PVM naujasis modelis

pagal
EkonomikaKursinisIlgas6 324 žodžių32 min. skaitymo
Turinys

……………………………………..30

Įvadas

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis.

Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVM

yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nepaisant to, ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug dėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus ir trūkumus.

PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM

greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50

valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas praktikoje ir daugelyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. Kyla klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus.

Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, juo nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovas

Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių patyrimas.

Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo praktikoje trūkumų. “Negalima užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja popierizmo. O ypač daug jo reikia smulkiam verslui. Juk PVM objektas yra jo pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” .

1. PVM užsienio šalyse

PVM užsienio šalyse paplito jau septintame dešimtmetyje Vakarų

Europos šalyse. Pirmiausia jis buvo įvestas Prancūzijoje 1954 metais ir galiausiai įsigaliojo 1968 m. Pamažu PVM pradėjo plisti kitose šalyse.

Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija. 1967 m. balandžio mėn. buvo priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias Europos Ekonominės

Bendrijos šalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį ne tiesioginį mokestį.

Šios direktyvos dar sparčiau paskatino PVM plitimą. Šiuo metu PVM taiko apie 50 šalių. 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos

Sąjungos šalių sienas.

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). daugelis užsienio teoretikų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms surinkti daug pajamų į biudžetą, esant ne dideliems tarifams ir per daug nemenkinant veiklos skatinimo.

Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV

neįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų didinimo, nes priešingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nepaisant to, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi skiriasi. Toliau pateiksiu kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie pateikti 1 lentelėje. (3)

1 lentelė

PVM tarifai Europos šalyse

|Šalis |Standartin|Sumažintas PVM, |Padidintas PVM, |

| |is PVM, |proc. |proc. |

| |proc. | | |

|Airija |21 |10 ir 12,5 | |

|Nyderlandai|17,5 |6 | |

|Portugalija|17 |5 ir 12 | |

|Prancūzija |20,6 |5,5 ir 2,1 | |

|Vokietija |15 |7 | |

|Ispanija |16 |4 ir 7 | |

|Suomija |22 | | |

|D. |17,5 | | |

|Britanija | | | |

|Belgija |21 |6 ir 12 |25 |

[pic]

1 pav. PVM tarifai Europos šalyse

Kaip matyti iš pirmos lentelės, beveik visose šalyse PVM

tarifai skiriasi. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčių sistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemas

Europos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas Neumarko komitetas.

Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kai kurių privalumų:

PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimų neutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.

PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminant kelioms nepriklausomoms įmonėms.

PVM užtikrina ne dviprasmišką pasienio mokesčių taikymą –

tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas ne diskriminacinis importo apmokestinimas.

PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčių mokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkios įmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas.

PVM sukaupiamas, kai galutinis produktas parduodamas ir jis bus lygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestis mokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yra pardavimų mokestis ir tai reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šį mokestį. (8)

2. PVm atsiradimas Lietuvoje

Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais, atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų klausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš ne tiesioginių mokesčių mokami buvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniais metais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriauta ir pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka.

1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams, sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai.

Tais metais buvo pradėta kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šis mokestis buvo įvestas galutinai.

PVM formavimosi pagrindas Lietuvoje buvo bendrasis akcizas, kuris, savo ruožtu, atsirado apyvartos mokestį pakeitus į bendrąjį akcizą.

Bendras pridėtinis mokestis (bendrasis akcizas) paplitęs daugelio šalių finansų praktikoje, jį ne sudėtinga apskaičiuoti, kontroliuoti įmonės mokėjimus. Šį mokestį finansininkai mėgsta ir todėl, kad jis yra gana patikimas valstybės iždo formavimo įrankis.

Lietuvoje bendrasis akcizas buvo įvestas 1991 m. gruodžio 10 d.

Bendrojo akcizo esmė: visi ūkine – komercine veikla besiverčiantys ekonominiai subjektai moka tam tikrą mokestį pagal papildomą vertę, sukurtą kiekvienoje prekės judėjimo iki vartotojo grandyje. Galutinis šio mokesčio mokėtojas yra vartotojas.

Bendrąjį akcizą mokėjo visos įmonės, kurių veiklą reglamentavo

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, taip pat įstaigos ir organizacijos, gavusios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos.

Nustatant šį mokestį, pasaulinėje praktikoje paprastai taikomi keli tarifai:

• nulinis;

• lengvatinis;

• maksimalus;

• minimalus;

Šio mokesčio pirminis tarifas visoms prekėms Lietuvoje buvo maksimalus ir siekė 25%. Tik kai kurioms prekėms buvo suteikta laikina valstybės subsidija. (8)

Iš esmės toks tarifo dydis buvo ekonomiškai nepagrįstas. Daugumoje

Europos šalių, kur buvo naudojamas analogiškas mokestis, taikomi tarifai svyravo nuo 10 iki 20 procentų.

Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, 1991 m. gruodžio 10 d. buvo įvestas kitas bendrojo akcizo tarifas, siekiantis 15% prekės (paslaugos) kainos.

Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes už konvertuojamą valiutą iš užsienio valstybių, neimančių pridėtinio (pardavimo ar apyvartos) mokesčio už išvežamas prekes, konvertuojama valiuta mokėjo į biudžetą lengvatinį bendrąjį akcizą, kurio tarifas siekė 10% įvežtų į Lietuvą prekių vertės.

Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar neturėjo aiškios strategijos mokesčių politikos atžvilgiu. Žengti dar vieną žingsnį mokesčių sistemos tobulinimo srityje paskatino tokios priežastys:

1. Valstybės biudžetas susidūrė su mokesčių surinkimo problemomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos memorandume buvo numatyta įvesti PVM. Buvo planuota, kad tada įplaukos į valstybės iždą padidės ir 1995 m. sieks 970 mln. Lt.

2. Lietuva paskelbė apie ketinimus tapti Europos Sąjungos nare.

Vienas iš reikalavimų įstoti į Sąjungą yra iš anksto įvesti PVM. Šalys, kurios priėmė PVM įstatymą, linkusios manyti, kad norint turėti geresnę ekonomiką, pirmenybė turėtų būti teikiama vartojimo mokesčiams, o ne didesniems pajamų mokesčiams.

3. Užsienio šalių patyrimas parodė, kad būtent vartojimo mokesčiai skatina ekonomikos tobulėjimą. Vartojimo mokesčius lengviau surinkti ir sunku jų išvengti. Todėl Europos Sąjungos PHARE programos atstovai teigė, kad PVM įvedimas palengvins Lietuvos prekybą su kitomis Europos šalimis.

PVM įvedimo sąlygos buvo tokios: PVM turėjo pakeisti bendrąjį akcizo mokestį. Buvo prekių, kurioms akcizas nebuvo taikomas, o PVM joms nustatytas. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, plataus vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas per metus nuo PVM įvedimo turėjo padidėti

2 – 3%. Europos Sąjungos PHARE programos atstovų, konsultavusių Lietuvos finansų ministeriją, kai buvo rengiamas įstatymas dėl PVM įvedimo, įsitikinimu, PVM neturėjo paveikti vartotojo, nes pagrindiniams maisto produktams mokestis iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo taikomas, o Vyriausybė stengėsi kompensuoti PVM poveikį žmonėms, atsidūrusiems žemiau skurdo ribos.

Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. gruodžio 22 d.priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą Nr. I-345.

PVM dalis tarp visų mokesčių 1994 m. šiek tiek sumažėjo, o nuo 1995 m.

nuolat didėjo. Taip atsitiko dėl sugriežtintos įmonių atsiskaitymų kontrolės (įvesti privalomi kasos aparatai). Pardavimų kainos (PVM bazė)

šiuo laikotarpiu augo greičiau negu pelnas ar atlyginimai (pagrindinės kitų mokesčių bazės dalys), buvo atsisakyta PVM lengvatų.

Nagrinėjant kitų šalių finansų sistemas pastebėta, kad pridėtinės vertės mokestis yra išvystytos ekonomikos rodiklis. Jis negali būti taikomas ten, kur nėra kainų pusiausvyros. Kai šis mokestis įvedamas esant tam tikrai prekių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, tai jokiu būdu nereiškia, kad visų prekių kainos kils, nes įvyks tam tikros gamybos kaštų, pelno normos ir paklausos “persibalansavimas”. Tuo tarpu Lietuvoje šio mokesčio įvedimas sukėlė automatišką prekių ir paslaugų kainos padidėjimą.

Neigiamas PVM poveikis pasireiškė per kainas. Prekių, kurių paklausa labai elastinga, apmokestinimo našta tenka tik jų gamintojams, nes kainos keisti jie negali. Sumažėja tokių prekių (ar paslaugų) gamybos patrauklumas, mažėja gamyba. Tuo tarpu pirmos būtinybės prekių apmokestinimo našta tenka vartotojams (jie negali sumažinti vartojimo). Taip Lietuvoje atsitiko su maisto pramone, nes jai buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas. Maisto pramonės gamyba tapo nepagrįstai pelninga, čia pateko investicijos (nors galbūt kitoje srityje jos būtų buvusios pelningiau investuotos).

PVM įvedimą Lietuvoje galime vertinti ir teigiamai. Apmokestinus šiuo mokesčiu prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinaoji bazė ir kasmet į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių.

3. NAUJASIS PVM MODELIS LIETUVAI

TAPUS ES NARE

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis Rytų ir

Vidurio Europos valstybėmis tapo Europos Sąjungos nare. Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) yra vienas iš griežtai ir gana detaliai Europos

Sąjungos mokesčių teisės aktais reglamentuotų mokesčių. Tapus Europos

Sąjungos nare Lietuvai įsigaliojo Šeštoji direktyva – pagrindinis Europos

Sąjungos mokesčių teisės dokumentas, reglamentuojantis iš esmės visus PVM

mokėjimo klausimus, išskyrus kai kuriuos specifinius dalykus, tokius kaip

PVM grąžinimas užsieniečiams ir kt. Direktyva nėra tiesiogiai taikomas, tačiau privalomas visoms Europos Sąjungos narėms teisės aktas, o tai, kaip joje įtvirtintos nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės aktus, priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimtų sprendimų – PVM įstatymo pakeitimų bei poįstatyminių teisės aktų.

Galiojantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymas neatitinka visų

Europos Sąjungos teisės reikalavimų PVM srityje, todėl 2003 m. lapkričio 17

d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 (įsig. 2003 11 20, žr. Žin., 2003, Nr. 108-4839) buvo pritarta PVM įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (toliau – projektas, tekstas šiuo metu skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje, adresu www.lrs.lt). Jo tikslas – suderinti PVM įstatymą su galiojančiomis Europos

Sąjungos teisės nuostatomis, šis projektas pateiktas svarstyti Lietuvos

Respublikos Seimui. Dokumentas ilgas, kadangi keičiama ar pildoma didelė

PVM įstatymo nuostatų dalis. Įstatymo pakeitimai neturės didesnės įtakos tik tiems ūkio subjektams, kurie veikia tik Lietuvoje ir neturi sutarčių su

Europos Sąjungos valstybėse – narėse registruotais PVM mokėtojais. (2)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas buvo keičiamas ir papildytas nuostatomis, kuriomis šis įstatymas buvo suderintas su Europos

Sąjungos teisės aktais. Pakeistas įstatymas įsigaliojo nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos – t.y. nuo 2004 m. gegužės mėn. 1 d.

Įstatymas naujai apibrėžia prekės, PVM mokėtojo, PVM sąskaitos faktūros sąvokas.

3.1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio apmokestinamasis asmuo.

Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVM

tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.

Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro nestandartizuota programinė įranga. Nestandartizuota laikoma programinė įranga, kuri nėra masiniam naudojimui sukurta programinė įranga, kurią vartotojai galėtų savarankiškai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo, reikalingo standartizuotoms operacijoms ar funkcijoms atlikti.

PVM mokėtojas – asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas

PVM mokėtoju, įskaitant ir kitokį identifikavimą PVM tikslais, jeigu turimas atitinkamas identifikavimo numeris, išskyrus asmenų identifikavimą kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.

PVM sąskaita-faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita-faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM

sąskaitai-faktūrai.

Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas.

Įstatymu buvo iš esmės papildytos nuostatos, kurios reglamentuoja, kas yra laikoma PVM objektu. (5)

1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją.

2. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:

1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y.

veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;

2) naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo;

3) akcizais apmokestinamas prekes, už kurias prievolė apskaičiuoti akcizus pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda Lietuvos

Respublikoje, įsigyja bet kuris asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

3. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

4. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo (paslaugų teikimo), 2

dalyje nurodyto prekių įsigijimo ir 3 dalyje nurodyto prekių importo, PVM

objektas yra ir šio Įstatymo 53 straipsnyje nurodytų aplinkybių susidarymas. (9)

Be įstatyme nurodytų prekių tiekimo (paslaugų teikimo), prekių įsigijimo prekių importo, PVM objektas yra ir PVM Įstatymo 53 straipsnyje, kuris nustato tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais taikomas specialias taisyklės, nurodytų aplinkybių susidarymas.

Įstatymas aiškiai nustato, kad PVM objektu nelaikomas šis prekių įsigijimas:

• prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai tokiam prekių tiekimui, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje, būtų taikomas 0

procentų PVM tarifas

• naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jie įsigyjami iš apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, arba iš aukcionų organizatoriaus, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje;

• transporto priemonių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jos įsigyjamos iš apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms.“ (5)

3.2. PREKIŲ TIEKIMAS, ĮSIGIJIMAS IŠ KITOS VALSTYBĖS

NARĖS IR TIEKIMO VIETA

Prekių tiekimas

• prekių perdavimas kitam asmeniui;

• prekių perdavimas pagal nuomos ar kitą sutartį, kurį numato atlyginimo atidėjimą/atlyginimą dalimis;

• daiktinių teisių į NT nustatymas ar perdavimas;

• prekių suvartojimas privatiems poreikiams;

• ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas;

Nauja, ko nebuvo ankstesniame įstatyme.

• Prekių pervežimas į kitą valstybę narę verslo tikslais, kai prekių savininkas nesikeičia.

Prekių pervežimas ne tiekimas, kai:

• tiekimo vieta persikelia į kita valstybę narę (nuotolinė prekyba, instaliavimas);

• tolimesnis tiekimas – 0 proc. PVM tarifas;

• prekės išvežamos laikinai (atskirai registruojama apskaitoje), perdirbti, paslaugoms teikti, remontuoti ir pan

Prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės

1. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį laikomas teisės disponuoti prekėmis, kurias tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis atgabena į kitą valstybę narę negu ta, kurioje prasidėjo jų gabenimas, įgijimas, kai įsigyjantis asmuo pagal sandorio sąlygas gali disponuoti prekėmis kaip jų savininkas. (9)

2. Tais atvejais, kai juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja iš trečiosios teritorijos arba trečiosios valstybės atgabenamas prekes ir šias prekes šis asmuo importuoja kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje baigiasi jų gabenimas, laikoma, kad šias prekes šis juridinis asmuo įsigijo iš tos valstybės narės, kurioje jos buvo importuotos.

3. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių įsivežimas iš vienos valstybės narės verslo tikslais į kitą valstybę narę, kai prekes taip įsiveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo, išskyrus atvejus, kai įsivežimas atitinka šio Įstatymo 5(1) straipsnio 2 dalies sąlygas.

4. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat laikomas atgabentų į šalies teritoriją prekių, kurios įsigijimo metu nebuvo apmokestintos PVM bendra kurioje nors iš valstybių narių nustatyta tvarka, paskyrimas naudoti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių karinėms pajėgoms ar jas lydintiems civiliams darbuotojams, jeigu pagal šio Įstatymo

40 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios prekės negalėtų būti atleistos nuo importo PVM, jei jos būtų importuotos.

5. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių atgabenimas pagal sandorį, kuris būtų laikomas prekių tiekimu pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.“ (5)

Prekių tiekimo vieta. Lietuvoje, jeigu:

• Prekės neturi būti gabenamos ir tiekimo metu buvo Lietuvoje;

• Prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje;

Nauja, ko ne buvo ankstesniame įstatyme:

• Tiekiamos prekės surenkamos arba instaliuojamos šalies teritorijoje;

• Vykdoma nuotolinė prekyba Lietuvoje ir viršijama 125 tūkst. litų riba;

taip

taip ne

taip ne

taip

2 pav.

* – ar prekių tiekėjas yra kitoje ES valstybėje įsiregistravęs PVM

mokėtoju galima pasitikrinti Europos Komisijos interneto svetainėje http://europa.eu.int/vies/

** – išgabenimo į ES valstybes nares patvirtinančiais dokumentais gali būti pirkimo- pardavimo sutartys, prekių gabenimo važtaraščiai, apmokėjimo dokumentai, patvirtinimas, kad prekės gautos ir pan.

*** – jei tiekiamos į ES šalis prekės yra naujos transporto priemonės ar akcizinės prekės – žiūrėti schemas ,, Naujų transporto priemonių tiekimas į ES valstybę narę” ar ,,Akcizais apmokestinamų prekių tiekimas į ES valstybes nares’ . (1)

3.3. Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas

PVM sąskaita-faktūra

1. Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-

faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.

PVM sąskaita-faktūra išrašoma įforminant:

a) prekių tiekimą ar paslaugų teikimą kitam apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. Jeigu apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, nėra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, šis reikalavimas taikomas tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios buvo patiektos ir suteiktos šalies teritorijoje;

b) prekių tiekimą šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3

dalį;

c) prekių tiekimą, kuriam pagal šio Įstatymo 49 straipsnį taikomas 0

procentų PVM tarifas.

2.

PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau ilgalaikių paslaugų (t. y. paslaugų, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.) teikimo, taip pat ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimo atvejais PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos.

Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kuriais visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai įforminami bendra PVM sąskaita-faktūra, išrašoma centrinio mokesčio administratoriaus nustatytu laiku.(9)

3. Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita-faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus.

4. Jeigu bet kuriuo iš šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų atvejų prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita-

Faktūra

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais viena PVM sąskaita-faktūra gali būti įforminamos kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos.

6. Kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės,

PVM sąskaitas-faktūras privalo išrašyti ir asmenys, kurie nėra PVM

mokėtojai, neatsižvelgiant į tai, kokiam asmeniui jos tiekiamos.

7. Prekių tiekimą ar paslaugų teikimą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu turi teisę įforminti trečiasis asmuo. Prekių tiekimą arba paslaugų teikimą prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo vardu gali įforminti ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas, tačiau tik tuo atveju, kai yra išankstinis tiekėjo (teikėjo) ir pirkėjo susitarimas ir šis susitarimas atitinka centrinio mokesčio administratoriaus keliamus reikalavimus.

8. Jeigu pageidaujama, kad prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įforminančias PVM sąskaitas-faktūras prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu išrašytų pirkėjas ar trečiasis asmuo, įsikūręs teritorijoje, kurioje netaikomos 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, kylančias dėl operacijų, kurios įeina į Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio produktų importo išlyginamųjų bei muito mokesčių susigrąžinimo ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento

1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje nuostatos, centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti papildomas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos įvykdžius toks prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas yra galimas.

9. PVM sąskaitas-faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM

mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas.

10. PVM sąskaitos-faktūros gali būti išrašomos spausdintame blanke arba išankstiniu pirkėjo sutikimu elektroninėmis priemonėmis, tačiau tik tuo atveju, jeigu pagal centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus reikalavimus yra užtikrinamas šių elektroninėmis priemonėmis išsiųstų PVM

sąskaitų-faktūrų turinio autentiškumas ir vientisumas. Iki 2005 m.

gruodžio 31 d. apmokestinamieji asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šalies teritorijoje ir pageidaujantys išrašyti PVM sąskaitas-

faktūras elektroninėmis priemonėmis, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie tai iš anksto pranešti vietos mokesčio administratoriui.

11. PVM sąskaita-faktūra įforminamas ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas šio Įstatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais.“

(4)

3.4 PVM tarifai

Už tiekiamas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes arba teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM

apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms šiame Įstatyme nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu.“

18 % tarifas

Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, , taikomas standartinis PVM tarifas.“ (9)

9 % tarifas

Jis taikomas:

▪ nebetaikomas šiluminei energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms patalpoms šildyti;

▪ gyvenamųjų namų statybos;

▪ renovacijos;

▪ apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir specialiųjų fondų lėšomis.

