Euras

Įvadas

Europa keičia nacionalines valiutas
Nuo 2002 m. sausio 1 d. dvylika Europos šalių visam laikui atsisakė savo nacionalinių valiutų ir įsivedė visoms bendrą valiutą – eurą.
Pereinamuoju laikotarpiu, kurio trukmė kiekvienoje šalyje vis kitokia, naujieji euro banknotai ir monetos buvo naudojami kartu su konkrečios šalies nacionaline valiuta. Tačiau jau 2002 m. kovo 1 d. euras tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone visoje euro zonoje.

Europai – vieną valiutą

Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstas ekonominiais sumetimais. Sukūrus bendrą rinką Europoje, norima geriau išnaudoti jos privalumus, o tam reeikia bendros valiutos ir pinigų politikos, kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir padidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje.
Europos kelias į Ekonominę ir pinigų sąjungą prasidėjo 1957 m. Romoje, kur buvo pasirašyta sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos (EEB) įkūrimo. Šioje sutartyje įteisintas laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas EEB šalyse, tačiau nenumatyta bendra šių valstybių pinigų sistema. Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje bandyta įgyvendinti bendros valiutos įvedimo idėją, tačiau nesėkmingai. 1979 m. sukurta Europos pinigų sistema, kuri iš dalies užtikrino Euuropos bendrijos šalių pinigų sistemų stabilumą. 1987 m. Vieningos Europos Akte išreikštas Europos Bendrijos šalių noras ateityje siekti glaudesnio Europos susivienijimo, o 1989 m. parengtas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo projektas.
1992 m. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiai išreiškė ketinimus ik

ki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą, t.y. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą.

Kuriose šalyse įvedamas euras?

Bendrąją valiutą įsivesti nusprendė 12 iš 15 Europos Sąjungos valstybių narių, t.y.:
· Belgija,
· Vokietija,
· Graikija,
· Ispanija,
· Prancūzija,
· Airija,
· Italija,
· Liuksemburgas,
· Nyderlandai,
· Austrija,
· Portugalija,
· Suomija.

(Danija, Švedija ir Didžioji Britanija taip pat yra Europos Sąjungos valstybės narės, tačiau šiuo metu jos yra apsisprendusios dar nepereiti prie bendros valiutos).
(Danija yra II-ojo keitimo kurso mechanizmo (angl. ERM II) narė, vadinasi, Danijos krona yra susieta su euru, nors keitimo kursas ir nėra fiksuotas).
Per keletą dienų daugiau nei 14 milijardų euro banknotų ir 50 milijardų euro monetų pakeitė beveik tokį pat skaičių nacionalinių valiutų banknotų ir monetų. Euro įvedimas turėjo įtakos daugiau nei 300 milijonų žmonių ir tai buvo iki šiiol neregėto masto operacija.

Euro simbolis

Euro simbolis yra – € -. Kurdama šį simbolį, Europos Komisija įkvėpimo sėmėsi iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio “Europa” raidę. Dvi paralelios simbolio linijos reiškia stabilumą euro zonoje.
Oficiali tarptautinė žodžio “euras” santrumpa yra “EUR”.

Euro privalumai

Keliaujant euro zonoje
Pinigus keisti tereikia vieną kartą, nes nuo šiol pakanka turėti vienos valiutos. Pavyzdžiui, nusprendę apsilankyti Italijos muziejuje, už įėjimą galite susimokėti iš kelionės Graikijoje užsilikusiomis euro monetomis, o už pietus Prancūzijoje galite atsiskaityti euro banknotais, išsiimtais iš bankomato Ispanijoje ir t.

.t. Visa tai padės taupyti ir laiką, ir pinigus
Apsipirkimas euro zonoje
Kainos nurodomos ta pačia valiuta, todėl paprasčiau jas lyginti ir teisingai pasirinkti prekę.
Verslas euro zonoje
Nebelieka jokios valiutų svyravimo rizikos. Palūkanos ir infliacija daug mažesnės. Jūs perkate, parduodate ir skolinatės daug didesnėje ir konkurencingesnėje rinkoje, todėl valdyti verslą yra daug paprasčiau ir pigiau.
Nuo 2002 m. sausio 1 d.:
Banknotų ir monetų galite įsigyti visuose bankuose, pašto skyriuose, bankomatuose ir parduotuvėse.

Kas nutiko buvusioms nacionalinėms valiutoms?

