reikia
tirti produkcijos paklausą:

– analizuoti produkcijos pardavimo lygį nagrinėjamu

laikotarpiu;

– nustatyti pardavimo dinamiką esamu ir praėjusiu laikotarpiu,

taip pat prognozuoti jos apimtį ateičiai;

– apibūdinti paklausą veikiančius veiksnius bei numatyti jų

įtaką ateityje;

– ištirti tų veiksnių įtaką produkcijos paklausos struktūrai,

dinamikai, dydžiui.

Tokis analizė atliekama norint nustatyti paklausos poveikį produkcijos
kainoms tai gi ir pelnui.

Prekių pasiūlos analizė apima:

– savo šalyje pagamintos atitinkamos produkcijos pasiūlos

šaltinių ir jos struktūros tyrimą;

– eksporto bei importo apimties ir asortimento tyrimą;

– savo produkcijos kokybės palyginimą su savo šalies ir importo

atitinkamomis prekėmis;

– produkcijos atnaujinimo šalyje ir užsienyje analizę;

– naujų gaminių galimybes patekti į rinką.

Pasiūlos analizės tikslas- nustatyti jos poveikį įmonės gamybiniam
pajėgumui, taip pat numatyti jos pokyčius rinkoje, kurie turės įtakos
galiausiai ir įmonės pelnui.

2.2 Vidaus veiksniai, nulementys įmonės pelną

Įprastinės veiklos pelną apskaičiuojame iš bendrojo pelno atėmus
veiklos sąnaudas, pridėję kitos veiklos pelną bei finansinės ir
investicinės veiklos pelną. Svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį
sudaro bendrasis pelnas. Jis apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus
parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą. Todėl bendrojo pelno dydžiui
turi įtakos:

– pardavimo apimtis natūrine išraiška;

– pardavimų kainos;

– parduotų prekių savikaina;

– produkcijos struktūra bei asortimentas.

1. Tarp bendrojo pelno ir natūrinės pardavimų apimties yra tiesioginis
ryšys: didėjant parduotos produkcijos apimčiai (jeigu ji pelninga) ir
nesikeičiant kitiems veiksniams, pelnas didės, ir atvirkščiai: jeigu mažės
parduotų prekių kiekis, tai mažės ir pelnas.

Skaičiuojamas:

[pic]

kur:

K- pardavimo pajamų padidėjimo koeficientas;

[pic]-faktiškai parduotas i- tojo produkto kiekis ataskaitiniu
laikotarpiu, vnt;

[pic]-numatytas parduoti i-tojo produkto kiekis baziniu laikotarpiu,
vnt;

[pic]- i-tojo produkto bazinė kaina, Lt/vnt.

2. Parduotos produkcijos kainos taip pat veikia pelno dydį. Jeigu
prekės parduodamos didesnėmis kainomis nei planuota ar palyginti su
praėjusiu laikotarpiu, tai pelnas didės ir atvirkščiai.

Parduotų prekių kainų pasikeitimo įtaka įmonės pelnui:

[pic]

kur:

[pic]- pelno pasikeitimas dėl parduotų prekių ataskaitiniu
laikotarpiu;

[pic]- įmonės pajamos iš pardavimų atskaitiniu laikotarpiu;

[pic]- bazinės pajamos iš pardavimų, perskaičiuotos pagal faktišką
realizaciją (bazinėmis kainomis)

3. Tarp parduotų prekių savikainos ir pelno yra atvirkštinė
priklausomybė. Didėjant produkcijos savikainai, pelnas sumažėja, o
savikainai mažėjant, pelnas didėja.

Parduotų prekių savikainos pasikeitimo įtaka įmonės pelnui:

[pic]

kur:

[pic]- pelno pasikeitimas, pasikeitus parduotų prekių savikainai;

[pic]- i-tojo parduoto produkto faktiška savikaina;

[pic]- i-tojo produkto bazinė savikaina.

4. Produkcijos struktūros ir asortimento veiksnio tiesiogiai iš pelno
skaičiavimų nematyti. Jeigu gaminama ir parduodama produkcija yra nevienodo
pelningumo, tai, padidėjus pelningesnės produkcijos lyginamajam svoriui,
pelnas padidės. Ir atvirkščiai: padidėjus mažiau pelningos arba
nuostolingos produkcijos lyginamajam svoriui, pelnas sumažės.

Produkcijos struktūros ir asortimento pasikeitimo įtaka pelnui:

[pic][pic]

. kur:

[pic]-įmonės pelnas pasikeitus produkcijos struktūrai ir asortimentui;

[pic]- i-tojo produkto bazinė savikaina.

Toliau skaičiuojamas įmonės pelno pokytis, pasikeitus parduotų prekių
struktūrai ir asortimentui:

[pic]

kur:

[pic] – įmonės pelno pokytis, pasikeitus parduotų prekių

struktūrai ir asortimentui;

[pic]- įmonės pelno absoliutus dydis, pasikeitus parduotų prekių

struktūrai ir asortimentui;

[pic]- [pic]įmonės pelnas, pasikeitus parduotų prekių kiekiui, t.y.

pirmam jo veiksniui.

Pelnas yra svarbus įmonės veiklos rodiklis. Akcininkai investuoja
lėšas į verslą, nes tikisi, kad jis bus pelningas. Pelno reikia ir įmonei
(ne tik akcininkams), jos veiklos plėtojimui ir tobulinimui. Tačiau
absoliutus pelno rodiklis nepakankami atspindi įmonės veiklos efektyvumą.
Paprastas pavyzdys: dvi įmonės gaudamos vienodą pelną, gali dirbti
nevienodai efektyviai. Todėl, norint nustatyti įmonės veiklos efektyvumą,
reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius. 3.Pelningumas
Pelningumo sąvoka suprantama kaip pelno marža, pardavimų pelningumas,
tai grynojo pelno ir pardavimo vertės santykis. Jis nustato, kiek pelno
gaunama kiekvienam piniginiam pardavimo vienetui, parodo, ar pelninga
parduoti prekes.

