Euras.ar verta įvesti eura Lietuvoje?

Turinys:

Įvadas
1. Euro gimimas
1.1.Svarbiausios datos einant euro įvedimo keliai
2.Euro įvedimas Lietuvoje
2.1.Nacionalinis euro įvedimo planas
3. Euro įvedimo tikslingumas Lietuvoje
3.1. Euro teikiama nauda
3.2. Euro minusai
Išvados
Literatūra

Įvadas

Pinigai yra vienas iš didžiausių žmonijos išradimų, tačiau tuo pačiu metu jie yra viena iš dižiausių bėdų, nes jų visada mums yra per mažai.

Pinigų amžius siekia 2500 metų. Jie savo atsiradimu susiję su miestais, o tai reiškia politiką. Senovėje pinigai buvo įspūdingai – dideli ir sunkūs, nukalti iš gero metalo, – kuo didesni ir sunkesni, tuo vertingesni. Vėliau pradėjus pinigų reikšti skaičiais, atsirado skaičių magija, žmmonės įtikėjo aritmetiką, nes patys popieriniai pinigai buvo vienodi, nesvarbu, 10 ar 1000 nominalų vertės. Pasak V.Norvilienės: “Pinigų atsiradimas Europoje tam tikru laiku turėjo reikšti išsilaisvinimą iš feodalinės atsiskaitymo tvarkos. „Pinigų objektyvumas ir racionalumas buvo sutikti palankiai. Šviečiamojo amžiaus filosofai tikėjo, jog pinigai sumažins religijos sukeltą prietaringumą ir nekontroliuojamą godumą. Ilgalaikio planavimo ir rūpestingų apskaičiavimų dėka bus patenkinti įvairūs poreikiai, be to, žmonių santykiuose atsiradęs profesionalumas padės išsiugdyti geriau save kontroliuojančiai ir organizuotai asmenybei“”. 1

Euras yra Europos Sąjungos bendroji valiuta. Eurų banknotai irr monetos į apyvartą išleisti 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių. Šiuo metu euras yra daugiau kaip 300 mln. Europos Sąjungos gyventojų pinigai. Pasaulinėse finansų rinkose tai antroji pagal populiarumą valiuta po JAV dolerio. Oficialus euro grafinis ženklas € sukurtas iš gr

raikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio „Europa“ raidę, perbrauktą dviem horizontaliais brūkšniais, simbolizuojančiais stabilumą euro zonoje.

Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo įvesti bendrąją valiutą eurą.

Šiame darbe aš nagrinėsiu euro atsiradimą Europoje, taip pat jo įvedimo Lietuvoje tikslingumą, privalumus ir trūkumus.

Pagrindinė literatūra – Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Financų ministerijos pateikta medžiaga.

1.Vitalija Norvilienė „ Pinigų dvasingumas“
1.Euro gimimas

2002 m. sausio 1 diena tapo labai svarbi europai, nes nūtent nuo šios dienos europos piliečiai pradėjo naudotis euru. Euras išstūmė visas valiutas, kurios iki to laiko buvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais. Šios valiutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi ir leido Europos Sąjungos piliečiams pasijusti savo europietišką prigimtį.

Bendros valiutos įdėja gimė jau 1970m. Vernerio pranešime buvo pasiūlytas šešių Europos ekonominės bendrijos (EEB) valstybių ekkonominis ir piniginis susijungimas. 1979m. įkuriama Europos pinigų sistema, kuria buvo siekiama sumažinti Europos Sąjungos valstybių narių valiutų keitimo kursų skirtumus. Tačiau Europos pinigų sistemą silpnino įvairios krizės, tokios kaip JAV dolerio nestabilumas. 1989m. Žakas Deloras pateikė ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo planą ir tvarkaraštį. Šis planas buvo įtrauktas į 1992m. vasario mėnesį pasirašytą Mastrichto sutartį, kurioje buvo nustatyti kriterijai, kuriuos turėjo tenkinti Europos pinigų sistemos narėmis norinčios tapti va lstybės narės.
Infliacija mažina ekonomikos konkurencingumą, taip pat silpnina žmonių pasitikėjimą ir

r perkamąją galią, todėl norint išvengti infliacijos reikėjo rasti kažkokių būdų bendros valiutos stabilumui garantuoti. Dėl šių priežasčių buvo Frankfurte įkurtas nepriklausomas Europos centrinis bankas, kurio pagrindinė funkcija buvo nustatyti euro vertę palaikančias palūkanų normas.

