PVM naujasis modelis

TURINYS

Įvadas........................
........................3

1. PVM užsienio šalyse

.........................

.............4

2. PVm atsiradimas Lietuvoje

.........................

.........7

3. Naujasis PVM modelis Lietuvai tapus ES nare

.....................10

1. Pagrindinės sąvokos

........................

..........11

3.2 .Prekių teikimas, įsigijimas iš kitos Valstybės narės ir teikimo

vieta ........13

3.3. Prekių teikimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita –

faktūra .....16

3.4. PVM tarifai

.........................

..............18

4. Kompensacinio PVM tarifo taikymas

.........................

...21

5. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam

teikiamas

prekes ar teikiamas paslaugas

.........................

.......23

6. PVm neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla

..........24

7. PVM kontrolė

.........................

................24

8. PVM skirtas lizingui

.........................

...........26

9. Transporto įmonių teikiamų paslaugų apmokestinimas PVM

..............27
Išvados
..........................
.....................29
Naudota literatūra
..........................
................30

ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs
mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis.
Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį mooka kiekvienas. Juk PVM
yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nepaisant to, ar
jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug
dėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus
ir trūkumus.

PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio
mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM
greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50
valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma
atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas
praktikoje ir daugelyje šalių taaptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. Kyla
klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia
gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus.
Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, juo nesudėtinga apmokestinti
paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo,
lengva jį surinkti. Ka

aip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovas
Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas
ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių
patyrimas.

Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo
praktikoje trūkumų. “Negalima užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja
popierizmo. O ypač daug jo reikia smulkiam verslui. Juk PVM objektas yra jo
pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios
klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie
prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” .

1. PVM UŽSIENIO ŠALYSE

PVM užsienio šalyse paplito jau septintame dešimtmetyje Vakarų
Europos šalyse. Pirmiausia jis buvo įvestas Prancūzijoje 1954 metais ir
galiausiai įsigaliojo 1968 m. Pamažu PVM pradėjo plisti kitose šalyse.
Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija. 1967 m. balandžio
mėn. buvo priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias Europos Ekonominės
Bendrijos šaalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį ne tiesioginį mokestį.
Šios direktyvos dar sparčiau paskatino PVM plitimą. Šiuo metu PVM taiko
apie 50 šalių. 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo
kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos
Sąjungos šalių sienas.

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai
užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai
atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio
monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). daugelis užsienio teoretikų
mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms
surinkti daug pajamų į biudžetą, es

sant ne dideliems tarifams ir per daug
nemenkinant veiklos skatinimo.

Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios
gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV
neįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis
didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės
išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų
didinimo, nes priešingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta
piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra
sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes
didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nepaisant
to, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra
nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi
skiriasi. Toliau pateiksiu kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie
pateikti 1 lentelėje. (3)

1 lentelė

PVM tarifai Europos šalyse
|Šalis |Standartin|Sumažintas PVM, |Padidintas PVM, |
| |is PVM, |proc. |proc. |
| |proc. | | |
|Airija |21 |10 ir 12,5 |  |
|Nyderlandai|17,5 |6 |  |
|Portugalija|17 |5 ir 12 |  |
|Prancūzija |20,6 |5,5 ir 2,1 |  |
|Vokietija |15 |7 |  |
|Ispanija |16 |4 ir 7 |  |
|Suomija |22 | |  |
|D. |17,5 | |  |
|Britanija | | | |
|Belgija |21 |6 ir 12 |25 |

[pic]

1 pav. PVM tarifai Europos šalyse

Kaip matyti iš pirmos lentelės, beveik visose šalyse PVM
tarifai skiriasi. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas
įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčių
sistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemas
Europos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas N

Neumarko komitetas.
Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kai
kurių privalumų:

PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimų
neutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.
PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminant
kelioms nepriklausomoms įmonėms.

PVM užtikrina ne dviprasmišką pasienio mokesčių taikymą –
tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas ne
diskriminacinis importo apmokestinimas.

PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčių
mokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkios
įmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas.

PVM sukaupiamas, kai galutinis produktas parduodamas ir jis bus
lygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestis
mokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yra
pardavimų mokestis ir tai reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šį
mokestį. (8)

2. PVM ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais,
atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių
įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų
klausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš ne tiesioginių
mokesčių mokami buvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniais
metais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriauta
ir pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka.

1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams,
sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai.
Tais metais buvo pradėta kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šis
mokestis buvo įvestas galutinai.

PVM formavimosi pagrindas Lietuvoje buvo bendrasis akcizas,
kuris, savo ru

uožtu, atsirado apyvartos mokestį pakeitus į bendrąjį akcizą.

Bendras pridėtinis mokestis (bendrasis akcizas) paplitęs
daugelio šalių finansų praktikoje, jį ne sudėtinga apskaičiuoti,
kontroliuoti įmonės mokėjimus. Šį mokestį finansininkai mėgsta ir todėl,
kad jis yra gana patikimas valstybės iždo formavimo įrankis.

Lietuvoje bendrasis akcizas buvo įvestas 1991 m. gruodžio 10 d.
Bendrojo akcizo esmė: visi ūkine – komercine veikla besiverčiantys
ekonominiai subjektai moka tam tikrą mokestį pagal papildomą vertę, sukurtą
kiekvienoje prekės judėjimo iki vartotojo grandyje. Galutinis šio mokesčio
mokėtojas yra vartotojas.

Bendrąjį akcizą mokėjo visos įmonės, kurių veiklą reglamentavo
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, taip pat įstaigos ir organizacijos,
gavusios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos.

