PVM naujasis modelis

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………….………………………………………………………………3 1. PVM užsienio šalyse …………………………………………………………….. ……………………………..4 2. PVm atsiradimas Lietuvoje …………………………………………………………….. …………………….7 3. Naujasis PVM modelis Lietuvai tapus ES nare ………………………………………………………10 1. Pagrindinės sąvokos ………………………………………………………….. …………………………11 3.2 .Prekių teikimas, įsigijimas iš kitos Valstybės narės ir teikimo vieta ……………………13 3.3. Prekių teikimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita – faktūra ………..16 3.4. PVM tarifai …………………………………………………………….. ………………………………….18 4. Kompensacinio PVM tarifo taikymas …………………………………………………………….. …….21 5. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam teikiamas prekes ar teikiamas paslaugas …………………………………………………………….. ……………….23 6. PVm neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla ……………………….24 7. PVM kontrolė …………………………………………………………….. ……………………………………..24 8. PVM skirtas lizingui …………………………………………………………….. ……………………………26 9. Transporto įmonių teikiamų paslaugų apmokestinimas PVM ………………………………….27Išvados………………………………………………………………….…………………………………………………….29Naudota literatūra………………………………………………………………….……………………………………..30

ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūsmokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis.Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVMyra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nepaisant to, arjis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daugdėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumusir trūkumus. PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šiomokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVMgreitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinomaatvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintaspraktikoje ir daugelyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. Kylaklausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekiagauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus.Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, juo nesudėtinga apmokestintipaslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo,lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovasLietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamasir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šaliųpatyrimas. Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymopraktikoje trūkumų. “Negalima užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėjapopierizmo. O ypač daug jo reikia smulkiam verslui. Juk PVM objektas yra jopridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačiosklinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prieprekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” .

1. PVM UŽSIENIO ŠALYSE

PVM užsienio šalyse paplito jau septintame dešimtmetyje VakarųEuropos šalyse. Pirmiausia jis buvo įvestas Prancūzijoje 1954 metais irgaliausiai įsigaliojo 1968 m. Pamažu PVM pradėjo plisti kitose šalyse.Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija. 1967 m. balandžiomėn. buvo priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias Europos EkonominėsBendrijos šalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį ne tiesioginį mokestį.Šios direktyvos dar sparčiau paskatino PVM plitimą. Šiuo metu PVM taikoapie 50 šalių. 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimokriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant EuroposSąjungos šalių sienas. PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiaiužsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiaiatskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskaliniomonopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). daugelis užsienio teoretikųmano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėmssurinkti daug pajamų į biudžetą, esant ne dideliems tarifams ir per daugnemenkinant veiklos skatinimo. Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kuriosgali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAVneįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti visdidesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybėsišlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifųdidinimo, nes priešingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių naštapiliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos. Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yrasudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nesdidinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nepaisantto, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yranustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgiskiriasi. Toliau pateiksiu kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kuriepateikti 1 lentelėje. (3)

1 lentelė PVM tarifai Europos šalyse|Šalis |Standartin|Sumažintas PVM, |Padidintas PVM, || |is PVM, |proc. |proc. || |proc. | | ||Airija |21 |10 ir 12,5 |  ||Nyderlandai|17,5 |6 |  ||Portugalija|17 |5 ir 12 |  ||Prancūzija |20,6 |5,5 ir 2,1 |  ||Vokietija |15 |7 |  ||Ispanija |16 |4 ir 7 |  ||Suomija |22 | |  ||D. |17,5 | |  ||Britanija | | | ||Belgija |21 |6 ir 12 |25 |

[pic] 1 pav. PVM tarifai Europos šalyse

Kaip matyti iš pirmos lentelės, beveik visose šalyse PVMtarifai skiriasi. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamasįvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčiųsistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemasEuropos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas Neumarko komitetas.Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kaikurių privalumų: PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimųneutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.

PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminantkelioms nepriklausomoms įmonėms. PVM užtikrina ne dviprasmišką pasienio mokesčių taikymą –tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas nediskriminacinis importo apmokestinimas. PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčiųmokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkiosįmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas. PVM sukaupiamas, kai galutinis produktas parduodamas ir jis buslygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestismokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yrapardavimų mokestis ir tai reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šįmokestį. (8)