1.1. Svarbiausios datos einant euro įvedimo keliu

1992m. vasario mėnesį buvo pasirašyta Mastrichto sutartis. Pagal šia sutartį nacionalinės valiutos yra keičiamos bendra Europos valiuta, tačiau konkrečios valstybės turi tenkinti tam tikras ekonomines sąlygas. Viena svarbiausių sąlygų yra, kad valstybės biudžeto deficitas tik labai trumpą laiką gali viršyti 3% jos bendro vidaus produkto. Valstybės skolos negali viršyti 60% bendro vidaus produkto.

1994m. sausio mėnesį įkurtas Europos pinigų institutas.

1997m. birželio mėnesį buvo pasirašytas stabilumo ir augimo paktas, kuris skirtas stabiliems euro ir euro neįsivedusių valstybių valiutų keitimo kursams užtikrinti.

1998m. gegužės mėnesį vienuolika valstybių tenkina euro įsivedimo kriterijus. Sąjungos politiniai vadovai nusprendžia, kad vienuolika Europos Sąjungos valstybių tenkina narystės euro zonoje sąlygas.

1999m. sausio mėnesį euru pakeičiamos euro zonoje dalyvaujančių vienuolikos valstybių valiutos. Taigi euras tampa bendra valiuta Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Graikoja prisijungia tik 2001m.

2002m. sausio 1 dieną įvedami euro banknotai ir monetos. Nuo šios dienos pradedami naudoti įvairių euro nominalų banknotai ir monetos. Tai buvo pradžia laikotarpio, per kurį iš apyvartos buvo išimama nacionalinė va

aliuta. Nuo vasario 28 dienos euras tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone euro zonos valstybėse.

Euras yra antroji pagal svarbą valiuta pasaulyje. Jis vis dažniau naudojamas tarptautiniams mokėjimams, taip pat jis yra rezervinė valiuta. Finansinių rinkų integraciją euro zonoje paspartino biržos maklerių firmų vertybinių popierių biržų susijungimai.
2. Euro įvedimas Lietuvoje

„Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva įsipareigojo ateityje įvesti eurą – ES bendrąją valiutą. Euro naudojimas padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybos ryšius, ilgainiui susidarys palankesnes sąlygas plėtotis šalies ekonomikai.“ 2

Euro įvedimo datą nustato ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofino). Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo, kad euras būtų įvestas 2007m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra sudariusi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje kordinavimo komisiją, kurią sudaro: 1) Ministras Pirmininkas, jis yra šios
2. www.lbank.lt/lt/euras/index.htm
komisijos pirmininkas, 2) financų ministras, kuris yra komisijos pirmininko pavaduotojas; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kuris taip pat yra šios komisijos pirmininko pavaduotojas; 4) socialinės apsaugos darbo ministras; 5) Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius; 6) teisingumo ministras; 7) ūkio ministras; 8) žemės ūkio ministras. Šios komisijos pagrindinis uždavinys : “ Komisija turi koordinuoti veiksmus, vykdant priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, planus.“ 3
2.1. Nacionalinis euro įvedimo planas

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija priėmė euro įvedimo planą, pagal kurį: „Nacionalinio euro įvedimo plano tikslas – numatyti pagrindinius euro įvedimo (lito pa
akeitimo euru) Lietuvos Respublikoje elementus ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą.“ 4 Šis planas yra parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių patirtį įvedant eurą.

