Užimtumo politika Lietuvos integracijos į ES kontekste

TURINYS

ĮVADAS 2
1. EUROPOS SĄJUNGOS UŽIMTUMO IR SOCIALINĖ POLITIKA 2
1.1. Pagrindiniai dokumentai 2
1.2. Europos užimtumo strategija 2
2. LIETUVOS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA IR JOS RYŠYS SU EUROPOS POLITIKOS UŽIMTUMO GAIRĖMIS 2
2.1. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas 2
2.2. Bendrasis aprėpties memorandumas 2
2.3. Kiti Lietuvos užimtumo politiką įtakojantys dokumentai 2
2.4. Darbo rinkos institucijos Lietuvoje 2
3. INTEGRACIJA Į ES – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVOS DARBO RINKAI 2
3.1.Vietinės užimtumo iniciatyvos 2
3.2. Laisvas asmenų judėjimas 2
4. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA UŽIMTUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMUI LIETUVOJE 2
4.1. Europos socialinis fondas ir Lietuvos darbo rinka 2
4.2. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje 2
IŠVADOS 2
LITERATŪRA 2ĮVADAS
Temos aktualumas. Užimtumo situacija yra tampriai susijusi su bendra ekonomikos būkle ir kiekvienas ekonominio mechanizmo sutrikimas sukelia attitinkamą užimtumo situacijos pasikeitimą. Todėl visos rinkos ekonomikos šalys turi priemonių, padedančių sušvelninti ekonominių ūkio sutrikimų socialines pasekmes. Priemonių visuma, naudojamų darbo rinkos reguliavimui, sudaro valstybės užimtumo politiką. Šios priemonės – tai tiesioginis ir netiesioginis valstybės poveikis darbo rinkos mechanizmo funkcionavimui [1,5].
Kaip rodo išsivysčiusių šalių patirtis, darbo rinkos (užimtumo) politikos formavimas yra labai sudėtingas ir prieštaringas procesas. Pagrindinė priežastis – dvejopas darbo pobūdis: darbas, kaip ekonominė kategorija, ir darbas, kaip socialinė kategorija. Užimtumo politikoje tai reiškia, kad vienos arba kitos priemonės gali būūti efektyvios ekonominiu požiūriu, bet nepriimtinos socialiniu ir atvirkščiai [10].
Valstybės vaidmuo darbo rinkoje pasireiškia dviem aspektais:
1) “pasyvus”, t.y. finansinės priemonės, siekiančios sušvelninti pajamų praradimą (dėl darbo praradimo);
2) ”aktyvus”, t.y. priemonės , siekiančios sumažinti nedirbančių piliečių skaičių [1,8].
Pasyvi valstybės užimtumo politika. Šiuo metu įvairios ša

alys naudoja įvairias finansines pagalbos priemones bedarbiams formas. Pagrindinės jų – bedarbio pašalpos. Šalia jų dar yra pašalpos iš socialinės rūpybos fondų, vienkartinės išmokos atleidžiamiems iš darbo, o kai kuriose šalyse – profsąjunginės kasos arba privatus draudimas nuo nedarbo [1,8].
Aktyvi valstybės užimtumo politika. Aktyvi politika – tai panaudojimas įvairių ekonominių ir organizacinių priemonių, leidžiančių sumažinti nedarbo mastą. Jos veikia:
1) darbo jėgos paklausos padidėjimą;
2) darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo tobulinimą ( įdarbinimo įstaigų, permokymo centrų ir pan.).
Aktyvios politikos priemonės dažniausiai skirstomos:
a) makroekonomines, t.y. bendros ūkio stabilizavimo priemonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gerina situaciją darbo rinkoje;
b) ”specialios” užimtumo politikos priemonės.
Makroekonominių priemonių pagalba valstybė stengiasi didinti paklausą darbo jėgai ir tuo pačiu mažinti nedarbą. Tam yra atliekama eilė priemonių:
1) mažinami mokesčiai;
2) didinami biudžetiniai užsakymai;
3) mažinamos palūkanų normos;
4) didinama pinigų emisija [1,9].
“Specialios” prriemonės daugiausiai nukreiptos struktūrinio nedarbo mažinimui. Pagrindinės iš jų būtų:
1) įvairios atskirų darbuotojų grupių darbo užmokesčio subsidijos;
2) suaugusiųjų permokymo sistemos vystymosi bei permokymo programų finansavimas;
3) socialiai naudingų (viešųjų) darbų organizavimas;
4) įdarbinimo tinklo plėtimas bei jo informacinio aprūpinimo tobulinimas [1,9].
Kadangi ES užimtumo pokyčių tendencijos turi įtaką bendriems užimtumo pasikeitimams Europoje, darbe pateikiama informacija apie Lietuvos užimtumo politiką integracijos į Europos Sąjungą kontekste.

Darbo objektas. Lietuvos užimtumo politika.
Darbo tikslas. Apibrėžti ir apibūdinti Lietuvos užimtumo politikos kryptis Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti Europs Sąjungos užimtumo st

trategiją.
2. Ištirti Lietuvos užimtumo politikos atitikimą Europos Sąjungos užimtumo politikai, pagrindinėms gairėms.
3. Aptarti Europos Sąjungos socialinio fondo finansavimo pagrindinius prioritetus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros, įstatymų, internetinių šaltinių analizė, sisteminimas, apibendrinimas.1. EUROPOS SĄJUNGOS UŽIMTUMO IR SOCIALINĖ POLITIKA
1.1. Pagrindiniai dokumentai
Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI a. pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, jog norint išspręsti ES darbo rinkoje egzistuojančias problemas, neužtenka tik užtikrinti ekonomikos augimą [10,107].
Bendros socialinės politikos nuostatos socialinės politikos srityje buvo išreikštos Suvestiniame Europos Akte ( 1986 m.). Tolesnis žingsnis, plėtojant socialinės politikos nuostatų derinimą bei veiklos šioje srityje koordinavimą buvo 1989 m. priimta Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, bet joje įtvirtinti tik pagrindiniai socialiniai politikos siekiai ir nėra numatytos konkrečios prievolės [10,106].
Svarbūs ES žingsniai sprendžiant užimtumo ir nedarbo problemas žengti 1997 metais Amsterdame įvykusiame ES valstybių vadovų susitikime. EB sutartis papildyta užimtumo skyriumi, kuris numato suformuoti ir įgyvendinti bendrą Europos užimtumo strategiją. Vienas reikšmingiausių Amsterdamo susitikimo rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES lygiu glaudžiai susieta ekonominė politika ir užimtumo politika, siekiant sukurti darbo vietų ir įgyvendinti užimtumo didinimo tikslus. Užimtumo problema suvokiama kaip bendra ES valstybių interesų sritis, ir nors kiekviena ES valstybė atsako už jos vykdomą politiką, bet ta politika turi atitikti bendrą Europos st
trategiją ir būti koordinuojama pagal kasmet Europos Tarybos nustatomas užimtumo gaires [7].
Planuojant ir numatant ES užimtumo ir socialinės politikos plėtros kryptis ir priemones ateityje ypač svarbi buvo 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija. Ji nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategija apibūdinama nurodant jos pagrindinį tikslą – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda” [8].
Europos Sąjungos užimtumo ir socialine politika siekiama skatinti visuotinę tinkamą gyvenimo kokybę ir reikiamą gyvenimo lygmenį, užtikrinant galimybę gyventi aktyvioje integruotoje ir sveikoje visuomenėje. ES nesiima viena pati formuoti Europos užimtumo ir socialinės politikos ir nėra viena pati už tai atsakinga. Už socialinės politikos formavimą visų pirma atsako pačios valstybės narės. ES imasi tik tų klausimų, kuriuos prasmingiau spręsti ES lygmeniu. Sritys, kuriuose turi būti vystomas glaudus valstybių bedradarbiavimas buvo numatytos šios: užimtumas, darbo teisė ir darbo sąlygos, profesinis mokymas ir tobulinimas, socialinė apsauga, apsauga nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų, darbo higiena ir teisė į susivienijimus bei kolektyvines derybas [12].1.2. Europos užimtumo strategija
Pagrindinis Europos užimtumo strategijos tikslas – visiškas užimtumas, ku
uris didintų žinių ekonomikos konkurencingumą, stiprintų socialinę sanglaudą ir lengvintų tvarią plėtrą. ES valstybės narės siekia užimtumo strategijos tikslų per nacionalines užimtumo programas. Atviro koordinavimo procese Europos Taryba kasmet tikslina užimtumo gaires. Šių gairių pagrindu valstybės narės papildo savo metinius nacionalinius užimtumo veiksmų planus, nurodydamos, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis arba programomis įgyvendins užimtumo gaires [12].
Iki 2002 metų buvo numatytos 4 užimtumo gairių kryptys:
1. Užimtumo gebėjimai.
2. Verslininkystė.
3. Prisitaikymas.
4. Lygios moterų ir vyrų galimybės.

2003 m. birželio mėnesį patvirtinta Europos Sąjungos užimtumo strategija 2003-2006 metams, kuri vadinasi “Visiško užimtumo ir geresnio darbo visiems strategija” [7]. Ji remiasi trimis pagrindiniais tikslais:
– siekti visiško užimtumo dididant užimtumo lygį;
– gerinti užimtumo kokybę ir darbo našumą;
– kuo daugiau žmonių įtraukti į darbo rinką.
Siekiant šių tikslų užimtumo politika bus orientuojama:
– į aktyvias ir prevencines nedarbo mažinimo priemones, taikomas bedarbiams ir pasyviems asmenims;
– finansinėmis priemonėmis skatinti perėjimą iš nelegalaus darbo į legalų;
– kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti verslumą;
– didinti darbo pasiūlą ir aktyvumą darbo rinkoje visų asmenų grupių ir kuo ilgiau išlaikyti asmenis aktyviais darbo rinkoje;
– užtikrinti lankstumo ir saugumo darbo rinkoje balansą vykstant pokyčiams rinkoje ir prisitaikant prie jų;
– vystyti žmogiškąjį kapitalą investuojant į žinias ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant skatinti mobilumą rinkoje, kad užtikrinti pasiūlos ir paklausos derinimą, užimtumo gebėjimų didinimą, darbo našumą, prisitaikomumą prie pokyčių;
– siekti lyčių lygybės;
– remti darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų integravimą ir kovoti su jų dikriminavimu;
– mažinti regioninius užimtumo lygio skirtumus.
Vykdoma politika siekia tokių Europos Sąjungos vidurkių:
– bendras užimtumo lygis – 67 proc. turi būti pasiektas 2005 metais, 70 proc. – 2010 metais;
– moterų užimtumo lygis – 57 proc. 2005 metais, 60 proc. – 2010 metais;
– vyresnio amžiaus darbuotojų ( nuo 55 iki 64 metų ) užimtumo lygis – 50 proc. – 2010 metais.
Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Geresnė darbo kokybės yra glaudžiai susijusi su konkurencinga ir žiniomis paremta ekonomika. To reikia siekti bendromis visų dalyvių pastangomis, ypač remiantis socialiniu dialogu. Kokybė yra susijusi ir su darbo vietos charakteristikomis, ir su platesne darbo rinka. Ji apima vidinę darbo kokybę, įgūdžius, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kilimą tarnyboje, lyčių lygybę, darbuotojų sveikatą ir saugą, lankstumą ir saugumą, įtraukimą ir darbo rinkos prieinamumą, darbo organizavimą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą, įvairovę ir diskriminacijos nebuvimą, bendrą darbinę veiklą. Užimtumo lygį reikia kelti kartu su darbo našumu [8].
Socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimas. Užimtumas yra svarbiausia priemonė socialiniam įtraukimui pasiekti. Vykdomos kartu su atviru koordinavimo socialinio įtraukimo įtraukimo srityje metodu, užimtumo politika turėtų palengvinti įsidarbinimą, skatindamos kokybiško užimtumo prieinamumą visoms moterims ir vyrams, kurie gali dirbti; kovodamos su diskriminacija darbo rinkoje ir neleisdamos išstumti žmones iš darbo rinkos.
Ekonominė ir socialinė sanglauda turi būti skatinama mažinant regioninius užimtumo ir nedarbo skirtumus, kovojant su užimtumo problemomis atskirtose Europos Sąjungos teritorijose ir remiant ekonominį ir socialinį restruktūrizavimą [8].
Strategijoje akcentuojamas geras ES užimtumo strategijos valdymas ir gera partnerystė. Darbo rinkos institucijų, darbo biržų veikla turės būti modernizuota ir jų vaidmuo rinkoje sustiprintas. Vadovaujantis šiais pagrindiniais reikalavimais valstybės narės turėjo parengti konkrečius veiksmus strategijos tiks.lams pasiekti [8]. Pagal nustatytus rodiklius Europos Komisija kiekvienais metais parengia Bendrąją užimtumo ataskaitą, kurioje vertina šalių narių pažangą įgyvendinant Europos Sąjungos užimtumo strategiją.

