EURO VAIDMUO PASAULYJE: RAIDA IR PERSPEKTYVOS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA VAIZDUOJAMOJO MENO FAKULTETAS UNESCO KULTŪROS VADYNOS IR KULTŪROS POLITIKOS KATEDRA

Kultūros vadybos ir kultūros politikos I k. magistrantės

Evelinos Saldauskaitės

EURO VAIDMUO PASAULYJE: RAIDA IR PERSPEKTYVOS

Ekonomikos teorijos referatas

Vilnius, 2002 TURINYS

1. ĮVADAS………………………………………………………………..3 psl.

2. EURO RAIDA IR PERSPEKTYVOS…………………………………3 psl. 1. Euro priešistorė……………………………………………….……3 psl. 1. 1865 – 1990………………………………………………….3 psl. 2. J.Delors pranešimas………………………………………….4 psl. 2. Euro įvedimas………………………………………………………5 psl. 3. Euro perspektyvos………………………………………………….7 psl. 1. Euras kaip bazinė intervencinė valiuta……………………….7 psl. 2. Tarptautinis valiutos statusas…………………………………8 psl. 3. Alternatyvūs scenarijai……………………………………….9 psl. 4. Politikos vaidmuo…………………………………………….9 psl. 5. Euras ir Lietuva………………………………………………10 psl.

3. IŠVADOS………………………………………………………………11 psl. Priedai…………………………………………………………………..12 psl. LITERATŪRA…………………………………………………………13 psl.

1.ĮŽANGA Išskirtinis šiandieninį pasaulį apibūdinantis bruožas – taiglobalizacijos procesai. Jėga, valdžia ir klestėjimas, seniau buvępasiekiami tik naikinančiais karais, šiandien įvaldomi nauju galingu“ginklu” – susivienijimu. Šie procesai yra visa apimantys – nuošalynepalieka nei kultūros, nei religijos, nei politikos ar ekonomikos.Pasaulis artėja prie darnios, vieningos sistemos sukūrimo. Naują prasmęįgyja tautinio identiteto suvokimas. Akiratis vis platėja – nuo gimtojokaimo – iki gimtojo regiono, gimtosios šalies, gimtojo žemyno – ir gimtojopasaulio… Margaspalvė tautiniais skirtumais Europa vis gi nuo Romos Imperijoslaikų yra gana vieninga savo kultūriniu pagrindu, religine ir moralinesistema. Šiandien žiūrime į ateitį – ji gali būti vieninga ir politiniu beiekonominiu aspektu. Globalizacijos procesai itin ryškūs vieningos Europosistorijoje – pamažu Europa virsta šiltais “šeimos namais” be sienų, suvienodais pinigais ir viena “bendra kasa”, su “šeimos galva” Strasbūre,namais, kur visi, išlikdami savimi, gali būti kartu kaip viena “šeima”,viena šalis. Šios vieningos erdvės sukūrimui reikėjo daug išminties, darboir laiko. Nuo integracijos idėjos – iki dabartinio integralumo nueita daugsudėtingų žingsnių. Vienas jų – vieningos Europos valiutos įvedimas. Šisžingsnis vieningos Europos link ir bus nagrinėjamas šiame referate. 1999m. sausio 1-oji ypatinga diena Europos Sąjungos istorijai. Tai

vieningos Europos valiutos – EURO – gimtadienis. Pirmaisiais metais Eurasegzistavo tik elektroninėje formoje. Šiandien jis jau visiškai pakeitęsvokiečių markę, prancūzų franką, italų lirą, olandų guldeną, belgų irLiuksemburgo franką, ispanų pesetą, portugalų eskudo, airių svarą, austrųšilingą ir suomių markę. Ir tai tik pradžia – dar daug valiutų pavadinimųliks tik istorijoje, tame tarpe, ko gero, ir litas… Naujos valiutos įvedimas – tai tik dalis gilios visos Vakarų Europosfinansinės sistemos reformos. Tai sudėtingas ir ilgas procesas, todėl kylaklausimas – kas paskatino Euro atėjimą į rinką, t.y., kokia jo praeitis?Tai bus nagrinėjama pirmajame referato antros dalies skirsnyje. Antrajameskirsnyje kalbėsime apie Euro įvedimą. Ir trečiasis išmatavimas – vieningosEuropos valiutos ateitis, perspektyvos – bus aptartas trečiajame skirsnyje.