Nustatant šį mokestį, pasaulinėje praktikoje paprastai taikomi
keli tarifai:

• nulinis;

• lengvatinis;

• maksimalus;

• minimalus;

Šio mokesčio pirminis tarifas visoms prekėms Lietuvoje buvo
maksimalus ir siekė 25%. Tik kai kurioms prekėms buvo suteikta laikina
valstybės subsidija. (8)

Iš esmės toks tarifo dydis buvo ekonomiškai nepagrįstas. Daugumoje
Europos šalių, kur buvo naudojamas analogiškas mokestis, taikomi tarifai
svyravo nuo 10 iki 20 procentų.

Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, 1991 m. gruodžio 10 d. buvo įvestas
kitas bendrojo akcizo tarifas, siekiantis 15% prekės (paslaugos) kainos.

Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes už konvertuojamą valiutą iš
užsienio valstybių, neimančių pridėtinio (pardavimo ar apyvartos) mokesčio
už išvežamas prekes, konvertuojama valiuta mokėjo į biudžetą lengvatinį
bendrąjį akcizą, kurio tarifas siekė 10% įvežtų į Lietuvą prekių vertės.

Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar neturėjo aiškios strategijos
mokesčių politikos atžvilgiu. Žengti dar vieną žingsnį mokesčių sistemos
tobulinimo srityje paskatino tokios priežastys:

1. Valstybės biudžetas susidūrė su mokesčių surinkimo
problemomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos
memorandume buvo numatyta įvesti PVM. Buvo planuota, kad tada įplaukos į
valstybės iždą padidės ir 1995 m. sieks 970 mln. Lt.

2. Lietuva paskelbė apie ketinimus tapti Europos Sąjungos nare.
Vienas iš reikalavimų įstoti į Sąjungą yra iš anksto įvesti PVM. Šalys,
kurios priėmė PVM įstatymą, linkusios manyti, kad norint turėti geresnę
ekonomiką, pirmenybė turėtų būti teikiama vartojimo mokesčiams, o ne
didesniems pajamų mokesčiams.

3. Užsienio šalių patyrimas parodė, kad būtent vartojimo mokesčiai
skatina ekonomikos tobulėjimą. Vartojimo mokesčius lengviau surinkti ir
sunku jų išvengti. Todėl Europos Sąjungos PHARE programos atstovai teigė,
kad PVM įvedimas palengvins Lietuvos prekybą su kitomis Europos šalimis.

PVM įvedimo sąlygos buvo tokios: PVM turėjo pakeisti bendrąjį
akcizo mokestį. Buvo prekių, kurioms akcizas nebuvo taikomas, o PVM joms
nustatytas. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, plataus vartojimo
prekių ir paslaugų kainų indeksas per metus nuo PVM įvedimo turėjo padidėti
2 – 3%. Europos Sąjungos PHARE programos atstovų, konsultavusių Lietuvos
finansų ministeriją, kai buvo rengiamas įstatymas dėl PVM įvedimo,
įsitikinimu, PVM neturėjo paveikti vartotojo, nes pagrindiniams maisto
produktams mokestis iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo taikomas, o Vyriausybė
stengėsi kompensuoti PVM poveikį žmonėms, atsidūrusiems žemiau skurdo
ribos.

Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. gruodžio 22 d.priėmė Pridėtinės
vertės mokesčio įstatymą Nr. I-345.
PVM dalis tarp visų mokesčių 1994 m. šiek tiek sumažėjo, o nuo 1995 m.
nuolat didėjo. Taip atsitiko dėl sugriežtintos įmonių atsiskaitymų
kontrolės (įvesti privalomi kasos aparatai). Pardavimų kainos (PVM bazė)
šiuo laikotarpiu augo greičiau negu pelnas ar atlyginimai (pagrindinės
kitų mokesčių bazės dalys), buvo atsisakyta PVM lengvatų.
Nagrinėjant kitų šalių finansų sistemas pastebėta, kad pridėtinės vertės
mokestis yra išvystytos ekonomikos rodiklis. Jis negali būti taikomas ten,
kur nėra kainų pusiausvyros. Kai šis mokestis įvedamas esant tam tikrai
prekių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, tai jokiu būdu nereiškia, kad
visų prekių kainos kils, nes įvyks tam tikros gamybos kaštų, pelno normos
ir paklausos “persibalansavimas”. Tuo tarpu Lietuvoje šio mokesčio įvedimas
sukėlė automatišką prekių ir paslaugų kainos padidėjimą.
Neigiamas PVM poveikis pasireiškė per kainas. Prekių, kurių paklausa labai
elastinga, apmokestinimo našta tenka tik jų gamintojams, nes kainos keisti
jie negali. Sumažėja tokių prekių (ar paslaugų) gamybos patrauklumas,
mažėja gamyba. Tuo tarpu pirmos būtinybės prekių apmokestinimo našta tenka
vartotojams (jie negali sumažinti vartojimo). Taip Lietuvoje atsitiko su
maisto pramone, nes jai buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas. Maisto
pramonės gamyba tapo nepagrįstai pelninga, čia pateko investicijos (nors
galbūt kitoje srityje jos būtų buvusios pelningiau investuotos).

PVM įvedimą Lietuvoje galime vertinti ir teigiamai. Apmokestinus
šiuo mokesčiu prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinaoji bazė ir kasmet
į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių.

3. NAUJASIS PVM MODELIS LIETUVAI

TAPUS ES NARE

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis Rytų ir
Vidurio Europos valstybėmis tapo Europos Sąjungos nare. Pridėtinės vertės
mokestis (toliau – PVM) yra vienas iš griežtai ir gana detaliai Europos
Sąjungos mokesčių teisės aktais reglamentuotų mokesčių. Tapus Europos
Sąjungos nare Lietuvai įsigaliojo Šeštoji direktyva – pagrindinis Europos
Sąjungos mokesčių teisės dokumentas, reglamentuojantis iš esmės visus PVM
mokėjimo klausimus, išskyrus kai kuriuos specifinius dalykus, tokius kaip
PVM grąžinimas užsieniečiams ir kt. Direktyva nėra tiesiogiai taikomas,
tačiau privalomas visoms Europos Sąjungos narėms teisės aktas, o tai, kaip
joje įtvirtintos nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės
aktus, priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimtų
sprendimų – PVM įstatymo pakeitimų bei poįstatyminių teisės aktų.

Galiojantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymas neatitinka visų
Europos Sąjungos teisės reikalavimų PVM srityje, todėl 2003 m. lapkričio 17
d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 (įsig. 2003 11 20,
žr. Žin., 2003, Nr. 108-4839) buvo pritarta PVM įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymo projektui (toliau – projektas, tekstas šiuo metu
skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje, adresu
www.lrs.lt). Jo tikslas – suderinti PVM įstatymą su galiojančiomis Europos
Sąjungos teisės nuostatomis, šis projektas pateiktas svarstyti Lietuvos
Respublikos Seimui. Dokumentas ilgas, kadangi keičiama ar pildoma didelė
PVM įstatymo nuostatų dalis. Įstatymo pakeitimai neturės didesnės įtakos
tik tiems ūkio subjektams, kurie veikia tik Lietuvoje ir neturi sutarčių su
Europos Sąjungos valstybėse – narėse registruotais PVM mokėtojais. (2)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas buvo keičiamas ir
papildytas nuostatomis, kuriomis šis įstatymas buvo suderintas su Europos
Sąjungos teisės aktais. Pakeistas įstatymas įsigaliojo nuo Lietuvos
įstojimo į Europos Sąjungą dienos – t.y. nuo 2004 m. gegužės mėn. 1 d.

Įstatymas naujai apibrėžia prekės, PVM mokėtojo, PVM sąskaitos
faktūros sąvokas.

3.1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio
apmokestinamasis asmuo.

Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVM
tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.

Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties
pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių
energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro
nestandartizuota programinė įranga. Nestandartizuota laikoma programinė
įranga, kuri nėra masiniam naudojimui sukurta programinė įranga,  kurią
vartotojai galėtų savarankiškai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo,
reikalingo standartizuotoms operacijoms ar funkcijoms atlikti.

PVM mokėtojas – asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas
PVM mokėtoju, įskaitant ir kitokį identifikavimą PVM tikslais, jeigu
turimas atitinkamas identifikavimo numeris, išskyrus asmenų identifikavimą
kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.

PVM sąskaita-faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekių
tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris
atitinka visus šiame Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus
reikalavimus. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti
kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita-faktūra, jeigu atitinka
tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM
sąskaitai-faktūrai.

Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.

Įstatymu buvo iš esmės papildytos nuostatos, kurios
reglamentuoja, kas yra laikoma PVM objektu. (5)
1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas
šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo
nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo
vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio
asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla,
nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas
veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga
netaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto
priemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji
šalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją.

2. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies
teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:

1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę
veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos,
numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasis
asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y.
veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis
asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje
pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;

2) naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo;

3) akcizais apmokestinamas prekes, už kurias prievolė apskaičiuoti
akcizus pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda Lietuvos
Respublikoje, įsigyja bet kuris asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris nėra
apmokestinamasis asmuo.

3. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymo
nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

4. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo (paslaugų teikimo), 2
dalyje nurodyto prekių įsigijimo ir 3 dalyje nurodyto prekių importo, PVM
objektas yra ir šio Įstatymo 53 straipsnyje nurodytų aplinkybių
susidarymas. (9)

Be įstatyme nurodytų prekių tiekimo (paslaugų teikimo), prekių
įsigijimo prekių importo, PVM objektas yra ir PVM Įstatymo 53 straipsnyje,
kuris nustato tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais
taikomas specialias taisyklės, nurodytų aplinkybių susidarymas.

Įstatymas aiškiai nustato, kad PVM objektu nelaikomas šis prekių
įsigijimas:

• prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai tokiam prekių

tiekimui, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje, būtų taikomas 0

procentų PVM tarifas

• naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų

įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jie įsigyjami iš

apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, arba iš

aukcionų organizatoriaus, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo

valstybėje narėje;

• transporto priemonių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jos

įsigyjamos iš apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių

tiekimu, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje

pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias

nuostatas naudotoms transporto priemonėms.“ (5)

3.2. PREKIŲ TIEKIMAS, ĮSIGIJIMAS IŠ KITOS VALSTYBĖS

NARĖS IR TIEKIMO VIETA

Prekių tiekimas

• prekių perdavimas kitam asmeniui;

• prekių perdavimas pagal nuomos ar kitą sutartį, kurį numato atlyginimo

atidėjimą/atlyginimą dalimis;

• daiktinių teisių į NT nustatymas ar perdavimas;

• prekių suvartojimas privatiems poreikiams;

• ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas;
Nauja, ko nebuvo ankstesniame įstatyme.

• Prekių pervežimas į kitą valstybę narę verslo tikslais, kai prekių

savininkas nesikeičia.
Prekių pervežimas ne tiekimas, kai:

• tiekimo vieta persikelia į kita valstybę narę (nuotolinė prekyba,

instaliavimas);

• tolimesnis tiekimas – 0 proc. PVM tarifas;

• prekės išvežamos laikinai (atskirai registruojama apskaitoje),

perdirbti, paslaugoms teikti, remontuoti ir pan
Prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės

1. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį laikomas teisės
disponuoti prekėmis, kurias tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu
trečioji šalis atgabena į kitą valstybę narę negu ta, kurioje prasidėjo jų
gabenimas, įgijimas, kai įsigyjantis asmuo pagal sandorio sąlygas gali
disponuoti prekėmis kaip jų savininkas. (9)

2. Tais atvejais, kai juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis
asmuo, įsigyja iš trečiosios teritorijos arba trečiosios valstybės
atgabenamas prekes ir šias prekes šis asmuo importuoja kitoje valstybėje
narėje negu ta, kurioje baigiasi jų gabenimas, laikoma, kad šias prekes šis
juridinis asmuo įsigijo iš tos valstybės narės, kurioje jos buvo
importuotos.

3. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat
laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių įsivežimas iš vienos
valstybės narės verslo tikslais į kitą valstybę narę, kai prekes taip
įsiveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo, išskyrus
atvejus, kai įsivežimas atitinka šio Įstatymo 5(1) straipsnio 2 dalies
sąlygas.

4. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat
laikomas atgabentų į šalies teritoriją prekių, kurios įsigijimo metu nebuvo
apmokestintos PVM bendra kurioje nors iš valstybių narių nustatyta tvarka,
paskyrimas naudoti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių karinėms
pajėgoms ar jas lydintiems civiliams darbuotojams, jeigu pagal šio Įstatymo
40 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios prekės negalėtų būti atleistos nuo
importo PVM, jei jos būtų importuotos.

5. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį šiame Įstatyme
taip pat laikomas prekių atgabenimas pagal sandorį, kuris būtų laikomas
prekių tiekimu pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.“ (5)

Prekių tiekimo vieta. Lietuvoje, jeigu:

• Prekės neturi būti gabenamos ir tiekimo metu buvo Lietuvoje;

• Prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje;

Nauja, ko ne buvo ankstesniame įstatyme:

• Tiekiamos prekės surenkamos arba instaliuojamos šalies teritorijoje;

• Vykdoma nuotolinė prekyba Lietuvoje ir viršijama 125 tūkst. litų riba;

taip

taip ne

taip ne

taip

2 pav.

* – ar prekių tiekėjas yra kitoje ES valstybėje įsiregistravęs PVM
mokėtoju galima pasitikrinti Europos Komisijos interneto svetainėje
http://europa.eu.int/vies/

** – išgabenimo į ES valstybes nares patvirtinančiais dokumentais
gali būti pirkimo- pardavimo sutartys, prekių gabenimo važtaraščiai,
apmokėjimo dokumentai, patvirtinimas, kad prekės gautos ir pan.

*** – jei tiekiamos į ES šalis prekės yra naujos transporto
priemonės ar akcizinės prekės – žiūrėti schemas ,, Naujų transporto
priemonių tiekimas į ES valstybę narę” ar ,,Akcizais apmokestinamų prekių
tiekimas į ES valstybes nares’ . (1)

3.3. Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas

PVM sąskaita-faktūra

1. Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis

asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam

taikomos 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-

faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą

jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.

PVM sąskaita-faktūra išrašoma įforminant:
a) prekių tiekimą ar paslaugų teikimą kitam apmokestinamajam asmeniui arba

juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. Jeigu

apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas,

nėra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, šis reikalavimas

taikomas tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios buvo patiektos ir

suteiktos šalies teritorijoje;
b) prekių tiekimą šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3

dalį;
c) prekių tiekimą, kuriam pagal šio Įstatymo 49 straipsnį taikomas 0

procentų PVM tarifas.

2. PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus

prekes ar suteikus paslaugas, tačiau ilgalaikių paslaugų (t. y. paslaugų,

kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos

ar kt.) teikimo, taip pat ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir

kitų rūšių energijos tiekimo atvejais PVM sąskaita-faktūra gali būti

išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį

ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos

paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Centrinis mokesčio

administratorius turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kuriais visi per

tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai įforminami

bendra PVM sąskaita-faktūra, išrašoma centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytu laiku.(9)

3. Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita-faktūra privalo

įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie

nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas

įvyko šalies teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus.

4. Jeigu bet kuriuo iš šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų atvejų

prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio

gavimo pagal šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė

apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita-

faktūra.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ir atvejais viena PVM sąskaita-faktūra gali būti

įforminamos kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamos prekės arba teikiamos

paslaugos.

6. Kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės,

PVM sąskaitas-faktūras privalo išrašyti ir asmenys, kurie nėra PVM

mokėtojai, neatsižvelgiant į tai, kokiam asmeniui jos tiekiamos.

7. Prekių tiekimą ar paslaugų teikimą prekių tiekėjo ar paslaugų

teikėjo vardu turi teisę įforminti trečiasis asmuo. Prekių tiekimą arba

paslaugų teikimą prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo vardu gali

įforminti ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas, tačiau tik tuo atveju,

kai yra išankstinis tiekėjo (teikėjo) ir pirkėjo susitarimas ir šis

susitarimas atitinka centrinio mokesčio administratoriaus keliamus

reikalavimus.

8. Jeigu pageidaujama, kad prekių tiekimą ar paslaugų teikimą

įforminančias PVM sąskaitas-faktūras prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo

vardu išrašytų pirkėjas ar trečiasis asmuo, įsikūręs teritorijoje,

kurioje netaikomos 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl

savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, kylančias dėl operacijų,

kurios įeina į Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo

finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio produktų importo išlyginamųjų bei

muito mokesčių susigrąžinimo ir    2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento

1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio

srityje nuostatos, centrinis mokesčio administratorius turi teisę

nustatyti papildomas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos įvykdžius toks

prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas yra galimas.

9. PVM sąskaitas-faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM

mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio

produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas.

10. PVM sąskaitos-faktūros gali būti išrašomos spausdintame blanke

arba išankstiniu pirkėjo sutikimu elektroninėmis priemonėmis, tačiau tik

tuo atveju, jeigu pagal centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus

reikalavimus yra užtikrinamas šių elektroninėmis priemonėmis išsiųstų PVM

sąskaitų-faktūrų turinio autentiškumas ir vientisumas. Iki 2005 m.

gruodžio 31 d. apmokestinamieji asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys

paslaugas šalies teritorijoje ir pageidaujantys išrašyti PVM sąskaitas-

faktūras elektroninėmis priemonėmis, privalo centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka apie tai iš anksto pranešti vietos

mokesčio administratoriui.

11. PVM sąskaita-faktūra įforminamas ir prekių tiekimas bei paslaugų

teikimas šio Įstatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais.“

(4)

3.4. PVM TARIFAI

Už tiekiamas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes

arba teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM

apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms šiame Įstatyme

nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo

momentu.“

18 % tarifas

Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir
paslaugų teikimo atvejais, , taikomas standartinis PVM tarifas.“ (9)
9 % tarifas

Jis taikomas:

▪ nebetaikomas šiluminei energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms

patalpoms šildyti;

▪ gyvenamųjų namų statybos;

▪ renovacijos;

▪ apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių

biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir specialiųjų fondų

lėšomis.

5 % tarifas

Jis taikomas:
• keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos

arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais

paslaugoms;
• keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms;
• taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
• knygoms (įskaitant brošiūras, lapelius, ir panašius spaudinius, vaikiškas

knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, hidrografijos

arba panašias schemas, tačiau išskyrus gaublius, kalendorius, užrašų

knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
• laikraščiams;
• žurnalams, ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir

smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų

įgaliota institucija, bei spausdintiną produkciją, kurioje mokama reklama

sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;
• vaistams ir medicinos prekėms (pagal Vyriausybės patvirtintas prekių

grupes);
• turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms

viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;
• šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių

paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus);
• šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai

ir jų valgomiesiems subproduktams
 NAUJA. Galioja nuo 2004 02 01

• gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims;

• žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės

ūkio subjektų paslaugoms žemės ūkiui, teikiamoms savo nariams (pagal

šio įstatymo 1 priede patvirtintą žemės ūkio paslaugų sąrašą).
0 % taikimas

1. Vežimo paslaugų apmokestinimas 0 % PVM tarifu

• Vežimo paslaugos, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas:

➢ kurios tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš EB

teritorijos ribų (45 str.);

➢ kai jos tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomi

atitinkami muitinės veiksmai, taip pat su į EB įvežtomis

prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį (45 str.);

➢ kurios susijusios su prekių importavimu EB teritorijoje

(45 str.);

• Pašto įvežimui į EB teritoriją, išvežimui iš jos arba vežimui

tranzitu ir susijusioms papildomoms paslaugoms (45 str.);

• TIR ir ATA knygelių išdavimas (45 str.);

• Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais, taip pat šių keleivių

bagažo vežimas, nepaisant transporto priemonių rūšies (45 str.);

• Prekių pervežimas į kitą valstybę narę, jeigu, tas prekes patiekus

kitam asmeniui, joms gali būti taikomas 0 PVM tarifas (49 str.

4d.).

• Prekių vežimas į Azorų ir Madeiros salas ir iš šių salų, taip pat

vežimas tarp Azorų ir Madeiros salų (45 str.);

2. Prekių išgabenimui už EB ribų taikomas 0 % tarifas, kai:

• prekės, tiekėjo ar jo užsakymu, išgabenamos už EB ribų;

• prekės, pirkėjo, įsikūrusio už EB ribų, ar jo užsakymu –

išgabenamos už EB ribų. Išimtis – įranga, atsarginės dalys ar

atsargos, skirtos asmeninimams poreikiams naudojamiems laivams,

orlaiviams ar kitoms transporto priemonėms.

3. Keleivių išgabenimui, kai:

• užsienio keleiviams (kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra EB) –

tik ne ES valstybių narių nuolatiniams gyventojams.

4. Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinių
organizacijų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir įstaigų personalui ir
jo šeimos nariams skirtos prekės ir paslaugos 0 % tarifas taikomas
tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios skirtos:

• užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų

oficialiai jų veiklai vykdyti;

• diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų nariams, išskyrus

aptarnaujantį personalą, kartu gyvenantiems jų šeimų nariams

asmeniniam naudojimui,

• Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ar

jų atstovybėms ir jų nariams,

• kitų nei Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties šalių

kariuomenių vienetų šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams;

• kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių

ir įstaigų nariams;

• Šiaurės Atlanto sutarties šalių, kitų nei paskirties valstybė

narė, kariuomenių vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams;

• tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet kuri

kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų

ar atstovybių nariams;

5. Prekės, tiekiamos paramos gavėjams taikomos, jei:

• prekės kaip parama išgabenamos už EB ribų veikiančioms

organizacijoms.

6. Kilnojamų daiktų aptarnavimas tarifas taikomas, jei:

• paslaugos teikiamos už LR ribų įsikūrusiam pirkėjui;

• paslaugų pirkėjas, neturi padalinio LR;

• daiktai buvo įsigyti ar įvežti į EB tokiam aptarnavimui atlikti;

• atlikus darbus, daiktai bus išgabenti už EB ribų.

7. 0 % PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas:

• dokumentai, įrodantys, kad prekės išgabentos už EB ribų.

• kai prekėms taikomas 0 procentų PVM tarifas, nes jos tiekiamos kitos

VN PVM mokėtojui – įrodymai, kad tas asmuo registruotas PVM mokėtoju.

(5; 8)

4. KOMPENSACINIO PVM TARIFO TAIKYMAS

1. Ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi
teisę gauti iš pirkėjų (klientų), kompensacinį priedą už:

a) žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas (pagal šio Įstatymo 1

priede nurodytą žemės ūkio paslaugų sąrašą), kai ji tiekiama (jos

teikiamos) apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra ūkininkai, kuriems

Lietuvos Respublikoje taikoma kompensacinio PVM tarifo schema;

b) žemės ūkio produkciją, kai ji tiekiama į kitą valstybę narę PVM

mokėtoju įregistruotam juridiniam asmeniui, kuris nėra

apmokestinamasis asmuo.

2. Kompensacinio priedo dydis apskaičiuojamas nuo pirkėjų (klientų)
mokamo atlygio (išskyrus patį kompensacinį priedą) už ūkininkų tiekiamą
žemės ūkio produkciją ir (arba) teikiamas žemės ūkio paslaugas taikant šio
Įstatymo 100 straipsnyje nustatytą kompensacinį PVM tarifą.

3. Kompensacinio priedo dydis privalo būti nurodytas apskaitos
dokumentuose, kuriais įforminamas žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba)
paslaugų teikimas. Kompensacinio priedo suma įtraukiama į žemės ūkio
produkcijos ir (arba) paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo PVM atskaitą bendra
šiame Įstatyme nustatyta tvarka kaip ir kitas pirkimo PVM.

4. Ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemės
ūkio produkcijos tiekimas Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams įforminamas
šio Įstatymo 79 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Žemės ūkio
produkcijos tiekimas kitiems asmenims bei žemės ūkio paslaugų teikimas
įforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu. Šį dokumentą išrašo
pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas, arba pats
ūkininkas – kitais atvejais. Šiame apskaitos dokumente privalo būti
nurodyti visi pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus
privalomi rekvizitai ir papildomi rekvizitai, kurių sąrašą nustato
centrinis mokesčio administratorius.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka kompensacinis priedas, pirkėjų sumokėtas ūkininkams,
kuriems pagal šį skirsnį taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, pirkėjams
grąžinamas už:

a) žemės ūkio produkciją, patiektą į kitą valstybę narę PVM mokėtoju

esančiam apmokestinamajam asmeniui arba PVM mokėtoju esančiam

juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo;

b) žemės ūkio produkciją, kuriai (jei ją tiektų ne ūkininkas, kuriam

taikoma kompensacinio PVM tarifo schema) būtų taikomos šio Įstatymo VI

skyriaus nuostatos ir kuri tiekiama apmokestinamajam asmeniui,

įsikūrusiam už Europos Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šią produkciją

šis apmokestinamasis asmuo naudoja veiklai už šalies teritorijos ribų,

kuriai, jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo)

PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba) veiklai, apmokestinamai taikant

0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir

(arba) teikiant paslaugas valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų

pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už šias paslaugas apskaičiuoti ir

sumokėti PVM;

c) žemės ūkio paslaugas, suteiktas kitos valstybės narės apmokestinamajam

asmeniui arba apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos

Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šios paslaugos naudojamos veiklai už

šalies teritorijos ribų, kuriai, jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje,

tenkantis pirkimo (importo) PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba)

veiklai, apmokestinamai taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio

Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas

valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas

privalo už šias paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

6. Šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos netaikomos, jeigu
valstybėje, kurioje pirkėjas įsikūręs, jam taikomos nuostatos, iš esmės
tolygios šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatoms.“ (5; 7)

5. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam

tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas

1. Paslaugų pirkėjas (jei yra apmokestinamasis asmuo) privalo apskaičiuoti
ir sumokėti pardavimo PVM už jam užsienio asmens teikiamas paslaugas,
kurios pagal šį įstatymą :

o yra PVM objektas ir

o nėra neapmokestinamos PVM pagal šio Įstatymo IV skyrių, ir

o nėra apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio

Įstatymo VI skyrių.
 
2. NAUJA ! Paslaugų pirkėjas (jei yra PVM mokėtojas) privalo apskaičiuoti
ir sumokėti pardavimo PVM už jam Lietuvoje užsienio asmens teikiamas
paslaugas ar tiekiamas prekes (9):

o atstovavimo (agento) paslaugas – PVM įst. 13 str. 2 d.;

o prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, atstovavimo

paslaugas įsigyjant ar teikiant vežimo paslaugas – PVM įst. 13-1

str.3 ir 7 d.;

o papildomas prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas,

atstovavimo paslaugas – PVM įst. 13-1 str. 5 ir 7 d.;

o paslaugas nurodytas PVM įst. 13 str. 5 d. – kilnojamųjų daiktų

vertinimo, aptarnavimo (remonto, priežiūros ir kt.), apdirbimo ir

perdirbimo;

o gamtines dujas ir elektrą – PVM įst. 12 str. 6 d. (nuo 2005 01 01)

o kai prekės tiekiamos PVM įst. 33-1 str. 3 dalyje nustatytomis

sąlygomis – trikampė prekyba

o jei užsienio asmuo Lietuvoje vykdo aukščiau nenurodytą veiklą ir

nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, pirkėjas (jei yra

apmokestinamasis asmuo) privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už

užsienio asmens teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes; (4; 5)

6. PVM NEAPMOKESTINAMOS PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ VEIKLA
PVM neapmokestinama:

✓ politinių partijų , profesinių sąjungų ir kt. įsteigtų pelno

nesiekiančių juridinių asmenų savo nariams tiekiamos prekės. 1 dalies

nuostatų taikymas nesiejamas su konkrečiam nariui suteikta paslauga.

✓ religinių bendrijų savo nariams teikiamos prekės( kai šis tiekimas

susijęs su minėtų paslaugų teikimu

✓ religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų teikiamos paslaugos

✓ labdaros ir paramos renginių metu teikiamos prekės, kai jas teikia

20,21,22,23 ir 24 str. 1,2 ir 6 dalyse nurodyti pelno nesiekiantys

juridiniai asmenys.

✓ nepriklausomų grupių nariai, vykdantys neapmokestinamą ar veiklą,

kuri nėra PVM objektas , savo nariams teikiamos paslaugos.

✓ paslaugos ( ir susijusios prekės ), susijusios su vaiko teisių

apsauga. (5)

7. PVM KONTROLĖ

1. PVM kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė
mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes,
jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta
tvarka.

2. PVM už importuojamas prekes (įskaitant Bendrijos prekes, į Europos
Bendrijų teritoriją įvežamas iš trečiųjų teritorijų), kontroliuoja
teritorinės muitinės.

3. Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų
teritoriją taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir į Europos Bendrijų
muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Kai į Europos Bendrijų
teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, skirtos nugabenti į kitą
valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų,
šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai
Muitinės kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų
teritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu būtų įvežtos iš trečiųjų
valstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinės
prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar
padėtos į laisvąjį sandėlį, joms galėtų būti įformintos muitinio
sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais,
muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant
importo muitais procedūros, joms taikomos tokios pat sąlygos kaip ir
atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas
procedūras. (9)

4. Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias
teritorijas taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir eksportuojant
prekes iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Kai prekės laikinai išvežamos
iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus,
joms taikomos tokios pat nuostatos kaip ir prekėms, laikinai išvežtoms iš
Europos Bendrijų muitų teritorijos.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato
Muitinės departamentas.

6. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos
Bendrijų teritoriją ne Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai
cirkuliuoti, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių įvykdymas
užtikrinamas ta pačia tvarka, kaip yra užtikrinami įsipareigojimai, susiję
su galinčia atsirasti importo muitų skola.“(5)

8. PVM SKIRTAS LIZINGUI

Lizingo paslaugų įkainių naujasis PVM įstatymas nepakeis.
Pagrindinis skirtumas yra tas, kad, jei anksčiau PVM buvo skaičiuojamas su
kiekviena lizingo įmoka, tai nuo vasario 1 d. lizingo bendrovės privalo
priskaičiuoti ir sumokėti visą PVM sumą į biudžetą, atiduodant turtą
klientui.

Tai, kad lizingo bendrovė privalo priskaičiuoti PVM, dar
nereiškia, kad klientas iš karto jį turi sumokėti. Lizingo bendrovė imasi
finansuoti šią PVM sumą. Gera žinia yra ta, kad pasikeitus PVM įstatymui,
iš kliento mes neprašysime didesnės pradinės įmokos. Tiesiog jei pradinė
įmoka išliks nepakitusi, truputį padidės palūkanų suma.

Vadinasi, PVM suma tampa finansuotina suma ir palūkanos bus
skaičiuojamos nuo didesnės bazės, nei buvo iki įstatymo pasikeitimo. Dėl
didesnės palūkanų sumos padidės eilinės lizingo įmokos, tačiau neženkliai
palyginti su bendra įmokos suma. Pavyzdžiui, jei trejiems metams
lizinguotume automobilį, kurio kaina 60 000 Lt, o pradinė įmoka 20 proc.,
mėnesio įmoka padidėtų nuo 1 422 Lt iki 1 438 Lt, t.y. tik 16 Lt per
mėnesį.

Prieš daugiau nei pusantrų metų turėjome panašią situaciją – tuomet lizingo
palūkanos buvo apmokestinamos PVM, ir tik 2002 m. liepos 1 d. buvo
panaikinta ši nuostata. Tad, skaičiuodami lizingo įmokos dydį, mes grįžtame
į tą padėtį, kuri buvo anksčiau, tiesiog kita forma.

Svarbus momentas yra tas, jog perėmęs turtą pagal lizingo sutartį, klientas
iš karto galės PVM sumą traukti į atskaitą. Atsižvelgiant į tai, mes
siūlome klientui atitinkamai pritaikytą mokėjimų grafiką: priklausomai nuo
konkretaus kliento PVM užskaitymo ar susigrąžinimo ypatybių, t.y. jo
piniginių srautų galima dalį pradinės įmokos išskaidyti per keletą pirmųjų
mokėjimų. Taip pat vėliau mažėja kliento įsipareigojimai ir atitinkamai
mokamų palūkanų suma.

Žinoma, išgirdus apie naują PVM įstatymo redakciją, sausį
sudarytų lizingo sutarčių skaičius buvo gerokai didesnis nei įprastai metų
pradžioje. Dalis klientų skubėjo sudaryti sandorius dar galiojant senajam
įstatymui, kad išvengtų PVM finansavimo ir didesnės palūkanų sumos, kita
dalis tiesiog bijojo neapibrėžtumo ir to, jog vėliau gali tekti visą PVM
mokėti iš karto.

Apskritai naujajame PVM įstatyme atspindėtas ES reikalavimas,
nes panašūs pakeitimai daromi Estijoje ir Latvijoje, kur įstatymai bus
keičiami nuo gegužės 1 dienos. Nepaisant pokyčių, lizingo rinka šiemet augs
20–30 proc., nes kartu su naryste ES daugės ir sunkiojo transporto,
nekilnojamojo turto, bus perkami įrengimai

PVM įstatymo pasikeitimas tikrai neturėtų mažinti investicinių
planų. Lizingas netampa brangesnis už banko paskolą ar kitą finansavimo
alternatyvą. Tiesiog jei prieš tai lizingas buvo tam tikra prasme įmonei
pigesnis nei banko paskola būtent dėl PVM mokėjimo atidėjimo, dabar sąlygos
tapo vienodos. Tačiau lizingas turi kitų privalumų – greitesnis finansavimo
sprendimas, lankstus mokėjimo grafikas priderintas prie kliento pinigų
srautų, nereikia papildomo užstato bei profesionali lizingo specialistų
pagalba perkant turtą. (6)

9. TRANSPORTO ĮMONIŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ

APMOKESTINIMAS PVM

Apžvelgsime keletą pagrindinių aspektų, susijusių su transporto
įmonių teikiamų paslaugų apmokestinimu PVM, Lietuvai tapus Europos Sąjungos
nare. Kadangi Europos Sąjungos mokesčių teisės taikymo Lietuvos praktikoje
klausimai dar nėra aiškūs – įstatymo pakeitimai nepriimti, nėra
poįstatyminių teisės aktų – šio dalies tikslas nėra pateikti išsamią
situacijos, susiklostysiančios po 2004 m. gegužės 1 d., analizę, o tiesiog
atkreipti transporto įmonių dėmesį į keletą pagrindinių naujos PVM mokėjimo
tvarkos momentų.

Prekės tarp Europos Sąjungos valstybių gabenamos laikantis
laisvo prekių judėjimo principo, t.y. netaikant muitinės procedūrų –
importo / eksporto formalumų, iš kurių vienas yra apmokestinimas importo /
eksporto mokesčiais bei PVM. Atvejai, kai prekės gabenamos ES viduje iš
vienos valstybės į kitą, vadinami prekių tiekimu/įsigijimu Europos Sąjungos
viduje, o jų pirkėjai ir pardavėjai turi pareigą ne įforminti atitinkamus
muitinės dokumentus, bet teikti periodines ataskaitas apie įsigytas prekes
ir jų judėjimą (Intrastatus). Atsiras naujas PVM objektas – prekės,
įsigytos iš kitos valstybės Europos Sąjungos narės. Naujosios tvarkos
privalumas yra tai, kad PVM, skaičiuojamas ES viduje tiekiamų prekių
vertės, galės būti atskaitomas tą patį mokestinį laikotarpį, todėl, kaip
teigiama minėto įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, mokesčio sumokėti
į biudžetą ir vėliau jį įskaityti nebereikės.

Importuojamų ir eksportuojamų į ne Europos Sąjungos valstybes
nares prekių gabenimo paslaugų apmokestinimo tvarka keisis nedaug.
Svarbiausias apmokestinimo PVM tvarkos pasikeitimas, aktualus transporto
įmonėms, – prekių gabenimo (transporto) paslaugos, suteiktos gabenant
prekes tarp Europos Sąjungos valstybių narių (pvz., Lietuva – Vokietija,
Ispanija – Lietuva ir pan.) bei su šiomis paslaugomis susijusios papildomos
paslaugos bus apmokestinamos PVM. Priklausomai nuo prekių gabenimo maršruto
bei paslaugų pirkėjo (užsakovo), galimi įvairūs PVM mokėjimo variantai
(pvz., atvirkštinis apmokestinimas, kai PVM sumoka paslaugų pirkėjas
(užsakovas). (7;8)

IŠVADOS

Gerai, kad pagaliau neliks vieno didelio kliuvinio, tačiau
teigti, kad mokesčius mokėti ir administruoti tapus ES nare bus lengviau,
tikrai negalima. Pirma, patys mokesčių įstatymai tampa itin komplikuoti, be
„vertėjo“ juos sunku teisingai suprasti. Antra, naujasis Mokesčių
administravimo įstatymas, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime,
mokesčių mokėtojui taip pat žada nedaug gero. Itin neramina mokesčių
administratoriui suteikiami dideli įgaliojimai, o mokesčių mokėtojui –
apsunkintos galimybės apsiginti. Ir nors gerų poslinkių šiame projekte
esama, Mokesčių administravimo įstatyme prioritetas suteikiamas mokesčių
administratoriams.

Šis naujas PVM įstatymas išliks itin svarbus, nes mažėjant
galimybei konkuruoti mokesčiais, valstybės pradeda konkuruoti jų
administravimu. Žinant, kad administravimas nėra harmonizuojamas, itin
svarbu šioje srityje taikyti mokesčių mokėtojui „draugiškas“ taisykles. Tad
mokesčių administravimas yra sritis, kurioje galima ir dar teks daug
nuveikti. Ir nors šiuo metu vyrauja viena – administravimo griežtinimo –
tendencija, esu tikra, kad mes dar išvysime tarpusavy konkuruojančiose
šalyse ir „atsitraukimą“ link švelnesnio administravimo.

Nors ES keliami reikalavimai keičia ankstesnę tvarką,
pridėtinės vertės mokesčio reikšmė išlieka tokia pat svarbi kaip ir
anksčiau.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Aleksynaitė Reda. PVM taikymo schemos ir pavyzdžiai.

http://tp.cargo.lt/content.php?art_id=609

2. Apie mokesčius ES arba “Viskas gerai, puikioji markize”

http://www.tax.lt/article102.html

3. www.euroverslas.lt/?-311088417

4. Naujienų biuletenis 2004 m. sausio mėn. teisės aktų apžvalga

http://www.litlex.lt/portal/papildomiok/Naujienu%20biuletenis%20200401.

doc

5. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

2004 sausio 15 d. Nr. IX-1960, Vilnius.

6. UAB „VB lizingas“.

http://www.litas.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=101

7. Šimonytė Ingrida. Mokesčių įstatymų pokyčiai Lietuvai įstojus į ES

http://www.urm.lt/data/6/1

8. Vainienė Rūta. Euroverslo naujienos. 2004 02 19

9. www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVMI_palyg_lentele.htm

———————–
Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, tiekia prekes ES valstybių narių
pirkėjams

ES valstybės narės pirkėjas toje valstybėje nėra įsiregistravęs PVM
mokėtoju

ES valstybės narės pirkėjas toje valstybėje yra įsiregistravęs PVM
mokėtoju

Ar Lietuvos prekių tiekėjas išrašytoje prekių PVM sąskaitoje faktūroje
nurodo ES valstybės narės pirkėjo PVM mokėtojo kodą?*

Ar Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, turi prekių išgabenimo į ES
valstybes nares patvirtinančius dokumentus?**

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, už patiektas prekes apskaičiuoja

PVM taikant 18 proc. tarifą (jei tai nėra akcizinės prekės ir naujos

transporto priemonės) ***

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, tiekiamoms prekėms taiko 0
(nulinį) PVM tarifą.

ES valstybės pirkėjas savo šalyje nuo įsigytų prekių skaičiuoja pardavimo
PVM ir nustatyta tvarka šį pardavimo PVM traukia į PVM atskaitą

PVM mokėtojas duomenis apie prekes, patiektas ES valstybės narės PVM
mokėtojui, traukia į Prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitą

Leave a Comment