ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA
EKIU PAKEITĖ EURAS
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….………………………………………………………………..31. Europos pinigųsistema………………………………………………………………………………………………….4 1.1. Ekonominė pinigųsąjunga………………………………………………………………………………………5 1.2. Europos pinigų sistemos ir ekonominės pinigų sąjungosskirtumai……………………………….92. Euro įvedimo įtakarinkai…………………………………………………………….…………………………..10
3. Euras irLietuva…………………………………………………………………………………………………………..11
4. Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus į ES ir įsiveduseurą………………………………………….135. Europos Sąjunga, įvedusi bendrąvaliutą………………………………………………………………………..136. Euro įvedimonauda……………………………………………………………..……………………………………..15 6.1. Euro įvedimo naudaLietuvoje………………………………………………………….…………………….177. Euro simbolis, monetos,banknotai………………………………………………………….…………………….18 7.1. Lietuviški euro banknotai irmonetos……………………………………………………………………….22Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………..23Literatūrossąrašas…………………………………………………………………………………………………………..25Priedai……………………………………………………………………………………………………………………………26
ĮVADAS
Europiečiams reikėjo dviejų pasaulinių karų, kad būtų pradėtaieškoti naujų Europos valstybių vienybės formų. Nenorėdamos kartoti poPirmojo pasaulinio karo padarytų klaidų, demokratinės Europos vyriausybėsieškojo vienijimosi būdų ir pasirinko politinę, ekonominę ir finansinęintegraciją. Ši integracija vyko įvairiomis formomis ir perėjo keletąlaipsniškos plėtotės etapų, po kurių buvo padėti konstituciniai EuroposSąjungos (ES) pamatai, ir jai priklausančios valstybės negrįžtamai pasukotiek politinės, tiek ekonominės ir valiutų sąjungos linkme. Grynųjų eurų įvedimas – istorinis įvykis, apibendrinantis keliųdešimtmečių Europos bendrijos pastangas kuriant teisines ir ekonominessąlygas bendrai Europos valiutai. Šio įvykio išskirtinumą padidina rinkosdalyvių lūkesčiai, kad euro įvedimas turės reikšmingą ir ilgalaikį poveikįne tik euro zonos šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikos raidai, lemsstruktūrinius pokyčius tarptautinėje prekyboje ir tarptautinių finansųsrautuose. Ir nors pasigirsta abejonių bendros valiutos nauda, vis dėltojas nusveria lūkesčiai, kad bendra valiuta paskatins euro zonos šalių,kartu ir kitų Europos šalių ekonomikos plėtrą. Pažymėtina, kad bendrosvaliutos projekto įgyvendinimas priklausys nuo pačių ES šalių – būtina, kadjos ir toliau tęstų pradėtas valstybės finansų, socialinio draudimoreformas, panaikintų likusius kapitalo judėjimo apribojimus bei atliktųkitus užsibrėžtus darbus ekonomikos liberalizavimo srityje. Šio darbo tikslas – supažindinti su Europos pinigų sistema beiEkonomine ir pinigų sąjungą. Atskleisti kokios priežastys ir aplinkybėspaskatino ekiu pakeitimą euru. Apibendrinti euro privalumus ir trūkumus.Pateikti išvadas. Teoriniai daliai parašyti naudoti periodiniai leidiniai, mokslinėliteratūra ir internete publikuoti straipsniai.
1. EUROPOS PINIGŲ SISTEMA
Jau nuo septintojo dešimtmečio Europos Sąjungoje buvo planuojamasukurti piniginę ir ekonominę pinigų sąjungą (EPS). 1969 m. EuroposViršūnių Taryba Hagos susitikimo metu oficialiai paskelbė tikslą sukurtiEPS. 1970 m. parengtoje P. Kernerio ataskaitoje pateiktas planas, kaipper 10 metų sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą. Tačiau dėl tuo metukilusios naftos krizės ir nevienodos valstybių narių ekonominės politikosbei silpno JAV dolerio pirmosios pastangos susieti valiutas „valiutųgrandine“ žlugo, ir buvo apsiribota tik sistemos, į kurią įėjo Vokietija,Danija ir Beniliukso šalys, sukūrimu. Po pakartotino mėginimo Europos pinigų sistema sukurta 1979 m.,atsiskaitymams pradedamas naudoti bendras Europos piniginis vienetas – ekiu(ECU). Tai buvo precedento neturintis bendradarbiavimo pinigų politikossrityje įvykis. Europos pinigų sistema sukurta remiantis stabilių, tačiaukoreguojamų valiutų kursų koncepcija. Jos esmė – nustatyti centriniainacionalinių valiutų kursai ECU atžvilgiu. Ekiu nebuvo teisėta mokėjimopriemonė bei neturėjo materialios išraiškos – banknotų ir monetų. Ekiu,kurį sudarė 12 valstybių, buvusių ES narėmis ES (Mastrichto) sutartiespasirašymo metu, t. y. 1992 m. vasario mėn., valiutos (į ekiu sudėtįneįėjo Austrijos, Švedijos ir Suomijos valiutos, kadangi šios valstybės ESnarėmis tapo 1995 m.), buvo naudojamas kaip apskaitos vienetas, o jo vertėpriklausė nuo bazinės sudėtinių valiutų vertės. Tačiau, ekiu vis tikįgijo taupymo vertę, kadangi jais buvo išreikšta nemaža valstybinio irprivataus sektoriaus skolų dalis. Ekiu taip pat buvo vartojamas bendroviųtarpusavio atsiskaitymams ir užsienio prekyboje. Nors ir nelabai plačiai,tačiau šiek tiek ekiu naudojo ir gyventojai – atsiskaitydami čekiais iratsidarydami taupomąsias sąskaitas ekiu. Taigi ekiu negalima vadintitikrais pinigais. 1990-1991 m. vedant derybas dėl ES (Mastrichto) sutarties,politikai ir ekonomistai vieningai pripažino, kad Europos pinigų sistemaveikė sėkmingai, buvo labai sumažinti Europos valiutų kurso svyravimai:1979-1985 m., palyginti su 1975-1979 m., sumažėjo perpus ir dar tiek pat1986-1989 m. Infliacijos lygio bei ilgalaikių palūkanų normų sumažėjimasir konvergencija taip pat turėjo įtakos sėkmingam Europos pinigų sistemosfunkcionavimui. Europos pinigų sistemos sėkmė buvo labai stiprus argumentasdiskusijoms dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos. Jos prasidėjo po 1985 m., irvis dažniau atrodė, kad EPS – būtinas žingsnis, leisiantis baigti ir kurtibendrąją rinką. 1988 m. Viršūnių Taryba Hanoverio susitikime nutarė įkurtikomitetą, kurio pirmininku paskirtas Europos Komisijos pirmininkasJacque‘as Delors‘as. Komitetas turėjo pateikti pasiūlymus dėl konkrečiųetapų, kurie leistų įkurti EPS. J. Delors‘as rekomendavo įgyvendinti trijųetapų planą, numatantį intensyviau koordinuoti ekonominę ir pinigųpolitiką. Visa tai ilgainiui padėtų įvesti bendrąją Europos Sąjungosvaliutą ir įkurti Europos centrinį banką. Remiantis J. Delors‘o ataskaita, Europos Viršūnių Tarybos
susitikime, vykusiame 1982 m. Madride, nuspręsta, kad pirmasis EPS etapasturėtų prasidėti 1990 m. liepos mėn., o 1991 m. gruodžio mėn. MastrichteEuropos Viršūnių Taryba nutarė įvesti Europos Sąjungos bendrąją valiutą iki2000 m. Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje numatytos bendros ESvaliutos įvedimo sąlygos ir grafikas.1.1. EKONOMINĖ PINIGŲ SĄJUNGA
Ekonominės ir pinigų Sąjungos įkūrimas ir euro įvedimas –kulminacija proceso, prasidėjusio daugiau kaip prieš 40 metų, kai 6 šalysRomoje pasirašė Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį. Šis procesaspaskatino Europos ekonominę ir politinę integraciją. I992 m. 12 valstybiųir vyriausybių Vadovai pasirašė Europos Sąjungos sutartį, dar vadinamaMastrichto sutartimi. Joje buvo akcentuojamas ir bendros valiutossukūrimas. 1995 m. pabaigoje Madride vykusio Europos Viršūnių Tarybossusitikimo metu nutarta naująją Europos valiutą pavadinti EURU. Be to, buvonustatytas euro įvedimo trijų fazių scenarijus. EPS kūrimąsi taip patgalima suskirstyti į tris etapus. Pirmasis EPS kūrimosi etapas prasidėjodar gerokai prieš pradedant galioti Mastrichto sutarčiai.
