EURO ĮVEDIMO SOCIALINĖS PASEKMĖS: AR EURAS ĮTAKOS KAINAS?

EURO ĮVEDIMO SOCIALINĖS PASEKMĖS: AR EURAS ĮTAKOS KAINAS?
2006-04-05

Gyventojų apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių nelaukia Lietuvos įstojimo į euro zoną dienos – skirtingų apklausų duomenimis, bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą nepalankiai vertina maždaug trečdalis apklaustųjų (nuo praėjusių metų vasaros sparčiai daugėja euroskeptikų). Pagrindinis jų argumentas, dėl kurio Lietuvai nereikia euro, yra susijęs su prekių ir paslaugų kainomis – jos, anot nusiteikusiųjų skeptiškai, augs.
Tačiau kainos, nepaisant valiutos, Lietuvoje nuolat kyla. Tai natūralus procesas sparčiai augančioje ekonomikoje. Tačiau visuomenei rūpi, ar euro įvedimas jai attsilieps dideliu kainų šuoliu. Pagal kitų Europos Sąjungos šalių, įsivedusių grynuosius eurus nuo 2002 m. sausio 1 d., patirtį galime teigti, kad euro įvedimas įtakojo infliacijos kilimą apie 0,1 – 0,3 proc. punkto („meniu“ kaštai bei apvalinimo efektas).

Grynųjų eurų įvedimo efektas: 2002 sausį kainos ūgtelėjo beveik visose euro zonos šalyse

Tačiau per visus 2002 m. kainos pakilo beveik tiek pat kiek ankstesniais metais

Šių duomenų pagrindu galime daryti prielaidą, kad ir Lietuvoje didelio kainų šuolio nebus. Žinoma, dėl kainų konvergencijos tarp senų ir naujų šalių vienoje ekonominėje errdvėje kainos Lietuvoje augs sparčiau nei euro zonoje. Tačiau kur kas didesnę įtaką kainoms kilti daro vartotojų elgsena ir lūkesčiai susiję su euro įvedimu nei pats euro įvedimas.
Remiantis elementariais ekonomikos dėsniais, staigus paklausos pakilimas sukelia kainų didėjimą. Taigi, panika be pa

agrindo gali paskatinti dirbtiną kai kurių prekių paklausą ir prekybininkų siekį smarkiai suapvalinti kainas savo naudai.
2005 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1050 „Dėl nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ 15 str. aiškiai pažymėta, kad euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Taip pat 27 str. teigia, kad numatoma užtikrinti palankų socialinių dydžių perskaičiavimą: perskaičiuojant į eurus dydžius, susijusius su darbo užmokesčiu, pensijomis ir kitomis išmokomis (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, bazinė pensija ir kita), turi būti apvalinama gavėjo naudai (t.y. tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio reikšminio skaitmens yra didesnis už 0, prie paskutinio reikšminio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dyydį, perskaičiuotą į eurus). Taip pat galutinė paslaugos, prekės kaina – mokėtina suma – bus apvalinama į mažesnę pusę vartotojo naudai.
Kainų augimo tempas labai priklausys nuo pasirengimo euro įvedimui ir visuomenės informavimo kampanijos efektyvumo, savalaikiškumo ir tikslumo.

Kokie pagrindiniai LR Vyriausybės planuojami veiksmai, siekiant užtikrinti sklandų euro įvedimo procesą:
Ketinama stiprinti institucijų gebėjimus užtikrinti sklandų euro įvedimą, organizuojant mokymus ir informuojant valstybės įstaigų darbuotojus kad įgalinti valstybės institucijas pagal kompetenciją teikti informaciją apie eurą. Apie planus organizuoti mokymus nėra jokios informacijos. Nors jau dabar, euro įv