ES Užimtumo ir socialinių reikalų direktorato parengtoje 2004 m. Užimtumo Europoje ataskaitoje pažymima, jog užimtumas Europoje, lėtėjęs nuo 2001 m. pirmos pusės, 2002 m. paskutinį ketvirtį visai sustojo, o 2003 m. užimtumo rodikliai pradėjo didėti. Per visus metus užimtumo augimas bevei nepakito ir siekė 0,2 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 91 proc. (2002 m. – 8,8 proc.). Kaip minima ataskaitoje, 2003 m . užimtumo padėtis pablogėjo Čekijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Švedijoje. Tačiau konstatuojama, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje užimtumas augo daugiau nei 1 proc. Ataskaitoje daroma prielaida, jog darbo rinkos rodikliams įtakos turėjo ekonomikos augimo lėtėjimas Europoje [11].
Valstybės narės vykdo savo užimtumo politiką, siekdamos įgyvendinti tikslus ir prioritetus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas geram užimtumo politikos valdymui užtikrinti. Be užimtumo gairių valstybės narės turi visiškai įgyvendnti Bendrąsias ekonominės politikos gaires ir užtikrinti, kad šie du įrankiai veiktų darniai.2. LIETUVOS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA IR JOS RYŠYS SU EUROPOS POLITIKOS UŽIMTUMO GAIRĖMIS
2.1. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas
Lietuva vykdydama gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politiką, deriną ją su Europos sąjungos veiksmais šioje srityje. Pagal įstojimo į ES partnerystės nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu 2002 metų vasario 12 d. pasirašė Bendrojo Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą, pagal kurį buvo numatyta nuolat vykdyti situacijos darbo rinkoje bei užimtumo politikos analizę ir vertinimą. Šios analizės tikslas – išnagrinėti, kiek Lietuva pažengė pertvarkydama užimtumo sistemą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europos užimtumo strategijos nuostatas [3].
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente išdėstytos opiausios užimtumo problemos, kurios visų pirma susijusios su būtinybe pripažinti, kad darbo rinka turi atspindėti dinamiškos rinkos ekonomikos – bendros rinkos dalies poreikius, o darbo jėga turi būti mobili, gebanti prisitaikyti ir kvalifikuota. Be to, turi būti suformuota tam tikra politika ir įsteigtos institucijos, padedančios plėtoti lanksčią darbo rinką. Tai apima ir poreikį ugdyti į ateitį orientuotą požiūrį į pramonės restruktūrizavimą, siekiant prisitaikyti prie žinių ekonomikos ir spręsti demografines problemas [3].
Šiame dokumente pateikta darbo rinkos, darbo užmokesčio, mokesčių, žmogiškųjų išteklių plėtros, lygių galimybių analizė, apibrėžtos prioritetinės sritys, kuriose būtina pažanga ir kurias būtina nuolat stebėti atsižvelgiant į užimtumo politikos peržiūros nuostatas:
– siekti sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą, rūpintis, kad mažėtų palikusiųjų vidurinę mokyklą, didinti profesinio mokymo prieinamumą, gerinti jo kokybę, didinti svarbą sukurti ir įgyvendinti nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją;
– skatinti darbuotojams palankius darbo užmokesčio pokyčius, šiuo tikslu remti kolektyvinio susitarimo sistemą, atsižvelgti į diferencijuoto minimalaus atlyginimo poreikį, ypač jaunimui;
– reformuoti bedarbio pašalpų ir socialinės paramos bedarbiams skyrimą – didinti jų aprėptį, šalinti neskatinančius ieškoti darbo veiksnius ir raginti aktyviai ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų;
– parengti priemones įdarbinimo tarnybai reformuoti, taip pat jos ištekliams didinti, kad ji galėtų aktyviau prisidėti prie bedarbių integravimo;
– plėtoti aktyvias darbo rinkos programas – taikyti mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones, šiuo tikslu mažinti laikinojo įdarbinimo programų [3].
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie Europos užimtumo politikos koordinavimo. Tai vienas iš pagrindinių strateginių užimtumo politikos dokumentų, nustatantis tuos užimtumo ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetus, kurie įgyvendinami ir bus įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo investicijas [3].2.2. Bendrasis aprėpties memorandumas
Pastarųjų metų ES veiklos prioritetas – kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Europos Komisija ir Lietuvos Respublika 2003 m. gruodžio 18 d. pasirašė Bendrąjį aprėpties memorandumą [5].
Bendrojo aprėpties memorandumo parengimas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie socialinės aprėpties veiklos, taikant atvirąjį metodą ir derinant socialinius ES tikslus su nacionaline politika.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – valstybės institucijų kompetencijos stiprinimas ir kitų suinteresuotų šalių, aktyviai kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, telkimas. Dokumente įvertintas skurdo ir socialinės atskirties lygis, nurodytos pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties problemos, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę šalies būklę. Memorandume numatyti svarbiausieji neatidėliotini ir ilgalaikiai uždaviniai, susiję su socialine atskirtimi. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui įgyvendinant tam tikras priemones, padedančias gauti stabilų ir gerą darbą, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos skatinimui, atskirties darbe prevencijai. Numatytos galimybės pasinaudoti ištekliais, teisėmis, prekėmis ir paslaugomis. Numatyta socialinė apsauga, skirta skurdui mažinti, nurodytos minimalios pajamos, skurdo paplitimas įvairiose socialinėse grupėse, aktualūs kovai su skurdu švietimo, sveikatos apsaugos ir būsto klausimai. Pateikta trumpa skurdo mažinimo politikos prioritetų apžvalga [5].
Dokumente taip pat aptarti viešųjų institucijų telkimo ir jų veiklos koordinavimo visais lygiais, socialinių paslaugų teikimo, socialinio dialogo ir partnerystės, bendros socialinės atsakomybės, izoliuotų asmenų dalyvavimo ir saviraiškos klausimai. Lyčių lygybe pagrįsti praktiškai visi numatomi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai.2.3. Kiti Lietuvos užimtumo politiką įtakojantys dokumentai
2001 metais pradėta įgyvendinti “ Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa” taip pat įnešė svarų indėlį priderinant nacionalinė užimtumo politiką prie ES užimtumo politikos struktūros ir tikslų. Šios programos vienas iš pagrindinių tikslų – didinti užimtumą ir mažinti skurdą, prioritetai – investicijos į žmogų, spartesnis informacinės ir žinių visuomenės kūrimas, mokslo ir technologijų plėtra [6].
Siekdama šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numačiusi daugiau dėmesio skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai, skatinti investicijas, labiau remti regionų verslą, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti profesinį ir darbo rinkos mokymą, profesini orientavimą, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus asmenims, moterims, įvairioms rizikos grupėms, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtį ir derinti juos su mokymu, didinti darbdavių ir darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių. Darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, socialinės partnerystės plėtra – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ir darbo politikos prioritetai [6].
Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos situacijos ypatumas tas, kad Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos teisinės užimtumo garantijos tam tikroms gyventojų grupėms – asmenims iki 18 metų; moterims (ir vienišiems tėvams), auginantiems vaikus iki 14 metų; asmenims, kuriems liko mažiau nei 5 metai iki pensijos; ką tik išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims ir neįgaliesiems. Be to, numatyta nustatyti teisiškai taikomas šių kategorijų asmenų įdarbinimo privačiame sektoriuje kvotas [14].
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikia įgyvendinti Europos Bendrijų steigimo sutarties VIII skyriuje “Užimtumas” numatytus įsipareigojimus dėl bendros užimtumo politikos koordinavimo. Šios sutarties skyriaus 128 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis narė privalo pateikti Tarybai ir Komsijai metinį pranešimą apie pagrindines priemones, kurios laikantis ES nustatytų bendrų užimtumo gairių, buvo taikomos siekiant įgyvendinti savo šalies užimtumo politiką, kokie įgyvendinamos politikos pasiekimai bei išvados. Ataskaita įforminama kaip Nacionalinis užimtumo veiksmų planas ir nustatyta tvarka pristatomas ES institucijoms [10,111].2.4. Darbo rinkos institucijos Lietuvoje
Lietuvoje svarbiausia nacionalinio lygmens institucija, sprendžianti užimtumo politikos klausimus, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ir kitų ministerijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos) programos ir politika daro didelį poveikį užimtumui.
Svarbiausios už darbo rinkos politikos ir programų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais). Šios institucijos veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Svarbiausias Lietuvos Darbo biržos uždavinys – užtikrinti užimtumo valstybines garantijas netekusiems darbo asmenims ir aktyviomis politikos priemonėmis siekti subalansuoti darbo rinką. Lietuvos Darbo birža ir jos 46 teritorinės darbo biržos yra valstybinės įstaigos.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba vykdo darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo, profesinio orientavimo, konsultavimo, koordinavimo ir priežiūros bei metodinio vadovavimo funkcijas. Jai pavaldžios 6 regioninės mokymo organizavimo ir konsultavimo tarnybos, kurios atlieka suaugusiųjų ir jaunimo profesinį orientavimą ir konsultavimą.
Darbo būklės bei darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo klausimams nagrinėti prie Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių ir valstybės bei savivaldybės institucijų atstovų.
Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbo rinkos institucijoms ministro įsakymu nustato tikslus ir uždavinius.
Lietuvos darbo biržos pasirengimas įsitraukti į Europos užimtumo tarnybų tinklą reikalavo būtinumo perimti diegiamą valdymo pagal tikslus modelį. 2003 metais pradėtas įgyvendinti PHARE Dvynių projektas”Pasirengimas dalyvauti Europos užimtumo startegijoje”. 2004 metais buvo iškeltas svarbus uždavinys “Ugdyti Lietuvos darbo biržos administracinius gebėjimus ir personalo kompeteciją, kad būtų pasiektas Europos Sąjungos užimtumo tarnybų teikiamų paslaugų lygis”. Tai svarbus uždavinys, nes Europos Sąjungos šalyse valstybinėms įdarbinimo tarpininkavimo tarnyboms tenka pagrindinis ES užimtumo strategijos įgyvendintojo vaidmuo. Lietuvos darbo biržos struktūrose jau suformuota Europos socialinio fondo konsultantų komanda ir valdymo komitetas Europos socialinio fondo projektams rengti bei įgyvendinti [14].3. INTEGRACIJA Į ES – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVOS DARBO RINKAI
Su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis Lietuvą sieja bendros darbo rinkos tendencijos – perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos politikos prie aktyvios, t.y. mokslo ir profesinio mokymo galimybių suteikimas bedarbiams, siekiant jiems padėti tobulinti kvalifikaciją ir didinti pasitikėjimą savimi, įgyti naujos darbo patirties ir sugrįžti į darbo rinką.
Tobulinta ir Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kad bedarbiai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš valstybės bedarbio pašalpos. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčiai ir padidintos neapmokestinamosios pajamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Siekiant mažinti socialinės rizikos grupių socialinę atskirtį, Lietuvoje priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, skirtas toms socialinėms grupėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais darbo rinkoje. Įstatyme numatytos užimtumo garantijos konkrečioms grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (vienišiems tėvams), auginantiems, vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę ne ilgiau kaip 5 metai, iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims ir neįgaliesiems, taip pat numatyta nustatyti privataus sektoriaus darbdaviams užimtumo kvotas čia minimoms socialinėms grupėms. Įmonėms, kurios kreipiasi su prašymu leisti įdarbinti asmenis iš socialinės rizikos grupių, teikiamos užimtumo subsidijos. Šitaip nurodytieji asmenys įgyja darbo patirties tikroje darbo aplinkoje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padeda susirasti darbą.
2004 metais priimtas Socialinių įstatymas [4], kuriuo siekiama didinti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Tai neįgalieji, ilgalaikiai bedrabiai, priešpensinio amžiaus asmenys, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, vieniši tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Vienas pagrindinių socialinių įmonių steigimo tikslų – remti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti jų socialinę atskirtį. 2005 metų vasario 1 d. socialinių įmonių statusas suteiktas 26 Lietuvos įmonėms [14].
Įgyvendinant numatytas veiklos programas, pasiekta kad trečius metus šalyje mažėja registruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 metais buvo 6,8 proc. Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 proc. ir 4,3 proc. mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį (žr. 1 pav.). Vidutiniškai 2 proc. sumažėjo ir vyresnių asmenų bedarbystės lygis.(žr. lent.) [14].

Lentelė Nedarbo lygis proc. (pagal amžiaus grupes)

2003 2004

I k. II k. I k. II k.
Iš viso 13,6 12,9 13,0 11,3
15–24 24,4 26,6 23,2 21,0
25–54 12,7 11,1 12,4 10,2
55 m. ir vyresni 10,9 13,2 9,9 11,4

Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenys [10]

1 paveikslas Nedarbo lygio kitimo tendencijos
Lietuvos darbo biržos darbo rinkos rodikliai [14]3.1.Vietinės užimtumo iniciatyvos
Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra yra viena svarbiausių Europos Sąjungos užimtumo politikos krypčių. Skatinant vietines užimtumo iniciatyvas siekiama geriau panaudoti vietos intelekto kapitalą, įtraukiant į darbinę veiklą asmenis, kuriems sunkiau sekasi integruotis į darbo rinką. Įgyvendinant tokias iniciatyvas svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms: jos gali teikti realią pagalbą finansiškai, skirdamos patalpas, pagal savo kompetenciją mažindamos mokesčius ir kt. Bendromis valdžios institucjų, profesinių sąjungų, darbdavių ir įvairių visuomeninių organizacijų pastangomis galima žymiai sumažinti nedarbą, tuo pačiu ir socialinės paramos išlaidas.
Įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padeda sutelkti vietos bendruomenės socialinių ekonominių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. Tai naujas instrumentas spręsti bedarbių socialines problemas aukšto nedarbo teritorijose skatinant jose darbo vietų kūrimą [14].
Parengta ir keletas vietos užimtumo iniciatyvų, kurios iš esmės – socialinės teritorinių darbo biržų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir vietos darbdavių, kurie mėgina teikti užimtumo galimybes asmenims, priklausantiems socialinės atskirties rizikos grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ir kitiems) partnerystės mechanizmas.
Šie projektai pradėti įgyvendinti nuo 2001 metų. Per trejus metus sukurta 1.3 tūkst. darbo vietų bedarbiams. Parengta šių projektų plėtros strategija ir projektų rengėjų mokymo programa pagal kurią kiekvieni metai tikslinėse teritorijose vykdomi projektų rengėjų mokymai. 2002 metais kas trečias projektas realizuotas kaimo vietovėse, įkurtos 377 darbo vietos, į kurias įdarbinti darbo biržose registruoti bedarbiai. Kas trečias įdarbintas asmuo buvo ilgalaikis bedarbis, kas ketvirtas – jaunas žmogus, kas septintas – iš socialiai remtinų šeimų [14].
Pakeitus Bedarbių rėmimo įstatymą 2003 metais vietinių užimtumo rėmimo projektai pradėti finansuoti ir iš Užimtumo fondo lėšų. Iš 2003 metams siūlytų 141 projekto atrinkus ir įgyvendinus 86 projektus, panaudojus 7,5 mln. Lt valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, buvo sukurta 791 nauja darbo vieta bedarbiams. Kaime įgyvendinta 70 proc. visų projektų [14].
Iniciatyvų rengimo tikslas – skatinti vietos bendruomenes spręsti nedarbo ir socialinės atskirties problemas partnerystės būdu.3.2. Laisvas asmenų judėjimas
Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES), vienas iš svarbiausių prioritetų yra integracija į vieningąją rinką, kuri apima laisvą prekių, paslaugų, kapitalo bei darbo jėgos judėjimą [14].
Darbo jėgos judėjimo laisvė, reiškia, jog kiekvienoje ES šalyje bet kurios kitos ES pilietis negali būti diskriminuojamas. ES reglamente 1612/68 įvadinėje dalyje teigiama, kad”darbuotojų judėjimas ES turi būti viena iš priemonių, garantuojančių darbuotojui galimybę gerinti savo gyvenimo ir darbo sąlygas bei skatinti jo socialinį progresą”. Pagrindinis šio teiginio principas – tai vienodų sąlygų sudarymo principas, pagal kurį kiekvienas šalies narės pilietis turi teisę įsidarbinti ir gauti atlyginimą kitoje šalyje narėje pagal tas pačias sąlygas, kaip ir pastarosios šalies narės piliečiai. Įgyvendinant laisvo asmenų judėjimo principus, būtina toliau didinti darbo jėgos konkurencingumą, užtikrinti mokymo turinio ir kvalifikacijų atitikimą ES šalių profesiniam rengimui siūlomoms rekomendacijoms, suderinti darbo bei socialinio draudimo įstatymus ir pan. [13].
Nuo 2004 metų gegužės 1 d. Lietuvos darbo birža įsijungė į Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą [14].
EURES ( angliškai – European Employment Service ) – tai Europos užimtumo tarnybų tinklas, apjungiantis Europos Komisiją ir valstybių, priklausančių ES/EEE bei Šveicarijos, valstybines užimtumo tarnybas. Taip pat šiam tinklui priklauso ir kitos su užimtumo klausimais susijusios institucijos, t.y. profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos bei teritorinės ir regioninės valdžios institucijos.
EURES tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos apie laisvą asmenų judėjimą, kuri būtų naudinga darbdaviams ir asmenims, ieškantiems darbo. EURES teikia šias paslaugos: informuoja, konsultuoja, įdarbina.
EURES atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant darbo jėgos perteklių ir trūkumą įvairiuose veiklos sektoriuose. Tinklo pagalba yra stiprinamas jaunų asmenų užimtumas, įgyjant kvalifikaciją užsienyje. EURES siekia ir padeda sukurti bendrą Europos darbo rinką.
Įgyvendinant Lietuvos darbo biržos įsijungimo į EURES tinklą strateginį planą, sukurtas Lietuvos darbo biržos svetainės (www.ldb.lt) puslapis „Laisvas asmenų judėjimas“ skirtas išplėsti visuomenės žinias apie darbo mobilumo Europos Sąjungos šalyse privalumus. Iš šio puslapio yra galimybė išeiti į Europos darbo mobilumo portalą ( www.europe.eu.int/eures ). Šis portalas – tai dalis Europos Komisijos veiksmų plano, siekiant panaikinti profesinio ir geografinio darbuotojų mobilumo kliūtis Europos Sąjungoje [14].