Pelningumas – įmonės turto, kapitalo, aktyvo, finansavimo šaltinio
panaudojimo efektyvumo rodiklis. Dažniausiai skaičiuojami šie su pelningumu
susiję rodikliai:

1) Įmonės pardavimų pelningumas- pelno ir pardavimų kiekio

santykis, apibūdinantis veiklos rentabilumą.

2) Vidinė pelningumo norma – pelno, gauto ataskaitiniais metais,

ir balansinės turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą

(amortizaciją), santykis.

3) Pelno ir nuosavo kapitalo santykis – rodiklis, apibūdinantis

nuosavų finansavimo šaltinių naudojimo efektyvumą.

4) Pardavimų kiekio ir apyvartinių lėšų santykis – rodiklis,

apibūdinantis apyvartinių lėšų cirkuliacijos efektyvumą.

5) Pardavimų kiekio ir ilgalaikio turto vertės, gautos

atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis – rodiklis,

apibūdinantis ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą.

6) Ilgalaikio turto pelningumas – pelno ir ilgalaikio turto

vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją),

santykis, apibūdinantis ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą.

7) Parduotos produkcijos savikainos ir pardavimo kiekio santykis

– rodiklis, apibūdinantis produkcijos gamybos savikainą (jo

didėjimas rodo pelningumo mažėjimą).

Pelningumo analizės atraminis taškas yra grynasis pelnas. Tenka,
pripažinti, kad Lietuvoje dėl dar nepakankamai sustyguoto rinkos
reguliavimo, ekonomikos nestabilumo ir kitų veiksnių, labai dažnai
supaprastintai žiūrima į pelno didinimo šaltinius. Nori daug pelno, sugebėk
monopolizuoti rinką ir priversti vartotoją permokėti. Tačiau negalima
pamiršt, kad rinkos reguliavimo svertai tobulinami, vartotojų išrankumas
didėja (patiklumas mažėja), o tai mažina lengvai užsidirbamo pelno
galimybes. Todėl verslininkas turėtų žinoti ne tik lengvai pasiekiamus
pelno gavimo būdus, bet ir paanalizuoti savo grynojo pelno fornavimą ir jo
didinimo veiksnius.

Bendrasis pelningumas stabilizuojasi esant tokioms sąlygoms:

1. silpna konkurencija, neverčianti mažinti kainų;

2. tokia kainų politika, kuri siekia išlaikyti bendrąjį pelną taikant

prekybines nuolaidas, leidžiant turėti nuostolių, derantis dėl

kainų ir apskritai darant sprendimus, kurie tiesiogiai veikia

kainas;

3. esant įvairiam gaminių asortimentui, skirtingų prekių pardavimų

individualus pelningumas užtikrina planuotą įmonės bendrąjį

pelningumą;

4. individualus gaminių pelningumas, atsižvelgiant į skirtingus

pirkėjų sluoksnius, pasiekia planuotą vidutinį įmonės bendrąjį

pelningumą;

5. sąnaudos gamybai, įskaitant medžiagas, tiesiogines darbo sąnaudas,

kitas gamybos pridėtines išlaidas, atitinka planuotą santykį su

gaminių kiekiu;

6. sunaudotų medžiagų savikaina ir atsargos atitinka sąmatą.

1. Pelningumo rodikliai

Įmonės pelno ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar nerodo, kokia
kaina šios grynosios pajamos gautos, t.y. kiek reikia parduoti gaminių
ir/arba atlikt paslaugų ir kiek įdėti lėšų, kad būtų galima užsidirbti
pelną. Todėl plačiai taikomi santykiniai pelningumo rodikliai.

Svarbiausi yra trys pelningumo rodikliai (arba trys rodiklių
variacijos, jei skaitiklyje imami skirtingi pelno rodikliai: bendras
pelnas, veiklos pelnas, pelnas iki apmokestinimo, grynasis pelnas, ir pan.,
o vardiklis atitinkamai keičiamas arba paliekamas tas pats). Šie rodikliai
yra tokie:

1. Pardavimų pelningumo rodiklis, arba marža.(Profit Margin- PM );

2. Turto pelningumo, arba grąžos, rodiklis (Return on Assets- ROA);

3. Akcinio kapitalo (nuosavybės), arba grąžos, rodiklis (Retu.rn on

Equity- ROE).

Verslininkui įkūrusiam įmonę kartu su užsienio kapitalu, pirmiausia
vertėtų įsidėmėt angliškus rodiklių santrupas- PR, ROA ir ROE, nes jos yra
labai plačiai taikomos verslo informacijoje.

Pelno marža dažnai yra nustatoma bendrojo pelno pagrindu. Dabartinės
apskaitos Lietuvoje sąlygomis ji yra skaičiuojama taip:

P- pelno ataskaita

Romėniškas skaičius- ataskaitos straipsnio eilutės nr., kaip parodyta
Lietuvos finansinės atskaitomybės formose.

Šis rodiklis parodo, ar yra pakankamas skirtumas tarp pardavimų
bendros apimties, t.y. jų kiekio, kainų ir savikainos, ir ar ne per
brangiai kainuoja produkcijos gamyba ir paslaugos. Bruto pelno maržos
didėjimas rodo teisingą kainų ir konkurencijos politiką, veiksmingą
marketingą, produkcijos gamybos ir pardavimų rezultatyvumo augimą..