2. PVM ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais,atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčiųįstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavųklausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš ne tiesioginiųmokesčių mokami buvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniaismetais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriautair pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka. 1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams,sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai.Tais metais buvo pradėta kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šismokestis buvo įvestas galutinai. PVM formavimosi pagrindas Lietuvoje buvo bendrasis akcizas,kuris, savo ruožtu, atsirado apyvartos mokestį pakeitus į bendrąjį akcizą. Bendras pridėtinis mokestis (bendrasis akcizas) paplitęsdaugelio šalių finansų praktikoje, jį ne sudėtinga apskaičiuoti,kontroliuoti įmonės mokėjimus. Šį mokestį finansininkai mėgsta ir todėl,kad jis yra gana patikimas valstybės iždo formavimo įrankis. Lietuvoje bendrasis akcizas buvo įvestas 1991 m. gruodžio 10 d.Bendrojo akcizo esmė: visi ūkine – komercine veikla besiverčiantysekonominiai subjektai moka tam tikrą mokestį pagal papildomą vertę, sukurtąkiekvienoje prekės judėjimo iki vartotojo grandyje. Galutinis šio mokesčiomokėtojas yra vartotojas. Bendrąjį akcizą mokėjo visos įmonės, kurių veiklą reglamentavoLietuvos Respublikos įmonių įstatymas, taip pat įstaigos ir organizacijos,gavusios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos. Nustatant šį mokestį, pasaulinėje praktikoje paprastai taikomikeli tarifai: • nulinis; • lengvatinis; • maksimalus; • minimalus; Šio mokesčio pirminis tarifas visoms prekėms Lietuvoje buvomaksimalus ir siekė 25%. Tik kai kurioms prekėms buvo suteikta laikinavalstybės subsidija. (8) Iš esmės toks tarifo dydis buvo ekonomiškai nepagrįstas. DaugumojeEuropos šalių, kur buvo naudojamas analogiškas mokestis, taikomi tarifaisvyravo nuo 10 iki 20 procentų. Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, 1991 m. gruodžio 10 d. buvo įvestaskitas bendrojo akcizo tarifas, siekiantis 15% prekės (paslaugos) kainos. Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes už konvertuojamą valiutą išužsienio valstybių, neimančių pridėtinio (pardavimo ar apyvartos) mokesčiouž išvežamas prekes, konvertuojama valiuta mokėjo į biudžetą lengvatinįbendrąjį akcizą, kurio tarifas siekė 10% įvežtų į Lietuvą prekių vertės. Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar neturėjo aiškios strategijosmokesčių politikos atžvilgiu. Žengti dar vieną žingsnį mokesčių sistemostobulinimo srityje paskatino tokios priežastys: 1. Valstybės biudžetas susidūrė su mokesčių surinkimoproblemomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikosmemorandume buvo numatyta įvesti PVM. Buvo planuota, kad tada įplaukos įvalstybės iždą padidės ir 1995 m. sieks 970 mln. Lt. 2. Lietuva paskelbė apie ketinimus tapti Europos Sąjungos nare.Vienas iš reikalavimų įstoti į Sąjungą yra iš anksto įvesti PVM. Šalys,kurios priėmė PVM įstatymą, linkusios manyti, kad norint turėti geresnęekonomiką, pirmenybė turėtų būti teikiama vartojimo mokesčiams, o nedidesniems pajamų mokesčiams. 3. Užsienio šalių patyrimas parodė, kad būtent vartojimo mokesčiaiskatina ekonomikos tobulėjimą. Vartojimo mokesčius lengviau surinkti irsunku jų išvengti. Todėl Europos Sąjungos PHARE programos atstovai teigė,kad PVM įvedimas palengvins Lietuvos prekybą su kitomis Europos šalimis. PVM įvedimo sąlygos buvo tokios: PVM turėjo pakeisti bendrąjįakcizo mokestį. Buvo prekių, kurioms akcizas nebuvo taikomas, o PVM jomsnustatytas. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, plataus vartojimoprekių ir paslaugų kainų indeksas per metus nuo PVM įvedimo turėjo padidėti2 – 3%. Europos Sąjungos PHARE programos atstovų, konsultavusių Lietuvosfinansų ministeriją, kai buvo rengiamas įstatymas dėl PVM įvedimo,įsitikinimu, PVM neturėjo paveikti vartotojo, nes pagrindiniams maistoproduktams mokestis iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo taikomas, o Vyriausybėstengėsi kompensuoti PVM poveikį žmonėms, atsidūrusiems žemiau skurdoribos. Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. gruodžio 22 d.priėmė Pridėtinėsvertės mokesčio įstatymą Nr. I-345.PVM dalis tarp visų mokesčių 1994 m. šiek tiek sumažėjo, o nuo 1995 m.nuolat didėjo. Taip atsitiko dėl sugriežtintos įmonių atsiskaitymųkontrolės (įvesti privalomi kasos aparatai). Pardavimų kainos (PVM bazė)šiuo laikotarpiu augo greičiau negu pelnas ar atlyginimai (pagrindinėskitų mokesčių bazės dalys), buvo atsisakyta PVM lengvatų.Nagrinėjant kitų šalių finansų sistemas pastebėta, kad pridėtinės vertėsmokestis yra išvystytos ekonomikos rodiklis. Jis negali būti taikomas ten,kur nėra kainų pusiausvyros. Kai šis mokestis įvedamas esant tam tikrai

prekių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, tai jokiu būdu nereiškia, kadvisų prekių kainos kils, nes įvyks tam tikros gamybos kaštų, pelno normosir paklausos “persibalansavimas”. Tuo tarpu Lietuvoje šio mokesčio įvedimassukėlė automatišką prekių ir paslaugų kainos padidėjimą.Neigiamas PVM poveikis pasireiškė per kainas. Prekių, kurių paklausa labaielastinga, apmokestinimo našta tenka tik jų gamintojams, nes kainos keistijie negali. Sumažėja tokių prekių (ar paslaugų) gamybos patrauklumas,mažėja gamyba. Tuo tarpu pirmos būtinybės prekių apmokestinimo našta tenkavartotojams (jie negali sumažinti vartojimo). Taip Lietuvoje atsitiko sumaisto pramone, nes jai buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas. Maistopramonės gamyba tapo nepagrįstai pelninga, čia pateko investicijos (norsgalbūt kitoje srityje jos būtų buvusios pelningiau investuotos). PVM įvedimą Lietuvoje galime vertinti ir teigiamai. Apmokestinusšiuo mokesčiu prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinaoji bazė ir kasmetį nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių.