5 % tarifas

Jis taikomas:

• keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms;

• keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms;

• taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms;

• knygoms (įskaitant brošiūras, lapelius, ir panašius spaudinius, vaikiškas knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, hidrografijos arba panašias schemas, tačiau išskyrus gaublius, kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);

• laikraščiams;

• žurnalams, ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintiną produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;

• vaistams ir medicinos prekėms (pagal Vyriausybės patvirtintas prekių grupes);

• turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

• šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus);

• šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiesiems subproduktams

NAUJA. Galioja nuo 2004 02 01

• gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims;

• žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugoms žemės ūkiui, teikiamoms savo nariams (pagal šio įstatymo 1 priede patvirtintą žemės ūkio paslaugų sąrašą).

0 % taikimas

1. Vežimo paslaugų apmokestinimas 0 % PVM tarifu

• Vežimo paslaugos, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas:

➢ kurios tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš EB

teritorijos ribų (45 str.);

➢ kai jos tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomi atitinkami muitinės veiksmai, taip pat su į EB įvežtomis prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį (45 str.);

➢ kurios susijusios su prekių importavimu EB teritorijoje

(45 str.);

• Pašto įvežimui į EB teritoriją, išvežimui iš jos arba vežimui tranzitu ir susijusioms papildomoms paslaugoms (45 str.);

• TIR ir ATA knygelių išdavimas (45 str.);

• Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas, nepaisant transporto priemonių rūšies (45 str.);

• Prekių pervežimas į kitą valstybę narę, jeigu, tas prekes patiekus kitam asmeniui, joms gali būti taikomas 0 PVM tarifas (49 str.

4d.).

• Prekių vežimas į Azorų ir Madeiros salas ir iš šių salų, taip pat vežimas tarp Azorų ir Madeiros salų (45 str.);

2. Prekių išgabenimui už EB ribų taikomas 0 % tarifas, kai:

• prekės, tiekėjo ar jo užsakymu, išgabenamos už EB ribų;

• prekės, pirkėjo, įsikūrusio už EB ribų, ar jo užsakymu –

išgabenamos už EB ribų. Išimtis – įranga, atsarginės dalys ar atsargos, skirtos asmeninimams poreikiams naudojamiems laivams, orlaiviams ar kitoms transporto priemonėms.

3. Keleivių išgabenimui, kai:

• užsienio keleiviams (kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra EB) –

tik ne ES valstybių narių nuolatiniams gyventojams.

4. Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinių organizacijų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir įstaigų personalui ir jo šeimos nariams skirtos prekės ir paslaugos 0 % tarifas taikomas tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios skirtos:

• užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų oficialiai jų veiklai vykdyti;

• diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų nariams, išskyrus aptarnaujantį personalą, kartu gyvenantiems jų šeimų nariams asmeniniam naudojimui,

• Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms ir jų nariams,

• kitų nei Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties šalių kariuomenių vienetų šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams;

• kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams;

• Šiaurės Atlanto sutarties šalių, kitų nei paskirties valstybė narė, kariuomenių vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams;

• tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų ar atstovybių nariams;

5. Prekės, tiekiamos paramos gavėjams taikomos, jei:

• prekės kaip parama išgabenamos už EB ribų veikiančioms organizacijoms.

6. Kilnojamų daiktų aptarnavimas tarifas taikomas, jei:

• paslaugos teikiamos už LR ribų įsikūrusiam pirkėjui;

• paslaugų pirkėjas, neturi padalinio LR;

• daiktai buvo įsigyti ar įvežti į EB tokiam aptarnavimui atlikti;

• atlikus darbus, daiktai bus išgabenti už EB ribų.

7. 0 % PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas:

• dokumentai, įrodantys, kad prekės išgabentos už EB ribų.

• kai prekėms taikomas 0 procentų PVM tarifas, nes jos tiekiamos kitos

VN PVM mokėtojui – įrodymai, kad tas asmuo registruotas PVM mokėtoju.

(5; 8)

4. Kompensacinio PVM tarifo taikymas

1. Ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi teisę gauti iš pirkėjų (klientų), kompensacinį priedą už:

a) žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas (pagal šio Įstatymo 1

priede nurodytą žemės ūkio paslaugų sąrašą), kai ji tiekiama (jos teikiamos) apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra ūkininkai, kuriems

Lietuvos Respublikoje taikoma kompensacinio PVM tarifo schema;

b) žemės ūkio produkciją, kai ji tiekiama į kitą valstybę narę PVM

mokėtoju įregistruotam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo.

2. Kompensacinio priedo dydis apskaičiuojamas nuo pirkėjų (klientų)

mokamo atlygio (išskyrus patį kompensacinį priedą) už ūkininkų tiekiamą žemės ūkio produkciją ir (arba) teikiamas žemės ūkio paslaugas taikant šio

Įstatymo 100 straipsnyje nustatytą kompensacinį PVM tarifą.

3. Kompensacinio priedo dydis privalo būti nurodytas apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba)

paslaugų teikimas. Kompensacinio priedo suma įtraukiama į žemės ūkio produkcijos ir (arba) paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo PVM atskaitą bendra šiame Įstatyme nustatyta tvarka kaip ir kitas pirkimo PVM.

4. Ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemės ūkio produkcijos tiekimas Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams įforminamas šio Įstatymo 79 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Žemės ūkio produkcijos tiekimas kitiems asmenims bei žemės ūkio paslaugų teikimas įforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu. Šį dokumentą išrašo pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas, arba pats ūkininkas – kitais atvejais. Šiame apskaitos dokumente privalo būti nurodyti visi pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus privalomi rekvizitai ir papildomi rekvizitai, kurių sąrašą nustato centrinis mokesčio administratorius.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kompensacinis priedas, pirkėjų sumokėtas ūkininkams, kuriems pagal šį skirsnį taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, pirkėjams grąžinamas už:

a) žemės ūkio produkciją, patiektą į kitą valstybę narę PVM mokėtoju esančiam apmokestinamajam asmeniui arba PVM mokėtoju esančiam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo;

b) žemės ūkio produkciją, kuriai (jei ją tiektų ne ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema) būtų taikomos šio Įstatymo VI

skyriaus nuostatos ir kuri tiekiama apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šią produkciją šis apmokestinamasis asmuo naudoja veiklai už šalies teritorijos ribų, kuriai, jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo)

PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba) veiklai, apmokestinamai taikant

0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už šias paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti PVM;

c) žemės ūkio paslaugas, suteiktas kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui arba apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos

Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šios paslaugos naudojamos veiklai už šalies teritorijos ribų, kuriai, jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo) PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba)

veiklai, apmokestinamai taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio

Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už šias paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti PVM.

6. Šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos netaikomos, jeigu valstybėje, kurioje pirkėjas įsikūręs, jam taikomos nuostatos, iš esmės tolygios šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatoms.“ (5; 7)

5. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas

1. Paslaugų pirkėjas (jei yra apmokestinamasis asmuo) privalo apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM už jam užsienio asmens teikiamas paslaugas, kurios pagal šį įstatymą :

o yra PVM objektas ir o nėra neapmokestinamos PVM pagal šio Įstatymo IV skyrių, ir o nėra apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio

Įstatymo VI skyrių.

2. NAUJA ! Paslaugų pirkėjas (jei yra PVM mokėtojas) privalo apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM už jam Lietuvoje užsienio asmens teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes (9):

o atstovavimo (agento) paslaugas – PVM įst. 13 str. 2 d.;

o prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, atstovavimo paslaugas įsigyjant ar teikiant vežimo paslaugas – PVM įst. 13-1

str.3 ir 7 d.;

o papildomas prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, atstovavimo paslaugas – PVM įst. 13-1 str. 5 ir 7 d.;

o paslaugas nurodytas PVM įst. 13 str. 5 d. – kilnojamųjų daiktų vertinimo, aptarnavimo (remonto, priežiūros ir kt.), apdirbimo ir perdirbimo;

o gamtines dujas ir elektrą – PVM įst. 12 str. 6 d. (nuo 2005 01 01)

o kai prekės tiekiamos PVM įst. 33-1 str. 3 dalyje nustatytomis sąlygomis – trikampė prekyba o jei užsienio asmuo Lietuvoje vykdo aukščiau nenurodytą veiklą ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, pirkėjas (jei yra apmokestinamasis asmuo) privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už užsienio asmens teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes; (4; 5)

6. PVm neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla

PVM neapmokestinama:

✓ politinių partijų , profesinių sąjungų ir kt. įsteigtų pelno nesiekiančių juridinių asmenų savo nariams tiekiamos prekės. 1 dalies nuostatų taikymas nesiejamas su konkrečiam nariui suteikta paslauga.

✓ religinių bendrijų savo nariams teikiamos prekės( kai šis tiekimas susijęs su minėtų paslaugų teikimu

✓ religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų teikiamos paslaugos

✓ labdaros ir paramos renginių metu teikiamos prekės, kai jas teikia

20,21,22,23 ir 24 str. 1,2 ir 6 dalyse nurodyti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.

✓ nepriklausomų grupių nariai, vykdantys neapmokestinamą ar veiklą, kuri nėra PVM objektas , savo nariams teikiamos paslaugos.

✓ paslaugos ( ir susijusios prekės ), susijusios su vaiko teisių apsauga. (5)

7. PVM kontrolė

1. PVM kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. PVM už importuojamas prekes (įskaitant Bendrijos prekes, į Europos

Bendrijų teritoriją įvežamas iš trečiųjų teritorijų), kontroliuoja teritorinės muitinės.

3. Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų teritoriją taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir į Europos Bendrijų muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai

Muitinės kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį, joms galėtų būti įformintos muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, joms taikomos tokios pat sąlygos kaip ir atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras. (9)

4. Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir eksportuojant prekes iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tokios pat nuostatos kaip ir prekėms, laikinai išvežtoms iš

Europos Bendrijų muitų teritorijos.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato

Muitinės departamentas.

6. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos

Bendrijų teritoriją ne Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių įvykdymas užtikrinamas ta pačia tvarka, kaip yra užtikrinami įsipareigojimai, susiję su galinčia atsirasti importo muitų skola.“(5)

8. PVM skirtas lizingui

Lizingo paslaugų įkainių naujasis PVM įstatymas nepakeis.

