ĮŽANGA
Šiuo metu Europa yra padalinta dviejų milžinių: vis didėjančios ir stiprėjančios Europos Sąjungos ir atsigaunančios Rusijos. 2005 05 01 šios dvi milžinės tapo tiesioginėmis kaimynėmis, turinčiomis bendras sienas, prekybos kanalus, įgyvendinamus investicinius projektus. Tarpvalstybiniai santykiai kasmet stiprėja: iš pradžių sukuriama Benda Ekonominė Erdvė, pasirašoma daugybė protokolų ir sutarčių, lengvinančių abipusę prekybą, panaikinami daugelis prekybos taisyklių ir apribojimų, anksčiau trukdžiusių plėtotis ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir stambiems susivienijimams. Antra šio kursinio darbo dalis kalba apie naująją bendrą Europos Sąjungos piniginį vienetą – eurą. Ši valiuta turi jau be galo didelę įtaką Rusijai, ir, kaip rodo paskutiniai įvykiai, ji vis stiprėja. Euras ir iki tol garbintas Jungtinių Amerikos Valstijų doleris tampa lygiaverčiai varžovai Rusijos rinkoje. Europos valiuta užkariauja ne tik Rusijos Centrinio Banko valiutų atsargas, bet ir vis labiau įsigali tarpšaliuose atsiskaitymuose. Galų gale euras artinasi prie lemtingo pokyčio, galinčio pakeisti visą valiutų jėgų pasaulyje pasiskirstymą – Rusijos perėjimą atsiskaitymuose už naftą ir dujas nuo JAV dolerio prie euro. Šie aukščiau minėti įvykiai ir procesai, jų reikšmė tarpšaliams santykiams ir galimos pasekmės ir yra šio kursinio darbo pagrindinės nagrinėjamos temos.
1. RUSIJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS PREKYBOS SANTYKIŲ APŽVALGA
Jau gana glaudūs ir patikimi, daugiau nei dešimtmetį trunkantys, Rusijos ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai šiuo metu pereina į dar aukštesnį lygį ir išgyvena kritinį momentą. Visų pirma Rusijos derybos dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) eina į pabaigą, po kiekvieno šalių susitikimo lieka vis mažiau derybų punktų ir pasiekiami nauji kompromisai energetikos, tranzito ir kitose srityse. Vienintelis svarbus klausimas lieka neišspręstas – Rusijos vidaus reformos. Jeigu Rusija iki šių metų pabaigos neišspręs muitų problemos, gamtinių dujų vidaus rinkose įkainavimo, derybos gali ir užsitęsti. Tai būtų nenaudinga abejoms šalims. Ir ES ir Rusija yra suinteresuotos stabilizuoti Rusijos padėtį, sukurti kuo patogesnes sąlygas ekonomikos augimui ir vystyti ilgalaikę bei patikimą partnerystę. Pažvelkime į Rusijos – Europos Sąjungos prekybos raidą ir šiandieninę padėtį skaičių kalba. Pirmajame paveiksle matome, kad per vos dešimties metų laikotarpį (nuo 1993 iki 2003 metų) Rusijos ir ES prekybos apimtis išaugo daugiau nei du su puse karto nuo trisdešimties iki aštuoniasdešimt penkių milijardų eurų (1 pav.) Be to prekybos balansas iš teigiamo (Europos Sąjungai) perėjo į neigiamą. Tai įtakojo prekyba naftos produktais ir gamtinėmis dujomis.
1 pav. Europos Sąjungos prekyba su Rusija 1993 – 2003 m.Daugelio ekspertų nuomone Rusijos ir ES prekyba ir toliau augs dar didesniais tempais. Tam labai didelę įtaką turi 2004 05 01 dešimties naujų valstybių narių, o ypač Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos priėmimas į Europos Sąjungą. Rusija buvo viena pagrindinių šių šalių prekybos partnerė, taigi joms įstojus i ES, Rusijos – ES prekybos mastas dar labiau padidės. Be to Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai tapus ES narėmis, nuo šiol Rusija ir ES turi bendras sienas [9].
1.1 ES ir Rusijos prekybos sudėtis
Rusija yra penkta pagal stambumą Europos Sąjungos prekybos partnerė po Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos, Kinijos ir Šveicarijos, tuo tarpu keturiasdešimt procentų visos Rusijos prekybos sudaro prekyba su Europos Sąjungos šalimis, taigi ES yra pati svarbiausia Rusijos prekybos partnerė. Pirmoje diagramoje matome pagrindines Europos Sąjungos prekybos partneres.
1 diagrama. Svarbiausios Europos Sąjungos užsienio prekybos partnerės
Nors Rusijos dalis ES prekyboje yra santykinai maža, ji pastoviai auga ir turi nemažą įtaka Europos ekonomikai. Diagramoje atspindimos bendros eksporto ir importo dalys, tenkančios pagrindinėms ES partnerėms: Jungtinėms Amerikos Valstijoms, Rusijai, Japonijai, Šveicarijai ir kitoms. Kas gi sudaro Rusijos – ES prekybos struktūrą? Pagrindinę ES importo iš Rusijos dalį sudaro energija (55%), žemės ūkio produktai (5%), chemijos pramonės produktai (4%), tuo tarpu eksportas iš ES i Rusiją susideda iš mašinų ir įrengimų (34%), chemijos pramonės (13%), žemės ūkio produkcijos (11%), transporto priemonių (11%) ir tekstilės pramonės (6%) (2 pav.) [8]
2 pav. Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos tarptautinės prekybos sudėtis pagal produktus.
„Troika dialog“ rinkos ekspertų nuomone Europos Sąjungos importas iš Rusijos artimiausiu laikotarpiu tik augs, nes ES vis labiau liberalizuoja ir lengvina importo sąlygas. Vieni svarbiausių išliekančių apribojimų yra plieno sektoriuje, kur abiejų šalių susitarimu yra įvestos tam tikros kvotos ir draudimai [13].