Pelningumo rodikliai

|Rodikliai |Formulė |Turinys |Ką rodiklis |
| | | |apibūdina |
|Pelno marža,arba | |Nustato, kiek |Parodo, kiek |
|pardavimų |Pelnas |pelno gaunama |pelninga parduoti|
|pelningumas |Pardavimai |kiekvienam |prekes(paslaugas)|
| | |pardavimų | |
| | |piniginiam | |
| | |vienetui | |
|Turto | |Nustato, kiek |Parodo, kokia |
|pelningumas, arba| |pelno gaunama |viso turto dalis |
|grąža |Pelnas |kiekvienam viso |susigrąžinama |
| |Visas turtas |turto piniginiam |pelno pavidalu, |
| | |vienetui |t.y. apibūdina |
| | | |įmonės sugebėjimą|
| | | |pelningai naudoti|
| | | |turtą |
|Akcinio kapitalo | |Nustato, kiek |Parodo, kokia |
|(nuosavybės | |pelno gaunama |akcinio kapitalo |
|pelningumas arba | |kiekvienam |dalis |
|grąža) |Pelnas |akcinio kapitalo |susigrąžinama |
| |Akcinis kapitalas|piniginiam |pelno |
| |(nuosavybė) |vienetui |pavidalu,t.y. |
| | | |apibūdina įmonės |
| | | |sugebėjimą |
| | | |pelningai naudoti|
| | | |akcininkų |
| | | |nuosavybę. |

Grynasis pelningumas, arba neto pelno marža nustatomas panašiai kaip
bendrasis. Tačiau ekonominėje literatūroje yra sutinkami du šio rodiklio
skaitiklio variantai, kurie dabartinės Lietuvos sąlygomis išreikštini taip:
|1.|Ataskaitinių metų pelnas prieš |
| |apmokestinimą (P-XI) |
| |Pardavimai ir paslaugos (P-I) |

|2.|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |
| |paskirstymui (P-XIII) |
| |Pardavimai ir paslaugos (P-I ) |

Abu šie rodikliai, lyginant juos su bruto pelno marža, yra
visapusiški, t.y. parodo įmonės visos veiklos: gamybinės, komercinės,
finansinės, kitos įprastinės veiklos, taip pat neįprastinės veiklos
rezultatyvumą. Tačiau, jei pirmasis apibūdina veiklos rezultatyvumą niki
mokesčių atskaitymo, tai antrasis rodo galutinį visos gamybos, pardavimų ir
kitos veiklos rezultatyvumą. Todėl, jei širmieji įvardyti pardavimų
pelningumo rodikliai yra vadintini tarpiniais , tai paskutinysis-
galutiniu. Tarpiniai rodikliai padeda verslininkui kontroliuoti tarpines
išlaidas ir sąnaudas. pagal jų susidarymo etapus, o pardavimų grynojo
pelningumo rodiklis (Lietuvoje nustatytinas grynojo ataskaitinio metų pelno
paskirstymo pagrindu) padeda apibendrintai vertinti visos įmonės veiklos
galutinį rezultatyvumą, lyginti jį su giminingų įmonių pardavimų
rezultatyvumu, pateikti jį, kaip vieną iš svarbiausių finansinių rodiklių
ilgalaikėms paskoloms gauti ir atsargoms nusipirkti kreditan.

Turto pelningumas, paprastai skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir turto
santykis. Šis rodiklis geriausiai atspindi visų įmonėje naudojamų išteklių
efektyvumą. Tačiau jam apskaičiuoti gali būti panaudotas ir pelnas iki
palūkanų bei mokesčių sumokėjimo (o ne vien grynasis pelnas, t.y. pelnas,
sumokėjus mokesčius į valstybės biudžetą).

Turto pelningumo rodiklis pradėtas taikyti vertinant naujų statybų
tikslingumą. Vadovaujantis šiuo rodikliu, kapitalas buvo skiriamas gaminti
toms prekėms ir plėsti toms įmonėms, kurių didesnis turto pelningumas.
Pelningumo rodiklyje imama likutinė turto vertė, t.y. atsižvelgiama į turto
nusidėvėjimą, vėliau turto pelningumo formulė buvo suskaidyta į dvi dalis:
pardavimų pelningumą ir prekių atsargų apyvartumą:

TP = [pic]

Kur:

TP- turto pelningumas;

PA-pardavimų apimtis;

A- prekių atsargos;

P- pelnas.

Tačiau pelningumo rodikliai turi ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas tas,
kad jiems apskaičiuoti naudojamas (skaitiklyje) pelnas. Galima situacija,
kai įmonė gauna pelno, bet negali gauti pakankamai įplaukų už parduotą
produkciją. Ir dėl tos priežasties gali sutrikti finansiniai atsiskaitymai
su ūkiniais partneriais ir pablogėti jos finansinė būklė.

Šį rodiklį priimtina lyginti su palūkanų normomis, ir jei turto
pelningumas mažesnis už palūkanas, susirūpinti rezultatyvesniu turto
valdymu, išsiaiškinti, kokie veiksniai lėmė nepatenkinamą turto pelningumo
lygį.

Analizuojamą pelningumą reikia išskaidyti į atskirus veiksnius,
darančius įtaką jo pasikeitimui. Kodėl? Nes dažnai iš bendro pelningumo
lygio arba stabilios būklės galima susidaryti klaidingą įspūdį apie įmonės
turto pelningumą. Tačiau, išskaidžius turto pelningumo lygį į atskirus
veiksnius, išryškėja įmonės pastangos išlaikyti norimą turto pelningumo
lygį arba atskleisti neigiamus turto pelningumo veiksnius.