2. EURO VAIDMUO PASAULYJE2.1. Euro priešistorė. 2.1.1. 1865 – 1990 1865m Prancūzija, Italija ir Šveicarija sudarė monetarinę sąjungą ir1867 dvidešimties šalių sušauktoje konferencijoje Paryžiuje kalbėjo apietroškimą matyti sąjungą ne kaip apribotą trijų šalių,o kaip sąjungosplėtimosi pradžią ir bendro judėjimo tarp išsivysčiusių šalių įkūrimą. Šiuoatveju nuspręsta, jog tai neįmanoma ir 1870m ankstyvieji monetarinėssąjungos bandymai žlugo. Vis tik daugumoje literatūros šaltinių Vakarų Europos valiutinėsintegracijos atskaitos tašku laikomi 1957m. Tais metais buvo įkurta EuroposEkonominė Bendrija (EEB). Pirmą kartą Vakarų Europos šalys sukūrė bendronacionalinių valiutų valdymo mechanizmą. Vis dėlto EEB nebuvo susijusi suvieningos Europos idėja – nei filososfiškai, nei politiškai – jos tikslaiir pagrindas buvo visai kiti. EEB sukūrimo pradžioje buvo dažni valiutųpersigrupavimai, kartais net du kartus per metus. Ši situacija lemiamaipasikeitė 1983m , kai Prancūzijos vyriausybė pakeitė ekonomikos politikosnuostatą dėl infliacijos valdymo. Kadangi paprastai infliacija buvožemiausia Vokietijoje, Vokietijos markė tapo “inkaru”. Panašus požiūris