1.2 Europos Sąjungos plėtra ir Rusija
2004 05 01 įvykusi didžiausia Europos Sąjungos istorijoje plėtra, turi nemažą teigiamą įtaką ne tik Europos ekonomikai, bet ir pačiai Rusijai. Europos Sąjunga jau dabar yra didžiausia vieninga pasaulio rinka su keturiais šimtais penkiasdešimt milijonų vartotojų. Jos plėtra suteiks dar daugiau galimybių Rusijos eksporto ir ekonomikos augimui. Kalbant praktiškai, Rusija sutaupys, nes nebereikės taikytis prie skirtingų šalių taisyklių, normų ir apribojimų. Tarkim, jei produktas atitinka saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimus Lietuvoje, jis taip pat atitiks tuos pačius reikalavimus ir galės būti parduodamas Slovėnijoje, Švedijoje ar Graikijoje. Apskritai visas taisyklių suvienodinimas, supaprastinimas ir standartizavimas ypatingai padės plečiantis smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris anksčiau patirdavo daug kaštų būtent dėl skirtingų normų, standartų ir reikalavimų [11].
1.3 ES investicijos Rusijoje
Didėjantį euro, kaip tarptautinės atsiskaitymų valiutos vaidmenį, papildo ir Europos Sąjungos šalių investicijos Rusijos Federacijoje. Šių metų sausio mėnesį tarptautinė reitingų agentūra „S&P“ pakėlė Rusijos investicinį reitingą vienu laipteliu: nuo BB iki BB+. Naujasis reitingas yra vis dar vienu laipteliu žemesnis, nei saugių investicijų reitingas. Tai reiškia, kad užsienio, o tuo tarpu ir Europos Sąjungos investuotojams Rusija atrodo vis dar pavojinga, kol kas geriausiai tinkanti spekuliacinėms investicijoms. Tačiau pastaruosius penketą metų ES investicijos į Rusiją pastoviai auga (3 pav.) Tai automatiškai didina euro vaidmenį, nes didžiausią dalį atsiskaitymų sudaro atsiskaitymai eurais. Be to Europos sąjungos investicijos į Rusiją ne tik sukuria daug darbo vietų Rusijos piliečiams, bet ir pritraukia ES piliečius dirbti Rusijoje. Štai ką sako belgas Kristian Schulce – Borquet, jau ketverius metus dirbantis IT bendrovėje Maskvoje: „Mūsų, t.y. vakarų europiečių, skaičius pastaraisiais metais čia ėmė augti tokiu tempu, kad greitai Baltcshugo restorane nebeišgirsi rusų kalbos, o uždirbtus eurus, bus visai nebūtina keisti i rublius, kad atsiskaitytum“. Taigi Rusija tampa vis patrauklesnė Europos Sąjungos kapitalui, ir laikui bėgant, jei Rusija toliau vykdys, jau teigiamų rezultatų atnešusias struktūrines reformas, priims palankius įstatymus (pavyzdžiui nuosavybės teisių apsaugos), kels savo patikimumo ir investicijų saugumo lygį, išlaikys pastovų ir nuspėjamą politikos kursą, patirs tikrą investicijų antplūdį [11]. Tiesa, reikia paminėti, kad dabartinė Rusijos verslo vystymo ir investicijų pritraukimo politika nėra be dėmių. Pastaruoju metu labai daug atgarsio tarptautinėje bendruomenėje sulaukianti „YUKOS“ (didžiausia Rusijos naftos kompanija) byla ir buvusio jos vadovo Michailo Chodorkovskio sulaikymas bei nepaleidimas iki šiol meta itin neigiamą šešėlį Rusijos, kaip investicijų gavėjos įvaizdžiui. Tikimasi, kas byla bus nagrinėjama skaidriai ir šis procesas neatbaidys potencialių investuotojų. 3 pav. ES ir Rusijos tiesioginės užsienio investicijos
Daugelis kompanijų („S&P“, „Moody‘s“) suteikdamos reitingus esamam laikotarpiui atsižvelgia ir į ateities prognozes, tai dar labiau sustiprina lūkesčius (jei jau Rusija gavo BB+ reitingą), kad investicinis Rusijos reitingas toliau kils, ir šalis pritrauks ES investicijų ir euro, kaip atsiskaitymų valiutos reikšmė, dar labiau sustiprės[8].
1.4 Bendra Europos Ekonominė Erdvė
2001 gegužę, Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime, šalia tęsiamų derybų dėl Rusijos Federacijos priėmimo į Pasaulio prekybos organizaciją, buvo pasirašyta sutartis dėl Bendros ekonominės erdvės įkūrimo. Šios iniciatyvos, kuri apima pagrinde ekonomikos ir prekybos klausimus, ilgojo laikotarpio tikslas yra eliminuoti prekybos barjerus tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Tai planuojama pasiekti per mokesčių ir muitų mažinimą, abiejų šalių importo ir eksporto taisyklių ir normų nuoseklų ir gerai suplanuotą derinimą. Sutartis dėl bendros Europos ekonominės erdvės nenumato bendrų institucijų, kurios turi galią leisti ribojančias taisykles, įkūrimo. Derybų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo protokolo pakeitimo pradžia, deja kol kas lieka atviras klausimas. Ši iniciatyva be jokios abejonės padės Rusijos Federacijai integruotis į jau padidėjusią Europos Sąjungą. Iš tikrųjų, prisiderinus prie Europos Sąjungos leidžiamų įstatymų, Rusijos šansai pritraukti vietinį ir Europos Sąjungos kapitalą labai pagerėja, taip pat palaipsniui sumažėja teisinė ir ekonominė praraja tarp Rusijos Federacijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių. Tolesni ir smulkiai apibrėžti šios iniciatyvos žingsniai ir ateities perspektyvos buvo nubrėžti jau 2003 lapkritį Europos Sąjungos – Rusijos viršūnių susitikime Romoje [5].