vedimo išvakarėse, daugelis tokių institucijų interesantų domisi euro įvedimo aplinkybėmis.
Planuojama parengti ir patvirtinti teisės aktus, kuriuose bus nustatyti su darbo užmokesčio, pensijų, valstybinių šalpos išmokų mokėjimu susiję dydžiai litais, nuo euro įvedimo dienos įsigaliosiančios pataisos, numatančios piniginę išraišką eurais. Pagal planą šie veiksmai turi būti baigti iki gruodžio pabaigos, praktiškai euro įvedimo išvakarėse. Remiantis šiuo metu Lietuvoje galiojančia teisės aktų rengimo ir leidybos praktika, daugelis iš šių aktų tikėtina bus priimta skubotai bei pavėluotai, o dėl to gali nukentėti jų kokybė, dėl ko neišvengiami gresia nuolatiniai taisymai ir nesusipratimai jų praktiniame taikyme. Taip pat galime teigti, kad visuomenės informuotumas apie šiuos teisės aktus gali būti gerokai pavėluotas arba labai minimalus.
Planuojama kainas kurį laiką nurodyti litais ir eurais. Teisės aktai nustatys, jog 60 kalendorinių dienų iki euro įvedimo darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos, mokami litais, būtų nurodomi ir eurais. Kyla klausimas, ar nevertėtų to periodo prailginti. Kitų ES šalių patirtis rodo, kad tokiu būdu gali būti efektyviau pasiektas norimas tikslas – visuomenės informuotumas.

Informuojant Lietuvos gyventojus, euro įvedimą svarbu pateikti kaip pozityvų reiškinį. Tuo pačiu skleisti informaciją, padedančią išvengti panikos ir galimų spekuliacinių prekybininkų veiksmų. Pavyzdžiui, po sprendimo dėl neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso naudoti bėgančią eilutę žiūrimiausių TV la

aidų ar filmų metu informacijai apie eurą pateikti (pvz. 1 EUR = 3,4528 LTL). Taip pat, mūsų nuomone, nepagrįstiems euro įvedimo lūkesčiams nesusiformuoti padėtų efektyvūs informaciniai bukletai ar plakatai su aiškiai argumentuotais sklandančių mitų paneigimais bei įvairaus pobūdžio reklaminės – informacinės akcijos labiausiai gyventojų lankomose vietose – prekybos centruose, masiniuose renginiuose ir kt.

Išvada: menkas Lietuvos piliečių informuotumas, nepagrįsti euro įvedimo lūkesčiai (vartotojų elgsena) ir galima panika gali žymiai padidinti metinę infliaciją įsivedus eurą 2007 m. Kitu atveju prekių ir paslaugų kainų kilimas dėl konkurencijos būtų trumpalaikė pasekmė.
Ilguoju laikotarpiu dėl valiutos keitimo sąnaudų išnykimo bei kainų skaidrumo, euro įvedimas yra švelninantis infliaciją veiksnys .

Rekomendacijos:
• Vyriausybei kuo skubiau pradėti nuolatinį ir aktyvų gyventojų informavimą dėl euro įvedimo – ne tik deklaruoti tikslą informuoti visuomenę, bet ir imtis to bei skirti tam kuo daugiau lėšų, ypatingai atkreipiant dėmesį į labiausiai pažeidžiamas ir atskirtyje esančias visuomenės grupes;
• Gyventojams siūlome:
o aktyviai domėtis informacija apie euro įvedimo procesą;
o Pinigus keisti tik bankuose, o ne pas privačius asmenis;
o Nepradėti pirkti prekių vien dėl nepagrįstos baimės, kad kainos po euro įvedimo augs; nesižavėti įvairiais pasiūlymais, reklamuojančiais siūlomą prekę ar paslaugą lozungais „vis dar litais“, nes tai yra tik triukas, didinantis paklausą, o tuo pačiu ir kainų augimą.

Nacionalinės plėtros instituto Socialinės sanglaudos ekspertinė grupė
Ramunė Mikštaitė
Kristina Sinickaitė
LITERATURA..WWW.NPI.LT

Leave a Comment