3. NAUJASIS PVM MODELIS LIETUVAI TAPUS ES NARE 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis Rytų irVidurio Europos valstybėmis tapo Europos Sąjungos nare. Pridėtinės vertėsmokestis (toliau – PVM) yra vienas iš griežtai ir gana detaliai EuroposSąjungos mokesčių teisės aktais reglamentuotų mokesčių. Tapus EuroposSąjungos nare Lietuvai įsigaliojo Šeštoji direktyva – pagrindinis EuroposSąjungos mokesčių teisės dokumentas, reglamentuojantis iš esmės visus PVMmokėjimo klausimus, išskyrus kai kuriuos specifinius dalykus, tokius kaipPVM grąžinimas užsieniečiams ir kt. Direktyva nėra tiesiogiai taikomas,tačiau privalomas visoms Europos Sąjungos narėms teisės aktas, o tai, kaipjoje įtvirtintos nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos teisėsaktus, priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimtųsprendimų – PVM įstatymo pakeitimų bei poįstatyminių teisės aktų. Galiojantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymas neatitinka visųEuropos Sąjungos teisės reikalavimų PVM srityje, todėl 2003 m. lapkričio 17d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 (įsig. 2003 11 20,žr. Žin., 2003, Nr. 108-4839) buvo pritarta PVM įstatymo pakeitimo irpapildymo įstatymo projektui (toliau – projektas, tekstas šiuo metuskelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje, adresuwww.lrs.lt). Jo tikslas – suderinti PVM įstatymą su galiojančiomis EuroposSąjungos teisės nuostatomis, šis projektas pateiktas svarstyti LietuvosRespublikos Seimui. Dokumentas ilgas, kadangi keičiama ar pildoma didelėPVM įstatymo nuostatų dalis. Įstatymo pakeitimai neturės didesnės įtakostik tiems ūkio subjektams, kurie veikia tik Lietuvoje ir neturi sutarčių suEuropos Sąjungos valstybėse – narėse registruotais PVM mokėtojais. (2) Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas buvo keičiamas irpapildytas nuostatomis, kuriomis šis įstatymas buvo suderintas su EuroposSąjungos teisės aktais. Pakeistas įstatymas įsigaliojo nuo Lietuvosįstojimo į Europos Sąjungą dienos – t.y. nuo 2004 m. gegužės mėn. 1 d. Įstatymas naujai apibrėžia prekės, PVM mokėtojo, PVM sąskaitosfaktūros sąvokas.

3.1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienioapmokestinamasis asmuo. Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVMtarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą. Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirtiespinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšiųenergija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaronestandartizuota programinė įranga. Nestandartizuota laikoma programinėįranga, kuri nėra masiniam naudojimui sukurta programinė įranga,  kuriąvartotojai galėtų savarankiškai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo,reikalingo standartizuotoms operacijoms ar funkcijoms atlikti.

PVM mokėtojas – asmuo, mokesčio administratoriaus įregistruotasPVM mokėtoju, įskaitant ir kitokį identifikavimą PVM tikslais, jeiguturimas atitinkamas identifikavimo numeris, išskyrus asmenų identifikavimąkompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. PVM sąskaita-faktūra – dokumentas, kuriuo įforminamas prekiųtiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kurisatitinka visus šiame Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomusreikalavimus. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašytikitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita-faktūra, jeigu atitinkatos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVMsąskaitai-faktūrai. Standartinis PVM tarifas – 18 procentų PVM tarifas. Įstatymu buvo iš esmės papildytos nuostatos, kuriosreglamentuoja, kas yra laikoma PVM objektu. (5)1. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visasšias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymonuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuovykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinioasmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla,nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugasveikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyganetaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transportopriemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečiojišalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją.

2. PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šaliesteritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:

1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę

veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos,numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasisasmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y.veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasisasmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijojepagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;

2) naujas transporto priemones įsigyja bet kuris asmuo;

3) akcizais apmokestinamas prekes, už kurias prievolė apskaičiuotiakcizus pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atsiranda LietuvosRespublikoje, įsigyja bet kuris asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris nėraapmokestinamasis asmuo.

3. Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymonuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

4. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo (paslaugų teikimo), 2dalyje nurodyto prekių įsigijimo ir 3 dalyje nurodyto prekių importo, PVMobjektas yra ir šio Įstatymo 53 straipsnyje nurodytų aplinkybiųsusidarymas. (9)

Be įstatyme nurodytų prekių tiekimo (paslaugų teikimo), prekiųįsigijimo prekių importo, PVM objektas yra ir PVM Įstatymo 53 straipsnyje,kuris nustato tam tikrais su tarptautine prekyba susijusiais atvejaistaikomas specialias taisyklės, nurodytų aplinkybių susidarymas. Įstatymas aiškiai nustato, kad PVM objektu nelaikomas šis prekiųįsigijimas: • prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai tokiam prekių tiekimui, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje, būtų taikomas 0 procentų PVM tarifas • naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jie įsigyjami iš apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, arba iš aukcionų organizatoriaus, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje; • transporto priemonių įsigijimas iš kitos valstybės narės, kai jos įsigyjamos iš apmokestinamojo asmens, kuris verčiasi šių prekių tiekimu, o jų tiekimas buvo apmokestintas išgabenimo valstybėje narėje pagal specialias toje valstybėje narėje taikomas pereinamąsias nuostatas naudotoms transporto priemonėms.“ (5)