Akcinio kapitalo (nuosavybės) grąža rodo, ar yra pakankamas akcininkų
nuosavybės uždirbtas pelnas, ar nevertėjo geriau parinkti kitos investavimo
srities, kuri duotų palyginti daugiau grynųjų pajamų. Lietuvos apskaitos
sąlygomis nuosavybės grąžos rodiklis yra nustatomas taip:
|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |
|paskirstymui (P-XIII) |
|Kapitalas ir rezervai (B-A), t.y. savininkų |
|nuosavybė |

Kapitalas- tai įmonės įstatuose nurodytas ir savininkų įdėtas arba
įdėtinas jau pareikalautas įnešti turtas, reikalingas įmonei funkcionuoti.

Rezervai- tai visi įstatyme numatyti, taip pat pačios įmonės savininkų
nuožiūra suformuoti rezervai iš pelno.

Šį rodiklį plačiai taiko akcininkai (savininkai), lygindami gaunamą
pelną su grąža, gautina iš kitų potencialių lėšų investavimo formų. Toks
lyginimas padeda išsiaiškinti, ar buvo verta investuoti, ar įdėtos lėšos
atsipirks greitai, normaliai ar nepateisinamai ne greitai.

Pateikti pelningumo rodikliai yra plačiausiai taikomi. Tačiau, kaip
jau buvo minėta, galimos įvairios šių rodiklių variacijos. Jos dažnai duoda
palyginti siauresnį, bet kryptingesnį galutinių finansinių rodiklių
įvertinimą.

Daug specialistų tvirtina, kad turto ir nuosavybės pelningumo
rodikliuose turtas ir nuosavybė imtini ne tam tikrai datai, bet kaip šių
rodiklių metinis vidurkis. Šis tvirtinimas yra teisingas ta prasme, kad
įmonė gali visai nebeužsidirbti pelno iš metų pabaigoje įsigyto turto, nors
šis turtas jau patenka į apskaitomąjį pelno rodiklyje. Tačiau turto
vidurkio nustatymas reikalauja papildomų skaičiavimų (geriausia iš
kiekvieną ketvirt.į fiksuojamų dydžių), o finansinė analizė atliktina
pasitelkus metinius atskaitinius finansinius rodiklius. Kitaip tariant,
praktiškiau ir lengviau naudotis balanse pateikiamais turto ir nuosavybės
dydžiais tam tikrai datai.

Pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai yra universalūs.
Papildydami vienas kitą, jie padeda verslininkui:

1. atlikti finansinę analizę;

2. pagrįsti verslo strategiją;

3. parengti verslo prognozes ir planus.

Tačiau, nepaisant tradicinių, Lietuvoje, verslo praktikoje vis dažniau
naudojami ir kiti galutinius finansinius rezultatus neapibendrinantys
rodikliai, pvz., grynieji pinigų srautai jau plačiai taikomi finansams
valdyti.

3.2 Pelningumo rodiklių analizė

Pelningumo rodikliai drauge su kitais įmonės finansiniais rodikliais
rodo įmonės finansinį pajėgumą. Tačiau įmonės finansiniai rodikliai patys
savaime dar nieko nepaaiškina ir neįrodo- rodikliai įgauna ekonominę prasmę
tik lyginant juos su analogiškais praėjusių metų rodikliais, šakos
(ekonominės veiklos srities) vidurkiais, kitų įmonių rodikliais. Šiuo
tikslu atlikta vadinamoji santykių analizė yra tradicinis ne tik įmonės
finansinės analizės, bet ir viso finansų valdymo mechanizmo įvertinimo
pagrindas.

Pats paprasčiausias santykių analizės pavyzdys, nagrinėjant
pelningumą, gali būt 3 lentelė (V.Kvederaitė, 1996 m., p.20).

3 lentelė

Pelningumo rodikliai
|Rodiklio |Rodiklio apskaičiavimas |N įmonė |Ekonomin|
|pavadinimas |(remiantis Lietuvos | |ės |
| |finansine atskaitomybe) | |veiklos |
| | | |vidurkis|
|1. Pardavimų | | | |
|pelningumas | | | |
|(pelno marža)| | | |
|a. Bruto |Bendrasis pelnas |[pic] |20% |
| | | | |
| |Pardavimai ir paslaugos | | |
| | | | |
|b. Neto |Ataskaitinių metų pelnas |[pic] |8% |
| |prieš apmokestinimą | | |
| | | | |
| |Pardavimai ir paslaugos | | |
| | | | |
| |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |6,7% |
| |pelnas paskirstymui | | |
| | | | |
| |Pardavimai ir paslaugos | | |
| | | | |
|2. Turto |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |10% |
|pelningumas |pelnas paskirstymui | | |
| | | | |
| |Turtas | | |
| | | | |
|3. Akcinio |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |15% |
|kapitalo |pelnas paskirstymui | | |
|(nuosavybės | | | |
|pelningumas) |Kapitalas ir rezervai | | |
| | | | |

Joje pateikti įmonės N ir ekonominės veiklos srities, kuriai priskirta
ši įmonė, svarbiausieji lygintini pelningumo rodikliai. Analogiškai galėtų
būti lyginami N į.monės ataskaitinių metų rodikliai su ankstesnių metų
rodikliais arba prognozuojami rodikliai su jų reikšme baziniais metais,
tačiau šiais atvejais atsižvelgtina į infliacijos įtaką, kuri turėtų būti
pateikiama įmonės metinės finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte
arba nustatoma pagal skelbiamą faktinę arba prognozuojamą infliaciją.