Lietuvos darbo biržoje nuo 2004 metų gegužės 1 d. pradėjo oficialią veiklą EURES koordinatoriaus tarnyba bei aštuoni EURES biurai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Tauragės darbo biržose, kuriuose dirba EURES patarėjai. Be to, kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje dirba EURES patarėjų padėjėjai – specialistai, teikiantys informaciją vietos gyventojams visais su laisvu darbuotojų judėjimu susijusiais klausimais:
– darbo rinkomis bei jų plėtra valstybėse narėse;
– užimtumo tarnybų teikiamomis paslaugomis;
– darbo sąlygomis;
– informacija apie darbo paiešką, t.y. skelbimai, gyvenimo aprašymai (CV), pokalbio reikalavimai, darbuotojų samdymo tvarka ir konsultavimo paslaugomis;
– gyvenimo sąlygomis, tarp jų apgyvendinimu, švietimu, mokesčiais, pragyvenimo išlaidomis, sveikatos apsauga, rekreacija;
– savarankiškai dirbančių asmenų galimybėmis;
– apmokėjimo sąlygomis;
– naudingais adresais ir asmenimis konkretesnei informacijai gauti.
EURES tinklo darbuotojai teikia informaciją ir konsultacijas ieškantiems darbo asmenims apie įsidarbinimo galimybes, gyvenimo, darbo bei mokymosi sąlygas ES valstybėse, taip pat Lietuvos darbdaviams, ieškantiems darbuotojų kitose ES valstybėse.
Tačiau yra laisvą asmenų darbuotojų ribojančių veiksnių, pvz., kalbos nemokėjimas, kultūros, istoriniai skirtumai, pasitaikantys neaiškumai dėl diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo ir pan. Vienas iš svarbiausių veiksnių, ri.bojančių laisvą asmenų judėjimą yra pereinamųjų laikotarpių taikymas ES šalyse narėse.Dauguma ES šalių, išskyrus Airiją, Didžiąją Britaniją ir Švediją, yra nustačiusios pereinamuosius laikotarpius pagal formulę 2+3+2. Ši formulė reiškia, kad ES šalims narėms leidžiama pasirinkti laikotarpį, per kurį ribojamas laisvas darbo jėgos judėjimas iš naujų šalių narių (tame tarpe ir Lietuvos), t.y. pereinamuoju laikotarpiu reikės įsigyti leidimą dirbti.4. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA UŽIMTUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMUI LIETUVOJE
Europos užimtumo strategijos tikslams – tobulinti užimtumo gebėjimus, prisitaikymą, verslininkystę ir lygias galimybes – siekti prireiks nemažų investicijų į aktyvią užimtumo politiką, kad būtų galima grąžinti į darbą bedarbius ir pagerinti užimtumo gebėjimus tų, kurie jau dalyvauja užimtumo veikloje (investicijos į mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su naujais darbo rinkos reikalavimais).
Bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros startegiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei primones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti minėtas struktūrinių fondų lėšas yra vadinamas Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis Programamavimo dokumentas (BPD) [2].
Vienas svarbiausių Bendrajame programavimo dokumente numatytų prioritetų – Žmogiškųjų išteklių plėtra. Investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą, dirbančių kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą – pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys užimtumo augimą, stabilią ūkio plėtrą bei visuomenės gerbūvio didėjimą. Žmogiškųjų išteklių plėtrai parama bus teikiama iš Europos socialinio fondo [2].
ESF investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą, numatytą BPD, remia ir papildo Vyriausybės vykdomą užimtumo politiką, kurios tikslai ir uždaviniai nustatyti Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje, Bendrajame užimtumo prioritetų Lietuvos Respublikoje vertinimo dokumente, Bendrajame socialinės integracijos memorandume ir t.t.4.1. Europos socialinis fondas ir Lietuvos darbo rinka
Lietuva gaus nemaža finansinę paramą iš Europos socialinio fondo, kurio pagalba skirta įgyvendinti Europos užimtumo startegiją bei metines užimtumo gaires. Pagrindinis šio fondo paramos tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką. Šis fondas yra svarbiausias ES užimtumo politikos instrumentas [9].
Europos socialinis fondas (ESF) – vienas iš keturių struktūrinių fondų – pagrindinis Europos Sąjungos užimtumo politikos finansinis instrumentas, kurio paskirtis yra remti užimtumą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą ir tuo būdu užtikrinti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą. Pagrindinis ESF paramos tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, didinti moterų ir vyrų lygybę.
Lietuvos Bendrajame programavimo dokumente planuojamos ESF investicijos į šią sritį rems ir papildys Vyriausybės vykdomą užimtumo politikos trategiją ir sieks šių tikslų:
– didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;
– gerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir prieinamumą;
– mažinti socialinę atskirtį bei užtikrinti paltesnę socialinę integraciją [2].
Europos socialinio fondo lėšos bus panaudojamos įgyvendinant 5 priemones:
1. Užimtumo gebėjimų ugdymas. Šios priemonės tikslas – didinti bedarbių užimtumo gebėjimus ir gerinti integraciją į darbo rinką, vykdyti nedarbo prevenciją. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas jauniems ir ilgalaikiams bedarbiams, neturintiems reikiamos kvalifikacijos, taip pat tiems, kuriems gresia ilgalaikė bedarbystė. Bus remiamas bedarbių mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas, ypatingai tokių bazinių žinių srityje, kaip kalbų ir informacinio raštingumo ugdymas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, mokymas ir parama pradedantiems savo verslą. Bus stiprinami Lietuvos darbo biržos instituciniai gebėjimai, diegiamos naujos paslaugos bedarbiams ir darbdaviams, didinama darbuotojų kvalifikacija.
Už šios priemonės įgyvendinimą bus atsakinga Lietuvos darbo birža ir šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 211,2 mln. Lt (158.4 mln. Lt – ESF lėšos ir 52,8 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
2. Darbo jėgos kompetencjos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas. Įgyvendinant šią priemonę remiama šalies ūkiui ir verslui reikalingų specialistų rengimas, įmonių, kuriose numatoma įdiegti naujas technologijas arba naujus gaminius, vadovų bei dirbančiųjų mokymai, smulkaus ir vidutinio verslo vadovų bei dirbančiųjų mokymas, gyventojų permokymas arba jų kvalifikacijos tobulinimas vietovėse, kuriose vyksta ūkinės veiklos restruktūrizacija bei valstybinių įmonių privatizacija. Prioritetas teikiamas informacinio raštingumo, tai pat pradedančiųjų savo verslą verslumo ugdymui.
Šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 135,7 mln. Lt (101,9 mln. Lt – ESF lėšos ir 33,8 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
3. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Šia priemone siekiama suteikti platesnes galimybes socialinės rizikos asmenų grupėms integruotis į darbo rinką ir tuo būdu mažinti socialinę atskirtį. Socialinės atskirties mažinimas pirmiausia susijęs su profesinio rengimo prieinamumo ir įdarbinimo galimybių didinimu. Investuojama į tokias veiklas, kaip profesinis mokymas ir užimtumo rėmimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, distancinio mokymo sistemos plėtra. Siekiant užtikrinti visiems prieinamą darbo rinką, atsižvelgiama į specifinius šių asmenų grupių poreikius bei taikomos papildomos priemonės, kurios padėtų įgyti reikiamų gebėjimų bei integruotis į darbo rinką: asmenims su negalia plėtojama profesinės reabilitacijos sistema, skatinami darbdaviai organizuoti praktinį mokymą bei įdarbinti neįgaliuosius, kuriamos ir plėtojamos socialinės užimtumo įmonės (neįgaliesiems bei kitoms socialiai pažeidžiamoms grup.ėms). Kita priemonės remiama veiklų kryptis – lygių galimybių vyrams ir moterims užtikrinimas. Remiamos tokios veiklos, kaip verslo organizavimo pagrindų mokymas bei konsultacinės paslaugos, specialių moterų re-integracijos į darbo rinką po ilgesnės pertraukos mokymų organizavimas. Taip pat remiamos veiklos, skirtos užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje. Šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 70,7 mln. Lt (56,6 mln. Lt – ESF lėšos ir 14,1 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
4. Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas. ESF investicijos šioje srityje kuria mokymosi visą gyvenimą ( ir jo skatinimo ) sistemą, gerina švietimo ir mokymo kokybę. Svarbus dėmesys skiriamas informacinių technologijų atveriamoms galimybėms, kad gyventojai lengviau įgytų žinias ir kvalifikaciją, jas atnaujintų, tobulintų, sėkmingiau prisitaikytų gyventi ir dirbti sparčiai kintančioje informacinėje visuomenės aplinkoje. Šiuo požiūriu bus prisidedama prie socialinės integracijos skatinimo [2].
5. Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas. Ši priemonė remia ūkio ir verslo poreikius atitinkančių mokslininkų rengimą ir jų kompetencijos didinimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vykdymą, mokslinės veiklos kokybės gerinimą, mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir jos duomenų bazių tobulinimą. Tokio pobūdžio parama sudaro sąlygas mažinti jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų, mokslininkų emigraciją, padidina mokslo prestižą, stiprina ryšį tarp mokslo bei verslo [2].4.2. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje
EQUAL programa papildys Europos socialinio fondo ir nacionalines kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje strategijas ir taip padės mažinti socialinę atskirtį. Europos socialinio fondo priemonėse daugiausia dėmesio skirta specifinei veiklai, susijusiai su pagalba socialinės rizikos grupėms (profesinis mokymas ir konsultavimas norintiesiems pradėti savo verslą arba savarankiškai dirbti), o EQUAL dėmesio centre – socialinės partnerystės skatinimas ir naujo požiūrio į specifinių socialinių grupių problemų darbo rinkoje sprendimą ugdymas. EQUAL programa ir Lietuvos bendrojo programavimo dokumento pirmojo tikslo žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės tarpusavyje susijusios ir papildo viena kitą [7].
EQUAL tikslas – daryti įtaką ir keisti užimtumo politikos įgyvendinimą vietos, nacionaliniu ir net Europos Sąjungos lygmeniu, vykdant novatoriškų sprendimų sklaidą bei juos pateikiant politikos kūrėjams ir pagrindiniams suinteresuotiems asmenims.
EQUAL veikia pagal devynias temas, kur valstybių narių nuomone daugiašalis bendradarbiavimas gali prisidėti prie nacionalinės užimtumo politikos ir socialinės integracijos politikos įgyvendinimo tobulinimo. Lietuvoje remiami šie prioritetai:
– Atviros visiems darbo rinkos skatinimas, sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
– Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones;
– Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Pagrindiniai EQUAL išskirtinumo principai yra:
1. Partnerystės principas. EQUAL įgyvendina vystymo bendrijos, o ne atskiros organizacijos. Vystymo bendriją sudaro įvairioms visuomenės gyvenimo sritims atstovaujančios institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės, kurios veikia kartu vadovaudamosi bendrais jas vienijančiais įsipareigojimais spręsti tam tikrą veiklos problemą.
2. Novatoriškumas. EQUAL skirta išbandyti, vystyti ir įteisinti naujus politikos kūrimo ir įgyvendinimo metodus vietiniu, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu bei integruoti įteisintą pažangią praktiką į bendrą darbo rinkos politiką ir konkrečius veiksmus. Ti gali būti nauja jau esamų elementų kombinacija arba ženkliai pakeisti priemonių įgyvendinimo būdai.
3. Galimybių suteikimas. Tai yra esminis EQUAL bruožas. Vystymo bendrijas gali sudaryti įvairios skirtingo „svorio“ organizacijos. Suteikiama žmonėms, kuriems skirta parama, galimybė daryti įtaką modeliuojant ir vertinant siūlomą veiklą bei tolesnį profesinį gyvenimą.
4.Tarptautinis bendradarbiavimas. Kad galėtų dalyvauti programoje, vystymo bendrija turi sudaryti Tarptautinio bendradarbiavimo sutartį ir vykdyti tarptautinio darbo programą su mažiausiai viena vystymo bendrija, finansuojama kitoje valstybėje narėje. Bus keičiamasi įgyta patirtimi ir bus perimama pažangi valstybių narių praktika [7].
Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimui Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiui numatyta skirti 11,87 mln. eurų Europos socialinio fondo lėšų ir 3,95 mln. eurų – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų, kurios bus panaudotos, įgyvendinus 30 projektų [9].
Naudojantis naujais EQUAL programos partnerystės mechanizmais, siekiant šalinti kliūtis patekti į darbo rinką asmenims iš socialinės rizikos grupių ir mažinti jų socialinę atskirtį, bus remiami asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos (metę mokyklą), jaunimas, neįgalieji, moterys ir asmenys, vyresni nei 50 metų. Tik didindama užimtumą (socialinės rizikos grupių), Lietuva gali didinti šalies socialinę gerovę ir ekonominį konkurencingumą, nes yra glaudus ryšys tarp naujų užimtumo galimybių teikimo ir socialinės atskirties mažinimo [7].IŠVADOS
1. Europos Sąjungos užimtumo strategija yra siekiama visiško užimtumo, kurį charakterizuoja trys pagrindiniai rodikliai: bendras užimtumo lygis, moterų užimtumo lygis, vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygis, darbo kokybės ir našumo gerinimo, socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimo.
2. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dalyvaujame bendrame užimtumo politikos procese. Lietuvos Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Vyriausybės vykdomos užimtumo politikos tikslai ir uždaviniai nustatyti Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje, Bendrajame užimtumo prioritetų Lietuvos Respublikoje vertinimo dokumente, Bendrajame socialinės integracijos memorandume ir t.t. Patvirtintas Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis Programamavimo dokumentas (BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, kuris nustato atitinkamą plėtros startegiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti struktūrinių fondų lėšas.

Užimtumo augimui turi įtakos teigiamos ūkio raidos perspektyvos. Kaip pažymėta ES dokumentuose, labai svarbu užtikrinti užimtumo augimą ekonomikos kontekste, o Lietuvoje tebesitęsia tendencija –užimtumo augimas ir darbo užmokesčio augimas yra gerokai lėtesnis negu bendras ūkio augimas. Taip pat būtina užtikrinti didesnio skaičiaus ir geresnių darbo vietų kūrimą. Turi būti tobulinama mokesčių sistema, kuri būtų palanki užimtumui.
3. Lietuva pasinaudodama Europos Socialinio fondo lėšomis ir įgyvendindama Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto programą labai prisidės prie ilgalaikės perspektyvos siekimo. Gerai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga – būtina sąlyga siekti ekonomikos augimo ir gerovės. Europos socialinio fondo remiamos mokymo schemos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimus. Mokymas ir išsilavinimas turės labiau atitikti darbo jėgos rinkos, ypač pagrindinių sektorių, poreikius. Ekonomikos augimas, išsilavinimo ir profesinio mokymo gerinimas turėtų mažinti nedarbą. Auganti ekonomika, didėjantys atlyginimai, specialiosios priemonės, skatinančios integraciją į darbo rinką, didins darbo jėgos aktyvumą. Didesnis darbo jėgos aktyvumas ir vykdomos aktyvios darbo rinkos priemonės padės mažinti socialinę atskirtį.LITERATŪRA
1. Gruževskis B. Darbo rinkos politikos krypčių pagrindimo problema // Aktualūs darbo rinkos politikos klausimai / Atsak. red. Algis Šileika, Vilnius, 1996.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 02d. nutarimas Nr.935 Dėl Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo. Valstybės žinios,2004, Nr. 123
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 07d. nutarimas Nr.189 Bendrasis Lietuvos užimtumo prioritetų įvertinimas. Valstybės žinios,2002, Nr. 15-582
4. Socialinių įmonių įstatymas. Nr.IX-2251.Valstybės žinios, 2004, Nr.96-3519. Aktuali redakcija nuo 2004 06 01
5. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas Nr.IX-1904. Valstybės žinios,2004, Nr. 4-26 Aktuali redakcija nuo 2005 01 01
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 08d. nutarimas Nr.529 Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos patvirtinimo. Valstybės žinios,2001, Nr. 40-1404.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17d. nutarimas Nr.1458 Dėl 2004-2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo Valstybės žinios,2004, Nr. 169-6223.
8. Lisabonos strategija ir savivaldos vaidmuo, užimtumo skatinimas vietiniame lygmenyje [ žiūrėta 2005 03 16]. Prieiga per internetą: .
9. ESF projektai [ žiūrėta 2005 03 19]. Prieiga per internetą: .
10. Integracija į Europos Sąjungą ir tarptautinis bendradarbiavimas // Socialinis pranešimas 2002. – Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2003.
11. Pirmąkart užimtumo ataskaita Europoje – Lietuvių kalba. [ žiūrėta 2005 03 16]. Prieiga per internetą: .
12. 2003 m.liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2003/578/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.
13. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje“.
14. Darbo rinkos rodikliai [žiūrėta 2005 03 20 ]. Prieiga per internetą : us”, t.y. priemonės , siekiančios sumažinti nedirbančių piliečių skaičių [1,8].
Pasyvi valstybės užimtumo politika. Šiuo metu įvairios šalys naudoja įvairias finansines pagalbos priemones bedarbiams formas. Pagrindinės jų – bedarbio pašalpos. Šalia jų dar yra pašalpos iš socialinės rūpybos fondų, vienkartinės išmokos atleidžiamiems iš darbo, o kai kuriose šalyse – profsąjunginės kasos arba privatus draudimas nuo nedarbo [1,8].
Aktyvi valstybės užimtumo politika. Aktyvi politika – tai panaudojimas įvairių ekonominių ir organizacinių priemonių, leidžiančių sumažinti nedarbo mastą. Jos veikia:
1) darbo jėgos paklausos padidėjimą;
2) darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo tobulinimą ( įdarbinimo įstaigų, permokymo centrų ir pan.).
Aktyvios politikos priemonės dažniausiai skirstomos:
a) makroekonomines, t.y. bendros ūkio stabilizavimo priemonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gerina situaciją darbo rinkoje;
b) ”specialios” užimtumo politikos priemonės.
Makroekonominių priemonių pagalba valstybė stengiasi didinti paklausą darbo jėgai ir tuo pačiu mažinti nedarbą. Tam yra atliekama eilė priemonių:
1) mažinami mokesčiai;
2) didinami biudžetiniai užsakymai;
3) mažinamos palūkanų normos;
4) didinama pinigų emisija [1,9].
“Specialios” priemonės daugiausiai nukreiptos struktūrinio nedarbo mažinimui. Pagrindinės iš jų būtų:
1) įvairios atskirų darbuotojų grupių darbo užmokesčio subsidijos;
2) suaugusiųjų permokymo sistemos vystymosi bei permokymo programų finansavimas;
3) socialiai naudingų (viešųjų) darbų organizavimas;
4) įdarbinimo tinklo plėtimas bei jo informacinio aprūpinimo tobulinimas [1,9].
Kadangi ES užimtumo pokyčių tendencijos turi įtaką bendriems užimtumo pasikeitimams Europoje, darbe pateikiama informacija apie Lietuvos užimtumo politiką integracijos į Europos Sąjungą kontekste.

Darbo objektas. Lietuvos užimtumo politika.
Darbo tikslas. Apibrėžti ir apibūdinti Lietuvos užimtumo politikos kryptis Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti Europs Sąjungos užimtumo strategiją.
2. Ištirti Lietuvos užimtumo politikos atitikimą Europos Sąjungos užimtumo politikai, pagrindinėms gairėms.
3. Aptarti Europos Sąjungos socialinio fondo finansavimo pagrindinius prioritetus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros, įstatymų, internetinių šaltinių analizė, sisteminimas, apibendrinimas.

1. EUROPOS SĄJUNGOS UŽIMTUMO IR SOCIALINĖ POLITIKA
1.1. Pagrindiniai dokumentai
Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI a. pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, jog norint išspręsti ES darbo rinkoje egzistuojančias problemas, neužtenka tik užtikrinti ekonomikos augimą [10,107].
Bendros socialinės politikos nuostatos socialinės politikos srityje buvo išreikštos Suvestiniame Europos Akte ( 1986 m.). Tolesnis žingsnis, plėtojant socialinės politikos nuostatų derinimą bei veiklos šioje srityje koordinavimą buvo 1989 m. priimta Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, bet joje įtvirtinti tik pagrindiniai socialiniai politikos siekiai ir nėra numatytos konkrečios prievolės [10,106].
Svarbūs ES žingsniai sprendžiant užimtumo ir nedarbo problemas žengti 1997 metais Amsterdame įvykusiame ES valstybių vadovų susitikime. EB sutartis papildyta užimtumo skyriumi, kuris numato suformuoti ir įgyvendinti bendrą Europos užimtumo strategiją. Vienas reikšmingiausių Amsterdamo susitikimo rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES lygiu glaudžiai susieta ekonominė politika ir užimtumo politika, siekiant sukurti darbo vietų ir įgyvendinti užimtumo didinimo tikslus. Užimtumo problema suvokiama kaip bendra ES valstybių interesų sritis, ir nors kiekviena ES valstybė atsako už jos vykdomą politiką, bet ta politika turi atitikti bendrą Europos strategiją ir būti koordinuojama pagal kasmet Europos Tarybos nustatomas užimtumo gaires [7].
Planuojant ir numatant ES užimtumo ir socialinės politikos .plėtros kryptis ir priemones ateityje ypač svarbi buvo 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija. Ji nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategija apibūdinama nurodant jos pagrindinį tikslą – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda” [8].
Europos Sąjungos užimtumo ir socialine politika siekiama skatinti visuotinę tinkamą gyvenimo kokybę ir reikiamą gyvenimo lygmenį, užtikrinant galimybę gyventi aktyvioje integruotoje ir sveikoje visuomenėje. ES nesiima viena pati formuoti Europos užimtumo ir socialinės politikos ir nėra viena pati už tai atsakinga. Už socialinės politikos formavimą visų pirma atsako pačios valstybės narės. ES imasi tik tų klausimų, kuriuos prasmingiau spręsti ES lygmeniu. Sritys, kuriuose turi būti vystomas glaudus valstybių bedradarbiavimas buvo numatytos šios: užimtumas, darbo teisė ir darbo sąlygos, profesinis mokymas ir tobulinimas, socialinė apsauga, apsauga nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų, darbo higiena ir teisė į susivienijimus bei kolektyvines derybas [12].

1.2. Europos užimtumo strategija

Pagrindinis Europos užimtumo strategijos tikslas – visiškas užimtumas, kuris didintų žinių ekonomikos konkurencingumą, stiprintų socialinę sanglaudą ir lengvintų tvarią plėtrą. ES valstybės narės siekia užimtumo strategijos tikslų per nacionalines užimtumo programas. Atviro koordinavimo procese Europos Taryba kasmet tikslina užimtumo gaires. Šių gairių pagrindu valstybės narės papildo savo metinius nacionalinius užimtumo veiksmų planus, nurodydamos, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis arba programomis įgyvendins užimtumo gaires [12].
Iki 2002 metų buvo numatytos 4 užimtumo gairių kryptys:
1. Užimtumo gebėjimai.
2. Verslininkystė.
3. Prisitaikymas.
4. Lygios moterų ir vyrų galimybės.