· Ne ilgiau kaip iki 2002 m. vasario 28 d. (o Prancūzijoje, Airijoje ir Nyderlanduose dar trumpiau), buvusiomis nacionalinėmis valiutomis dar buvo galima atsiskaityti mokant grynaisiais.
Iki 2002 m. kovo 31 d. dvylikos euro zonos šalių centrinių bankų nustatytose vietose bet kurios euro zonos šalies nacionalinės valiutos banknotus buvo galima nemokamai pasikeisti i eurus.
· Ne ilgiau kaip iki 2002 m. gruodžio 31 d. kiekvienos euro zonos šalies nacionalinės valiutos banknotus galima pasikeisti konkrečios šalies bankuose.
Ne ilgiau kaip iki 2002 m. vasario 28 d. šios paslaugos banko klientams buvo teikiamos nemokamai. Kitiems asmenims iki tos pacios aukščiau nurodytos dienos nustatyto dydžio sumos taip pat buvo keičiamos nemokamai (išskyrus Vokietiją, kur kitiems asmenims teikiamos tokio pobūdžio paslaugos buvo apmokestinamos)
· Ne ilgiau kaip iki 2012 m. pabaigos centriniai bankai nemokamai keis savo šalies nacionalinę valiutą į eurus. Ne trumpiau kaip iki 2002 m. pabaigos nacionalinių valiutų monetas galima pasikeisti ne

emokamai. Daugelyje šalių nacionalinių valiutų išpirkimo terminas yra daug ilgesnis arba iš viso neribojamas.

Euro monetos: aversas
Visose 12 euro zonos šalių cirkuliuojančių euro monetų aversas yra to paties dizaino.
Tačiau kiekvienos šalies menininkai yra sukūrę skirtingą savo šalies monetų reverso dizainą.Visoje euro zonoje gali būti naudojamos bet kurios šalies euro monetos.

2 eurai

Skersmuo (mm): 25,75Storis (mm): 2,20Svoris (g): 8,50Forma: apskrita.Spalva: išorinė dalis: balta; vidinė dalis: geltonaSudėtis: išorinė dalis: varis su nikeliu; vidinė dalis: trys sluoksniai: nikelis su žalvariu, nikelis, nikelis su žalvariu.Briauna: įspaustos raidės, smulkiai rantyta.

1 euras

Skersmuo (mm): 23,25Storis (mm): 2,33Svoris (g): 7,50Forma: apskrita.Spalva: išorinė dalis: geltona; vidinė dalis: balta.Sudėtis: išorinė dalis: nikelis su žalvariu; vidinė dalis: trys sluoksniai: varis su nikeliu, nikelis, varis su nikeliu.Briauna: protarpiais rantyta.

50 centų

Skersmuo (mm): 24,25Storis (mm): 2,38Svoris (g): 7,80Forma: apskrita.Spalva: geltona.Sudėtis: vario lydinys (“Šiaurės auksas”)Briauna: figūrinė, smulkiai rantyta.

20 centų

Skersmuo (mm): 22,25Storis (mm): 2,14Svoris (g): 5,74Forma: gėlės žiedo.Spalva: geltona.Sudėtis: vario lydinys (“Šiaurės auksas”)Briauna: lygi.

10 centų

Skersmuo (mm): 19,75Storis (mm): 1,93Svoris (g): 4,10Forma: apskrita.Spalva: geltona.Sudėtis: vario lydinys (“Šiaurės auksas”)Briauna: figūrinė, smulkiai rantyta.

5 centai

Skersmuo (mm): 21,25Storis (mm): 1,67Svoris (g): 3,92Forma: apskrita.Spalva: vario.Sudėtis: variu dengtas plienas.Briauna: glotni.

2 centai

Skersmuo (mm): 18,75Storis (mm): 1,67Svoris (g): 3,06Forma: apskrita.Spalva: vario.Sudėtis: variu dengtas plienas.Briauna: glotni su grioveliu.

1 centas

Skersmuo (mm): 16,25Storis (mm): 1,67Svoris (g): 2,30Forma: apskrita.Spalva: vario.Sudėtis: variu dengtas plienas.Briauna: gl

lotni.

Euro Banknotai
2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių buvo pradėti naudoti septyni euro banknotai.

Euro banknotų averse atvaizduoti langai ir vartai simbolizuoja Europoje vyraujančią atvirumo ir bendradarbiavimo dvasią. 12 Europos Sąjungos žvaigždžių simbolizuoja Europos tautų dinamiškumą ir harmoniją.
Averso dizainą papildo kiekvieno banknoto reverse pavaizduotas tiltas, simbolizuojantis Europos bendravimą ir artimą bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis.

Toliau pateikiama daugiau informacijos apie banknotų dizainą ir požymius:
· Valiutos pavadinimas – euras – lotyniškai (EURO) ir graikiškai (EYPO).
· Penki Europos centrinio banko pavadinimo santrumpos variantai – BCE, ECB, EZB, EKT ir EKP – suprantami bent viena iš 11 oficialių Europos Bendrijos kalbų.
· Teisiu apsaugos simbolis (c) ir
· Europos Sąjungos vėliava.

Apsaugos požymiai
Banknotai
Gaminant euro banknotus naudojama įvairių apsaugos priemonių, padėsiančių jums iš pirmo žvilgsnio atpažinti, ar banknotas nepadirbtas.

Apčiuopiami giliaspaude spausdinto paviršiaus nelygumai išgaunami taikant specialų spausdinimo procesą.

Apžiūrėkite banknotą pakėlę jį prieš šviesą: pamatysite vandens ženklus, apsauginį siūlelį ir permatomą vaizdą. Visi trys požymiai matomi ir averse, ir reverse.