2003 metų kovą, buvo išleistos „Visuotinės bendradarbiavimo nuostatos padidėjusioje Europoje“. Jų veikimo pradžia – šių metų gegužės pirmoji. Šių nuostatų esmė – tolimesnis politikos kursas padidėjusioje Europoje ir ateities santykių nustatymas su Pietiniais ir Rytiniais Europos Sąjungos kaimynais (tarp jų ir Rusija). Nuostatose aiškiai apibrėžiamos naujai priimtų narių ekonominio augimo perspektyvos ir jų bendradarbiavimo svarba su Rusijos Federacija. Labai dideli pokyčiai planuojami, kai Rusija, pagaliau po daugiau kaip vienuolika metų trukusių derybų, bus priimta į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO). Visi aukščiau minėti procesai, be jokios abejonės rodo vis didėjantį Rusijos ir Europos Sąjungos suartėjimą ir norą bendradarbiauti bei siekti abipusio ekonominio klestėjimo [5].1.5 Europos sąjungos ir Rusijos PBS pakeitimas
Trys dienos iki didžiausios Europos Sąjungos istorijoje plėtros – balandžio 27 dieną – buvo pasirašytas naujas Europos Sąjungos – Rusijos protokolas, papildantis jau esančią Partnerystės ir Bendradarbiavimo Sutartį. Airijos užsienio reikalų ministras Brianas Kovenas, ES tarptautinių santykių įgaliotinis Chrisas Pattenas ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pasirašė naująjį Europos Sąjungos ir Rusijos PBS papildantį protokolą, kuris pratęsia ir papildo Rusijos – ES prekybos nuostatas ir taisykles jau padidėjusioje Europoje. Chriso Patteno žodžiais šis protokolas dar labiau supaprastins prekybinius santykius ir sukurs dar palankesnes sąlygas naujai priimtų valstybių ir Rusijos potencialiam ekonomikos augimui. Darbą palengvins ir tai, kad buvo susitarta dėl bendros keitimosi informacija ir prekybinių ginčų sprendimo tvarkos [4].
2. EURO, KAIP TARPTAUTINĖS VALIUTOS VAIDMUO TARPŠALIUOSE ATSISKAITYMUOSE
2.1 Tarptautinis euro vaidmuo
Euro įvedimas 1999 m. sausio 1 d. turėjo didelės reikšmės ne tik euro zonos, bet ir visoms pasaulio valstybėms. Pakeitęs daugumos Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinius pinigus, euras tapo antra svarbiausia tarptautine valiuta pasaulyje. Jo – kaip tarptautinės valiutos – naudojimas labai priklauso nuo kitų ne euro zonos valstybių požiūrio. Ne euro zonoje euras gali būti naudojamas valstybiniais (oficialiais) ir privačiais (neoficialiais) tikslais. Oficialiais tikslais euras naudojamas kaip bazinė, oficialiųjų tarptautinių atsargų ir intervencinė valiuta, o neoficialiais – investicijoms ir finansinėms operacijoms (tarptautinių skolos vertybinių popierių ir akcijų rinkose, bankų sektoriuje), mokėjimams ir tarptautiniams atsiskaitymams bei prekių ir paslaugų kainų nustatymui tarptautiniu mastu [2].
2.2 Rusija ir bendroji Europos valiuta
Euras į tarptautinę rinką įvestas ir egzistuoja jau nuo 1999 m. lapkričio 1 dienos, todėl daugelis šalių, tarp jų ir Rusija, (beje, nesyk pareiškusi, kad tikrai į ES neketinanti stoti), daugiau ar mažiau su juo jau pažįstamos. Rusijos rublis kol kas yra susietas su JAV doleriu. Iš pat pradžių į naująją bendrą Europos valiutą buvo žvelgiama kiek nepalankiai ir atsargiai, su rusams būdingu išankstiniu nepasitikėjimu, tačiau situacija labai sparčiai keičiasi. Šiuo metu 25-35 proc. oficialaus valiutinio rezervo sudaro euras, visa kita – doleris. Tačiau akivaizdu, jog ekonominėse Rusijos bankų sąskaitose euro lygis augs [8]. Jau dabar 40 proc. Rusijos užsienio prekybos vyksta su ES senbuvėmis ir naujosiomis šalimis, priimtomis 2004 05 01, kurios taip pat artimiausiu metu įžengs į euro zoną [8]. Tai, be abejo, paveiks ir Rusijos užsienio politiką. Tuo tarpu Rusijos kaip ir kitų šalių keliautojai džiaugiasi, kad nebereikia stovėti pinigų keitimo punktuose pervažiuojant iš vienos valstybės į kitą, kainos darosi lengviau palyginamos ir skaidresnės. Yra ir politinių teigiamybių: euras sustiprino kontinentinio bendrumo jausmą, vyksta politinė bei psichologinė integracija.2.3 Rusijos ekonominis augimas ir karas IrakePasaulio ekonomikos ekspertai kol kas dar laukia JAV ekonominio atgimimo, kurį turėjo sukelti karo Irake pabaiga. Iš visų G-8 grupės valstybių šiandien tik Rusija drįsta girtis stabiliu ekonominiu augimu. Tuo tarpu daugelis finansininkų bei ekonomistų linkę manyti, jog karo Irake pasekmės bus skaudžiausios būtent jai. JAV bei ES šalys gali tikėtis palankesnių permainų. Irako naftos pramonei grįžus prie ankstesnių naftos gavybos bei perdirbimo rodiklių, pasaulinės naftos kainos gerokai sumažės. Tai bus naudinga visoms pramoninėms, ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms, kurios sutaupys lėšų gamybinėms išlaidoms, nemažindamos savo gaminamos produkcijos kainų. Tuo tarpu valstybės, kurių didžiąją biudžeto įplaukų sumą sudaro iš naftos eksporto gaunamos pajamos, tarp jų ir Rusija, gali patirti milžiniškų nuostolių [6].