1 etapas (1990 m. liepa – 1993 m. spalis) Europos Viršūnių Tarybos susitikime, vykusiame 1989 m. Madride,nutarta, kad pirmasis EPS etapas turi prasidėti 1990 m. liepos mėn.,panaikinus visus barjerus laisvam kapitalo judėjimui. Pirmajame etape buvopasiektas didesnis ES šalių ekonomikų suartėjimas, pagal konstitucijąkoordinuojant ekonominę ir pinigų politiką, priimta nuostata, draudžiantiprivilegijuotą skolinimąsi iš finansų institucijų. Svarbus argumentas,paskatinęs EPS įkūrimą, buvo sėkmingas Europos pinigų Sistemosfunkcionavimas, dėl ko sumažėjo valiutų kurso svyravimai, infliacijos lygisir ilgalaikių palūkanų normos.
2 etapas (1993 m. lapkritis – 1998 m. gruodis). 1993 m. lapkričio mėn. įsigaliojusi Mastrichto sutartis atvėrėkelią antrajam EPS etapui Frankfurte prie Maino įkuriamas Europos pinigųinstitutas (EPI). Pagrindiniai EPI tikslai buvo stiprinti centrinių bankųTarpusavio bendradarbiavimą ir pinigų politikos derinimą, rengtis Europoscentrinių bankų sistemos (ECBS) sukūrimui, siekiant įgyvendinti bendrąpinigų politiką. Šio etapo metu ES narės pasiekė akivaizdžią pažangąekonominio suartėjimo srityje ir daugelis iš jų atitiko stojimo į EPSkriterijus. 1998 m. gegužės mėn. Europos Viršūnių Taryba paskelbė 11 ESvalstybių, kurios nuo 1999 m. sausio 1 d. tapo EPS narėmis, sąrašą.Pažymėtina, kad, remiantis Mastrichto sutartimi, baigiamojo EPS etapopradžia ES šalyse priklauso nuo jų atitikimo nustatytiems konvergencijoskriterijams, todėl ne visos ES narės iš karto tapo pilnateisėmis EPSnarėmis. Tame pačiame susitikime buvo paskelbta, kad valstybių, EPS narių,dvišaliai valiutų keitimo kursai nustatomi pagal Europos pinigų Sistemosvaliutų tarpusavio keitimo centrines normas 1998 m. liepos 1 d.Frankfurte prie Maino įkurtas Europos centrinis bankas (ECB) ir numatytaECBS struktūra. Europos centrinis bankas yra institucija, atsakinga užbendros pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje. Pagrindinis Europoscentrinio banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Europos centriniųbankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas ir Europos Sąjungosvalstybių narių centriniai bankai. Pagrindiniai ECBS uždaviniai: 1. nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką, 2. vykdyti valiutos keitimo operacijas, 3. laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio atsargas, 4. užtikrinti sklandų ir patikimą mokėjimų sistemos veikimą. Bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomis vykdantpatikimą kredito įstaigų priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemosstabilumą. Euro zoną sudaro ES valstybės narės, kurios įsivedė bendrąvaliutą – eurą. Euro zonai dabar priklauso 12 valstybių: Airija, Austrija,Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai,Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija. Nedalyvaujančios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Vengrija,Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Danija, Švedijair Jungtinė Karalystė yra ES narės, bet nėra įsivedusios bendros valiutos.Danija yra Valiutų kurso mechanizmo II (VKM II) narė. Tai reiškia, kadDanijos krona yra susieta su euru, bet kursas nėra fiksuotas.
3 etapas (1999 m. sausis – 2002 m. liepa) 1999 m. sausio 1 d. euras tapo vienintele savarankiška valiutaEkonominėje ir pinigų sąjungoje, o euro zonos valstybių nacionalinėsvaliutos prarado savarankiškumą ir tapo tik euro išraiška, norspereinamuoju laikotarpiu dar ir cirkuliavo apyvartoje. Tuo tikslu EuroposSąjungos Taryba patvirtino EPS dalyvaujančių 11 valstybių nacionaliniųvaliutų ir euro fiksuotus tarpusavio keitimo kursus. Nustatytinacionalinių valiutų ir euro kursai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė
Nacionalinių valiutų ir euro kursai
|1 EUR = 10,787564 |Airijos svaro (IEP); ||1 EUR = 13,7603 |Austrijos šilingo (ATS); ||1 EUR = 40,3399 |Belgijos franko (BEF); ||1 EUR = 166,386 |Ispanijos pesetos (ESP); ||1 EUR = 1936,27 |Italijos liros (ITL); ||1 EUR = 40,3399 |Liuksemburgo franko (LUF);||1 EUR = 2,20371 |Olandijos guldeno (NLG); ||1 EUR = 200,482 |Portugalijos eskudo (PTE);||1 EUR = 6,55957 |Prancūzijos franko (FRF), ||1 EUR = 5,94573 |Suomijos markės (FIM); ||1 EUR = 1,95583 |Vokietijos markės (DEM). |
2001 m. sausio 1 d. Graikija taip pat tapo oficialia dvyliktąjaEkonominės ir pinigų sąjungos nare ir įsivedė piniginį vienetą eurą.Nustatytas oficialus drachmos keitimo kursas:
|1 EUR = 340,75 |Graikijos drachma (GRD) |
Toks nacionalinių valiutų fiksavimas reiškia, kad dalyvaujančiųEPS šalių valiutų tarpusavio keitimo kursai yra pastovūs, ir nekinta euroatžvilgiu. Pereinamasis laikotarpis truko nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001m. gruodžio 31 d., kai nacionalinės valiutos egzistavo kartu su euru, t. y.visi mokėjimai grynaisiais buvo atliekami nacionalinėmis valiutomis, o
euras cirkuliavo tik negrynuoju pavidalu. Šiuo laikotarpiu ECB tapoatsakingas už valstybių dalyvių pinigų politiką. Pinigų, kapitalo, valiutųir tarpbankinės rinkos pradėjo naudoti eurą. Naujos valstybių skolosišreiškiamos eurais. Euro zonos valstybių privatus sektorius ir gyventojaišiuo laikotarpiu galėjo pasirinkti, ką naudoti atsiskaitymams negrynuosiuspinigus – eurus ar nacionalines valiutas. Nuo 2002 m. sausio 1 d. EPS dalyvaujančiose valstybėse pradėjocirkuliuoti euro monetos ir banknotai. Kurso apskaičiavimas pateikiamas 2lentelėje.2 lentele
Kurso apskaičiavimas
|1 pavyzdys: ||1 JAV doleris = 4 Lt ||1 euras = 0,9620 JAV dolerio = 4 x 0,9620 = 3,8480 Lt ||1 euras = 1,95583 Vokietijos markės = 6,55957 Prancūzijos franko ||1 Vokietijos markė = 3,8480 : 1,95583 = 1,9674 Lt ||1 Prancūzijos frankas = 3,8480 : 6,55957 = 0,5866 Lt ||2 pavyzdys: 1 JAV doleris = 4 Lt ||1 euras = 0,9558 JAV dolerio = 4 x 0,9558 = 3,8232 Lt ||1 euras = 1,95583 Vokietijos markės = 6,55957 Prancūzijos franko 1 ||Vokietijos markė = 3,8232 : 1,95583 = 1,9548 Lt ||1 Prancūzijos frankas = 3,8232 : 6,55957 = 0,5828 Lt |