buvo priimtas ir kitų šalių ir to pasekoje pergrupavimų skaičius sumažėjo.Tai reiškė lemiamą pasikeitimą EEB, kuri veiksmingai tapo Vokietijos markėszona. Vėliau EEB išsiplėtė, priimdama pesetą, eskudo ir sterlingus. Sprendimas sukurti vieningą rinką sukėlė daug ginčų – maksimalinauda gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei valiutų kursai būtųneatšaukiamai fiksuoti, ir padidintai taip buvo interpretuojamas vieningosvaliutos sukūrimas. Kitas žingsnis vieningos valiutos link buvo 1990msprendimas, pašalinantis kapitalo kontroliavimą. Tai buvo paskatinimassukurti monetarinę sąjungą, kurioje kapitalas laisvai judėtų ten, kurpajamos yra didesnės. 2.1.2. J.Delors pranešimas Europos valiutinė sistema iki 8-ojo dešimtmečio buvo tikrai sėkminga,tačiau pamažu tapo aišku, kad ES narių bendradarbiavimas šioje srityjepradeda atsilikti nuo ekonominės integracijos. Vieningos rinkos privalumainegalėjo pilnutinai išryškėti tol, kol tebebuvo valiutų konvertavimoproblemos ir su kursų nestabilumu susijusi rizika. Tačiau Europos valiutossistemos stabilumas leido tikėti, kad pamažu ji gali peraugti į ekonominęir valiutinę sąjungą. Ši seniai sklandanti idėja buvo oficialiaipripažinta vadovų derybose Hanoveryje 1988, kurioms vadovavo JacquesDelors, tuometinis Komiteto Prezidentas, išdėstęs “konkrečius etapus”,kurie padės pasiekti vieningą monetarinę sąjungą. Delors’o pranešimenustatytos trys būtinos sąlygos monetarinei sąjungai pasiekti: 1 galutinis ir nepakeičiamas visų valiutų konvertavimas; 2 visiškas kapitalo judėjimo liberalizavimas ir pilnas bankų ir kitų finansinių rinkų integravimasis; 3 nepakeičiamas fiksuotų valiutų kursas ir visiškas svyrimo ribų eliminavimas Šios sąlygos padės sukurti monetarinę sąjungą, bet Delors’o pranešimastaip pat pažymi, kad vieningos valiutos priėmimas kol kas nėra būtinasmonetarinei sąjungai. Tai būtų natūralus ir pageidautinas vėlesnismonetarinės sąjungos vystymasis. Pranešime pažymima, kad vieningosvaliutos priėmimas turėtų būti tuoj pat po nepakeičiamo fiksuoto valiutųkurso priėmimo.Delors’o pranešime išskiriami trys etapai Europos monetarinės sąjungos(EMS) formavimui: ▪ Pirmas etapas – pats sudėtingiausias – tai vidaus rinkos užbaigimas, priimant regioninius skirtumus ES, padidinant makroekonomikos politikos koordinavimą ir kontrolę. ▪ Antras etapas yra labiau ginčytinas, labiausiai dėl to, kad jis siejasi su Europos Centrinio banko sistema (ECBS), kurios galutinis tikslas yra sukurti ir įvesti bendrą monetarinę politiką. Be to, antrajame etape bus priimtas valiutų kursų reglamentavimas ir sumažintos svyravimo ribos. ▪ Trečiajame etape, Delors’o manymu, ES monetarinei politikai turi vadovauti ECBS, o dalyvaujančios valiutos turi būti neatšaukiamai fiksuotos. Tai pagrindinės problemos. 1990 Romos sutartis pažengė link pirmosios problemos, kai vienuolika iš dvylikos šalių narių (nebuvo Britanijos) sutarė, kad antras etapas prasidės 1994 m. sausį, o trečias etapas prasidės tada, kai šalys bus pakankamai suartėjusios. Tačiau suartėjimo laipsnis, reikalingas trečiajam etapui vykti, nebuvo apibrėžtas ir daug sprendimų buvo palikta Tarpvyriausybinei Konferencijai (IGC), kuri buvo sušaukta po dviejų savaičių ir paskelbė Mastrichto sutartį. apsvarstant naują ECB konstitucinį statusą, Mastrichto sutartis reikalauja, kad kuriama Europos centrinė bankinė sistema būtų konstituciškai nepriklausoma nuo renkamos vyriausybės ir teisiškai palaikytų kainų stabilumo ribas EU. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiai išreiškė ketinimus iki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą, t.y. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą.

2.2. Euro įvedimas. 1999 m. sausio 1d. Europos Monetarinės Sąjungos (EMS) šalyse, greta šių šalių nacionalinių valiutų, pradėjo cirkuliuoti nauja valiuta – EURAS. 1998 m. gegužės 2 d. buvo nuspręsta, kad pradinėmis EMS narėmis taps vienuolika valstybių:1. Airija2. Austrija3. Belgija4. Ispanija5. Italija6. Liuksemburgas