2.4 Euro vaidmuo pasaulio užsienio valiutų atsargų rezervuose„Business Week” teigimu, po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijos centrinis bankas beveik 90 procentų savo užsienio valiutos atsargų, kurios šiuo metu siekia apie 48 milijardus dolerių, laikė JAV iždo vekseliais ir grynaisiais doleriais. Nors ši „monetarinė meilės istorija“ dar nesibaigė, šilti jausmai doleriui gerokai atvėso. Iki praėjusių metų pabaigos dolerio dalis Rusijos centrinio banko atsargose sumenko iki žemiau kaip 75 procentų. Naująja Rusijos bankininkų „meile“ tapo euras, kurio atsargos per metus pašoko nuo 10 iki 20 procentų [8]. Centrinio banko valdybos vicepirmininko Olego Vjugino teigimu, euro atsargos didintos siekiant paįvairinti rizikos šaltinius ir padidinti pelningumą. Be to, euro atsargų didėjimas atspindi tai, kad euro zonos šalys yra svarbiausios Rusijos prekybos partnerės.Panašūs pokyčiai vyksta ir kitose pasaulio šalyse. Pasak valiutų prekeivių, euro atsargas didina tokios skirtingos institucijos, kaip Kanados, Kinijos ir Taivanio centriniai bankai. Daugiau eurų kaupia net ir tų valstybių centriniai bankai, kurių valiutos susietos su JAV doleriu. Valiutų prekeiviai nurodo, jog didesnę reikšmę eurui teikia ir Kinijos centrinis bankas, nustatęs fiksuotą juanio ir dolerio santykį. Kinai, kurių atsargos sudaro apie 286 milijardus dolerių, kaupia daugiau eurų didindami valiutų atsargas. Mažiau į dolerį orientuojasi ir kitos Azijos šalys, kurios vis daugiau prekiauja su Europos valstybėmis. Svarbiausia išimtis lieka 460 milijardų dolerių atsargų turinti Japonija, kuri mieliau renkasi JAV dolerius dėl labai svarbių prekybos ryšių su Jungtinėmis Valstijomis [12].Ekspertų manymu, iki šių metų pabaigos eurai gali sudaryti apie 20 procentų visų pasaulio užsienio valiutų atsargų, arba 2,4 trilijono JAV dolerių. Tuo tarpu vos prieš metus eurais laikomos atsargos tesudarė 10 procentų šio dydžio. Bent jau šiuo metu vieningajai Europos valiutai pavyko paneigti nuogąstavimus, jog ji niekad stiprumu neprilygs buvusiai Vokietijos markei, kuri savo geriausiais laikais buvo antra svarbiausia atsargų valiuta. Per pirmus trejus savo gyvavimo metus euro atsargos nepasiekė 13 procentų visų pasaulio atsargų, kuriomis kartu galėjo pasigirti Vokietijos markė ir kitos buvusios euro zonos šalių valiutos. Tačiau šiuo metu eurais laikomos pasaulinės atsargos sudaro net 15 procentų [12]. Dabar euras brangsta, todėl jo atsargų praėjusiais metais nedidinę centriniai bankai prarado pajamas, kurias galėjo gauti dėl beveik 20 procentų JAV dolerio atžvilgiu pašokusio vieningosios Europos valiutos kurso (4 pav.) Dabartinė padėtis visiškai kitokia nei „Pelenės istorija“ vadinamos pirmosios euro dienos. 1999 metais atsiradusi vieningoji Europos valiuta iš pradžių kainavo 1,17 dolerio, tačiau vėliau jos kursas nuolat krito ir 2000 spalį pasiekė žemiausią 0,83 dolerio lygį. Euro reikalai ėmė taisytis 2001 metų pabaigoje susilpnėjus doleriui. 2002 metų vasario 5 dieną vieningoji valiuta pabrango iki aukščiausio lygio per trejus metus – 1,09 dolerio [14].
4 pav. Euro ir JAV dolerio kursas 2002 05 – 2004 05
Verta paminėti, jog centriniai bankai, kaip ir kitos finansų institucijos, siekia iš savo portfelių gauti kuo daugiau pelno. Tuo tarpu šiuo metu trumpo apmokėjimo termino euro obligacijos ir grynieji eurai yra kur kas pelningesni už atitinkamus dolerio instrumentus.Persiorientavimas prie euro turės didelės reikšmės valiutų rinkoms bei Europos ir JAV ekonomikoms. Valiutų ekspertai teigia, jog per kitus 2-4 metus dolerio kursas euro atžvilgiu dar labiau kris dėl didėjančio Jungtinių Valstijų einamosios sąskaitos deficito, kuris šiuo metu siekia apie 5 procentus. Nors doleris ir gali trumpam atsigauti atslūgus įtampai dėl Irako, manoma, jog vėliau žalioji valiuta ir toliau smuks [14]. Iš dalies šį nuosmukį lems ir pakitusi centrinių bankų politika. Sunkiai karjerą pradėjęs euras vis labiau vertinamas kaip atsargas laikyti tinkama valiuta.
2.5 Rusijos ir ES atsiskaitymai už naftą – doleris ar euras?
Šiuo metu pasaulinėje naftos ir energetikos rinkoje visi atsiskaitymai vyksta JAV doleriais. Doleriu pagrįstos pasaulinės naftos kainos duoda visišką laisvę JAV spausdinti dolerius nepajuntant jokios infliacijos grėsmės bei jos pasekmių. Žinant tai, jog energetiniai ištekliai yra patys svarbiausi ir daro didžiausią įtaka ekonomikai, galima teigti, jog šiuo metu JAV ekonomika yra labiausiai apsaugota nuo išorinių šokų ir sukrėtimų. Šiuo metu beveik du trečdalius pasaulio valiutų rezervų sudaro JAV doleriai. Taip bus tol, kol naftos importuotojai mokės doleriais, o eksportuotojai savo rezervus laikys valiuta kuria jiems sumokėjo. Tačiau ši padėtis netrukus gali stipriai pasikeisti, kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2003 10 09 vykusiame susitikime su Vokietijos kancleriu Gerhardu Schroederiu išreiškė mintį, jog Rusija netrukus gali pereiti prie atsiskaitymų už naftą eurais. Toks Rusijos prezidento pareiškimas sukėlė daug diskusijų pasaulyje apie dolerio ateitį, jo dominuojančią padėtį pasaulinėse rinkose. Toks Rusijos Federacijos žingsnis galėtų sukelti pasaulinio mąsto jėgos persiskirstymus, kurie veikiausiai padarytų neigiamą įtaką JAV, kuri pagrindiniu savo ekonominiu tikslu laiko dolerio dominavimą tarptautiniuose atsiskaitymuose už energetinius išteklius, ir iškeltų aukštyn euro zoną. Tai būtų tikras sukrėtimas naftos, energetikos ir valiutų rinkose, nes Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja ir turi pakankamai didelę įtaką [7].
Europos Sąjunga jau ilgokai ragina ir agituoja pasaulio valstybes vykdyti daugiau tarptautinių mokėjimų eurais, taip pat laikyti savo užsienio valiutų atsargas eurais. Taigi Rusijos perėjimas prie atsiskaitymų eurais už naftą, galėtų būti kaip parama eurui ir dar glaudesnio bendradarbiavimo su ES pradžia. Galima įžvelgti ir Rusijos ketinimų prislopinti JAV dolerio, o tuo pačiu ir JAV, dominavimą pasaulinėje ekonomikoje ir pinigų pasiūloje. Jeigu Rusija pereitų prie euro, tai galėtų sukelti grandininę reakciją kitų naftą eksportuojančių valstybių, šiuo metu svarstančių perėjimo prie mokėjimų eurais galimybę. Tai savo ruožtu padidintų euro ir sumažintų dolerio dalį pasauliniame užsienio valiutų rezerve. Tokiu būdu JAV būtų suduotas skaudus smūgis. Tokią galimą įvykių eigą geriausiai iliustruoja JAV Užsienio reikalų tarybos nario Youssefo Ibrahimo pasakyta kalba spaudos konferencijoje po Rusijos ir Vokietijos lyderių susitikimo: „Jeigu Rusija pereis prie mokėjimų eurais ir tai paskatins kitus naftos tiekėjus padaryti tą patį, Jungtines Amerikos Valstijas gali ištikti katastrofa. Jau yra keletas valstybių, įskaitant ir OPEC nares, kurios teiktų pirmenybę eurui. Iranas, penktoji pagal dydį naftos eksportuotoja, taip pat atvirai svarsto perėjimą prie atsiskaitymų eurais. O po karo Irake jau ir tradicinės JAV sąjungininkės Saudo Arabijos vyriausybė pradėjo diskutuoti apie mokėjimus eurais. Tiesa, jų vyriausybė dar nepriėjo jokios bendros nuomonės. Irakas, valdant Sadamui Huseinui, prekiavo nafta už eurus, o tai buvo viena iš karo priežasčių. Po truputį vis daugiau ir daugiau politinės bei ekonominės jėgos traukiasi iš JAV į ES.“ [7]2.6 Dolerio pakeitimo euru teorinės galimybės
Rusijos Federacijos ketinimas pereiti prie atsiskaitymų už naftą eurais kelia daug abejonių dėl pačio fakto realumo. Yra daug požymių jog taip tikrai gali nutikti, tačiau netrūksta ir argumentų kodėl Rusijai tai būtų nenaudinga, o gal net ir žalinga.Visų pirma galima teigti jog toks Rusijos pasirinkimas būtų gana logiškas ir pateisinamas. Europos Sąjunga yra pagrindinė Rusijos naftos ir dujų eksporto vartotoja, todėl abiem pusėm būtų patogiau atsiskaitinėti eurais. Toks perėjimas Rusijos verslininkams būtų naudingas: kol euras bus stipresnis už dolerį, tol Rusijos verslui naftos ir dujų eksportas į ES bus pelningesnis. ES yra pagrindinė Rusijos naftos ir dujų eksporto vartotoja, ir nuperka daugiau nei pusę viso eksporto. Tačiau Rusijos, kaip valstybės, nauda nėra tokia akivaizdi. Tai labai priklausytų nuo to, kokia valiuta Rusijos Federacijos Centrinis bankas nuspręstų laikyti atsargas, ir kaip elgtųsi euro ir dolerio kursas. Jeigu Rusija pasirinktų eurus, kaip pagrindinę valiutą atsargoms, tai doleriui ir toliau krintant jos turtas ir BVP augtų. Tačiau čia egzistuoja labai stiprus rizikos faktorius, nes pasaulyje vis dar ne labai patikliai žiūrima į eurą. Šiame Rusijos ketinime galima būtų įžvelgti ir politinį motyvą. Pasirinkdama eurą Rusija gali daryti spaudimą JAV dėl Irako naftos išteklių perskirstymo. Šiuo metu Irako naftos telkiniai paskirstyti JAV ir Didžiosios Britanijos kompanijoms. Taigi Rusija, gindama savo naftos kompanijų interesus, gali norėti naudoti eurą tik kaip politinio spaudimo įrankį. Kai kurie analitikai teigia, jog toks Rusijos ketinimas gali būti tik politinis bandymas sustiprinti savo pozicijas pasaulyje [6].Rusijai pasirinkus eurą, kaip pagrindinę valiutą mokėjimams už naftą, tikėtina, jog JAV doleris euro atžvilgiu dar labiau susilpnėtų. Tai be jokios abejonės sumažintų Europos Sąjungos valstybių eksporto konkurencingumą trečiosiose šalyse. Tačiau žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, galima tikėtis, jog šis Rusijos žingsnis susilpnintų JAV ekonomiką ir į pasaulio lyderės gretas iškeltų ES. Tokiu atveju, Europos Sąjungai atsirastų galimybė perimti iš JAV pasaulinės pinigų pasiūlos koordinuotojos vaidmenį. Tačiau šis scenarijus neįvertina didelio mąsto perėjimo prie mokėjimų už naftą eurais sunkumų. Šiuo metu visa pasaulinio mąsto naftos prekyba, įskaitant kompleksinę prekybą ir apsisaugojimo mechanizmus, vyksta atsiskaitant JAV doleriu. Dėl to, perorganizuoti viską prie euro butų nepaprastai rizikingas, ilgai trunkantis ir brangus procesas [6].
Be to, OPEC valstybių naftos kainos yra apskaičiuojamos pagal kitos rūšies žalios naftos kainas, kurios taip pat yra doleriais. Tad kol šios kainos bus matuojamos doleriais, tol ir OPEC bus priversta parduoti savo naftą už dolerius. Ir galiausiai yra kitų valstybių, kurioms naftos kainos doleriais yra palankios. Naftos perkainavimas į eurus nebūtų palankus valstybėms kurių ženklūs prekybos srautai vyksta doleriais, arba toms kurios turi daug aktyvų JAV doleriais. Taigi peršasi išvada, kad dolerio visiškas išstūmimas iš naftos rinkos užtruktų labai ilgai ir prognozuoti jo santykį su euru yra labai sunku [6].2.7 Euras pakeis dolerį per artimiausius trejus metus
Nors Rusija ir anksčiau yra užsiminusi apie galimybę pakeisti JAV dolerį į eurus mokėjimuose už naftą, tačiau tai būdavo tik politiniai manevrai. Paskutinysis Rusijos prezidento V. Putino pareiškimas buvo pakankamai rimtas ir privertė pasaulį susimąstyti kada tai gali nutikti ir kokiomis sąlygomis tai įvyktų. Atsiskaitomosios valiutos pakeitimas nėra toks paprastas žingsnis kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia įvertinti ir apsvarstyti daug veiksnių, taip pat sulaukti tinkamo momento. Kontraktai eurais vietoj dolerio gali būti įmanomi tik tada, kai euro ir dolerio kursas stabilizuosis ir sumažės kurso svyravimo amplitudė. Ši sąlyga yra būtina tam, kad iki minimumo būtų sumažinta kursų svyravimo rizika ir jo neigiamas poveikis užsienio prekybos balansui. Praeitais metais, Rusijos BVP neaugo taip sparčiai kaip buvo planuota, taip pat teigiamas užsienio prekybos balansas sumažėjo. Tam didelės įtakos turėjo silpnas doleris euro atžvilgiu. Vienas svarbiausių požymių, kad Rusija greitu metu planuoja pakeisti atsiskaitomąją valiutą yra užsienio valiutų atsargų struktūros pokyčiai Rusijos centriniame banke. Pastaruoju metu Rusija padidino euro dalį savo rezervinėse atsargose iki 25-35 proc. Tai yra pakankamai logiškas žingsnis, nes Rusija gauna dolerius už savo naftos ir dujų eksportą, tuo pačiu importuodama daug prekių už eurus. Norėdama užtikrinti savo ūkio mokumą Rusija privalo turėti pakankamai eurų atsiskaitymams su Europos Sąjunga. Dar vienas argumentas kodėl Rusija galėtų pereiti nuo dolerio prie euro yra tai, jog būtų galima vartoti vieną valiutą užsienio prekybos su ES apskaitoje. Tai sumažintų neigiamo užsienio prekybos su ES balanso tikimybę [3]. Rusija taip pat yra sau iškėlusi užduotį iki 2010 metų padvigubinti savo BVP. Šiuo metu silpnas doleris neleidžia jos BVP augti taip sparčiai kaip norėtųsi. Perėjimas prie atsiskaitymų eurais padidintų Rusijos BVP ir galbūt leistų įgyvendinti šį tikslą. Tai dar vienas požymis ir priežastis, kodėl Rusija netrukus gali atsisakyti dolerio [1].Viską apibendrinus ir susumavus, galima teigti, jog Rusija geriausiu atveju pereis prie mokėjimų eurais tik po poros trejeto metų. Tai neįvyks greičiau, nes Rusijai dar reikia sukaupti daugiau eurų atsargų, lukterėti kol stabilizuosis euro ir dolerio kursas.
2.8 Artimiausiu metu euras nepakeis dolerio
Rusija, norėdama atsisakyti dolerio atsiskaitymuose už naftą, gali susidurti su rimtomis kliūtimis vykdydama šį savo planą. Ekonominė nauda iš šio mokėjimų valiutos pakeitimo labai priklauso nuo užsienio valstybių pozicijos šiuo klausimu. Ypatingą reikšmę čia turi OPEC valstybės bei JAV. Didžioji OPEC valstybių dalis niekada nėra išreiškusios noro pereiti prie mokėjimų eurais vietoj dolerio. Tokio perėjimo galimybė niekada nebuvo labai rimtai svarstyta. Tokią OPEC valstybių poziciją gali lemti tiesiog istorinės aplinkybės ir baimė ką nors keisti, nes nafta pasauliniame lygyje visuomet buvo prekiaujama doleriais. Taip pat esama situacija, dėl naftos kainos skaičiavimo metodikos, labai susikomplikuotų perėjus prie mokėjimų eurais. Tai verčia susimąstyti ar tikrai Rusija gali ryžtis tokiam svarbiam sprendimui, nesulaukdama tvirto pritarimo iš likusių naftos eksportuotojų [7].