Europos Bendrijos steigimo sutartyje ir jos prieduose yra nustatyti euro įvedimo kriterijai. Šioje sutartyje aiškinama, kad : ” Sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bent kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma šiame straipsnyje apibrėžta išimtis (toliau – išimtis) prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 121 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą rengia pranešimus apie konvergenciją, kuriuose įvertinama, ar valstybės narės atitinka ekonominius ir teisinius euro įvedimo kriterijus. Sprendimus dėl išimties panaikinimo, euro įvedimo datos ir neatšaukiamai nustatyto euro ir nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso priima ES Taryba, vadovaudamasi Sutarties 121-123 straipsniuose nustatytomis procedūromis.” 5

Yra parengtas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas, kuriame įtvirtintos pagrindinės euro įvedimo Lietuvos Respublikoje
3.”Dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos sudarymo” 2005.05.30.,Nr.592
4. “Nacionalinio euro įvedimo planas” antra redakcija. 2006m. 3 psl.
5. “Nacionalinio euro įvedimo planas” antra redakcija. 2006m. 4psl.

nuostatos: litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas ir litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomą kainų nurodymas eurais ir litais ir kt. “Šis įstatymas galės būti išleistas tik tada, kai ES Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, patvirtins neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą bei padarys atitinkamus ES Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo pakeitimus.”6

Pagrindinės institucijos, kurios yra atsakingos už euro įvedimą Lietuvoje yra Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija. Šios komisijos pirmininko pavaduotojais paskirti Lietuvos Respublikos finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas.”7 Nacionalinis euro įvedimo planas yra pagrindinis praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo dokumentas, remiantis juo valstybės institucijos planuoja ir vykdo būtinus praktinio pasirengimo euro
įvedimui darbus.

“Įvairiems klausimams dėl euro įvedimo nagrinėti sudarytos septynios darbo grupės: Koordinuojanti darbo grupė, Grynųjų pinigų, Visuomenės informavimo, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, Verslo aplinkos, Teisinių klausimų ir Informacinių technologijų darbo grupė. Darbo grupėse dirba Vyriausybės institucijų, Lietuvos banko, vartotojų, darbdavių ir verslo asociacijų atstovai. Informacija apie darbo grupių veiklos planų vykdymą ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį teikiama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijai.”8

Nacionaliniame euro įvedimo plane yra sakoma, kad nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Tarifai, įkainiai, komisiniai mokesčiai ir kiti panašūs dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, euro įvedimo metu perskaičiuojami į eurus ir išreiškiami ne mažiau kaip 4 skaitmenų po kablelio tikslumu.
6. “Nacionalinio euro įvedimo planas” antra redakcija. 2006m, 5psl.
7. “Nacionalinio euro įvedimo planas” antra redakcija. 2006m, 6psl.
8. “Nacionalinio euro įvedimo planas” antra redakcija. 2006m, 6psl.

Ncionaliniame euro įvedimo plane yra apiebrėžta, kad :” Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 kalendorinių dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, kurio metu bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų ir prekybos įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninį pajėgumą, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį įvedant litą. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu didžioji dalis litų banknotų ir monetų bus pakeisti į eurus arba išleisti perkant prekes ar paslaugas.” 9

Taip pat yra sakoma, kad Komerciniai bankai grynuosius litus į eurus neatlygintinai keis 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, o Lietuvos bankas – neribotą laiką.

3. Euro įvedimo tikslingumas

Lietuvos visuomenė aktyviai diskutuoja dėl svarbių jai dalykų: kokie pinigai žmonėms yra naudingesni – litas ar euras, ar kils kainos po euro įvedimo, kas bus, jei euras nebus įvestas ir t.t. Todėl norint suprasti, kas geriau, reikia išanalizuoti visus argumentus už ir prieš eurą.

3.1. Euro teikiama nauda
Pasak Financų ministerijos: “ Įvedus eurą, Lietuvos piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją. Šalies financų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos financų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sanaudomis. Dėl šių ir kitų priežasčių euro įvedimas padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes salygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didinimą, kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES
9. “Nacionalinio euro įvedimo planas” antra redakcija. 2006m, 10 psl.
šalimis mažejimą.” 10