3.2. PREKIŲ TIEKIMAS, ĮSIGIJIMAS IŠ KITOS VALSTYBĖS NARĖS IR TIEKIMO VIETA

Prekių tiekimas • prekių perdavimas kitam asmeniui; • prekių perdavimas pagal nuomos ar kitą sutartį, kurį numato atlyginimo atidėjimą/atlyginimą dalimis; • daiktinių teisių į NT nustatymas ar perdavimas; • prekių suvartojimas privatiems poreikiams; • ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas;Nauja, ko nebuvo ankstesniame įstatyme. • Prekių pervežimas į kitą valstybę narę verslo tikslais, kai prekių savininkas nesikeičia.Prekių pervežimas ne tiekimas, kai: • tiekimo vieta persikelia į kita valstybę narę (nuotolinė prekyba, instaliavimas); • tolimesnis tiekimas – 0 proc. PVM tarifas; • prekės išvežamos laikinai (atskirai registruojama apskaitoje), perdirbti, paslaugoms teikti, remontuoti ir panPrekių įsigijimas iš kitos valstybės narės 1. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį laikomas teisėsdisponuoti prekėmis, kurias tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymutrečioji šalis atgabena į kitą valstybę narę negu ta, kurioje prasidėjo jųgabenimas, įgijimas, kai įsigyjantis asmuo pagal sandorio sąlygas galidisponuoti prekėmis kaip jų savininkas. (9) 2. Tais atvejais, kai juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasisasmuo, įsigyja iš trečiosios teritorijos arba trečiosios valstybėsatgabenamas prekes ir šias prekes šis asmuo importuoja kitoje valstybėjenarėje negu ta, kurioje baigiasi jų gabenimas, laikoma, kad šias prekes šisjuridinis asmuo įsigijo iš tos valstybės narės, kurioje jos buvoimportuotos. 3. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip patlaikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių įsivežimas iš vienosvalstybės narės verslo tikslais į kitą valstybę narę, kai prekes taipįsiveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo, išskyrusatvejus, kai įsivežimas atitinka šio Įstatymo 5(1) straipsnio 2 daliessąlygas. 4. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip patlaikomas atgabentų į šalies teritoriją prekių, kurios įsigijimo metu nebuvoapmokestintos PVM bendra kurioje nors iš valstybių narių nustatyta tvarka,paskyrimas naudoti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių karinėmspajėgoms ar jas lydintiems civiliams darbuotojams, jeigu pagal šio Įstatymo40 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios prekės negalėtų būti atleistos nuoimporto PVM, jei jos būtų importuotos. 5. Prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį šiame Įstatymetaip pat laikomas prekių atgabenimas pagal sandorį, kuris būtų laikomasprekių tiekimu pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.“ (5)

Prekių tiekimo vieta. Lietuvoje, jeigu:

• Prekės neturi būti gabenamos ir tiekimo metu buvo Lietuvoje; • Prekių gabenimas pirkėjui prasidėjo šalies teritorijoje;

Nauja, ko ne buvo ankstesniame įstatyme:

• Tiekiamos prekės surenkamos arba instaliuojamos šalies teritorijoje; • Vykdoma nuotolinė prekyba Lietuvoje ir viršijama 125 tūkst. litų riba;

taip

taip ne

taip ne

taip

2 pav. * – ar prekių tiekėjas yra kitoje ES valstybėje įsiregistravęs PVMmokėtoju galima pasitikrinti Europos Komisijos interneto svetainėjehttp://europa.eu.int/vies/ ** – išgabenimo į ES valstybes nares patvirtinančiais dokumentaisgali būti pirkimo- pardavimo sutartys, prekių gabenimo važtaraščiai,apmokėjimo dokumentai, patvirtinimas, kad prekės gautos ir pan.

*** – jei tiekiamos į ES šalis prekės yra naujos transportopriemonės ar akcizinės prekės – žiūrėti schemas ,, Naujų transportopriemonių tiekimas į ES valstybę narę” ar ,,Akcizais apmokestinamų prekiųtiekimas į ES valstybes nares’ . (1)

3.3. Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas

PVM sąskaita-faktūra

1. Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-

faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita-faktūra išrašoma įforminant:a) prekių tiekimą ar paslaugų teikimą kitam apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. Jeigu apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes ir (arba) teikiantis paslaugas, nėra Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, šis reikalavimas taikomas tik toms prekėms ir paslaugoms, kurios buvo patiektos ir suteiktos šalies teritorijoje;b) prekių tiekimą šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį;c) prekių tiekimą, kuriam pagal šio Įstatymo 49 straipsnį taikomas 0 procentų PVM tarifas. 2. PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau ilgalaikių paslaugų (t. y. paslaugų, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.) teikimo, taip pat ilgalaikio elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimo atvejais PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kuriais visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai įforminami bendra PVM sąskaita-faktūra, išrašoma centrinio mokesčio administratoriaus nustatytu laiku.(9) 3. Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita-faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus. 4. Jeigu bet kuriuo iš šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų atvejų prieš prekių tiekimą (paslaugų teikimą) gaunamas avansas, dėl kurio gavimo pagal šio Įstatymo 14 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM, toks avanso gavimas turi būti įformintas PVM sąskaita- faktūra. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais viena PVM sąskaita-faktūra gali būti įforminamos kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos. 6. Kai į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės, PVM sąskaitas-faktūras privalo išrašyti ir asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, neatsižvelgiant į tai, kokiam asmeniui jos tiekiamos. 7. Prekių tiekimą ar paslaugų teikimą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu turi teisę įforminti trečiasis asmuo. Prekių tiekimą arba paslaugų teikimą prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo vardu gali įforminti ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas, tačiau tik tuo atveju, kai yra išankstinis tiekėjo (teikėjo) ir pirkėjo susitarimas ir šis susitarimas atitinka centrinio mokesčio administratoriaus keliamus reikalavimus. 8. Jeigu pageidaujama, kad prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įforminančias PVM sąskaitas-faktūras prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu išrašytų pirkėjas ar trečiasis asmuo, įsikūręs teritorijoje, kurioje netaikomos 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, kylančias dėl operacijų, kurios įeina į Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansavimo sistemą, ir dėl žemės ūkio produktų importo išlyginamųjų bei muito mokesčių susigrąžinimo ir    2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje nuostatos, centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti papildomas sąlygas ir reikalavimus, kuriuos įvykdžius toks prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas yra galimas. 9. PVM sąskaitas-faktūras už Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų tiekiamą žemės ūkio produkciją visais atvejais išrašo žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas. 10. PVM sąskaitos-faktūros gali būti išrašomos spausdintame blanke arba išankstiniu pirkėjo sutikimu elektroninėmis priemonėmis, tačiau tik tuo atveju, jeigu pagal centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus reikalavimus yra užtikrinamas šių elektroninėmis priemonėmis išsiųstų PVM sąskaitų-faktūrų turinio autentiškumas ir vientisumas. Iki 2005 m. gruodžio 31 d. apmokestinamieji asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šalies teritorijoje ir pageidaujantys išrašyti PVM sąskaitas- faktūras elektroninėmis priemonėmis, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie tai iš anksto pranešti vietos mokesčio administratoriui. 11. PVM sąskaita-faktūra įforminamas ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas šio Įstatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais.“ (4)

3.4. PVM TARIFAI

Už tiekiamas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes arba teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms šiame Įstatyme nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu.“

18 % tarifas Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės irpaslaugų teikimo atvejais, , taikomas standartinis PVM tarifas.“ (9)9 % tarifas Jis taikomas: ▪ nebetaikomas šiluminei energijai, kuri tiekiama gyvenamosioms patalpoms šildyti; ▪ gyvenamųjų namų statybos; ▪ renovacijos; ▪ apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir specialiųjų fondų lėšomis.

