Euras Lietuvoje

Euras (EUR; €) – bendra 12 Europos Sąjungos šalių valiuta. Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d., popieriniai pinigai pasirodė 2001 m. sausio 1 d.Yra išleisti 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai, taip pat 2 ir 1 eurų bei 50, 20, 10, 5, 2 ir 1 eurocentų monetos.Vienas euras turi 100 centų.Banknotai visose šalyse yra vienodi, o monetų aversą kiekviena šalis leidžia pagal savą dizainą.

Saugumo priemonėsEuras galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje (nuo 2000 m.), Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje.Be to, euras yra oficiali atsiskaitymo priemonė Monake, San Marine, Vatikane (šios trys šalys turi teisę leisti savo eurų monetas), taip pat Andoroje, Juodkalnijoje ir Kosove.Danija įvesti eurą atsisakė referendume 2000 m. rugsėjį.

Euras Lietuvoje

Eurų (1 ir 2 nominalo) bei euro centų (10, 20 ir 50 nominalo) lietuviškoji pusė (gipso maketas)Laukiama, kad Lietuva eurą įsives nuo 2007 m. sausio 1 d. Šią Lietuvos banko parinktą datą yra patvirtinusi Vyriausybė. Galutinį sprendimą priims 2006 m. viduryje Europos viršūnių taryba, atsižvelgdama į Europos centrinio banko ir Europos Komisijos ataskaitas dėl Lietuvos tinkamumo.Dauguma ekspertų sutinka, jog Lietuva tikrai įgyvendins keturis iš penkių Mastrichto kriterijų eurui įsivesti, tačiau dar nežinia, ar penktasis kriterijus – kad vidutinė metinė infliacija būtų ne didesnė nei trijų ES valstybių su mažiausia infliacija vidurkis plius 1,5 proc. punkto – Lietuvai nebus per aukštas.

Euro centų (1, 2 ir 5 nominalo) lietuviškoji pusė (gipso maketas)Lietuva nuo 2004 m. birželio yra prisijungusi prie vadinamojo valiutų kurso stabilumo mechanizmo antrosios pakopos (ERM-II), kurioje eurą norinčios įsivesti šalys privalo išbūti bent dvejus metus. Šiame mechanizme taip pat yra Latvija, Estija, Slovėnija, Malta, Danija.Lietuvoje leistose eurų monetų averse bus modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai LIETUVA ir 2007, aplink centrą (Vytį) išdėstytos 12 žvaigždučių atsižvelgiant į Europos pinigų sąjungos valstybių sukurtas monetas, taip pat valstybės įmonės “Lietuvos monetų kalykla” ženklas. Taip Lietuvos bankas nusprendė 2004 metais.

Koks yra euro simbolis?Euro simbolis yra – € -. Kurdama šį simbolį, Europos Komisija įkvėpimo sėmėsi iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio “Europa” raidę. Dvi paralelios simbolio linijos reiškia stabilumą euro zonoje.Oficiali tarptautinė žodžio “euras” santrumpa yra “EUR”

• Įmonės ir gyventojai patiria euro – lito keitimo kaštus kai keičiami eurai, gauti už eksportą, į nacionalinius pinigus (pvz., kad mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams). Šie kaštai išnyks įvedus eurą.• Kokio dydžio yra transakcijų kaštų eliminavimo nauda? ES Komisija mano, kad nuo 0.25 iki 0.5% ES BVP. Tai gali atrodyti nedaug. Tačiau, tai nauda, kuri nėra vienkartinė.• Ši nauda visuomenei turi veidrodinę pusę. Tai – bankų sistema. Apžvalgos skirtingose šalyse rodo, kad apie 5% banko pajamų yra komisiniai, sumokami bankams, keičiant nacionalines valiutas. Šis bankų pajamų šaltinis pinigų sąjungoje išnyksta.Tai neturėtų sudaryti įspūdžio, kad nauda visuomenei yra atsveriama bankų nuostolio.Transakcijų kaštai, keičiant pinigus, yra grynasis (deadweight) nuostolis. Tai lyg mokesčio, sumokėto vartotojų, mainais už nieką, panaikinimas. Tačiau bankai susiduria su perėjimo problema: jie turi rasti kitas pelningas veiklas.Lietuvoje dėl to nacionalinis produktas padidės daugiau, nei vidaus produktas, kadangi bankų sistema faktiškai priklauso nerezidentams.

Jau artimiausiu metu Europos Sąjungos valiuta euras Lietuvoje, šalims susitarus, galės būti naudojama tarpusavio atsiskaitymams ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Kitomis užsienio valiutomis Lietuvoje bus galima atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.

Tai pirmas kartas per 12 Lietuvos nepriklausomybės metų, kai šalyje įteisinta ir kita valiuta. Tai numato antradienį Seime priimtos Užsienio valiutos ir Pinigų įstatymų pataisos, kuriomis buvo panaikinta iki šiol galiojusi nuostata, jog vienintelė teisėta tarpusavio atsiskaitymo valiuta Lietuvoje yra litas.“Šia įstatymo pataisa euras atsiskaitymo prasme sulyginamas su litu, išskyrus tai, jog tokie atsiskaitymai galimi tik esant šalių susitarimui”, – BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius.

“Mes nematome litui jokio pavojaus, o draudimas atsiskaityti kita valiuta sukeldavo tik kai kurių nepatogumų, pavyzdžiui, atsiskaitant viešbučiuose ar kitur, kai bankai jau uždaryti ir nėra kur pakeisti valiutos. Mes siūlėme leisti, šalims susitarus, grynaisiais atsiskaityti ir kitomis valiutomis”, – BNS sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.Anot jo, litas yra ir liks tvirčiausia ir daugiausia naudojama valiuta Lietuvoje, o leidimas atsiskaityti eurais dar nereiškia, kad jau rytoj visi atsiskaitinės eurais.“Įstatymų pataisų esmė – tai, kad verslininkai galės atsiskaityti negrynaisiais visomis valiutomis, jiems nereikės jų keisti, verslui bus tik geriau, vadinasi, ir visiems mums geriau”, – mano R.Šarkinas.Tačiau didžiausios Lietuvoje trikotažo gamybos bendrovės “Utenos trikotažas”, į Vakarų Europą eksportuojančios daugiau kaip 85 proc. produkcijos, finansų direktorius Nerijus Datkūnas tikino, kad pataisos įmonei neturės jokios įtakos.Tuo tarpu eksporto rinkoms dirbančio “Vilniaus Vingio” generalinis direktorius Vaclovas Šleinota sveikino Seimo priimtą įstatymą. “Mes visą laiką buvome už tai, kad toks įstatymas būtų priimtas”, – BNS teigė V.Šleinota.Iki šiol galioję įstatymai užsienio valiutą leido naudoti mokėjimams bei atsiskaitymams su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, esančiais ne Lietuvoje. Užsienio valiuta dabar taip pat gali būti naudojama atsiskaitymams ir mokėjimams laisvosiose ekonominėse zonose tarp zonos įmonių bei neapmuitinamose parduotuvėse.

Mes laukiam euro. O euras mūsų?

Lietuvoje apsilankę Tarptautinio valiutos fondo ekspertai pasidžiaugė sėkminga Lietuvos ekonomikos plėtra, suminėjo šalį kamuojančias problemas, tokias kaip einamosios sąskaitos deficitas bei aukštas nedarbas, ir pritarė, jog įstojus į ES, tikslinga greitai prisijungti prie antrojo Valiutų keitimo mechanizmo ir toliau išlaikyti valiutų valdybą.

Apie euro įvedimo laiką ir sąlygas, ateityje Lietuvoje kils nemažai diskusijų, tačiau pastaruoju metu diskusijos netyla ir pačiose ES institucijose.

Praeitos savaitės pabaigoje ES Ekonomikos ir finansų komiteto, populiariai vadinamo Ekofin’o vadovas Caio Koch-Weseris įspėjo kandidates, jog jų planai įstojus į ES įsivesti eurą gali būti per daug optimistiški. Aukštas ES pareigūnas teigia, jog kandidatės pirmiausiai turi susirūpinti savo ekonomikos sveikata, o tiktai paskui planuoti įsijungimą į eurozoną. Skubėtinas euro įsivedimas gali daryti neigiamą įtaką tiek ir eurui, tiek ir pačių kandidačių ekonomikai. Jis ypatingai kritiškai įvertino galimybes naujoms ES narėms į eurozoną įsitraukti iki 2008 m.Panašias abejones išreiškė ir būsimasis Europos centrinio banko valdytojas Jean-Claude Trichet – jis teigė, jog Stabilumo pakto reikalavimai, kuriuos reikės vykdyti būsimosioms eurozonos narėms, nebus švelninami, nepaisant diskusijų dėl Vokietijos ir Prancūzijos. Be to, Europos politikos ekspertai ir ekonomistai teigia, jos skubotas euro įvedimas gali netgi grėsti valstybių politiniam stabilumui. Šalia griežtų valstybės skolos, biudžeto deficito ir palūkanų normos reikalavimų, Komisija siūlo, jog naujoms narėms būtų taikomas 2,25 proc. valiutos svyravimo ribos palyginti su euru. Mastrichto sutartis leidžia 15 proc. valiutos svyravimą. Ekspertai teigia, jog norėdamos įgyvendinti antrojo Valiutų keitimo mechanizmo reikalavimus, kandidatės turės ženkliai sumažinti savo išlaidas ir pamiršti pažadus padidinti pensijas ar sukurti daugiau darbo vietų. Tai neišvengiamai valstybėse sukurs politinę įtampą. Su didžiausiu spaudimu turėtų susidurti Lenkija, Čekija ir Vengrija, kurios jau dabar ragina ES taikyti švelnesnius reikalavimus būsimoms eurozonos narėms. Neišvengiamai šios diskusijos palies ir Lietuvos valdžią. Taip pat aišku, jog vieningos pozicijos šiuo klausimu kandidatėms suformuoti nepavyks, todėl visos kapstysis kaip išgali. Lietuvos banko atstovai teigia, jog tai kol kas yra tiktai asmeninės kai kurių ES pareigūnų nuomonės, o tokios diskusijos turėtų privesti prie kompromisinio sprendimo.
Be to, reikėtų pripažinti, jog tokios diskusijos reiškia tiek ir abejones kandidačių ekonomikos sveikata ir sugebėjimais, tiek ir pačios eurozonos galimybėmis priimti naujas nares, nenuskriaudžiant senųjų. Todėl šiuo atveju negalima sakyti, jog vien tiktai kandidatės gali būti nepasiruošusios – turint galvoje pastarųjų metų ekonomikos plėtros tendencijas eurozonoje, gali būti, jog labiausiai nepasiruošusi permainoms bus pati eurozona.

Literatura:

www.ekonomika.orgwww.delfi.lt