Iš 3 lentelės duomenų matyti, kad N įmonė sugeba parduoti savo
produkciją pelningiau negu kitos tos pačios ekonominės veiklos įmonės
(imant vidutiniškai), t.y. ji įgyvendina arba naudingesnę kainodaros
politiką arba išlaidų produkcijai pagaminti taupymo politiką arba, ir tai,
ir tai paėmus kartu.

Tačiau pelno marža, arba grynasis pelningumas, N įmonėje yra mažesnis.
Vadinasi, veiklos sąnaudos N įmonėje yra palyginti didesnės ir šioje
srityje stiprintina kontrolė ir ieškotinos papildomos galimybės sąnaudoms
mažinti.

Neto pelno marža, kuri apskaičiuota remiantis pelnu prieš
apmokestinimą, įmonėje 2% (8%-6%) mažesnė negu ekonominės veiklos srityje,
o kai ši marža apskaičiuota remiantis pelnu po apmokestinimo- 1,7% (6,7%-
5%).

Tai rodo, kad N Įmonė kiekvienam pardavimų piniginiam vienetui gauna
santykinai mažiau grynojo pelno, t.y. pelno paskelbtiems dividendams
išmokėti, rezervams suformuoti ir kitiems poreikiams. Mažesnis atsilikimas
nuo ekonominės veiklos vidurkio skaičiuojant grynąjį pardavimų pelningumą
jau apmokestinto grynojo pelno pagrindu rodo, kad N įmonė sugeba nors ir
nežymiai, bet nors iš dalies kompensuoti savo atsilikimą nuo ekonominės
veiklos vidurkio išleisdama santykinai mažiau pelno jo mokesčiui. Tai gali
būti palyginti mažesnės apmokestinamo pelno dalies, didesnės reinvestuojamo
pelno dalies ar pan. Rezultatas, o gal ir „sugebėjimo“ dirbtinai sumažinti
apmokestinamą pelną rezultatas.

Palyginę N įmonės turto pelningumą su vidutinės ekonominės veiklos
pelningumu, matoma, kad N įmonė sugeba gauti daugiau pelno iš kiekvieno
viso turto lito. Tačiau N įmonės grynasis pardavimų pelningumas, kaip jau
buvo minėta, yra mažesnis negu vidutiniškai tos pačios ekonominės veiklos
įmonėse.

N įmonės turto pelningumas buvo 2,5% didesnis už analogišką vidutinį
rodiklį tos pačios ekonominės veiklos įmonėse, todėl nagrinėjama įmonė
sugebėjo tokiu laipsniu viršyti ekonominės veiklos vidutinį apyvartumą, kad
šis viršijimas padėjo ne tik kompensuoti 1,7% mažesnę pelno maržą, bet dar
ir leido pralenkti vidutinį turto pelningumą ta pačia ekonomine veikla
užsiimančiuose įmonėse.

Akcininkai ir investuotojai yra daugiausia suinteresuoti akcinio
kapitalo (nuosavybės) pelningumu. Iš lentelės duomenų matyti, kad akcinio
kapitalo (nuosavybės) pelningumas N įmonėje sudarė 5% daugiau (20-15) negu
vidutiniškai, t.y. įmonės akcininkai pelningiau investavo savo kapitalą
negu šakos akcininkai. N įmonės akcininkai gavo daugiau pelno iš kiekvieno
nuosavo (akcinio) kapitalo lito dėl dviejų veiksnių:

1. didesnės pardavimų sumos kiekvienam turto litui;

2. mažesnės nuosavo kapitalo dalies turte, t.y. santykinai didesnio

kreditinio finansavimo.

Tačiau, nors santykinai didesnis kreditinis finansavimas ir buvo N
įmonės akcinio kapitalo pelningumo veiksnys, tačiau įmonė gali apeliuoti į
jį labai atsargiai, atsižvelgdama į visus pliusus ir visus minusus.
Skolinto kapitalo didinimas gali būti tiesiogiai susijęs įmonės mokumas ir
net egzistavimas. Galima teigiamai įvertinti tai, kad N įmonėje aukštesnė
turto grąža ir santykinai didesnis jo finansavimas iš skolintų lėšų padėjo
pasiekti aukštesnį nuosavo kapitalo pelningumą negu ta pačia veikla
užsiimančiose įmonėse ir davė persvarą minėtam mažesniam negu šakoje pelno
maržos lygiui.

Pravartu žinoti, į kokius pardavimų, turto, nuosavo kapitalo
pelningumo veiksnius šiandien daugiausiai orientuojamasi.

Pelno marža lyginama su šakos vidurkiu orientaciniais tikslais, t.y.
norint išsiaiškinti, ar firma vykdo sėkmingą marketingo veiklą, ar ji gerai
kontroliuoja gamybos ir pardavimų kainas, ar nėra priartėjusi prie. toje
šakoje pavojingos pelningumo ribos (t.y. ar nepritrūks pelno būtiniems
mokėjimams ir normaliai konkurencinei veiklai). Firma taip pat nuolat
rūpinasi pakankamu pardavimo mastu, kad netektų parduoti su nuostoliais.

