Įmonės pelnas ir jo formavimosi ypatumai Lietuvoje

Įvadas

Kiekvienos Lietuvos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnas yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus.

Pats pelno uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstyti uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.

Šiame darbe siekiau paaiškinti, kas tai yra įmonės pelnas, jo rūšis, kaip jis parodomas Lietuvos atskaitomybėje, jo formavimosi ypatumai, kaip

Lietuvoje skaičiuojamas pelnas, pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Kokia tvarka yra paskirstomas faktinis ir planinis pelnas. Kokie uždaviniai keliami analizuojant įmonės pelną ir kokios skiriamos pagrindinės analizės kryptys. Pateikiau grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei taikytiną schemą, išdėsčiau kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai nulemia įmonės pelną.

Norėjau aprašyt, kas tai yra pelningumas, kokie dažniausiai skaičiuojami su pelningumu susiję rodikliai, ir ką jie apibudina, kodėl įmonės finansinėj analizėje taikytini ne mažiau kaip trys pelningumo rodikliai. Kokiomis sąlygomis stabilizuojasi pelningumas, kaip analizuoti ir prognozuoti pelningumą ir į kokius strateginius pelningumo veiksmus atkreiptinas kiekvienos įmonės dėmesys.

Kaip parengti prognostinę pelno ataskaitą, nes pelno prognozė- tai galimos gauti grynosios pajamos, esant tam tikriems ištekliams. Jei prognozėse numatomas pelnas verslininko netenkina, jis gali numatyti papildomus išteklius. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti, kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno siekimo įmonė kelia sau kitus tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu joms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių išgyvenimo klausias. Konkrečiai nustatytina, kiek įmonė turi būtinai parduoti prekių (paslaugų), kad jos veikla būtų nenuostolinga. Tada padeda apskaičiavimas pelningumo lūžio taško.

Taip pat pateiktas įmonių pelno mokestis.

Darbe pateiktos 5 lentelės: įmonių pelno rodikliai, ataskaitinio laikotarpio pelno paskirstymas, pelningumo rodikliai, išlaidų klasifikavimas, įmonės pelningumo lūžio analizė.

1. Įmonės pelnas

Įmonės pelnas- tai vienas pagrindinių jos gamybos veiklos rodiklių.

Jis rodo įmonės gamybos ekonominį efektyvumą. Pelno didinimas- vienas iš pagrindinių įmonių, dirbančių rinkos ekonomikos sąlygomis, uždavinių.

Pelnas- tai finansinė nauda, gaunama pajamų ir joms užsidirbti padarytų sąnaudų skirtumas, pajamų perviršis.

Įmonės, kurių pajamos už parduotą produkciją viršija gamybos išlaidas (savikaina), vadinamos pelningomis, arba rentabiliomis. Priešingu atveju įmonės yra nuostolingos (nerentabilios, nepelningos). Pelnas – vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių ir pagrindinis įmonės veiklos įvertinimas.

Ekonomikos teorijos disciplinose dažniausiai aptariamos dvi pelno rūšys:

buhalterinis ir ekonominis. Įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų skirtumas vadinamas buhalteriniu (apskaitiniu) pelnu, o bendrųjų įplaukų ir ekonominių išlaidų skirtumas- ekonominiu pelnu. Buhalterinis išlaidos yra realiosios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms.

Ekonominės išlaidos skiraisi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad į pirmųjų sudėtį dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos (prarasta nauda, prarastas šansas), kurias verslininkai gautų palūkanomis arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų arba palūkanomis, įdėjęs pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias pareigas.

Nagrinėsime buhalterinį pelną.

Įmonės balanse paprastai einamojo ir ankstesnio laikotarpio nepaskirstytas pelnas. Tačiau finansinių ataskaitų vartotojai nori daugiau informacijos. Todėl yra sudaromos pelno (nuostolio) ataskaitos. Ataskaitose smulkiai parodoma, kaip buvo gautas grynasis pelnas. Kadangi pelnas įmonei yra labai svarbus rodiklis, ypač vertinant galutinius jos veiklos rezultatus, kai įmonės savininkams reikia dalytis naudą, atskira pelno ataskaita yra viena iš pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų. Pelnas rodomas balanse, yra suma, kurią įmonė skolinga savininkams.

Pelno optimizavimu yra suinteresuotos visos gamybinės įmonės, kurios

Lietuvoje turi bendrą pavadinimą: “pelno siekiančios įmonės”.

Tačiau į pelno optimizavimą nereikėtų žiūrėti labai kategoriškai.

Būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

1) maksimalaus pelno siekimas gali nuvesti į nepagrįstai rizikingus valdymo sprendimus;

2) sprendimas tik pagal būsimą finansinę naudą dažnai nesuderinamas su kvalifikuotų darbuotojų praradimu, vienadieniu taupymu ateities sąskaita (pvz., pažangių, bet brangių technologijų taikymo delsimu ir pan.).

Pelno rūšys

Pagrindinės pelno rūšys:

a) Buhalterinis pelnas- įmonės bendrųjų įplaukų ir buhalterinių išlaidų skirtumas. Buhalterinės išlaidos yra realios verslo įmonės išlaidos, kai pinigai sunaudojami darbo užmokesčiui, medžiagoms, kurui, nuomai, palūkanoms ir t.t. Tokio tipo išlaidos vadinamos eksplicitinėmis arba aiškiomis. Jos įrašomos į buhalterinę knygą, todėl vadinamos buhalterinėmis išlaidomis.

b) Ekonominis (grynasis ) pelnas – bendrųjų pajamų ir ekonominių išlaidų skirtumas, arba pelnas, didesnis už normalųjį pelną.

Ekonominės išlaidos skiriasi nuo buhalterinių išlaidų tuo, kad į pirmųjų sudėti dar yra įtraukiamos ir prarastos alternatyvios pajamos, kurias verslininkas gautų palūkanomis arba kaip atlyginimą už darbą ir pan. Tokias negautas pajamas jis gautų arba palūkanomis, įdėjus pinigus į banką, ar paskolinęs kitiems, jei kapitalą būtų panaudojęs ne savo verslui, arba kaip atlyginimą už darbą, pasisamdęs svetimoje įmonėje atlikti tas pačias funkcijas.

c) Netikėtas pelnas – pelno padidėjimas dėl netikėto rinkos

… sąlygų pasikeitimo.

d) Nepaskirstytas (akumuliuotas) pelnas – įmonių pelno dalis, kurios ji nepaskirsto akcininkams, o pasilieka sau (įmonei plėsti arba modernizuotu).

e) Normalusis pelnas – teorinio pelno, gaunamo tobulos konkurencijos sąlygomis, apibrėžimas. Jis būtinas, kad kiekvienas papildomas subjektas tęstų gamybą, kiekybiškai apima implicitines išlaidas.

f) Nulinis pelnas – ekonominė situacija, kai produkto pardavimo kaina lygi vidutinėms išlaidoms.

g) Pelnas produkcijos vienetui – grynojo pelno ir produkcijos kiekio santykis h) Ribinis pelnas – pelno pasikeitimas padidinus gamybos kiekį vienu vienetu.

1.1 Daugiapakopė pelno skaičiavimo sistema

Lietuvoje , kaip daugelyje kitų pasaulio šalių, pelnas yra skaičiuojamas pagal vadinamąją daugiapakopę sistemą, atskirai parodant kiekvienos veiklos pajamas ir skirtingas sąnaudas. Skiriamos dvi veiklos sritys: įprastinė ir neįprastinė. Įprastinė veikla apima tą veiklą, kuria paprastai užsiima įmonė:

a) gamyba ,paslaugų suteikimas, pardavimas (perpardavimas).

b) kita veikla. Šios veiklos pajamos yra gaunamos kaip nuoma ir kitos pajamos iš ilgalaikio turto, komisiniai, pajamos iš kitų šaltinių.

Kitos veiklos sąnaudoms apskaitoje priskiriamos turto perleidimo, taip pat veiklos mokesčiai (Lietuvoje- tai mokesčiai už gamtos išteklius, nekilnojamą turtą, žemės nuoma, muitai), turto draudimas c) finansinė ir investicinė veikla. Šios veiklos pajamos – palūkanos, baudos, delspinigiai iš pirkėjų, diskontai, nuolaidos, kapitalo subsidijos, ir pan.

d) Neįprastinės veiklos esmę nusako ir šios veiklos pavadinimas: ši veikla yra neįprasta, retai pasitaiko, o jos rezultatai iš esmės nepriklauso nuo įmonės valdytojų valios. Net ir gautas pelnas arba patirti nuostoliai dėl šios veiklos turi savo pavadinimus:

1) pagautė (Gain);

2) netekimai (Loss );

Pvz:, pagautė- grynosios pajamos anksčiau susigrąžinus skolas, netekimai – nuostoliai dėl nelaimintų atsitikimų, turto nusavinimo ir pan.

Pardavimų ir paslaugų bendros apimties ir prekių bei atliktų darbų savikainos skirtumas parodo bendrąjį pelną.

Toks veiklos suskirstymas matomas ir Lietuvoje taikomo pelno (nuostolio ) ataskaitoje.

Lietuvos atskaitomybėje atskirai parodomos dvi veiklos sąnaudų grupės:

1) Pardavimų (paslaugų, skelbimų, reklamos ir kitos marketingo sąnaudos);

2) Bendrosios ir administracinės (nuoma, eksploatacija, audito, pašto išlaidos, vadovaujančio personalo išlaikymas, veiklos mokesčiai, turto draudimas ir pan.

Sumažinę bendrąjį pelną veiklos sąnaudomis, nustatome veiklos pelną..

Įprastinės veiklos pelną sudaro veiklos pelnas kartu su kitos veiklos ir finansinės veiklos pelnu.

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą tai įprastinės veiklos pelnas, padidintas pagaute ir sumažintas netekimais. Atskaičiavus pelno mokestį, lieka grynasis pelnas paskirstymui.

Lietuvoje yra gana detalios pelno paskirstymo ataskaitos sudarymas. Ši forma labai akivaizdžiai parodo įmonės balanso, kuriame pateikiamas nepaskirstytas pelnas ataskaitinių metų pabaigoje, ir pelno ataskaitos, kurioje parodomas gautas per visus metus pelnas, ryšį.

Paskirstytinas pelnas – tai paskirstytino pelno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų algebrinė suma. Jei bendra suma neigiama, įmonė neturi ką skirstyti, jei teigiama, pelno paskirstymą nulemia:

a) įmonės statutas b) tam tikri įstatymai ir nutarimai, reglamentuojantys šį procesą c) akcininkų susirinkimo sprendimai.

Pvz., Įmonės pelno rodikliai (J.Žvinklys, E.Vabalas,2001, p.153)

1 lentelė

|Straipsniai … |Suma, Lt |

|Įplaukos (pajamos) už parduotas prekes (apyvarta) |200000 |

|Parduotų prekių savikaina |110000 |

|(atimama) | |

|Bendrasis pelnas |90000 |

|Veiklos sąnaudos: | |

|Pardavimo ir paskirstymo sąnaudos |20000 |

|(atimama) |40000 |

|Bendrosios ir administracinės sąnaudos | |

|(atimama) | |

|Veiklos pelnas |30000 |

|Kita veikla: | |

|Kitos pajamos |10000 |

|Finansinė ir investicinė veikla: | |

|Pajamos iš investicijų |5000 |

|Palūkanų sąnaudos |6000 |

|(atimama) | |

|Įprastos veiklos pelnas |39000 |

|Pagautė (ypatingasis pelnas) |1000 |

|Netekimai (ypatingieji mpraradimai) |500 |

|(atimama) | |

|Pelnas prieš apmokestinimą |39500 |

|Pelno mokestis |11455 |

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas, numatytas paskirstyti |28045 |

|Dividendai |13000 |

|(atimama) | |

|Nepaskirstytasis metinis pelnas |15045 |

Lentelėje matome, kad įmonės pelnas turi daug rodiklių (pavidalų).

Galutinį įmonės veiklos rezultatą rodo grynasis pelnas. Visą grynąjį pelną gali pasiskirstyti savininkai, tačiau nemažai jo dažnai paliekama įmonei plėsti ir tobulinti.

1.2 Pelno paskirstymas

Panagrinėsime, kaip paskirstomas planinis ir faktinis pelnas.

Skirstant tiek planinį, tiek faktinį pelną, pirmiausiai iš balansinio pelno turi būti atskaitomas įmonės žinioje paliekamas ir pagal tikslinę paskirtį naudojamas pelnas. Atskaičius iš įmonės balansinio pelno tikslinės paskirties pelną, padengiami privalomieji mokėjimai.

Planinis pelnas skirstomas tokia tvarka. Pirmiausiai sumokami biudžetui mokesčiai už pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas, fiksuotieji (rentiniai) mokėjimai ir priskaitytosios palūkanos už naudojimąsi banko kreditu. Po to pelnas skiriamas sudaryti ekonominio skatinimo fondams, iš likusios planinio pelno dalies padengiami kreditai, suteikti centralizuotiems kapitaliniams įdėjimams, taip pat kreditai, duoti padengti išlaidoms vartojamų prekių gamybai padidinti. Dalis pelno skiriama finansuoti savų apyvartinių lėšų padidėjimui, dalis pelno pervedama aukštesniajai organizacijai ir nustatyta tvarka naudojama kitiems tikslams.

Likęs pelno likutis įnešamas į biudžetą.

Viršplaninis pelnas pirmiausiai panaudojamas mokesčiams už pagrindinius gamybinius fondus ir apyvartines lėšas ir fiksuotiems (rentiniams) mokėjimams į biudžetą, taip pat palūkanoms už banko kreditą sumokėti. Viršplaninio pelno lėšomis padengiamas dėl įmonės kaltės susidaręs savų apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat grąžinamos banko paskolos, gautos laikinam savų apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Dalis viršplaninio pelno skiriama finansinės paramos rezervui sudaryti.

Kitokia tvarka skirstomas įmonės faktinis pelnas, kai pelno planas neįvykdomas. Pirmiausiai sumokami biudžetui mokesčiai už gamybinius fondus ir apyvartines lėšas, fiksuoti (rentiniai) mokėjimai ir p…alūkanos už banko kreditą. Po to daromi atskaitymai į visus ekonominio skatinimo fondus.

Likusi pelno dalis paskirstoma kitoms planinėms įmonės išlaidoms ir laisvajam pelno likučiui, įneštinam į biudžetą tokiomis proporcijomis, kurios nustatytos įmonės finansiniame plane.

Teisingas pelno paskirstymas yra aktualus ne tik įmonei, bet ir biudžetui, nes kaip minėjom, ne maža pelno dalis mokesčio už fondus, fiksuotųjų (rentinių) mokėjimų ir pelno laisvojo likučio pavidalu sumokama į biudžetą.

Pelno paskirstymas bus sėkmingas tada, kai lėšų, skirtų materialiniam skatinimui, bus pakankamai ir kai jos skatins įmonės darbuotojus gerinti gamybos rezultatus.

Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Čia labai dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas dividendams, nors Lietuvoje neturėtų dažnai to būti. Prasiskolinusios arba mažai pelningos įmonės turėtų atidžiau nagrinėti savo balansą, kuriame akivaizdžiai matomas detalus turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimo komponentų skaitmeninis įvardijimas konkrečiai datai.

Palikta verslui plėsti pelno suma vadinama nepaskirstytuoju pelnu.

Nepaskirstytasis vienais metais pelnas (ar nuostolis) gali būt paskirstytas kitais. Sudarydami Pelno (nuostolio) ataskaitą jį ir parodome. Prieš tai pateiktoje lentelėje buvo daroma prielaida, kad nepaskirstyto rezultato-

pelno (nuostolio) ataskaitinio laikotarpio pradžioje visai nebuvo. Be to, parodyti įvairius pelno rodiklius, lentelėje sujungtos dvi ataskaitos:1)

Pelno (nuostolio) ataskaitą; 2) Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą;

Pelno (nuostolio) ataskaita paprastai baigiasi įmonės grynojo (pelno iki paskirstymo) apskaičiavimu (2 lentelė J. Žvinklys, E. Vabalas, 2001 m. p.

154)

2 lentelė

Ataskaitinio laikotarpio

Pelno paskirstymas

| |Ataskaitiniai metai |Ankstesni metai |

|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |20000 |16000 |

|(nuostolis) | | |

|Ataskaitinio laikotarpio pradžioje | | |

|Ataskaitinių metų pelnas |28045 |14000 |

|Paskirstytinas pelnas |48045 |30000 |

|Dividendai (atimama) |13000 |10000 |

|Nepaskirstytas rezultatas- pelnas |35045 |20000 |

|(nuostolis) | | |

|Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje | | |

Taigi matome, kad pelno paskirstymas yra susijęs su atitinkamo praėjusio laikotarpio nepaskirstyto rezultato- pelno žinojimu.

Greta dividendų, iš paskirstytino pelno rodiklio sumos gali būti atimamos ir kitiems tikslams skirtos sumos: išmokos vadovams, kurios, kaip ir dividendai reiškia pinigų išėmimą iš verslo, pervedimai į rezervus, jei pastarųjų nepakanka (įstatymuose numatyto dydžio).

2 lentelėje aptarti pelno rodikliai (bendrasis, veiklos, apmokestinamasis, grynasis, nepaskirstytasis) turi skirtingą ekonominę prasmę ir yra vartojami skirtingiems vertinimams. Sprendžiant apie įmonės kapitalo pelningumą, reikia remtis apmokestinamuoju ir grynuoju pelnais.

Veiklos pelno nesutapimas su apmokestinamuoju rodo, kad įmonė gauna pelną ne tik iš pagrindinės (tipinės) veiklos, kuri gali būt produkcijos gamyba, pardavimas ar paslaugų teikimas, bet ir iš kitos (netipiškos jai) veiklos bei iš finansinės ar investicinės veiklos…. 2.

Pelno analizės apžvalga

Analizuojant pelną keliami šie uždaviniai:

– nustatyti pelno užduočių (jei jos yra) pagrįstumą ir jų ryšį su kitų užduočių rodikliais;

– įvertinti pelno užduočių įvykdymą, pelno dinamiką ir sudėtį;

– įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius;

– numatyti neigiamų veiksnių pašalinimo galimybes bei būdus.

Pelno analizė turėtų būti atliekama ne tik visos įmonės mastu, bet jos padalinių lygyje, turi būt tvarkoma padalinių pajamų ir išlaidų apskaita, kad galėtumėm gauti informaciją apie jų pelną. Pelnas, kaip ir kiti finansiniai rodikliai, analizuotinas taikant jo ataskaitose pateikiamus dydžius.

Skiriamos šios pagrindinės pelno analizės kryptys;

1. Pelno analizės vertikalioji ir horizontalioji analizės

Horizontali pelno analizė- tai jo ataskaitose parodomų tų pačių rodiklių apimties pasikeitimas, įvertintas kaip absoliutus nukrypimas arba procentinis dydis (lyginant su prognozėmis, planais, ankstesnių metų duomenimis ir pan.). Tačiau nukrypimai patys savaime neatskleidžia pasikeitimų priežasčių, todėl naudotini ir kiti analizės metodai.

Tendencijoms nustatyti taikytina horizontalios analizės atmaina-

trendo analizė. Trendo analizė padeda įvertinti ilgalaikę pelno dinamiką lyginant ją su giminingos įmonės, šakos analogiška dinamika arba su kitais rodikliais, pvz., pardavimų ar sąnaudų kaita.

Atliekant vertikalią analizę, kiekvienas ataskaitos rodiklis lygintinas su kitu pasirinktuoju baziniu, pvz., pardavimų apimtimi, nepaskirstytu pelnu ir pan.

2. Bendro pelno veiksnių analizė.

3. Pelno segmentinė analizė:

a) pagal teritorinius padalinius;

b) pagal gamybos padalinius;

c) pagal gaminius;

d) pagal ūkinės veiklos sritis.

1. Prognozuojamo pelno analizė.

2. Pridėtosios vertės analizė.

Prieš pradedant nagrinėti pelno veiksnius, tiriama pelno sudėtis.

Nustatomas pelnas, gautas iš įprastinės veiklos. Gamybinio pobūdžio įmonės didžiausią įprastinės veiklos pelną gauna iš produkcijos realizavimo, o finansinės organizacijos, investicinės bendrovės- iš finansinės ir investicinės veiklos.

Kitą pelno dalį sudaro pelnas arba nuostolis iš ypatingos veiklos, t.y. iš ūkinių operacijų, kurios aiškiai skiriasi nuo įmonės įprastinės veiklos.

Be to svarbu išsiaiškinti įmonės pelno šaltinius ir įvertinti veiklos sritis, kurios mažiausiai pelningos ar net nuostolingos.

Reikia detalizuoti analizę pagal įmonės grynąjį pelną formuojančius veiksnius. Verslininkas turėtų žinoti ne tik lengvai pasiekiamus pelno gavimo būdus, bet ir paanalizuoti savo grynoji pelno formavimą bei jo didinimo veiksnius.

Grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksnių analizei taikytina schema, pateikta 1 paveiksle.

1 paveikslas

Grynojo pelno formavimo ir jo didinimo veiksniai

Ši schema yra supaprastinta. Įvairių verslo vienetų atskiri pelno didinimo veiksniai gali labai skirtis. Tačiau, jei tokie veiksniai, kaip pasenusių technologijų keitimas pažangesnėmis, akivaizdūs dar neatlikus visapusiškos analizės, tai to negalima pasakyti apie veiklos sąnaudas, teisėtą pelno mokesčių bazės sumažinimą.

Kadangi svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasis pelnas (pardavimų pajamos minus savikaina), todėl jo veiksnių analizei skiriama daugiausia dėmesio. Veiklos pelnas apskaičiuojamas kaip bendrojo pelno ir veiklos sąnaudų skirtumas, todėl jis labiau priklauso nuo pridėtinių išlaidų, kurios analizuojamos nagrinėjant visos įmonės išlaidas.

2.1 Išoriniai veiksniai darantys įtaką pelnui

Pelnui įtaką daro vidaus ir išorės veiksniai. Vidaus veiksniai susiję su įmonės vidaus veikla, jos turimais ištekliais bei jų panaudojimu. Išorės veiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio, susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominia…is procesais. Įmonės pelną veikia ūkinė politika, vietinės veiklos sąlygos.

Rinkos ekonominėmis sąlygomis didelę įtaką pelnui daro pasiūlos ir paklausos veiksniai. Todėl analizuojant įmonės pelną pirmiausiai reikia tirti produkcijos paklausą:

– analizuoti produkcijos pardavimo lygį nagrinėjamu laikotarpiu;

– nustatyti pardavimo dinamiką esamu ir praėjusiu laikotarpiu, taip pat prognozuoti jos apimtį ateičiai;

– apibūdinti paklausą veikiančius veiksnius bei numatyti jų įtaką ateityje;

– ištirti tų veiksnių įtaką produkcijos paklausos struktūrai, dinamikai, dydžiui.

Tokis analizė atliekama norint nustatyti paklausos poveikį produkcijos kainoms tai gi ir pelnui.

Prekių pasiūlos analizė apima:

– savo šalyje pagamintos atitinkamos produkcijos pasiūlos šaltinių ir jos struktūros tyrimą;

– eksporto bei importo apimties ir asortimento tyrimą;

– savo produkcijos kokybės palyginimą su savo šalies ir importo atitinkamomis prekėmis;

– produkcijos atnaujinimo šalyje ir užsienyje analizę;

– naujų gaminių galimybes patekti į rinką.

Pasiūlos analizės tikslas- nustatyti jos poveikį įmonės gamybiniam pajėgumui, taip pat numatyti jos pokyčius rinkoje, kurie turės įtakos galiausiai ir įmonės pelnui.

2.2 Vidaus veiksniai nulementys įmonės pelną

Įprastinės veiklos pelną apskaičiuojame iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas, pridėję kitos veiklos pelną bei finansinės ir investicinės veiklos pelną. Svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasis pelnas. Jis apskaičiuojamas, iš pardavimo pajamų atėmus parduotų prekių ir atliktų darbų savikainą. Todėl bendrojo pelno dydžiui turi įtakos:

– pardavimo apimtis natūrine išraiška;

– pardavimų kainos;

– parduotų prekių savikaina;

– produkcijos struktūra bei asortimentas.

1. Tarp bendrojo pelno ir natūrinės pardavimų apimties yra tiesioginis ryšys: didėjant parduotos produkcijos apimčiai (jeigu ji pelninga) ir nesikeičiant kitiems veiksniams, pelnas didės, ir atvirkščiai: jeigu mažės parduotų prekių kiekis, tai mažės ir pelnas.

Skaičiuojamas:

[pic]

kur:

K- pardavimo pajamų padidėjimo koeficientas;

[pic]-faktiškai parduotas i- tojo produkto kiekis ataskaitiniu laikotarpiu, vnt;

[pic]-numatytas parduoti i-tojo produkto kiekis baziniu laikotarpiu, vnt;

[pic]- i-tojo produkto bazinė kaina, Lt/vnt.

2. Parduotos produkcijos kainos taip pat veikia pelno dydį. Jeigu prekės parduodamos didesnėmis kainomis nei planuota ar palyginti su praėjusiu laikotarpiu, tai pelnas didės ir atvirkščiai.

Parduotų prekių kainų pasikeitimo įtaka įmonės pelnui:

[pic]

kur:

[pic]- pelno pasikeitimas dėl parduotų prekių ataskaitiniu laikotarpiu;

[pic]- įmonės pajamos iš pardavimų atskaitiniu laikotarpiu;

[pic]- bazinės pajamos iš pardavimų, perskaičiuotos pagal faktišką realizaciją (bazinėmis kainomis)

3. Tarp parduotų prekių savikainos ir pelno yra atvirkštinė priklausomybė. Didėjant produkcijos savikainai, pelnas sumažėja, o savikainai mažėjant, pelnas didėja.

Parduotų prekių savikainos pasikeitimo įtaka įmonės pelnui:

[pic]

kur:

[pic]- pelno pasikeitimas, pasikeitus parduotų prekių savikainai;

[pic]- i-tojo parduoto produkto faktiška savikaina;

[pic]- i-tojo produkto bazinė savikaina.

4. Produkcijos struktūros ir asortimento veiksnio tiesiogiai iš pelno skaičiavimų nematyti. Jeigu gaminama ir parduodama produkcija yra nevienodo pelningumo, tai, padidėjus pelningesnės produkcijos lyginamajam svoriui, pelnas padidės. Ir atvirkščiai: padidėjus mažiau pelningos arba nuostolingos produkcijos lyginamajam svoriui, pelnas sumažės.

Produkcijos struktūros ir asortimento pasikeitimo įtaka pelnui:

[pic][pic]

… kur:

[pic]-įmonės pelnas pasikeitus produkcijos struktūrai ir asortimentui;

[pic]- i-tojo produkto bazinė savikaina.

Toliau skaičiuojamas įmonės pelno pokytis, pasikeitus parduotų prekių struktūrai ir asortimentui:

[pic]

kur:

[pic] – įmonės pelno pokytis, pasikeitus parduotų prekių struktūrai ir asortimentui;

[pic]- įmonės pelno absoliutus dydis, pasikeitus parduotų prekių struktūrai ir asortimentui;

[pic]- [pic]įmonės pelnas, pasikeitus parduotų prekių kiekiui, t.y.

pirmam jo veiksniui.

Pelnas yra svarbus įmonės veiklos rodiklis. Akcininkai investuoja lėšas į verslą, nes tikisi, kad jis bus pelningas. Pelno reikia ir įmonei (ne tik akcininkams), jos veiklos plėtojimui ir tobulinimui. Tačiau absoliutus pelno rodiklis nepakankami atspindi įmonės veiklos efektyvumą.

Paprastas pavyzdys: dvi įmonės gaudamos vienodą pelną, gali dirbti nevienodai efektyviai. Todėl, norint nustatyti įmonės veiklos efektyvumą, reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius. 3.

Pelningumas

Pelningumo sąvoka suprantama kaip pelno marža, pardavimų pelningumas, tai grynojo pelno ir pardavimo vertės santykis. Jis nustato, kiek pelno gaunama kiekvienam piniginiam pardavimo vienetui, parodo, ar pelninga parduoti prekes.

Pelningumas – įmonės turto, kapitalo, aktyvo, finansavimo šaltinio panaudojimo efektyvumo rodiklis. Dažniausiai skaičiuojami šie su pelningumu susiję rodikliai:

1) Įmonės pardavimų pelningumas- pelno ir pardavimų kiekio santykis, apibūdinantis veiklos rentabilumą.

2) Vidinė pelningumo norma – pelno, gauto ataskaitiniais metais, ir balansinės turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis.

3) Pelno ir nuosavo kapitalo santykis – rodiklis, apibūdinantis nuosavų finansavimo šaltinių naudojimo efektyvumą.

4) Pardavimų kiekio ir apyvartinių lėšų santykis – rodiklis, apibūdinantis apyvartinių lėšų cirkuliacijos efektyvumą.

5) Pardavimų kiekio ir ilgalaikio turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis – rodiklis, apibūdinantis ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą.

6) Ilgalaikio turto pelningumas – pelno ir ilgalaikio turto vertės, gautos atskaičiavus nusidėvėjimą (amortizaciją), santykis, apibūdinantis ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą.

7) Parduotos produkcijos savikainos ir pardavimo kiekio santykis

– rodiklis, apibūdinantis produkcijos gamybos savikainą (jo didėjimas rodo pelningumo mažėjimą).

Pelningumo analizės atraminis taškas yra grynasis pelnas. Tenka, pripažinti, kad Lietuvoje dėl dar nepakankamai sustyguoto rinkos reguliavimo, ekonomikos nestabilumo ir kitų veiksnių, labai dažnai supaprastintai žiūrima į pelno didinimo šaltinius. Nori daug pelno, sugebėk monopolizuoti rinką ir priversti vartotoją permokėti. Tačiau negalima pamiršt, kad rinkos reguliavimo svertai tobulinami, vartotojų išrankumas didėja (patiklumas mažėja), o tai mažina lengvai užsidirbamo pelno galimybes. Todėl verslininkas turėtų žinoti ne tik lengvai pasiekiamus pelno gavimo būdus, bet ir paanalizuoti savo grynojo pelno fornavimą ir jo didinimo veiksnius.

Bendrasis pelningumas stabilizuojasi esant tokioms sąlygoms:

1. silpna konkurencija, neverčianti mažinti kainų;

2. tokia kainų politika, kuri siekia išlaikyti bendrąjį pelną taikant prekybines nuolaidas, leidžiant turėti nuostolių, derantis dėl kainų ir apskritai darant sprendimus, kurie tiesiogiai veikia kainas;

3. esant įvairiam gaminių asortimentui, skirtingų prekių pardavimų individualus pelningumas užtikrina planuotą įmonės bendrąjį pelningumą;

4. individualus gaminių pelningumas, atsižvelgiant į skirtingus pirkėjų sluoksnius, pasiekia planuotą vidutinį įmonės bendrąjį pelningumą;

5. sąnaudos gamybai, įskaitant medžiagas, tiesiogines darbo sąnaudas, kitas gamybos pridėtines išlaidas, atitinka planuotą santykį su gaminių kiekiu;

6. sunaudotų medžiagų savikaina ir atsargos atitinka sąmatą.

1. Pelningumo rodikliai

Įmonės pelno ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar nerodo, kokia kaina šios grynosios pajamos gautos, t.y. kiek reikia parduoti gaminių ir/arba atlikt paslaugų ir kiek įdėti lėšų, kad būtų galima užsidirbti pelną. Todėl plačiai taikomi santykiniai

Pelningumo rodikliai

Svarbiausi yra trys pelningumo rodikliai (arba trys rodiklių variacijos, jei skaitiklyje imami skirtingi pelno rodikliai: bendras pelnas, veiklos pelnas, pelnas iki apmokestinimo, grynasis pelnas, ir pan., o vardiklis atitinkamai keičiamas arba paliekamas tas pats). Šie rodikliai yra tokie:

1. Pardavimų pelningumo rodiklis, arba marža.(Profit Margin- PM );

2. Turto pelningumo, arba grąžos, rodiklis (Return on Assets- ROA);

3. Akcinio kapitalo (nuosavybės), arba grąžos, rodiklis (Retu…rn on

Equity- ROE).

Verslininkui įkūrusiam įmonę kartu su užsienio kapitalu, pirmiausia vertėtų įsidėmėt angliškus rodiklių santrupas- PR, ROA ir ROE, nes jos yra labai plačiai taikomos verslo informacijoje.

Pelno marža dažnai yra nustatoma bendrojo pelno pagrindu. Dabartinės apskaitos Lietuvoje sąlygomis ji yra skaičiuojama taip:

P- pelno ataskaita

Romėniškas skaičius- ataskaitos straipsnio eilutės nr., kaip parodyta

Lietuvos finansinės atskaitomybės formose.

Šis rodiklis parodo, ar yra pakankamas skirtumas tarp pardavimų bendros apimties, t.y. jų kiekio, kainų ir savikainos, ir ar ne per brangiai kainuoja produkcijos gamyba ir paslaugos. Bruto pelno maržos didėjimas rodo teisingą kainų ir konkurencijos politiką, veiksmingą marketingą, produkcijos gamybos ir pardavimų rezultatyvumo augimą..

Pelningumo rodikliai

|Rodikliai |Formulė |Turinys |Ką rodiklis |

| | | |apibūdina |

|Pelno marža,arba | |Nustato, kiek |Parodo, kiek |

|pardavimų |Pelnas |pelno gaunama |pelninga parduoti|

|pelningumas |Pardavimai |kiekvienam |prekes(paslaugas)|

| | |pardavimų | |

| | |piniginiam | |

| | |vienetui | |

|Turto | |Nustato, kiek |Parodo, kokia |

|pelningumas, arba| |pelno gaunama |viso turto dalis |

|grąža |Pelnas |kiekvienam viso |susigrąžinama |

| |Visas turtas |turto piniginiam |pelno pavidalu, |

| | |vienetui |t.y. apibūdina |

| | | |įmonės sugebėjimą|

| | | |pelningai naudoti|

| | | |turtą |

|Akcinio kapitalo | |Nustato, kiek |Parodo, kokia |

|(nuosavybės | |pelno gaunama |akcinio kapitalo |

|pelningumas arba | |kiekvienam |dalis |

|grąža) |Pelnas |akcinio kapitalo |susigrąžinama |

| |Akcinis kapitalas|piniginiam |pelno |

| |(nuosavybė) |vienetui |pavidalu,t.y. |

| | | |apibūdina įmonės |

| | | |sugebėjimą |

| | | |pelningai naudoti|

| | | |akcininkų |

| | | |nuosavybę. |

Grynasis pelningumas, arba neto pelno marža nustatomas panašiai kaip bendrasis. Tačiau ekonominėje literatūroje yra sutinkami du šio rodiklio skaitiklio variantai, kurie dabartinės Lietuvos sąlygomis išreikštini taip:

|1.|Ataskaitinių metų pelnas prieš |

| |apmokestinimą (P-XI) |

| |Pardavimai ir paslaugos (P-I) |

|2.|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |

| |paskirstymui (P-XIII) |

| |Pardavimai ir paslaugos (P-I ) |

Abu šie rodikliai, lyginant juos su bruto pelno marža, yra visapusiški, t.y. parodo įmonės visos veiklos: gamybinės, komercinės, finansinės, kitos įprastinės veiklos, taip pat neįprastinės veiklos rezultatyvumą. Tačiau, jei pirmasis apibūdina veiklos rezultatyvumą niki mokesčių atskaitymo, tai antrasis rodo galutinį visos gamybos, pardavimų ir kitos veiklos rezultatyvumą. Todėl, jei širmieji įvardyti pardavimų pelningumo rodikliai yra vadintini tarpiniais , tai paskutinysis-

galutiniu. Tarpiniai rodikliai padeda verslininkui kontroliuoti tarpines išlaidas ir sąnaudas… pagal jų susidarymo etapus, o pardavimų grynojo pelningumo rodiklis (Lietuvoje nustatytinas grynojo ataskaitinio metų pelno paskirstymo pagrindu) padeda apibendrintai vertinti visos įmonės veiklos galutinį rezultatyvumą, lyginti jį su giminingų įmonių pardavimų rezultatyvumu, pateikti jį, kaip vieną iš svarbiausių finansinių rodiklių ilgalaikėms paskoloms gauti ir atsargoms nusipirkti kreditan.

Turto pelningumas, paprastai skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir turto santykis. Šis rodiklis geriausiai atspindi visų įmonėje naudojamų išteklių efektyvumą. Tačiau jam apskaičiuoti gali būti panaudotas ir pelnas iki palūkanų bei mokesčių sumokėjimo (o ne vien grynasis pelnas, t.y. pelnas, sumokėjus mokesčius į valstybės biudžetą).

Turto pelningumo rodiklis pradėtas taikyti vertinant naujų statybų tikslingumą. Vadovaujantis šiuo rodikliu, kapitalas buvo skiriamas gaminti toms prekėms ir plėsti toms įmonėms, kurių didesnis turto pelningumas.

Pelningumo rodiklyje imama likutinė turto vertė, t.y. atsižvelgiama į turto nusidėvėjimą, vėliau turto pelningumo formulė buvo suskaidyta į dvi dalis:

pardavimų pelningumą ir prekių atsargų apyvartumą:

TP = [pic]

Kur:

TP- turto pelningumas;

PA-pardavimų apimtis;

A- prekių atsargos;

P- pelnas.

Tačiau pelningumo rodikliai turi ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas tas, kad jiems apskaičiuoti naudojamas (skaitiklyje) pelnas. Galima situacija, kai įmonė gauna pelno, bet negali gauti pakankamai įplaukų už parduotą produkciją. Ir dėl tos priežasties gali sutrikti finansiniai atsiskaitymai su ūkiniais partneriais ir pablogėti jos finansinė būklė.

Šį rodiklį priimtina lyginti su palūkanų normomis, ir jei turto pelningumas mažesnis už palūkanas, susirūpinti rezultatyvesniu turto valdymu, išsiaiškinti, kokie veiksniai lėmė nepatenkinamą turto pelningumo lygį.

Analizuojamą pelningumą reikia išskaidyti į atskirus veiksnius, darančius įtaką jo pasikeitimui. Kodėl? Nes dažnai iš bendro pelningumo lygio arba stabilios būklės galima susidaryti klaidingą įspūdį apie įmonės turto pelningumą. Tačiau, išskaidžius turto pelningumo lygį į atskirus veiksnius, išryškėja įmonės pastangos išlaikyti norimą turto pelningumo lygį arba atskleisti neigiamus turto pelningumo veiksnius.

Akcinio kapitalo (nuosavybės) grąža rodo, ar yra pakankamas akcininkų nuosavybės uždirbtas pelnas, ar nevertėjo geriau parinkti kitos investavimo srities, kuri duotų palyginti daugiau grynųjų pajamų. Lietuvos apskaitos sąlygomis nuosavybės grąžos rodiklis yra nustatomas taip:

|Grynasis ataskaitinių metų pelnas |

|paskirstymui (P-XIII) |

|Kapitalas ir rezervai (B-A), t.y. savininkų |

|nuosavybė |

Kapitalas- tai įmonės įstatuose nurodytas ir savininkų įdėtas arba įdėtinas jau pareikalautas įnešti turtas, reikalingas įmonei funkcionuoti.

Rezervai- tai visi įstatyme numatyti, taip pat pačios įmonės savininkų nuožiūra suformuoti rezervai iš pelno.

Šį rodiklį plačiai taiko akcininkai (savininkai), lygindami gaunamą pelną su grąža, gautina iš kitų potencialių lėšų investavimo formų. Toks lyginimas padeda išsiaiškinti, ar buvo verta investuoti, ar įdėtos lėšos atsipirks greitai, normaliai ar nepateisinamai ne greitai.

Pateikti pelningumo rodikliai yra plačiausiai taikomi. Tačiau, kaip jau buvo minėta, galimos įvairios šių rodiklių variacijos. Jos dažnai duoda palyginti siauresnį, bet kryptingesnį galutinių finansinių rodiklių įvertinimą.

Daug specialistų tvirtina, kad turto ir nuosavybės pelningumo rodikliuose turtas ir nuosavybė imtini ne tam tikrai datai, bet kaip šių rodiklių metinis vidurkis. Šis tvirtinimas yra teisingas ta prasme, kad įmonė gali visai nebeužsidirbti pelno iš metų pabaigoje įsigyto turto, nors šis turtas jau patenka į apskaitomąjį pelno rodiklyje. Tačiau turto vidurkio nustatymas reikalauja papildomų skaičiavimų (geriausia iš kiekvieną ketvirt…į fiksuojamų dydžių), o finansinė analizė atliktina pasitelkus metinius atskaitinius finansinius rodiklius. Kitaip tariant, praktiškiau ir lengviau naudotis balanse pateikiamais turto ir nuosavybės dydžiais tam tikrai datai.

Pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai yra universalūs.

Papildydami vienas kitą, jie padeda verslininkui:

1. atlikti finansinę analizę;

2. pagrįsti verslo strategiją;

3. parengti verslo prognozes ir planus.

Tačiau, nepaisant tradicinių, Lietuvoje, verslo praktikoje vis dažniau naudojami ir kiti galutinius finansinius rezultatus neapibendrinantys rodikliai, pvz., grynieji pinigų srautai jau plačiai taikomi finansams valdyti.

3.2 Pelningumo rodiklių analizė

Pelningumo rodikliai drauge su kitais įmonės finansiniais rodikliais rodo įmonės finansinį pajėgumą. Tačiau įmonės finansiniai rodikliai patys savaime dar nieko nepaaiškina ir neįrodo- rodikliai įgauna ekonominę prasmę tik lyginant juos su analogiškais praėjusių metų rodikliais, šakos (ekonominės veiklos srities) vidurkiais, kitų įmonių rodikliais. Šiuo tikslu atlikta vadinamoji santykių analizė yra tradicinis ne tik įmonės finansinės analizės, bet ir viso finansų valdymo mechanizmo įvertinimo pagrindas.

Pats paprasčiausias santykių analizės pavyzdys, nagrinėjant pelningumą, gali būt 3 lentelė (V.Kvederaitė, 1996 m., p.20).

3 lentelė

Pelningumo rodikliai

|Rodiklio |Rodiklio apskaičiavimas |N įmonė |Ekonomin|

|pavadinimas |(remiantis Lietuvos | |ės |

| |finansine atskaitomybe) | |veiklos |

| | | |vidurkis|

|1. Pardavimų | | | |

|pelningumas | | | |

|(pelno marža)| | | |

|a. Bruto |Bendrasis pelnas |[pic] |20% |

| |Pardavimai ir paslaugos | | |

|b. Neto |Ataskaitinių metų pelnas |[pic] |8% |

| |prieš apmokestinimą | | |

| |Pardavimai ir paslaugos | | |

| |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |6,7% |

| |pelnas paskirstymui | | |

| |Pardavimai ir paslaugos | | |

|2. Turto |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |10% |

|pelningumas |pelnas paskirstymui | | |

| |Turtas | | |

|3. Akcinio |Grynasis ataskaitinių metų |[pic] |15% |

|kapitalo |pelnas paskirstymui | | |

|(nuosavybės | | | |

|pelningumas) |Kapitalas ir rezervai | | |

Joje pateikti įmonės N ir ekonominės veiklos srities, kuriai priskirta ši įmonė, svarbiausieji lygintini pelningumo rodikliai. Analogiškai galėtų būti lyginami N į…monės ataskaitinių metų rodikliai su ankstesnių metų rodikliais arba prognozuojami rodikliai su jų reikšme baziniais metais, tačiau šiais atvejais atsižvelgtina į infliacijos įtaką, kuri turėtų būti pateikiama įmonės metinės finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte arba nustatoma pagal skelbiamą faktinę arba prognozuojamą infliaciją.

Iš 3 lentelės duomenų matyti, kad N įmonė sugeba parduoti savo produkciją pelningiau negu kitos tos pačios ekonominės veiklos įmonės (imant vidutiniškai), t.y. ji įgyvendina arba naudingesnę kainodaros politiką arba išlaidų produkcijai pagaminti taupymo politiką arba, ir tai, ir tai paėmus kartu.

Tačiau pelno marža, arba grynasis pelningumas, N įmonėje yra mažesnis.

Vadinasi, veiklos sąnaudos N įmonėje yra palyginti didesnės ir šioje srityje stiprintina kontrolė ir ieškotinos papildomos galimybės sąnaudoms mažinti.

Neto pelno marža, kuri apskaičiuota remiantis pelnu prieš apmokestinimą, įmonėje 2% (8%-6%) mažesnė negu ekonominės veiklos srityje, o kai ši marža apskaičiuota remiantis pelnu po apmokestinimo- 1,7% (6,7%-

5%).

Tai rodo, kad N Įmonė kiekvienam pardavimų piniginiam vienetui gauna santykinai mažiau grynojo pelno, t.y. pelno paskelbtiems dividendams išmokėti, rezervams suformuoti ir kitiems poreikiams. Mažesnis atsilikimas nuo ekonominės veiklos vidurkio skaičiuojant grynąjį pardavimų pelningumą jau apmokestinto grynojo pelno pagrindu rodo, kad N įmonė sugeba nors ir nežymiai, bet nors iš dalies kompensuoti savo atsilikimą nuo ekonominės veiklos vidurkio išleisdama santykinai mažiau pelno jo mokesčiui. Tai gali būti palyginti mažesnės apmokestinamo pelno dalies, didesnės reinvestuojamo pelno dalies ar pan. Rezultatas, o gal ir „sugebėjimo“ dirbtinai sumažinti apmokestinamą pelną rezultatas.

Palyginę N įmonės turto pelningumą su vidutinės ekonominės veiklos pelningumu, matoma, kad N įmonė sugeba gauti daugiau pelno iš kiekvieno viso turto lito. Tačiau N įmonės grynasis pardavimų pelningumas, kaip jau buvo minėta, yra mažesnis negu vidutiniškai tos pačios ekonominės veiklos įmonėse.

N įmonės turto pelningumas buvo 2,5% didesnis už analogišką vidutinį rodiklį tos pačios ekonominės veiklos įmonėse, todėl nagrinėjama įmonė sugebėjo tokiu laipsniu viršyti ekonominės veiklos vidutinį apyvartumą, kad šis viršijimas padėjo ne tik kompensuoti 1,7% mažesnę pelno maržą, bet dar ir leido pralenkti vidutinį turto pelningumą ta pačia ekonomine veikla užsiimančiuose įmonėse.

Akcininkai ir investuotojai yra daugiausia suinteresuoti akcinio kapitalo (nuosavybės) pelningumu. Iš lentelės duomenų matyti, kad akcinio kapitalo (nuosavybės) pelningumas N įmonėje sudarė 5% daugiau (20-15) negu vidutiniškai, t.y. įmonės akcininkai pelningiau investavo savo kapitalą negu šakos akcininkai. N įmonės akcininkai gavo daugiau pelno iš kiekvieno nuosavo (akcinio) kapitalo lito dėl dviejų veiksnių:

1. didesnės pardavimų sumos kiekvienam turto litui;

2. mažesnės nuosavo kapitalo dalies turte, t.y. santykinai didesnio kreditinio finansavimo.

Tačiau, nors santykinai didesnis kreditinis finansavimas ir buvo N

įmonės akcinio kapitalo pelningumo veiksnys, tačiau įmonė gali apeliuoti į jį labai atsargiai, atsižvelgdama į visus pliusus ir visus minusus.

Skolinto kapitalo didinimas gali būti tiesiogiai susijęs įmonės mokumas ir net egzistavimas. Galima teigiamai įvertinti tai, kad N įmonėje aukštesnė turto grąža ir santykinai didesnis jo finansavimas iš skolintų lėšų padėjo pasiekti aukštesnį nuosavo kapitalo pelningumą negu ta pačia veikla užsiimančiose įmonėse ir davė persvarą minėtam mažesniam negu šakoje pelno maržos lygiui.

Pravartu žinoti, į kokius pardavimų, turto, nuosavo kapitalo pelningumo veiksnius šiandien daugiausiai orientuojamasi.

Pelno marža lyginama su šakos vidurkiu orientaciniais tikslais, t.y.

norint išsiaiškinti, ar firma vykdo sėkmingą marketingo veiklą, ar ji gerai kontroliuoja gamybos ir pardavimų kainas, ar nėra priartėjusi prie… toje šakoje pavojingos pelningumo ribos (t.y. ar nepritrūks pelno būtiniems mokėjimams ir normaliai konkurencinei veiklai). Firma taip pat nuolat rūpinasi pakankamu pardavimo mastu, kad netektų parduoti su nuostoliais.

Turto pelningumas priklauso nuo pelno maržos ir pardavimų apyvartumo.

Šakose, gaminančiose investicines prekes ,kur dėl ilgos technologinių procesų trukmės turtas apsiverčia lėtai, daugiausia dėmesio skiriama pelno maržos didinimo veiksnių paieškai. Gaminant vartojimo prekes ,pvz., maisto pramonėje,- priešingai: dėmesys daugiausiai koncentruojamas į apyvartumą. 4.

Prognostinės pelno ataskaitos parengimas

Ši ataskaita yra rengtina tokiais etapais:

1. pardavimų prognozės sudarymas;

2. gamybos (paslaugų) plano parengimas;

3. pelno prognostinės ataskaitos sudarymas

Įmonės marketingo specialistai, išnagrinėję prekių pardavimo kaitos tendencijas per paskutinius 3-5 metus, taip pat naujų prekių pardavimo mastų galimybes, [parengia prekių pardavimų natūriniais vienetais prognozes. Tada, pasitelkę orientacines būsimo laikotarpio kainas, jie apskaičiuoja pardavimų apimtį pinigine išraiška. Daugumoje įmonių tokios prognozės yra rengiamos ne tik atsižvelgiant į konkrečius gaminius, bet ir į vartotojus. Ekspertai atlieka apskaičiavimus, kurie sudaro šalies ekonomikos, ūkio sektorių ir ekonomikos veiklų plėtros prognozes.

Marketingo specialistai, išnagrinėję šias prognozes, gali tiksliau numatyti būsimą įmonės produktų rinką, patikslinti savo vidines pardavimų prognozes.

Jas parengus, sudarytinas produkcijos gamybos planas, kuriame numatoma, kiek reikės pagaminti gaminių, atsižvelgiant į:

a) pardavimų prognozes;

b) esančias atsargas ir pageidautiną jų kiekį prognozuojamo laikotarpio pabaigoje.

Imkime paprastą pavyzdį: Mažoji įmonė specializuojasi naminės avalynės gamyboje. Prognozuojama, kad per ateinančius metus ji galės parduoti 1000 porų avalynės. Laikotarpio pradžioje sandėlyje buvo 100 porų avalynės, bet specialistų apskaičiavimais atsargos mažintinos iki 50 porų.

Šiuo atveju gamybos prognostinė apimtis nustatytina taip:

| |Vnt. |

|Pardavimų prognozė |-1000 |

|Pageidautinos atsargos laikotarpio |-50 |

|pabaigoje | |

|Atsargos laikotarpio pradžioje |-100 |

|(tikimasi) | |

|Pagamintos produkcijos kiekis |-950. |

Kitas prognozavimo etapas- prognostinės pelno ataskaitos sudarymas. Iš pradžių apskaičiuotinos tiesioginės išlaidos, tokios išlaidos, kurių apimtis tiesiogiai priklauso nuo prekių kiekio, normų, normatyvų, kainų, taip pat praėjusio laikotarpio rezultatų. Netiesioginėms išlaidoms paprastai skaičiuojama nuoma, remontas, komandiruočių, reklamos, ryšių, transporto išlaidos, veiklos mokesčiai taip pat palūkanos.

Tada apskaičiuojamas apmokestinamas pelnas, t.y. bendrojo veiklos pelno ir netiesioginių išlaidų skirtumas

Grynasis pelnas nustatomas apskaičiavus pelno mokestį ir atėmus jį iš apmokestinamojo pelno.

Prognostinė pelno ataskaita rengiama ir įvardytų pardavimų pelningumo rodiklių analizės pagrindu. Šie pelno rodikliai apskaičiuotini 3-5

praėjusių metų ir išsiaiškintinos jų kaitos tendencijos, lyginant jas su ekonominės veiklos, kuriai priskiriama įmonė, vidutiniais dydžiais. Jei įmonės grynojo pelno marža mažesnė už ekonominės veiklos maržos vidurkį, grynojo pardavimo pelningumo orientyru galėtų būti jau pasiektas ekonominės veiklos vidurkis.

Paėmus šį vidurkį, kaip siektiną prognostinę neto pelno maržą ir turint įmonės pelno bruto ir neto maržos kaitos tendencijas, tiksliau jų skirtumą, galima apytikriai numatyti ir bruto pelno maržą. Be abejo, atsižvelgtina į marketingo strategiją, leidžiančią prognozuoti tam tikrą maržų skirtumo korekciją.

Šis pelningumo prognozavimo būdas plačiausiai naudojamas, sudarant bendras finansų prognozes ir strateginius planus. Todėl jis taikytinas kaip verslo plano „pradžių pradžia“ arba tiesiog kaip kitas pelno prognostinės ataskaitos parengimo variantas, lygintinas su ta pačia ataskaita, parengta detaliai apskaičiavus pajamas ir išlaidas.

Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti, kad ši veikla būtų nenuostolinga. Nenuostolingumas (pelningumas) – tai pelno slenkstis, t.y.

toks pardavimų mastas, kai pardavimų suma tikslai prilygsta visų parduotų prekių savikainai.

1. Pelningu…mo lūžio taškas

Pajamų ir sąnaudų toms pajamoms uždirbti lygybės principas apibūdina pelningumo lūžio tašką. Prognozuojant įmonės veiklą labai svarbu numatyti, kad ši veikla būtų nenuostolinga. Net tada, kai greta maksimalaus pelno siekimo įmonė kelia sau tikslus, ji turi gauti didesnes pajamas, negu joms uždirbti reikia sąnaudų. Šiuo metu Lietuvoje nuolat keliamas įmonių išgyvenimo klausimas.

Analogiškas uždavinys iškyla ir tada, kai įmonė dar tik pradeda savo veiklą, įsisavina naujas veiklos sritis arba produkciją (paslaugas). Šiuos uždavinius padeda išspręst prognozavimas pagal pelningumo lūžio tašką.

Pelningumo lūžis yra toks parduotinų gaminių (paslaugų) skaičius vienetais arba pinigine išraiška, kuris garantuoja pardavimus, dar negaunant pelno, bet jau negaunant ir nuostolių. Pardavimų apimtis susilygina su sąnaudomis ir iš to gaunamas pelnas yra nulinis. Pelningumo lūžis būna tasda, kai pasiekiama lygybė:

Bendroji pardavimų apimtis vertine išraiška = Visos išlaidos

Pasiekus šį tašką ir pradėjus parduoti daugiau gaminių, bus gaunamas pelnas, mažiau- nuostolis.

Taip yra todėl ,kad vienos išlaidos, sąlyginai vadinamos kintamosiomis, tiesiogiai priklauso nuo pagamintų gaminių (paslaugų)

skaičiaus, o, kitos, vadinamos sąlyginai pastoviosiomis, nuo skaičiaus nepriklauso. Todėl, kuo daugiau bus parduota produkcijos, tuo bus mažesnė pastoviųjų išlaidų dalis, tenkanti kiekvienai prekei ir atvirkščiai.

Tarp specialistų dažnai kyla diskusijos dėl išlaidų skirstymo į pastoviąsias ir kintamąsias. Pagal užsienio šalių finansininkų skirstymą dar ir į pusiau (iš dalies) kintamąsias konkrečiai parodo 4 lentelės duomenys (V. Kvederaitė, 1996,p.34,)

4 lentelė

Išlaidų klasifikavimas

|Pastoviosios |Kintamosios |Pusiau (iš dalies) |

| | |kintamosios |

|Nusidėvėjimas |Žaliavos |Komunalinės paslaugos |

|Renta |Gamybinių darbuotojų |Remontas, |

| |darbo užmokestis |eksploatavimas ir |

| | |priežiūra |

|Valdančiojo personalo |Komisiniai už pardavimą|Elektros energija |

|atlyginimai | | |

Toks išlaidų klasifikavimas padeda įmonėms savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečias išlaidų grupei. Pavyzdžiui, vienų įrengimų priežiūros išlaidos priklauso nuo jų apkrovimo, o tai leidžia priskirti tokias išlaidas kintamosioms, tuo tarpu kitų- nuo apkrovimo nepriklauso, o tai rodo, kad išlaidos priskirtos pastoviųjų išlaidų grupei, elektros energijos, skirtos apšvietimui, išlaidos priskirtinos pastoviosioms, gamybos procesams- kintamosioms ir pan.

Pelno apimties priklausomybė nuo parduodamų gaminių apimties ir jai tenkančių pastovių ir kintamųjų išlaidų parodyta 5 lentelėje konkrečiu pavyzdžiu:

5 lentelė

N įmonės pelningumo lūžio analizė1

|Pardavimų |Visos |Pastoviosio|Visos |Bendra |Veiklos |

|apimtis, |kintamosios|s išlaidos,|išlaidos, |pardavimų |pelnas, |

|vnt. |išlaidos, |Lt |Lt |apimtis, Lt|(nuostoliai|

| |Lt | | | |) Lt |

|0 |0 |60 |60 |0 |-60 |

|20 |16 |60 |76 |40 |-36 |

|40 |32 |60 |92 |80 |-12 |

|50 |40 |60 |100 |100 |0 |

|60 |48 |60 |108 |120 |+12 |

|80 |64 |60 |124 |160 |+36 |

|100 |80 |60 |140 |200 |+60 |

1Ki…ntamosios išlaidos, tenkančios 1 gaminiui (paslaugai), sudaro 0,8 Lt.

Kaip matome, N įmonė, kad dirbtų nenuostolingai, turi parduoti 50

gaminių. Ar pakaks įmonei parduoti, pvz., 80 gaminių, priklausys nuo to, ar gautų 36 Lt. Pelno pakaks mokesčiams ir kitiems fiksuotiems mokėjimams sumokėti ir po to dar liks lėšų gamybos konkurencingumui ir (jei rinka yra)

plėtrai palaikyti. Be abejo mažiau rizikinga parduoti daugiau negu 60

gaminių ir daugiau gauti pelno.

Neverta pradėti naujos gamybos arba teikti paslaugų, be tokių apskaičiavimų. Pasitaiko atvejų ,kai dėl būsimos rinkos, nepelningų gaminių nuostolius galima kompensuoti kitų gaminių pelno sąskaita, tačiau reikia artėti prie pelningumo lūžio ir jį peržengti.

Nereikėtų apsiriboti tik pelningumo lūžio prognoze, o reikėtų papildyti šią prognozę konkrečiais apskaičiavimais, įvertinančiais galimus pajėgumus, kokybės valdymo, sutarčių nuostatų pokyčius ir pan. Ir jų pagrindu numatyti prognostines išlaidas.

4.1.1 Pelningumo

Lūžio tašką veikiantys veiksniai

Pelningumo lūžio taškui turi įtakos šie pagrindiniai veiksniai:

1. Produkcijos kaina

2. Kintamos išlaidos

3. Pastoviųjų išlaidų pasikeitimas

Todėl prognozuojamas pelningumo lūžio taškas apskaičiuojamas taikant įvairius veiksnių kitimo variantus, pvz.:

a) Padidinama visų minėtų trijų veiksnių apimtis vienodu santykiniu dydžiu b) Sumažinama visų trijų veiksnių apimtis vienodu santykiniu dydžiu c) Padidinama gaminio kaina, kitus veiksnius paliekant pastovius;

d) Sumažinama gaminio kaina, kitus veiksnius paliekant pastovius;

e) Padidinamos vieno gaminio kintamosios išlaidos, kitus veiksnius paliekant pastovius;

Tokia grandinių keitimų analizė įgalina nustatyti, kuris veiksnys turi didžiausią įtaką nulinio pelningumo taškui, t.y. kaip jautriai nulinio pelningumo taškas reaguoja į vieno ar kito veiksnio pasikeitimą., taip pat padeda nustatyti galimybes gauti norimą pelną ir numatyti, ar pakaks įmonei turimų gamybinių pajėgumų tokiam produkcijos kiekiui pagaminti.

5.Įmonių pelno mokestis

Įmonių pelno apmokestinimą reglamentuoja 2001 m. gruodžio 20 d. seimo priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675.

Įsigaliojęs įstatymas įgyvendina kompleksą priemonių, kurios turėtų teigiamai veikti šalies ūkio konkurencingumą, paskatinti užsienio investuotojų atėjimą, naujų informacinių technologijų diegimą.

Pelno mokesčio įstatymas atspindi Europos valstybių tendenciją mažinti įmonių pelnui taikomus tarifus, nes vietoj galiojusio 24 proc. Pelno mokesčio tarifo nuo 2002 metų pelnas Lietuvoje apmokestinamas mažesniu – 15

proc. tarifu. Bet to smulkiesiems mokėtojams, kurių pajamos neviršija 500

tūkst.litų, taikomas dar mažesnis – 13 proc. –mokesčio tarifas, išskyrus apribojimus, susijusius su vieneto dalyvių dalyvavimu, kituose vienetuose, nurodytuose Pelno mokesčio įstatyme.

Ryškiausias veiksnys koreguojantis (mažinantis) pelną prieš apmokestinimą, yra investicijų skatinimas: pelnas panaudotas investicijoms,

Lietuvoje kol kas neapmokestinamas. Todėl sumažėja apmokestinamas pelnas, nuo kurio sumos skaičiuojamas pelno mokestis.

Naujasis Pelno mokesčio įstatymas pasižymi teigiama įtaka šalies ūkio plėtrai, mažina mokesčių politikos “intervenciją” priimant verslo (gamybos ir komercijos) sprendimus. Šis įstatymas įteisina Vakarų valstybėse įprastą apmokestinimo modelį, skatins ir užsienio investicijų atėjimą į Lietuvos įmones.

Išvados

Įmonės pelnas yra svarbus jos veiklos rodiklis. Pelno reikia ir įmonei

( ne tik akcininkams) , jos veiklos plėtojimui ir tobulinimui. Tačiau absoliutus pelno rodiklis nepakankamai atspindi įmonės veiklos efektyvumą.

Todėl, norint nustatyti įmonės veiklos efektyvumą, reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius.

Pelningumas nustato, kiek pelno gaunama kiekvienam piniginiam vienetui, parodo, ar pelninga parduoti preke…s.

Įsitvirtinant rinkos ekonomikai, vis sudėtingiau užsidirbti pelną vien intuityviai, greitai pajutus konjunktūros svyravimus, pasinaudojus vartotojų nepatyrimu, infliacija, monopoline padėtimi ir pan. Lietuvai vis labiau tinka garsaus XX amžiaus ekonomisto Liudviko fon Miso taiklus pastebėjimas, kad rinkos procesas neišvengiamai šalina iš jį gaunančiųjų pelną sąrašo tuos, kurie nenaudoja savo nuosavybės pagal visuomenės keliamus reikalavimus.

Kiekviena įmonė , net ir klestinti, turėtų skirti reikiamą dėmesį ne tik įsitvirtinimui rinkoje, šiandien gaunamoms didelėms pelno sumoms, bet ir jo analizei bei prognozėms.

Literatūra

1. Žvinklys J. Įmonės ekonomika/ J. Žvinys, E. Vabalas. Vilnius, 2001.

2. Gronskas V. Ekonominė analizė. Technologija, Kaunas, 2005.

3. Kvederaitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius, 1996.

4. Martinkus B. Įmonės ekonomika/ B. Martinkus, S. Žičienė, V. Žilinskas.

Šiaulių universiteto leidykla, 2002.

5. Aleknevičienė V. Finansai ir kreditas

6. Gaidienė Z. Akcijos, verslas, pelnas/ Z. Gaidienė, D. Abazorius.

Vilnius, 1992.

7. Wilson P. Mažos įmonės finansinis valdymas. Vilnius,1997.

8. Mackevičius J. Pelno ir rentabilumo vaidmuo įmonėje. Vilnius, 1970.

Bendrasis pelnas (P-III)

Pardavimai ir paslaugos (P-I)

Grynasis pelnas

Pajamos

Sąnaudos

Mokesčiai

Pardavimų ir paslaugų apimties didinimas

Prekių skaičius

Prekių kainų

Konkurencijos didinimas

Kainų mažinimas

Nesikeičiantis skaičius

Didesnis skaičius

Išlaidų ir sąnaudų mažinimas

Medžiagų imlumo

Darbo imlumo

Energijos imlumo

Pardavimų sąnaudos

Bendrųjų ir administracinių sąnaudos

Prekių skaičiaus didinimas

Taupymas

Progresyvių normatyvų taikymas

Pažangių technologijų įdiegimas

Prevencinės kokybės politikos taikymas

Pelno mokesčio mažinimas

Veiklos sričių, kur taikomos lengvatos, išplėtimas

Apmokestinimo bazės siaurinimas

Pelno dalies, nukreipiamoms investicijoms, didinimas