2003 m. birželio mėnesį patvirtinta Europos Sąjungos užimtumo strategija 2003-2006 metams, kuri vadinasi “Visiško užimtumo ir geresnio darbo visiems strategija” [7]. Ji remiasi trimis pagrindiniais tikslais:
– siekti visiško užimtumo dididant užimtumo lygį;
– gerinti užimtumo kokybę ir darbo našumą;
– kuo daugiau žmonių įtraukti į darbo rinką.
Siekiant šių tikslų užimtumo politika bus orientuojama:
– į aktyvias ir prevencines nedarbo mažinimo priemones, taikomas bedarbiams ir pasyviems asmenims;
– finansinėmis priemonėmis skatinti perėjimą iš nelegalaus darbo į legalų;
– kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti verslumą;
– didinti darbo pasiūlą ir aktyvumą darbo rinkoje visų asmenų grupių ir kuo ilgiau išlaikyti asmenis aktyviais darbo rinkoje;
– užtikrinti lankstumo ir saugumo darbo rinkoje balansą vykstant pokyčiams rinkoje ir prisitaikant prie jų;
– vystyti žmogiškąjį kapitalą investuojant į žinias ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant skatinti mobilumą rinkoje, kad užtikrinti pasiūlos ir paklausos derinimą, užimtumo gebėjimų didinimą, darbo našumą, prisitaikomumą prie pokyčių;
– siekti lyčių lygybės;
– remti darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų integravimą ir kovoti su jų dikriminavimu;
– mažinti regioninius užimtumo lygio skirtumus.
Vykdoma politika siekia tokių Europos Sąjungos vidurkių:
– bendras užimtumo lygis – 67 proc. turi būti pasiektas 2005 metais, 70 proc. – 2010 metais;
– moterų užimtumo lygis – 57 proc. 2005 metais, 60 proc. – 2010 metais;
– vyresnio amžiaus darbuotojų ( nuo 55 iki 64 metų ) užimtumo lygis – 50 proc. – 2010 metais.
Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Geresnė darbo kokybės yra glaudžiai susijusi su konkurencinga ir žiniomis paremta ekonomika. To reikia siekti bendromis visų dalyvių pastangomis, ypač remiantis socialiniu dialogu. Kokybė yra susijusi ir su darbo vietos charakteristik.omis, ir su platesne darbo rinka. Ji apima vidinę darbo kokybę, įgūdžius, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kilimą tarnyboje, lyčių lygybę, darbuotojų sveikatą ir saugą, lankstumą ir saugumą, įtraukimą ir darbo rinkos prieinamumą, darbo organizavimą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą, įvairovę ir diskriminacijos nebuvimą, bendrą darbinę veiklą. Užimtumo lygį reikia kelti kartu su darbo našumu [8].
Socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimas. Užimtumas yra svarbiausia priemonė socialiniam įtraukimui pasiekti. Vykdomos kartu su atviru koordinavimo socialinio įtraukimo įtraukimo srityje metodu, užimtumo politika turėtų palengvinti įsidarbinimą, skatindamos kokybiško užimtumo prieinamumą visoms moterims ir vyrams, kurie gali dirbti; kovodamos su diskriminacija darbo rinkoje ir neleisdamos išstumti žmones iš darbo rinkos.
Ekonominė ir socialinė sanglauda turi būti skatinama mažinant regioninius užimtumo ir nedarbo skirtumus, kovojant su užimtumo problemomis atskirtose Europos Sąjungos teritorijose ir remiant ekonominį ir socialinį restruktūrizavimą [8].
Strategijoje akcentuojamas geras ES užimtumo strategijos valdymas ir gera partnerystė. Darbo rinkos institucijų, darbo biržų veikla turės būti modernizuota ir jų vaidmuo rinkoje sustiprintas. Vadovaujantis šiais pagrindiniais reikalavimais valstybės narės turėjo parengti konkrečius veiksmus strategijos tikslams pasiekti [8]. Pagal nustatytus rodiklius Europos Komisija kiekvienais metais parengia Bendrąją užimtumo ataskaitą, kurioje vertina šalių narių pažangą įgyvendinant Europos Sąjungos užimtumo strategiją.

ES Užimtumo ir socialinių reikalų direktorato parengtoje 2004 m. Užimtumo Europoje ataskaitoje pažymima, jog užimtumas Europoje, lėtėjęs nuo 2001 m. pirmos pusės, 2002 m. paskutinį ketvirtį visai sustojo, o 2003 m. užimtumo rodikliai pradėjo didėti. Per visus metus užimtumo augimas bevei nepakito ir siekė 0,2 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 91 proc. (2002 m. – 8,8 proc.). Kaip minima ataskaitoje, 2003 m . užimtumo padėtis pablogėjo Čekijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Švedijoje. Tačiau konstatuojama, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje užimtumas augo daugiau nei 1 proc. Ataskaitoje daroma prielaida, jog darbo rinkos rodikliams įtakos turėjo ekonomikos augimo lėtėjimas Europoje [11].
Valstybės narės vykdo savo užimtumo politiką, siekdamos įgyvendinti tikslus ir prioritetus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas geram užimtumo politikos valdymui užtikrinti. Be užimtumo gairių valstybės narės turi visiškai įgyvendnti Bendrąsias ekonominės politikos gaires ir užtikrinti, kad šie du įrankiai veiktų darniai.

2. LIETUVOS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA IR JOS RYŠYS SU EUROPOS POLITIKOS UŽIMTUMO GAIRĖMIS
2.1. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas

Lietuva vykdydama gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politiką, deriną ją su Europos sąjungos veiksmais šioje srityje. Pagal įstojimo į ES partnerystės nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu 2002 metų vasario 12 d. pasirašė Bendrojo Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą, pagal kurį buvo numatyta nuolat vykdyti situacijos darbo rinkoje bei užimtumo politikos analizę ir vertinimą. Šios analizės tikslas – išnagrinėti, kiek Lietuva pažengė pertvarkydama užimtumo sistemą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europos užimtumo strategijos nuostatas [3].
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente išdėstytos opiausios užimtumo problemos, kurios visų pirma susijusios su būtinybe pripažinti, kad darbo rinka turi atspindėti dinamiškos rinkos ekonomikos – bendros rinkos dalies poreikius, o darbo jėga turi būti mobili, gebanti prisitaikyti ir kvalifikuota. Be to, turi būti suformuota tam tikra politika ir įsteigtos institucijos, padedančios plėtoti lanksčią darbo rinką. Tai apima ir poreikį ugdyti į ateitį orientuotą požiūrį į. pramonės restruktūrizavimą, siekiant prisitaikyti prie žinių ekonomikos ir spręsti demografines problemas [3].
Šiame dokumente pateikta darbo rinkos, darbo užmokesčio, mokesčių, žmogiškųjų išteklių plėtros, lygių galimybių analizė, apibrėžtos prioritetinės sritys, kuriose būtina pažanga ir kurias būtina nuolat stebėti atsižvelgiant į užimtumo politikos peržiūros nuostatas:
– siekti sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą, rūpintis, kad mažėtų palikusiųjų vidurinę mokyklą, didinti profesinio mokymo prieinamumą, gerinti jo kokybę, didinti svarbą sukurti ir įgyvendinti nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją;
– skatinti darbuotojams palankius darbo užmokesčio pokyčius, šiuo tikslu remti kolektyvinio susitarimo sistemą, atsižvelgti į diferencijuoto minimalaus atlyginimo poreikį, ypač jaunimui;
– reformuoti bedarbio pašalpų ir socialinės paramos bedarbiams skyrimą – didinti jų aprėptį, šalinti neskatinančius ieškoti darbo veiksnius ir raginti aktyviai ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų;
– parengti priemones įdarbinimo tarnybai reformuoti, taip pat jos ištekliams didinti, kad ji galėtų aktyviau prisidėti prie bedarbių integravimo;
– plėtoti aktyvias darbo rinkos programas – taikyti mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones, šiuo tikslu mažinti laikinojo įdarbinimo programų [3].
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie Europos užimtumo politikos koordinavimo. Tai vienas iš pagrindinių strateginių užimtumo politikos dokumentų, nustatantis tuos užimtumo ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetus, kurie įgyvendinami ir bus įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo investicijas [3].

2.2. Bendrasis aprėpties memorandumas

Pastarųjų metų ES veiklos prioritetas – kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Europos Komisija ir Lietuvos Respublika 2003 m. gruodžio 18 d. pasirašė Bendrąjį aprėpties memorandumą [5].
Bendrojo aprėpties memorandumo parengimas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie socialinės aprėpties veiklos, taikant atvirąjį metodą ir derinant socialinius ES tikslus su nacionaline politika.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – valstybės institucijų kompetencijos stiprinimas ir kitų suinteresuotų šalių, aktyviai kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, telkimas. Dokumente įvertintas skurdo ir socialinės atskirties lygis, nurodytos pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties problemos, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę šalies būklę. Memorandume numatyti svarbiausieji neatidėliotini ir ilgalaikiai uždaviniai, susiję su socialine atskirtimi. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui įgyvendinant tam tikras priemones, padedančias gauti stabilų ir gerą darbą, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos skatinimui, atskirties darbe prevencijai. Numatytos galimybės pasinaudoti ištekliais, teisėmis, prekėmis ir paslaugomis. Numatyta socialinė apsauga, skirta skurdui mažinti, nurodytos minimalios pajamos, skurdo paplitimas įvairiose socialinėse grupėse, aktualūs kovai su skurdu švietimo, sveikatos apsaugos ir būsto klausimai. Pateikta trumpa skurdo mažinimo politikos prioritetų apžvalga [5].
Dokumente taip pat aptarti viešųjų institucijų telkimo ir jų veiklos koordinavimo visais lygiais, socialinių paslaugų teikimo, socialinio dialogo ir partnerystės, bendros socialinės atsakomybės, izoliuotų asmenų dalyvavimo ir saviraiškos klausimai. Lyčių lygybe pagrįsti praktiškai visi numatomi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai.

2.3. Kiti Lietuvos užimtumo politiką įtakojantys dokumentai

2001 metais pradėta įgyvendinti “ Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa” taip pat įnešė svarų indėlį priderinant nacionalinė užimtumo politiką prie ES užimtumo politikos struktūros ir tikslų. Šios programos vienas iš pagrindinių tikslų – didinti užimtumą ir mažinti skurdą, prioritetai – investicijos į žmogų, spartesnis informacinės i.r žinių visuomenės kūrimas, mokslo ir technologijų plėtra [6].
Siekdama šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numačiusi daugiau dėmesio skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai, skatinti investicijas, labiau remti regionų verslą, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti profesinį ir darbo rinkos mokymą, profesini orientavimą, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus asmenims, moterims, įvairioms rizikos grupėms, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtį ir derinti juos su mokymu, didinti darbdavių ir darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių. Darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, socialinės partnerystės plėtra – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ir darbo politikos prioritetai [6].
Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos situacijos ypatumas tas, kad Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos teisinės užimtumo garantijos tam tikroms gyventojų grupėms – asmenims iki 18 metų; moterims (ir vienišiems tėvams), auginantiems vaikus iki 14 metų; asmenims, kuriems liko mažiau nei 5 metai iki pensijos; ką tik išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims ir neįgaliesiems. Be to, numatyta nustatyti teisiškai taikomas šių kategorijų asmenų įdarbinimo privačiame sektoriuje kvotas [14].
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikia įgyvendinti Europos Bendrijų steigimo sutarties VIII skyriuje “Užimtumas” numatytus įsipareigojimus dėl bendros užimtumo politikos koordinavimo. Šios sutarties skyriaus 128 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis narė privalo pateikti Tarybai ir Komsijai metinį pranešimą apie pagrindines priemones, kurios laikantis ES nustatytų bendrų užimtumo gairių, buvo taikomos siekiant įgyvendinti savo šalies užimtumo politiką, kokie įgyvendinamos politikos pasiekimai bei išvados. Ataskaita įforminama kaip Nacionalinis užimtumo veiksmų planas ir nustatyta tvarka pristatomas ES institucijoms [10,111].

2.4. Darbo rinkos institucijos Lietuvoje

Lietuvoje svarbiausia nacionalinio lygmens institucija, sprendžianti užimtumo politikos klausimus, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ir kitų ministerijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos) programos ir politika daro didelį poveikį užimtumui.
Svarbiausios už darbo rinkos politikos ir programų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais). Šios institucijos veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Svarbiausias Lietuvos Darbo biržos uždavinys – užtikrinti užimtumo valstybines garantijas netekusiems darbo asmenims ir aktyviomis politikos priemonėmis siekti subalansuoti darbo rinką. Lietuvos Darbo birža ir jos 46 teritorinės darbo biržos yra valstybinės įstaigos.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba vykdo darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo, profesinio orientavimo, konsultavimo, koordinavimo ir priežiūros bei metodinio vadovavimo funkcijas. Jai pavaldžios 6 regioninės mokymo organizavimo ir konsultavimo tarnybos, kurios atlieka suaugusiųjų ir jaunimo profesinį orientavimą ir konsultavimą.
Darbo būklės bei darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo klausimams nagrinėti prie Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių ir valstybės bei savivaldybės institucijų atstovų.
Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbo rinkos institucijoms ministro įsakymu nustato tikslus ir uždavinius.
Lietuvos darbo biržos pasirengimas įs.itraukti į Europos užimtumo tarnybų tinklą reikalavo būtinumo perimti diegiamą valdymo pagal tikslus modelį. 2003 metais pradėtas įgyvendinti PHARE Dvynių projektas”Pasirengimas dalyvauti Europos užimtumo startegijoje”. 2004 metais buvo iškeltas svarbus uždavinys “Ugdyti Lietuvos darbo biržos administracinius gebėjimus ir personalo kompeteciją, kad būtų pasiektas Europos Sąjungos užimtumo tarnybų teikiamų paslaugų lygis”. Tai svarbus uždavinys, nes Europos Sąjungos šalyse valstybinėms įdarbinimo tarpininkavimo tarnyboms tenka pagrindinis ES užimtumo strategijos įgyvendintojo vaidmuo. Lietuvos darbo biržos struktūrose jau suformuota Europos socialinio fondo konsultantų komanda ir valdymo komitetas Europos socialinio fondo projektams rengti bei įgyvendinti [14].

3. INTEGRACIJA Į ES – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVOS DARBO RINKAI

Su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis Lietuvą sieja bendros darbo rinkos tendencijos – perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos politikos prie aktyvios, t.y. mokslo ir profesinio mokymo galimybių suteikimas bedarbiams, siekiant jiems padėti tobulinti kvalifikaciją ir didinti pasitikėjimą savimi, įgyti naujos darbo patirties ir sugrįžti į darbo rinką.
Tobulinta ir Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kad bedarbiai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš valstybės bedarbio pašalpos. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčiai ir padidintos neapmokestinamosios pajamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Siekiant mažinti socialinės rizikos grupių socialinę atskirtį, Lietuvoje priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, skirtas toms socialinėms grupėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais darbo rinkoje. Įstatyme numatytos užimtumo garantijos konkrečioms grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (vienišiems tėvams), auginantiems, vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę ne ilgiau kaip 5 metai, iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims ir neįgaliesiems, taip pat numatyta nustatyti privataus sektoriaus darbdaviams užimtumo kvotas čia minimoms socialinėms grupėms. Įmonėms, kurios kreipiasi su prašymu leisti įdarbinti asmenis iš socialinės rizikos grupių, teikiamos užimtumo subsidijos. Šitaip nurodytieji asmenys įgyja darbo patirties tikroje darbo aplinkoje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padeda susirasti darbą.
2004 metais priimtas Socialinių įstatymas [4], kuriuo siekiama didinti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Tai neįgalieji, ilgalaikiai bedrabiai, priešpensinio amžiaus asmenys, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, vieniši tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Vienas pagrindinių socialinių įmonių steigimo tikslų – remti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti jų socialinę atskirtį. 2005 metų vasario 1 d. socialinių įmonių statusas suteiktas 26 Lietuvos įmonėms [14].
Įgyvendinant numatytas veiklos programas, pasiekta kad trečius metus šalyje mažėja registruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 metais buvo 6,8 proc. Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 proc. ir 4,3 proc. mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį (žr. 1 pav.). Vidutiniškai 2 proc. sumažėjo ir vyresnių asmenų bedarbystės lygis.(žr. lent.) [14].