5 % tarifas Jis taikomas:• keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais

paslaugoms;• keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms;• taip pat keleivių bagažo vežimo paslaugoms;• knygoms (įskaitant brošiūras, lapelius, ir panašius spaudinius, vaikiškas knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, hidrografijos arba panašias schemas, tačiau išskyrus gaublius, kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);• laikraščiams;• žurnalams, ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintiną produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;• vaistams ir medicinos prekėms (pagal Vyriausybės patvirtintas prekių grupes);• turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;• šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus);• šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiesiems subproduktams NAUJA. Galioja nuo 2004 02 01 • gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims; • žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugoms žemės ūkiui, teikiamoms savo nariams (pagal šio įstatymo 1 priede patvirtintą žemės ūkio paslaugų sąrašą).0 % taikimas 1. Vežimo paslaugų apmokestinimas 0 % PVM tarifu • Vežimo paslaugos, įskaitant vežimą bei papildomas vežimo paslaugas:

➢ kurios tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš EB teritorijos ribų (45 str.); ➢ kai jos tiesiogiai susijusios su prekėmis, kurioms taikomi atitinkami muitinės veiksmai, taip pat su į EB įvežtomis prekėmis, gabenamomis į PVM lengvatų sandėlį (45 str.); ➢ kurios susijusios su prekių importavimu EB teritorijoje (45 str.); • Pašto įvežimui į EB teritoriją, išvežimui iš jos arba vežimui tranzitu ir susijusioms papildomoms paslaugoms (45 str.); • TIR ir ATA knygelių išdavimas (45 str.); • Keleivių vežimas tarptautiniais maršrutais, taip pat šių keleivių bagažo vežimas, nepaisant transporto priemonių rūšies (45 str.); • Prekių pervežimas į kitą valstybę narę, jeigu, tas prekes patiekus kitam asmeniui, joms gali būti taikomas 0 PVM tarifas (49 str. 4d.). • Prekių vežimas į Azorų ir Madeiros salas ir iš šių salų, taip pat vežimas tarp Azorų ir Madeiros salų (45 str.); 2. Prekių išgabenimui už EB ribų taikomas 0 % tarifas, kai: • prekės, tiekėjo ar jo užsakymu, išgabenamos už EB ribų; • prekės, pirkėjo, įsikūrusio už EB ribų, ar jo užsakymu – išgabenamos už EB ribų. Išimtis – įranga, atsarginės dalys ar atsargos, skirtos asmeninimams poreikiams naudojamiems laivams, orlaiviams ar kitoms transporto priemonėms. 3. Keleivių išgabenimui, kai: • užsienio keleiviams (kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra EB) – tik ne ES valstybių narių nuolatiniams gyventojams.

4. Diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautiniųorganizacijų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir įstaigų personalui irjo šeimos nariams skirtos prekės ir paslaugos 0 % tarifas taikomastiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios skirtos:

• užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų oficialiai jų veiklai vykdyti; • diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų nariams, išskyrus aptarnaujantį personalą, kartu gyvenantiems jų šeimų nariams asmeniniam naudojimui, • Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms ir jų nariams, • kitų nei Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties šalių kariuomenių vienetų šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams; • kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams; • Šiaurės Atlanto sutarties šalių, kitų nei paskirties valstybė narė, kariuomenių vienetams ar juos lydintiems civiliams darbuotojams; • tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų ar atstovybių nariams; 5. Prekės, tiekiamos paramos gavėjams taikomos, jei: • prekės kaip parama išgabenamos už EB ribų veikiančioms organizacijoms. 6. Kilnojamų daiktų aptarnavimas tarifas taikomas, jei: • paslaugos teikiamos už LR ribų įsikūrusiam pirkėjui; • paslaugų pirkėjas, neturi padalinio LR; • daiktai buvo įsigyti ar įvežti į EB tokiam aptarnavimui atlikti; • atlikus darbus, daiktai bus išgabenti už EB ribų. 7. 0 % PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas: • dokumentai, įrodantys, kad prekės išgabentos už EB ribų. • kai prekėms taikomas 0 procentų PVM tarifas, nes jos tiekiamos kitos VN PVM mokėtojui – įrodymai, kad tas asmuo registruotas PVM mokėtoju. (5; 8)

4. KOMPENSACINIO PVM TARIFO TAIKYMAS

1. Ūkininkai, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turiteisę gauti iš pirkėjų (klientų), kompensacinį priedą už: a) žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas (pagal šio Įstatymo 1 priede nurodytą žemės ūkio paslaugų sąrašą), kai ji tiekiama (jos teikiamos) apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra ūkininkai, kuriems Lietuvos Respublikoje taikoma kompensacinio PVM tarifo schema; b) žemės ūkio produkciją, kai ji tiekiama į kitą valstybę narę PVM mokėtoju įregistruotam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo. 2. Kompensacinio priedo dydis apskaičiuojamas nuo pirkėjų (klientų)mokamo atlygio (išskyrus patį kompensacinį priedą) už ūkininkų tiekiamąžemės ūkio produkciją ir (arba) teikiamas žemės ūkio paslaugas taikant šioĮstatymo 100 straipsnyje nustatytą kompensacinį PVM tarifą. 3. Kompensacinio priedo dydis privalo būti nurodytas apskaitosdokumentuose, kuriais įforminamas žemės ūkio produkcijos tiekimas ir (arba)paslaugų teikimas. Kompensacinio priedo suma įtraukiama į žemės ūkioprodukcijos ir (arba) paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo PVM atskaitą bendra