Euras tapo vienintele valiuta, o nacionalinių valiutų monetos irbanknotai buvo palaipsniui išimami iš apyvartos iki 2002 m. liepos 1 d.Tačiau senuosius pinigus į naujus buvo galima keisti keletą metų po to, kaijie nustojo būti teisėta atsiskaitymo priemone. Naktį iš 1998 m. gruodžio31 d. į 1999 m. sausio 1 d. ECU buvo perskaičiuotas į eurą santykiu 1 ECU :1 euras. Euras nėra sudarytas iš atskirų valiutų, jis – savarankiškavaliuta, kurios vertė nepriklauso nuo sudedamųjų valiutų vertės ir ją įapyvartą išleidžia Europos centrinis bankas. EST nustatyti euro ir eurozonos valstybių valiutų perskaičiavimo kursai nereiškia, kad euro ir neeuro zonos valstybių valiutų (pvz., JAV dolerio, Japonijos jenos ir pan.)santykis yra pastovus. Euro kursas šių valiutų atžvilgiu kinta irnustatomas rinkoje. Pavyzdžiui, 2000 m. kovo 10 d. Frankfurto prie Mainobiržoje euras kainavo 0,9620 JAV dolerio, o kovo 29 d. 0,9558 JAV dolerio. Lietuvoje iki 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su JAVdoleriu, todėl lito ir euro santykis keitėsi priklausomai nuosusiklosčiusio rinkoje euro ir dolerio santykio, o lito ir kitų euro zonosšalių valiutų (Vokietijos markės, Prancūzijos franko ir kt.) santykis buvoapskaičiuojamas pagal nustatyta šių valiutų ir euro santykį. 2002 m. vasario 2 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos bankopasiūlymui nustatyti, kad bazinė valiuta Lietuvoje yra euras (EUR). Taip pat pritarta oficialiam lito kursui – 3, 4528 už 1 eurą.Lito ir euro kursas nustatytas pagal vasario 2 d. 15 val. 30 min.(Lietuvos laiku) Europos centrinio banko paskelbtą JAV dolerio ir eurosantykį. Vyriausybė netekusiais galios pripažino 1994 m. nutarimus,kuriais bazine valiuta Lietuvoje buvo nustatytas JAV doleris bei lito irdolerio kursas.
1.2. Europos pinigų sistemos ir Ekonominės pinigų sąjungos skirtumai
Nors Europos pinigų sistemos, kuri pradėjo funkcionuoti 1979 m.,jokiu būdu negalima laikyti pinigų sąjunga, ji, padėdama stabilizuoti ESvalstybių narių valiutas ir skatindama jų ekonominės politikos koordinavimąbei konvergenciją, sudarė prielaidas Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti.Valiutų kurso mechanizmas (VKM) buvo esminis Europos pinigų sistemoskomponentas, nes jame buvo numatyti „fiksuoti, bet koreguojami“ valiutųtarpusavio kursai. Tai reiškė, kad tam tikrose ribose valiutų kursai galėjosvyruoti vienas kito atžvilgiu. Jeigu valiutos kursas nustatytas ribasviršydavo arba nukrisdavo žemiau jų, atitinkamų šalių atsakingosiosinstitucijos turėjo reaguoti į susidariusią padėtį atitinkamomis pinigųpolitikos priemonėmis. VKM padėjo stabilizuoti ES valstybių narių, kuriosjam priklausė, valiutų kursus: 1979-1995 m. valiutų paritetas buvokeičiamas vis rečiau. Didžiausias skirtumas tarp Europos pinigų sistemos ir Ekonominėspinigų sąjungos yra tas, kad EPS pagrindą sudaro du svarbiausi komponentai:Mastrichto sutartyje numatyta bendroji valiuta, kuri pakeičia visų EPSdalyvaujančių valstybių narių nacionalines valiutas, ir Europos centrinisbankas, atsakingas už bendros pinigų politikos vykdymą ir dar didesnęekonominės ir fiskalinės politikos konvergenciją. Veikiant Europos pinigųsistemai, valstybės turėjo savo nacionalines valiutas ir kontroliavonacionalinę pinigų politiką. Tačiau kartu Europos pinigų sistemos sukūrimasbuvo precedento neturintis įvykis, kadangi ją sukūrus, valstybės narėsneteko tam tikros dalies savo įgaliojimų vykdyti nepriklausomą valiutųkursų politiką – valiutų kursų paritetus buvo galima keisti tik„tarpusavio susitarimu“.
2. Euro įvedimo įtaka rinkai
Svarbiausias bendros valiutos įvedimo tikslas – sukurtistabilumą, kuris sudarytų sąlygas tolygiam ekonomikos augimui ir užimtumodidėjimui. Stabilumo sąlygas pirmiausia užtikrina nepriklausomas ECB, kuriopagrindinis uždavinys – palaikyti euro zonos kainų stabilumą, o antras –Stabilumo ir augimo pakte apibrėžtą fiskalinę drausmę. Be to, tikimasi, kadbendros valiutos įvedimas paspartins euro zonos valstybėse augimo tempus,nes sumažės darančios neigiamą įtaką prekybai ir investicijoms operacijųišlaidos, išnyks valiutos kurso svyravimai, o eurais išreikštos kainos tapsskaidresnės. Euro įvedimas ne tik sąlygos stabilumą EPS viduje, bet sukursplatesnę ekonominio ir valiutinio stabilumo zoną už EPS ribų. ES viduje tamlemiamą įtaką daro stiprėjantys ryšiai su valstybėmis, kurios dar neįsivedėeuro. Už ES ribų šį procesą lemia tai, kad daugelis Vidurio ir Rytų Europos(VRE) valstybių įvairiomis formomis susiejo savo valiutas su euru. Didėjant pasitikėjimui euru tarptautinėje rinkoje, jis visplačiau vartojamas prekyboje už euro zonos ribų ir gali pamažu taptipatrauklia alternatyva dolerio atžvilgiu. Kartu bendros valiutos įvedimas
sudaro palankias sąlygas kurtis Europoje likvidžiai, plataus masto irskaidriai rinkai, kuri skatina sparčius Europos šalių bendrovių jungimosiprocesus. Euras jau tapo svarbia valiuta tarptautinėje vertybinių popieriųrinkoje. Išleidžiami nauji ir jau egzistuojantys skolos vertybiniaipopieriai euro zonoje yra išreiškiami eurais. Privačios bendrovės rinkojetaip pat platina obligacijas ir akcijas, išreikštas eurais. Be to, pamažu euras tampa vis reikšmingesne centrinių bankųoficialių, užsienio atsargų valiuta. Tai rodo jo didėjantį tarptautinįvaidmenį ir perspektyvas vidaus stabilumui palaikyti. Trumpai apibūdinsime ir euro išorės poveikį rinkai. Bendrovių,įkurtų EPS valstybėse narėse, sąnaudos yra mažesnės. Šios bendrovės dabarveikia vienoje bendroje rinkoje vietoj vienuolikos atskirų. Be to, visplačiau naudojant eurą tarptautinėje prekyboje, sumažėja valiutos kursorizika, atsiranda daugiau verslo ir prekybos galimybių komercinėmsbendrovėms, o ypač vidutinėms ir mažoms įmonėms, tačiau kartu stiprėja irkonkurencija. Be to, didelės finansinės euro rinkos sukūrimas, kartu sudidėjančia kapitalo rinkos integracija pagerina investavimo sąlygas. Taigi šalys, susiejusios savo valiutas su euru, turi galimybęveikti didesnėmis valiutos kurso stabilumo sąlygomis didesnėje ekonominėjezonoje, palyginti su tomis šalimis, kurios dar tik pareiškė ketinančiossusieti savo valiutas su euru.3. EURAS IR LIETUVA