Turto pelningumas priklauso nuo pelno maržos ir pardavimų apyvartumo.
Šakose, gaminančiose investicines prekes ,kur dėl ilgos technologinių
procesų trukmės turtas apsiverčia lėtai, daugiausia dėmesio skiriama pelno
maržos didinimo veiksnių paieškai. Gaminant vartojimo prekes ,pvz., maisto
pramonėje,- priešingai: dėmesys daugiausiai koncentruojamas į apyvartumą. 4.Prognostinės pelno ataskaitos parengimas
Ši ataskaita yra rengtina tokiais etapais:

1. pardavimų prognozės sudarymas;

2. gamybos (paslaugų) plano parengimas;

3. pelno prognostinės ataskaitos sudarymas

Įmonės marketingo specialistai, išnagrinėję prekių pardavimo kaitos
tendencijas per paskutinius 3-5 metus, taip pat naujų prekių pardavimo
mastų galimybes, [parengia prekių pardavimų natūriniais vienetais
prognozes. Tada, pasitelkę orientacines būsimo laikotarpio kainas, jie
apskaičiuoja pardavimų apimtį pinigine išraiška. Daugumoje įmonių tokios
prognozės yra rengiamos ne tik atsižvelgiant į konkrečius gaminius, bet ir
į vartotojus. Ekspertai atlieka apskaičiavimus, kurie sudaro šalies
ekonomikos, ūkio sektorių ir ekonomikos veiklų plėtros prognozes.

Marketingo specialistai, išnagrinėję šias prognozes, gali tiksliau
numatyti būsimą įmonės produktų rinką, patikslinti savo vidines pardavimų
prognozes.

Jas parengus, sudarytinas produkcijos gamybos planas, kuriame
numatoma, kiek reikės pagaminti gaminių, atsižvelgiant į:

a) pardavimų prognozes;

b) esančias atsargas ir pageidautiną jų kiekį prognozuojamo laikotarpio

pabaigoje.

Imkime paprastą pavyzdį: Mažoji įmonė specializuojasi naminės
avalynės gamyboje. Prognozuojama, kad per ateinančius metus ji galės
parduoti 1000 porų avalynės. Laikotarpio pradžioje sandėlyje buvo 100 porų
avalynės, bet specialistų apskaičiavimais atsargos mažintinos iki 50 porų.
Šiuo atveju gamybos prognostinė apimtis nustatytina taip:
| |Vnt. |
|Pardavimų prognozė |-1000 |
|Pageidautinos atsargos laikotarpio |-50 |
|pabaigoje | |
|Atsargos laikotarpio pradžioje |-100 |
|(tikimasi) | |
|Pagamintos produkcijos kiekis |-950. |

Kitas prognozavimo etapas- prognostinės pelno ataskaitos sudarymas. Iš
pradžių apskaičiuotinos tiesioginės išlaidos, tokios išlaidos, kurių
apimtis tiesiogiai priklauso nuo prekių kiekio, normų, normatyvų, kainų,
taip pat praėjusio laikotarpio rezultatų. Netiesioginėms išlaidoms
paprastai skaičiuojama nuoma, remontas, komandiruočių, reklamos, ryšių,
transporto išlaidos, veiklos mokesčiai taip pat palūkanos.

Tada apskaičiuojamas apmokestinamas pelnas, t.y. bendrojo veiklos
pelno ir netiesioginių išlaidų skirtumas

Grynasis pelnas nustatomas apskaičiavus pelno mokestį ir atėmus jį iš
apmokestinamojo pelno.

Prognostinė pelno ataskaita rengiama ir įvardytų pardavimų pelningumo
rodiklių analizės pagrindu. Šie pelno rodikliai apskaičiuotini 3-5
praėjusių metų ir išsiaiškintinos jų kaitos tendencijos, lyginant jas su
ekonominės veiklos, kuriai priskiriama įmonė, vidutiniais dydžiais. Jei
įmonės grynojo pelno marža mažesnė už ekonominės veiklos maržos vidurkį,
grynojo pardavimo pelningumo orientyru galėtų būti jau pasiektas ekonominės
veiklos vidurkis. Paėmus šį vidurkį, kaip siektiną prognostinę neto pelno
maržą ir turint įmonės pelno bruto ir neto maržos kaitos tendencijas,
tiksliau jų skirtumą, galima apytikriai numatyti ir bruto pelno maržą. Be
abejo, atsižvelgtina į marketingo strategiją, leidžiančią prognozuoti tam
tikrą maržų skirtumo korekciją. Šis pelningumo prognozavimo būdas
plačiausiai naudojamas, sudarant bendras finansų prognozes ir strateginius
planus. Todėl jis taikytinas kaip verslo plano „pradžių pradžia“ arba
tiesiog kaip kitas pelno prognostinės ataskaitos parengimo variantas,
lygintinas su ta pačia ataskaita, parengta detaliai apskaičiavus pajamas ir
išlaidas.

Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti, kad ši veikla būtų
nenuostolinga. Nenuostolingumas (pelningumas) – tai pelno slenkstis, t.y.
toks pardavimų mastas, kai pardavimų suma tikslai prilygsta visų parduotų
prekių savikainai.

1. Pelningu.mo lūžio taškas

Pajamų ir sąnaudų toms pajamoms uždirbti lygybės principas apibūdina
pelningumo lūžio tašką. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti,
kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno
siekimo įmonė kelia sau tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu joms
uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių
išgyvenimo klausimas.

Analogiškas uždavinys iškyla ir tada, kai įmonė dar tik pradeda savo
veiklą, įsisavina naujas veiklos sritis arba produkciją (paslaugas). Šiuos
uždavinius padeda išspręst prognozavimas pagal pelningumo lūžio tašką.

Pelningumo lūžis yra toks parduotinų gaminių (paslaugų) skaičius
vienetais arba pinigine išraiška, kuris garantuoja pardavimus, dar
negaunant pelno, bet jau negaunant ir nuostolių. Pardavimų apimtis
susilygina su sąnaudomis ir iš to gaunamas pelnas yra nulinis. Pelningumo
lūžis būna tasda, kai pasiekiama lygybė:

Bendroji pardavimų apimtis vertine išraiška = Visos išlaidos

Pasiekus šį tašką ir pradėjus parduoti daugiau gaminių, bus gaunamas
pelnas, mažiau- nuostolis.

Taip yra todėl ,kad vienos išlaidos, sąlyginai vadinamos
kintamosiomis, tiesiogiai priklauso nuo pagamintų gaminių (paslaugų)
skaičiaus, o, kitos, vadinamos sąlyginai pastoviosiomis, nuo skaičiaus
nepriklauso. Todėl, kuo daugiau bus parduota produkcijos, tuo bus mažesnė
pastoviųjų išlaidų dalis, tenkanti kiekvienai prekei ir atvirkščiai.

Tarp specialistų dažnai kyla diskusijos dėl išlaidų skirstymo į
pastoviąsias ir kintamąsias. Pagal užsienio šalių finansininkų skirstymą
dar ir į pusiau (iš dalies) kintamąsias konkrečiai parodo 4 lentelės
duomenys (V. Kvederaitė, 1996,p.34,)

4 lentelė

Išlaidų klasifikavimas
|Pastoviosios |Kintamosios |Pusiau (iš dalies) |
| | |kintamosios |
|Nusidėvėjimas |Žaliavos |Komunalinės paslaugos |
|Renta |Gamybinių darbuotojų |Remontas, |
| |darbo užmokestis |eksploatavimas ir |
| | |priežiūra |
|Valdančiojo personalo |Komisiniai už pardavimą|Elektros energija |
|atlyginimai | | |

Toks išlaidų klasifikavimas padeda įmonėms savo nuožiūra,
atsižvelgiant į konkrečias išlaidų grupei. Pavyzdžiui, vienų įrengimų
priežiūros išlaidos priklauso nuo jų apkrovimo, o tai leidžia priskirti
tokias išlaidas kintamosioms, tuo tarpu kitų- nuo apkrovimo nepriklauso, o
tai rodo, kad išlaidos priskirtos pastoviųjų išlaidų grupei, elektros
energijos, skirtos apšvietimui, išlaidos priskirtinos pastoviosioms,
gamybos procesams- kintamosioms ir pan.

Pelno apimties priklausomybė nuo parduodamų gaminių apimties ir jai
tenkančių pastovių ir kintamųjų išlaidų parodyta 5 lentelėje konkrečiu
pavyzdžiu:

5 lentelė

N įmonės pelningumo lūžio analizė1
|Pardavimų |Visos |Pastoviosio|Visos |Bendra |Veiklos |
|apimtis, |kintamosios|s išlaidos,|išlaidos, |pardavimų |pelnas, |
|vnt. |išlaidos, |Lt |Lt |apimtis, Lt|(nuostoliai|
| |Lt | | | |) Lt |
|0 |0 |60 |60 |0 |-60 |
|20 |16 |60 |76 |40 |-36 |
|40 |32 |60 |92 |80 |-12 |
|50 |40 |60 |100 |100 |0 |
|60 |48 |60 |108 |120 |+12 |
|80 |64 |60 |124 |160 |+36 |
|100 |80 |60 |140 |200 |+60 |

1Ki.ntamosios išlaidos, tenkančios 1 gaminiui (paslaugai), sudaro 0,8 Lt.

Kaip matome, N įmonė, kad dirbtų nenuostolingai, turi parduoti 50
gaminių. Ar pakaks įmonei parduoti, pvz., 80 gaminių, priklausys nuo to, ar
gautų 36 Lt. Pelno pakaks mokesčiams ir kitiems fiksuotiems mokėjimams
sumokėti ir po to dar liks lėšų gamybos konkurencingumui ir (jei rinka yra)
plėtrai palaikyti. Be abejo mažiau rizikinga parduoti daugiau negu 60
gaminių ir daugiau gauti pelno.

Neverta pradėti naujos gamybos arba teikti paslaugų, be tokių
apskaičiavimų. Pasitaiko atvejų ,kai dėl būsimos rinkos, nepelningų gaminių
nuostolius galima kompensuoti kitų gaminių pelno sąskaita, tačiau reikia
artėti prie pelningumo lūžio ir jį peržengti.

Nereikėtų apsiriboti tik pelningumo lūžio prognoze, o reikėtų
papildyti šią prognozę konkrečiais apskaičiavimais, įvertinančiais galimus
pajėgumus, kokybės valdymo, sutarčių nuostatų pokyčius ir pan. Ir jų
pagrindu numatyti prognostines išlaidas.

4.1.1 Pelningumo lūžio tašką veikiantys veiksniai

Pelningumo lūžio taškui turi įtakos šie pagrindiniai veiksniai:

1. Produkcijos kaina

2. Kintamos išlaidos

3. Pastoviųjų išlaidų pasikeitimas

Todėl prognozuojamas pelningumo lūžio taškas apskaičiuojamas taikant
įvairius veiksnių kitimo variantus, pvz.:

a) Padidinama visų minėtų trijų veiksnių apimtis vienodu santykiniu

dydžiu

b) Sumažinama visų trijų veiksnių apimtis vienodu santykiniu dydžiu

c) Padidinama gaminio kaina, kitus veiksnius paliekant pastovius;

d) Sumažinama gaminio kaina, kitus veiksnius paliekant pastovius;

e) Padidinamos vieno gaminio kintamosios išlaidos, kitus veiksnius

paliekant pastovius;

Tokia grandinių keitimų analizė įgalina nustatyti, kuris veiksnys turi
didžiausią įtaką nulinio pelningumo taškui, t.y. kaip jautriai nulinio
pelningumo taškas reaguoja į vieno ar kito veiksnio pasikeitimą., taip pat
padeda nustatyti galimybes gauti norimą pelną ir numatyti, ar pakaks įmonei
turimų gamybinių pajėgumų tokiam produkcijos kiekiui pagaminti.

