Lietuvos integracija į ES

Turinys:

1. Trumpai apie Europos Sąjungą..............................3psl.
1.1. Kas yra Europos Sąjunga?
1.2. ES šiandien
1.3. Kiti ES tikslai
1.4. Istorijos pradžia
1.5. Valstybės narės ir kandidatės
1.6. Institucijos
2. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą reikšmė.......................5psl.
2.1. Ekonominės pasekmės
2.2. Fiskalinė nauda
2.3. Socialinės pasekmės
2.4. Politinės pasekmės
5.5. Pasekmės saugumui
3. Lietuvos ir ES santykiai..............................9psl.
4. Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje kryptys..............11psl.

Trumpai apie Europos Sąjungą

Kas yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

ES šiandien

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.9 mln. kv. kilometrų, vienijanti 25 valstybes ir 455 milijonus gyventojų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vaardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga: siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita; kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.
Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kiti ES tikslai:

skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta;
ginti jos interesus tarptautinėje ar

renoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą;
stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę;
plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse;
pilnai laikytis acquis communautaire (ES teisės sistema) ir jos papildymų.

Istorijos pradžia

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonominė bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti “Europos Bendrijų”, arba “Europos Bendrija”, terminas.

“Europos Sąjungos” terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. 1992 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį (sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.) iki tol vartojamas “Europos Bendrijos” terminas buvo pakeistas “Europos Sąjungos” terminu. Paagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys (ramsčiai): Europos Bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija ir Europos atominės energetikos bendrija (Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Valstybės narės ir kandidatės

Europos Sąjungą sudaro 25 valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
Bulgarija ir Rumunija yra šalys kandidatės. Numatoma jų narystės pradžia &#

#8211; 2007 m. sausio 1 d.
Europos Sąjungos vadovų Taryba 2004 m. gruodžio mėn.nusprendė pradėti su Kroatija ir Turkija derybas dėl narystės.

Institucijos

Europos Sąjungą sudaro penkios pagrindinės institucijos- Europos Sąjungos Taryba (Taryba), Europos Komisija (Komisija), Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai.

Kitos ES institucijos: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą reikšmė

Integracija į Europos Sąjungą – vienas svarbiausių strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų. 1989-1990 m., kai išryškėjo Baltijos valstybių apsisprendimas atkurti savo nepriklausomybę, Lietuva, Latvija ir Estija susidomėjo didžiausios Vakarų valstybės. Vienas svarbiausių to laikotarpio datų – 1990 m. gruodžio 14 d. Tuomet Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmą kartą kreipėsi į tuometinę Europos ekonomijos bendriją, prašydami Baltijos šalims politinę, ekonominę ir kultūrinę paramą teikti ne per TSRS, o tiesiogiai. 1991 m., po Lietuvos sausio 13 d. įvykių, ES griežtai pasmerkė jėgos naudojimą Baltijos šalyse, o 1991 m. rugpjūčio 27 d. Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų siūlymu vieningai pripažino Baltijos valstybių nepriklausomybę.
1992 metais Lietuva ir ES pasirašė Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį ir priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp ES ir Lietuvos. Nuo oficialių diplomatinių santykių su Lietuva užsimezgimo ES per PHARE programą pradėjo teikti pagalbą Lietuvai. 1995 m. birželio 12 d. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, ku

uriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.
Tokio svarbaus žingsnio, kaip Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, pasekmių vertinti vienareikšmiškai neįmanoma. Be abejo, šis istorinis įvykis atneštų tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių, kurios neretai yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Be to, integracija į Europos Sąjungą – tai ilgas procesas, kuris nesiriboja vien tik stojimo sutarties pasirašymu ir įsigaliojimu. Integracija apima ir prieš pasirašymą, ir po jo vykstančius pokyčius, todėl reikia kalbėti ne tik apie stojimo į ES, bet ir apie pasiruošimo narystei rezultatus.

Kalbant apie teigiamas pasekmes, galima išskirti kelias jų grupes:
1. Ekonominės pasekmės;
2. Fiskalinės pasekmės;
3. Socialinės pasekmės;
4. Politinės pasekmės;
5. Pasekmės saugumui.