Pasak Vokietijos užsienio reikalų tarybos eksperto Rusijos klausimais Aleksanderio Rahro, „Rusijos prezidentas V. Putinas labai nori pakeisti OPEC struktūrą, o to jis negali padaryti be JAV pagalbos.“ [6]. Siekdamas šio savo tikslo V. Putinas negali atsisakyti dolerio, nes tai be abejonės susilpnintų Rusijos ir JAV tarpusavio santykius. Taip pat iškiltų grėsmė, jog valstybės remiančios JAV ir dolerį galėtų pradėti neoficialų Rusijos naftos boikotą. O tai atneštų didelių ilgalaikių nuostolių visai valstybei ir jos ūkiui. Dar viena priežastis kodėl Rusija greitu metu neturėtų pamiršti dolerio yra Irako nafta. Nors Rusija teoriškai ir gali naudoti galimą perėjimą prie euro kaip politinio spaudimo įrankį, tačiau ji neturėtų ryžtis šitam žingsniui. Norėdama gauti Irako naftos, Rusija privalo palaikyti šiltus ir glaudžius santykius su JAV. Ji negali sau leisti sugadinti santykių su JAV, netgi ir norėdama sustiprinti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga. Nors tai daugiau politinė priežastis nei ekonominė, tačiau tai vienas iš svariausių argumentų, kodėl Rusija greitu metu neatsisakys dolerio atsiskaitymuose už naftą ir dujas. Viena iš rimčiausių ir svariausių ekonominių priežasčių yra tai, jog JAV ekonomika dar toli gražu nėra beviltiškai smukusi. Anot investicinės kompanijos „Troika Dialog“ analitiko Valerijaus Nesterovo „doleris euro atžvilgiu stipriai nukrito, tačiau JAV ekonomika turi atsigavimo požymių ir ji nėra tokia silpna kaip daugeliui atrodo. JAV vis dar išlieka didžiausia pasaulyje prekių ir paslaugų importuotoja.“ [11]. Jeigu JAV ekonomika atsigaus ir doleris vėl sustiprės, tai Rusijai iš perėjimo prie euro nebūtų jokios realios naudos. BVP augimas vėl sulėtėtų, pelnas iš pardavimų kristų, užsienio prekybos balansas pasislinktų į neigiamą pusę. Tokia įvykių eiga gali įnešti nestabilumo ir sumaišties į eilinių Rusijos piliečių gyvenimą. Rusijai perėjus prie mokėjimų eurais, tikėtina, kad didžioji dalis gyventojų savo santaupas taip pat pakeistų į eurus. Tačiau doleriui pradėjus stiprėti, kas yra labai tikėtina, nes JAV ekonomikos tendencijos yra geresnės nei ES, gyventojų turtas sumažėtų. Smuktų Rusijos perkamoji galia. Tai savo ruožtu stabdytų ekonomikos ir BVP augimą. Negana to įneštų nepasitikėjimą valstybe, euru, kaip valiuta, o tai būtų žalinga ne tik Rusijos Federacijai, bet ir Europos Sąjungai.2.9 Prognozės dėl euro ir dolerio santykio
Pastarojo meto Rusijos svarstymai prekiauti nafta atsiskaitant eurais susilaukė nemažo dėmesio iš ES politikų. Rinka su nekantrumu laukia Rusijos sprendimo ir kaip jis įtakos ilgalaikę euro ir dolerio kurso tendenciją. Pranešimas apie naftos perkainavimą į eurus nesukėlė staigaus euro šuolio, tačiau yra logiškų paaiškinimų, kodėl euro ir dolerio kursas nebuvo ir neturėtų būti taip stipriai paveiktas kaip daugelis tikisi. Tradicinė nuomonė: Rusijos naftos perkainavimas į eurus yra įžanga į staigų euro kurso šuolį.JAV yra vienintelė valstybė pasaulyje kuri nepatiria jokios rizikos dėl valiutų kurso svyravimo prekiaudama pasaulinėje naftos rinkoje, nes visa prekyba vyksta doleriais. Tai taip pat vienintelė valstybė kuri gali spausdintis pinigus tam, kad įsigytų naftos. Dėl to JAV turi neginčijamą pranašumą kaip pasaulio rezervinės valiutos savininkė, nes kitos valstybės yra priverstos laikyti milžiniškas dolerių atsargas, jeigu jos nori dalyvauti naftos rinkoje ir būti mokios. Taip pat šie rezervai padeda finansuoti JAV einamosios sąskaitos deficitą, nors taip ir didinami Valstybės iždo įsipareigojimai.Jeigu Rusija nustatytų savo naftos kainą eurais, tai atsirastų pakankamai didelė rizika doleriui, nes kiti naftos eksportuotojai taip pat galėtų pereiti prie euro. Jeigu už naftą būtų atsiskaitoma ne vien tik doleriais, tai valstybėms nebereikėtų tokio didelio kiekio dolerių atsargų ir jos galėtu perbalansuoti savo užsienio atsargų rezervus. Tokių pokyčių pasekmė gali būti staigus dolerių pasiūlos padidėjimas pasaulinėje rinkoje, o tuo pačiu ir jo kainos smukimas.
Rusijos pasirinkimas neturės jokios esminės įtakos dolerio kursui.Esant dabartinėms Rusijos ir ES prekybos sąlygoms, gali pasirodyti, kad naftos perkainavimas į eurus panaikintų sandorių valiutos kursų riziką užsienio prekybos balansui. Tačiau iš esmės šis perkainavimas turėtų labai mažą arba išvis neturėtų jokios esminės įtakos abiem valiutom.Pavyzdžiu paimkime Rusiją, kurios pusė importo yra iš Europos. Jeigu Rusija į biudžetą gauna dolerius už naftos eksportą, tada, norint importuoti prekes iš Europos, jai reikia parduoti dolerius tarptautinėje rinkoje, kad gautų eurų. Esmė yra tame, jog Rusijai vienu metu reikės ir dolerių (kad galėtų prekiauti nafta su likusiu pasauliu) ir eurų (kad galėtų importuoti prekes iš Europos). Tokiu atveju teiškiltų laiko klausimas, t.y. kada Rusija nuspręs pirkti arba parduoti eurus, tačiau bendro ženklaus poveikio valiutų kursam nebūtų. Iš tikrųjų naftos pardavimas už dolerius, o importo pirkimas už eurus ir dabar euro ir dolerio kursui yra tas pats kaip naftos pardavimas už eurus.Pagrindinė valiuta naftos rinkoje neturėtų įtakos euro ir dolerio santykiui, tačiau lūkesčiai turėtų.Naftos perkainavimas yra svarbus tuo požiūriu, jog jis turėtų didelę įtaką pasaulinei nuomonei apie dolerio dominavimą. Jeigu pats perkainavimo procesas ir neturėtų įtakos dolerio vertei, tai pasaulio suvokimas apie dolerį kaip apie vienintelę rezervinę valiutą stipriai pasikeistų (šiuo metu doleris sudaro apie du trečdalius pasaulio valiutos atsargų). Šis pokyčių aspektas, labiau nei valiuta, kuria prekiaujama nafta, gali turėti labai realią įtaką dolerio vertei. Jei lūkesčiai pasikeis, tai doleris gali patirti didelį spaudimą, ypatingai iš naftą eksportuojančių šalių, jeigu jos nuspręs pakeisti užsienio valiutų atsargų santykį (Rusija taip pasielgė jau pernai). OPEC valstybės kasmet į savo biudžetus gauna apytikriai 300 mlrd. JAV dolerių iš prekybos nafta. Bet koks šių valstybių užsienio valiutų rezervų sudėties pakeitimas susijęs su doleriu galėtų ženkliai įtakoti euro ir dolerio santykį.Padėties apibendrinimas2003 10 09 dienos Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino ir Europos Sąjungos bandymai paremti euro iššūkį JAV doleriui, kaip stipriausiai pasaulio valiutai, gali būti paskatinti realaus noro perkainoti Rusijos naftą eurais, tačiau daugelio naftos rinkos specialistų, analitikų ir ekonomistų teigimu dar neatėjo laikas paremti euro ateities dominavimo. Naftos ir energetikos kompanijos turi pačios apsispręsti dėl valiutų kurso rizikos mažinimo. Taigi būtų gerai jei šis procesas būtų savanoriškas, paremtas ekonominiais skaičiavimais ir nepolitizuotas.IŠVADOSDviejų Europos milžinių – Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos prekybinių santykių ir euro, kaip tarptautinės valiutos, vaidmens tarpšaliuose atsiskaitymuose viename kursiniame darbe aprėpti praktiškai neįmanoma. Abi temos yra praktiškai neišsemiamos, nes informacija nuolat kinta, vienus duomenis, kurie atrodė teisingi kaip mat pakeičia kiti dar tikslesni, taip gaunamos naujos tendencijos iš jų jau galima sudaryti visai kitas ateities prognozes. Be to tarpšaliai santykiai, nors ir apraizgyti ir standartizuoti daugybės formų, sutarčių ir protokolų yra nenuspėjamas dalykas, nes čia labai didelę įtaką daro žmogiškasis faktorius. Kaip pavyzdį galėtume pateikti skyrelį: „Rusijos ir ES atsiskaitymai už naftą: doleris ar euras?“, kurį teko perrašyti net keletą kartų, dėl skirtingų pareigūnų vertinimų Europos Sąjungoje ir pačioje Rusijos Federacijoje. Euro, kaip tarptautinės valiutos vaidmuo, taip pat yra gana sunkiai apibrėžiamas. Skirtingų šalių skirtingi ekspertai pateikia be galo tarpusavyje besiskiriančias nuomones. Europos Centrinio Banko ekspertai euro vaidmenį linkę pernelyg sureikšminti, tuo tarpu Rusijos specialistai į naująją Europos valiutą tik pastaruoju metu ima žvelgti su didesniu pasitikėjimu. Vienintelė tendencija kurią sutartinai pripažįsta visi – euro reikšmė tarpšaliuose atsiskaitymuose tikrai auga.
SUMMARY Recent events of 2005 05 01 have brought enormous changes not only in Europe, but in its surroundings too. The two giants in Europe: the European Union and Russian Federation have become direct neighbors with common borders, trade channels, investment projects and etc. The role of the mutual relations is steadily increasing: new treaties and protocols are being signed and thus eliminating a lions share of red tape barriers for trade, development of common small and medium size enterprises and also large scale businesses. The new common European currency – euro starts playing the key role in Russia. The long time love with the US Dollar is perishing, as the euro conquers not only national currency reserves, but international transactions as well. The question lies not only about the Euro and the US dollar becoming equal competitors in Russia’s markets, but the potential euro takeover, as Russia’s president Vladimir Putin is strongly considering to start selling Russia’s gas and oil for euros instead of US Dollars. This would by no doubt affect most economies of the world.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Damauskas Žydrūnas. Rusijos nafta – galvosūkis visiems. Lietuvos Rytas. 2004m. vasario 20d.,Nr. 41., 9psl.2. Europos sąjungos ekonominiai rodikliai. Verslo Žinios. 2004 05 01, Specialusis numeris, 22 psl.3. Goskomstat www.gks.ru/scripts/free/1c.exe?XXXX09F.11.1/010100R 4. Laikraštis „Gazeta.ru“ www.gazeta.ru/economics 5. Olegas Sniegurovas. Rusijos ir Europos Sąjungos prekybinių santykių ateitis. Komersant. 2004 m. kovo 23d., Nr. 37, 17 psl.6. Petka Sutela. BOFIT Russia review. Bank of Finland. www.bof.fi/bofit/ruec7. Putin:Why not Price Oil in Euros? http://www.dailyfx.com/article_rr_20.html8. Rusijos Federacijos Finansų Ministerija http://www.minfin.ru/macroeng/goper_met.htm 9. Russia – EU trade. Perspectives. http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=6&MenuItemID=30&LangID=1&ItemID=1572 10. Rusijos federacijos Centrinis bankas www.cbr.ru11. Seija Lainela. Wanted – investment in Russia. Bank of Finland. www.bof.fi/bofit/ruec12. www.russiajournal.com/news/cnews-article.shtml?nd=4 13. www.troika.ru/index.jsp 14. finance.yahoo.com