Pamojuokite banknotu: banknoto averse esančioje juostelės (mažesnės vertės banknotuose) arba kitos figūros (didesnės vertės banknotuose) formos hologramoje pamatysite besikeičiantį vaizdą.

Pamojuokite banknotu: banknoto reverse pamatysite spalvas keičiančią juostelę (mažesnės vertės banknotuose) arba spalvas keičiančius spaustuvės dažus (didesnės vertės banknotuose).
Monetos
Euro monetos taip pat pagamintos taikant pažangias technologijas, todėl jas itin sunku padirbti, o padirbtą monetą būtų itin lengva atpažinti.
Vieno ir dviejų eurų monetos buvo gaminamos taikant unikalias apsaugos priemones.
Vieno ir dviejų eurų monetos buvo gaminamos pagal sudėtingą dviejų metalų technologiją, todėl jas padirbti itin sunku. Dviejų eurų monetos briaunoje įspaustos raidės. Euro monetoms suteikti ypatingi apsauginiai, automatų atpažįstami požymiai, nesvarbu, kuriai valstybei narei jos priskiriamos.
EURO ĮVEDIMAS LIETUVOJE
Lietuvos banko svarbiausi darbai
Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įsivesti eurą, kuris leis mūsų šaliai pasinaudoti bendros Europos Sąjungos valiutos privalumais. Įvertinęs euro naudą ir būtinybę visapusiškai pasirengti valiutos keitimui, Lietuvos bankas mano, kad 2007 m. sausio 1 d. yra tinkamiausia data įvesti eurą Lietuvoje.
Ši data taip pat grindžiama tuo, kad, Lietuvai dvejus metus dalyvavus Valiutų kurso mechanizme II (VKM II; angl. – ERM II), turėtų būti paskelbtos Europos Komisijos ir Europos centrinio banko Konvergencijos ataskaitos apie ekonominį, teisinį ir institucinį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Jeigu vertinimas bus teigiamas, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso.
Remdamasis šiomis prielaidomis, Lietuvos bankas numato svarbiausius darbus rengiantis euro įvedimui. Išsamų šios veiklos planą Lietuvos banko valdyba patvirtino 2004 m. gruodžio 23 d.
Lietuvos bankas numatytus svarbiausius darbus dėl euro įvedimo derins su kitomis institucijomis, lanksčiai vertins situaciją ir priims valstybei palankiausius sprendimus, prireikus koreguos numatytus veiksmus.
I. PASIRENGIMAS EURO ĮVEDIMUI
Teisinės bazės tvarkymas
1. 2005 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas parengs Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kurį perduos svarstyti suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Atsižvelgęs į jų pareikštas pastabas ir siūlymus, Lietuvos bankas įstatymo projektą pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos bankas siūlys Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą priimti kiek įmanoma anksčiau, kad būtų sukurtos palankios sąlygos valstybės institucijoms, verslui ir gyventojams pasirengti pinigų keitimui.
Lietuvos banko nuomone, Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projekte turėtų būti išdėstytos šios pagrindinės euro įvedimo nuostatos:
1.1. Gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, vertybinių popierių, akcijų, socialinių, kitų išmokų perskaičiavimo eurais principai, taip pat ir dėl perskaičiuotų sumų apvalinimo;
1.2. Dviejų valiutų – lito ir euro – apyvartos laikotarpio trukmė;
1.3. Litų išėmimo iš apyvartos proceso reglamentavimas;
1.4. Dviejų kainų (litais ir eurais) skelbimo prekių etiketėse, sąskaitose už paslaugas, atlyginimų, pensijų dviem valiutomis nurodymo laikotarpis ir kiti šio reikalavimo aspektai;
1.5. Įpareigojimas valstybės institucijoms pakeisti savo reguliuojamų sričių teisės aktus, susijusius su valiutos pakeitimu (dėl socialinių išmokų, mokesčių, apskaitos ir pan.).
2. Kartu su Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektu, atsižvelgiant į jo nuostatas, bus rengiamos būtinos Lietuvos banko, Lito patikimumo, Pinigų, Užsienio valiutos, taip pat ir kitų įstatymų pataisos arba teikiami siūlymai dėl jų pripažinimo netekusiais galios. Be to, tikslinga išnagrinėti, ar reikės keisti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
Logistinis ir organizacinis pasirengimas
1. Iki 2006 m. pabaigos Lietuvos bankas apsirūpins eurų banknotais ir monetomis, kartu bus pasirengęs tenkinti šalies komercinių bankų pageidavimus dėl išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo. Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiaus su komerciniais bankais dėl lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais.
2. Lietuvos bankas siūlys, kad, jeigu 2006 m. viduryje Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje datos, iš karto įsigaliotų Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo nuostata, įpareigojanti prekių ir paslaugų kainas, mokamus atlyginimus, pensijas bei kitas išmokas skelbti tiek litais, tiek eurais. Iki Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje ši įstatymo nuostata, Lietuvos banko nuomone, galėtų būti rekomendacinio pobūdžio.
3. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Lietuvos bankas sukurs ir parengs organizacinę ir techninę infrastruktūrą, reikalingą ne tik tiesioginiam euro įvedimui, bet ir visaverčiam įsiliejimui į euro zoną. Tarp svarbiausių darbų – pasirengimas vykdyti Europos centrinio banko pinigų politikos operacijas, sąsajos tarp nacionalinės mokėjimo sistemos ir euro zonos mokėjimo sistemos TARGET sukūrimas, Lietuvos banko apskaitos ir statistinės atskaitomybės sutvarkymas pagal Europos centrinio banko reikalavimus, Lietuvos banko valdomo finansinio turto pertvarkymas.
Visuomenės informavimas, bendradarbiavimas su Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijomis
1. Rengdamasis euro įvedimui, Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su suinteresuotomis institucijomis, vykdys įvairius nacionalinės valiutos keitimo Lietuvoje aspektus nušviečiančią visuomenės informavimo kampaniją, kad būtų užtikrintas euro įvedimo skaidrumas, sudarytos palankios sąlygos Lietuvos žmonėms tinkamai ir laiku pasiruošti perėjimui prie Europos Sąjungos bendros valiutos naudojimo.