Pagrindinis skirtumas yra tas, kad, jei anksčiau PVM buvo skaičiuojamas su kiekviena lizingo įmoka, tai nuo vasario 1 d. lizingo bendrovės privalo priskaičiuoti ir sumokėti visą PVM sumą į biudžetą, atiduodant turtą klientui.

Tai, kad lizingo bendrovė privalo priskaičiuoti PVM, dar nereiškia, kad klientas iš karto jį turi sumokėti. Lizingo bendrovė imasi finansuoti šią PVM sumą. Gera žinia yra ta, kad pasikeitus PVM įstatymui, iš kliento mes neprašysime didesnės pradinės įmokos. Tiesiog jei pradinė įmoka išliks nepakitusi, truputį padidės palūkanų suma.

Vadinasi, PVM suma tampa finansuotina suma ir palūkanos bus skaičiuojamos nuo didesnės bazės, nei buvo iki įstatymo pasikeitimo. Dėl didesnės palūkanų sumos padidės eilinės lizingo įmokos, tačiau neženkliai palyginti su bendra įmokos suma. Pavyzdžiui, jei trejiems metams lizinguotume automobilį, kurio kaina 60 000 Lt, o pradinė įmoka 20 proc., mėnesio įmoka padidėtų nuo 1 422 Lt iki 1 438 Lt, t.y. tik 16 Lt per mėnesį.

Prieš daugiau nei pusantrų metų turėjome panašią situaciją – tuomet lizingo palūkanos buvo apmokestinamos PVM, ir tik 2002 m. liepos 1 d. buvo panaikinta ši nuostata. Tad, skaičiuodami lizingo įmokos dydį, mes grįžtame į tą padėtį, kuri buvo anksčiau, tiesiog kita forma.

Svarbus momentas yra tas, jog perėmęs turtą pagal lizingo sutartį, klientas iš karto galės PVM sumą traukti į atskaitą. Atsižvelgiant į tai, mes siūlome klientui atitinkamai pritaikytą mokėjimų grafiką: priklausomai nuo konkretaus kliento PVM užskaitymo ar susigrąžinimo ypatybių, t.y. jo piniginių srautų galima dalį pradinės įmokos išskaidyti per keletą pirmųjų mokėjimų. Taip pat vėliau mažėja kliento įsipareigojimai ir atitinkamai mokamų palūkanų suma.

Žinoma, išgirdus apie naują PVM įstatymo redakciją, sausį sudarytų lizingo sutarčių skaičius buvo gerokai didesnis nei įprastai metų pradžioje. Dalis klientų skubėjo sudaryti sandorius dar galiojant senajam įstatymui, kad išvengtų PVM finansavimo ir didesnės palūkanų sumos, kita dalis tiesiog bijojo neapibrėžtumo ir to, jog vėliau gali tekti visą PVM

mokėti iš karto.

Apskritai naujajame PVM įstatyme atspindėtas ES reikalavimas, nes panašūs pakeitimai daromi Estijoje ir Latvijoje, kur įstatymai bus keičiami nuo gegužės 1 dienos. Nepaisant pokyčių, lizingo rinka šiemet augs

20–30 proc., nes kartu su naryste ES daugės ir sunkiojo transporto, nekilnojamojo turto, bus perkami įrengimai

PVM įstatymo pasikeitimas tikrai neturėtų mažinti investicinių planų. Lizingas netampa brangesnis už banko paskolą ar kitą finansavimo alternatyvą. Tiesiog jei prieš tai lizingas buvo tam tikra prasme įmonei pigesnis nei banko paskola būtent dėl PVM mokėjimo atidėjimo, dabar sąlygos tapo vienodos. Tačiau lizingas turi kitų privalumų – greitesnis finansavimo sprendimas, lankstus mokėjimo grafikas priderintas prie kliento pinigų srautų, nereikia papildomo užstato bei profesionali lizingo specialistų pagalba perkant turtą. (6)

9. TRANSPORTO ĮMONIŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ

APMOKESTINIMAS PVM

Apžvelgsime keletą pagrindinių aspektų, susijusių su transporto įmonių teikiamų paslaugų apmokestinimu PVM, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Kadangi Europos Sąjungos mokesčių teisės taikymo Lietuvos praktikoje klausimai dar nėra aiškūs – įstatymo pakeitimai nepriimti, nėra poįstatyminių teisės aktų – šio dalies tikslas nėra pateikti išsamią situacijos, susiklostysiančios po 2004 m. gegužės 1 d., analizę, o tiesiog atkreipti transporto įmonių dėmesį į keletą pagrindinių naujos PVM mokėjimo tvarkos momentų.