Taip pat euro teikiama nauda pasireikš:
• Piliečiams. Jie galės lengviau keliauti euro zonoje, nes nebus rūpesčių dėl euro keitimo kaskart kertant sieną, taip pat bus lengviau palyginti kainas, nes visoje euro zonoje bus atsiskaitoma ta pačiau valiuta. Keliauti bus lengviau ne tik euro zonoje, bet ir už jos ribų, kadangi euras yra tarptautinė valiuta, kuri pripažįstama daugelyje euro zonai priklausančių valstybių, ypatingai turistų lankomose vietose.
• Bendrajai rinkai. Išnyksta kurso keitimo svyravimai, o tai padeda euro zonoje sukurti stabilesnę prekybos aplinką, nes sumažėja rizika tiek importuotojams, tiek ir eksportuotojams. Sumapėjus neapibrėžtumui, įmonės gali veiksmingiau planuoti sprendimus dėl investavimo galimybių. Kuomet nebelieka keitimo kursų svyravimų, išnyksta ir įvairių operacijų sąnaudos, kurios susijusios su skirtingų valiutų keitimu ir valdymu. Nebelieka sąnaudų dėl: 1) užsienio valiutų keitimo operacijų, 2) draudimo nuo rizikos operacijų, 3)tarptautinių mokėjimų 4) sąskaitų keliomis valiutomis. Taip pat atsiranda privalumas, kad kainos tampa skaidresnės, nes vartotojai ir įmonės gali daug lengviau palyginti prekių ir paslaugų kainas, kuomet jos yra išreikštos ta pačia valiuta. Dar vienas privalumas, kad sustiprėja konkurencija, galimybė lengviau palyginti kainas skatina konkurenciją ir kainų mažejimą. Vartotojai, didmenininkai ir mažmenininkai gali pirkti iš pigiausio šaltinio. Įmonės nebegali nustatyti didžiausios kainos. Taip pat atsiranda daugiau galimybių vartotojams, nes turint bendrą valiutą vartotojams lengviau pirkti prekes ir paslaugas užsienyje, atsiranda patrauklesnių galimybių užsienio investuotojams.
• Bendrajai financų rinkai. “Bendros valiutos zona atveria milžiniškas galimybes tiek kapitalo investuotojams (taupantiems ir besiskolinantiems), tiek jo naudotojams (fiziniams ir juridiniams paskolų gavėjams bei nuosavo kapitalo naudotojams)”11. Euras padeda sukurti bendrąją rinką finansų operatoriams: bankams, draudikams, investicijų fondams, pensijų fondams ir t.t. Mažos ir susiskaldžiusios nacionalinio kapitalo rinkos tampa stambesne ir tuo pačiu
10. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Financų ministerija)
11. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Financų ministerija)
• daugiau galimybių suteikiančia financų rinka, o tai naudinga taupantiems ir besiskolinantiems, nes taupantiems atsiranda platesnės ir įvairesnės investamo ir taupymo galimybės. Investuotojai gali lengviau imtis rizikingos veiklos. Fiziniai ir juridiniai asmenys (paskolų gavėjai bei akcijų leidėjai) galės pasinaudoti palankesnėmis financavino galimybėmis, nes bus lengviau įmanoma uždirbti kapitalo rinkose.
• Makroekonominei sistemai, nes bus: a) kainų stabilumas, tai yra pagrindinis tikslas, kurio siekiama pagal nepriklausomai veikiančią Europos centrinių bankų sistemą. b) patikimi viešieji financai, “ Sutartyje numatyti keli reikalavimai, kad valstybės narės išvengtų per didelio valstybės biudžeto deficito arba vyriausybės skolos palyginti su BVP. Be to, pagal Stabilumo ir augimo nuostatas valstybių narių biudžeto likutis per vidutinės trukmės laikotarpį turi būti artimas labansui arba perteklinis.”12.c) mažos palūkanų normos, nes palūkanų norma palankiai veikia infliaciją, geresnė valstybės biudžeto skolos kontrolė ir padidėjusios euro vertybinių popierių rinkos. Išnykus keitimo kurso svyravimams, bus palankiai veikiama Europos vidaus prekyba ir toliau mažės palūkanos. d) skatinamas augimas, darbo vietų kūrimas ir investicijos. Kainų stabilumas, patikimi viešieji finansai ir mažos palūkanų normos sudaro geras sąlygas ekonomikos augimui, investicijoms ir darbo vietų kūrimui skatinti. e) apsauga nuo išorės sukrėtimų.”Euro zona dėl didelės savo ūkio apimties ir dėl to, kad didelė jos prekybos dalis vyksta zonos viduje (nuo 50 iki 75% atsižvelgiant į konkrečią šalį), yra daug geriau negu ankstesnės nacionalinių valiutų teritorijos pasirengusi įveikti išorinius ekonominius sukrėtimus ar euro ir JAV dolerio bei kitų pagrindinių valiutų santykio svyravimus. Be to, euras tampa pagrindine sandorių valiuta, – nemaža dalis Europos eksporto ir importo atsiskaitymų atliekama eurais.“13
• Europos vaidmeniui pasaulyje. Europos vaidmenį tarptauriniuose santykiuose stiprina benra valiuta. Euras įgyja vis daugiau reikšmės kaip tarptautinė investicijų ie rezervų valiuta. Jis taip pat yra pagrindinė skolinimosi valiuta,
12. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Financų ministerija)
13. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Financų ministerija)

• dažnėja ir atsiskaitymų eurais tarptautinėje prekyboje, o tai atspindi euro reikšmę pasaulinėje prekyboje. “ Turėdama bendrą valiutą, Europa tampa sipria prekybos partnere ir padeda lengviau skverbtis į vientisą bendrąją rinką užsienio įmonėms, kurioms yra palankios mažesnės verslo plėtojimo sąnaudos Europoje.”14
• Politinei integracijai, nes “Euras – vienos tapatybės, bendrų vertybių ir Europos integracijos, siekiant suvienyti Europos šalis ir turtas, simbolis. Jis skatina toliaus integruotis, nes aiškiai parodo, kad bendri valstybių narių veiksmai gali būti įvairiapusiškai naudingi visoms dalyvaujančioms šalims.”15

3.2. Euro minusai

Oponentai prieš euro įvedimą Lietuvoje pasisako, kad turint savo valiutą, reikalui esant, galima pakeisti jos kursą ir kartu pakeisti Lietuvos konkurencingumo lygį, taip pat, kad Lietuva neturi savarankiškos pinigų politikos dėl to, jog litas yra susietas su euru, tad tą politiką už mus vykdo Europos centrinis bankas, nustatydamas palūkanų lygį, kuris gali netikti Lietuvai. Anot Dr. Raimondo Kuodžio Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus: „Valiutos kurso kaitaliojimas taip pat turi labai didelių socialinių padarinių: yra žmonių, kurie skolinasi ar taupo užsienio valiuta. Taigi žmonės, kurie yra pasiėmę paskolas eurais, staiga nuvertėjus lito kursui, atsidurtų ant bankroto ribos, nes jų skola padidėja pagal devalvacijos lygį. Taupantieji eurais atitinkamai laimi ir t.t. „16 Taigi, galima daryti išvadą, kad dėl valiutos kurso kaitaliojimo gali atsirasti didelė sumaištis.
R. Kuodis taip pat mini, kad: „Naujosios ES šalys buvo natūralus eksperimentinis poligonas, leidęs pažiūrėti, ar naudingiau susieti savo valiutą su tvirta užsienio valiuta, ar leisti daugiau ar mažiau laisvai plaukioti. Pastaruosius dešimt metų Lietuva, Latvija, Estija turėjo fiksuotus valiutos kursus, o Slovėnija, Slovakija, Čekija, Lenkija ir Vengrija eksperimentavo su plaukiojančio valiutos kurso režimais. Šiuo laikotarpiu Baltijos šalyse ekonomikos augimas buvo didesnis, infliacija mažesnė, mažesni ir biudžeto deficitai (išskyrus Lietuvą, kurios fiskalinė politika buvo ne tokia tvarkinga). Be to, karti
14. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Financų ministerija)
15. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Financų ministerija)
16. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.

Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos patirtis parodė, kad savarankiškos pinigų politikos vykdymą labai suvaržo tarptautinės finansų rinkos, ypač kai pinigų ir fiskalinė politika prastai koordinuojama, o dėl politinių priežasčių dažnai taip ir būna. Kitaip tariant, kai politikai išlaidauja, o centrinis bankas bando neleisti padidėti infliacijai didindamas palūkanų lygį, tai paskatina spekuliacinių kapitalo srautų įplaukimą ir valiutos kurso šokinėjimą. Pastarasis tokiu atveju, užuot buvęs ekonomikos „amortizatorius”, tampa papildomu destabilizuojančiu veiksniu. „17
• Nedidelė verslo ciklų koreliacija. Lietuvos verslo ciklų koreliacija su euro zona iki šiol buvo gan silpna, gerokai skyrėsi vidutiniai augimo tempai, augimas vidutiniškai buvo daug nepastovesnis Lietuvoje negu, pavyzdžiui, Vokietijoje. Taip pat, veslo ciklų viršūnių ir dugnų nesutapimai yra pati didžiausia blogybė. Pasak R. Kuodžio: „ Kad mes augame gerokai greičiau negu ES senbuviai, yra pageidautinas dalykas – būtų daug blogiau, jei šiuo atžvilgiu būtume „panašūs”. Tai, jog greitai augančiose šalyse ir ekonomika nepastovesnė – beveik natūrali pasekmė. Bet jei nesutampa verslo ciklų viršūnės ir dugnai, – jau didesnė problema, žvelgiant iš bendros pinigų politikos perspektyvos.“ 18 Viena iš rimtesnių priežasčių verslo ciklams supanašėti yra ta, kad mes turime nedaug Europos Sąjungos investicijų į eksportuojantį sektorių Lietuvoje. Dėl šių investicijų neturėjimo, mes iš dalies galime kaltinti geografinę padėtį, nes, pavyzdžiui, mes esame gan toli nuo europos senbuvių, atskirti jūra, taip pat, esame apsupti neturtingų kaimynų. Tačiau yra abejojama, ar tokia vesrlo ciklų koreliacija išliks ateityje. Anot R. Kuodžio: „Ateityje mažės žemės ūkio dalis Lietuvos ekonomikoje, ne toks svarbus taps energetikos sektorius, daugiausia dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Taip pat, didėjant mūsų pajamoms, neišvengiamai didės paslaugų sektoriaus svarba.“19
• Gyvenimo su nedidelėmis palūkanomis pavojai. Įstodama į euro ziną Lietuva pateks į nedidelių palūkanų normų aplinką. Problema ta, kad Lietuvoje nedidelis kapitalo ir darbo santykis t.y. įrengimų skaičius vienam darbuotojui yra gerokai mažesnis negu kitose Europos Sąjungos narėse. Pasak R. Kuodžio: „Investicijos
17. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
18. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
19. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
• didėja tol, kol papildomo kapitalo vieneto grąža yra didesnė už to kapitalo kainą, kuri ir yra reali palūkanų norma ( t.y.nominali palūkanų norma, atėmus infliaciją). Jei investicijų grąža Lietuvoje bus didesnė nei ES senbuvėse, o palūkanos nustatomos iš esmės pagal jų poreikius, tai tų investicijų turėsime daugiau.“20 Dar vienas dalykas, kuris Lietuvoje sumažins realią palūkanų normą tas, kad Lietuvoje dėl pamatinių struktūrinių ekonomikos procesų galima tikėtis šiek tiek didesnės infliacijos negu pinigų sąjungos valstybėse senbuvėse. Pagal R. Kuodį: „galime tikėtis greito našumo didėjimo mūsų eksportuojančiame sektoriuje. Tai lems greitesnį darbo užmokesčio didėjimą šiame sektoriuje, bet kadangi našumas lėčiau auga, tarkime, paslaugų sektoriuje, o darbo užmokestis didėti turi daugiau ar mažiau vienodai (nes priešingu atveju darbuotojai masiškai bėgtų iš paslaugų sektoriaus į eksportuojantį sektorių), galime tikėtis šiek tiek didesnės infliacijos paslaugų sektoriuje.“21 Lietuvai geriausia būtų stengtis nustatyti savo palūkanų lygį aukštenį nei dabar yra ir taip turėti mažesnį, bet pastovesnį augimą. Anot R. Kuodžio: „Abu būdai – euras (arba su euru susietas litas) arba savarankiška pinigų politika – yra rizikingi, tačiau pirmasis, atrodo, yra naudingesnis, kadangi Lietuvai reikia greitai vytis euro zonos šalis pagal pajamų vienam gyventojui lygį, kuris šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei du kartus mažesnis. Ir net jeigu bus laikotarpių, kai dėl tų didelių investicijų ekonomika laikinai perkais arba nekilnojamojo turto ar akcijų rinkose egzistuos burbulai, šis būdas yra geresnis negu hipotetinis antrasis, kai nusistatome didesnes palūkanas, bet augam lėčiau, nors ir tolygiau.“22
• Vienkartinės išlaidos dėl euro įvedimo. Tai yra dar vienas minusas, nes Lietuvos banko euro banknotų įsigijimas ir monetų kalimas gali sudaryti labai daug išlaidų. Įmonės taip pat nukentės dėl pertvarkymo, nes reiks pakoreguoti informacines sistemas, apskaitos sistemas, taip pat apmokyti darbuotojus dirbti naujomis sąlygomis. Pasako R. Kuodžio: „Jei tiesiog mėgintume sudėti šias išlaidas, būtų pernelyg konservatyvus jų įvertinimas. Pavyzdžiui, Lietuvos bankui reikia nuolat pakeisti suplyšusius banknotus, nesvarbu, ar tai litai, ar eurai. Biurokratai už euro
20. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
21. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
22. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
• įvedimo planų kūrimą daugiau negaus, papildomų darbuotojų šiems dalykams taip pat praktiškai nereikia. Verslas taip pat kartkartėmis keičia savo sistemas, nes keičiasi mokesčiai, reguliavimo dalykai ir pan., todėl euras yra tik vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria įmonės nuolat besikeičiant aplinkai.“ 23
Euro įvedimas yra labai svarbus Sąjungos raidos etapas ir didžiausia valiutos reforma per visą istoriją. Euro įvedimas – tai faktinis EPS įgyvendinimas. Jis pagrįstas bendrosios rinkos sėkme ir labai prisideda prie ekonomikos stabilumo, kuris yra labai reikalingas tolesniam augimui. Būtent dėl jo didėja konkurencija ir yra skatinamos įvairios naujovės, jis yra naudingas vartotojams. Kartu jis ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai stiprina Europą.

23. Dr.Raimondas Kuodis „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
Išvados

Lietuva dabar yra „paskendusi“ didelėje dilemoje, nes reikia nuspręsti ar rinktis euro valiutą, kuri suteikia didesnę galimybę anksti gauti patikimo ir ilgalaikio valiutos kurso režimo teikiamą naudą, ar pasilikti savo nacionalinę valiutą ir tokiu būdu palikti erdvę ekonominės politikos lankstumui. Išvada ta, kad jei pasiliksime litą, tai jis ir toliau bus susietas su euru, tokiu atveju mes turėsime patirti visus euro trūkumus ir negausime jokios naudos.

Rizika yra visur, todėl net stodami i euro zoną patiriame riziką, kadangi mes turime reikalą su ateitimi, o ateitis yra nenuspejama ir neapibrėžta. Todėl sunku yra numatyti iš anksto kiek konkrečiai gausime naudos iš euro ir kokia bus euro zona po kelių dešimtmečių.

Įtikinti žmones euro nauda yra labai sunku. Reformų baimė yra toks dalykas kuris svarbus šiuo metu.

Litaratūra:

1. www.lbankas.lt (Lietuvos bankas)
2. www.finmin.lt (Lietuvos Respublikos Finnancų ministerija)
3.“Nacionalionio euro įvedimo planas“, antra redakcija, 2006m.
4.“Dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos sudarymo“ 2005.05.30, Nr.529
4. Dr.Raimondas Kuodis, pranešimas „Euras Lietuvai: už ar prieš“.
5. Vitalija Norvilienė „Pinigų dvasingumas“

Leave a Comment