2. Ruošdamasis perėjimui prie euro, Lietuvos bankas inicijuos platų dialogą su įvairiomis Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybės institucijomis, verslo struktūromis, išklausys jų nuomonę šiais klausimais ir atsižvelgs į ją savo veikloje, taip pat koordinuos darbo grupių ar kitokių bendradarbiavimo formų kūrimą ir veiklą. Kartu Lietuvos bankas akcentuos savarankiško kitų valstybės institucijų ir verslo atstovų rengimosi euro įvedimui svarbą.
3. Lietuvos bankas atsižvelgs į euro zonos šalių patirtį įvedant eurą ir Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas.
II. EURO ĮVEDIMAS IR LITŲ KEITIMAS Į EURUS
1. Numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspręs Europos Sąjungos Taryba, – 2007 m. sausio 1 d., pirmadienis. Tą dieną euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje.
2. 2007 m. sausio 1 d. įmonių balansai, įstaigų, įmonių ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras.
3. Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, dvi savaites – iki 2007 m. sausio 14 d. – mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima ir litais (dviejų valiutų apyvartos laikotarpis). Nuo 2007 m. sausio 15 d. – euras taptų vienintele teisėta mokėjimo priemone.
4. Lietuvos bankas siūlys, kad komerciniai bankai 3–6 mėnesius po euro įvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliau komerciniai bankai litus tam tikrą laiką dar keistų, tačiau už šią paslaugą galėtų imti komisinį atlygį.
5. Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką Lietuvos banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Iš R.Šarkino pranešimo
Lietuvos kelias euro įvedimo link
“Sparčios politinės ir ekonominės reformos per penkiolika atkurtos nepriklausomybės metų reikšmingai pakeitė šalies ūkį ir tapo naujos, gyvybingos ir konkurencingos ekonomikos kūrimo pagrindu. Ekonomikos liberalizavimas, finansų sektoriaus reforma ir patikimos nacionalinės valiutos įvedimas labai prisidėjo prie stabilios makroekonominės aplinkos ir sparčių ekonomikos plėtros tempų užtikrinimo. Sprendžiant šalies makroekonomikos stabilizavimo uždavinius, Lietuvos banko pinigų politika rėmėsi valiutų valdybos modeliu, kuris tapo vienu svarbiausių veiksnių pristabdant infliaciją, mažinant šalies ir valiutos riziką bei didinant pasitikėjimą ekonomine politika.
Svarbus žingsnis euro įvedimo link buvo žengtas 2002 m. vasarį, kai litas buvo susietas su euru. Sprendimas dėl lito susiejimo su euru buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad Lietuvos ūkis vis labiau integravosi į Europos Sąjungos šalių ekonomiką. Be to, lito susiejimas su euru skatino tolesnę ekonominę integraciją su Europos Sąjungos (ES) narėmis ir neprieštaravo tikslui ateityje dalyvauti Valiutų kurso mechanizme II (VKM II). Vis dėlto fiksuotas lito ir euro kursas dar nesudarė galimybės pasinaudoti visais euro privalumais ir paliko tam tikro neapibrėžtumo, kuris galėtų išnykti tik įsivedus eurą.
Lietuvai tapus ES nare, įsigaliojo Bendrijos steigimo sutartyje nustatyta teisinė pareiga Lietuvoje ateityje įsivesti bendrą valiutą – eurą, o viena iš įvedimo sąlygų – dalyvavimas VKM II ne mažiau kaip dvejus metus. Lietuva prie VKM II prisijungė 2004 m., prisiimdama vienašalį įsipareigojimą išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą. Lietuvos dalyvavimas VKM II padidino valiutos kurso sistemos patikimumą ir kartu su griežta fiskaline disciplina sudarė sąlygas tolesnei konvergencijai su ES šalimis ir pasirengimui įvesti eurą.
Lietuvos vykdoma ekonominė politika padėjo pagrindus įvesti eurą. Labai atvira Lietuvos ekonomika, didėjantis prekybos su euro zonos šalimis intensyvumas, santykinai lanksčios kainos ir darbo užmokestis, didėjanti sparčiai besiplėtojančio šalies finansų sektoriaus integracija į euro zoną, palyginti lanksti šalies ekonomika, leidžianti absorbuoti ekonominius šokus be valiutos nuvertėjimo, nedidelė infliacija ir tvari valstybės finansų padėtis rodo, kad šalies ūkis pasirengęs įvesti eurą.
Verslo atstovai, užsienio investuotojai ir visuomenė palankiai priėmė planus įvesti eurą, tačiau piliečiai aktyviai reiškia įvairias nuomones šiuo klausimu. Lietuvos bankas gauna laiškų, kuriuose klausiama, kodėl planuojama atsisakyti svarbaus nacionalinio simbolio, seniai tapusio neatskiriama nepriklausomos Lietuvos istorijos dalimi. Svarbu suprasti, kad nacionalinė valiuta pirmiausiai yra priemonė sandoriams vykdyti, todėl prireikus gali būti keičiama. Planai įvesti eurą visų pirma paremti nauda ekonomikai ir piliečių gerovei.
Įsivedus eurą, Lietuvai atsivers naujos galimybės. Šalies piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: visiškai neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų atsiskaitant eurais, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus sudarytos geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins sveiką konkurenciją. Šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Dėl minėtų ir kitų priežasčių euro įvedimas padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, o kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą. Todėl delsimas įvesti bendrą valiutą būtų neracionalus žingsnis, nes palyginti su dalyvavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje, didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir lėtintų ekonomikos augimą.
Lietuvos bankas, įvertinęs euro įvedimo naudą, atsižvelgdamas į sparčią konvergenciją ir būtinybę visapusiškai pasirengti bendros valiutos keitimui, sieks, kad euras būtų įvestas 2007 m. sausio 1 dieną. Ši data grindžiama tuo, kad Lietuvai, dvejus metus dalyvavus VKM II, turėtų būti paskelbti Europos Komisijos ir Europos centrinio banko pranešimai apie konvergenciją: ekonominį, teisinį ir institucinį Lietuvos pasirengimą įvesti eurą. Jeigu įvertinimas bus teigiamas, turėtų būti priimtas ES Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso.

Ekonominių konvergencijos kriterijų vykdymo perspektyva
Dabar norėčiau apžvelgti, kaip Lietuva ekonomiškai pasirengusi įvesti bendrą valiutą. Atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. viduryje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas numato parengti pranešimus apie konvergenciją, Lietuvai ypač svarbūs 2005 metai, nes šių metų statistinių duomenų pagrindu bus vertinama, kaip vykdomi Mastrichto sutartyje nustatyti ekonominiai konvergencijos kriterijai (kainų ir valiutos kurso stabilumas, fiskalinės raidos, kuri apima valdžios sektoriaus biudžeto deficitą ir skolą, tvarumas bei ilgalaikių palūkanų normų raida).
Valiutos kurso stabilumo kriterijus nustato, kad šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus neperžengti nustatytų svyravimo euro atžvilgiu ribų, dalyvaujant VKM II. Lietuva, prisijungdama prie VKM II, vienašališkai įsipareigojo išlaikyti fiksuoto valiutos kurso režimą ir lito bei euro kursą be jokio svyravimo. Litas VKM II dalyvauja dar tik truputį trumpiau nei 8 mėnesius, tačiau pakankamai sklandžiai, todėl nekyla abejonių, kad konvergencijos kriterijus bus vykdomas.
Naujosioms ES narėms vienas sunkiau vykdomų konvergencijos kriterijų bus kainų stabilumo kriterijus. Lietuvoje esanti fiksuoto lito kurso sistema sudarė sąlygas sumažinti, o vėliau išlaikyti nedidelę infliaciją sparčiai augant šalies ekonomikai. Fiksuoto lito kurso sąlygomis infliacija nuosekliai palaipsniui artėjo nedidelio infliacijos euro zonoje lygio link, o kainoms pradėjus mažėti, netgi tapo neigiama.
Sparčiai augant šalies ūkiui, o vidutiniam vartotojų prekių ir paslaugų kainų lygiui esant daug mažesniam už ES vidurkį, kainų mažėjimui palanki aplinka negalėjo ilgai tęstis. 2004 m. vartotojų kainų raidos tendencijos dėl sparčiai augančios pasaulinės naftos kainos, maisto produktų kainų didėjimo ir su stojimu į Europos Sąjungą susijusių administruojamų kainų ir netiesioginių mokesčių pokyčių pasikeitė didėjimo linkme ir sukėlė tam tikrą susirūpinimą.
Lietuvos banko vertinimu, infliacijai įsibėgėti rimtų priežasčių nėra. Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje atitinka darbo našumo augimą. Balassa – Samuelson efektas, kuris gali prisidėti prie spartesnio nei euro zonos šalyse kainų augimo, lieka beveik nepastebimas, nes našumas sparčiai didėja tiek atviro, tiek uždaro ūkio sektoriuose. Tačiau infliacija yra sudėtingas reiškinys, veikiamas daugelio veiksnių, taip pat ir nuo viešojo sektoriaus bei verslo struktūrų priimamų sprendimų. Todėl siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomas kainų stabilumo kriterijus, labai svarbu išvengti neproporcingų ir nepamatuotų administruojamų kainų didinimo.
Lietuvos galimybės toliau sėkmingai vykdyti fiskalinės raidos tvarumo kriterijų yra geros: valdžios sektoriaus biudžeto deficitas artimiausiais metais turėtų palaipsniui mažėti, o valstybės skola, kuri yra viena iš mažiausių ES šalyse, nedidėti. Fiskalinės raidos tvarumo klausimai yra gerbiamo finansų ministro kompetencija, todėl plačiau jų nenagrinėsiu. Galėčiau tik paminėti, kad fiskalinė konsolidacija labai svarbi kainų stabilumui užtikrinti, todėl centrinis bankas visiškai pritaria nuostatoms vidutiniu laikotarpiu siekti subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto, o papildomas pajamas skirti biudžeto deficitui mažinti.
Vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Lietuvoje ne tik atitinka konvergencijos kriterijaus reikalavimus, bet ir toliau artėja prie vidutinio obligacijų pajamingumo euro zonoje. 2005 m. sausio mėn. Vyriausybės obligacijų litais suderinta ilgalaikė palūkanų norma, kuri naudojama vertinant, ar laikomasi konvergencijos kriterijaus, buvo viena mažiausių tarp visų naujųjų ES narių ir panaši kaip euro zonoje nedalyvaujančių Danijos ir Švedijos. Airijos, kurioje šiuo metu yra mažiausia ilgalaikių palūkanų norma euro zonoje, ir Lietuvos ilgalaikių palūkanų normų skirtumas yra tik 33 baziniai punktai.
Palyginti labai nedidelės ir beveik tokios pačios kaip euro zonos šalyse palūkanų normos, skolinantis tiek nacionaline, tiek užsienio valiuta rodo pasitikėjimą šalies planais įvesti eurą ir sukuria palankias sąlygas šalies tolesnei ekonomikos plėtrai, tai patvirtina gerinami Lietuvos kredito reitingai.
Svarbiausi darbai rengiantis įvesti eurą
Baigdamas trumpai apžvelgsiu svarbiausius darbus Lietuvai rengiantis įvesti eurą.
Lietuva jau turi nemažą pinigų keitimo patirtį. 1992 m. pabaigoje įvesti laikinieji pinigai (talonai) 1993 m. viduryje buvo sklandžiai pakeisti į litus. Todėl turima patirtis padės Lietuvai rengiantis įvesti eurą.
Sėkmingas euro įvedimas Lietuvoje siejamas ne tik su ES reikalavimų įgyvendinimu, bet taip pat su kruopščiu planavimu ir praktiniu Lietuvos pasirengimu įvesti eurą, įtraukiant viešą ir privatų sektorius, informuojant visuomenę. Pagrindinis iššūkis rengiantis euro įvedimui teks Lietuvos finansų sektoriui, visų pirma komerciniams bankams. Todėl Lietuvos bankas ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su komerciniais bankais dėl lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais.
Svarbiausi viešo sektoriaus parengiamieji darbai yra Lietuvos valstybės skolos perskaičiavimas į eurus, pasirengimas mokėti ir surinkti mokesčius eurais, pensijų ir kitų socialinių pašalpų išmokėjimas eurais, komunalinės paslaugos ir kiti darbai. Taip pat pasirengimas palies ir privatų sektorių: įmonių kapitalo dalių perskaičiavimas, pasirengimas skelbti dvi kainas (litais ir eurais), apskaitos ir informacinių sistemų pritaikymas, darbuotojų mokymas ir kt.
Lietuvos bankas, siekdamas visapusiškai pasirengti įvesti eurą Lietuvoje ir užtikrinti sklandų šio proceso įgyvendinimą, 2004 m. pabaigoje parengė Lietuvos banko veiklos planą dėl euro įvedimo. Plane numatyti pagrindiniai euro įvedimo Lietuvoje elementai, teisinės bazės parengimas, techninis pasirengimas keisti grynuosius eurus, visuomenės informavimas ir kiti darbai. Lietuvos bankas numato svarbiausius darbus, susijusius su euro įvedimu, derinti su ES ir Lietuvos institucijomis.
Pirmiausia būtina sudaryti visas teisines prielaidas įvesti eurą. Lietuva turi baigti derinti nacionalinius teisės aktus su ES reikalavimais. Tam tikros Lietuvos teisės nuostatos dėl Lietuvos banko tikslų, nepriklausomumo ir integracijos į Eurosistemą dar nėra visiškai suderintos su Europos Bendrijos steigimo sutartimi bei ECBS ir ECB statutu. Be to, Lietuvos teisė dar nenumato Lietuvos banko integracijos į Eurosistemą.
Vadovaujantis subsidiarumo principu, Lietuva, kaip ir kitos valstybės ES narės, turi galimybę, jei tai būtina, priimti atitinkamus nacionalinius teisės aktus dėl euro įvedimo. Atsižvelgdamas į euro zonos valstybių narių patirtį, Lietuvos bankas mano, kad tikslingiausia būtų priimti Euro įvedimo įstatymą, kuriame ir būtų išdėstytos svarbiausios nuostatos dėl euro įvedimo Lietuvoje. Jau 2005 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas numato parengti Euro įvedimo įstatymo projektą, kurį perduos svarstyti suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Šiame įstatymo projekte turėtų būti išdėstytos pagrindinės euro įvedimo nuostatos dėl dviejų valiutų (lito ir euro) apyvartos ir kainų skelbimo laikotarpių trukmės, litų išėmimo iš apyvartos proceso reglamentavimo, gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, vertybinių popierių, akcijų, socialinių, kitų išmokų perskaičiavimo eurais principų, taip pat ir dėl perskaičiuotų sumų apvalinimo. Siekiant, kad būtų sukurtos palankios sąlygos Lietuvos valstybės institucijoms, verslui ir gyventojams pasirengti keisti pinigus, Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą reikėtų priimti kiek įmanoma anksčiau.