šiame Įstatyme nustatyta tvarka kaip ir kitas pirkimo PVM. 4. Ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemėsūkio produkcijos tiekimas Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams įforminamasšio Įstatymo 79 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Žemės ūkioprodukcijos tiekimas kitiems asmenims bei žemės ūkio paslaugų teikimasįforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu. Šį dokumentą išrašopirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas, arba patsūkininkas – kitais atvejais. Šiame apskaitos dokumente privalo būtinurodyti visi pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktusprivalomi rekvizitai ir papildomi rekvizitai, kurių sąrašą nustatocentrinis mokesčio administratorius. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijosnustatyta tvarka kompensacinis priedas, pirkėjų sumokėtas ūkininkams,kuriems pagal šį skirsnį taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, pirkėjamsgrąžinamas už: a) žemės ūkio produkciją, patiektą į kitą valstybę narę PVM mokėtoju esančiam apmokestinamajam asmeniui arba PVM mokėtoju esančiam juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo; b) žemės ūkio produkciją, kuriai (jei ją tiektų ne ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema) būtų taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos ir kuri tiekiama apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šią produkciją šis apmokestinamasis asmuo naudoja veiklai už šalies teritorijos ribų, kuriai, jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo) PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba) veiklai, apmokestinamai taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už šias paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti PVM; c) žemės ūkio paslaugas, suteiktas kitos valstybės narės apmokestinamajam asmeniui arba apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam už Europos Bendrijų teritorijos ribų, jeigu šios paslaugos naudojamos veiklai už šalies teritorijos ribų, kuriai, jeigu ji būtų vykdoma Lietuvoje, tenkantis pirkimo (importo) PVM galėtų būti atskaitomas, ir (arba) veiklai, apmokestinamai taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas, ir (arba) teikiant paslaugas valstybėje narėje, kurioje įsikūręs jų pirkėjas, jeigu šis pirkėjas privalo už šias paslaugas apskaičiuoti ir sumokėti PVM. 6. Šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos netaikomos, jeiguvalstybėje, kurioje pirkėjas įsikūręs, jam taikomos nuostatos, iš esmėstolygios šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatoms.“ (5; 7)

5. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas

1. Paslaugų pirkėjas (jei yra apmokestinamasis asmuo) privalo apskaičiuotiir sumokėti pardavimo PVM už jam užsienio asmens teikiamas paslaugas,kurios pagal šį įstatymą : o yra PVM objektas ir o nėra neapmokestinamos PVM pagal šio Įstatymo IV skyrių, ir o nėra apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyrių. 2. NAUJA ! Paslaugų pirkėjas (jei yra PVM mokėtojas) privalo apskaičiuotiir sumokėti pardavimo PVM už jam Lietuvoje užsienio asmens teikiamaspaslaugas ar tiekiamas prekes (9): o atstovavimo (agento) paslaugas – PVM įst. 13 str. 2 d.; o prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, atstovavimo paslaugas įsigyjant ar teikiant vežimo paslaugas – PVM įst. 13-1 str.3 ir 7 d.; o papildomas prekių vežimo tarp valstybių narių paslaugas, atstovavimo paslaugas – PVM įst. 13-1 str. 5 ir 7 d.; o paslaugas nurodytas PVM įst. 13 str. 5 d. – kilnojamųjų daiktų vertinimo, aptarnavimo (remonto, priežiūros ir kt.), apdirbimo ir perdirbimo; o gamtines dujas ir elektrą – PVM įst. 12 str. 6 d. (nuo 2005 01 01) o kai prekės tiekiamos PVM įst. 33-1 str. 3 dalyje nustatytomis sąlygomis – trikampė prekyba o jei užsienio asmuo Lietuvoje vykdo aukščiau nenurodytą veiklą ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, pirkėjas (jei yra apmokestinamasis asmuo) privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už užsienio asmens teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes; (4; 5)

6. PVM NEAPMOKESTINAMOS PELNO NESIEKIANČIŲ JURIDINIŲ ASMENŲ VEIKLAPVM neapmokestinama: ✓ politinių partijų , profesinių sąjungų ir kt. įsteigtų pelno nesiekiančių juridinių asmenų savo nariams tiekiamos prekės. 1 dalies nuostatų taikymas nesiejamas su konkrečiam nariui suteikta paslauga. ✓ religinių bendrijų savo nariams teikiamos prekės( kai šis tiekimas susijęs su minėtų paslaugų teikimu ✓ religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų teikiamos paslaugos ✓ labdaros ir paramos renginių metu teikiamos prekės, kai jas teikia 20,21,22,23 ir 24 str. 1,2 ir 6 dalyse nurodyti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. ✓ nepriklausomų grupių nariai, vykdantys neapmokestinamą ar veiklą, kuri nėra PVM objektas , savo nariams teikiamos paslaugos. ✓ paslaugos ( ir susijusios prekės ), susijusios su vaiko teisių apsauga. (5)

7. PVM KONTROLĖ

1. PVM kontroliuoja valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinėmokesčių inspekcija kontroliuoja PVM mokėjimą ir už importuotas prekes,jeigu jų importo PVM įskaitomas šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytatvarka. 2. PVM už importuojamas prekes (įskaitant Bendrijos prekes, į EuroposBendrijų teritoriją įvežamas iš trečiųjų teritorijų), kontroliuojateritorinės muitinės.

3. Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijųteritoriją taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir į Europos Bendrijųmuitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Kai į Europos Bendrijųteritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, skirtos nugabenti į kitąvalstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų,šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai

Muitinės kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjųteritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu būtų įvežtos iš trečiųjųvalstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinėsprižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną arpadėtos į laisvąjį sandėlį, joms galėtų būti įformintos muitiniosandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais,muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinantimporto muitais procedūros, joms taikomos tokios pat sąlygos kaip iratlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamasprocedūras. (9)

4. Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsiasteritorijas taikomi tokie pat muitinės formalumai kaip ir eksportuojantprekes iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Kai prekės laikinai išvežamosiš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus,joms taikomos tokios pat nuostatos kaip ir prekėms, laikinai išvežtoms išEuropos Bendrijų muitų teritorijos.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustatoMuitinės departamentas. 6. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į EuroposBendrijų teritoriją ne Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvaicirkuliuoti, taip pat dėl iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių įvykdymasužtikrinamas ta pačia tvarka, kaip yra užtikrinami įsipareigojimai, susijęsu galinčia atsirasti importo muitų skola.“(5)

8. PVM SKIRTAS LIZINGUI

Lizingo paslaugų įkainių naujasis PVM įstatymas nepakeis.Pagrindinis skirtumas yra tas, kad, jei anksčiau PVM buvo skaičiuojamas sukiekviena lizingo įmoka, tai nuo vasario 1 d. lizingo bendrovės privalopriskaičiuoti ir sumokėti visą PVM sumą į biudžetą, atiduodant turtąklientui.

Tai, kad lizingo bendrovė privalo priskaičiuoti PVM, darnereiškia, kad klientas iš karto jį turi sumokėti. Lizingo bendrovė imasifinansuoti šią PVM sumą. Gera žinia yra ta, kad pasikeitus PVM įstatymui,iš kliento mes neprašysime didesnės pradinės įmokos. Tiesiog jei pradinėįmoka išliks nepakitusi, truputį padidės palūkanų suma. Vadinasi, PVM suma tampa finansuotina suma ir palūkanos busskaičiuojamos nuo didesnės bazės, nei buvo iki įstatymo pasikeitimo. Dėldidesnės palūkanų sumos padidės eilinės lizingo įmokos, tačiau neženkliaipalyginti su bendra įmokos suma. Pavyzdžiui, jei trejiems metamslizinguotume automobilį, kurio kaina 60 000 Lt, o pradinė įmoka 20 proc.,mėnesio įmoka padidėtų nuo 1 422 Lt iki 1 438 Lt, t.y. tik 16 Lt permėnesį.

Prieš daugiau nei pusantrų metų turėjome panašią situaciją – tuomet lizingopalūkanos buvo apmokestinamos PVM, ir tik 2002 m. liepos 1 d. buvopanaikinta ši nuostata. Tad, skaičiuodami lizingo įmokos dydį, mes grįžtameį tą padėtį, kuri buvo anksčiau, tiesiog kita forma.

Svarbus momentas yra tas, jog perėmęs turtą pagal lizingo sutartį, klientasiš karto galės PVM sumą traukti į atskaitą. Atsižvelgiant į tai, messiūlome klientui atitinkamai pritaikytą mokėjimų grafiką: priklausomai nuokonkretaus kliento PVM užskaitymo ar susigrąžinimo ypatybių, t.y. jopiniginių srautų galima dalį pradinės įmokos išskaidyti per keletą pirmųjųmokėjimų. Taip pat vėliau mažėja kliento įsipareigojimai ir atitinkamaimokamų palūkanų suma. Žinoma, išgirdus apie naują PVM įstatymo redakciją, sausįsudarytų lizingo sutarčių skaičius buvo gerokai didesnis nei įprastai metųpradžioje. Dalis klientų skubėjo sudaryti sandorius dar galiojant senajamįstatymui, kad išvengtų PVM finansavimo ir didesnės palūkanų sumos, kitadalis tiesiog bijojo neapibrėžtumo ir to, jog vėliau gali tekti visą PVMmokėti iš karto.

Apskritai naujajame PVM įstatyme atspindėtas ES reikalavimas,nes panašūs pakeitimai daromi Estijoje ir Latvijoje, kur įstatymai buskeičiami nuo gegužės 1 dienos. Nepaisant pokyčių, lizingo rinka šiemet augs20–30 proc., nes kartu su naryste ES daugės ir sunkiojo transporto,nekilnojamojo turto, bus perkami įrengimai PVM įstatymo pasikeitimas tikrai neturėtų mažinti investiciniųplanų. Lizingas netampa brangesnis už banko paskolą ar kitą finansavimoalternatyvą. Tiesiog jei prieš tai lizingas buvo tam tikra prasme įmoneipigesnis nei banko paskola būtent dėl PVM mokėjimo atidėjimo, dabar sąlygostapo vienodos. Tačiau lizingas turi kitų privalumų – greitesnis finansavimosprendimas, lankstus mokėjimo grafikas priderintas prie kliento pinigųsrautų, nereikia papildomo užstato bei profesionali lizingo specialistųpagalba perkant turtą. (6)