7. Nyderlandai8. Portugalija9. Prancūzija10. Suomija11. Vokietija Šios šalys dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuo 1999 m. sausio 1 d., o likusios ES šalys – Didžioji Britanija, Danija, Švedija ir Graikija turėtų prisijungti vėliau. Graikija neatitinka EPS dalyvio makroekonominių reikalavimų, o Didžioji Britanija, Danija ir Švedija nusprendė kol kas nedalyvauti sąjungoje. Pereinamuoju laikotarpiu, nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., euras buvo naudojamas tik atsiskaitant negrynaisiais pinigais. Europos centrinio banko ir euro zonos valstybių valstybinio sektoriaus mokėjimai atliekami tik eurais, o privataus sektoriaus – eurais arba euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis. Sutartys, sudarytos euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis, įvedus eurą nekeičiamos, jei sutarties šalys nesusitaria kitaip. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje (2001 m. gruodžio 31 d.) sutartys, sudarytos euro zonos valstybių nacionalinėmis valiutomis, traktuojamos kaip eurais sudarytos sutartys, taikant neatšaukiamai nustatytą perskaičiavimo kursą. Euro banknotai ir monetos išleisti į apyvartą 2002 m. sausio 1 d. Nuo šios dienos iki 2002 m. birželio 30 d. apyvartoje cirkuliavo ir eurai, ir euro zonos valstybių nacionalinės valiutos. Nuo 2002 m. birželio 30 d. teisėta mokėjimo priemonė yra tik euras. Europos Taryba, remdamasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi, 1997 m. birželio 17 d. patvirtino reglamentą Nr. 1103/97 ,,Dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu’’ ir reglamentą Nr. 974/98 ,,Dėl euro įvedimo’’, kuris įsigalios 1999 m. sausio 1 d. Šie reglamentai, parengti vadovaujantis bendraisiais principais, kuriuos Europos Taryba patvirtino Madrido viršūnių susitikime, yra teisinis euro įvedimo pagrindas. 1998 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Komisija paskelbė rekomendaciją “Dėl bankų komisinių už euro valiutos keitimą”. Bankams rekomenduojama pereinamuoju laikotarpiu neimti komisinių už euro zonos valstybių nacionalinių valiutų perskaičiavimą į eurus ir atvirkščiai. 2002 m. sausio 1 d. pasirodė naujosios Europos valiutos banknotai ir monetos. Tai labai reikšminga data visiems EMS šalių piliečiams. Nacionalinės valiutos keičiamos į eurus pusę metų nuo jų įvedimo.Šis laikotarpis traktuojamas kaip piliečių susipažinimo su naująja valiuta kritinė fazė. Tačiau nuo 2002 liepos 1d. euras tapo vienintele EMS šalių valiuta. Euro monetos 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų ir 1 bei 2 EURŲ denominacijos.

EURO banknotai išleisti septynių denominacijų:12. 5 (pilki)13. 10 (raudoni)14. 20 (mėlyni)15. 50 (oranžiniai)16. 100 (žali)17. 200 (geltoni)18. 500 (tamsiai raudoni).

2.3. Euro perspektyvos Neabejotinai, šis novatoriškas ir drąsus žingsnis smarkiai įtakoja ES ir kitas pasaulio valstybes.Pakeitęs daugumos Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionaliniuspinigus, euras tapo antra svarbiausia tarptautine valiuta pasaulyje. Jo –kaip tarptautinės valiutos – naudojimas labai priklausys nuo tarptautiniųfinansų rinkų požiūrio. Ne euro zonoje euras gali būti naudojamasvalstybiniais (oficialiais) ir privačiais (neoficialiais) tikslais.Oficialiais tikslais euras naudojamas kaip bazinė, oficialiųjų tarptautiniųatsargų ir intervencinė valiuta, o neoficialiais – investicijoms irfinansinėms operacijoms (tarptautinių skolos vertybinių popierių ir akcijųrinkose, bankų sektoriuje), mokėjimams bei prekių ir paslaugų kainųnustatymui tarptautiniu mastu. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateikiama statistika,1997 m. pabaigoje 57,1 procento pasaulio oficialiųjų tarptautinių atsargųbuvo laikoma JAV doleriais, dabartinės euro zonos valstybių nariųnacionalinėmis valiutomis – 19,6 procento, Japonijos jenomis – 4,9procento.Euro dalis oficialiųjų tarptautinių atsargų struktūroje yra nedidelė dėldviejų priežasčių. Pirma, 1998 m. gruodžio 31 d. euro sistema (ECB ir 11nacionalinių centrinių bankų) oficialiuosius ECU pakeitė · auksą ir JAVdolerius. Antra, nuo 1999 m. sausio 1 d. euro sistemos oficialiosiostarptautinės atsargos, kurios buvo laikomos euro zonos valstybių nariųvaliutomis, tapo vidaus turtu. Dėl to sumažėjo euro sistemos užsieniovaliutos atsargos. 2.3.1. Euras kaip bazinė intervencinė valiuta Euro, kaip intervencinės valiutos (valiutos, kuria centrinis bankasatlieka intervencijas į valiutų rinką), naudojimas labiausiai susijęs subazinės valiutos funkcija. Valstybės, kurių valiutos nesusietos su euru,taip pat gali jį naudoti intervencijos į valiutų rinką tikslais siekdamosneformalių valiutos kurso tikslų. Tačiau sunku įvertinti euro, kaip

intervencinės valiutos, naudojimą kiekybine prasme, nes dauguma centriniųbankų nepateikia duomenų apie jų atliekamas intervencines operacijas. Yradaug įvairių susitarimų dėl euro, kaip bazinės valiutos, naudojimo. Pvz.,vienos valstybės jį naudoja kaip nuosavą valiutą, kitos susitarė dėlvaliutos kurso režimų. ES Ministrų Tarybos nutarimu, euras nuo 1999 m.sausio 1 d. yra Prancūzijos jurisdikcijai priklausančių teritoriniųbendrijų Sent Pjero ir Mikelono bei Martinikos valiuta.Vienaip ar kitaip savo valiutą su euru yra susiejusios dar apie 30 ne eurozonos valstybių, kurios sukuria gana nedidelę pasaulio bendrojo vidausprodukto dalį·. Šias valstybes galima suskirstyti į keturias grupes. ▪ Pirmajai grupei priklauso valstybės, kurių valiutų kursai yra fiksuoti su euru. Be jau minėtų valstybių, šiai grupei priklauso dar keturios valstybės. Nuo 1999 m. sausio 1 d. dvi ES narės – Danija ir Graikija – dalyvauja naujame valiutų kursų mechanizme (New exchange rate mechanism – ERM II), kuris susieja ES valstybių narių valiutas su euru dvišaliais susitarimais. Kitos dvi valstybės – Makedonija ir Kipras – vienašališkai fiksavo savo pinigų kursą su euru. ▪ Antroji grupė, kuriai priklauso Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija bei Estija, pasirinko valiutų valdybas. Jų bazinė valiuta yra Vokietijos markė. Euras šiose valiutų valdybose Vokietijos markę formaliai pakeis vėliausiai 2002m., įvedus eurų banknotus.] ▪ Trečiąją grupę sudaro 17 valstybių, jai priklauso, pvz., Vengrija, Islandija, Lenkija. Šios valstybės savo pinigus susiejo su valiutų krepšeliu, kurio nors viena sudėtinė dalis yra euras ar jo nacionalinė denominacija. ▪ Ketvirtąją grupę sudaro septynios valstybės, tarp kurių yra, pvz., Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Jos nustatė reguliuojamai svyruojančio valiutos kurso režimą, kuriame euras naudojamas siekiant neformalių valiutos kurso tikslų. 2.3.2. Tarptautinis valiutos statusas Nežiūrint euro populiarėjimo ir pakankamo jo stabilumo, jo vaidmuo pasaulinėje ekonomikoje vertinamas prieštaringai. Euras metė iššūki dolerio karaliavimui pasaulinėje ekonomikoje. JAV politikos ir ekonomikos kūrėjai į euro gailmybes pakeisti dolerį žiūri gana skeptiškai, tačiau euro kūrėjai siekia išskirtinių privilegijų, atitenkančių tarptautinei valiutai. JAV dėl dolerio tarptautinio dominavimo iš viso gauna iki 0,4procento BVP pajamų. Vis tik euro kursas nėra svarbus valiutos tarptautiniam vaidmeniui, nors, jam įgijus reikšmingesnį tarptautinį vaidmenį, gali turėti įtakos valiutos kursui. Dabartinis euro kurso neatitikimas užsienio valiutų rinkose tėra trumpo ar vidutinio laikotarpio klausimas, o tarptautinis valiutos vaidmuo yra ilgalaikis dalykas. Dabartinis rinkos suvokimas, kad euras yra “silpna” valiuta, šį procesą gali šiek tiek sulėtinti. Valiuta yra gera mokėjimo priemonė, jei ją naudoja daug žmonių. Tam tikros valiutos naudingumas didėja, didėjant ją naudojančių žmonių skaičiui. Kai rinkos labai likvidžios, sandorių kaina maža iš dalies dėl to, kad lengviau rasti siūlomos prekės pirkėją. Tai skatina dar daugiau žmonių naudotis šiomis rinkomis. Dėl tokios abipusės naudos euro finansinių rinkų integravimas potencialiai sukuria daug didesnę vertybinių popierių rinką, negu visos anksčiau buvusios Europos finansų rinkos kartu, o ta turi didelę reikšmę užsienio valiutų rinkoms. Yra tik keletas valiutų porų, kurių tiesioginis keitimas pigesnis, negu keičiant per dolerį. Tačiau plečiantis euro vertybinių popierių rinkoms, tampant joms likvidesnėms ir krentant sandorių kainai, euro denominuotas turtas taps patrauklesnis. Dėl to padidės euro sandorių apimtis užsienio valiutų rinkose ir tai sumažins euro, kaip pagrindinės valiutos, naudojimo išlaidas. Kai buvo sukurtas euras, doleris dominavo visais požiūriais. 1998m. balandžio mėn. 87 procentai visų sandorių užsienio rinkose buvo sudaromi doleriais, o Vokietijos markėmis – tik 30 procentų. Kitos Europos pinigų sistemos valiutos (išskyrus sterlingą), buvo naudojamos sudarant 22 procentus sandorių, sterlingas – 11 procentų, jena – 21 procentą visų sandorių. 2.3.3. Alternatyvūs scenarijai Buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokios euro ateities perspektyvos. Tyrėjų nuomone, labiausiai tikėtini yra trys scenarijai: ➢ “Kvazi status quo “ – euras pakeičia dolerį kaip dominuojanti valiuta mainams tarp Europos ir Azijos bloko, bet doleris išlieka pagrindine valiuta užsienio rinkose. ➢ “Vidutinis euras” – euras pakeičia dolerį kaip pagrindinė tarptautinė valiuta finansinio turto sandoriams, bet sandoriuose tarp JAV ir Azijos bloko vis vien dominuoja doleris, kuris taip pat išlieka ir pagrindine valiuta užsienio valiutų rinkose. ➢ “Didelis euras” – euras įgauna pagrindinės valiutos vaidmenį. Užsienio valiutų ir vertybinių popierių rinkų duomenys rodo, kad iš pradžių labiausiai tikėtinas “kvazi status quo” scenarijus. Bet jei finansinų rinkų integravimosi procesas Europoje pakankamai pažengs, bendrs Europos vertybinių popierių rinkų dydis sumažins sandorių kainas iki tokio dydžio, kad svarbiausi pagrindai paskatins arba “vidutinio euro” arba “didelio euro” scenarijus. Kokiu mastu euras perims dolerio vaidmens aspektus, priklausys nuo politikos sprendimų ir rinkos dalyvių nuomonės. Procesai, skatinantys eurą pasivyti ir net pralenkti dolerį, jau prasidėję. Greitai nusistovėjo sklandžiai veikianti pinigų aplinka. Gerai veikia tarptautinių mokėjimų sistemos. Pinigų rinkos yra gerai inegruotos. Visos euro zonos vyriausybės nuo 1999m. sausio mėn. konvertavo savo negrąžintas skolas į eurus. Visos emisijos yra eurais. Tarp nacionalinių rinkų yra kliūtys ir skirtumai, trukdantys pasiekti bendrą vyriausybės obligacijų rinką, kurią būtų galima palyginti su JAV rinka, bet šios kliūtys ir skirtumai yra pripažįstami ir pasiekta tam tikra pažanga. Pokyčiai įmonių ir vertybinių popierių rinkose, prasidėję po euro įvedimo, yra reikšmingi. Niekas nenumatė, kad šitaip smarkiai plėtosis visos euro denominuotų rinkų dalys – pradedant nuo euru denominuotų vertybinių popierių (emisijų dydis patrigubėjo), euro denominuotų skolos vertybinių popierių emisija ir t.t. Įspūdingos euro zonos kapitalo rinkų dinamikos dar nematyti užsienio valiutų ir euro, kaip tarptautinės valiutos, rinkose. Bet čia dar tik pati pradžia. 2.3.4. Politikos vaidmuo Labai nedaug politikos iniciatyvų skiriama užsienio valiutų rinkoms. Turėtų būti pateikiami geresni duomenys, nes labai nedaug yra žinoma apie sandorių apimtį ir kaip jie pasiskirsto tarp įvairių bankų, prekiautojų ir sistemų. Kita vertus, finansų rinkų atžvilgiu padaugėjo politikos iniciatyvų. Parengta Finansų paslaugų veiksmų plano įgyvendinimo apžvalga, sukurtas Ekspertų komitetas. Per pastaruosius keletą metų labai padidėjo visų šalių tarptautinio akcinio kapitalo sandorių svarba. Politikos priemonės, didinančios sandorių šalių priėjimą prie informacijos ir rinkų skaidrumą, padidintų šiuos srautus ir įmonių akcinio kapitalo bei obligacijų rinkų internacionalizmą. Tarptautinio euro vaidmens skeptikai sako, kad jis negali būti stipri valiuta dėl pamatinių Europos ekonomikos trūkumų, mažo našumo ir valstybės sektoriaus nepastovaus išlaidų dydžio. Tačiau istorija rodo, kad gali būti ir buvo kitaip. Europos ekonominiai rezultatai augimo ir našumo prasme dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo buvo didesni už JAV, bet tai nesutrukdė doleriui dominuoti. Be to, nėra jokio akivaizdaus ryšio tarp valiutos kurso ir jos tarptautinio vaidmens: dolerio tarptautinis statusas nesustiprėjo 1982-1984m. ir nesusilpnėjo 1985-1989m. Jis buvo susilpnėjęs aštuntą dešimtmetį, kai JAV padidėjo infliacija. Europos internacionalizacija, ypač per įtaką kapitalo rinkoms, skatins Europos augimą. JAV Iždo viešai išsakyta nuomonė apie galimą iššūkį dolerio tarptautiniam vaidmeniui rodo, kad ten susirūpinimo nėra. Kol JAV ekonomika sveika, doleris ir toliau dominuos. Tačiau JAV nėra izoliuotos nuo valiutos kurso nestabilumo įtakos vidaus finansiniam stabilumui. Taigi, tarptautiniai investuotojai turės gerą alternatyvą, o lėšų atsiėmimas, reaguojant į būgštavimus, kad doleris atpigs, gali sukelti pavojų vidaus finansų institucijoms. Tai pakankamai geri motyvai geriau koordinuoti tarptautinę makropolitiką. Kokia Europos politikos institucijų reakcija į šias problemas? Finansų ministrų “Euro grupė” dėl tarptautinio euro vaidmens visiškai tyli. Tačiau Centrinis Bankas sutinka su euro zonos kapitalo rinkų integracijos, krentančių sandorių išlaidų ir euro naudojimo tarptautiniu mastu sąveika, jis tai vadina “uždaru ratu”. Eurosistema priima neutralią poziciją – nei trukdo, nei skatina naudoti savo valiutą tarptautiniu mąstu. 2.3.5. Euras ir Lietuva Per antrąjį 1999 m. ketvirtį· Lietuvoje veikiančių komercinių bankų iružsienio bankų skyrių ekonominei veiklai suteiktų paskolų struktūroje eurasir Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) šalių valiutos sudarė 5,9 procento(JAV doleriai – 48,4 proc., litai – 45,7 proc.), palyginti su pirmuoju 1999m. ketvirčiu, jomis suteiktų paskolų padaugėjo 9,5 procento. Euro ir EPSvaliutų vaidmuo svarbesnis teikiant ilgalaikes paskolas. Trečiojo 1999 m.ketvirčio pabaigoje euras ir EPS valiutos sudarė 12,7 procento ilgalaikiųpaskolų ekonominei veiklai likučio. 1998 m. ECU ir EPS valiutomis buvo atsiskaitoma už 16 procentųLietuvos eksporto ir už 30 procentų importo. 1999 m. sausio-rugsėjo mėn.Europos Sąjunga buvo svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė, kuriai teko49,5 procento Lietuvos eksporto ir 45,6 procento importo. 1999 m. rugpjūčiomėn. euru ir EPS valiutomis buvo atsiskaitoma už 20,1 procento Lietuvoseksporto ir 27,1 procento importo. Euro vaidmuo atsiskaitant už prekybossandorius labai priklausys nuo prekybos su ES valstybėmis tendencijų irekonominių pokyčių Rusijoje. 1998 m. ECU ir ES šalių valiutomis (Vokietijos markėmis, Prancūzijosfrankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų) buvo laikoma per 7procentus Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų. 1999 m. spalio mėn.pabaigoje Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų struktūroje euro ir EPSvalstybių narių valiutų dalis viršijo 20,4 procento (243 mln. JAV dolerių).Nors JAV doleris Lietuvos oficialiųjų atsargų struktūroje ir likodominuojančia valiuta, jo dalis sumažėjo nuo 89,9 procento 1998 m. iki 77procentų 1999 m. lapkričio pabaigoje. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos ekonomikos plėtrostendencijas, padidintą tarptautinės ir šalies finansų rinkos jautrumąpasikeitimams ekonominėje ir pinigų politikoje bei euro ir JAV doleriokurso stabilizavimosi požymius, nutarė 2000 m. ne·gyvendinti anksčiaunumatyto lito kurso perorientavimo plano. Numatyta antrajame 2001 m.pusmetyje litą iš karto susieti su euru atsisakant susiejimo su tarpiniuvaliutų krepšeliu.