Europos Sąjunga turi bendrą vienijantį dalyką, kurį jos piliečiairegi kasdien savo piniginėse – eurą. Šio žingsnio svarba – begalinė.Galimybių bei su jomis susijusių pavojų – taip pat begalinė. Neveltuipasirengimas euro pinigų cirkuliavimui yra ES prioritetas. Nuo to, kaip jįsutiks ES piliečiai, didžia dalimi priklauso ES įvaizdis ir netgipritarimas ar nepritarimas tolesnei integracijai ir ES plėtrai. Bendrosvaliutos įvedimas yra paskutinis iš didžiųjų integracijos projektų priešbūsimąją ES plėtrą. Lietuva susiejo litą su euru. Tai svarbus žingsnis netik ekonomine, bet ir simboline prasme. Reikia tikėtis, kad tai paskatinsaktyvesnį Lietuvos įmonių persiorientavimą į ES rinkas. ES ekonominės irpinigų sąjungos nariais tikriausiai tapsime 2006-2007 m., dėl to vyksnemažai diskusijų. Pirmiausia tai Lietuvos banko nepriklausomybė ir jąįteisinantis įstatymas. Seimas tokį su ES teise suderintą įstatymą priėmė,dėl jo kilo nemažai diskusijų. Jų reikia, nes sprendžiami fundamentalūsdalykai – mūsų pinigų sistemos stabilumas ir patikimumas. Lietuvos bankonepriklausomybė ir pinigų politikos tikslas – kainų stabilumas – yra tieakmenys, kurie daugelyje šalių sutvirtino pinigų sistemą ir sudarė tinkamassąlygas tolydžiam ekonomikos augimui. Ir to reikia pirmiausia mums patiems,o ne Europos Sąjungai. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo įvesti eurą. Jo įvedimo sąlyga– ne mažiau kaip du metus dalyvauti antrajame valiutų kurso mechanizme(VKM II), prie kurio Lietuva prisijungė 2004 m. birželio 28 d. VKM II yra euro zonos šalių ir valstybių ES narių, neįsivedusiųeuro, valiutų kurso politikos sistema. Pagrindinis šios sistemos bruožas –nustatomos valstybės, neįsivedusios euro, nacionalinės valiutos ir europagrindinis kursas bei leistinos kurso svyravimo ribos, ne didesnės kaip±15 procentų nuo pagrindinio kurso. Valstybės, dalyvaujančios VKM II,pagrindinis valiutos kursas turi atitikti jos ekonomikos pagrindus irgarantuoti konkurencingumą. Lietuvos banko vadovai ne kartą yra sakę, kad sėkmingai įvykdžiusVKM II reikalavimus šalis vietoj lito įsivesti eurą galės 2006–2007 m. Lietuva, siekianti tapti Europos pinigų sąjungos nare, turiatitikti griežtus Mastrichto sutartyje numatytus konvergencijos kriterijus: – infliacija negali būti didesnė už trijų valstybių ES narių,kuriose yra žemiausias infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis; – bendrojo šalies biudžeto deficitas negali būti daugiau kaip 3procentai bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai irnuosekliai artėti prie šio lygio; – valstybės skola negali būti didesnė kaip 60 procentų BVP arbaji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti; – ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanųnormos negali būti didesnės už trijų valstybių ES narių, kuriose žemiausiasinfliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2procentiniais punktais; – šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiaidvejus metus, dalyvaujant VKM II, neperžengti nustatytų svyravimo ribų (±15procentų) euro atžvilgiu. Mažiausiai kartą per dvejus metus arba paprašius valstybei narei,neįsivedusiai euro, Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) parengiaataskaitas apie valstybės pasiektą pažangą vykdant konvergencijoskriterijus ir šias ataskaitas pateikia ES Tarybai. Pasiūlius Komisijai, ESTaryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir aptarusi Europos VadovųTarybos susitikime, nusprendžia, ar valstybė narė atitinka Mastrichtosutartyje nustatytus kriterijus. 2004 m. spalio mėnesį Europos Komisija ir Europos centrinisbankas pateikė ataskaitą apie 11 ES narių pasirengimą įsivesti eurą.Lietuva su Švedija minimos kaip geriausiai tam pasirengusios iratitinkančios tris iš penkių keliamų kriterijų. Ataskaitoje pabrėžta, kadLietuva laikosi Mastrichto kriterijų, sėkmingai vykdo makroekonominępolitiką, jos valiuta stabili. Tačiau perspėjama, kad šalies ekonomikos
augimas gali sulėtėti, todėl gali atsitikti taip, kad valstybė viršys 3%biudžeto deficito norma. Tiesa, ataskaitos autoriai užsimena, kaddabartinis biudžeto vykdymas leidžia tikėtis, kad ši riba nebus viršyta. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas atkreipė dėmesį įdabar galiojančio ir nūdienos situacijai pritaikyto Lietuvos banko įstatymonuostatas, kurios turi būti patikslintos pagal Europos Sąjungos teisėsreikalavimus iki euro įvedimo procedūrų. Yra ir Konstitucijos koreguotinų nuostatų dėl valiutos išleidimo,Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo. Tai žinomi dalykai, dėl jųdiskutuota ir anksčiau, kai kurie išspręsti kituose teisės aktuose.4. Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus į ES ir įsivedus eurą
Lietuvos bankas ir toliau bus Lietuvos centrinis bankas. Iš esmėspasikeitė tai, kad Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos(ECBS), kurią sudaro ECB ir visų valstybių ES narių centriniai bankai,nariu. Narystė ECBS lemia glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimusdėl centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitosesrityse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosiostarybos darbe jos visateisio nario teisėmis, Lietuvos bankas – įvairiųkomitetų veikloje, tačiau, kol Lietuvoje nebus įvestas euras, tiesiogiainedalyvaus nustatant ir įgyvendinant bendrą pinigų politiką. Lietuvoje įvedus eurą, Lietuvos bankas įgis balsavimo teisę ECBvaldančiojoje taryboje, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra bendrospinigų politikos euro zonoje nustatymas. Kartu Lietuvos bankas įmokės visąreikalaujamą dalį į ECB kapitalą ir perves į ECB dalį užsienio atsargų.Tačiau Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinis bankasgarantuodamas, kad Lietuvoje būtų įgyvendinti ECB priimti sprendimai.
5. EUROPOS ĄJUNGA, įvedusi bendrą valiutą
Daugiau nei 70 proc. Europos Sąjungos valstybių narių prekybosvyksta pačioje Sąjungoje. Tikimasi, kad ši prekyba ir toliau augs. Įveduseurą Europos ekonomikos valiuta buvo apsaugota nuo infliacijos. Įmonėsdabar gali saugiau planuoti savo finansinę ateitį. Be to, įvedus eurąsumažėjo tarptautinių pervedimų išlaidų, o tai skatina gerovę. Įvedus eurobanknotus ir monetas sumažėjo prekybos operacijų tarp valstybių nariųišlaidos, palūkanų norma pasiekė žemiausią iki šiol egzistavusį lygį, oateities kartas slegiantis valstybių įsiskolinimas taip pat sumažėjo. Eurasstulbinančiai sumažino pasaulinę spekuliaciją valiuta. Jei nebūtų įvestaseuras, iškilus karams ar sprogus informacijos technologijų muilo burbuluiatskiros Europos valstybių valiutos vėl būtų susidūrusios su spekuliacija,lėtinančia ekonomikos augimą. Euras yra ne tik ekonominis projektas, bet ir politinis simbolis.Ekonominiu atžvilgiu vidaus rinka įvedus bendrus pinigus tampa ir vietinerinka. Taip sukuriamos geresnės sąlygos ekonomikos klestėjimui ir vartotojųgerovei, sumažinamos išlaidos bei prisidedama prie nedarbo problemossprendimo. Politiniu atžvilgiu euras akivaizdžiai simbolizuoja Europosintegraciją, žemyno kelią į vienybę įvairovėje, ginkluotų konfliktųišvengimą ir persiorientavimą į bendrus, taikingus ir gerovę skatinančiustikslus. Bendros valiutos įvedimas reikalauja, kad valstybės narės išdalies atsisakytų suvereniteto. Pinigų politikos sprendimus priima jau nebeatskiros valstybės, o bendra institucija – Europos centrinių bankų sistema(ECBS) su svarbiausia jos sudėtine dalimi – Europos centriniu banku (ECB).Šis bankas yra nepriklausomas ir pirmiausia siekia kainų stabilumo. Taipstiprinamas pasitikėjimas valiuta, verslininkystė tampa patikimesnė, ogerovės lygis kyla. Be to, stabili valiuta yra būtina siekiant užtikrintižmonių pensijas. Siekiant užtikrinti kainų stabilumą nepakanka atsargios Europoscentrinio banko politikos. Pernelyg dideli nuolatiniai biudžeto deficitaivalstybėse narėse gali taip pagreitinti infliaciją, kad centrinis bankasnebesugebės pagerinti situacijos. Tarptautinės valiutos, tokios kaip euras,naudojimą sunkina dar ir tai, kad dalyvaujančios valstybės narės savofinansų politiką orientuoja skirtingai. Valstybėse narėse tai gali sąlygotiasimetrišką palūkanų normą, kuri apsunkina pinigų politikos įgyvendinimą irlėtina ekonomikos augimą euro zonoje. Istoriškai susiklostęs kompetencijos padalijimas tarp valstybiųnarių ir Europos institucijų sąlygojo neįprastą situaciją, kurioje pinigųpolitikos klausimai yra sprendžiami virš valstybiniu, o ekonomikos irfinansų klausimai – dažniausiai valstybiniu lygiu. Konceptualiu požiūriu,pinigų politiką būtų galima lengviau įgyvendinti, jei egzistuotų Europosekonominė vyriausybė. Neretai ginčijamasi dėl to, ar ji turėtų būtisudaryta. Tačiau nekyla abejonių, kad artimoje ateityje tokia vyriausybėnebus sudaryta. Kadangi tokios ekonominės vyriausybės nėra, 1997 m. Amsterdamevykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimtas Stabilumo iraugimo paktas, kuriame nustatytos valstybių narių įsiskolinimo ribos. Jispatikslina Mastrichto sutarties nuostatas. ES valstybės narės, įskaitant ireuro dar neįvedusias valstybes nares, įsipareigoja kasmet įgyvendintibiudžeto perviršį arba bent subalansuotą biudžetą. Išankstinio įspėjimosistema turi padėti identifikuoti valstybes, kuriose biudžeto deficitasgali viršyti leistinų 3 proc. BVP, o taip pat sudaryti sąlygas laiku imtispataisų. Jei valstybės nesiima būtinų pataisų, taikomos priverstinėspriemonės, o blogiausiu atveju gali būti skiriamos piniginės baudos.Stabilumo paktas užtikrina, kad Mastrichto konvergencijos kriterijų,kuriuos būtina įvykdyti norint tapti euro zonos valstybe, bus laikomasi ir
įvedus bendrą valiutą. Biudžeto perviršio iš esmės siekiama tam, kad 3 proc. ribosnevaržomos valstybės narės galėtų laviruoti ir imtis atitinkamų priemoniųekonominio sąstingio metu. O tai reiškia, kad ekonomikai klestint biudžetasyra tobulinamas, o prireikus vykdomos struktūrinės reformos. Pakte taip patnumatytos sąlygos netaikyti sankcijų ypač sunkaus ekonominio sąstingiometu. Jei nacionalinės pajamos per metus sumažėja bent 2 proc., iškartnutraukiamos visos procedūros. Jei šios pajamos sumažėja nuo 0,75 iki 2proc., Taryba sprendžia, ar procedūra bus taikoma. Akivaizdi asimetrija tarp stabilumo ir augimo, kurių reikalaujamapakte, vis kelia maišatį. Paktas yra priemonė sukurti nuo infliacijosapsaugotą valiutą, kuri būtų tvirtas ekonomikos augimo pagrindas. Paktastaip pat padės sumažinti ekonomiką slegiantį biudžeto deficitą irpalengvins valstybių palūkanų naštą, o siekiant metinio biudžeto perviršiobus sukaupti rezervai, kurie gelbės ekonominio sąstingio metu. Įdomupažymėti, kad valstybės, įdėjusios didžiausias pastangas laikydamosi paktonuostatų, dabar pasiekia geriausių ekonominių rezultatų.
6. EURO ĮVEDIMO NAUDA
Makroekonominė euro įvedimo nauda: • panaikina valiutos keitimo kurso riziką; • sustiprina vieningą rinką; • skatina investicijas euro zonoje; • skatina nacionalinių ūkių konvergenciją; • valiutos stabilumas. Mikroekonominė euro įvedimo nauda: • palengvina finansines operacijas tarp valstybių; • palengvina vartotojų judėjimą; • sutaupomas pinigų keitimo laikas; • nėra valiutos keitimo mokesčio; • lengviau palyginti kainas.
Vieningos valiutos įvedimas panaikina valiutos nestabilumądalyvaujančiose šalyse (negrįžtamai nustačius fiksuotą keitimo kursą) beijį sumažina už tų šalių ribų. Kadangi euras naudojamas didelėje valiutinėjezonoje, jis turėtų išlikti stabilesnis spekuliacijų atžvilgiu nei būtųatskiros valiutos. Vidinis valiutos nestabilumo panaikinimas bei išorinissumažinimas leis eksportuotojams tvirčiau planuoti ateities rinkas. Taigali lemti didelį augimo potencialą. Bendra rinka išplės įmonių galimybes importuoti ir eksportuoti. Tikimasi, kad euro įvedimas duos žymią naudą. Pavyzdžiui,vieninga valiuta sumažins tiek vystymo strategijų, tiek prekybos tarp ESšalių verslo kaštus. Be to, verslams daugiau nereikės mokėti šiuo metususidarančių ribinių kaštų, siekiant apsidrausti nuo valiutų kursosvyravimo rizikos. Verslai, vykdantys komercines operacijas skirtingosešalyse narėse taip pat daugiau neturės apskaitos vedimo skirtinga valiutakaštų. Daugiausiai naudos dėl to turės mažos įmonės. Specialistai nustatė,kad šiuo metu eksportuojant valiutos kaštai mažose kompanijose yra dešimtkartų didesni nei multinacionalinėse kompanijose, kurios pardavimais galipadengti pirkimus bei nustatyti palankiausias sąlygas. Tai taip pat palengvins gyvenimą turistams bei pasienyjegyvenantiems žmonėms. Klientams, keliaujantiems euro zonoje nereiks keistipinigų. Jie turės mažiau nepatogumų pervedant dideles pinigų sumas į kitasšalis. Keliautojams nereikės keisti pinigų ir bankams mokėti komisinių.Klientas Europos Sąjungos ribose gali vykdyti tokius stambius pirkimus aroperacijas, kaip poilsiavietės ar baldų įsigijimas. Vieninga valiutossistema palengvina tokius sandorius. Dėl padidėjusios konkurencijos bei kainų palyginamumo Europojeturėtų žymiai sumažėti kainos. Pagrįstos fiskalinė ir monetarinė politikosleis išlaikyti santykinai žemas ir pastovias palūkanų normas bei kainas. Infliacija ir biudžeto disbalansas bus kontroliuojamaskoordinuotos ekonominės ir bendros monetarinės politikos. Mažesniilgalaikių investicijų kaštai bei mažesnė palūkanų norma skatins rinkosskaidrumą bei investicijas į verslą, padidins kapitalo grąžą. Taip pat bus ir geopolitinės naudos: Europa pagaliau įgysmonetarinę ir finansinę įtaką, proporcingą jos ekonominei svarbai, ir todėlEuropos politika bus labiau nepriklausoma. Euro zona bus stabilitarptautinės valiutos atžvilgiu. Žinoma, perėjimas prie vieningos valiutos turi ir keletątrūkumų: • padidėjusi konkurencija ne vienai įmonei gali reikšti bankrotą ar būtinybę susijungti. Dėl to gali būti prarasta daug darbo vietų; • didelės išlaidos dėl valiutų keitimo, kurių didžioji dalis teks EVS šalių verslo subjektams. Įmonės, finansų investicijos turės pritaikyti naujai valiutai įvairią įrangą (pardavimo automatus, grynųjų pinigų išdavimo įrengimus, kasos aparatus, kompiuterinės apskaitos programas ir pan.); • sumažės finansų institucijų gaunamos pajamos keičiant valiutą, komisiniai už ateities sandorius, bankai neteks savo šalies rinkos pranašumų dėl nacionalinės valiutos; • bankų, esančių už konkrečių šalių sienų, konsolidacijos priežiūros padariniai. Bankų veiklos plėtra ne tik komplikuos priežiūros organų darbą, betdaugiau dėmesio reikės skirti ir jų priežiūrai organizuoti visos Europosmastu. Priežiūra bus sudėtingesnė, nes bankai vis plačiau veiks už šalies,prižiūrinčios atitinkamą kredito įstaigą, ribų. Norint, kad euras taptųdominuojančia valiuta pasaulyje, būtina užtikrinti jo stabilumą. Taigi bendros valiutos įvedimas turi ne tik savų privalumų, bet irtrūkumų. Tačiau galima prognozuoti, kad neigiamos euro įvedimo pasekmėsbus laikinas ir daugiausia pasireikš tik kelis pirmuosius metus, kol euroįvedimas bus visiškai įgyvendintas. Vėliau turėtų labiau išryškėtiteigiamos tendencijos.
6.1. EURO ĮVEDIMO NAUDA LIETUVOJE
Iš dešimties naujų Europos Sąjungos narių penkios – Lietuva,Latvija, Estija, Kipras ir Malta – turi fiksuotus valiutų kursus. Taireiškia, kad šios šalys praktiškai jau yra praradusios savopinigų sistemos savarankiškumą ir viena koja jau įžengė į euro zoną,kadangi jų valiutos, tarp kurių ir Lietuvos litas, yra susietos su euru.Tačiau, praktiškai praradus veiksmingas pinigų politikos priemones, visosvieningos valiutos įvedimo naudos šios šalys dar negauna. Šį faktą galimatraktuoti kaip vieną iš rimčiausių argumentų už galimą kuo greitesnį euroįvedimą Lietuvoje. Nežiūrint į tai, jog euro įvedimas ateityje eliminuotų netteorinę galimybę vykdyti šalies pinigų politiką ir susilpnintų galimybękontroliuoti pinigų bazę, Lietuvos ekonomikai, verslui ir visuomenei euroįvedimas galėtų būtų labai naudingas. Kapitalo rinkos pilna integracijašaliai yra labai svarbi keliais aspektais: • šalies ekonomika tampa ne tokia jautri valiutos svyravimams; • sumažėja finansinio nestabilumo ir valiutos kursų svyravimų rizika, kuri dažnai gali atsirasti mažose rinkose; • geresnės tampa papildomų kapitalo šaltinių mobilizavimo perspektyvos; • išnyksta lito ir euro konvertavimo bei labai sumažėja pinigų pervedimo išlaidos (labai preliminariais paskaičiavimais tai leistų Lietuvos verslo įmonėms susitaupyti 250-500 mln. Lt); • išnyksta lito devalvavimo rizikos premija ir sumažėja skolinimosi palūkanos. Remiantis dabartinių euro zonos narių patirtimi grynųjų eurųįvedimas 2002 m. vidutinę infliaciją euro zonoje padidino tik 0,1-0,3% irbuvo tik trumpalaikiu kainas didinančiu veiksniu. Tuo tarpu ilguojulaikotarpiu euro įvedimo poveikis, didinęs infliaciją, greitai išnyko irtapo ilgalaikiu kainas mažinančiu veiksniu dėl grynosios valiutos keitimosąnaudų panaikinimo ir didesnio kainų skaidrumo. Dar vienas argumentas už vieningos Europos valiutos įvedimą 2006-2007 m. yra dabartinis šalies ekonominis augimas. Įsiliejimas į euro zonądėl augančių prekybos ir investicijų srautų turėtų gerokai paspartintiekonomikos plėtrą, o tai leistų sėkmingai įveikti galimas komplikacijas,kurios galėtų pasireikšti trumpuoju laikotarpiu iš karto po Lietuvos pinigųrinkos transformacijų, susijusių su euro įvedimu. Tarptautinio valiutosfondo tyrimo duomenimis, euro įvedimas Vidurio ir Rytų Europos šalysegalėtų padidinti šių šalių BVP vidutiniškai 20-25%. Taigi, Lietuva prisirišusi litą prie euro moka visą buvimovieningos valiutos erdvėje kainą, tačiau negauna vieningos valiutosteikiamos naudos. Norint minimizuoti šiuos kaštus, eurą šaliai reikiaįsivesti kuo greičiau.
7. EURO SIMBOLIS, MONETOS IR BANKNOTAI
Simbolis “€” buvo pristatytas Europos Komisijos kuriant vieningosvaliutos sistemą. Dizainas turėjo tenkinti tris paprastus kriterijus: – gerai atpažįstamas Europos simbolis; – lengvai parašomas ranka; – estetiško dizaino. Buvo pasiūlyta trisdešimt dizaino variantų. Iš jų dešimt buvokokybiškai įvertinti visuomenės. Tyrimo metu buvo atrinkti du dizainovariantai. Tarybos prezidentas Jacques Santer ir už eurą atsakingas EuroposKomisijos atstovas Yves-Thibault de Silguy išrinko galutinį variantą, kurispateiktas 1 priede. ES valiutos euro dizainas kilęs iš graikų raidės epsilon,atsižvelgiant į Europos civilizacijos ištakas bei pirmąją žodžio “Europa”raidę. Lygiagrečios linijos simbolizuoja euro stabilumą. Euro ženklas yralengvai atpažįstamas ir manoma, kad per kelerius metus jis taps toks patpopuliarus, kaip dolerio ženklas ($). Euro ženklas yra labai patogus irrandamas kiekvieno naujo kompiuterio ar rašomosios mašinėlės klaviatūroje.Oficialus euro sutrumpinimas yra “EUR”. Jis buvo užregistruotasNacionalinėje Standartų Organizacijoje (ISO) ir bus naudojamas verslo,finansiniais bei komerciniais tikslais, kaip “FRF” (Prancūzijos frankas),“DEM” (Vokietijos markė), “GBP” (svaras sterlingas) ir “BEF” (Belgijosfrankas) ir t.t. Kiekviena euro zonai priklausanti šalis turi teisę sukurtivadinamąją nacionalinę eurų monetų pusę (reversą). Šiuo metu rinkoje yra 12skirtingų eurų monetų variantų – tiek, kiek euro zonai priklauso šalių.Visose 12 euro zonos šalių cirkuliuoja skirtingos aštuonios euro monetos.Tuo tarpu eurų monetų bendroji pusė (aversas) visose šalyse yra vienoda. .Šioje pusėje pavaizduotos Europos žemėlapio variacijas. Europietiškos pusėsdizainai buvo atrinkti pagal Europos Komisijos paskelbtą konkursą irpatvirtinti šalių narių ministrų. Europietišką monetų pusę sukūrė Luc Luycxiš Royal Belgian Mint ir pavaizdavo Europos Sąjungos žemėlapį paraleliųlinijų, jungiančių 12 Europos Sąjungos vėliavos žvaigždžių, fone. 1, 2 ir 5centų monetos vaizduoja Europos vietą pasaulyje, o 10, 20 ir 50 centųmonetos simbolizuoja Europą kaip atskirų tautų grupę. Vieninga Europa besienų pavaizduota 1ir 2 eurų monetose. 2001 m. sausio 1 d. dvylikoje ES valstybių narių buvo pradėtinaudoti skirtingi septyni euro banknotai. 1996 metais Europos MonetarinioInstituto Taryba (EMI), ECB pirmtakė, paskelbė konkursą euro banknotųdizainui sukurti. Nacionaliniai centriniai bankai atrinko dizainerius, kadšie pateiktų septynių banknotų eskizų seriją, panaudodami vieną ar abipaskelbtas temas: “Europos amžiai ir stiliai” bei abstrakčią modernią temą.Vėliau tais pačiais metais žymių marketingo, dizaino bei meno istorijosspecialistų grupė atrinko penkis geriausius dizainus dviejose kategorijose.Europoje buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie šiuos dizainus.1996 metų gruodžio mėnesį Dubline Europos Taryba išrinko populiariausiąRobert Kalina iš Oesterreichische Nationalbank dizainą, kuris pagrįstastema “Europos amžiai ir stiliai”. Jo tema atspindi septynis svarbiusarchitektūros periodus Europos kultūrinėje istorijoje.
Euro įvedimo tvarkaraštis pateikiamas 3 lentelėje.
3 lentelė Euro įvedimo tvarkaraštis|Laikotarpis |Veiksmai |Atsakomybė ||Iki 1997 |Euras įstatymiškai patvirtinamas |Komisija pateikia ||metų |kaip valiuta; |siūlymą priimti Tarybai;||birželio 30 | | ||d. | | || |Susitarimas dėl stabilumo ir |Komisija pateikia || |augimo; |siūlymą priimti Tarybai;|| |Valiutos Keitimo Kurso Mechanizmas |Europos Monetarinis || |II; |Institutas pateikia || | |siūlymą priimti Tarybai;|| |Ateities monetarinės politikos |EMI || |priemonių planas; | || |Euro monetų dizainas. |Komisija pateikia || | |siūlymą priimti Europos || | |Tarybai. ||1998 metų |Spendimas dėl šalių narių |Europos Taryba; ||pavasaris |dalyvavimo; | || |Sprendimas pritaikytas |Ekonomikos ir Finansų || |atsižvelgiant į tai, ar šalyse |Ministrų Taryba || |narėse yra / nėra didelis viešas |(ECOFIN); || |deficitas (104. 12) ir pateikiamos | || |rekomendacijos dėl euro pritaikymo | || |šalims, kurios atitinka nustatytas | || |sąlygas; | || |Ypatinga Europos Parlamento sesija |Europos Parlamentas; || |pagal ECOFIN rekomendaciją; | || |Sprendimas dėl šalių narių |Valstybių ir vyriausybių|| |dalyvavimo nuo euro įvedimo |vadovai; || |pradžios. Išlikusių praktinių etapų| || |pritaikymas euro įvedimui; | || |Nustatomi valiutų kursai; | || |rekomenduoti Europos Centrinio | || |Banko (ECB) prezidento bei | || |Vykdomosios Tarybos. Juos po | || |konsultacijų su Parlamentu bei EMI | || |gegužės mėnesio pabaigoje nustato | || |valstybių ir vyriausybių vadovai; | || |Suderinami įstatymai; euras |Ekonomikos ir Finansų || |nustatomas vieninga valiuta šalims |Ministrų Taryba (ECOFIN)|| |narėms (109 nuostata, 4); 106.6 | || |straipsnyje numatomos monetų | || |techninės specifikacijos ir su ECB | || |veikla susiję įstatymai. | ||1998 metai |Įkurtas Europos Centrinis Bankas |Taryba (tik EMU || |bei paskirta vykdančioji Taryba; |priklausančios šalys); || |Pradėta eurobanknotų ir monetų |Taryba ir šalys narės; || |gamyba; | || |Reikalingų antrinių įstatymų |Komisija siūlo, Taryba || |suderinimas. |sprendžia. ||1999 metų |Yra nustatomas fiksuotas valiutos | ||sausio 1 |keitimo kursas bei įsigalioja | ||diena |įvairūs įstatymai, susiję su euru; | || |Apibrėžiama ir vykdoma vieninga |Europos Centrinių Bankų || |euro monetarinė politika; |Sistema (ESCB); || |Pradedamos vykdyti užsienio biržų |Europos Centrinių Bankų || |operacijos eurais; |Sistema (ESCB); || |Nauja vieša skola išreiškiama |Šalys narės, Europos || |eurais. |Investicijų Bankas, || | |Komisija ||1999 metų |Bankų ir finansų sektoriaus | ||sausio 1 |perorientavimas į eurą; | ||diena-2002 | | ||metų sausio | | ||1 diena | | || |Pagalba visai ekonomikai teisingai |Komisija ir šalys narės || |persiorientuojant. | ||2002 metų |Pradeda cirkuliuoti euro banknotai;|Europos Centrinių Bankų ||sausio 1 | |Sistema (ESCB); ||diena | | || |Pradeda cirkuliuoti euro monetos; |Šalys narės; || |Užbaigiamas perėjimas prie euro |Šalys narės. || |viešajame valdyme | ||2002 metų |Atsisakoma nacionalinių banknotų ir|Šalys narės; ||liepos |monetų. |Europos Centrinių Bankų ||mėnesio 1 | |Sistema (ESCB). ||diena | | |
7.1. Lietuviški eurO BANKNOTAI IR MONETOS
Lietuvos herbas po kelerių metų bus pažįstamas visiems ESgyventojams – jo atvaizdas atsidurs jų piniginėse. Iškart po to, kai litus pakeis bendra ES valiuta – eurai,apyvartoje pasirodys Lietuvoje kaldintos euro centų monetos. Mūsų šalyjekaldintus eurus puoš Vytis bei užrašas „Lietuva“. Eurus Lietuvoje planuojama pradėti kaldinti kitais metais.Gipsinius eurų monetų modelius Lietuvos bankui pateikė 14 autorių arba jųgrupių. Konkurso dalyviams buvo keliami reikalavimai, kad monetose būtinaibūtų modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai „Lietuva“ bei„2007“. Be to, ant monetų turi būti ES simbolis – dvylika žvaigždučių.Lietuvoje bus kaldinamos 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų bei 1 ir 2 eurųmonetos. Popieriniai eurai bus gaminami užsienyje. Lietuva turės pati pasigaminti visas monetas, kurių prireiksšalies rinkai., negalutiniais duomenimis, prireiks 200 mln. monetųvienetų.. Planuojama, kad nukaldinti visas Lietuvai reikalingas monetasprireiks vienerių metų. Tačiau apyvartoje atsiras tik tada, kai busnuspręsta atsisakyti litų. ES šalių ambasadoriai sutarė, kad euras monetose, banknotuose, ESKonstitucijos sutartyje bus vadinamas bendruoju terminu „euro“. Tačiaunacionaliniuose teisės aktuose Lietuva ES valiutos pavadinimą galės rašytiir lietuviškai – „euras“.
IŠVADOS
Europiečiams reikėjo dviejų pasaulinių karų, kad būtų pradėtaieškoti naujų Europos valstybių vienybės formų. Nenorėdamos kartoti poPirmojo pasaulinio karo padarytų klaidų, demokratinės Europos vyriausybėsieškojo vienijimosi būdų ir pasirinko politinę, ekonominę ir finansinęintegraciją. Ši integracija vyko įvairiomis formomis ir perėjo keletąlaipsniškos plėtotės etapų. 1979 m. Sukurta Europos pinigų sistema – ekiu. 1993 m., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, padėti konstituciniaiEuropos Sąjungos (ES) pamatai, ir jai priklausančios valstybės negrįžtamaipasuko tiek politinės, tiek ekonominės ir valiutų sąjungos linkme. 1999 m. sausio 1 d. Europos valiutos vienetas ECU buvoperskaičiuotas į eurą santykiu 1:1 ir vienuolikoje Europos Sąjungosvalstybių, kurios dalyvavo trečiajame Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS)etape, atsiskaitymams negrynaisiais pinigais buvo įvesta bendra valiuta –euras. 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje ES šalių (prie minėtų 11 EPS šaliųprisijungus ir Graikijai) į apyvartą buvo išleisti euro banknotai irmonetos. Nuo 2002 m. kovo 1 d. euras tapo vienintele teisėta mokėjimopriemone euro zonos valstybėse. Lietuva sėkmingai vykdo makroekonominius ir finansiniusreikalavimus, nustatytus eurą įsivesti norinčioms šalims, ir turipakankamai laiko padaryti būtinus teisės aktų pakeitimus, reikalingus litąpakeisti euru. Todėl Lietuva turi realias galimybes 2006 metų pabaigoje –2007 metų pradžioje litą pakeisti euru. Bendroji valiuta, kaip esminis žingsnis Europos integracijosprocese, kasdieniniame gyvenime mums suteikia daug privalumų, be to,prisidės prie klestėjimo ir stabilumo stiprinimo pasaulyje kurio taipšiandien reikia ir ateityje reikės Europai.
Įvedus eurą, visiškai išnyks bet kokia nacionalinės valiutos ireuro kurso kitimo rizika, o Lietuvos finansų rinka taps bendros euro zonosfinansų rinkos dalimi. Dėl to, atsiskaitant su pagrindiniais prekybospartneriais Europoje, nebus pinigų keitimo, sumažės skolinimosi irpervedimo išlaidos, bus skatinamos investicijos ir prekybos ryšiai. Kadangivisi pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai naudos eurą, bus sudarytosgeresnės sąlygos kainoms palyginti, o tai savo ruožtu skatins sveikąkonkurenciją, išnyks kainų svyravimas, kurį lemia valiutų kursų pokyčiai.Šie ir daugelis kitų veiksnių turėtų spartinti Lietuvos ūkio augimą, naujųdarbo vietų kūrimą, o kartu – ir gerovės kilimą iki ES lygio. Lietuva prisirišusi litą prie euro moka visą buvimo vieningosvaliutos erdvėje kainą, tačiau negauna vieningos valiutos teikiamos naudos.Norint minimizuoti šiuos kaštus, eurą šaliai reikia įsivesti kuo greičiau.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Euras – Europos sąjungos valiuta: klausimai ir atsakymai: V.: EuroposKomisijos delegacija Lietuvoje, 1999.2. Kelias į pinigų sąjungą / Parengė S. Kruopas. V.: LBDFI,1999.3. Lietuvos banko pinigų politika Europos ekonominės ir pinigų sąjungoskontekste“ Lietuvos banko valdybos pirmininko RĖ. Šarkino kalbatarptautinėje konferencijoje „Euro galimybės ir užduotys Lietuvoje“. V.1999 m. gruodžio 3 d.//Pinigų studijos. Lietuvos bankas, 1999; Nr. 4. 4. Starkevičiūtė M. „Jūsų verslas ir euras“, Vilnius: Leidykla „Grinda“,2000.5. „Ką daryti su svajone?, VŽ Nr. 77, Verslo klasė Nr. 5 (8 pusl.). 2004m. balandžio 23 d.6. „Bendra Europos Sąjungos valiuta – su lietuviškais ženklais“. Lietuvosrytas / 2004 m. spalio 13 d., Nr. 238.7. http://www.eudel.lt/lt/euras/banknotai.htm8. http://www.eudel.lt/lt/euras/9. http://www.euroverslas.lt/?124806330110. http://www.epp-ed.org/Policies/pkeynotes/docs/lt/46-LT.doc.11. http://www.news.lt/Upload/200407/euras_final.doc12. http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20030716/3-2.html13. http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=525390314. http://www.ecb.int/ecb/enlargement/html/faqenlarge.lt.html15. http://www.sampo.lt/bankas/?id=9616. http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2004-07-01&pried=2004-06-30&id=108731967517. http://www.eudel.lt/lt/euras/banknotai.htm18. http://europa.eu.int/abc/12lessons/index7_lt.htm19. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/02/02eur.html20. http://www.euro.lt/evn/showarchive.php3?ArticleID=254&Cat=321. http://www.ecb.int/bc/intro/html/index.lt.html22.http://www.ecb.int/ecb/enlargement/html/faqenlarge.lt.html#skipnavigation23. http://www.news.lt/Upload/200406/euras’birzelis’04_1.ppt24. http://europa.eu.int/abc/history/index_lt.htm#top
PRIEDAI
1 priedas
Euro zona. Dalyvaujančios šalys
[pic]
2 priedas
EURO SIMBOLIS
[pic]
3 priedas
EURO MONETOS
|[pic] |Skersmuo (mm): 25,75 || |Storis (mm): 2,20 ||2 eurai |Svoris (g): 8,50 || |Forma: apskrita. || |Spalva: išorinė dalis: balta; vidinė dalis: geltona || |Sudėtis: išorinė dalis: varis su nikeliu; vidinė dalis: trys || |sluoksniai: nikelis su žalvariu, nikelis, nikelis su žalvariu. || |Briauna: įspaustos raidės, smulkiai rantyta. ||[pic] |Skersmuo (mm): 23,25 || |Storis (mm): 2,33 ||1 euras |Svoris (g): 7,50 || |Forma: apskrita. || |Spalva: išorinė dalis: geltona; vidinė dalis: balta. || |Sudėtis: išorinė dalis: nikelis su žalvariu; vidinė dalis: trys|| |sluoksniai: varis su nikeliu, nikelis, varis su nikeliu. || |Briauna: protarpiais rantyta. ||[pic] |Skersmuo (mm): 24,25 || |Storis (mm): 2,38 ||50 centų |Svoris (g): 7,80 || |Forma: apskrita. || |Spalva: geltona. || |Sudėtis: vario lydinys (“Šiaurės auksas”) || |Briauna: figūrinė, smulkiai rantyta. ||[pic] |Skersmuo (mm): 22,25 || |Storis (mm): 2,14 ||20 centų |Svoris (g): 5,74 || |Forma: gėlės žiedo. || |Spalva: geltona. || |Sudėtis: vario lydinys (“Šiaurės auksas”) || |Briauna: lygi. ||[pic] |Skersmuo (mm): 19,75 || |Storis (mm): 1,93 ||10 centų |Svoris (g): 4,10 || |Forma: apskrita. || |Spalva: geltona. || |Sudėtis: vario lydinys (“Šiaurės auksas”) || |Briauna: figūrinė, smulkiai rantyta. ||[pic] |Skersmuo (mm): 21,25 || |Storis (mm): 1,67 ||5 centai |Svoris (g): 3,92 || |Forma: apskrita. || |Spalva: vario. || |Sudėtis: variu dengtas plienas. || |Briauna: glotni. ||[pic] |Skersmuo (mm): 18,75 || |Storis (mm): 1,67 ||2 centai |Svoris (g): 3,06 || |Forma: apskrita. || |Spalva: vario. || |Sudėtis: variu dengtas plienas. || |Briauna: glotni su grioveliu. ||[pic] |Skersmuo (mm): 16,25 || |Storis (mm): 1,67 ||1 centas |Svoris (g): 2,30 || |Forma: apskrita. ||