Kartu su Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektu, atsižvelgiant į jo nuostatas, bus rengiamos būtinos Lietuvos banko, Lito patikimumo, Pinigų, Užsienio valiutos, taip pat ir kitų įstatymų pataisos arba teikiami siūlymai dėl jų pripažinimo netekusiais galios. Be to, tikslinga išnagrinėti, ar reikės keisti kai kurias LR Konstitucijos nuostatas.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos banko uždavinių yra pasirengti įvesti grynuosius eurus. Pasirengimas šiam atsakingam darbui sparčiai vyksta. Lietuvos bankas jau pradėjo nacionalinės euro monetų pusės kūrimo darbus. 2004 metų pabaigoje Lietuvos bankas nusprendė, kaip atrodys eurų monetų ir euro centų, kuriuos kaldins Lietuvos monetų kalykla, lietuviška pusė. Tikimasi, jog artimiausiu metu bus atliktas ECB kokybės auditas ir suteiktas leidimas kaldinti eurų monetas ir euro centus. Iki 2006 m. pabaigos Lietuvos bankas numato apsirūpinti eurų banknotais ir monetomis bei patenkinti šalies komercinių bankų pageidavimus dėl išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. euras turėtų tapti privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje, įmonių balansai, įstaigų, įmonių ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras.
Kainų rašymas litais ir eurais yra viena iš pagrindinių išankstinio informavimo apie euro įvedimą priemonių, padedančių verslui ir visuomenei lengviau priprasti prie naujos valiutos. Todėl 2006 m. viduryje Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje datos, Lietuvos bankas siūlys, kad kuo skubiau įsigaliotų Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo nuostata, įpareigojanti prekių ir paslaugų kainas, mokamus atlyginimus, pensijas bei kitas išmokas skelbti tiek litais, tiek eurais.
Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, dviejų valiutų apyvartos laikotarpis tęsis dvi savaites. Šiuo laikotarpiu mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima ir litais. Nuo 2007 m. sausio 15 d. euras taptų vienintele teisėta mokėjimo priemone.
Lietuvos bankas siūlys, kad komerciniai bankai iki 3 mėnesių po euro įvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliau komerciniai bankai litus tam tikrą laiką dar keistų, tačiau už šią paslaugą galėtų imti komisinį atlygį. Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.
Informuoti visuomenę yra vienas iš pagrindinių Lietuvos banko darbų, rengiantis sklandžiam euro įvedimui, nes euro įvedimo Lietuvoje sėkmė priklauso nuo visuomenės požiūrio į šį procesą. Tik gerai informuota ir suprantanti euro įvedimo aspektus visuomenė pritars ir bus pasirengusi tam, kad būtų įvestas euras.
Todėl Lietuvos bankas nuolat praneša visuomenei apie svarbiausius savo darbus šioje srityje. 2004 m. pabaigoje buvo pristatytas Lietuvos banko parengtas Lietuvos banko veiklos planas dėl euro įvedimo. Jame numatytos priemonės, skirtos supažindinti visuomenę su visais euro įvedimo aspektais. Be to, visuomenė bus išsamiai supažindinta su eurų monetomis ir banknotais, jų apsaugos požymiais.
Visuomenės informavimo apie nacionalinės valiutos keitimą Lietuvoje kampaniją Lietuvos bankas organizuos kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, tai užtikrins euro įvedimo skaidrumą, sudarys palankias sąlygas Lietuvos žmonėms tinkamai ir laiku pasirengti euro įvedimui. “

Euras ir verslas

Jau 1999 m. pradžioje Lietuvos eksportuotojai ir importuotojai galės atsiskaityti eurais.
Dauguma ES šalių stambiausių tarpnacionalinių kompanijų nuo 1999 m. pradžios savo apskaitą tvarkys tik eurais vietoj nacionalinių EPS šalių valiutų. Kitos kompanijos, bendradarbiaujančios su jomis, bus priverstos taikytis prie didžiųjų ir euro naudojimas EPS šalių įmonių apskaitoje neišvengiamai didės. Tai neabejotinai lems nuolat didėjantį sutarčių, sąskaitų bei kitų mokėjimo dokumentų, kuriuose sumos nurodytos naująja valiuta, kiekį. Todėl Lietuvos verslininkai, atsiskaitydami su užsienio partneriais, bus priversti vis dažniau naudoti eurą.
Taigi Lietuvos verslininkai turi ruoštis euro įvedimui. Jiems būtina gerai žinoti nuo ateinančiųjų metų sausio 1 d. įsigaliosiančią atsiskaitymų eurais ir EPS šalių nacionalinėmis valiutomis (toliau tekste sutrumpintai – nacionalinės valiutos) tvarką ir atsižvelgti į ją sudarant tarptautines verslo sutartis.

Lietuvos bankas, ruošdamasis euro įvedimui, remsis prieš tai minėtomis nuostatomis ir:
– nuo 1999 m. sausio 1 d. lito ir užsienio valiutų santykių sąraše vietoj lito ir ECU bei lito ir euro zonos valstybių valiutų santykių skelbs lito ir euro santykį. Tvarkant operacijų euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis apskaitą, taip pat įvertinant valiutinius straipsnius šiomis valiutomis sudarant balansą, euro zonos valstybių nacionalinės valiutos iš pradžių bus perskaičiuojamos į eurus (pagal ES Tarybos patvirtintus neatšaukiamai nustatytus euro ir euro zonos valstybių nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursus, o po to perskaičiuojamos pagal Lietuvos banko paskelbtą lito ir euro santykį;
– nustatys euro ir euro zonos valstybių nacionalinių valiutų perskaičiavimo tvarką, atliekant užsienio valiutos operacijas;
– korespondentinėse sąskaitose vietoj euro zonos valstybių nacionalinių valiutų laikys tik eurus;
– nuo 1999 m. sausio 1 d. Lietuvos banko klientų sąskaitas ECU bei euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis numato pakeisti euro sąskaitomis; sąskaitose esančius lėšų likučius perskaičiuos į eurus pagal neatšaukiamai nustatytus perskaičiavimo kursus;
– nuo 1999 m. sausio 1 d. naujos Lietuvos banko klientų sąskaitos bus atidaromos tik eurais, o ne kuria nors euro zonos valstybių nacionaline valiuta;
– mokėjimus Lietuvos banko klientai iš euro sąskaitų Lietuvos banke galės atlikti tiek eurais, tiek bet kuria euro zonos valstybių nacionaline valiuta. Įplaukos į šias sąskaitas bus įskaitomos eurais pagal mokėtojo eurais arba bet kuria euro zonos valstybių nacionaline valiuta denominuotus mokėjimo pavedimus;
– neims komisinių už sąskaitų eurais atidarymą, už euro zonos valstybių nacionalinių valiutų perskaičiavimą į eurus ir atvirkščiai;
– nuo 1999 m. sausio 1 d. privalomąsias Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atsargas nuo įsipareigojimų užsienio valiuta priims ir laikys eurais ir JAV doleriais;
– nuo 1999 m. sausio 1 d. statistinėse ataskaitose ECU pakeis euru;
– papildys 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą Nr.11 “Dėl maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvo skaičiavimo taisyklių”, kuriame bus numatyta, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. komerciniai bankai banko balansinį turtą, nebalansines pretenzijas, taip pat banko balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis perskaičiuotų į eurus, nes nebebus jų tarpusavio kurso pasikeitimo rizikos;
– patikslins Operacijų užsienio valiuta apskaitos ir atsiskaitomybės bankuose taisykles (1997 01 16, Nr.12);
– rekomenduoja Lietuvos komerciniams bankams pereinamuoju laikotarpiu neimti komisinių už euro zonos valstybių nacionalinių valiutų perskaičiavimą į eurus ir atvirkščiai.
Lietuvos komerciniai bankai nuo 1999 m. sausio 1 d. turi suteikti galimybę savo klientams atlikti operacijas tiek eurais, tiek euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis.
Lietuvos fiziniai, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, dėl euro sąskaitų tvarkymo, mokėjimų ir kitų paslaugų euro valiuta turi kreiptis į aptarnaujančius bankus.

Informacija imta iš interneto:

www.eudel.lt/lt/euras/

www.lb.lt/lt/integracija/eurostart.html

mokslo.centras.lt/data/darbai/mc409.shtml

www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=29&zn=1

Leave a Comment