Prekės tarp Europos Sąjungos valstybių gabenamos laikantis laisvo prekių judėjimo principo, t.y. netaikant muitinės procedūrų –

importo / eksporto formalumų, iš kurių vienas yra apmokestinimas importo /

eksporto mokesčiais bei PVM. Atvejai, kai prekės gabenamos ES viduje iš vienos valstybės į kitą, vadinami prekių tiekimu/įsigijimu Europos Sąjungos viduje, o jų pirkėjai ir pardavėjai turi pareigą ne įforminti atitinkamus muitinės dokumentus, bet teikti periodines ataskaitas apie įsigytas prekes ir jų judėjimą (Intrastatus). Atsiras naujas PVM objektas – prekės, įsigytos iš kitos valstybės Europos Sąjungos narės. Naujosios tvarkos privalumas yra tai, kad PVM, skaičiuojamas ES viduje tiekiamų prekių vertės, galės būti atskaitomas tą patį mokestinį laikotarpį, todėl, kaip teigiama minėto įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, mokesčio sumokėti į biudžetą ir vėliau jį įskaityti nebereikės.

Importuojamų ir eksportuojamų į ne Europos Sąjungos valstybes nares prekių gabenimo paslaugų apmokestinimo tvarka keisis nedaug.

Svarbiausias apmokestinimo PVM tvarkos pasikeitimas, aktualus transporto įmonėms, – prekių gabenimo (transporto) paslaugos, suteiktos gabenant prekes tarp Europos Sąjungos valstybių narių (pvz., Lietuva – Vokietija,

Ispanija – Lietuva ir pan.) bei su šiomis paslaugomis susijusios papildomos paslaugos bus apmokestinamos PVM. Priklausomai nuo prekių gabenimo maršruto bei paslaugų pirkėjo (užsakovo), galimi įvairūs PVM mokėjimo variantai (pvz., atvirkštinis apmokestinimas, kai PVM sumoka paslaugų pirkėjas (užsakovas). (7;8)

Išvados

Gerai, kad pagaliau neliks vieno didelio kliuvinio, tačiau teigti, kad mokesčius mokėti ir administruoti tapus ES nare bus lengviau, tikrai negalima. Pirma, patys mokesčių įstatymai tampa itin komplikuoti, be „vertėjo“ juos sunku teisingai suprasti. Antra, naujasis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime, mokesčių mokėtojui taip pat žada nedaug gero. Itin neramina mokesčių administratoriui suteikiami dideli įgaliojimai, o mokesčių mokėtojui –

apsunkintos galimybės apsiginti. Ir nors gerų poslinkių šiame projekte esama, Mokesčių administravimo įstatyme prioritetas suteikiamas mokesčių administratoriams.

Šis naujas PVM įstatymas išliks itin svarbus, nes mažėjant galimybei konkuruoti mokesčiais, valstybės pradeda konkuruoti jų administravimu. Žinant, kad administravimas nėra harmonizuojamas, itin svarbu šioje srityje taikyti mokesčių mokėtojui „draugiškas“ taisykles. Tad mokesčių administravimas yra sritis, kurioje galima ir dar teks daug nuveikti. Ir nors šiuo metu vyrauja viena – administravimo griežtinimo –

tendencija, esu tikra, kad mes dar išvysime tarpusavy konkuruojančiose šalyse ir „atsitraukimą“ link švelnesnio administravimo.

Nors ES keliami reikalavimai keičia ankstesnę tvarką, pridėtinės vertės mokesčio reikšmė išlieka tokia pat svarbi kaip ir anksčiau.

Naudota literatūra

1. Aleksynaitė Reda. PVM taikymo schemos ir pavyzdžiai.

http://tp.cargo.lt/content.php?art_id=609

2. Apie mokesčius ES arba „Viskas gerai, puikioji markize”

http://www.tax.lt/article102.html

3. www.euroverslas.lt/?-311088417

4. Naujienų biuletenis 2004 m. sausio mėn. teisės aktų apžvalga http://www.litlex.lt/portal/papildomiok/Naujienu%20biuletenis%20200401.

doc

5. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

2004 sausio 15 d. Nr. IX-1960, Vilnius.

6. UAB „VB lizingas“.

http://www.litas.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=101

7. Šimonytė Ingrida. Mokesčių įstatymų pokyčiai Lietuvai įstojus į ES

http://www.urm.lt/data/6/1

8. Vainienė Rūta. Euroverslo naujienos. 2004 02 19

9. www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVMI_palyg_lentele.htm

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, tiekia prekes ES valstybių narių pirkėjams

ES valstybės narės pirkėjas toje valstybėje nėra įsiregistravęs PVM

mokėtoju

ES valstybės narės pirkėjas toje valstybėje yra įsiregistravęs PVM

mokėtoju

Ar Lietuvos prekių tiekėjas išrašytoje prekių PVM sąskaitoje faktūroje nurodo ES valstybės narės pirkėjo PVM mokėtojo kodą?*

Ar Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, turi prekių išgabenimo į ES

valstybes nares patvirtinančius dokumentus?**

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, už patiektas prekes apskaičiuoja

PVM taikant 18 proc. tarifą (jei tai nėra akcizinės prekės ir naujos transporto priemonės) ***

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, tiekiamoms prekėms taiko 0

(nulinį) PVM tarifą.

ES valstybės pirkėjas savo šalyje nuo įsigytų prekių skaičiuoja pardavimo

PVM ir nustatyta tvarka šį pardavimo PVM traukia į PVM atskaitą

PVM mokėtojas duomenis apie prekes, patiektas ES valstybės narės PVM

mokėtojui, traukia į Prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitą