Europos sąjungos narės ir kandidatės

Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla

Referatas:Europos Sąjungos narės ir kandidatės

Darbą atliko: XIIbkl.mokiniai: Marijus Jankauskas ir Donatas Narvaišas

Plungė2003

Visos žiniasklaidos priemonės tik ir mirga antraštėm “Europos Sąjunga”… O kas ta Europos Sąjunga? Kokios šalys sudaro šią sąjungą? Kokios šalys siekia į ją įstoti? Viską išsiaiškinsim…

Airija: faktai ir skaičiaiEuropos Sąjungos valstybė narė nuo 1973 metų.Geografinė padėtis: Vakarų Europa, užima 5/6 dalį Airijos salos Šiaurės Atlanto vandenyne, į vakarus nuo Jungtinės Karalystės Teritorija: 70 300 km2sausumos: 68 890 km2 vandens: 1 390 km2Valstybinė siena: 360 km.siena su: Jungtine Karalyste 360 km.Gyventojų skaičius: 3,883,159 (2002 m. liepa) Amžius: 0-14 metai: 21.3% (vyrai 425 366; moterys 403 268) 15-64 metai: 67.3% (vyrai 1 307 469; moterys 1 305 038) 65 m. ir vyr.: 11.4% (vyrai 191 927; moterys 250 091) (2002) Natūralus prieaugis: 1.07% (2002) Gimimų skaičius: 14.62/1 000 gyventojų (2002)Mirčių skaičius: 8.01 /1 000 gyventojų (2002)Migracijos saldo: 4.12 migrantų/1 000 gyventojų (2002)Gyvenimo trukmė: 77.17 metaivyrai: 74.41 metaimoterys: 80.12 metai (2002)Tautybė: airiaiReligija: Romos katalikai 91,6 %, anglikonai 2,5 %, kitos 5,9 %Kalba: anglų ir airiųŠalies pavadinimas: Airijos Respublika, AirijaŠalies pavadinimo sutrumpinimas: EIEtninės grupės: airiai 98 %, anglai, škotai, kiti 2 %PolitikaValstybės santvarka: parlamentinė demokratinė RespublikaSostinė: DublinasAdministracinis suskirstymas: 4 provincijos, kurios suskirstytos į 26 grafystesNepriklausomybė: 1921 gruodžio 6 d. (nuo Didžiosios Britanijos)Nacionalinė šventė: Šv. Patriko Diena, kovo 17 d.Konstitucija: 1937 gruodžio 29 d.Rinkimai: nuo 18 metų, visuotiniaiVykdomoji valdžia: Valstybės vadovas: Prezidentas Mary MCALEESE (nuo 1997 lapkričio 11 d.)Vyriausybės vadovas: Ministras pirmininkas Bertie AHERN (nuo 1997 birželio 26 d.)Ministrų kabinetas: Vyriausybės narius Atstovų rūmų pritarimu skiria ir atleidžia PrezidentasRinkimai: Prezidentą renka tauta 7 metų laikotarpiui; paskutiniai rinkimai – 1997 spalio 31 d. (kiti – 2004 lapkričio mėn.); Ministrą pirmininką renka Atstovų Rūmai, skiria PrezidentasĮstatymų leidžiamoji valdžia: dviejų rūmų Parlamentą sudaro Atstovų Rūmai (Dail Eirean) (166 vietos; nariai renkami 5 metams pagal proporcinę rinkimų sistemą) ir Senatas (Seanat Eirean) (60 senatorių; 11 skiria Ministras pirmininkas, 43 renka Atstovų Rūmai, buvusieji Senato nariai ir vietinės valdžios atstovai iš kandidatų, atstovaujančių pagrindinėms visuomenės. grupėms; 6 senatorius renka šalies universitetų absolventai)Rinkimai: Senatas – 1997 rugpjūčio mėn. (kiti – 2002 m.); Atstovų Rūmai – 1997 birželio 6 d. (kiti – 2002 m.)Teisminė valdžia: Aukščiausiasis Teismas; teisėjus Vyriausybės pritarimu skiria PrezidentasPolitinės partijos ir lyderiai: Kairieji Demokratai; Fianna Fail; Leiboristų Partija; Fine Gael; Airijos Komunistų Partija; Sinn Fein; Progresyvieji Demokratai; Darbininkų Partija; Žaliųjų AljansasEkonomikaBNP: perkamosios galios paritetas – $104,7 mlrd. (2001)BNP augimas: 5,6% (2001)BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $27,300 (2001)BNP pagal sektorius: žemės ūkis: 4% industrija: 38%paslaugos: 58% (2000)Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 5.6% (2000)Darbo jėga: 1.8 mln. (2001)Darbo jėga pagal užsiėmimą: paslaugos 64%, industrija 28%, žemės ūkis 8%, kita (2000)Nedarbo lygis: 4.3 % (2001)Biudžetas: pajamos: $34 mlrd.išlaidos: $27 mlrd. (2001)Pramonės gamybos augimas: 6.5% (2001)Elektros energija – gamyba: 22.285 mlrd. kWh (2000) Elektros energija pagal sektorius: naudingos iškasenos: 94.86%hidro: 3.77%branduolinė: 0%kitos: 1,37% (2000)Elektros energija – suvartojimas: 20.823 mlrd. kWh (2000)Elektros energija – eksportas: 71 mln. kWh (2000)Elektros energija – Importas: 169 mln. kWh (2000)Eksportas: $75.9 mlrd. (2001) Eksporto šalys: ES 63% (D. Britanija 20%, Vokietija 11%, Prancūzija 8%), JAV 20% (2000)Importas: $49.5 mlrd. (2001)Importo šalys: ES 61% (D. Britanija 33%, Vokietija 6%, Prancūzija 5%), JAV 16%, Japonija 4% (2000)Skolos – užsienio: $11 mlrd. (1998)

Tarp Airijos ir Lietuvos yra įdomių paralelių. Airija tik 5000 kvadratinių kilometrų didesnė už Lietuvą. Airijoje gyvena beveik tiek pat žmonių (3,7 mln.), kiek ir Lietuvoje. Airija, kaip ir Lietuva, yra katalikiškojo pasaulio paribyje – jos kaimynystėje išsidėsčiusios kitų religijų šalys. Airijai, kaip ir dabar Lietuvai, narystė Europos Sąjungoje reiškė naujas galimybes.Neturtinga agrarinė šalis, per savo istoriją patyrusi skriaudų iš didesnės kaimyninės valstybės. Tai – Airija 1973 metais, kai ji įstoja į Europos Bendrijas. Turinti sparčiausiai Europos Sąjungoje besivystančią ekonomiką, bendruoju vidaus produktu vienam gyventojui lenkianti buvusią metropoliją (Didžiąją Britaniją), užimanti 60 procentų kompiuterinių programų rinkos Europoje – tai Airija šiandien. Beveik 30 narystės Europos Sąjungoje metų nenuėjo perniek.Airiai neturėjo geresnio pasirinkimo, kaip tik stoti į Europos Bendrijas. Jeigu 1973 metais į Bendrijas būtų įstojusi tik Didžioji Britanija, o Airijai likusi nuošalyje, tarp Didžiosios Britanijos ir Airijos būtų išdygusi išorinių Bendrijos muitų siena. Airijai būtų grėsusi ekonominė izoliacija, nes jos ūkis labai priklausė nuo Didžiosios Britanijos ekonomikos. Tuo tarpu narystė Europos Bendrijose atvėrė Airijai bendrąją rinką, ir jos ekonominė priklausomybė nuo Didžiosios Britanijos sumažėjo.

Įstojusi į Bendrijas Airija buvo viena neturtingiausių jų valstybių. Bet narystė įgalino ją be suvaržymų prekiauti su išsivysčiusiomis Bendrijos šalimis. Airija atsidūrė investuotojų taikinyje. Investuotojus taip pat “papirko” nepaperkama Airijos valdininkija – korupcija šioje valstybėje yra viena iš mažiausių Europos Sąjungoje. Patyręs tiesioginius ir šalutinius narystės postūmius, Airijos ūkis supulsavo.Airių patirtis liudija, kad narystė Europos Sąjungoje ypač pravarti neturtingoms valstybėms. Per 1994-1999 metus Airija sulaukė 5,7 milijardų eurų finansinės Sąjungos paramos. Narystė taip pat išgarsina mažos valstybės vardą Europoje ir pasaulyje, ypač kai ji pirmininkauja Europos Sąjungai.Būdami nedidelė tauta airiai beveik per 30 narystės metų neištirpo didelėje Europoje. Greičiau priešingai. Kiek teko patirti iš pačių airių, Europos Sąjungoje jie išsivadavo iš nedidelės tautos kompleksų ir tarsi iš naujo atrado save.

Kas Airiją skiria iš kitų ES šalių?· sparčiausias ūkio augimas per pastarąjį dešimtmetį· mažiausias BVP procentas, skiriamas karinėms išlaidoms (0,75 proc., 2001)· tarp dirbančiųjų didžiausias visoje ES vyrų procentas· proporcingai mažiausias ligoninių lovų skaičius (1 lova 200 gyventojų)· mažiausias kelių tinklo tankumas (1,4 km/tūkst. kv. Km, 2001)· didžiausias gimimų skaičius 1000 gyventojų (14,57, 2001)· mažiausias mirčių skaičius 1000 gyventojų (8,07, 2001)· jauniausi gyventojai (22 proc. airių yra jaunesni nei 14 m., 2001)· mažiausiai senyvo amžiaus žmonių (11 proc. airių vyresni nei 65 m., 2001)· bet kuri vieta Airijoje nuo jūros nutolusi ne toliau kaip 110 km· 81 proc. Airijos teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemė· pasaulyje gyvena apie 7,8 mln. airių, iš jų Airijoje tik 3,8 mln.· dauguma airių pavardžių turi priešdėlį “Mc” (Mak) ir “O”; pirmasis priešdėlis yra skiriamas sūnui, antrasis – anūkui· 95 proc. airių – katalikai· airiai pirmauja pasaulyje pagal suvalgomų pusryčių dribsnių kiekį vienam asmeniui· airiai užima 6 vietą pasaulyje pagal suvalgomų saldumynų kiekį vienam asmeniui (1994 m. 12,43 kg)· airiai praktikuoja apie 70 sporto šakų, labai populiarus žirgų sportas, tačiau tipiški airiški sporto užsiėmimai beveik nežinomi užsieniečiams, pvz., galų futbolas, herlingas

Ar žinai, kad:· Airijoje mokesčiai vieni mažiausių ES?· Airijos BVP nuo 1973 m., šaliai įstojus į ES, iki 2000 metų išaugo 285 procentais?· Dublino pavadinimas kilęs iš žodžių junginio Dubh Linn, kuris išverstas reiškia “juoda bala”?· XIX a. viduryje šalyje neužderėjus bulvėms (pagrindiniam airių maistui), badu mirė 1 mln. žmonių?· automobilių kompanijos “Ford” įkūrėjas Henris Fordas gimė Airijoje?· 1951 m. Airijos “Shannon” oro uoste pasirodė pirmoji pasaulyje neapmokestinama (duty-free) parduotuvė?· 1979 m. į pirmą grupės U2 viešą pasirodymą Dubline atėjo tik 400 žmonių, o 1993 m. Marselyje – 65 tūkst.?· 1870 m. airių daugiau gyveno Londone nei pačiame Dubline?· didžiausias pasaulyje šuo, pravardžiuojamas švelniuoju gigantu, yra airių vilkšunis (ilgis 122 cm, svoris 67 kg)?

Kas siejama su Airija?· Alus (eilas) · Guinness · Žalia spalva · Keltiškas dizainas · Šv.Patriko diena · U2 · Airiškas pabas · Dublinas · Airių imigrantai · Oskaras Vaildas, Bernardas Šo · airių savybės: paprastumas, vaizduotė, romantizmas ir idealizmas, ironija, humoras, neoficialumas Žalia. Žalia – nacionalinė airių spalva. Kodėl žalia? Tai ir nuostabios žalios pievos, kurių Airijoje apstu (neveltui Airija yra dar vadinama “smaragdo sala”), nacionalinė futbolo komanda dėvi žalios spalvos marškinėlius. Žalia spalva dominuoja Šv. Patriko dieną.Literatūra. Airiai turi gilias literatūros tradicijas. Keturi airiai yra Nobelio premijos laureatai: poetas Williamas Butleris Yeatsas (l865-l939), dramaturgai George’as Bernardas Shaw (1856-1950) ir Samuelis Beckettas (1906-1989), poetas Seamusas Heaney (1865-1939). Kiti žymūs žmonės yra rašytojas Jamesas Joyce’as (1882-1941), dramaturgas Oscaras Wilde’as (1854-1900), rašytojas Oliveris Goldsmithas (1728-74) ir satyrikas Jonathanas Swiftas (1667-1745), “Guliverio kelionių” autorius.Šv. Patriko diena – Airijos nacionalinė diena, švenčiama kovo 17-ąją. Šv. Patrikas yra Airijos globėjas, V a. viduryje įvedęs krikščionybę. Pasak legendos, Patrikas išvijo visas gyvates iš Airijos į jūrą. Kovo 17-oji yra jo mirties diena, kartu tai “buvimo airiu diena”.

Airiškas pabas. Visas pasaulis žino airių aludes, pabus, kur žmonės renkasi gerti gero alaus ir smagiai praleisti laiką. Airijoje 2/3 suvartojamo alkoholio sudaro alus, tačiau alkoholio šalyje išgeriama mažiau nei kitose Europos valstybėse. Airijoje pabams išduodamos licencijos žiemą dirbti iki 23 val., o vasarą – iki 23.30 val.Didžioji Britanija: faktai ir skaičiaiEuropos Sąjungos valstybė narė nuo 1973 metųGeografinė padėtis: vakarų Europa, tarp Šiaurės Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūros, į šiaurės vakarus nuo Prancūzijos Teritorija: 244 820 km2 sausumos: 241 590 km2 vandens: 3 230 km2 Valstybinė siena: 360 kmsiena su: Airija 360 km.Gyventojų skaičius: 59 778 002 (2002 liepos mėn.) Amžius: 0-14 metai: 18.7% (vyrai 5 732 385; moterys 5 443 900) 15-64 metai: 65.5% (vyrai 19 803 478; moterys 19 381 734) 65 m. ir vyr.: 15.8% (vyrai 3 931 463; moterys 5 485 042) (2002 liepos mėn.) Natūralus prieaugis: 0.21% (2002) Gimimų skaičius: 11.34/1 000 gyventojų (2002) Mirčių skaičius: 10.3/1 000 gyventojų (2002) Migracijos saldo: 1.06 migrantų/1 000 gyventojų (2002) Gyvenimo trukmė: 77.99 metai vyrai: 75.29 metai moterys: 80.84 metai (2002) Tautybė: britai Etninės grupės: anglai 81.5%, škotai 9.6%, airiai 2.4%, velsiečiai 1.9%, ulsteriečiai 1.8%, imigrantai iš Azijos ir kiti 2.8% Religija: anglikonų 27 mln., Romos katalikai 9 mln., musulmonai 1 mln., Presbetirionai 800 000, metodistai 760 000, sikhai 400 000, indusai 350 000, žydai 300 000 (1991) Kalba: anglų, velsiečių, škotų Šalies pavadinimas: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinė Karalystė Šalies pavadinimo sutrumpinimas: UK PolitikaValstybės santvarka: konstitucinė monarchija Sostinė: Londonas Administracinis suskirstymas: 47 apygardos, 7 metropolijos apygardos, 26 rajonai, 9 regionaiNepriklausomybė: kaip nepriklausoma valstybė egzistuoja nuo 10 amžiaus Nacionalinė šventė: karalienės gimimo dienos šventimas (antras birželio šeštadienis) Konstitucija: nerašyta; dalinai statutai, dalinai bendroji teisė ir praktika Rinkimai: nuo 18 metų, visuotiniai Vykdomoji valdžia: Valstybės vadovas: Karalienė ELIZABETH II (nuo 1952 vasario 6 d.); Sosto paveldėtojas Princas CHARLES (gimė 1948 lapkričio 14 d.) Vyriausybės vadovas: Ministras pirmininkas Tony BLAIR (1997 gegužės 2 d.) Ministrų kabinetas: Ministrų kabinetą skiria Ministras pirmininkas Rinkimai: nėra; sostas paveldimas; Ministras pirmininkas yra partijos, daugiausia laimėjusios vietų rinkimuose į Bendruomenės rūmus, vadovas, gaunantis karalienės pritarimą Įstatymų leidžiamoji valdžia: dviejų rūmų Parlamentą sudaro Lordų Rūmai (1 200 vietų; 4/5 senatorių titulą paveldi, du arkivyskupai, 24 žemesnio rango vyskupai, kiti lordai) ir Bendruomenės Rūmai (659 vietos; nariai renkami tiesiogiai pagal paprastąją mažoritarinę sistemą kiekvienoje grafystėje 5 metams) Rinkimai: Lordų rūmai – nėra; Bendruomenės Rūmai – 1997 gegužės 1 d. (kiti – 2002 gegužės mėn.) Rinkimų rezultatai: Bendruomenės Rūmai (pagal partijas) – Leiboristai 44.5%, Konservatoriai 31%, Liberalai Demokratai 17%, kitos 7.5%; vietos Parlamente – Leiboristai 418, Konservatoriai 165, Liberalai Demokratai 46, kiti 30 Teisminė valdžia: Lordų Rūmai Politinės partijos ir lyderiai: Konservatorių Partija; Leiboristų Partija; Liberalų Demokratų Partija; Škotų Nacionalinė Partija; Velso Nacionalinė Partija; Ulsterio Junionistų Partija; kitos EkonomikaBNP: perkamosios galios paritetas – $1.47 trilijonų (2001) BNP augimas: 2.4% (2001)BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $24,700 (2001) BNP pagal sektorius: žemės ūkis: 1.7% industrija: 24.9% paslaugos: 73.4% (1999) Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 1.8% (2001) Darbo jėga: 29.7 mln. (2001) Darbo jėga pagal užsiėmimą: paslaugos 74%pramonė 25%žemės ūkis 1% (1999)Nedarbo lygis: 5.1% (2001) Biudžetas: pajamos: $565 mlrd. išlaidos: $540 mlrd. Pramonės gamybos augimas: -1.6% (2001)Elektros energija – gamyba: 355.761 mlrd. kWh (2000) Elektros energija pagal sektorius: naudingos iškasenos: 73.26% hidro: 1.44% branduolinė: 22.97% kitos: 2.31% (2000) Elektros energija – suvartojimas: 345.032 mlrd. kWh (2000) Elektros energija – eksportas: 134 mln. kWh (2000)Elektros energija – Importas: 14.308 mlrd. kWh (2000)Eksportas: $287 mlrd. (2001)Eksporto šalys: ES šalys 54% (Vokietija 11%, Prancūzija 9%, Olandija 7%, Airija 7%), JAV 15% (2000) Importas: $337 mlrd. (2001)Importo šalys: ES šalys 48% (Vokietija 11%, Prancūzija 7%, Olandija 6%), JAV 13%, Japonija 5% (2000) Nacionalinė valiuta: 1 Anglijos svaras (£) = 100 pensų

Juokais Londono požiūrį į Europos vienijimąsi apibūdino vienas britų žurnalistas. Šis požiūris esą vystosi pakopomis. Iš pradžių britai mano, kad Europa nesivienys. Pamatę, kad ji vis dėlto vienijasi, britai mano, kad jai nepasiseks. Kai vienijimasis ima sektis, britai tikisi, kad jis bent nepaveiks jų šalies. Galop, kai vienijimasis jau yra faktas, pasiseka ir daro įtaką Didžiosios Britanijos interesams, britai nutaria jame dalyvauti. Britų požiūris į Europą ypatingas, ir štai jo priežastys.Britanija dar XX amžiaus pradžioje buvo galingiausia pasaulio imperija; 1945-aisiais ji tapo viena iš karo laimėtojų – ar tokią šlovę menanti valstybė galėjo sutikti pokariu iš karto dalytis suverenitetu? Europoje po karo, Winstono Churchillio žodžiais tariant, “iškankinti, išalkę, išsekę ir išsigandę žmonės žvalgėsi po jų miestų ir namų griuvėsius ir, žiūrėdami į rūškaną horizontą, laukė naujo pavojaus, tironijos ar teroro”. Kodėl britai turėjo vienytis su nualintu žemynu, kai kitoje Atlanto pusėje plytėjo saugi, stipri ir turtinga Amerika, su kuria juos siejo bendra kalba ir anglosaksiška kultūra?

Karas traumavo britus fiziškai, bet vis dėlto jie nugalėjo. “Puikiausiomis Britanijos istorijos akimirkomis” Churchillis pavadino karo mėnesius, kai britai, vieninteliai Vakarų Europoje, nepabūgo nacistų. Tad galima suprasti britų skepsį, kai po karo prancūzai pasiūlė perduoti dalį taip sunkiai apginto suvereniteto dar “nepatikrintoms” Briuselio institucijoms. Vis dėlto britai negalėjo ilgai likti nuošalyje nuo Europos Bendrijų. Antraip būtų nukentėjusi jų šalies ekonomika ir smukusi politinė įtaka. Du kartus Londonas teikė paraišką narystei Bendrijose. Abu kartus ją vetavo Prancūzijos prezidentas de Gaulle’is.Galiausia, de Gaulle’iui pasitraukus iš politikos, 1973 metais Didžioji Britanija įstojo į Bendrijas. Tačiau, vos atėjusi į valdžią, naujoji vyriausybė ėmė reikalauti peržiūrėti šalies įstojimo į Bendrijas sutartį. Bendrijos šalys iš naujo derėjosi su Londonu dėl jo įnašo į Bendrijų biudžetą. Naujai, Londonui palankesnei sutarčiai 1975 metais britai pritarė referendume. “Grąžinkite mano pinigus”, – praėjus dar keleriems metams pasakė Britanijos premjerė Margareta Thatcher. Ji reikalavo, kad būtų dar sumažintas Londono finansinis įnašas į Briuselio kasą. Mat Britanija importavo tradiciškai daug prekių iš daugelio pasaulio kraštų, todėl pagal Bendrijų taisykles ji turėjo įnešti santykinai didelę sumą į Bendrijų biudžetą importo muitais. Tuo tarpu šio biudžeto liūto dalis atitekdavo Bendrijų šalių žemės ūkiui, o tai netiko Britanijai, turinčiai mažą žemės ūkio sektorių. Thatcher savo tikslą pasiekė. Bendrijų šalys sutiko sumažinti Londono įnašą į bendrąjį biudžetą. Didžioji Britanija ir toliau nepalaiko siūlymų spartinti Europos vienijimąsi. Tačiau teigti, kad ji yra užkietėjusi euroskeptikė, būtų ne visai tikslu. Būtent šios valstybės politikas Churchillis savo kalboje Ciūriche 1946 metais paragino Prancūziją ir Vokietiją susitaikyti ir išpranašavo, kad šis susitaikymas taps Europos vienijimosi pamatu. Churchillis taip pat paragino kurti Jungtines Europos valstybes, o tuo metu tai nuskambėjo drąsiai ir vargu ar euroskeptiškai. Didžioji Britanija “davė” Europos Komisijai vieną iš geriausių jos pirmininkų – Roy’ų Jenkinsą, vadovavusį Komisijai nuo 1977 iki 1981 metų ir gerokai padidinusį jos autoritetą. Pažiūrėję, kas tvarkingiausiai įgyvendina Europos Sąjungos įstatymus, pamatysime, kad Britanija yra šalių narių priešakyje.

Kas Didžiąją Britaniją išskiria iš kitų ES šalių?· investicijos (ji daugiausia investuoja ir daugiausia sulaukia investicijų); jai tenka apie 1/3 visų ES investicijų· didžiausias procentas žmonių, dirbančių finansinių paslaugų srityje (13,7 proc. visos darbo jėgos)· daugiausia valstybės lėšų skiriama viešajai tvarkai palaikyti· mažiausiai darbo valandų per savaitę· didžiausios naftos ir dujų atsargos bei gamyba · didžiausias išgaunamos naftos kiekis (8 vieta pasaulyje)· daugiausia skyrybų 1000-ui gyventojų (2,7, 1999)· didžiausias lėktuvų skrydžių skaičius 1000-ui gyventojų· didžiausias išleidžiamų knygų skaičius (104 tūkst. skirtingų pavadinimų knygų, 1998)· daugiausia Nobelio premijos laureatų (daugiau kaip 90, iš jų 70 mokslo srityje)· daugiausia mokslo ir technologijų parkų· šalies teritoriją dengia tik 10 proc. miškų (vidurkis Europoje – 30 proc.)· Didžioji Britanija yra viena iš pasaulio lyderių traktorių gamybos, elektronikos pramonės, biotechnologijos, vaistų gamybos srityse· čia atrasta 13 iš 50 dažniausiai parduodamų vaistų pasaulyje · vidutiniškai kas savaitę kino teatruose apsilanko 2,5 mln. britų · britai kartu su suomiais labiausiai iš visų ES šalių pasitiki savo kariuomene (68 proc., 1999) · Didžiojoje Britanijoje yra vienas iš didžiausių vedybų procentų visoje ES (kasmet apie 309 tūkst.) · britų “asmeninė erdvė” (“patogus atstumas” tarp bendraujančių žmonių) vienas didžiausių – daugiau kaip 1,2 metro

Ar žinai, kad:· nacionalinis gėrimas Didžiojoje Britanijoje yra arbata?· Didžioji Britanija – vienintelė ES šalis, kurioje važiuojama kaire kelio puse?· šiandien vidutinis britas gyvena 74 metus, britė – 79; XX a. pradžioje vyrai gyveno iki 49, o moterys iki 52 m.?· Anglijos nacionalinė gėlė yra rožė, Škotijos – usnis, Velso – geltonasis narcizas ir poras?· britai pirmieji ėmė kurti sportinę įrangą invalidams ir rengti jiems varžybas?· paskutinį kartą monarchas atsisakė tvirtinti parlamento nutarimą 1707 metais?

· Didžioji Britanija neturi Konstitucijos?· Didžiosios Britanijos himnas skambėjo daugiausia kartų vieno renginio metu: 1909 m. belaukiant rūbinėje užtrukusio karaliaus Edwardo VII, vokiečių orkestras himną sugrojo net 17 kartų?· 1953 m. žymus Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis tapo Nobelio premijos laureatu literatūros srityje?· Anglijos parlamentas laikomas vienu seniausių pasaulyje, jis įkurtas dar XIII a.?· tikra anglų tradicija laikomi klubai, atsiradę dar XVII a.?· 1952 m. dėl Londone pakibusio smogo mirė 5 tūkstančiai žmonių?· Didžiojoje Britanijoje išrastas garvežys (1804), elektromagnetas (1823), mikrofonas (1827), pašto ženklas (1840), seismografas (1880), dulkių siurblys (1901), tankas (1914)?

Kas siejama su britais?· V.Šekspyras· Kriketas· BBC· Bitlai· Futbolas· Žirgų lenktynės· Vimbldonas · Arbata· Temzė· Robinas Hudas· Londonas· Karalienė Elžbieta II· Didysis Benas· Svaras sterlingų· Anglų humoras· Škotiškas viskis· Parlamentas· Džentelmenas· Anglų humoras· Taueris· Trafalgaro aikštė· Bekingemo rūmai· Oksfordo ir Kembridžo universitetai· Rostbyfas· Pramoninė revoliucija· Neso ežeras, pabaisa· Grinvičas· Pasaulinio garso britų filosofai Thomas More’as (1478-1535), Francis Baconas (1561-1626), Thomas Hobbesas (1588-1679), Johnas Miltonas (1608-1674), Johnas Locke’as (1632-1704), Davidas Hume’as (1711-1776), Adamas Smithas (1723-1790)· pasaulinio garso britų rašytojai Danielis Defoe (1660-1731), Walteris Scottas (1771-1832), Charlesas Dickensas (1812-1870), Arthuras Conan Doyle’as (1859-1930), Rudyardas Kiplingas (1865-1936), Agatha Christie (1890-1976)· pasaulinio garso britų poetai Williamas Blake’as (1757-1827), Lordas Byronas (1788-1824), dramaturgas Williamas Shakespeare’as (1564-1616)Oksfordo universitetas – vienas seniausių universitetų Europoje, įsteigtas13 a. pradžioje. Jame mokėsi arba dėstė 5 karaliai, 25 Didžiosios Britanijos ministrai pirmininkai (įskaitant dabartinį Tony Blairą), 40 Nobelio premijos laureatų, 85 arkivyskupai, 18 kardinolų.Koks skirtumas tarp Didžiosios Britanijos ir Jungtinės Karalystės? Jungtinę Karalystę sudaro Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija, o Didžiąją Britaniją – Anglija, Škotija ir Velsas. Terminas “Britanija” vartojamas norint neformaliai pavadinti Jungtinę Karalystę. Jungtinė Karalystė buvo sukurta 1801 m. parlamento aktu. Velsas formaliai buvo prijungtas prie Anglijos 1536 m. Škotija visiškai susiliejo su Anglija 1707 m., ir taip susiformavo Didžiosios Britanijos Karalystė. Airija suvienyta 1801 m., tačiau atsiskyrė 1922 m., pasiliko tik Šiaurės Airija.BBC. Įsteigta 1922 m., turi 2 televizijos ir 5 radijo stotis. BBC žinios transliuojamos 40 kalbų. Vidutinė savaitės auditorija – 140 mln. klausytojų visame pasaulyje.“The Beatles” – populiariausia grupė poproko istorijoje. Ją sudarė Liverpulio gyventojai George’as Harrisonas, Johnas Lennonas, Paulas McCartney ir Ringo Starras. Grojo 7-8 dešimtmetyje. Dabar juos sėkmingai pakeitė grupės “Pulp”, “Blur”, “Oasis” (vadinamasis britpopas). Londonas pro didinamąjį stiklą· Didžiosios Britanijos sostinė – didžiausias uostas, pagrindinis tarptautinės prekybos ir finansų centras · čia įsikūrę daugiausia užsienio bankų nei bet kuriame kitame finansų centre · čia yra viena iš didžiausių tarptautinių draudimo rinkų, didžiausia pasaulyje užsienio valiutų birža (32 proc. visų sandorių pasaulyje) · čia yra didžiausias Europoje prekybos centras (“Harrod’s”) bei didžiausia vaikiškų žaislų parduotuvė (“Hamley_s”) · Londono oro uostas “Heathrow” – vienas užimčiausių oro uostų pasaulyje · kasmet Londoną aplanko daugiau kaip 10 mln. turistų · čia yra 80 parkų, iš kurių žymiausias yra “Hyde Park” · metro – vienas seniausių pasaulyje, turi 300 stotelių, kasdien jo paslaugomis pasinaudoja 2 mln. žmonių · čia išvysite žymiuosius dviejų aukštų ryškiai raudonus autobusus (Double Deckers) bei juodos spalvos taksi (cabs) · laikrodis “Big Ben” – didžiausias laikrodis Didžiojoje Britanijoje, sveria 13,5 tonos, minutinės rodyklės ilgis yra 4,25 metro.PrancūzijaDėl trijų aplinkybių Prancūzijos ryšys su Europos Sąjunga ypatingas. Pirma, įkurti Europos Sąjungos pirmtakę – Europos anglių ir plieno bendriją – pasiūlė Prancūzijos politikai Schumanas ir Monnetas. Antra, Europos Sąjungos administracija buvo sukurta pagal Prancūzijos administracijos tradicijas. Trečia, Prancūzija “paskolino” Europos Sąjungos institucijoms savo kalbą, kuri dominavo Briuselyje iki paskutinio XX amžiaus dešimtmečio ir kuri lieka viena iš pagrindinių Sąjungos kalbų. Prancūzija taip pat davė Europos Sąjungai ir žymiausią Europos Komisijos Pirmininką – Delorsą, kuris gerokai paspartino Europos vienijimąsi. Taigi Prancūzijos antspaudas Europos Sąjungoje – vienas iš ryškiausių.

Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzija nenorėjo, kad Vokietija vėl įsigalėtų Europoje. Todėl ji pasiūlė Vokietijai vienytis ir tokiu būdu susitaikyti. Pokaryje Prancūzijos ūkis buvo sugriautas; bruzdėjo jos kolonijos. Prancūzija sunkiai taikstėsi su Amerikos įtaka Vakarų Europoje. Nesaugu jai buvo ir Tarybų Sąjungos akivaizdoje. Todėl sąjunga su europiniais kaimynais prancūzams atrodė geriausia išeitis. Ji didino Paryžiaus įtaką besivienijančioje Europoje ir padėjo plėtotis šalies ūkiui. Nykstant prekybos barjerams, Prancūzija galėjo parduoti savo tradiciškai gausią žemės ūkio produkciją šalių-vienijimosi partnerių rinkose.Daug davusi Europos Sąjungai, Prancūzija daug iš jos ir tikisi. Pavyzdžiui, turinčiai didžiausią žemės ūkio sektorių iš visų Sąjungos šalių, Prancūzijai labai parankios Sąjungos subsidijos žemės ūkiui, kurios yra nemaža našta Sąjungos biudžetui. Iki pastarojo meto Prancūzija buvo laikoma politine Europos Sąjungos lydere, ekonominę lyderystę palikdama Vokietijai. Paryžiui priklauso daugelio politinių iniciatyvų autorystė. Daug įtakingų visuomenės jėgų Prancūzijoje pasisako už vieningą Europą, matydamos joje visokeriopą naudą savo šaliai. Bet kartu šiai tradiciškai centralizuotai valstybei yra keblu vieningos Europos vardan atsisakyti vis daugiau suvereniteto. Todėl, palaikydami vienijimąsi, kartu prancūzai turi “nacionalinį saugiklį”. Pasiūliusi Vakarų Europai vienytis šeštojo dešimtmečio pradžioje, Prancūzija generolo de Gaulle’io ranka stabdė tolesnį vienijimąsi septintajame dešimtmetyje. De Gaulle’is skelbė “Tėvynių Europos” viziją. Jis teigė, kad ir besivienydamos Europos šalys turi išlikti visiškai suverenios, o viršnacionalinės institucijos esą tėra chimeros. Prancūzijos partnerių pasipiktinimui, generolas priešinosi glaudesnei Europos šalių politinei sąjungai, įžvelgdama joje pavojų Prancūzijos nepriklausomybei. Nesutikdama su Europos Komisijos siūlymais dėl žemės ūkio politikos, didėjančia Europos Parlamento įtaka biudžeto srityje bei tolesniu veto teisės apribojimu Taryboje, 1965 metų antrą pusmetį Prancūzija net boikotavo Tarybos posėdžius, kol Prancūzijos partneriai nusileido. Ši krizė žinoma kaip “tuščios kėdės” krizė. Prancūzija kiek nuogąstauja, kad po artėjančios Europos Sąjungos plėtros Sąjunga nebebus tokia veiksminga. Todėl Paryžius pageidauja, kad grupė valstybių – savotiškas šalių branduolys – galėtų vienytis sparčiau. Šis Prancūzijos noras būdingas ir kitoms Europos Sąjungos šalims įkūrėjoms.

Kas Prancūziją išskiria iš kitų ES šalių?didžiausia teritorija (547 tūkst. kv. km) didžiausia sostinė pagal gyventojų skaičių (9,5 mln.) didžiausias turistų skaičius (73 mln., 1999 m.) aukščiausias JTO žmogiškosios plėtros indeksas didžiausias atominės energetikos vartojimas (tiek absoliučiai, tiek proporcingai gyventojų skaičiui) didžiausias žemės ūkio sektorius (pagamina 22 proc. visų žemės ūkio produktų) daugiausia iškasama urano rūdos, pagaminama azotinių trąšų daugiausia pagaminama automobilių padangų, sunkvežimių daugiausia eksportuojama elektros energijos tiek ES, tiek pasaulyje daugiausia pagaminama ir eksportuojama parfumerijos ir kosmetikos gaminių, šampano daugiausia išauginama cukrinių runkelių, kviečių, maistinių kukurūzų ilgiausia moterų gyvenimo trukmė (83,01 metų, 2001) daugiausia suvalgoma duonos per metus (vienam prancūzui tenka 67 kg duonos) pagal BVP dydį ir bendrą prekių eksportą Prancūzija užima ketvirtą vietą pasaulyje, pagal paslaugų ir žemės ūkio produktų eksportą – antrą Prancūzijos draudimo sektorius užima ketvirtą vietą pasaulyje: apyvarta siekia 167,9 mlrd. eurų apie ¾ visos elektros energijos Prancūzijoje pagaminama atominėse jėgainėse (daugiau nei Lietuvoje) Prancūzijos, kaip eksportuotojos, užimama vieta pasaulyje: automobilių padangos (3 vieta), sūriai (2), mašinos ir metalo gaminiai (4), elektros ir elektronikos gaminiai (1), lininiai audiniai (1), grūdai (2), mėsa ir galvijai (2), aviacijos technika (3)

Ar žinai, kad:Strasbūre vyksta plenarinės Europos Parlamento sesijos? Nicoje 2000 m. gruodžio 7-10 d. pasirašyta Nicos sutartis, kuria susitarta dėl ES institucinės reformos, reikalingos sėkmingai ES plėtrai?

Prancūzijoje važinėja greičiausias pasaulyje traukinys TGV (Train a Grande Vitesse); 1990 m. jis pasiekė 515,3 km/h greitį? JAV simbolio – Niujorke stovinčios Laisvės statulos autorius yra prancūzų skulptorius Fredericas-Auguste’as Bartholdi; skulptūrai pozavo autoriaus motina (veidas) ir mergina (figūra)? Ronos deltoje įsikūręs Kamargo nacionalinis parkas yra vienintelė vieta Europoje, kur peri flamingai? 1463 m. Paryžiuje pirmą kartą istorijoje imta numeruoti namus? 1782 m. broliai Josephas ir Jacques’as Montgolfier paleido pirmąjį žmonijos istorijoje oro balioną, per 8 min. nuskridusį 3 km; jame buvo avis, antis ir gaidys? 1893 m. Prancūzijoje pirmą kartą istorijoje imtas tikrinti vairuotojų gebėjimas vairuoti ir remontuoti mašiną? pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Prancūzijos mieste Šamoni? Paryžiuje gyvena turtingiausia pasaulyje moteris Liliane Bettencourt, kurios turtas įvertintas 15 mlrd. dolerių? vidutinis prancūzo ūgis yra 1,72 m, prancūzės – 1,65 m; palyginti su XIX a., vyrai užaugo 7 cm., o moterys – 5 cm.? beveik pusė prancūzų (apie 30 mln.) nors kartą per metus žaidžia loterijose? 51 proc. prancūzų laiko naminį gyvūnėlį? mėgstamiausias prancūzų laisvalaikio praleidimo būdas – žiūrėti televizorių (3 val. 15 min. per dieną)? Prancūzijoje išrasti: automobilis-vežimas, kuriam pritaikyta garo mašina (1769), parašiutas (1783), oro balionas (1782), garlaivis (1783), fotografija (1816-1827), brailis (aklųjų raštas) (1829), kinas (1895), akvalangas (1943), garais varomas motociklas (1869)?

Kas siejama su prancūzais?· Paryžius · Giljotina · Marseljetė · Gabrielle “Coco” Chanel · Vynas · Monmartras · Konjakas · Mados · Užsieniečių legionas · Gérard’as Depardieu · Maistas · Peugeot-Citroėn · Renault · Eliziejaus laukai · Eifelio bokštas · Luvras · Napoleonas Bonapartas · Kinas · Didžioji Prancūzijos revoliucija · Šampanas · Triumfo arka pasaulinio garso Prancūzijos rašytojai: Franēois Rabelais (1494-1553), Honoré de Balzacas (1799-1850), Victoras Hugo (1802-1885), Charles’is Baudelaire’as (1821-1867), Gustave’as Flaubert’as (1821-1880), Emile’is Zola (1840-1902), Marcelis Proustas (1871-1922), Albert’as Camus (1913-1960) pasaulinio garso Prancūzijos filosofai: René Dekartas (1596-1650), Blaise’as Pascalis (1623-1662), Montesquieu (1689-1755), Voltaire’as (1694-1778), Jeanas-Jacques’as Rousseau (1712-1778), Jeanas-Paulis Sartre’as (1905-1980) pasaulinio garso Prancūzijos kompozitoriai: Georges’as Bizet (1838-1875), Hectoras Berliozas (1803-1869), Claude’as Debussy (1862-1918), Maurice’as Ravelis (1875-1937)Eifelio bokštas. Pastatytas 1889 kovo 31 dieną. Konstruktorius – Gustave’as Eiffelis. Bendras svoris – 10 tūkst. tonų. Aukštis – 324 m., toks kaip Vilniaus televizijos bokšto. Prancūzijos simbolyje yra 1665 laiptai. Kasmet bokšto apšvietimui sunaudojama 7,5 mln. kilovatvalandžių elektros, yra 10 tūkst. lempų, 80 km. elektros laidų. Kasmet bilietams sunaudojama 2 tonos popieriaus. Speciali valytojų komanda per metus sunaudoja 4 tonas popieriaus ir skudurų, 10 tūkst. valymo priemonių, 25 tūkst. šiukšlių maišų. Yra 4 liftai, kurie kasmet pakyla ir nusileidžia 103 tūkst. km (2,5 karto aplink pasaulį). Gaisro atveju bokšte įmontuoti 530 gaisro detektoriai, 200 įvairių tipų gesintuvų. Bokštas kas 7 metus perdažomas, tam sunaudojama 50 tonų dažų. Nuo 1889 m. jį aplankė apie 192 mln. žmonių (per metus – apie 6 mln.).Vynas. Prancūzai sako, kad gero vyno butelis yra neatsiejama gero valgio dalis. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių. Dauguma jų auginama Prancūzijos pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose, tokiuose kaip Elzasas, Bordo, Burgundija, Šampanė ir Luaro slėnis. Vynas gali būti daugelį metų saugomas rūsiuose ir olose. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos ir eksporto lyderių pasaulyje.Maistas. Maisto gaminimas Prancūzijoje prilyginamas menui. Prancūzai garsėja savo virtuvės įvairove ir rafinuotumu. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas, miestas ir restoranas jums pasiūlys savo specifinius patiekalus: Burgundijoje – sraigių ir varlių kojelių, Bretanėje – omletų, pietvakariuose – triufelių. Prancūzijoje pagaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. Trečdalį viso Prancūzijos pieno ir didžiąją dalį sūrių patiekia Normandija. 70 proc. eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš Prancūzijos. Neveltui yra tokia prancūzų patarlė: “Geras valgis visuomet privalo užsibaigti geru sūriu”. Prancūzai mėgaujasi sausainių, pyragaičių ir duonos įvairove. Yra 35 tūkst. įvairių kepyklų, kurias prancūzai mieliau renkasi nei prekybos centrus.

Kinas – neatskiriama Prancūzijos kultūros dalis. Kasmet yra susukama 130-140 filmų, parduodama apie 115 mln. bilietų. Pagal investicijas į filmų gamyba Prancūzija užima antrą vietą pasaulyje (po JAV). Vienas žymiausių šiuolaikinių kino režisierių yra Lucas Bessonas. Garsūs pasaulinio lygio aktoriai Gérard’as Depardieu, Juliette Binoche, Katrin Deneuve.

Prancūzija: faktai ir skaičiaiEuropos Sąjungos valstybė narė nuo 1957 metųGeografinė padėtis: Vakarų Europa, ribojasi su Biskajaus įlanka ir Anglijos kanalu, tarp Belgijos ir Ispanijos; ribojasi su Viduržemio jūra, tarp Italijos ir Ispanijos Teritorija: 547 030 km2 sausumos: 545 630 km2 vandens: 1 400 km2 Valstybinė siena: 2 892.4 km. siena su: Andora 60 km.Belgija 620 km.Vokietija 451 km.Italija 488 km.Liuksemburgu 73 km.Monako 4.4 km.Ispanija 623 km.Šveicarija 573 km. Gyventojų skaičius: 59 765 983 (2002 liepos mėn.) Amžius: 0-14 metai: 18.5% (vyrai 5,675,269; moterys 5,401,661) 15-64 metai: 65.2% (vyrai 19,503,556; moterys 19,479,646) 65 m. ir vyr.: 16.3% (vyrai 3,948,433; moterys 5,757,418) (2002 m.) Natūralus prieaugis: 0.35% (2002) Gimimų skaičius: 11.94/1 000 gyventojų (2002) Mirčių skaičius: 9.04/1 000 gyventojų (2002) Migracijos saldo: 0.64 migrantų/1 000 gyventojų (2002) Gyvenimo trukmė: 79.05 metai vyrai: 75.17 metai moterys: 83.14 metai (2002) Tautybė: prancūzai Etninės grupės: 90 % prancūzų, yra elzasiečių, bretonų, flamandų, katalonų, baskų, korsikiečių, žydųReligija: Romos katalikai 83-88%, protestantai 2%, žydai 1%, musulmonai 5-10%, laisvamaniai 4% Kalba: prancūzų 100%, yra regioninių dialektų Šalies pavadinimas: Prancūzijos Respublika, Prancūzija Šalies pavadinimo sutrumpinimas: FR PolitikaValstybės santvarka: Respublika Sostinė: Paryžius Administracinis suskirstymas: 22 regionai, 96 departamentaiNepriklausomybė: 486 m. Nacionalinė šventė: Nacionalinė Diena, Bastilijos paėmimas, liepos 14 d. (1789 m.) Konstitucija: 1958 rugsėjo 28 d., pataisyta 1962 (dėl Prezidento rinkimų), pataisyta 1992 (ryšium su ES (Mastrichto) sutartimi); pataisyta 1993 (sugriežtinant imigracijos įstatymus) Rinkimai: nuo 18 metų, visuotiniai Vykdomoji valdžia: Valstybės vadovas: Prezidentas Jacques CHIRAC (nuo 1995 gegužės 17 d.) Vyriausybės vadovas: Ministras pirmininkas Jean Pierre RAFFARIN (nuo 2002 m. gegužės 7 d.)Ministrų kabinetas: Ministrų kabinetą skiria Prezidentas, kandidatūras teikia ministras pirmininkas Rinkimai: Prezidentą renka tauta 7 metams; paskutiniai rinkimai įvyko 2002 m. balandžio 21 d. ir gegužės 5 d. (kiti – 2002 gegužės mėn.); Ministrą pirmininką skiria Prezidentas Rinkimų rezultatai: antras ratas – Jacques CHIRAC 81.96%, Jean-Marie LE PEN 18.04%. Įstatymų leidžiamoji valdžia: dviejų rūmų Parlamentą sudaro Senatas (321 vietos; 296 skiriamos Prancūzijos metropolijai, 13 – užjūrio departamentams ir teritorijoms, 12 – Prancūzijos piliečiams užsienyje; nariai renkami netiesiogiai rinkimų kolegijos 9 metams; kas 3 metus keičiasi trečdalis Senato narių) ir Nacionalinė Asamblėja (577 vietos; nariai renkami remiantis vienetine mažoritarine sistema 5 metams) Rinkimai: Senatas – vyko 2001 m. rugsėjį; Nacionalinė Asamblėja – vyko 2002 birželio mėn. Teisminė valdžia: Aukščiausiasis Teismas (Cour de Cassation), teisėjus skiria Prezidentas; Konstitucinis Teismas (Conseil Constitutionnel), tris teisėjus skiria Prezidentas, tris – nacionalinės asamblėjos pirmininkas, tris – Senato pirmininkas; Valstijų Taryba (Conseil d_Etat)Politinės partijos: Judėjimas už Respubliką; Sąjunga už Prancūzijos Demokratiją (partijų koalicija); Demokratai Liberalai; Demokratijos Galia; Socialistų Partija; Komunistų partija; Nacionalinis Frontas; Žalieji; kitos partijosEkonomikaBNP: perkamosios galios paritetas – $1.51 trilijonų (2001) BNP augimas: 2.1% (20011)BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $25,400 (2001)BNP pagal sektorius: žemės ūkis: 3.3% industrija: 25.7% paslaugos: 71% (2000) Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 1.7% (2001) Darbo jėga: 26.6 mln. (2001)Darbo jėga pagal užsiėmimą: paslaugos 71%industrija 25%žemės ūkis 4% (1997)Nedarbo lygis: 8.9% (2001)Biudžetas: pajamos: $210 mlrd. išlaidos: $240 mlrd. (2000) Pramonės gamybos augimas: 1.3% (2001)Elektros energija – gamyba: 513.924 mlrd. kWh (2000)Elektros energija – suvartojimas: 408.514 kWh (2000)Eksportas: $293.3 mlrd. (2001)Eksporto šalys: ES 61% (Vokietija 14%, D.Britanija 10%, Italija 9%, Ispanija 9%, Beniliuksas 8%), JAV 9% (2000) Importas: $292.6 mlrd. (2001)Importo šalys: ES 63% (Vokietija 17%, Beniliuksas 10%, Italija 9%, D.Britanija 8%), JAV 7% (2000) Skolos – užsienio: $106 mlrd. (1998)

Kandidatė

Turkija

Turkijos kaip valstybės kandidatės atvejis yra kontroversiškiausias. Asociacijos sutartis su ja buvo sudaryta dar 1963 m., ir tai buvo tik antra tokia sutartis (pirmoji 1961 m. sudaryta su Graikija). Joje buvo numatyta su Turkija sudaryti muitų sąjungą. Tačiau sprendimas dėl jos priėmimo buvo priimtas tik 1995 m. ir ne be Graikijos įtakos. Siekdama, kad būtų išspęsta Kipro problema, Graikija ilgai blokavo glaudesnius EB ryšius su Turkija. 1987 m. Turkija pateikė savo paraišką įstoti į ES. Savo neigiamą nuomonę dėl to Komisija argumentavo ekonominėmis Turkijos problemomis, nepatenkinama žmogaus teisių apsauga ir neišspręsta Kipro problema. Nors nuomonėje tai ir neminima, tačiau pagrindinė Turkijos problema buvo jos ir geografinis, ir religinis, ir kultūrinis priklausymas Azijos žemynui. Vis dėlto Turkija neatsisakė tikslo ir toliau siekti narystės ES. Jos, kaip valstybės kandidatės, statuso klausimas gana aštriai iškilo 1997 m. pabaigoje svarstant Europos Komisijos nuomones dėl asocijuotųjų VRE valstybių pasirengimo narystei. Turkija siekė būti įtraukta į tą patį stojimo procesą kaip ir VRE valstybės. 1997 m. Liuksemburge Europos viršūnių taryba savo išvadose patvirtino, kad Turkija gali tapti ES nare, tačiau kol kas netenkina derybų pradžios sąlygų. Liuksemburgo susitikimo sprendimu buvo inicijuotas specialus forumas – Europos konferencija, kurios bene pagrindinis tikslas buvo suteikti Turkijai narystės ES alternatyvą. Tačiau Turkija Europos konferencijoje dalyvauti atsisakė. Po pusės metų Kardife įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime Komisija buvo įpareigota kartu su stojimo procesą pradėjusių valstybių kandidačių padarytos pažangos ataskaitomis pateikti ir ataskaitą apie Turkiją. Taigi Turkiją galima laikyti valstybe kandidate, tačiau jos narystės perspektyvos mažiau apibrėžtos negu kitų kandidačių.

1999 m. gruodžio 10 – 11 d. Helsinkio viršūnių tarybos susitikime nuspręsta Turkijai suteikti kandidatės statusą, tačiau derybų Turkija dar nepradėjo.

Šalies pavadinimo sutrumpinimas: TU PolitikaValstybės santvarka: parlamentinė demokratinė respublika Sostinė: Ankara Administracinis suskirstymas: 80 provincijų Nepriklausomybė: 1923 spalio 29 d. Nacionalinė šventė: Respublikos Paskelbimo Minėjimas, spalio 29 (1923 m.) Konstitucija: 1982 lapkričio 7 d. Rinkimai: nuo 18 metų, visuotiniai Vykdomoji valdžia: Valstybės vadovas: Prezidentas Ahmed Necdet SEZER (nuo 2000 m. gegužės 16 d.) Vyriausybės vadovas: Ministras pirmininkas Bulent ECEVIT (nuo 1999 sausio 11d.) Ministrų kabinetas: Vyriausybės sudėtį tvirtina Prezidentas, kandidatūras teikia premjeras Rinkimai: Prezidentą renka Nacionalinė Asamblėja 7 metų laikotarpiui; paskutiniai rinkimai vyko 2000 gegužės 5 d. (kiti – 2007 gegužės mėn.); premjerą ir jo pavaduotoją skiria Prezidentas Įstatymų leidžiamoji valdžia: vienerių rūmų Didžioji Turkijos Nacionalinė Asamblėja arba Turkiye Buyuk Millet Meclisi (550 vietos; narius renka tauta visuotiniu balsavimu 5 metų laikotarpiui) Rinkimai: paskutiniai rinkimai vyko 1999 balandžio 18 d. (kiti – 2004 m.) Teisminė valdžia: Konstitucinis Teismas, teisėjus skiria Prezidentas; Apeliacinis Teismas, teisėjus renka Aukščiausioji Teisėjų ir Prokurorų Taryba Politinės partijos: Demokratinė Kairiųjų Partija; Teisingojo Kelio Partija; Nacionalinė Veiksmo Partija; Darbininkų Partija; Tautos Partija; Demokratinė Partija; Atgimimo Partija; Pagrindinio Kelio Partija; Demokratinio Tikslo Partija; Liberaldemokratų Partija; Naujosios Demokratijos Judėjimas; Darbo Partija; kitos EkonomikaBNP: perkamosios galios paritetas – $443 mlrd. (2001 m.) BNP augimas: 6,5% (2001 m.) BNP vienam žmogui: perkamosios galios paritetas – $6,700 (2001 m.) BNP pagal sektorius: žemės ūkis: 14.5% industrija: 28.4% paslaugos: 57.1% (2000 m.) Infliacijos lygis (vartotojų kainų indeksas): 69% (2001 m.) Darbo jėga: 23.8 mln. (2001m. 3-ias ketvirtis) Darbo jėga pagal užsiėmimą: žemės ūkis 39.7%paslaugos 37.9%industrija 22.4% (2001m. 3-ias ketvirtis) Nedarbo lygis: 10.6% (2001m. 4-tas ketvirtis) Biudžetas: pajamos: $42.4 mlrd. išlaidos: $69.1 mlrd. (2001 m.) Pramonės gamybos augimas: 8.9% (20011 m.) Elektros energija – gamyba: 119.18 mlrd. kWh (2000 m.) Elektros energija pagal sektorius: naudingos iškasenos: 77.09% hidro:kita: 25.65% 0.26% (2000m.)Elektros energija – suvartojimas: 114.192 mlrd. kWh (2000 m.) Elektros energija – eksportas: 437 mln. kWh (2000 m.) Elektros energija – Importas: 3.791 mlrd. kWh (2000 m.) Eksportas: $33.8 mlrd. (2001 m.) Eksporto šalys: Vokietija 17.4%, JAV 10.2%, Prancūzija 6.1%, D. Britanija 7%, Italija 7.5% (2001 m.) Importas: $39.7 mlrd. (2001 m.) Importo šalys: Vokietija 13.3%, Italija 8.6%, JAV 8.1%, Rusija 8.4%, D. Britanija 4.5%, Prancūzija 5.7% (2001 m.) Skolos – užsienio: $118.8 mlrd. (2001 m. rugsėjis) Nacionalinė valiuta: Turkijos lyra (TL)

Naudota literatūra:

Algirdas Paleckis “Ties Europos greitkeliu”Interneto svetainė www.euro.ltĮvairiausi lankstinukai

Plungė2003