Lentelė Nedarbo lygis proc. (pagal amžiaus grupes)

2003 2004

I k. II k. I k. II k.
Iš viso 13,6 12,9 13,0 11,3
15–24 24,4 26,6 23,2 21,0
25–54 12,7 11,1 12,4 10,2
55 m. ir vyresni 10,9 13,2 9,9 11,4

Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenys [10]

1 paveikslas Nedarbo lygio kitimo tendencijos
Lietuvos darbo biržos darbo rinkos rodikliai [14]

3.1.Vietinės užimtumo iniciatyvos

Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra yra viena svarbiausių Europos Sąjungos užimtumo politikos krypčių. Skatinant vietines užimtumo iniciatyvas siekiama geriau panaudoti vietos intelekto kapitalą, įtrau.kiant į darbinę veiklą asmenis, kuriems sunkiau sekasi integruotis į darbo rinką. Įgyvendinant tokias iniciatyvas svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms: jos gali teikti realią pagalbą finansiškai, skirdamos patalpas, pagal savo kompetenciją mažindamos mokesčius ir kt. Bendromis valdžios institucjų, profesinių sąjungų, darbdavių ir įvairių visuomeninių organizacijų pastangomis galima žymiai sumažinti nedarbą, tuo pačiu ir socialinės paramos išlaidas.
Įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padeda sutelkti vietos bendruomenės socialinių ekonominių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. Tai naujas instrumentas spręsti bedarbių socialines problemas aukšto nedarbo teritorijose skatinant jose darbo vietų kūrimą [14].
Parengta ir keletas vietos užimtumo iniciatyvų, kurios iš esmės – socialinės teritorinių darbo biržų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir vietos darbdavių, kurie mėgina teikti užimtumo galimybes asmenims, priklausantiems socialinės atskirties rizikos grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ir kitiems) partnerystės mechanizmas.
Šie projektai pradėti įgyvendinti nuo 2001 metų. Per trejus metus sukurta 1.3 tūkst. darbo vietų bedarbiams. Parengta šių projektų plėtros strategija ir projektų rengėjų mokymo programa pagal kurią kiekvieni metai tikslinėse teritorijose vykdomi projektų rengėjų mokymai. 2002 metais kas trečias projektas realizuotas kaimo vietovėse, įkurtos 377 darbo vietos, į kurias įdarbinti darbo biržose registruoti bedarbiai. Kas trečias įdarbintas asmuo buvo ilgalaikis bedarbis, kas ketvirtas – jaunas žmogus, kas septintas – iš socialiai remtinų šeimų [14].
Pakeitus Bedarbių rėmimo įstatymą 2003 metais vietinių užimtumo rėmimo projektai pradėti finansuoti ir iš Užimtumo fondo lėšų. Iš 2003 metams siūlytų 141 projekto atrinkus ir įgyvendinus 86 projektus, panaudojus 7,5 mln. Lt valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, buvo sukurta 791 nauja darbo vieta bedarbiams. Kaime įgyvendinta 70 proc. visų projektų [14].
Iniciatyvų rengimo tikslas – skatinti vietos bendruomenes spręsti nedarbo ir socialinės atskirties problemas partnerystės būdu.

3.2. Laisvas asmenų judėjimas

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES), vienas iš svarbiausių prioritetų yra integracija į vieningąją rinką, kuri apima laisvą prekių, paslaugų, kapitalo bei darbo jėgos judėjimą [14].
Darbo jėgos judėjimo laisvė, reiškia, jog kiekvienoje ES šalyje bet kurios kitos ES pilietis negali būti diskriminuojamas. ES reglamente 1612/68 įvadinėje dalyje teigiama, kad”darbuotojų judėjimas ES turi būti viena iš priemonių, garantuojančių darbuotojui galimybę gerinti savo gyvenimo ir darbo sąlygas bei skatinti jo socialinį progresą”. Pagrindinis šio teiginio principas – tai vienodų sąlygų sudarymo principas, pagal kurį kiekvienas šalies narės pilietis turi teisę įsidarbinti ir gauti atlyginimą kitoje šalyje narėje pagal tas pačias sąlygas, kaip ir pastarosios šalies narės piliečiai. Įgyvendinant laisvo asmenų judėjimo principus, būtina toliau didinti darbo jėgos konkurencingumą, užtikrinti mokymo turinio ir kvalifikacijų atitikimą ES šalių profesiniam rengimui siūlomoms rekomendacijoms, suderinti darbo bei socialinio draudimo įstatymus ir pan. [13].
Nuo 2004 metų gegužės 1 d. Lietuvos darbo birža įsijungė į Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą [14].
EURES ( angliškai – European Employment Service ) – tai Europos užimtumo tarnybų tinklas, apjungiantis Europos Komisiją ir valstybių, priklausančių ES/EEE bei Šveicarijos, valstybines užimtumo tarnybas. Taip pat šiam tinklui priklauso ir kitos su užimtumo klausimais susijusios institucijos, t.y. profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos bei teritorinės ir regioninės valdžios institucijos.
EURES tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos apie laisvą asmenų judėjimą, kuri būtų naudinga darbdaviams ir asmenims, ieškantiems darbo. EURES teikia šias paslaugos: informuoj.a, konsultuoja, įdarbina.
EURES atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant darbo jėgos perteklių ir trūkumą įvairiuose veiklos sektoriuose. Tinklo pagalba yra stiprinamas jaunų asmenų užimtumas, įgyjant kvalifikaciją užsienyje. EURES siekia ir padeda sukurti bendrą Europos darbo rinką.
Įgyvendinant Lietuvos darbo biržos įsijungimo į EURES tinklą strateginį planą, sukurtas Lietuvos darbo biržos svetainės (www.ldb.lt) puslapis „Laisvas asmenų judėjimas“ skirtas išplėsti visuomenės žinias apie darbo mobilumo Europos Sąjungos šalyse privalumus. Iš šio puslapio yra galimybė išeiti į Europos darbo mobilumo portalą ( www.europe.eu.int/eures ). Šis portalas – tai dalis Europos Komisijos veiksmų plano, siekiant panaikinti profesinio ir geografinio darbuotojų mobilumo kliūtis Europos Sąjungoje [14].

Lietuvos darbo biržoje nuo 2004 metų gegužės 1 d. pradėjo oficialią veiklą EURES koordinatoriaus tarnyba bei aštuoni EURES biurai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Tauragės darbo biržose, kuriuose dirba EURES patarėjai. Be to, kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje dirba EURES patarėjų padėjėjai – specialistai, teikiantys informaciją vietos gyventojams visais su laisvu darbuotojų judėjimu susijusiais klausimais:
– darbo rinkomis bei jų plėtra valstybėse narėse;
– užimtumo tarnybų teikiamomis paslaugomis;
– darbo sąlygomis;
– informacija apie darbo paiešką, t.y. skelbimai, gyvenimo aprašymai (CV), pokalbio reikalavimai, darbuotojų samdymo tvarka ir konsultavimo paslaugomis;
– gyvenimo sąlygomis, tarp jų apgyvendinimu, švietimu, mokesčiais, pragyvenimo išlaidomis, sveikatos apsauga, rekreacija;
– savarankiškai dirbančių asmenų galimybėmis;
– apmokėjimo sąlygomis;
– naudingais adresais ir asmenimis konkretesnei informacijai gauti.
EURES tinklo darbuotojai teikia informaciją ir konsultacijas ieškantiems darbo asmenims apie įsidarbinimo galimybes, gyvenimo, darbo bei mokymosi sąlygas ES valstybėse, taip pat Lietuvos darbdaviams, ieškantiems darbuotojų kitose ES valstybėse.
Tačiau yra laisvą asmenų darbuotojų ribojančių veiksnių, pvz., kalbos nemokėjimas, kultūros, istoriniai skirtumai, pasitaikantys neaiškumai dėl diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo ir pan. Vienas iš svarbiausių veiksnių, ribojančių laisvą asmenų judėjimą yra pereinamųjų laikotarpių taikymas ES šalyse narėse.Dauguma ES šalių, išskyrus Airiją, Didžiąją Britaniją ir Švediją, yra nustačiusios pereinamuosius laikotarpius pagal formulę 2+3+2. Ši formulė reiškia, kad ES šalims narėms leidžiama pasirinkti laikotarpį, per kurį ribojamas laisvas darbo jėgos judėjimas iš naujų šalių narių (tame tarpe ir Lietuvos), t.y. pereinamuoju laikotarpiu reikės įsigyti leidimą dirbti.

4. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA UŽIMTUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMUI LIETUVOJE

Europos užimtumo strategijos tikslams – tobulinti užimtumo gebėjimus, prisitaikymą, verslininkystę ir lygias galimybes – siekti prireiks nemažų investicijų į aktyvią užimtumo politiką, kad būtų galima grąžinti į darbą bedarbius ir pagerinti užimtumo gebėjimus tų, kurie jau dalyvauja užimtumo veikloje (investicijos į mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su naujais darbo rinkos reikalavimais).
Bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros startegiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei primones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti minėtas struktūrinių fondų lėšas yra vadinamas Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis Programamavimo dokumentas (BPD) [2].
Vienas svarbiausių Bendrajame programavimo dokumente numatytų prioritetų – Žmogiškųjų išteklių plėtra. Investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą, dirbančių kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą – pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys užimtumo augimą, stabilią ūkio plėtrą bei visuomenės gerbūvio didėjimą. Žmogiškųjų išteklių plėtrai parama bus teikiama iš Europos socialinio. fondo [2].
ESF investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą, numatytą BPD, remia ir papildo Vyriausybės vykdomą užimtumo politiką, kurios tikslai ir uždaviniai nustatyti Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje, Bendrajame užimtumo prioritetų Lietuvos Respublikoje vertinimo dokumente, Bendrajame socialinės integracijos memorandume ir t.t.

4.1. Europos socialinis fondas ir Lietuvos darbo rinka

Lietuva gaus nemaža finansinę paramą iš Europos socialinio fondo, kurio pagalba skirta įgyvendinti Europos užimtumo startegiją bei metines užimtumo gaires. Pagrindinis šio fondo paramos tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką. Šis fondas yra svarbiausias ES užimtumo politikos instrumentas [9].
Europos socialinis fondas (ESF) – vienas iš keturių struktūrinių fondų – pagrindinis Europos Sąjungos užimtumo politikos finansinis instrumentas, kurio paskirtis yra remti užimtumą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą ir tuo būdu užtikrinti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą. Pagrindinis ESF paramos tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, didinti moterų ir vyrų lygybę.
Lietuvos Bendrajame programavimo dokumente planuojamos ESF investicijos į šią sritį rems ir papildys Vyriausybės vykdomą užimtumo politikos trategiją ir sieks šių tikslų:
– didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;
– gerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir prieinamumą;
– mažinti socialinę atskirtį bei užtikrinti paltesnę socialinę integraciją [2].
Europos socialinio fondo lėšos bus panaudojamos įgyvendinant 5 priemones:
1. Užimtumo gebėjimų ugdymas. Šios priemonės tikslas – didinti bedarbių užimtumo gebėjimus ir gerinti integraciją į darbo rinką, vykdyti nedarbo prevenciją. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas jauniems ir ilgalaikiams bedarbiams, neturintiems reikiamos kvalifikacijos, taip pat tiems, kuriems gresia ilgalaikė bedarbystė. Bus remiamas bedarbių mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas, ypatingai tokių bazinių žinių srityje, kaip kalbų ir informacinio raštingumo ugdymas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, mokymas ir parama pradedantiems savo verslą. Bus stiprinami Lietuvos darbo biržos instituciniai gebėjimai, diegiamos naujos paslaugos bedarbiams ir darbdaviams, didinama darbuotojų kvalifikacija.
Už šios priemonės įgyvendinimą bus atsakinga Lietuvos darbo birža ir šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 211,2 mln. Lt (158.4 mln. Lt – ESF lėšos ir 52,8 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
2. Darbo jėgos kompetencjos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas. Įgyvendinant šią priemonę remiama šalies ūkiui ir verslui reikalingų specialistų rengimas, įmonių, kuriose numatoma įdiegti naujas technologijas arba naujus gaminius, vadovų bei dirbančiųjų mokymai, smulkaus ir vidutinio verslo vadovų bei dirbančiųjų mokymas, gyventojų permokymas arba jų kvalifikacijos tobulinimas vietovėse, kuriose vyksta ūkinės veiklos restruktūrizacija bei valstybinių įmonių privatizacija. Prioritetas teikiamas informacinio raštingumo, tai pat pradedančiųjų savo verslą verslumo ugdymui.
Šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 135,7 mln. Lt (101,9 mln. Lt – ESF lėšos ir 33,8 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
3. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Šia priemone siekiama suteikti platesnes galimybes socialinės rizikos asmenų grupėms integruotis į darbo rinką ir tuo būdu mažinti socialinę atskirtį. Socialinės atskirties mažinimas pirmiausia susijęs su profesinio rengimo prieinamumo ir įdarbinimo galimybių didinimu. Investuojama į tokias veiklas, kaip profesinis mokymas ir užimtumo rėmimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, distancinio mokymo sistemos plėtra. Siekiant užtikrinti visiems prieinamą darbo rinką, at.sižvelgiama į specifinius šių asmenų grupių poreikius bei taikomos papildomos priemonės, kurios padėtų įgyti reikiamų gebėjimų bei integruotis į darbo rinką: asmenims su negalia plėtojama profesinės reabilitacijos sistema, skatinami darbdaviai organizuoti praktinį mokymą bei įdarbinti neįgaliuosius, kuriamos ir plėtojamos socialinės užimtumo įmonės (neįgaliesiems bei kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms). Kita priemonės remiama veiklų kryptis – lygių galimybių vyrams ir moterims užtikrinimas. Remiamos tokios veiklos, kaip verslo organizavimo pagrindų mokymas bei konsultacinės paslaugos, specialių moterų re-integracijos į darbo rinką po ilgesnės pertraukos mokymų organizavimas. Taip pat remiamos veiklos, skirtos užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje. Šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 70,7 mln. Lt (56,6 mln. Lt – ESF lėšos ir 14,1 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
4. Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas. ESF investicijos šioje srityje kuria mokymosi visą gyvenimą ( ir jo skatinimo ) sistemą, gerina švietimo ir mokymo kokybę. Svarbus dėmesys skiriamas informacinių technologijų atveriamoms galimybėms, kad gyventojai lengviau įgytų žinias ir kvalifikaciją, jas atnaujintų, tobulintų, sėkmingiau prisitaikytų gyventi ir dirbti sparčiai kintančioje informacinėje visuomenės aplinkoje. Šiuo požiūriu bus prisidedama prie socialinės integracijos skatinimo [2].
5. Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas. Ši priemonė remia ūkio ir verslo poreikius atitinkančių mokslininkų rengimą ir jų kompetencijos didinimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vykdymą, mokslinės veiklos kokybės gerinimą, mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir jos duomenų bazių tobulinimą. Tokio pobūdžio parama sudaro sąlygas mažinti jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų, mokslininkų emigraciją, padidina mokslo prestižą, stiprina ryšį tarp mokslo bei verslo [2].

4.2. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje

EQUAL programa papildys Europos socialinio fondo ir nacionalines kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje strategijas ir taip padės mažinti socialinę atskirtį. Europos socialinio fondo priemonėse daugiausia dėmesio skirta specifinei veiklai, susijusiai su pagalba socialinės rizikos grupėms (profesinis mokymas ir konsultavimas norintiesiems pradėti savo verslą arba savarankiškai dirbti), o EQUAL dėmesio centre – socialinės partnerystės skatinimas ir naujo požiūrio į specifinių socialinių grupių problemų darbo rinkoje sprendimą ugdymas. EQUAL programa ir Lietuvos bendrojo programavimo dokumento pirmojo tikslo žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės tarpusavyje susijusios ir papildo viena kitą [7].
EQUAL tikslas – daryti įtaką ir keisti užimtumo politikos įgyvendinimą vietos, nacionaliniu ir net Europos Sąjungos lygmeniu, vykdant novatoriškų sprendimų sklaidą bei juos pateikiant politikos kūrėjams ir pagrindiniams suinteresuotiems asmenims.
EQUAL veikia pagal devynias temas, kur valstybių narių nuomone daugiašalis bendradarbiavimas gali prisidėti prie nacionalinės užimtumo politikos ir socialinės integracijos politikos įgyvendinimo tobulinimo. Lietuvoje remiami šie prioritetai:
– Atviros visiems darbo rinkos skatinimas, sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
– Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones;
– Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Pagrindiniai EQUAL išskirtinumo principai yra:
1. Partnerystės principas. EQUAL įgyvendina vystymo bendrijos, o ne atskiros organizacijos. Vystymo bendriją sudaro įvairioms visuomenės gyvenimo sritims atstovaujančios institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės, kurios veikia kartu vadovaudamosi bendrais jas vienijančiais įsipar.eigojimais spręsti tam tikrą veiklos problemą.
2. Novatoriškumas. EQUAL skirta išbandyti, vystyti ir įteisinti naujus politikos kūrimo ir įgyvendinimo metodus vietiniu, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu bei integruoti įteisintą pažangią praktiką į bendrą darbo rinkos politiką ir konkrečius veiksmus. Ti gali būti nauja jau esamų elementų kombinacija arba ženkliai pakeisti priemonių įgyvendinimo būdai.
3. Galimybių suteikimas. Tai yra esminis EQUAL bruožas. Vystymo bendrijas gali sudaryti įvairios skirtingo „svorio“ organizacijos. Suteikiama žmonėms, kuriems skirta parama, galimybė daryti įtaką modeliuojant ir vertinant siūlomą veiklą bei tolesnį profesinį gyvenimą.
4.Tarptautinis bendradarbiavimas. Kad galėtų dalyvauti programoje, vystymo bendrija turi sudaryti Tarptautinio bendradarbiavimo sutartį ir vykdyti tarptautinio darbo programą su mažiausiai viena vystymo bendrija, finansuojama kitoje valstybėje narėje. Bus keičiamasi įgyta patirtimi ir bus perimama pažangi valstybių narių praktika [7].
Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimui Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiui numatyta skirti 11,87 mln. eurų Europos socialinio fondo lėšų ir 3,95 mln. eurų – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų, kurios bus panaudotos, įgyvendinus 30 projektų [9].
Naudojantis naujais EQUAL programos partnerystės mechanizmais, siekiant šalinti kliūtis patekti į darbo rinką asmenims iš socialinės rizikos grupių ir mažinti jų socialinę atskirtį, bus remiami asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos (metę mokyklą), jaunimas, neįgalieji, moterys ir asmenys, vyresni nei 50 metų. Tik didindama užimtumą (socialinės rizikos grupių), Lietuva gali didinti šalies socialinę gerovę ir ekonominį konkurencingumą, nes yra glaudus ryšys tarp naujų užimtumo galimybių teikimo ir socialinės atskirties mažinimo [7].