Ekonominės pasekmės

Europos Sąjunga – svarbiausia pasaulyje vieninga rinka, apimanti netoli 400 milijonų gyventojų. Lietuva jau dabar gana intensyviai prekiauja su ES šalimis (pavyzdžiui, 1998 m. Lietuvos eksportas ir importas į ES ir iš ES sudarė 37,98 % ir 50,16 % viso Lietuvos eksporto ir importo). Tiesioginės užsienio užsienio investicijos į Lietuvos ekonomiką iki 1999 m. sausio mėn. 1 d. sudarė 1625,30 mln. JAV dolerių, iš kurių 61,23 % sudarė investicijos iš ES. Didžiausią tiesioginių investicijų iš ES dalį sudaro Švedijos (27,54 % ), Suomijos (17,43 %) ir Vokietijos (13,32 %) investicijos.
Kalbant apie ekonomines įstojimo į ES pasekmes Lietuvai, reikia pradėti nuo Europos Sąjungos vidaus rinkos charakterizavimo. Tai rinka be vidinių sienų, kurioje gali laisvai judėti prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės.
a. Prekių judėjimas – tai ir mu

uitų bei muitinių panaikinimas, bendra užsienio prekybos bei muitų politika, netarifinių barjerų panaikinimas.
b. Paslaugų judėjimas – tai galimybė teikti paslaugas visoje vidaus rinkos teritorijoje;
c. Laisvas kapitalo judėjimas – tai teisė investuoti, pirkti turtą ir vertybinius popierius, laisvai disponuoti pelnu bet kurioje iš bendroje rinkoje dalyvaujančių valstybių;
d. Laisvas asmenų judėjimas – tai neribota laisvė gyventi, steigti savo verslą ir dirbti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.
Tam, kad visa tai būtų įgyvendintina Lietuvos atžvilgiu, reikia panaikinti judėjimui kliudančius barjerus. Panaikinus barjerus, Lietuvos ekonomika galėtų naudotis bendros rinkos teikiamais privalumais. Galima išskirti keletą šių barjerų panaikinimo pasekmių Lietuvos ekonomikai:
o Smarkiai išaugusios prekybos apimtys, taigi ir eksportuojamų prekių gamybos apimtys. Tai leistų pasireikšti masto ekonomikos privalumams (t.y. mažėtų gaminamų prekių ribinė kaina). Dėl viso to didėtų eksporto apimtys bei mažėtų prekių kainos šalies viduje.
o Sumažėtų atvejų, kai Europos Sąjunga taikytų antidempingo arba kitas protekcionistines priemones Lietuvoje pagamintoms prekėms. Tai ne tik didintų Lietuvos eksportą į kitas šalis, bet ir skatintų užsienio kapitalo investicijas į Lietuvos ekonomiką.
o Naujų kompanijų atėjimas į Lietuvą, kurį skatins narystė Europos Sąjungoje, didintų konkurenciją, kuri vestų prie racionalesnio ekonominių veiksnių (darbo ir kapitalo) naudojimo ir paskirstymo.
o Naujų kompanijų atėjimas į Lietuvą turėtų panaikinti kai kuriose šakose egzistuojančią monopoliją – teoriškai tai turėtų pasireikšti prekių ir paslaugų kainų sumažėjimu.
o Subalansuota importo-eksporto sistema individo lygmenyje reikštų didelį pigesnių aukštos kokybės prekių pasirinkimą.
o Narystė Europos Sąjungoje gerokai apribotų Lietuvos vyriausybės galimybes tiesiogiai ir netiesiogiai kištis į ūkio funkcionavimą ir suteiktų daugiau laisvių ir galimybių Lietuvos įmonėms bei vartotojams.
o Lietuvos padėtį šiuo metu bet kuriuo atveju lemia Europos Sąjungos sprendimai, o ji pati tų sprendimų pakeisti negali. Tapusi nare, Lietuva turėtų daugiau galių lemti ES sprendimus bei politiką.
Pagrindinė nauda Lietuvai, kurią ji gautų iš stojimo į ES – tai naujų rinkų atsivėrimas, demonopolizacija, efektyvumo padidėjimas, prekių ir paslaugų pasiūlos padidėjimas. Taigi didžiausią naudą šiuo atveju gautų vartotojai.

Fiskalinė nauda

Fiskaliniai kaštai, susiję su įnašais į Europos Sąjungos biudžetą ir jo išlaidų paskirstymu. Konkrečiai šaliai, t.y. Lietuvai, tai reiškia įnašų į ES biudžetą ir iš jo gautų lėšų sumos skirtumą.
Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva į ES biudžetą turėtų įmokėti 1 % valstybėje surenkamos PVM sumos, visus Lietuvoje surenkamus muito mokesčius bei 1,27 % BVP.
Išmokos iš Europos Sąjungos biudžeto skiriamos pagalbai ekonomiškai mažiau išsivysčiusiems regionams teikti. Šis išsivystymo lygis nustatomas pagal atskirų regionų bendrą vidaus produktą, ir pagalba skiriama regionams, kurių BVP mažesnis nei 75 % ES vidurkio (O Lietuvoje 1997 metais BVP sudarė tik 24 % Europos Sąjungos vidurkio) .
Įvairūs apskaičiavimai, kiek Lietuva gautų išmokų iš Europos Sąjungos biudžeto, skiriasi, tačiau galima prognozuoti, kad išmokos Lietuvai net keletą kartų viršytų jos įnašus.

Socialinės pasekmės

Ko gero, šias pasekmes sunkiausia įvertinti vienareikšmiškai. Kaip būdinga socialiniams reiškiniams, jos yra sunkiai prognozuojamos ir gali plėtotis viena ar kita linkme, atsižvelgiant į daugybę įvairių, kartais net neapčiuopiamų veiksnių.
Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalės Sąjungos nuostatos šalių-narių gyventojų atžvilgiu. Visų šalių-narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Kiekvienas ES pilietis turi:
o nevaržomo judėjimo ir apsigyvenimo ES šalių-narių teritorijoje teisę;
o teisę balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos rinkimuose toje šalyje, kurioje gyvena;
o teisę būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos šalies-narės įstaigų;
o peticijos (kolektyvinio prašymo) Europos Parlamentui teisę.
Dar galima pridurti, kad narystė Europos Sąjungoje yra siejama su stabilumu tų institucijų, kurios garantuoja demokratiją, įstatymų viršenybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumų apsaugai. Jau dabar egzistuoja daugybė nedidelių, bet vis dėlto labai reikšmingų PHARE programų, kurios yra nukreiptos į demokratijos institucijų stiprinimą bei pilietinės visuomenės plėtotę.
Kalbant apie socialines pasekmes, galima daryti tam tikras prielaidas ir prognozes:
1. Pasekmės migracijai – Lietuvai tapus ES nare, jos piliečiai galės laisvai keliauti po visas Europos Sąjungos šalis-nares. Tai nebūtinai lems nepaprastai išaugusias migracijos apimtis – gali būti, jog emigracija netgi sumažės dėl padidėjusių įsidarbinimo galimybių bei ekonomikos augimo Lietuvoje.
2. Nacionalizmo-kosmopolitizmo problema. Šiuo klausimu socialinių mokslų atstovų nuomonės išsiskiria. Vienų nuomone – integracija skatintų nacionalizmo augimą. Kitų manymu, stojimas į Europos Sąjunga, priešingai, lemtų plintantį kosmopolitizmą, kuris silpnintų nacionalizmą ir ksenofobiją.
3. Ekonomistų bei socialinių mokslų atstovų teigimu, ekonomikos augimas sudarys prielaidas išaugti viduriniajai klasei. Tai mažins mažiausių ir didžiausių pajamų grupių atotrūkį ir prisidės prie ekonominio ir socialinio valstybės stabilumo didėjimo.
Politinės pasekmės
Galima išskirti keletą reikšmingų pokyčių:
1. Dalyvavimas Europos Sąjungos institucijose leis Lietuvai lemti Europos Sąjungos sprendimus. Tiesa, mažai tikėtina, kad Lietuva turės savo komisarą, tačiau ji gaus kelias vietas Europos Parlamente bei tam tikrą Europos Sąjungos institucijų biurokratų kvotą. Taigi, nors pavienės šalies įtaka Europos Sąjungos sprendimams priimti nedidelė, tačiau Vidurio ir Europos šalių pozicijos tam tikrais, joms visoms aktualiais klausimais, sutaps, taigi jų kolektyvinė galia padidės. Tikėtina, kad Europos Sąjungoje stiprėjant regionalizacijos tendencijoms, susiformuos Baltijos bei Vidurio Europos šalių blokas, kuris turės specifines savo problemas ir balsuodamas Taryboje galės pakreipti sau naudinga linkme tam tikrus jos sprendimus.
2. Įsijungimas į ES, t.y. ir į jos Bendrą užsienio ir saugumo politiką, gerokai padidintų Lietuvos užsienio politikos potencialą ir padėtų atsverti kaimyninių šalių įtaką regione. Dalyvavimas Bendroje užsienio ir saugumo politikoje pareikalaus iš Lietuvos sustiprinti ir modernizuoti institucinį Lietuvos užsienio politikos mechanizmą, jos biurokratines struktūras, išplės galimybes gauti ir perduoti informaciją. Be to, reikia nepamiršti, kad rytinė Lietuvos siena taps išorine ES siena, todėl padidės Lietuvos strateginė svarba Europos Sąjungai.

Pasekmės saugumui

Narystė ES dažnai siejama su saugumo garantijomis – saugumas nurodomas kaip vienas svarbiausių narystės motyvų. Pažymėtina, kad narystė ES nesuteikia jokių formalių saugumo garantijų, tačiau pati narystė jau gali būti kaip tam tikra apsauga nuo išorinės agresijos. Be to, narystė sustiprina ir vidinį saugumą, kadangi ekonomikos augimas mažina visuomenės socialinius prieštaravimus, didina socialinį stabilumą, o tai stiprina demokratiją ir šalies vidaus saugumą.
Spartesnis ekonomikos augimas leistų daugiau lėšų skirti ne tik socialinėms reikmėms, bet ir krašto saugumo sistemai. Tai ateityje padidintų Lietuvos stojimo į NATO galimybes.
Be to, dalyvavimas bendruose ES vidaus ir teisingumo reikaluose padidins galimybę kovoti su tokiomis tarptautinėmis (ir vienos šalie mastu sunkiai sprendžiamomis) problemomis kaip nelegali migracija, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas.
Baigiant verta pasakyti, kad šiuo metu vykstantis Europos Sąjungos plėtros procesas – didžiausias per visą tiek Europos Bendrijos, tiek Europos Sąjungos istoriją. Stojančioms šalims keliami aukšti visų sričių reikalavimai, tačiau kartu šalys-narės besiruošiančioms stojimui valstybėms ir teikia pagalbą. Šiuo metu Lietuvos integracija į ES – svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas.

Lietuvos ir ES santykiai

Lietuvos ir ES santykiai galutinai buvo įforminti po Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (toliau vadinama – Europos sutartis), pasirašymo 1995 metų birželį. Šia sutartimi buvo aiškiai išreikštas Lietuvos narystės ES tikslas ir įtvirtintas Lietuvos įsipareigojimas suderinti savo teisę su ES reikalavimais. Pagal šią sutartį buvo įsteigtos jos įgyvendinimą prižiūrinčios bendros institucijos su ES – Asociacijos Taryba, jai padedantis ir pagrindinius dokumentus rengiantis Asociacijos Komitetas, Jungtinis parlamentinis komitetas, kurį sudaro Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Ši Europos sutartis su Lietuva įsigaliojo 1998 metų vasario mėnesį.
1995 metų liepos mėnesį Europos viršūnių Tarybos Kanuose metu Europos Komisija šalims kandidatėms pateikė ES reikalavimų įgyvendinimo nuorodas ir pagrindinių teisės aktų aiškinimą – Baltąją knygą, padedančią pasirengti integracijai į darnią Bendrijos rinką.
Po Europos sutarties pasirašymo 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva pateikė oficialią paraišką ES Tarybai dėl narystės ES. 1996 metais Lietuva paspartino savo pasirengimą: remdamasi Baltosios knygos nuorodomis ir rekomendacijomis, ji parengė Nacionalinę teisės derinimo darbų programą, kurioje buvo numatytas nacionalinės teisės derinimo darbų grafikas su Baltojoje knygoje išdėstytomis ES teisės normomis.
1997 metų liepos mėnesį Europos Komisija apie kiekvienos šalies kandidatės pasirengimą narystei ES pateikė nuomonę, kuri yra ES pasirengimo plėtrai darbų programos – “Darbotvarkės – 2000” sudedamoji dalis. 1997 metų gruodžio mėnesį Europos viršūnių Taryboje Liuksemburge šalių narių vadovai pritarė sustiprintai pasirengimo narystei ES strategijai, pagal kurią kiekvienos kandidatės pasirengimas buvo pradėtas planuoti vadovaujantis Stojimo partnerystės prioritetais, mobilizuojančiais visus ES finansinius, techninės pagalbos ir politinio dialogo instrumentus. Europos viršūnių Taryboje Liuksemburge deryboms dėl narystės buvo pakviestos pirmosios penkios VRE šalys kandidatės ir Kipras.
Atsižvelgiant į Stojimo partnerystės Lietuvai prioritetus, Europos Komisijos rekomendacijas ir į Nacionalinės teisės derinimo darbų programą, 1998 metais parengta Lietuvos nacionalinė ACQUIS (liet. teisės įgytis) perėmimo programa. 1999 metais patobulinus nacionalinės teisės derinimo ir ES ACQUIS įgyvendinimo darbų planavimą, Lietuvos nacionalinė ACQUIS perėmimo programa tapo Lietuvos pasirengimo narystei ES programa, kuri nuo to laiko yra svarbiausias Lietuvos pasirengimo narystei ES planavimo ir įgyvendinimo priežiūros instrumentas.
1999 metų gruodžio mėnesį Europos viršūnių Taryboje Helsinkyje šalių narių vyriausybių vadovai pakvietė Lietuvą ir kitas dar nepakviestas penkias šalis kandidates derėtis dėl narystės ES. Viršūnių susitikimo metu ES pristatė naująją plėtros strategiją, kurioje buvo akcentuojamas individualaus kiekvienos kandidatės pasirengimo ir derybų spartos tiesioginis ryšys. Lietuva palaiko šią svarbią plėtros strategijos nuostatą ir mano, kad kiekviena kandidatė turi būti vertinama pagal tai, ką yra nuveikusi perimdama ir įgyvendindama ACQUIS.
2000 m. vasario 15 d. tarp Lietuvos ir ES oficialiai pradėtos derybos dėl narystės. Pradedant derybas, Lietuva pareiškė, kad nuo 2004 metų pradžios bus pasirengusi įgyvendinti ES reikalavimus, išskyrus tas sritis, kurioms bus prašoma pereinamųjų laikotarpių.

Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje kryptys

Integracija į ES buvo strateginis Vyriausybės prioritetas. Vadinasi, sėkminga Lietuvos narystė ES bus strateginių Vyriausybės veiksmų rezultatas. Lietuvos narystė ES bus naudinga tiek Lietuvai, tiek ES, jeigu Lietuva gerai pasirengs stojimui į ES – konsoliduos rinkos ekonomikos funkcionavimą, pajėgs atsispirti konkurenciniam spaudimui, išliks demokratinė, politiškai stabili, gerbianti žmogaus teises valstybė, laikysis ES teisės normų.
Vyriausybė siekė narystės ES, nes ES remiasi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais, ekonomiškai ir socialiai pažangios valstybės principais, kurie atitinka Lietuvos nacionalinius interesus – valstybingumo išsaugojimą ir gerą Lietuvos piliečių gyvenimą.
Sukurti modernią, ekonomiškai ir politiškai stiprią valstybę įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su Europos valstybėmis ir kartu su jomis kuriant bendrą Europos rinką, didinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, gerinant žmonių gyvenimą (įskaitant jų aplinkos apsaugą), prisidedant prie skaidraus ir artimesnio visuomenei bendrų sprendimų priėmimo ir Europos identiteto kūrimo. Todėl Lietuvos pasirengimas narystei ES apėmė platų darbų spektrą – nuo ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę iki šalies ūkio pertvarkymo ir valstybės valdymo modernizavimo.
Lietuvos pasirengimo narystei ES sparta ir kokybė priklausė tiek nuo ES pasirengimo plėtrai, tiek nuo Vyriausybės ir visuomenės valios. Visuomenės sutarimas dėl narystės ES buvo viena svarbiausių sąlygų, kad Lietuva galėtų sėkmingai pasirengti narystei ES ir nuosekliai vykdyti reformas. Kita sėkmingo pasirengimo sąlyga – efektyvus pasirengimo narystei ES valdymas, kuris buvo paremtas formuojamos modernios viešosios politikos skaidrumu.

Naudota literatūra:
internetas: http://www.sociumas.lt/; http://www.euro.lt;

Leave a Comment