9. TRANSPORTO ĮMONIŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ APMOKESTINIMAS PVM

Apžvelgsime keletą pagrindinių aspektų, susijusių su transportoįmonių teikiamų paslaugų apmokestinimu PVM, Lietuvai tapus Europos Sąjungosnare. Kadangi Europos Sąjungos mokesčių teisės taikymo Lietuvos praktikojeklausimai dar nėra aiškūs – įstatymo pakeitimai nepriimti, nėrapoįstatyminių teisės aktų – šio dalies tikslas nėra pateikti išsamiąsituacijos, susiklostysiančios po 2004 m. gegužės 1 d., analizę, o tiesiogatkreipti transporto įmonių dėmesį į keletą pagrindinių naujos PVM mokėjimotvarkos momentų. Prekės tarp Europos Sąjungos valstybių gabenamos laikantislaisvo prekių judėjimo principo, t.y. netaikant muitinės procedūrų –importo / eksporto formalumų, iš kurių vienas yra apmokestinimas importo /eksporto mokesčiais bei PVM. Atvejai, kai prekės gabenamos ES viduje iš

vienos valstybės į kitą, vadinami prekių tiekimu/įsigijimu Europos Sąjungosviduje, o jų pirkėjai ir pardavėjai turi pareigą ne įforminti atitinkamusmuitinės dokumentus, bet teikti periodines ataskaitas apie įsigytas prekesir jų judėjimą (Intrastatus). Atsiras naujas PVM objektas – prekės,įsigytos iš kitos valstybės Europos Sąjungos narės. Naujosios tvarkosprivalumas yra tai, kad PVM, skaičiuojamas ES viduje tiekiamų prekiųvertės, galės būti atskaitomas tą patį mokestinį laikotarpį, todėl, kaipteigiama minėto įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, mokesčio sumokėtiį biudžetą ir vėliau jį įskaityti nebereikės. Importuojamų ir eksportuojamų į ne Europos Sąjungos valstybesnares prekių gabenimo paslaugų apmokestinimo tvarka keisis nedaug.Svarbiausias apmokestinimo PVM tvarkos pasikeitimas, aktualus transportoįmonėms, – prekių gabenimo (transporto) paslaugos, suteiktos gabenantprekes tarp Europos Sąjungos valstybių narių (pvz., Lietuva – Vokietija,Ispanija – Lietuva ir pan.) bei su šiomis paslaugomis susijusios papildomospaslaugos bus apmokestinamos PVM. Priklausomai nuo prekių gabenimo maršrutobei paslaugų pirkėjo (užsakovo), galimi įvairūs PVM mokėjimo variantai(pvz., atvirkštinis apmokestinimas, kai PVM sumoka paslaugų pirkėjas(užsakovas). (7;8)

IŠVADOS

Gerai, kad pagaliau neliks vieno didelio kliuvinio, tačiauteigti, kad mokesčius mokėti ir administruoti tapus ES nare bus lengviau,tikrai negalima. Pirma, patys mokesčių įstatymai tampa itin komplikuoti, be„vertėjo“ juos sunku teisingai suprasti. Antra, naujasis Mokesčiųadministravimo įstatymas, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime,mokesčių mokėtojui taip pat žada nedaug gero. Itin neramina mokesčiųadministratoriui suteikiami dideli įgaliojimai, o mokesčių mokėtojui –apsunkintos galimybės apsiginti. Ir nors gerų poslinkių šiame projekteesama, Mokesčių administravimo įstatyme prioritetas suteikiamas mokesčiųadministratoriams. Šis naujas PVM įstatymas išliks itin svarbus, nes mažėjantgalimybei konkuruoti mokesčiais, valstybės pradeda konkuruoti jųadministravimu. Žinant, kad administravimas nėra harmonizuojamas, itinsvarbu šioje srityje taikyti mokesčių mokėtojui „draugiškas“ taisykles. Tadmokesčių administravimas yra sritis, kurioje galima ir dar teks daugnuveikti. Ir nors šiuo metu vyrauja viena – administravimo griežtinimo –tendencija, esu tikra, kad mes dar išvysime tarpusavy konkuruojančiosešalyse ir „atsitraukimą“ link švelnesnio administravimo. Nors ES keliami reikalavimai keičia ankstesnę tvarką,pridėtinės vertės mokesčio reikšmė išlieka tokia pat svarbi kaip iranksčiau.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Aleksynaitė Reda. PVM taikymo schemos ir pavyzdžiai. http://tp.cargo.lt/content.php?art_id=609 2. Apie mokesčius ES arba “Viskas gerai, puikioji markize” http://www.tax.lt/article102.html 3. www.euroverslas.lt/?-311088417 4. Naujienų biuletenis 2004 m. sausio mėn. teisės aktų apžvalga http://www.litlex.lt/portal/papildomiok/Naujienu%20biuletenis%20200401. doc 5. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2004 sausio 15 d. Nr. IX-1960, Vilnius. 6. UAB „VB lizingas“. http://www.litas.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=101 7. Šimonytė Ingrida. Mokesčių įstatymų pokyčiai Lietuvai įstojus į ES http://www.urm.lt/data/6/1 8. Vainienė Rūta. Euroverslo naujienos. 2004 02 19 9. www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/PVM/PVMI_palyg_lentele.htm

———————–Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, tiekia prekes ES valstybių nariųpirkėjams

ES valstybės narės pirkėjas toje valstybėje nėra įsiregistravęs PVMmokėtoju

ES valstybės narės pirkėjas toje valstybėje yra įsiregistravęs PVMmokėtoju

Ar Lietuvos prekių tiekėjas išrašytoje prekių PVM sąskaitoje faktūrojenurodo ES valstybės narės pirkėjo PVM mokėtojo kodą?*

Ar Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, turi prekių išgabenimo į ESvalstybes nares patvirtinančius dokumentus?**

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, už patiektas prekes apskaičiuoja PVM taikant 18 proc. tarifą (jei tai nėra akcizinės prekės ir naujos transporto priemonės) ***

Lietuvos prekių tiekėjas, PVM mokėtojas, tiekiamoms prekėms taiko 0(nulinį) PVM tarifą.

ES valstybės pirkėjas savo šalyje nuo įsigytų prekių skaičiuoja pardavimoPVM ir nustatyta tvarka šį pardavimo PVM traukia į PVM atskaitą

PVM mokėtojas duomenis apie prekes, patiektas ES valstybės narės PVMmokėtojui, traukia į Prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitą