Turinys
Įmonių rūšysIndividuali įmonėŪkinė bendrijaAkcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovėMažos įmonėsVidutinio dydžio statybos įmonėsDidelės statybos įmonės
Įmonių rūšys
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 2 straipsnyje ,,Įmonė’’ pateikiamas toks apibrėžimas: ,,Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai.Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir ne materialių, aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.” Įmonės yra ir juridiniai asmenys. Dalis įmonės turto priklauso įmonės savininkui. Jis vadinamas grynuoju turtu arba nuosavu turtu. Kita turto dalis dažnai priklauso ne įmonės savininkui, o yra pasiskolinta iš kitų. Skolintojai vadinami kreditoriais. Pasiskolinus turtą, atsiranda įsipareigojimų (įsiskolinimai) kreditoriams. Ūkinėje veikloje naudojamas turtas gali priklausyti įmonės savininkui (bendrijoje arba bendrovėje – savininkams) visas arba jo dalis, o likusi dalis yra padengta įvairiais įsipareigojimais : kredito organizacijoms (banko, kredito unijos, kooperatyvų paskolos); tiekėjams (prekybos skolos); mokesčių rinkimo organizacijoms (priskaičiuoti mokesčiai, rinkliavos; socialinio draudimo organizacijoms (socialinio draudimo įmokos); ligonių kasoms darbuotojams (priskaičiuotas, bet neišmokėtas atlyginimas) ir t.t. Savininkų nuosavybė ir jų įsipareigojimai gali būti pavaizduojami šitokia schema – 5 pav.
Nuosavas kapitalas Personalinė įmonė → vienas savininkas Ūkinė bendrija (tikroji, komanditinė) → keletas savininkų Akcinė bendrovė (UAB, AB) → daug savininkų, todėl balanse nenurodomos savininkų pavardės ir bendras jiems priklausantis kapitalas vadinamas akciniu kapitalu
Skolintas kapitalas Finansinės skolos → ● kredito institucijoms ● išperkamosios nuomos įsipareigojimaiPrekybos skolos → ● tiekėjams ● apmokėtini vekseliaiAvansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartisMokėtini mokesčiaiPriskaičiuoti, bet neišmokėti atlyginimaiMokėtinos socialinio draudimo įmokos
5 paveikslas
Statybos įmones charakterizuojantys rodikliai skirstomi į dvi grupes: Tiesiogiai atspindintys statybos įmonės dydį; Nusakantys jos veiklos rezultatus. Pirmai grupei priskiriama pagrindinių gamybinių fondų (PGF) aktyvioji dalis statybos įmonės pagrindinės ir pagalbinės gamybos darbuotojų skaičius. Antrai grupei priklauso savo jėgomis atliktų darbų apimtis sąmatinėmis arba sutartinėmis kainomis. Pavyzdžiui, jeigu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo statybos įmonės (nepalankios klimatinės sąlygos, technikos gedimai ir t.t.) bus atlikta mažiau darbų, tai reikš, kad sumažėjo jos dydis. Savo jėgomis atliktos darbų apimtys taip pat priklauso nuo kainodaros, gamybinės programos struktūros ir kt. Dėl mokslo ir technikos pažangos tiek valdymo sistemos matas, tiek gamybinių padalinių skaičius vis labiau priklausys nuo didėjančio darbų mechanizavimo ir automatizavimo. Tokiu atveju statybos įmonės dydį reikės matuoti ne darbuotojų skaičiumi, o pagrindinių gamybinių fondų aktyviosios dalies dydžiu. Vadinasi, statybos įmonės dydį rodo du rodikliai: darbuotojų skaičius; pagrindinių gamybinių fondų aktyviosios dalies dydis. Įmonės klasifikuojamos pagal kelis kriterijus. Aiškaus tipo įmonėse kur kas aiškiau sprendžiamos kai kurios ekonominės bei organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, darbo organizavimo ir kiti sprendimai. Pagrindiniai grupavimo kriterijai: darbo pobūdis, juridinis požiūris, naudojamos žaliavos ir medžiagos, gaminamos produkcijos paskirtis, technologijų panašumas, dydis, specializacijos lygis, savarankiškumas. Priklausomai nuo darbo pobūdžio įmonės yra gamybos ir paslaugų, nuo naudojamos žaliavos gamybos ir apdirbamosios pramonės. Pagal technologinį panašumą skirstoma į atskirų pramonės šakų. Pagal dydį : smulkios, vidutinės, stambios. Pagal specializacijos lygį: technologinės, daiktinės, detalinės. Pagal savarankiškumą: savarankiškos, įeinančios į koncernus bei kitus junginius. Pagal atsakomybės pobūdį: ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės (6 pav.)
ĮmonėsRibotos atsakomybės juridiniai asmenys
Akcinės bendrovės – AB, UABSpecialios paskirtie ABKooperatinės bendrijosKredito unijos Neribotos turtinės atsakomybės juridiniai asmenys
Personalinės (individualios) įmonės – I(P)ĮTikrosios ūkinės bendrijos – TŪBKomanditinės ūkinės bendrijos – KŪB
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias (personalines) įmones; tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas; akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno siekainčias organizacijas (pvz., kredito unojas). Valstybės įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybės įmonė – savivaldybei. Kadangi verslininkai negali steigti šių teisinių formų (rūšių) įmonių, jų steigimas, veikla bei likvidavimas nėra išsamiai aptariamas. Įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės dalyvis (individualios (personalinės) įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos narys).Individuali (personalinė) įmonė Personalinė (individuali) įmonė yra sukurta vieno ar kelių fizinių asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jos turtas neatskirtas nuo įmonės savininko. Tai populiariausia verslo organizavimo forma. Jos paplitę todėl kad lengviausia organizuoti ir joms nereikia didelių išlaidų įkurti. Planuojant vykdyti verslą, kuriam reikia nedidelio pradinio kapitalo ir mažo darbuotojų skaičiaus (pakanka paties verslininko ir jo šeimos narių), galima steigti individualią (personalinę) įmonę (IĮ).Individualios (personalinės) įmonės steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas.1998 m. lapkričio 24 d. priimtos Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo nuostatos numato, kad IĮ savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių (sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių), jiems sutikus, pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai.
Individualiosios įmonės yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Individualiosios įmonės privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomas jos savininkas. Individualiosios įmonės savininkas dažniausiai yra vienas fizinis asmuo. Bet individualiosios įmonės gali priklausyti ir keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokie nuosavybės santykiai yra tarp sutuoktinių. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama individualiosios įmonės ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo individualiosios įmonės nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas. Individualios (personalinės) įmonės turi šiuos privalumus: Įmonė gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti pelno (nuostolio) ataskaitos balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Individualiosios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar su šeimos nariais, t.y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Pajamos. Individualiosios įmonės savininkui atitenka visas įmonės uždirbtos pajamos, jis yra vienintelis vadovas ir gali operetyviai keisti veiklos pobūdį, sritį. Mokesčiai. Individualiosioms įmonėms yra tik keletas apribojimų, jos nemoka akcinėms bendrovėms nustatytų mokesčių. Moka 15% pajamų mokestį.Individualiosios įmonės trūkumai: Visiška turtinė atsakomybė. Individualiosios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už Individualiosios įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams, prievolių įvykdymas ir įmonmės turto yra nukreipiamas į savininko turtą. Savininkas atsakingas už visas verslo skolas ir su verslu susijusias problemas. Žlugus verslui savininkas pats turi grąžinti skolas. Tai reiškia, kad jis gali prarasti savo turtą. Ribotas finansavimas. Individualios įmonės savininkas gali veiklai panaudoti itk tiek lėšų, kiek yra susitaupęs arba gali pasiskolinti. Tačiau komerciniai bankai dažnai neteikia joms reikalingų kreditų dėl jų nepatikimumo ir nedidelės apyvartos. Ribotas potencialas. Individualiosios įmonės samdomų darbuotojų ateitis dažniausiai neaiški, ribotas įmonės dydis ir jos plėtra, gerų vadovų ir savo srities prifesionalų stygius.Ūkinė bendrija Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB). Ūkinė bendrija steigiama tuomet, kai verslui vykdyti nepakanka vieno asmens turto. Šiai įmonei taip pat nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartį, nes joje dažniausiai dirba ūkinės bendrijos nariai. Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė ūkinei komercinei veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Tikrosios ūkinės bendrijos yra visiškos civilinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Solidarinė narių atsakomybė reiškia, kad ūkinės bendrijos kreditorius savo reikalavimus gali nukreipti tiek į ūkinės bendrijos turtą, tiek į bet kurio jos nario ar kelių jos narių turtą. Komanditinės ūkinės bendrijos sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai (jie atsako visu turimu turtu) ir nariai komanditoriai(jie už bendrijos veiklos rezultatus atsako tik tuo turtu kurį patikėjo bendrijai). Komanditinėje ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. Komanditinės ūkinės bendrijos turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė komanditinei ūkinei bendrijai. Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys įgalioti atstovauti bendrijai bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras. Ūkinių bendrijų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek tikrosios ūkinės bendrijos, tiek komanditinės ūkinės bendrijos. Ūkinė bendrija gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Ūkinės bendrijos privalumai: Papildomas finansavimas. Susijungę į bendriją partneriai investuoja į verslą daugiau pinigų. Tai didina komercinių bankų ir kitų kredito organizacijų pasitikėjimą suteikiant joms didesnes paskolas. Sugebėjimai. Partneriai – tai naujos idėjos ir talentai, kurie bus verslo varikliai. Organizavimo paprastumas. Kaip ir individualiąsias įmones, ūkines bendrijas lengva įkurti, joms nereikia mokėti specialiųjų mokesčių. Pajamų mokestis toks pat kaip ir IĮ – 24%.
Ūkinės bendrijos trūkumai: Neribota turtinė atsakomybė. Daugeliu atveju kiekvienas tikrųjų narių visiškai atsako už ūkinės bendrijos veiklą, už visas verslo skolas. Verslui žlugus, jo kreditoriai gali atgauti savo pinigus iš bet kurio ar visų partnerių (jei tai TŪB). Ribota veiklos trukmė. Mirus vienam iš partnerių arba pasitraukus iš verslo, ūkinė bendrija oficialiai nustoja gyvavusi. Norint tęsti verslą sudaroma nauja partnerytės sutartis. Atsakomybės pasidalijimas. Partneriai gali nesutarti, konfliktuoti dėl bendrijos valdymo, o tai jau kelia grėsmę firmos veiklai, savalaikių efektyvių sprendimų priėmimu.
Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė Planuojant užsiimti verslu, kuris bus susijęs su didesne rizika, o jam organizuoti reikės nemažų lėšų, darbuotojų ir pan., geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Akcinė bendrovė – tai verslo organizacija, veikianti kaip daugelio žmonių grupė, turinti juridinio asmens teises ir veikianti ribotos turtinės atsakomybės principu. Akcinė bendrovė valdoma akcininkų vardu kurie ir finansuoja jos veiklą. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į dalis, skirtas akcininkam. Akcinė bendrovė gali turėti daug akcininkų arba kelis. Asmenys, įsigyję Akcinės bendrovės akcijų, yra bendrovės kolektyviniai bendrasavininkiai. Jie turi komercinį, ūkinį, finansinį ir teisinį savarankiškumą. Akcininkas už bendrovės veiklos rezultatus atsako tik ta pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus Akcinei bendrovei akcininkas gali netekti tik šios pinigų sumos. Aukščiausias valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas. Atvirosios akcinės bendrovės akcijos yra viešai platinamos; Uždaroji akcinė bendrovė turi ne daugiau kaip 100 akcininkų. Jos akcijų negalima nei parduoti, nei pirkti fondų biržoje. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Akcinių bendrovių įstatymas.Įstatymo ištrauka:„Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 64-1914LIETUVOS RESPUBLIKOSAKCINIŲ BENDROVIŲĮSTATYMAS2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 Vilnius Pirmasis skirsnisBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas. Kai šio įstatymo normos taikomos ir akcinei bendrovei, ir uždarajai akcinei bendrovei, vartojamas žodis „bendrovė“. 2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamos akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai. 2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. 4. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „akcinė bendrovė“ arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – „AB“, „UAB“. 5. Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą. 6. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Akcinių bendrovių įstatymas neriboja AB steigėjų skaičiaus ir leidžia pasirinkti ar steigti bendrovę vienam, ar su bendraminčiais. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, jos turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis, bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tuo tarpu UAB įstatymas akcijų platinimą griežtai riboja, tuo būdu susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius. Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Akcinių bendrovių įstatymas įvedė nuostatą, kad steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Taip pat neteko galios nuostata, kad AB gali būti steigiama atviruoju būdu, kuomet steigiamos bendrovės akcijos galėjo būti platinamos viešai, t.y. jas galėjo įsigyti ne tik steigėjai, bet ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Dabar AB akcijos gali būti platinamos viešai, tik po to kai bendrovė įregistruojama Lietuvos Respublikos įmonių rejestre ir tampa juridiniu asmeniu.
Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Bendrovė veikia pagal įstatus.Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos. AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko dvejybine sistema, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų turinčių atitinkamą kvalifikaciją. AB ir UAB moka 15 proc. pelno mokestį. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę. Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas jei tenkinamos ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimų pajamos viršija 5 000 000 litų per ataskaitinius finansinius metus; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 2 500 000 litų. Pirmą kartą privalomas auditas AB ir UAB turės būti atliktas už 2001 finansinius metus.Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad AB ir UAB turi pakeisti savo įstatus pagal šį įstatymą ir įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Nurodytas laikas bendrovėms, kuriose vykdoma bankroto teisminė ar neteisminė procedūra, skaičiuojamas nuo bankroto bylos nutraukimo arba nuo bankroto neteisminės procedūros užbaigimo. Akcinės bendrovės, kurių įstatinis kapitalas mažesnis nei 150 000 litų, per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi atitinkamai padidinti savo įstatinį kapitalą. AB, neįvykdžiusios šio reikalavimo, turi būti reorganizuotos arba likviduotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nuo įstatymo įsigaliojimo negali būti naujai suteikiamas specialiųjų akcijų statusas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiai akcijai (akcijoms), išskyrus atvejus, kai specialiųjų akcijų statuso suteikimas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtas privatizavimo programoje.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos investicinės bendrovės, bankai, draudimo įmonės. Steigėjai, norintys steigti investicines bendroves, bankus ar draudimo įmones, turi laikytis reikalavimų, nustatytų atitinkamuose įstatymuose (Investicinių bendrovių įstatyme, Komercinių bankų įstatyme, Draudimo įstatyme).Akcinės bendrovės privalumai: Ribota atsakomybė. Akcininkai daugiausia gali prarasti tiek, kiek sumokėjo už įsigytas akcijas. Lengvai perleidžiamos nuosavybės teisės. Akcininkai lengvai gali tapti bendrovės savininkais arba jos atsisakyti pirkdami arba parduodami jos akcijas. Neribota veiklos trukmė. Akcininkui mirus bendrovės veikla nenutrūksta. Paveldėtojai gali pasilikti akcijas arba parduoti, o akcinė bendrovė veiks kaip veikusi. Kreditų gavimas. Kreditai gaunami gana nesunkiai, akcinių bendrovių reitingas kreditorių akyse aukštas, nekyla problemų dėl užstato. Todėl atsiranda didelės galimybės pritraukti reikiamas lėšas akcinių bendrovių veiklos plėtrai didinti.Akcinės bendrovės trūkumai: Brangu. Norint įkurti akcinę bendrovę reikia gauti valdžios leidimą ir tenka kviestis į pagalbą teisininkus. Dauguma smulkių firmų, vengdamos išlaidų, tampa individualiomis arba ūkinėmis bendrijomis. Dvigubas apmokestinimas. Užsienio šalių vyriausybės akcinės bendrovės pelną apmokestina du kartus. Imamas akcinės bendrovės pelno mokestis, o bendrovei išmokant dividendus savo akcininkams apmokestinami ir dividendai. Taisyklės. Akcinės bendrovės, kurios parduoda savo akcijas biržose parduoda teisę į komercinį slaptumą. Įstatymo nustatyta tvarka, kad atvirosios bendrovės visiem suinteresuotiem asmenims privalo teikti duomenis apie savo finansinę padėtį ir veiklą. Tačiau ši informacija naudinga ne tik investuotojams, ji pravarti ir konkurentams. Dėlto kai kurios akcinės bendrovės sutinka būti uždarosiomis ir savo akcijų viešai nepardavinėja.Ne pelno organizacija (įmonė) Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas , galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų – viešąją įstaigą, asociaciją, labdaros ir paramos fondą, visuomeninę organizaciją, žemės ūkio rūmus.Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), kadangi ji vienintelė iš ne pelno siekinačių organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau ir gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams. VšĮ moka tik 5 proc. pajamų mokestį. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Kai kurie išskirtiniai VšĮ bruožai: įstaigos turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse; įstaiga gali gauti pajamas už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau ji gauto pelno negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti; įstaiga gali gauti labdaros forma materialinę ir finansinę paramą. Statybos įmonių susivienijimo valdymo organizacinė struktūraStatybos įmonių bendradarbiavimo formos Įgyvendinant didelius statybos projektus bendrauja didžiausios, vidutinio dydžio ir mažosios statybos įmonės. Sindikatai- įmonių horizontalios sąjungos. Sindikatas yra juridinis asmuo, savo vardu atlieka jam pavestas bendras visiems sindikato nariams funkcijas. Tos funkcijos priklauso nuo susitarimo: gaminių platinimas (reklama, pardavimo sąlygos, pardavimo agentai, kaina), kvotos, gaminių rūšies kontrolė ir t.t. Sindikato pelnas skirstomas nariams proporcingai pagal kvotą. Trestas(angl. Trust) – paprastai yra horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą (tautos ūkį) arba didelę jo dalį. Čia pramonės įmonės nariai de facto ir net de jure – nustoja savo ūkinio ir juridinio savarankiškumo. Kontroliuojami ne tik išoriniai santykiai, bet ir vidiniai, būtent gamyba, organizavimas ir t.t. Tai yra aukščiausios pramonės įmonių susijungimo laipsnio (koncentracijos) organizacija. Paprastai tresto pagrindą sudaro didelis bankas kaip finansinis centras. ( Pvz., Panevėžio statybos trestas. Bendrovė atestuota Statybos ir urbanistikos ministerijos, turi leidimus ypatingos svarbos statiniams statyti, turi licenciją atstatyti ir restauruoti kultūros paminklus, licenciją statybos darbams Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje. Pagrindinėje įmonėje pastaruoju metu vidutiniškai dirba 700 darbuotojų, iš jų 130 žmonių – aukštos kvalifikacijos statybos inžinieriai. Lemianti statybos organizavimo ir vykdymo figūra yra projekto vadovas, už kurio stovi įmonės inžinerinis, techninis, finansinis potencialas, kaip garantas užsakovui, kad jo užsakymas bus įvykdytas tiksliai pagal sutartį.). Korporacija(lot. Corporation) – juridiškai savarankiškų juridinių asmenų asociacija (sąjunga), kuri irgi yra savarankiškas juridinis organas. Be to, prisimintina, kad taip JAV vadinamos akcinės bendrovės. Konsorciumas (lot. concortium) – laikinas savarankiškas įmonių susivienijimas, sukuriamas numatytiems uždaviniams numatyti. Pavyzdžiui, pastatyti stambų objektą – tunelį po Lamanšu ir t.t. Įvykdžius numatytus uždavinius, konsorciumo veikla nutraukiama arba pertvarkoma sutarčių pagrindu į kitokį įmonių susivienijimą. Ekonomikos terminų žodyne apie šį junginį parašyta šitaip: “konsorciumas – monopolijų susiliejimo forma – laikinas nepriklausomų įmonių, organizacijų ir vyriausybių susibūrimas į grupę , jungiant savo išteklius ir patirtį kokiam nors projektui įgyvendinti, pavyzdžiui, įvykdyti didelę statybos programą.” Koncernas – įmonių susivienijimas, kuris vykdo bendrą veiklą savarankiškai centralizuodamas mokslo ir technikos bei gamybos plėtrą, investicinę ,finansinę, gamtosauginę, tarptautinę ir ekonominę veiklą, taip pat aptarnaudamas į įmones apeinančias neveltui. Koncernų yra labai įvairių formų. Jos priklauso nuo sudarytų sutarčių (statuso). Įmonių juridinis savarankiškumas išlieka. Pramoninė grupė – tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė. Kontroliuojanti (motininė) (angl. holding company) – tai bendrovė, kuri turi kontrolinį akcijų paketą kitokioje įmonėje. Kontrolinis paketas šiai bendrovei suteikia teisę skirstyti pajamas, skirti visus ar dauguma narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje. Kontroliuojanti bendrovė dažnai vadinama motinine bendrove, kuri su dukterinėmis ir kitomis įmonėmis sudaro grupę. Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė. Dukterinės įmonės yra savarankiški juridiniai asmenys, už kurių įsipareigojimus motininė bendrovė neatsako. Kolektyvinė įmonė – įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės nuosavybės pagrindu. Turtas, kuris yra kolektyvinės įmonės nuosavybė, dalijamas į visų jos darbuotojų indėlius. Žemės ūkio bendrovė – yra fizinių asmenų įsteigta įmonė žemės ūkio gamybiniai ir prekybiniai veiklai, sujungus jų turtą į bendrą nuosavybę. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių įnašų (pajų), suteikiančių bendrovės nariams teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti atitinkamą dalį jo pelno. Bendrovės narių ir samdomų darbuotojų santykius su bendrove reguliuoja samdos ir kiti darbo įstatymai. Kooperacija – tai įstatymu pagrįstas pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti įsteigiamos kooperacinės bendrovės (kooperatyvai). Kapitalo ir narių sudėtis yra nepastovi. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Ji atsako tik turimu turtu. Bendrovės nariai dalį pelno gauna dividendų pavidalu, kurie yra proporcingi bendrovės nario įnašo dydžiui. Kooperatinės bendrovės (KB) yra fizinių ar/ir juridinių asmenų įsteigtas juridinis asmuo, kurio pagrindinė paskirtis tenkinti kooperatinės bendrovės narių ūkinius, ekonominius ir socialinius poreikius. Kooperatinės bendrovės yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Kooperatinės bendrovės turi nuosavą turtą, kuris sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių įnašų (stojamojo mokesčio, pajaus, kurį sudaro KB nario piniginiai ir kitokie turtiniai įnašai į KB, išskyrus žemę), kooperatinės bendrovės ūkinės veiklos ir kitokios pajamos. Kooperatinės bendrovės gali: verstis įstatuose nurodyta ūkine-komercine ir kitokia nekomercine veikla; sudaryti su šia veikla susijusius sandorius; jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas. Statybos kooperacijos tikslas siūlyti ir suteikti statybos paslaugas užsakovui palankiomis sąlygomis. Ji sprendžia statybos įmonių veiklos klausimus: kartu įgyvendinti vidaus rinkos strategijas; dalintis rizika; valdyti konkurentų elgseną; geriau panaudoti įmonės kitų veiklos sričių potencialą; įvaldyti užsienio statybos rinką. Naudojamos tokios statybos įmonių kooperacijos formos: partneriškas bendravimas. Jį sudaro užsakovas, projektuotojas ir rangovas. Toks darbas turi pranašumų. Svarbiausias ypatumas tai, kad projektinius sprendimus ankstyvoje stadijoje gali įtakoti rangovas. Šveicarijoje šis bendradarbiavimo modelis vadinamas SMART; statybos įmonių susivienijimas. Jis steigiamas konkrečiam statybos projektui vykdyti. Įsteigus susivienijimą, sudaromos kooperacijos sutartys tarp partnerių. Paskui, statybos susivienijimas sudaro sutartis su užsakovu. Susivienijime gali dalyvauti individualios įmonės, asmenų bendrovės ir kapitalo bendrovės. Šis statybos susivienijimas neturi juridinio asmens teisių. Pelnas ir nuostoliai paskirstomi pagal sudarytas sutartis; strateginė sąjunga. Ji įkuriama siekiant konkurencinių pranašumų rinkoje ir efektyvios įmonių plėtros ilgalaikėje perspektyvoje. Strateginę sąjungą gali sudaryti žinomos statybos rinkoje įmonės, turinčios efektyvias statybos technologijas, kurios užtikrins pranašumą statybos rinkoje; holdingas. Jį sudaro kelios įmonės tam tikrai veiklai vykdyti. Holdingas gali turėti bet kurią teisinę formą. Steigiant holdingą, įmonės išlieka visiškai savarankiškos; karteliai –vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medžiagų (žaliavų ir kuro) pirkimo rinką. Kooperatinės bendrovės steigėjai gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai arba Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Kooperatinės bendrovės gali steigti ne mažiau kaip 5 fiziniai ar/ir juridiniai asmenys sudarydami notariškai patvirtintą Kooperatinės bendrovės steigimo sutartį. Sutartyje turi būti nurodyta: steigėjai, pavadinimas (pavadinime turi būti žodis “kooperatyvas” arba “kooperatinė bendrovė”), steigėjų teisės ir pareigos, jų įnašai (pajai) ir t.t. Kooperatinės bendrovės teisinis veiklos pagrindas yra bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Kooperatinės bendrovės nariais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Kooperatinės bendrovės steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Pagal veiklos tikslą arba santykių su rinka veikimo sritį yra tokie karteliai (susitarimai): medžiagos (žaliavos ir kuro) pirkimo karteliai. Susitariame laikytis vienodų pirkimo sąlygų, vienodų kainų arba vienų ir kitų drauge. pardavimo karteliai – susitariama vienodų savo gaminių pardavimo sąlygų, vienodo pardavimo kainų; rizikos išlyginimo karteliai – sutartimi kiekvienam kartelio nariui nustatoma gamybos kvota ir pardavimo rajonas. Kadangi įmonių narių vietovės sąlygos yra nevienodos, vadinasi, skirtinga tuo atžvilgiu yra ir jų savikaina. Todėl ieškoma būdų išlyginti kartelio narių pelną ir nuostolius. Draudžiama steigti kartelius, kurie gali diktuoti rinkos kainą, taip pat riboti konkurenciją. Lietuvoje pirmieji statybos kooperatyvai ir akcinės įmonės buvo sukurtos tarpukario Lietuvoje. Statybos bendrijų privalumai: trečdaliu sumažėja statybos trukmė; atliktų darbų kokybė, nedalyvaujant gausybei kontrolierių, paprastai atitinka statybos normų ir taisyklių reikalavimus; atsiranda tiesioginis ryšys tarp vartotojo ir gamintojo (pagarba ir pasitikėjimas); itin sumažėja statybinės dokumentacijos. Trūkumai: mažmeninės prekybos tinklas riboja normalią bendrijų veiklą bei tolesnio plėtimosi galimybes stinga statybos mechanizmų, ypač mažosios mechanizacijos priemonių bei inventoriaus.Statybos įmonių veiklos sričių klasifikacija Iki 1993 metų Europos šalyse buvo naudojami nacionaliniai statybos įmonių veiklos klasifikatoriai. Harmonizuojant Europos Sąjungos teisinius dokumentus, atsirado ūkio veiklos sričių sisteminė rodyklė NACE (Nomenclature generale des Activites Economiques dans le Communitėe Europeene). Ši rodyklė parengta Jungtinių Tautų analogiškos tarptautinės rodyklės ISIC pagrindu ir oficialiai naudojama nuo 1993 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos statybos įmonių veiklos sričių sisteminė rodyklė (NACE) pateikta 11 lentelėje.
Grupė Klasė Aprašymas45 Statyba (nauja statyba, renovacija, remonto darbai)45.1 Statybos aikštelės paruošiamieji darbai 45.11 Griovimo, sprogdinimo, nuolaužų šalinimo ir žemės darbai 45.11.1 Griovimo, sprogdinimo, nuolaužų šalinimas 45.11.2 Žemės darbai 45.11.3 Agrokultūra, vandens baseinų regeneravimas 45.11.4 Žemės reguliavimas 45.11.5 Žemės sluoksnio pašalinimas atidengiant naudingąsias iškasenas 45.12 Grunto gręžimo darbai45.2 Požeminė ir antžeminė statyba 45.21 Antžeminė statyba, tiltų, tunelių ir pan. statyba 45.21.1 Antžeminė ir požeminė statyba, nenurodant, kokios paskirties statiniai ar pastatai 45.21.2 Antžeminė statyba (be surenkamosios statybos) 45.21.3 Surenkamoji antžeminė statyba, naudojant savos gamybos surenkamuosius betono ir gelžbetonio gaminius 45.21.4 Surenkamoji antžeminė statyba, naudojant kitų įmonių betono ir gelžbetonio gaminius 45.21.5 Surenkamoji antžeminė statyba, naudojant kitų įmonių surenkamąsias medines konstrukcijas ir gaminius 45.21.6 Tiltų, tunelių ir pan. statyba 45.22 Stogo hermetizavimo darbai, stalių darbai 45.22.1 Stogo darbai 45.22.2 Hermetizavimo darbai 45.22.3 Stalių darbai ir medinių pastatų statyba 45.23 Automobilių kelių ir geležinkelių tiesimas, sporto įrenginių statyba 45.23.1 Kelių tiesimas 45.23.2 Geležinkelių tiesimas 45.23.3 Sporto įrenginių statyba 45.24 Hidrotechninė statyba 45.25 Specialios paskirties objektų statyba ir požeminė statyba 45.25.1 Šulinių įrengimas 45.25.2 Šachtų įrengimas 45.25.3 Požeminis kabelių klojimas 45.25.4 Kaminų įrengimas, gaisrinių statyba, aukšta krosnių statyba 45.25.5 Pastolių įrengimas 45.25.6 Drėgmės šalinimas pastatuose 45.25.7 Kita požeminė statyba 45.3 Instaliavimo darbai statyboje 45.31 Elektros instaliavimas 45.32 Šilumos ir garso izoliavimas, priešgaisrinės apsaugos priemonių įrengimas, apsauga nuo vibracijos 45.33 Skardinimo darbai; dujų, vandens, šilumos tiekimo ir vėdinimo sistemų montavimas 45.33.1 Skardinimo darbai, dujų ir vandens tiekimo sistemų montavimas 45.33.2 Šilumos tiekimo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir mikroklimato reguliavimo sistemų montavimas 45.34 Elektros instaliacijos montavimas45.4 Kitos statybos sritys 45.41 Tinkavimas, glaistymas 45.42 Įvairūs stalių darbai statyboje 45.43 Grindų įrengimas, plytelių klojimas, tapetų klijavimas ir vidaus patalpų apdaila 45.43.1 Parketo klojimas 45.43.2 Plytelių klojimas 45.43.3 Natūralaus akmens apdirbimas ir klojimas 45.43.4 Kiti dangos įrengimo ir klijavimo darbai 45.43.5 Tapetų klijavimas 45.43.6 Vidaus patalpų apdailos darbai 45.44 Dažymas ir stiklinimas 45.44.1 Dažymo ir lakavimo darbai 45.44.2 Stiklinimo darbai 45.45 Kitos nepaminėtos statybos sritys 45.45.1 Pastatų fasadų atnaujinimas 45.45.2 Krosnių įrengimas 45.45.3 Kitos nepaminėtos sritys45.5 Statybos mašinų ir įrangos nuoma su aptarnavimo personalu
11 lentelė
Nacionalinės statistikos tarnybos metalinių konstrukcijų montavimo įmonių, architektų, įvairių inžinerinių biurų ir statybinių profesijų amatininkų veiklą priskiria prie kitų veiklos sričių. Pavyzdžiui, Vokietijos amatų klasifikatorius numato analogiškas statybinių profesijų veiklos sritis. Ši veikla reglamentuojama specialiais potvarkiais ir yra skatinama. Visoje Europoje statybinių profesijų amatininkams tradiciškai skiriamas ypatingas dėmesys. Kiekvienas amatininkas yra savarankiškas įmonininkas. Šią veiklą reguliuoja atitinkami įstatymai, skatinantys įvairių amatų plėtrą. Amatininkai gali sudaryti sutartis su ūkio subjektais. Jų dalyvavimas statybos procese didina statybos efektyvumą. Todėl statybos srities įvairių profesijų amatininkai natūraliai integruojami į mažų, vidutinio dydžio ir didžiausių statybos įmonių veiklą. Statybinių profesijų amatininko veiklos efektyvumą lemia tokie veiksniai: nuolatinis amatininkų kvalifikacijos kėlimas, pažangiausių statybos technologijų įdiegimas. Tai leidžia tinkamai, laiku, palankiomis kainomis ir patikimai atlikti užduotis; amatininkai su savo specialia įranga gali greitai atvykti į bet kurią šalies vietovę ir laiku įvykdyti užduotį. Kelionės išlaidos yra palyginti mažos; geros ir nebrangios telekomunikacinio ryšio sąlygos visoje Europoje leidžia operatyviai formuoti užsakymus ir sudaryti sutartis. Naudojant elektroninį paštą ir internetą, šį ryšį galima pagerinti; technologinės specializacijos efektyvumas. Generaliniai rangovai sudaro sutartis su keliais subrangovais, tarp jų ir su statybos profesijų amatininkais. Pavyzdžiui, pastato laikančiųjų konstrukcijų statybos darbai padalijami į technologiškai atskiras grupes: statybos aikštelės paruošiamieji darbai, gruntinio vandens pažeminimas, duobės kasimas ir grunto išvežimas, klojinių įrengimas, armavimo darbai, betonavimo darbai, mūro darbai, pastolių įrengimas, statinių griovimas ir statybos aikštelės sutvarkymo darbai. Kiekvienos grupės darbams atlikti sudaromos sutartys su tos specializacijos amatininkais.
Statybos įmonių teisinės formos Europoje taikomos nacionalinės statybos įmonių teisinės formos. Teisinis įmonių formų reglamentavimas susijęs su nacionaline civiline ir ūkine teise. Pagal teisines formas įmonės skirstomos į tokias grupes:• individualiosios įmonės;• asmenų ūkinės bendrovės;• kapitalo bendrovės;• mišrios bendrovės.Individualios įmonės Europoje yra daug šios formos įmonių. Visi amatininkų verslai funkcionuoja individualiosios įmonės pagrindu. Šiuo atveju savininkas pats tvarko savo įmonės verslą, vykdo visas reikalingas funkcijas ir už savo įsipareigojimus atsako įmonės savo turimu turtu. Jis sudaro sutartis su įvairiais užsakovais, tarp jų ir su generaliniais rangovais, kaip subrangovas.Asmenų ūkinės bendrovės Jų būna įvairių formų. Pavyzdžiui, Vokietijoje paplitusios tokių formų bendrovės: Civilinės teisės bendrovė. Šios teisinės formos įmonę gali steigti du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų. Pati įmonė neturi juridinio asmens statuso. Kiekvienas dalyvis atsako už įmonės įsipareigojimus tik savo turto dalimi. Šios teisinės formos įmonės nėra labai paplitusios. Atvira prekybos bendrovė. Tai kelių asmenų prekybos įmonė. Įmonė atsako už savo įsipareigojimus visu turimu turtu. Steigėjai sudaru sutartį. Joje nurodomas kiekvieno steigėjo įnašo dydis, pelno dalis, dalyvavimas dengiant skolas arba nuostolius. Ši įmonių teisinė forma taikoma statybinių medžiagų prekyboje. Komanditinė bendrovė. Ši teisinė forma panaši į atvirą prekybos bendrovę. Skirtumas tik tas, kad komanditinės bendrovės narių atsakomybė yra nevienoda. Visiškai atsakingas yra tik tikrasis narys komplementaras. Komanditoriai atsako tik savo įnašu. Bendrovės nariai dalyvauja kaip komanditoriai su savo kapitalu, tačiau aktyviai veikloje nepasireiškia. Steigiant bendrovę sudaroma sutartis. Komplementarais ir komanditoriais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Vadovų funkcijas vykdo komplementarai. Ši teisinė forma paplitusi statybinių medžiagų prekyboje.Kapitalo bendrovės Ribotos atsakomybės bendrovė. Ribotos atsakomybės bendrovė turi teisinio subjekto statusą. Tai dažniausiai taikoma mažo ir vidutinio dydžio statybos įmonių teisinė forma. Tokia bendrovė gali būti įsteigta bet kuriam įstatymų leidžiamam tikslui siekti. Už įmonės prievoles kreditoriams atsakoma tik bendrijos turtu. Bendrijos nariai atsako ne asmeniniu turtu, o tik savo įnašais , iš kurių turi būti sudarytas 30000 eurų dydžio pagrindinis kapitalas. Minimalus kiekvieno nario įnašas – 300 eurų. Bendrijos sutartį turi pasirašyti visi bendrijos nariai ir patvirtinti notaras. Leidžiama steigti vieno asmens bendrovę. Įmonė registruojama prekybos rejestre. Akcinė bendrovė. Tai būdingiausia kapitalo bendrovės forma . Akcinė bendrovė turi teisinio subjekto statusą ir pagrindinį, į akcijas suskirstytą kapitalą, už kurio įsiskolinimus kreditoriams atsako tik savo įnašu. Akcinės bendrovės valdymo organai yra valdyba (atsakinga už įstatymų nustatytą bendrovės atstovavimą ir sandėrių vykdymą), priežiūros taryba (ji skiria valdybą, prižiūri valdybos darbą ir sandorių vykdymą), bendrovės narių visuotinis susirinkimas, t.y. visų akcininkų bendras susirinkimas, kuriame jie naudojasi savo teisėmis. Pagrindinį akcinės bendrovės kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip 58 tūkstančiai eurų. Jis suskirstomas į sudedamąsias dalis, vadinamas akcijomis, kurių nominalioji vertė turi būti nemažiau kaip 3 eurai. Siekiama, kad akcijas būtų kiek įmanoma plačiau paskleisti tarp gyventojų. Dažniausiai išleidžiamos nevardinės akcijos, vadinami turto vertybiniai popieriai. Tokios akcijos lengvai parduodamos. Akcininkas turi teisę dalyvauti paskirstant pelną. Grynojo pelno pajaus dalis vadinama dividendais. Mišrios bendrovių formos Ribotos atsakomybės bendrovė. Tai ypač populiari statybos įmonių teisinė forma. Šiuo atveju komanditinės bendrovės tikrasis narys yra ribotos atsakomybės bendrovė (minimalus pagrindinis kapitalas 30000 eurų). Komanditorius arba komanditoriai yra fizinis asmuo arba asmenų bendrovės, kurie dalyvauja bendrovės veikloje su mažu įnašu (pavyzdžiui, 300 eurų), tačiau pagal bendrovės sutartį gali gauti beveik visą jos pelną. Bankroto atveju ribotos atsakomybės akcinė bendrovė atsako už visus įsipareigojimus, o komanditoriai netenka tik savo įnašų. Ši mišri statybos įmonės teisinė forma yra mėgstama ir paplitusi ūkinėje veikloje dėl ribotos atsakomybės; pranašumų mokesčių srityje; valdant įmonę gali dalyvauti kiti asmenys. Tačiau kreditoriai ne visada patenkinti tokiu atsakomybės pasiskirstymu ir, susiklosčius tam tikrom aplinkybėm, teikia kreditą tik su įvairiomis išlygomis.Statybos įmonės pasirinkimo kriterijai: įmonės dydis; turimo kapitalo dydis; atsakomybė; pelno pasiskirstymas; valdymo ypatumai ir įmonės kontrolė; mokesčių ypatumai.Europos statybos įmonių tipai ir jų valdymo modeliai Europos Sąjungoje veikia daugiau kaip 2 mln. įvairių teisinių formų statybos įmonių. Jos skirstomos pagal dydį:• mažos įmonės – Mažiau kaip 20 darbuotojų,• vidutinio dydžio įmonės – 20 – 499 darbuotojų,• didelės įmonės – 500 ir daugiau darbuotojų.Statyboje vyrauja mažos įmonės – iki 20 darbuotojų. Jos sudaro apie 80 procentų visų įmonių. Daugiausia tokių įmonių yra Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.12 lentelėje pateikta Vokietijos statybos įmonių struktūra 1997 metais, o 13 lentelėje-statybos išlaidų struktūra, atsižvelgiant į statybos įmonių dydį.
Statybos įmonių dydis pagal darbuotojų skaičių Įmonių dalis, % Darbuotojų dalis, % Statybos darbų apimties dalis, %1 – 19 84,4 34,2 24,520 – 99 13,8 35,5 31,3100 – 499 1,7 19,3 23,0500 ir daugiau 0,1 11,0 21,2
12 lentelė
Įmonių grupėIšlaidų pavadinimas,
pelnas +/ nuostoliai – Visos įmonės Didelės įmonės: 1000 darbuotojų Mažos įmonės: 20 – 49 darbuotojaiPersonalo darbo užmokestis 32,7 25,1 38,8Medžiagos 23,5 14,4 29,9Subrangovų paslaugos 28,8 49,1 14,1Kitos išlaidos 13,0 11,5 13,3Pelnas +, nuostoliai – 2,0 -0,1 3,9Iš viso: 100,0 100,0 100,013 lentelėMažos įmonės Mažos įmonės yra labai specializuotos. Jos atlieka, tinkavimo, žemės, medžio apdirbimo, mūro ir kitus darbus. Jų veiklos teritorija nedidelė. Tokiomis įmonėms vadovauja vienas meistras. Mažos įmonės gali sėkmingai vykdyti ir didelių objektų statybą. Jos greitai prisitaiko prie naujų sąlygų ir neturi nei techninių, nei organizacinių sunkumų. Jų veikla yra efektyvesnė, nes mažesnės statybos išlaidos. Mažų statybos įmonių veiklos efektyvumą lemia tokie veiksniai:
mažos įmonės turi nedidelį valdymo aparatą. Statybos įmonės savininkas kartu yra ir vadovas. Jis pats sudaro darbų sąmatą, dirba su potencialiais užsakovais, atlieka statybos inžinerinio paruošimo darbus. Dažniausiai savininko šeimos narys atlieka buhalterijos darbus. Įmonėje vykdoma gera statybos mechanizmų ir įrankių priežiūra. Todėl jų nusidėvėjimas nedidelis, o amortizaciniai atskaitymai maži; mažose įmonėse samdomi darbuotojai dažnai dirba gero psichologinio klimato ir didelės motyvacijos sąlygomis. Dėl to jų darbas labai našus; mažų įmonių darbininkai yra aukštos kvalifikacijos. Jie imlūs inovacijoms, todėl greitai pritaiko technines ir kitas statybos naujoves savo darbeMažos įmonės organizacinė valdymo struktūra pateikta 7 paveiksle.7 paveikslas
7 paveikslas Čia pateikta veikiančios mažos statybos įmonės organizacinė valdymo schema. Ši įmonė atlieka stogo darbus. Joje dirba 20 darbuotojų. Įmonės veiklos zona – 50 km. Įmonei vadovauja du šeimos nariai. Vienas iš jų yra stogo darbų įrengimo meistras. Jis atlieka visus inžinerijos vadovavimo darbus: sudaro sutartis su užsakovais, atlieka sąmatinius skaičiavimus, rengia darbų vykdymo inžinerinius sprendimus ir kontroliuoja darbų kokybę. Kitas šeimos narys yra ekonomistas. Jis atsakingas už medžiagų tiekimą ir pirkinius, buhalterinę apskaitą, darbo užmokesčio apskaičiavimą, atsiskaitymus ir bankinių sąskaitų tvarkymą. Pateikta valdymo schema yra paprasta ir labai lanksti, nes visi vadovų potvarkiai tiesiogiai ir greitai perduodami vykdomajai grandžiai. Jos prisilaiko daugelis mažų statybos įmonių.Vidutinio dydžio statybos įmonės Vidutinio dydžio statybos įmonėms būdingas regioninis veiklos pobūdis. Tokios įmonės stato sudėtingus, didelės apimties objektus, pvz., infrastruktūros objektus (tiltus, automobilių kelius, nuotekų šalinimo ir valymo įrenginius), pramonės, administracinius, gyvenamuosius ir kitus pastatus. Įmonės savininkai dažniausiai dirba vadovais ir patys atsako už visus veiklos rezultatus. Ypač sudėtingus ir didelės apimties objektus tokios įmonės dažnai stato kooperacijos su kitomis statybos įmonėmis pagrindais. Vidutinio dydžio statybos įmonių veiklos ir statybos pobūdis lemia jų reikšmę ir vietą statybos rinkoje. Pvz., jeigu statybos įmonė atlieka pastatų fasado darbus arba montuoja pastatų inžinerines sistemas, tai dažniausia tokius darbus ji vykdo visoje šalyje ir priklauso prie vadovaujančių įmonių šalies statybos rinkoje. Jos veiklos sėkmė priklauso nuo to: ar taikomos naujausios specialiosios statybos technologijos; ar efektyvios statybos įmonės valdymo sistemos ir ar gerai organizuojami statybos darbai; kaip produktyviai dirba darbuotojai, atliekantys ne tik statybos, bet ir statybos inžinerinio paruošimo darbus. Vidutinio dydžio statybos įmonės įtemptai konkuruoja su mažomis pagal darbų pobūdį specializuotomis įmonėmis ir su didelėmis, galingomis statybos įmonėmis. Todėl tokių įmonių ateitį sunku prognozuoti. Daugelyje Europos šalių vidutinio dydžio įmonių mažėja. Pvz., Prancūzijoje pastaraisiais metais didelė dalis tokių įmonių išnyko, kita vertus, reikėtų atlikti specialius tyrimus ir nustatyti pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos vidutinio dydžio statybos įmonių veiklai. Vidutinio dydžio statybos įmonių sėkmė priklauso nuo jų veiklos srities ir specializacijos laipsnio. Europoje gerai veikia tiltų statybos įmonės. Tai lemia gera tam tikrų gamybos veiksnių kombinacija, pvz., labai specializuotos darbo kolonos, aukštas statybos inžinerinio paruošimo lygis ir kompleksinis aprūpinimas specialiąja technine įranga bei klojiniais. Vidutinio dydžio statybos įmonės Europoje turi laiku ir adekvačiai reaguoti į pasikeitimus statybos rinkoje ir pasirinkti naujas savo veiklos strategijas. Pvz., panašiai kaip didelės statybos įmonės, jos taip pat sudaro didelės apimties statybos sutartis ir vykdo tokių projektų valdymo funkcijas “iki rakto”. Statybos projektams vykdyti sudaromos sutartys su įvairiomis kitomis statybos ir konsultavimo įmonėmis. Šiuo atveju statybos įmonė panaudoja savo gamybinį ir intelektinį potencialą, ankstesnį patyrimą, asmeninius ryšius su užsakovais ir kitais statybos dalyviais. Tai leidžia efektyviai vykdyti projektą ir sėkmingai atlaikyti konkurenciją. Be to, naujų veiklos strategijų įgyvendinimas sudaro prielaidas vidutinio dydžio statybinėms įmonėms dirbti ne tik savo regione, bet ir visoje šalyje, taip pat už jos ribų. Šios įmonės organizacinė valdymo struktūra pateikta 8 paveiksle.
Šiuo atveju statybos įmonė atlieka pramonės pastatų bendruosius statybos darbus. Įmonė yra Vokietijoje, šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje. Joje dirba 350 darbuotojų. Įmonės administracija įsikūrusi dideliame šios žemės mieste. Skirtingai nuo mažų įmonių, vidutinio dydžio valdymo sistemoje valdymo funkcijos paskirstomos taip: techninės ir ekonominės veiklos darbai vykdomi keliuose darbo vietose arba padaliniuose; sudaromos trys valdymo pakopos; tais atvejai, kai statomi stambūs objektai, vietoj statybos aikštelių kuriamos projektų vykdymo grupės ir integruojamos į įmonės valdymo sistemą; tokio dydžio statybos įmonės dažniausiai turi pagalbinę gamybą, pvz., įvairias dirbtuves, statybos techniką ir kitą. Tai turi būti racionaliai integruojama įmonės veikloje; visais atvejai pagalbinė gamyba pavaldi vyriausiajam statybos vadovui arba projektų vadovui. Pirmosios valdymo pakopos funkcinių skyrių valdymas organizuojamas linijine forma. Jie vykdo įmonės operatyviuosius uždavinius. Reikalui esant, šie skyriai bendrauja vienas su kitu be įmonės vadovybės nurodymų. Šių skyrių darbo rezultatai, pvz., objektų statybos inžinerinis paruošimas arba nauji konstrukciniai sprendimai perduodami statybos vadovams per vyriausiųjų statybos vadovą ar projektų vadovą. Tam tikslui antrosios valdymo pakopos funkcinių skyrių valdymas taip pat organizuojamas linijine forma. Taigi dalį įmonės vadovybės darbų atlieka funkciniai padaliniai. Todėl pirmosios pakopos vadovai gali intensyviau dirbti su esamais ir potencialiais užsakovais, taip pat spręsti strateginius įmonės plėtros klausimus. Antroje įmonės valdymo pakopoje dirba vyriausias vadovas arba projektų vadovas. Jo pagrindinis uždavinys koordinuoti savo pavaldinių darbą ir statybos projekto vykdymą. Jam priklauso tokios darbo funkcijos:
nuolatinis bendravimas su užsakovais; statybos sutarčių laikymas; subrangovų parinkimas ir sutarčių sudarymas; darbų atlikimo kontrolė ir sąskaitų apmokėjimas; kontrolės dokumentų įvertinimas. Statybos vadovai priklauso trečiajai valdymo pakopai. Jie vykdo operatyviuosius uždavinius, atsako už sutartinių įsipareigojimų ir statybos projekto vykdymo efektyvumą. Jiems pavaldūs brigadininkai, kurie aiškina darbininkams užduotis ir kontroliuoja jų darbą. Ekonominės veiklos funkcijos – paprastai atliekamos ne statybos aikštelėse, bet pirmosios valdymo pakopos funkciniuose skyriuose. Tokios ar panašios organizacinės valdymo struktūros prisilaiko daugelis vidutiniu dydžio statybos įmonių.Didelės statybos įmonėsDidžiausios statybos įmonės dažniausiai funkcionuoja kaip akcinės bendrovės. Jos stato ypač sudėtingus, didelės apimties statinius ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.Didelės statybos įmonės perima visas projektų įgyvendinimo funkcijas iki atidavimo. Šiose įmonėse plečiama inovacinė veikla. Pvz., sprendžiant nestandartinius statybos projektų techninius uždavinius, atliekami moksliniai tyrimai ir jų rezultatai panaudojami statybos metu. Be to, tokios statybos įmonės dažnai sprendžia stambių projektų finansavimo klausimus. Bendram tikslui siekti jos sudaro sutartis su kitomis, nedidelėmis statybos įmonėmis, inžineriniais biurais, mokslo įstaigomis ir konsultantais. Taigi didelių statybos įmonių veiklos plėtrai būdingos tokios tendencijos: santykinai mažėja darbuotojų, tiesiogiai dirbančių statybos aikštelėse ir pagalbinėje gamyboje, tačiau labai didėja kvalifikuotų darbuotojų, pvz., statybos inžinierių, statybos ekonomistų analitikų ir statybos informatikų lyginamoji dalis; materialių vertybių struktūros balanse mažėja statybos mašinų, įrangos ir kitų mašinų įrangos vertė, tačiau didėja nematerialios produkcijos vertė; mažėja personalo darbo užmokesčio lyginamoji dalis, nes sudaromos sutartys su kitomis statybos įmonėmis – subrangovais, tačiau didėja išlaidos už kitų įmonių paslaugas.Didelės statybos įmonės organizacinė pirmosios valdymo pakopos struktūra pateikta 9 paveiksle, o bendra įmonės organizacinė valdymo struktūra-10 paveiskle.9 paveikslas
10 paveikslas
Šiose lentelėse pateikta veikiančio Vokietijos koncerno “Hocehtef-AG” valdymo struktūra. Šis ūkio koncernas stato be išimties visus ūkio srities objektus: gyvenamuosius namus, įvairius pramonės ir infrastruktūros objektus, atstato senus pastatus, montuoja sudėtingus pramonės įrenginius ir kita. Įmonė turi daugiau kaip 50 dukterinių įmonių, kitų (savo šalies ir užsienio) įmonių akcijų. Palyginti su vidutinio dydžio įmonėmis, didelės statybos įmonės dar turi papildomų veiklos ypatumų1. Įmonėje veikia 3 bendrųjų valdymo funkcijų padaliniai ir revizijos tarnyba. Jie įeina į įmonės valdymo centrinį aparatą: pagrindinių valdymo funkcijų padaliniai: strateginės kontrolės, revizijos, finansų, pasiūlos, formavimo ir kontrolės, akcinio kapitalo valdymo, darbo su visuomene. Jie tiesiogiai dalyvauja valdant visą įmonę; tvarkomieji padaliniai: pirkimo, personalo, bendrojo vadovavimo, statybinių konstrukcijų ir konstrukcinės sistemos skaičiavimas, kokybės valdymo, statybos technikos, mokslinių tyrimų bei jų rezultatų taikymo tarnybose; aptarnaujantys padaliniai: finansų, buhalterijos, teisės ir draudimo, elektroninio duomenų apdorojimo, pagalbinių gamybų, objektų “iki rakto”, statybos ir specialiosios statybos objektų padaliniai. Pvz., finansų tarnyba rengia mėnesio ketvirčio ir metinę finansinę ataskaitą. Šie padaliniai aptarnauja įmonės filialus ir dukterines įmones; revizijos tarnyba. Ji vykdo specialiąsias užduotis, pvz., rengia strateginės plėtros planus, nagrinėja statybos sutarčių teisės klausimus ir sprendžia kitus su teise susijusius klausimus.2. Siekiant būti arčiau užsakovo steigiami įmonės filialai. Šie filialai įrengia savo atstovybes įvairiose kitose vietovėse. Filialų valdymo sistema struktūrizuojama panašiai kaip ir visos įmonės valdymo sistema. Vykdydami užduotis filialai yra visiškai savarankiški. Pvz., įmonės bendrojo valdymo sistemoje yra strateginės kontrolės tarnyba. Įvairūs filialai ir dukterinės įmonės turi analogiškas operatyviosios kontrolės tarnybas. Šio atveju filialų kontrolės tarnyba sprendžia visus klausimus savarankiškai ir visiškai atsako už savo veiklos rezultatus. Kiekviename filiale ar dukterinėje įmonėje yra tokios tarnybos: Ekonominės tarnybos. Jos atlieka bendrojo administravimo, buhalterinės apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimą, finansų, pirkimo darbus, koordinuoja kooperacinius santykius su filialo partneriais ir atlieka visus panašius darbus; Techninės tarnybos. Jos atlieka visus darbus tiesiogiai susijusius su sutarčių vykdymu: sąmatų sudarymo, statybos inžinerinio paruošimo, statybos darbų vykdymo, atliktų darbų apskaičiavimo ir apmokėjimo už atliktus darbus įteisinimo.3.Bendroje įmonės valdymo sistemoje yra ir tokių tarnybų, kurios įsitraukia į konkretaus statybos projekto vykdymą pagal poreikį. Tai konstruktorių, statybos technikos, pagalbinės gamybos, kokybės valdymo ir elektrinių duomenų apdorojimo tarnybos, taip pat laboratorija.4.Gali būti steigiami specializuoti įmonės filialai, pvz., požeminės ar antžeminės įmonės filialai. Kai kurioms stambioms sutartims vykdyti, pvz., stambaus projekto valdymui arba aplinkos apsaugos objektų statybai steigiamos atskiros dukterinės įmonės.5.Filialams yra pavaldūs skyriai. Jie neturi juridinio asmens teisių. Skyriuose yra technikos grupė. Jie atlieka reikalingus darbus, susijusius su filialo skyriaus operatyviąja veikla. Tai sąmatų sudarymas, statybos inžinerinis paruošimas, operatyvioji statybos veiklos kontrolė. Skyriaus ekonomikos grupė tvarko operatyviąją buhalterinę ir finansinę apskaitą, taip pat koordinuoja operacinius santykius su skyriaus partneriais, tai yra su kitomis įmonėmis. Mėnesio ketvirčio ir metinę ataskaitas sudaro centralizuoti statybos koncerno padaliniai, statybos sutartys vykdomos klasikine hierarchine tvarka: vyriausiasis statybos vadovas koordinuoja darbą daugelyje statybos aikštelių; statybos vadovai turi vieną ar daugiau statybos aikštelių, priklausomai nuo statybos objekto dydžio; brigadininkai ir įvairių profesijų bei kvalifikacijų darbininkai atlieka pavestą užduotį statybos aikštelėje. Didelių statybos įmonių (statybos koncernų) svarbiausieji akcininkai yra kitos stambios įvairių veiklos sričių įmonės.
Dėl įvairių veiksnių poveikio statybos valdymo sistema nuolat keičiasi. Įmonės veikla ir jos valdymo sistema prisitaiko prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Pradedant savo verslą reikia apsispręsti, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia pasirinktam verslui vykdyti, t.y., reikia įvertinti, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys įmonė, kiek reikės lėšų verslui pradėti, kiek įmonėje dirbs darbuotojų.Lietuvos Respublikos įmonių rūšys yra išvardintos ir apibūdintos keliuose dokumentuose:1. Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme, kuris buvo priimtas 1990 gegužės 8d.;2. Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (priimtas 1998 lapkričio 24d.) 3. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkinio įstatymo (priimtas 1999 lapkričio 24d.) Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo šeštame straipsnyje (“Įmonių rūšys”) yra nurodyta 10 įmonių rūsių:1. individuali (personalinė) įmonė;2. tikroji ūkinė bendrija;3. komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;4. akcinė bendrovė;5. uždaroji akcinė bendrovė;6. investicinė bendrovė;7. kooperacinė bendrovė (kooperatyvas);8. žemės ūkio bendrovė;9. valstybinė įmonė; 10.vietos savivaldybės įmonė.Visų rūšių įmonių, išskyrus individualias įmones, veiklą reglamentuoja atskirų rūšių įmonių įstatymai, kurie nustato jų steigimo, valdymo tvarką ir kita. O individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Civilinis kodeksas, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas ir kiti teisės aktai.Įmonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kt. junginius.