IŠVADOS

1. Europos Sąjungos užimtumo strategija yra siekiama visiško užimtumo, kurį charakterizuoja trys pagrindiniai rodikliai: bendras užimtumo lygis, moterų užimtumo lygis, vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygis, darbo kokybės ir našumo gerinimo, socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimo.
2. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dalyvaujame bendrame užimtumo politikos procese. Lietuvos Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Vyriausybės vykdomos užimtumo politikos tikslai ir uždaviniai nustatyti Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje, Bendrajame užimtumo prioritetų Lietuvos Respublikoje vertinimo dokumente, Bendrajame socialinės integracijos memorandume ir t.t. Patvirtintas Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis Programamavimo dokumentas (BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, kuris nustato atitinkamą plėtros startegiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti struktūrinių fondų lėšas.

Užimtumo augimui turi įtakos teigiamos ūkio raidos perspektyvos. Kaip pažymėta ES dokumentuose, labai svarbu užtikrinti užimtumo augimą ekonomikos kontekste, o Lietuvoje tebesitęsia tendencija –užimtumo augimas ir darbo užmokesčio augimas yra gerokai lėtesnis negu bendras ūkio augimas. Taip pat būtina užtikrinti didesnio skaičiaus ir geresnių darbo vietų kūrimą. Turi būti tobulinama mokesčių sistema, kuri būtų palanki užimtumui.
3. Lietuva pasinaudodama Europos Socialinio fondo lėšomis ir įgyvendindama Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto programą labai prisidės prie ilgalaikės perspektyvos siekimo. Gerai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga – būtina sąlyga siekti ekonomikos augimo ir gerovės. Europos socialinio fondo remiamos mokymo schemos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimus. Mokymas ir išsilavinimas turės labiau atitikti darbo jėgos rinkos, ypač pagrindinių sektorių, poreikius. Ekonomikos augimas, išsilavinimo ir profesinio mokym.o gerinimas turėtų mažinti nedarbą. Auganti ekonomika, didėjantys atlyginimai, specialiosios priemonės, skatinančios integraciją į darbo rinką, didins darbo jėgos aktyvumą. Didesnis darbo jėgos aktyvumas ir vykdomos aktyvios darbo rinkos priemonės padės mažinti socialinę atskirtį.

LITERATŪRA

1. Gruževskis B. Darbo rinkos politikos krypčių pagrindimo problema // Aktualūs darbo rinkos politikos klausimai / Atsak. red. Algis Šileika, Vilnius, 1996.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 02d. nutarimas Nr.935 Dėl Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo. Valstybės žinios,2004, Nr. 123
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 07d. nutarimas Nr.189 Bendrasis Lietuvos užimtumo prioritetų įvertinimas. Valstybės žinios,2002, Nr. 15-582
4. Socialinių įmonių įstatymas. Nr.IX-2251.Valstybės žinios, 2004, Nr.96-3519. Aktuali redakcija nuo 2004 06 01
5. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas Nr.IX-1904. Valstybės žinios,2004, Nr. 4-26 Aktuali redakcija nuo 2005 01 01
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 08d. nutarimas Nr.529 Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos patvirtinimo. Valstybės žinios,2001, Nr. 40-1404.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17d. nutarimas Nr.1458 Dėl 2004-2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo Valstybės žinios,2004, Nr. 169-6223.
8. Lisabonos strategija ir savivaldos vaidmuo, užimtumo skatinimas vietiniame lygmenyje [ žiūrėta 2005 03 16]. Prieiga per internetą: .
9. ESF projektai [ žiūrėta 2005 03 19]. Prieiga per internetą: .
10. Integracija į Europos Sąjungą ir tarptautinis bendradarbiavimas // Socialinis pranešimas 2002. – Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2003.
11. Pirmąkart užimtumo ataskaita Europoje – Lietuvių kalba. [ žiūrėta 2005 03 16]. Prieiga per internetą: .
12. 2003 m.liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2003/578/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.
13. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje“.
14. Darbo rinkos rodikliai [žiūrėta 2005 03 20 ]. Prieiga per internetą : kad vienos arba kitos priemonės gali būti efektyvios ekonominiu požiūriu, bet nepriimtinos socialiniu ir atvirkščiai [10].
Valstybės vaidmuo darbo rinkoje pasireiškia dviem aspektais:
1) “pasyvus”, t.y. finansinės priemonės, siekiančios sušvelninti pajamų praradimą (dėl darbo praradimo);
2) ”aktyvus”, t.y. priemonės , siekiančios sumažinti nedirbančių piliečių skaičių [1,8].
Pasyvi valstybės užimtumo politika. Šiuo metu įvairios šalys naudoja įvairias finansines pagalbos priemones bedarbiams formas. Pagrindinės jų – bedarbio pašalpos. Šalia jų dar yra pašalpos iš socialinės rūpybos fondų, vienkartinės išmokos atleidžiamiems iš darbo, o kai kuriose šalyse – profsąjunginės kasos arba privatus draudimas nuo nedarbo [1,8].
Aktyvi valstybės užimtumo politika. Aktyvi politika – tai panaudojimas įvairių ekonominių ir organizacinių priemonių, leidžiančių sumažinti nedarbo mastą. Jos veikia:
1) darbo jėgos paklausos padidėjimą;
2) darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo tobulinimą ( įdarbinimo įstaigų, permokymo centrų ir pan.).
Aktyvios politikos priemonės dažniausiai skirstomos:
a) makroekonomines, t.y. bendros ūkio stabilizavimo priemonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gerina situaciją darbo rinkoje;
b) ”specialios” užimtumo politikos priemonės.
Makroekonominių priemonių pagalba valstybė stengiasi didinti paklausą darbo jėgai ir tuo pačiu mažinti nedarbą. Tam yra atliekama eilė priemonių:
1) mažinami mokesčiai;
2) didinami biudžetiniai užsakymai;
3) mažinamos palūkanų normos;
4) didinama pinigų emisija [1,9].
“Specialios” priemonės daugiausiai nukreiptos struktūrinio nedarbo mažinimui. Pagrindinės iš jų būtų:
1) įvairios atskirų darbuotojų grupių darbo užmokesčio subsidijos;
2) suaugusiųjų permokymo sistemos vystymosi bei permokymo programų finansavimas;
3) socialiai naudingų (viešųjų) darbų organizavimas;
4) įdarbinimo tinklo plėtimas bei jo informacinio aprūpinimo tobulinimas [1,9].
Kadangi ES užimtumo pokyčių tendencijos turi įtaką bendriems užimtumo pasikeitimams Europoje, darbe pateikiama informacija apie Lietuvos užimtumo politiką integracijos į Europos Sąjungą kontekste.

Darbo objektas. Lietuvos užimtumo politika.
Darbo tikslas. Apibrėžti ir apibūdinti Lietuvos užimtumo politikos kryptis Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti Europs Sąjungos užimtumo strategiją.
2. Ištirti Lietuvos užimtumo politikos atitikimą Europos Sąjungos užimtumo politikai, pagrindinėms gairėms.
3. Aptarti Europos Sąjungos socialinio fondo finansavimo pagrindinius prioritetus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros, įstatymų, internetinių šaltinių analizė, sisteminimas, apibendrinimas.

1. EUROPOS SĄJUNGOS UŽIMTUMO IR SOCIALINĖ POLITIKA
1.1. Pagrindiniai dokumentai
Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI a. pradžios problemų beveik visose ES valstybėse narėse. XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje paaiškėjo, jog norint išspręsti ES darbo rinkoje egzistuojančias problemas, neužtenka tik užtikrinti ekonomikos augimą [10,107].
Bendros socialinės politikos nuostatos socialinės politikos srityje buvo išreikštos Suvestiniame Europos Akte ( 1986 m.). Tolesnis žingsnis, plėtojant socialinės politikos nuostatų derinimą bei veiklos šioje srityje koordinavimą buvo 1989 m. priimta Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, bet joje įtvirtinti tik pagrindiniai socialiniai politikos siekiai ir nėra numatytos konkrečios prievolės [10,106].
Svarbūs ES žingsniai sprendžiant užimtumo ir nedarbo problemas žengti 1997 metais Amsterdame įvykusiame ES valstybių vadovų susitikime. EB sutartis papildyta užimtumo skyriumi, kuris numato suformuoti ir įgyvendinti bendrą Europos užimtumo strategiją. Vienas reikšmingiausių Amsterdamo susitikimo rezultatų yra tai, kad pirmą kartą ES lygiu glaudžiai susieta ekonominė politika ir užimtumo politika, siekiant sukurti darbo vietų ir įgyvendinti užimtumo didinimo tikslus. Užimtumo problema suvokiama k.aip bendra ES valstybių interesų sritis, ir nors kiekviena ES valstybė atsako už jos vykdomą politiką, bet ta politika turi atitikti bendrą Europos strategiją ir būti koordinuojama pagal kasmet Europos Tarybos nustatomas užimtumo gaires [7].
Planuojant ir numatant ES užimtumo ir socialinės politikos plėtros kryptis ir priemones ateityje ypač svarbi buvo 2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija. Ji nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategija apibūdinama nurodant jos pagrindinį tikslą – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda” [8].
Europos Sąjungos užimtumo ir socialine politika siekiama skatinti visuotinę tinkamą gyvenimo kokybę ir reikiamą gyvenimo lygmenį, užtikrinant galimybę gyventi aktyvioje integruotoje ir sveikoje visuomenėje. ES nesiima viena pati formuoti Europos užimtumo ir socialinės politikos ir nėra viena pati už tai atsakinga. Už socialinės politikos formavimą visų pirma atsako pačios valstybės narės. ES imasi tik tų klausimų, kuriuos prasmingiau spręsti ES lygmeniu. Sritys, kuriuose turi būti vystomas glaudus valstybių bedradarbiavimas buvo numatytos šios: užimtumas, darbo teisė ir darbo sąlygos, profesinis mokymas ir tobulinimas, socialinė apsauga, apsauga nuo profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų, darbo higiena ir teisė į susivienijimus bei kolektyvines derybas [12].

1.2. Europos užimtumo strategija

Pagrindinis Europos užimtumo strategijos tikslas – visiškas užimtumas, kuris didintų žinių ekonomikos konkurencingumą, stiprintų socialinę sanglaudą ir lengvintų tvarią plėtrą. ES valstybės narės siekia užimtumo strategijos tikslų per nacionalines užimtumo programas. Atviro koordinavimo procese Europos Taryba kasmet tikslina užimtumo gaires. Šių gairių pagrindu valstybės narės papildo savo metinius nacionalinius užimtumo veiksmų planus, nurodydamos, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis arba programomis įgyvendins užimtumo gaires [12].
Iki 2002 metų buvo numatytos 4 užimtumo gairių kryptys:
1. Užimtumo gebėjimai.
2. Verslininkystė.
3. Prisitaikymas.
4. Lygios moterų ir vyrų galimybės.

2003 m. birželio mėnesį patvirtinta Europos Sąjungos užimtumo strategija 2003-2006 metams, kuri vadinasi “Visiško užimtumo ir geresnio darbo visiems strategija” [7]. Ji remiasi trimis pagrindiniais tikslais:
– siekti visiško užimtumo dididant užimtumo lygį;
– gerinti užimtumo kokybę ir darbo našumą;
– kuo daugiau žmonių įtraukti į darbo rinką.
Siekiant šių tikslų užimtumo politika bus orientuojama:
– į aktyvias ir prevencines nedarbo mažinimo priemones, taikomas bedarbiams ir pasyviems asmenims;
– finansinėmis priemonėmis skatinti perėjimą iš nelegalaus darbo į legalų;
– kurti daugiau ir geresnių darbo vietų, skatinti verslumą;
– didinti darbo pasiūlą ir aktyvumą darbo rinkoje visų asmenų grupių ir kuo ilgiau išlaikyti asmenis aktyviais darbo rinkoje;
– užtikrinti lankstumo ir saugumo darbo rinkoje balansą vykstant pokyčiams rinkoje ir prisitaikant prie jų;
– vystyti žmogiškąjį kapitalą investuojant į žinias ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant skatinti mobilumą rinkoje, kad užtikrinti pasiūlos ir paklausos derinimą, užimtumo gebėjimų didinimą, darbo našumą, prisitaikomumą prie pokyčių;
– siekti lyčių lygybės;
– remti darbo rinkoje pažeidžiamų asmenų integravimą ir kovoti su jų dikriminavimu;
– mažinti regioninius užimtumo lygio skirtumus.
Vykdoma politika siekia tokių Europos Sąjungos vidurkių:
– bendras užimtumo lygis – 67 proc. turi būti pasiektas 2005 metais, 70 proc. – 2010 metais;
– moterų užimtumo lygis – 57 proc. 2005 metais, 60 proc. – 2010 metais;
– vyresnio amžiaus darbuotojų ( nuo 55 iki 64 metų ) užimtumo .lygis – 50 proc. – 2010 metais.
Darbo kokybės ir našumo gerinimas. Geresnė darbo kokybės yra glaudžiai susijusi su konkurencinga ir žiniomis paremta ekonomika. To reikia siekti bendromis visų dalyvių pastangomis, ypač remiantis socialiniu dialogu. Kokybė yra susijusi ir su darbo vietos charakteristikomis, ir su platesne darbo rinka. Ji apima vidinę darbo kokybę, įgūdžius, visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir kilimą tarnyboje, lyčių lygybę, darbuotojų sveikatą ir saugą, lankstumą ir saugumą, įtraukimą ir darbo rinkos prieinamumą, darbo organizavimą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą, įvairovę ir diskriminacijos nebuvimą, bendrą darbinę veiklą. Užimtumo lygį reikia kelti kartu su darbo našumu [8].
Socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimas. Užimtumas yra svarbiausia priemonė socialiniam įtraukimui pasiekti. Vykdomos kartu su atviru koordinavimo socialinio įtraukimo įtraukimo srityje metodu, užimtumo politika turėtų palengvinti įsidarbinimą, skatindamos kokybiško užimtumo prieinamumą visoms moterims ir vyrams, kurie gali dirbti; kovodamos su diskriminacija darbo rinkoje ir neleisdamos išstumti žmones iš darbo rinkos.
Ekonominė ir socialinė sanglauda turi būti skatinama mažinant regioninius užimtumo ir nedarbo skirtumus, kovojant su užimtumo problemomis atskirtose Europos Sąjungos teritorijose ir remiant ekonominį ir socialinį restruktūrizavimą [8].
Strategijoje akcentuojamas geras ES užimtumo strategijos valdymas ir gera partnerystė. Darbo rinkos institucijų, darbo biržų veikla turės būti modernizuota ir jų vaidmuo rinkoje sustiprintas. Vadovaujantis šiais pagrindiniais reikalavimais valstybės narės turėjo parengti konkrečius veiksmus strategijos tikslams pasiekti [8]. Pagal nustatytus rodiklius Europos Komisija kiekvienais metais parengia Bendrąją užimtumo ataskaitą, kurioje vertina šalių narių pažangą įgyvendinant Europos Sąjungos užimtumo strategiją.

ES Užimtumo ir socialinių reikalų direktorato parengtoje 2004 m. Užimtumo Europoje ataskaitoje pažymima, jog užimtumas Europoje, lėtėjęs nuo 2001 m. pirmos pusės, 2002 m. paskutinį ketvirtį visai sustojo, o 2003 m. užimtumo rodikliai pradėjo didėti. Per visus metus užimtumo augimas bevei nepakito ir siekė 0,2 proc., o nedarbo lygis pakilo iki 91 proc. (2002 m. – 8,8 proc.). Kaip minima ataskaitoje, 2003 m . užimtumo padėtis pablogėjo Čekijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Švedijoje. Tačiau konstatuojama, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje užimtumas augo daugiau nei 1 proc. Ataskaitoje daroma prielaida, jog darbo rinkos rodikliams įtakos turėjo ekonomikos augimo lėtėjimas Europoje [11].
Valstybės narės vykdo savo užimtumo politiką, siekdamos įgyvendinti tikslus ir prioritetus. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas geram užimtumo politikos valdymui užtikrinti. Be užimtumo gairių valstybės narės turi visiškai įgyvendnti Bendrąsias ekonominės politikos gaires ir užtikrinti, kad šie du įrankiai veiktų darniai.

2. LIETUVOS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA IR JOS RYŠYS SU EUROPOS POLITIKOS UŽIMTUMO GAIRĖMIS
2.1. Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentas

Lietuva vykdydama gyventojų užimtumo ir darbo rinkos politiką, deriną ją su Europos sąjungos veiksmais šioje srityje. Pagal įstojimo į ES partnerystės nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu 2002 metų vasario 12 d. pasirašė Bendrojo Lietuvos užimtumo politikos prioritetų vertinimo dokumentą, pagal kurį buvo numatyta nuolat vykdyti situacijos darbo rinkoje bei užimtumo politikos analizę ir vertinimą. Šios analizės tikslas – išnagrinėti, kiek Lietuva pažengė pertvarkydama užimtumo sistemą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Europos užimtumo strategijos nuostatas [3].
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumente išdėstytos opiausios užimtumo problemos, kurios visų pirma susijusios su būtinybe pripažinti, kad darbo rinka turi atspindėti dina.miškos rinkos ekonomikos – bendros rinkos dalies poreikius, o darbo jėga turi būti mobili, gebanti prisitaikyti ir kvalifikuota. Be to, turi būti suformuota tam tikra politika ir įsteigtos institucijos, padedančios plėtoti lanksčią darbo rinką. Tai apima ir poreikį ugdyti į ateitį orientuotą požiūrį į pramonės restruktūrizavimą, siekiant prisitaikyti prie žinių ekonomikos ir spręsti demografines problemas [3].
Šiame dokumente pateikta darbo rinkos, darbo užmokesčio, mokesčių, žmogiškųjų išteklių plėtros, lygių galimybių analizė, apibrėžtos prioritetinės sritys, kuriose būtina pažanga ir kurias būtina nuolat stebėti atsižvelgiant į užimtumo politikos peržiūros nuostatas:
– siekti sėkmingai įgyvendinti švietimo reformą, rūpintis, kad mažėtų palikusiųjų vidurinę mokyklą, didinti profesinio mokymo prieinamumą, gerinti jo kokybę, didinti svarbą sukurti ir įgyvendinti nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją;
– skatinti darbuotojams palankius darbo užmokesčio pokyčius, šiuo tikslu remti kolektyvinio susitarimo sistemą, atsižvelgti į diferencijuoto minimalaus atlyginimo poreikį, ypač jaunimui;
– reformuoti bedarbio pašalpų ir socialinės paramos bedarbiams skyrimą – didinti jų aprėptį, šalinti neskatinančius ieškoti darbo veiksnius ir raginti aktyviai ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų;
– parengti priemones įdarbinimo tarnybai reformuoti, taip pat jos ištekliams didinti, kad ji galėtų aktyviau prisidėti prie bedarbių integravimo;
– plėtoti aktyvias darbo rinkos programas – taikyti mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias priemones, šiuo tikslu mažinti laikinojo įdarbinimo programų [3].
Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie Europos užimtumo politikos koordinavimo. Tai vienas iš pagrindinių strateginių užimtumo politikos dokumentų, nustatantis tuos užimtumo ir žmogiškųjų išteklių politikos prioritetus, kurie įgyvendinami ir bus įgyvendinami ne tik per nacionalines priemones, bet ir naudojant Europos socialinio fondo investicijas [3].

2.2. Bendrasis aprėpties memorandumas

Pastarųjų metų ES veiklos prioritetas – kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Europos Komisija ir Lietuvos Respublika 2003 m. gruodžio 18 d. pasirašė Bendrąjį aprėpties memorandumą [5].
Bendrojo aprėpties memorandumo parengimas – svarbus žingsnis Lietuvai rengiantis prisidėti prie socialinės aprėpties veiklos, taikant atvirąjį metodą ir derinant socialinius ES tikslus su nacionaline politika.
Pagrindinis šio dokumento tikslas – valstybės institucijų kompetencijos stiprinimas ir kitų suinteresuotų šalių, aktyviai kovojančių su skurdu ir socialine atskirtimi, telkimas. Dokumente įvertintas skurdo ir socialinės atskirties lygis, nurodytos pagrindinės skurdo ir socialinės atskirties problemos, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir socialinę šalies būklę. Memorandume numatyti svarbiausieji neatidėliotini ir ilgalaikiai uždaviniai, susiję su socialine atskirtimi. Daug dėmesio skiriama dalyvavimui įgyvendinant tam tikras priemones, padedančias gauti stabilų ir gerą darbą, taip pat aktyvios darbo rinkos politikos skatinimui, atskirties darbe prevencijai. Numatytos galimybės pasinaudoti ištekliais, teisėmis, prekėmis ir paslaugomis. Numatyta socialinė apsauga, skirta skurdui mažinti, nurodytos minimalios pajamos, skurdo paplitimas įvairiose socialinėse grupėse, aktualūs kovai su skurdu švietimo, sveikatos apsaugos ir būsto klausimai. Pateikta trumpa skurdo mažinimo politikos prioritetų apžvalga [5].
Dokumente taip pat aptarti viešųjų institucijų telkimo ir jų veiklos koordinavimo visais lygiais, socialinių paslaugų teikimo, socialinio dialogo ir partnerystės, bendros socialinės atsakomybės, izoliuotų asmenų dalyvavimo ir saviraiškos klausimai. Lyčių lygybe pagrįsti praktiškai visi numatomi kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmai.

2.3. Kiti Lietuvos užimtumo politiką įtakojantys dokumentai

2001 metais pradėta įgyvendinti “ Lietuvos Respublikos uži.mtumo didinimo 2001-2004 metų programa” taip pat įnešė svarų indėlį priderinant nacionalinė užimtumo politiką prie ES užimtumo politikos struktūros ir tikslų. Šios programos vienas iš pagrindinių tikslų – didinti užimtumą ir mažinti skurdą, prioritetai – investicijos į žmogų, spartesnis informacinės ir žinių visuomenės kūrimas, mokslo ir technologijų plėtra [6].
Siekdama šių tikslų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numačiusi daugiau dėmesio skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai, skatinti investicijas, labiau remti regionų verslą, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką, plėtoti profesinį ir darbo rinkos mokymą, profesini orientavimą, ypač jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus asmenims, moterims, įvairioms rizikos grupėms, didinti viešųjų ir remiamų darbų apimtį ir derinti juos su mokymu, didinti darbdavių ir darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių. Darbo rinkos institucijų veiklos tobulinimas, socialinės partnerystės plėtra – taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės užimtumo ir darbo politikos prioritetai [6].
Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos situacijos ypatumas tas, kad Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos teisinės užimtumo garantijos tam tikroms gyventojų grupėms – asmenims iki 18 metų; moterims (ir vienišiems tėvams), auginantiems vaikus iki 14 metų; asmenims, kuriems liko mažiau nei 5 metai iki pensijos; ką tik išėjusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims ir neįgaliesiems. Be to, numatyta nustatyti teisiškai taikomas šių kategorijų asmenų įdarbinimo privačiame sektoriuje kvotas [14].
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikia įgyvendinti Europos Bendrijų steigimo sutarties VIII skyriuje “Užimtumas” numatytus įsipareigojimus dėl bendros užimtumo politikos koordinavimo. Šios sutarties skyriaus 128 straipsnio 3 dalis numato, kad šalis narė privalo pateikti Tarybai ir Komsijai metinį pranešimą apie pagrindines priemones, kurios laikantis ES nustatytų bendrų užimtumo gairių, buvo taikomos siekiant įgyvendinti savo šalies užimtumo politiką, kokie įgyvendinamos politikos pasiekimai bei išvados. Ataskaita įforminama kaip Nacionalinis užimtumo veiksmų planas ir nustatyta tvarka pristatomas ES institucijoms [10,111].

2.4. Darbo rinkos institucijos Lietuvoje

Lietuvoje svarbiausia nacionalinio lygmens institucija, sprendžianti užimtumo politikos klausimus, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ir kitų ministerijų (Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos) programos ir politika daro didelį poveikį užimtumui.
Svarbiausios už darbo rinkos politikos ir programų įgyvendinimą atsakingos institucijos yra Lietuvos darbo birža (įsteigta 1991 metais) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (įsteigta 1992 metais). Šios institucijos veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Svarbiausias Lietuvos Darbo biržos uždavinys – užtikrinti užimtumo valstybines garantijas netekusiems darbo asmenims ir aktyviomis politikos priemonėmis siekti subalansuoti darbo rinką. Lietuvos Darbo birža ir jos 46 teritorinės darbo biržos yra valstybinės įstaigos.
Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba vykdo darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo, profesinio orientavimo, konsultavimo, koordinavimo ir priežiūros bei metodinio vadovavimo funkcijas. Jai pavaldžios 6 regioninės mokymo organizavimo ir konsultavimo tarnybos, kurios atlieka suaugusiųjų ir jaunimo profesinį orientavimą ir konsultavimą.
Darbo būklės bei darbo rinkos politikos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo klausimams nagrinėti prie Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: d.arbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių ir valstybės bei savivaldybės institucijų atstovų.
Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbo rinkos institucijoms ministro įsakymu nustato tikslus ir uždavinius.
Lietuvos darbo biržos pasirengimas įsitraukti į Europos užimtumo tarnybų tinklą reikalavo būtinumo perimti diegiamą valdymo pagal tikslus modelį. 2003 metais pradėtas įgyvendinti PHARE Dvynių projektas”Pasirengimas dalyvauti Europos užimtumo startegijoje”. 2004 metais buvo iškeltas svarbus uždavinys “Ugdyti Lietuvos darbo biržos administracinius gebėjimus ir personalo kompeteciją, kad būtų pasiektas Europos Sąjungos užimtumo tarnybų teikiamų paslaugų lygis”. Tai svarbus uždavinys, nes Europos Sąjungos šalyse valstybinėms įdarbinimo tarpininkavimo tarnyboms tenka pagrindinis ES užimtumo strategijos įgyvendintojo vaidmuo. Lietuvos darbo biržos struktūrose jau suformuota Europos socialinio fondo konsultantų komanda ir valdymo komitetas Europos socialinio fondo projektams rengti bei įgyvendinti [14].

3. INTEGRACIJA Į ES – NAUJOS GALIMYBĖS LIETUVOS DARBO RINKAI

Su dabartinėmis ES valstybėmis narėmis Lietuvą sieja bendros darbo rinkos tendencijos – perėjimas nuo pasyvios darbo rinkos politikos prie aktyvios, t.y. mokslo ir profesinio mokymo galimybių suteikimas bedarbiams, siekiant jiems padėti tobulinti kvalifikaciją ir didinti pasitikėjimą savimi, įgyti naujos darbo patirties ir sugrįžti į darbo rinką.
Tobulinta ir Lietuvos socialinės apsaugos sistema, kad bedarbiai būtų skatinami grįžti į darbo rinką, o ne gyventi iš valstybės bedarbio pašalpos. Pavyzdžiui, sumažinti mokesčiai ir padidintos neapmokestinamosios pajamos mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Siekiant mažinti socialinės rizikos grupių socialinę atskirtį, Lietuvoje priimtas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas, skirtas toms socialinėms grupėms, kurios susiduria su dideliais sunkumais darbo rinkoje. Įstatyme numatytos užimtumo garantijos konkrečioms grupėms – asmenims iki 18 metų, moterims (vienišiems tėvams), auginantiems, vaikus iki 14 metų, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos likę ne ilgiau kaip 5 metai, iš laisvės atėmimo vietų grįžusiems asmenims ir neįgaliesiems, taip pat numatyta nustatyti privataus sektoriaus darbdaviams užimtumo kvotas čia minimoms socialinėms grupėms. Įmonėms, kurios kreipiasi su prašymu leisti įdarbinti asmenis iš socialinės rizikos grupių, teikiamos užimtumo subsidijos. Šitaip nurodytieji asmenys įgyja darbo patirties tikroje darbo aplinkoje ir naujų įgūdžių, kurie jiems padeda susirasti darbą.
2004 metais priimtas Socialinių įstatymas [4], kuriuo siekiama didinti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Tai neįgalieji, ilgalaikiai bedrabiai, priešpensinio amžiaus asmenys, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, vieniši tėvai, auginantys mažamečius vaikus. Vienas pagrindinių socialinių įmonių steigimo tikslų – remti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti jų socialinę atskirtį. 2005 metų vasario 1 d. socialinių įmonių statusas suteiktas 26 Lietuvos įmonėms [14].
Įgyvendinant numatytas veiklos programas, pasiekta kad trečius metus šalyje mažėja registruotų bedarbių skaičius bei jų procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Vidutinis metinis bedarbių procentas Lietuvos darbo biržos duomenimis 2004 metais buvo 6,8 proc. Palyginti su 2003 metais šis rodiklis sumažėjo 1,3 proc. ir 4,3 proc. mažesnis nei 2001 metais, kai nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią lygį (žr. 1 pav.). Vidutiniškai 2 proc. sumažėjo ir vyresnių asmenų bedarbystės lygis.(žr. lent.) [14].

Lentelė Nedarbo lygis proc. (pagal amžiaus grupes)

2003 2004

I k. II k. I k. II k.
Iš viso 13,6 12,9 13,0 11,3
15–24 24,4 26,6 23,2 21,0
25–54 12,7 11,1 12,4 10,2
55 m. ir vyresni 10,9 13,2 9,9 11,4

Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenys [10]

1 paveikslas Nedarbo lygio kitimo ten.dencijos
Lietuvos darbo biržos darbo rinkos rodikliai [14]

3.1.Vietinės užimtumo iniciatyvos

Vietinių užimtumo iniciatyvų plėtra yra viena svarbiausių Europos Sąjungos užimtumo politikos krypčių. Skatinant vietines užimtumo iniciatyvas siekiama geriau panaudoti vietos intelekto kapitalą, įtraukiant į darbinę veiklą asmenis, kuriems sunkiau sekasi integruotis į darbo rinką. Įgyvendinant tokias iniciatyvas svarbus vaidmuo tenka savivaldybėms: jos gali teikti realią pagalbą finansiškai, skirdamos patalpas, pagal savo kompetenciją mažindamos mokesčius ir kt. Bendromis valdžios institucjų, profesinių sąjungų, darbdavių ir įvairių visuomeninių organizacijų pastangomis galima žymiai sumažinti nedarbą, tuo pačiu ir socialinės paramos išlaidas.
Įgyvendinami vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, padeda sutelkti vietos bendruomenės socialinių ekonominių partnerių pastangas didinti atskirų savivaldybių gyventojų užimtumą bei vystyti vietos socialinę ekonominę infrastruktūrą. Tai naujas instrumentas spręsti bedarbių socialines problemas aukšto nedarbo teritorijose skatinant jose darbo vietų kūrimą [14].
Parengta ir keletas vietos užimtumo iniciatyvų, kurios iš esmės – socialinės teritorinių darbo biržų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir vietos darbdavių, kurie mėgina teikti užimtumo galimybes asmenims, priklausantiems socialinės atskirties rizikos grupėms (ilgalaikiams bedarbiams, neįgaliesiems ir kitiems) partnerystės mechanizmas.
Šie projektai pradėti įgyvendinti nuo 2001 metų. Per trejus metus sukurta 1.3 tūkst. darbo vietų bedarbiams. Parengta šių projektų plėtros strategija ir projektų rengėjų mokymo programa pagal kurią kiekvieni metai tikslinėse teritorijose vykdomi projektų rengėjų mokymai. 2002 metais kas trečias projektas realizuotas kaimo vietovėse, įkurtos 377 darbo vietos, į kurias įdarbinti darbo biržose registruoti bedarbiai. Kas trečias įdarbintas asmuo buvo ilgalaikis bedarbis, kas ketvirtas – jaunas žmogus, kas septintas – iš socialiai remtinų šeimų [14].
Pakeitus Bedarbių rėmimo įstatymą 2003 metais vietinių užimtumo rėmimo projektai pradėti finansuoti ir iš Užimtumo fondo lėšų. Iš 2003 metams siūlytų 141 projekto atrinkus ir įgyvendinus 86 projektus, panaudojus 7,5 mln. Lt valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, buvo sukurta 791 nauja darbo vieta bedarbiams. Kaime įgyvendinta 70 proc. visų projektų [14].
Iniciatyvų rengimo tikslas – skatinti vietos bendruomenes spręsti nedarbo ir socialinės atskirties problemas partnerystės būdu.

3.2. Laisvas asmenų judėjimas

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES), vienas iš svarbiausių prioritetų yra integracija į vieningąją rinką, kuri apima laisvą prekių, paslaugų, kapitalo bei darbo jėgos judėjimą [14].
Darbo jėgos judėjimo laisvė, reiškia, jog kiekvienoje ES šalyje bet kurios kitos ES pilietis negali būti diskriminuojamas. ES reglamente 1612/68 įvadinėje dalyje teigiama, kad”darbuotojų judėjimas ES turi būti viena iš priemonių, garantuojančių darbuotojui galimybę gerinti savo gyvenimo ir darbo sąlygas bei skatinti jo socialinį progresą”. Pagrindinis šio teiginio principas – tai vienodų sąlygų sudarymo principas, pagal kurį kiekvienas šalies narės pilietis turi teisę įsidarbinti ir gauti atlyginimą kitoje šalyje narėje pagal tas pačias sąlygas, kaip ir pastarosios šalies narės piliečiai. Įgyvendinant laisvo asmenų judėjimo principus, būtina toliau didinti darbo jėgos konkurencingumą, užtikrinti mokymo turinio ir kvalifikacijų atitikimą ES šalių profesiniam rengimui siūlomoms rekomendacijoms, suderinti darbo bei socialinio draudimo įstatymus ir pan. [13].
Nuo 2004 metų gegužės 1 d. Lietuvos darbo birža įsijungė į Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą [14].
EURES ( angliškai – European Employment Service ) – tai Europos užimtumo tarnybų tinklas, apjungiantis Europos Komisiją ir valstybių, priklausančių ES/EEE bei Šveicarijos, valstybines užimtumo tarnybas. Taip pat šiam tinklui priklauso ir kitos su užimtumo klausimais susijus.ios institucijos, t.y. profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos bei teritorinės ir regioninės valdžios institucijos.
EURES tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos apie laisvą asmenų judėjimą, kuri būtų naudinga darbdaviams ir asmenims, ieškantiems darbo. EURES teikia šias paslaugos: informuoja, konsultuoja, įdarbina.
EURES atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant darbo jėgos perteklių ir trūkumą įvairiuose veiklos sektoriuose. Tinklo pagalba yra stiprinamas jaunų asmenų užimtumas, įgyjant kvalifikaciją užsienyje. EURES siekia ir padeda sukurti bendrą Europos darbo rinką.
Įgyvendinant Lietuvos darbo biržos įsijungimo į EURES tinklą strateginį planą, sukurtas Lietuvos darbo biržos svetainės (www.ldb.lt) puslapis „Laisvas asmenų judėjimas“ skirtas išplėsti visuomenės žinias apie darbo mobilumo Europos Sąjungos šalyse privalumus. Iš šio puslapio yra galimybė išeiti į Europos darbo mobilumo portalą ( www.europe.eu.int/eures ). Šis portalas – tai dalis Europos Komisijos veiksmų plano, siekiant panaikinti profesinio ir geografinio darbuotojų mobilumo kliūtis Europos Sąjungoje [14].

Lietuvos darbo biržoje nuo 2004 metų gegužės 1 d. pradėjo oficialią veiklą EURES koordinatoriaus tarnyba bei aštuoni EURES biurai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos ir Tauragės darbo biržose, kuriuose dirba EURES patarėjai. Be to, kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje dirba EURES patarėjų padėjėjai – specialistai, teikiantys informaciją vietos gyventojams visais su laisvu darbuotojų judėjimu susijusiais klausimais:
– darbo rinkomis bei jų plėtra valstybėse narėse;
– užimtumo tarnybų teikiamomis paslaugomis;
– darbo sąlygomis;
– informacija apie darbo paiešką, t.y. skelbimai, gyvenimo aprašymai (CV), pokalbio reikalavimai, darbuotojų samdymo tvarka ir konsultavimo paslaugomis;
– gyvenimo sąlygomis, tarp jų apgyvendinimu, švietimu, mokesčiais, pragyvenimo išlaidomis, sveikatos apsauga, rekreacija;
– savarankiškai dirbančių asmenų galimybėmis;
– apmokėjimo sąlygomis;
– naudingais adresais ir asmenimis konkretesnei informacijai gauti.
EURES tinklo darbuotojai teikia informaciją ir konsultacijas ieškantiems darbo asmenims apie įsidarbinimo galimybes, gyvenimo, darbo bei mokymosi sąlygas ES valstybėse, taip pat Lietuvos darbdaviams, ieškantiems darbuotojų kitose ES valstybėse.
Tačiau yra laisvą asmenų darbuotojų ribojančių veiksnių, pvz., kalbos nemokėjimas, kultūros, istoriniai skirtumai, pasitaikantys neaiškumai dėl diplomų ir kvalifikacijų pripažinimo ir pan. Vienas iš svarbiausių veiksnių, ribojančių laisvą asmenų judėjimą yra pereinamųjų laikotarpių taikymas ES šalyse narėse.Dauguma ES šalių, išskyrus Airiją, Didžiąją Britaniją ir Švediją, yra nustačiusios pereinamuosius laikotarpius pagal formulę 2+3+2. Ši formulė reiškia, kad ES šalims narėms leidžiama pasirinkti laikotarpį, per kurį ribojamas laisvas darbo jėgos judėjimas iš naujų šalių narių (tame tarpe ir Lietuvos), t.y. pereinamuoju laikotarpiu reikės įsigyti leidimą dirbti.

4. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA UŽIMTUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMUI LIETUVOJE

Europos užimtumo strategijos tikslams – tobulinti užimtumo gebėjimus, prisitaikymą, verslininkystę ir lygias galimybes – siekti prireiks nemažų investicijų į aktyvią užimtumo politiką, kad būtų galima grąžinti į darbą bedarbius ir pagerinti užimtumo gebėjimus tų, kurie jau dalyvauja užimtumo veikloje (investicijos į mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, siekiant padėti darbuotojams susidoroti su naujais darbo rinkos reikalavimais).
Bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros startegiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei primones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti minėtas struktūrinių fondų lėšas yra vadinamas Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis Programamavimo dokumentas (BPD) [2].
Vienas svarbiausių Bendrajame programavimo dokumente numatytų prioritetų – Žmogiškųjų išteklių plėtra. Investicij.os į žmogiškųjų išteklių plėtrą, dirbančių kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimą, socialinės integracijos didinimą – pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys užimtumo augimą, stabilią ūkio plėtrą bei visuomenės gerbūvio didėjimą. Žmogiškųjų išteklių plėtrai parama bus teikiama iš Europos socialinio fondo [2].
ESF investicijos į žmogiškųjų išteklių plėtrą, numatytą BPD, remia ir papildo Vyriausybės vykdomą užimtumo politiką, kurios tikslai ir uždaviniai nustatyti Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje, Bendrajame užimtumo prioritetų Lietuvos Respublikoje vertinimo dokumente, Bendrajame socialinės integracijos memorandume ir t.t.

4.1. Europos socialinis fondas ir Lietuvos darbo rinka

Lietuva gaus nemaža finansinę paramą iš Europos socialinio fondo, kurio pagalba skirta įgyvendinti Europos užimtumo startegiją bei metines užimtumo gaires. Pagrindinis šio fondo paramos tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką. Šis fondas yra svarbiausias ES užimtumo politikos instrumentas [9].
Europos socialinis fondas (ESF) – vienas iš keturių struktūrinių fondų – pagrindinis Europos Sąjungos užimtumo politikos finansinis instrumentas, kurio paskirtis yra remti užimtumą ir žmogiškųjų išteklių plėtrą ir tuo būdu užtikrinti Europos užimtumo strategijos įgyvendinimą. Pagrindinis ESF paramos tikslas – užkirsti kelią nedarbui ir su juo kovoti, plėtoti žmogiškuosius išteklius ir integraciją į darbo rinką, mažinti socialinę atskirtį, skatinti aukštesnį užimtumo lygį, didinti moterų ir vyrų lygybę.
Lietuvos Bendrajame programavimo dokumente planuojamos ESF investicijos į šią sritį rems ir papildys Vyriausybės vykdomą užimtumo politikos trategiją ir sieks šių tikslų:
– didinti darbo jėgos kompetenciją ir gebėjimus prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;
– gerinti švietimo ir profesinio rengimo kokybę ir prieinamumą;
– mažinti socialinę atskirtį bei užtikrinti paltesnę socialinę integraciją [2].
Europos socialinio fondo lėšos bus panaudojamos įgyvendinant 5 priemones:
1. Užimtumo gebėjimų ugdymas. Šios priemonės tikslas – didinti bedarbių užimtumo gebėjimus ir gerinti integraciją į darbo rinką, vykdyti nedarbo prevenciją. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas jauniems ir ilgalaikiams bedarbiams, neturintiems reikiamos kvalifikacijos, taip pat tiems, kuriems gresia ilgalaikė bedarbystė. Bus remiamas bedarbių mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas, ypatingai tokių bazinių žinių srityje, kaip kalbų ir informacinio raštingumo ugdymas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, mokymas ir parama pradedantiems savo verslą. Bus stiprinami Lietuvos darbo biržos instituciniai gebėjimai, diegiamos naujos paslaugos bedarbiams ir darbdaviams, didinama darbuotojų kvalifikacija.
Už šios priemonės įgyvendinimą bus atsakinga Lietuvos darbo birža ir šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 211,2 mln. Lt (158.4 mln. Lt – ESF lėšos ir 52,8 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
2. Darbo jėgos kompetencjos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas. Įgyvendinant šią priemonę remiama šalies ūkiui ir verslui reikalingų specialistų rengimas, įmonių, kuriose numatoma įdiegti naujas technologijas arba naujus gaminius, vadovų bei dirbančiųjų mokymai, smulkaus ir vidutinio verslo vadovų bei dirbančiųjų mokymas, gyventojų permokymas arba jų kvalifikacijos tobulinimas vietovėse, kuriose vyksta ūkinės veiklos restruktūrizacija bei valstybinių įmonių privatizacija. Prioritetas teikiamas informacinio raštingumo, tai pat pradedančiųjų savo verslą verslumo ugdymui.
Šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 135,7 mln. Lt (101,9 mln. Lt – ESF lėšos ir 33,8 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
3. Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija. Šia priemone siekiama suteikti platesnes galimybes socialinės rizikos asmenų grupėms integruotis į darbo rinką ir tuo būdu mažinti socialinę atskirtį. Socialinės atskirties ma.žinimas pirmiausia susijęs su profesinio rengimo prieinamumo ir įdarbinimo galimybių didinimu. Investuojama į tokias veiklas, kaip profesinis mokymas ir užimtumo rėmimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, distancinio mokymo sistemos plėtra. Siekiant užtikrinti visiems prieinamą darbo rinką, atsižvelgiama į specifinius šių asmenų grupių poreikius bei taikomos papildomos priemonės, kurios padėtų įgyti reikiamų gebėjimų bei integruotis į darbo rinką: asmenims su negalia plėtojama profesinės reabilitacijos sistema, skatinami darbdaviai organizuoti praktinį mokymą bei įdarbinti neįgaliuosius, kuriamos ir plėtojamos socialinės užimtumo įmonės (neįgaliesiems bei kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms). Kita priemonės remiama veiklų kryptis – lygių galimybių vyrams ir moterims užtikrinimas. Remiamos tokios veiklos, kaip verslo organizavimo pagrindų mokymas bei konsultacinės paslaugos, specialių moterų re-integracijos į darbo rinką po ilgesnės pertraukos mokymų organizavimas. Taip pat remiamos veiklos, skirtos užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje. Šiai priemonei 2004-2006 m. įgyvendinti numatytas finansavimas sudaro 70,7 mln. Lt (56,6 mln. Lt – ESF lėšos ir 14,1 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos) [9].
4. Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas. ESF investicijos šioje srityje kuria mokymosi visą gyvenimą ( ir jo skatinimo ) sistemą, gerina švietimo ir mokymo kokybę. Svarbus dėmesys skiriamas informacinių technologijų atveriamoms galimybėms, kad gyventojai lengviau įgytų žinias ir kvalifikaciją, jas atnaujintų, tobulintų, sėkmingiau prisitaikytų gyventi ir dirbti sparčiai kintančioje informacinėje visuomenės aplinkoje. Šiuo požiūriu bus prisidedama prie socialinės integracijos skatinimo [2].
5. Žmogiškųjų išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas. Ši priemonė remia ūkio ir verslo poreikius atitinkančių mokslininkų rengimą ir jų kompetencijos didinimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vykdymą, mokslinės veiklos kokybės gerinimą, mokslo ir studijų institucijų informacinės sistemos ir jos duomenų bazių tobulinimą. Tokio pobūdžio parama sudaro sąlygas mažinti jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų, mokslininkų emigraciją, padidina mokslo prestižą, stiprina ryšį tarp mokslo bei verslo [2].

4.2. EQUAL vaidmuo Lietuvos užimtumo politikoje

EQUAL programa papildys Europos socialinio fondo ir nacionalines kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje strategijas ir taip padės mažinti socialinę atskirtį. Europos socialinio fondo priemonėse daugiausia dėmesio skirta specifinei veiklai, susijusiai su pagalba socialinės rizikos grupėms (profesinis mokymas ir konsultavimas norintiesiems pradėti savo verslą arba savarankiškai dirbti), o EQUAL dėmesio centre – socialinės partnerystės skatinimas ir naujo požiūrio į specifinių socialinių grupių problemų darbo rinkoje sprendimą ugdymas. EQUAL programa ir Lietuvos bendrojo programavimo dokumento pirmojo tikslo žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės tarpusavyje susijusios ir papildo viena kitą [7].
EQUAL tikslas – daryti įtaką ir keisti užimtumo politikos įgyvendinimą vietos, nacionaliniu ir net Europos Sąjungos lygmeniu, vykdant novatoriškų sprendimų sklaidą bei juos pateikiant politikos kūrėjams ir pagrindiniams suinteresuotiems asmenims.
EQUAL veikia pagal devynias temas, kur valstybių narių nuomone daugiašalis bendradarbiavimas gali prisidėti prie nacionalinės užimtumo politikos ir socialinės integracijos politikos įgyvendinimo tobulinimo. Lietuvoje remiami šie prioritetai:
– Atviros visiems darbo rinkos skatinimas, sudarant sąlygas lengviau patekti ar grįžti į darbo rinką asmenims, kurie susiduria su integracijos ar reintegracijos į darbo rinką sunkumais.
– Šeimos ir profesinio gyvenimo suderinimo skatinimas bei parama darbo rinką palikusių vyrų ir moterų reintegracijai vystant lankstesnes ir efektyvesnes darbo organizavimo formas bei paramos priemones;
– Parama prieglobsčio prašytojų integracijai.
Pagrindiniai EQUAL išskirtinumo .principai yra:
1. Partnerystės principas. EQUAL įgyvendina vystymo bendrijos, o ne atskiros organizacijos. Vystymo bendriją sudaro įvairioms visuomenės gyvenimo sritims atstovaujančios institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės, kurios veikia kartu vadovaudamosi bendrais jas vienijančiais įsipareigojimais spręsti tam tikrą veiklos problemą.
2. Novatoriškumas. EQUAL skirta išbandyti, vystyti ir įteisinti naujus politikos kūrimo ir įgyvendinimo metodus vietiniu, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu bei integruoti įteisintą pažangią praktiką į bendrą darbo rinkos politiką ir konkrečius veiksmus. Ti gali būti nauja jau esamų elementų kombinacija arba ženkliai pakeisti priemonių įgyvendinimo būdai.
3. Galimybių suteikimas. Tai yra esminis EQUAL bruožas. Vystymo bendrijas gali sudaryti įvairios skirtingo „svorio“ organizacijos. Suteikiama žmonėms, kuriems skirta parama, galimybė daryti įtaką modeliuojant ir vertinant siūlomą veiklą bei tolesnį profesinį gyvenimą.
4.Tarptautinis bendradarbiavimas. Kad galėtų dalyvauti programoje, vystymo bendrija turi sudaryti Tarptautinio bendradarbiavimo sutartį ir vykdyti tarptautinio darbo programą su mažiausiai viena vystymo bendrija, finansuojama kitoje valstybėje narėje. Bus keičiamasi įgyta patirtimi ir bus perimama pažangi valstybių narių praktika [7].
Bendrijų iniciatyvos EQUAL įgyvendinimui Lietuvoje 2004-2006 m. programavimo laikotarpiui numatyta skirti 11,87 mln. eurų Europos socialinio fondo lėšų ir 3,95 mln. eurų – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų, kurios bus panaudotos, įgyvendinus 30 projektų [9].
Naudojantis naujais EQUAL programos partnerystės mechanizmais, siekiant šalinti kliūtis patekti į darbo rinką asmenims iš socialinės rizikos grupių ir mažinti jų socialinę atskirtį, bus remiami asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos (metę mokyklą), jaunimas, neįgalieji, moterys ir asmenys, vyresni nei 50 metų. Tik didindama užimtumą (socialinės rizikos grupių), Lietuva gali didinti šalies socialinę gerovę ir ekonominį konkurencingumą, nes yra glaudus ryšys tarp naujų užimtumo galimybių teikimo ir socialinės atskirties mažinimo [7].

IŠVADOS

1. Europos Sąjungos užimtumo strategija yra siekiama visiško užimtumo, kurį charakterizuoja trys pagrindiniai rodikliai: bendras užimtumo lygis, moterų užimtumo lygis, vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo lygis, darbo kokybės ir našumo gerinimo, socialinės sanglaudos ir įtraukimo stiprinimo.
2. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dalyvaujame bendrame užimtumo politikos procese. Lietuvos Užimtumo politika pagrįsta teisine baze, kurią sudaro įstatymai, reguliuojantys paramą bedarbiams, profesinį mokymą, lygias moterų ir vyrų teises, darbo sutartis, asmens pajamų apsaugą ir valstybinį socialinį draudimą. Vyriausybės vykdomos užimtumo politikos tikslai ir uždaviniai nustatyti Užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje, Bendrajame užimtumo prioritetų Lietuvos Respublikoje vertinimo dokumente, Bendrajame socialinės integracijos memorandume ir t.t. Patvirtintas Lietuvos 2004-2006 metų Bendrasis Programamavimo dokumentas (BPD) – bendras šaliai skiriamų ES struktūrinių fondų investicijų planavimo dokumentas, kuris nustato atitinkamą plėtros startegiją, ES struktūrinės paramos investavimo kryptis bei priemones – t.y. kur ir kaip Lietuvoje planuojama investuoti struktūrinių fondų lėšas.

Užimtumo augimui turi įtakos teigiamos ūkio raidos perspektyvos. Kaip pažymėta ES dokumentuose, labai svarbu užtikrinti užimtumo augimą ekonomikos kontekste, o Lietuvoje tebesitęsia tendencija –užimtumo augimas ir darbo užmokesčio augimas yra gerokai lėtesnis negu bendras ūkio augimas. Taip pat būtina užtikrinti didesnio skaičiaus ir geresnių darbo vietų kūrimą. Turi būti tobulinama mokesčių sistema, kuri būtų palanki užimtumui.
3. Lietuva pasinaudodama Europos Socialinio fondo lėšomis ir įgyvendindama Žmogiškųjų išteklių plėtros prioriteto programą labai prisidės prie ilgalaikės perspektyvos siekimo. Gerai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga – b.ūtina sąlyga siekti ekonomikos augimo ir gerovės. Europos socialinio fondo remiamos mokymo schemos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant gebėjimus. Mokymas ir išsilavinimas turės labiau atitikti darbo jėgos rinkos, ypač pagrindinių sektorių, poreikius. Ekonomikos augimas, išsilavinimo ir profesinio mokymo gerinimas turėtų mažinti nedarbą. Auganti ekonomika, didėjantys atlyginimai, specialiosios priemonės, skatinančios integraciją į darbo rinką, didins darbo jėgos aktyvumą. Didesnis darbo jėgos aktyvumas ir vykdomos aktyvios darbo rinkos priemonės padės mažinti socialinę atskirtį.

LITERATŪRA

1. Gruževskis B. Darbo rinkos politikos krypčių pagrindimo problema // Aktualūs darbo rinkos politikos klausimai / Atsak. red. Algis Šileika, Vilnius, 1996.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 02d. nutarimas Nr.935 Dėl Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo. Valstybės žinios,2004, Nr. 123
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 07d. nutarimas Nr.189 Bendrasis Lietuvos užimtumo prioritetų įvertinimas. Valstybės žinios,2002, Nr. 15-582
4. Socialinių įmonių įstatymas. Nr.IX-2251.Valstybės žinios, 2004, Nr.96-3519. Aktuali redakcija nuo 2004 06 01
5. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas Nr.IX-1904. Valstybės žinios,2004, Nr. 4-26 Aktuali redakcija nuo 2005 01 01
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 08d. nutarimas Nr.529 Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programos patvirtinimo. Valstybės žinios,2001, Nr. 40-1404.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 17d. nutarimas Nr.1458 Dėl 2004-2006 metų Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo Valstybės žinios,2004, Nr. 169-6223.
8. Lisabonos strategija ir savivaldos vaidmuo, užimtumo skatinimas vietiniame lygmenyje [ žiūrėta 2005 03 16]. Prieiga per internetą: .
9. ESF projektai [ žiūrėta 2005 03 19]. Prieiga per internetą: .
10. Integracija į Europos Sąjungą ir tarptautinis bendradarbiavimas // Socialinis pranešimas 2002. – Vilnius: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2003.
11. Pirmąkart užimtumo ataskaita Europoje – Lietuvių kalba. [ žiūrėta 2005 03 16]. Prieiga per internetą: .
12. 2003 m.liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2003/578/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių.
13. Europos Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje“.
14. Darbo rinkos rodikliai [žiūrėta 2005 03 20 ]. Prieiga per internetą : .

Leave a Comment