3.IŠVADOS Įsibėgėjant ir spartėjant globalizacijos procesams, vieningosEuropos idėjos pasekoje gimė idėja apie vieningą Europos rinką. Vieningarinka neturės visų savo privalumu, nesant vieningai valiutai. 1999m. buvoįvesta vieninga Europos valiuta. Euro įvedimas – tai sudėtingas ir ilgas procesas, turintis ypatingaididelį poveikį tiek ES ekonomikai ir politikai, tiek pasaulinei ekonomikaiir politikai. Naujoji Europos valiuta sparčiai populiarėja, konkuruoja sudoleriu bei marke ir labai tikėtina, kad šie procesai dar spartės. Euras naudojamas ir privačiais ir valstybiniais tikslais.Valstybiniais – kaip bazinė intervencinė valiuta. Daugelis ESnepriklausančių šalių vienu ar kitu būdu susiejo nacionalinę valiutą sueuru. Atlikus tyrimus, buvo sukurti alternatyvūs euro tapimo tarptautinevaliuta scenarijai. Jų įgyvendinimas priklausys nuo politinių sprendimų beiekonominių veiksnių. Šiuo metu euro galia tarptautinėse rinkose sparčiaiauga, paliesdama visas rinkos dalis. Taigi, ar iš tikrųjų ateitis priklauso eurui, parodytigali tik laikas, tačiau tendencijos ir pasaulinės ekonomikos kryptingumasrodo, kad tai yra įmanoma ir tikėtina. Yra ir skeptiškų nuomonių,prieštaraujančių šiam požiūriui.

PRIEDAI: Priedas nr.1 Sutartinis euro žymėjimo ženklas € Priedas nr. 2 [pic]

Priedas nr.3 Euras su šypsena [pic] Euras – pasaulinė valiuta.

LITERATŪRA: 1. Portes, R. “Euro vaidmuo pasaulyje: raida ir perspektyvos”, “Pinigų studijos”, 2001 Nr.1, psl.52-61 2. The International role of the euro, European central bank, Monthly bulletin, August 1999

3. Minford, P. “Kokia Europos valiutinės sistemos kaina?”

4. Smets, J.; Dombrecht, M. “How to promote economic growth in the euro

area?”, Cheltenham, UK 2001

5. Allen, L. “The global Financial system 1750-2000”, Reaktion Books Ltd, London, Uk 2001

6. Шемятенков, В. Г. “ЕВРО: две стороны одной монеты”, “Экономика”, Москва 1998

7. http://europa.eu.int/euro/html/entry.html – oficiali ES interneto svetainė, skirta Eurui.