5.Įmonių pelno mokestis

Įmonių pelno apmokestinimą reglamentuoja 2001 m. gruodžio 20 d. seimo
priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675.
Įsigaliojęs įstatymas įgyvendina kompleksą priemonių, kurios turėtų
teigiamai veikti šalies ūkio konkurencingumą, paskatinti užsienio
investuotojų atėjimą, naujų informacinių technologijų diegimą.

Pelno mokesčio įstatymas atspindi Europos valstybių tendenciją mažinti
įmonių pelnui taikomus tarifus, nes vietoj galiojusio 24 proc. Pelno
mokesčio tarifo nuo 2002 metų pelnas Lietuvoje apmokestinamas mažesniu – 15
proc. tarifu. Bet to smulkiesiems mokėtojams, kurių pajamos neviršija 500
tūkst.litų, taikomas dar mažesnis – 13 proc. –mokesčio tarifas, išskyrus
apribojimus, susijusius su vieneto dalyvių dalyvavimu, kituose vienetuose,
nurodytuose Pelno mokesčio įstatyme.

Ryškiausias veiksnys koreguojantis (mažinantis) pelną prieš
apmokestinimą, yra investicijų skatinimas: pelnas panaudotas investicijoms,
Lietuvoje kol kas neapmokestinamas. Todėl sumažėja apmokestinamas pelnas,
nuo kurio sumos skaičiuojamas pelno mokestis.

Naujasis Pelno mokesčio įstatymas pasižymi teigiama įtaka šalies ūkio
plėtrai, mažina mokesčių politikos “intervenciją” priimant verslo (gamybos
ir komercijos) sprendimus. Šis įstatymas įteisina Vakarų valstybėse įprastą
apmokestinimo modelį, skatins ir užsienio investicijų atėjimą į Lietuvos
įmones.

Išvados

Įmonės pelnas yra svarbus jos veiklos rodiklis. Pelno reikia ir įmonei
( ne tik akcininkams) , jos veiklos plėtojimui ir tobulinimui. Tačiau
absoliutus pelno rodiklis nepakankamai atspindi įmonės veiklos efektyvumą.
Todėl, norint nustatyti įmonės veiklos efektyvumą, reikia apskaičiuoti
pelningumo rodiklius.

Pelningumas nustato, kiek pelno gaunama kiekvienam piniginiam
vienetui, parodo, ar pelninga parduoti preke.s.

Įsitvirtinant rinkos ekonomikai, vis sudėtingiau užsidirbti pelną vien
intuityviai, greitai pajutus konjunktūros svyravimus, pasinaudojus
vartotojų nepatyrimu, infliacija, monopoline padėtimi ir pan. Lietuvai vis
labiau tinka garsaus XX amžiaus ekonomisto Liudviko fon Miso taiklus
pastebėjimas, kad rinkos procesas neišvengiamai šalina iš jį gaunančiųjų
pelną sąrašo tuos, kurie nenaudoja savo nuosavybės pagal visuomenės
keliamus reikalavimus.

Kiekviena įmonė , net ir klestinti, turėtų skirti reikiamą dėmesį ne
tik įsitvirtinimui rinkoje, šiandien gaunamoms didelėms pelno sumoms, bet
ir jo analizei bei prognozėms. Literatūra
1. Žvinklys J. Įmonės ekonomika/ J. Žvinys, E. Vabalas. Vilnius, 2001.

2. Gronskas V. Ekonominė analizė. Technologija, Kaunas, 2005.

3. Kvederaitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas, Lietuvos

informacijos institutas, Vilnius, 1996.

4. Martinkus B. Įmonės ekonomika/ B. Martinkus, S. Žičienė, V. Žilinskas.

Šiaulių universiteto leidykla, 2002.

5. Aleknevičienė V. Finansai ir kreditas

6. Gaidienė Z. Akcijos, verslas, pelnas/ Z. Gaidienė, D. Abazorius.

Vilnius, 1992.

7. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius,1997.

8. Mackevičius J. Pelno ir rentabilumo vaidmuo įmonėje. Vilnius, 1970.
———————–

Bendrasis pelnas (P-III)

Pardavimai ir paslaugos (P-I)

Grynasis
pelnas

Pajamos

Sąnaudos

Mokesčiai

Pardavimų ir paslaugų apimties didinimas

Prekių skaičius

Prekių kainų

Konkurencijos didinimas

Kainų mažinimas

Nesikeičiantis skaičius

Didesnis skaičius

Išlaidų ir sąnaudų mažinimas

Medžiagų imlumo

Darbo imlumo

Energijos imlumo

Pardavimų sąnaudos

Bendrųjų ir administracinių sąnaudos

Prekių skaičiaus didinimas

Taupymas

Progresyvių normatyvų taikymas

Pažangių technologijų įdiegimas

Prevencinės kokybės politikos taikymas

Pelno mokesčio mažinimas

Veiklos sričių, kur taikomos lengvatos, išplėtimas

Apmokestinimo bazės siaurinimas

Pelno dalies, nukreipiamoms investicijoms, didinimas

Leave a Comment