Elektroninės komercijos apžvalga

VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

INFORMATIKOS KATEDRA

Elektroninės komercijos apžvalga
(atsiskaitymo metodai)
REFERATAS

Įžanga

1998m. rugsėjo 3d. Airijos sostinėje Dubline įvyko unikalus tarpvalstybinio komunikato aktas, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Billas Clintonas ir Airijos premjeras Bertie Ahernas. Priešingai nei kiti JAV prezidento pasirašyti aktai, šis turės simbolinę reikšmę elektroninės komercijos istorijoje, kadangi minėtasis dokumentas Dubline buvo pasirašytas elektroniniu būdu – naudojant “Smart Card” korteles su specialiu elektroniu kodu. Abu šalių vadovai turėjo įdėti korteles su specialiai jose išsaugotu elektroniniu kodu. Abu šalių vadovai turėjo įdėti korteles į specialų skkaitytuvą ir surinkti slaptą kodą. Šitaip buvo sugeneruotas ir elektroninėje “Smart Card” kortelėje išsaugotas dokumento parašas. Pati kortelė buvo pridėta prie komunikato teksto.
Daug valdžios atstovų, verslininkų ir šiaip privačių asmenų visame pasaulyje dabar jau supranta, kad panašią technologiją galima naudoti ne tik pasirašant sutartis, bet ir gerokai paprastesniuose dalykuose: atsiskaitant už prekes, pervedant pinigus į sąskaitas, atliekant užsakymus – trumpai tariant, viskam kas susiję su elektronine komercija.

Elektroninė komercija ”Internete”

Kol kas didžioji dalis “Interneto” prekybos atsiskaitymų atliekama nurašant lėšas iš kredito kortelių. Taam naudojamos paprastos HTML formos su SSL šifravimu. Žinoma užsakovas turi teisę pareikaluti popierinės sąskaitos už paslaugą ar prekę – bent jau kol kas.
SET (Secure Electronic Transactions) protokolas taip pat pajudėjo iš mirties taško. Šis protokolas, remiamas tokių žinomų firmų, kaip “V

Visa Internacional” ir “MasterCard”, pumpuoja energiją iš nemažiau žinomų technologijos banginių: IBM, “Microsoft”, “Hewlett-Packard”.
SET užtikrina autentifikuotą atsiskaitymų sistemą, įtraukiančią pirkėją, pardavėją, abiejų šalių bankus ir sertifikatų laidavimo centrą, suteikianti visoms likusioms pusėms saugius SET pasus. Nepaisant sistemos sudėtingumo, ji yra siūloma kaip vienintelė išbandyta technologija, kuri būtų saugesnė net už tiesioginius, nekompiuterinius atsikaitymus, nes pardavėjas niekada netgi nesužino pirkėjo kredito kortelės numerio, todėl negali juo piktnaudžiauti. Paskutinė programos “Microsoft Wallet” versija, kuri jau yra įtraukta į “Microsoft Internet Explorer 5.0”, palaiko SET standartą kliento “piniginėms” ir todėl yra tinkama naudoti SET atitinkančiuose sistemose tokiose kaip “CyberCash” ar “PaymentNet”. Daug JAV kompanijų vadovų mano, kad elektroniniai atsiskaitymai pakeis jų verslo pobūdį. Europoje taip pat jaučiamas susidomėjimas šia tema ir žadama ryškesnė augimo krreivė. Nepriklausomai nuo to, ar mes čia, Lietuvoje, laikome save europiečiais, ar ne, elektroninių mokėjimų “Internete” era jau išaušo. Daugelis analitikų laukia “Interneto” komercijos “sprogimo” ir prognozuoja, kad 2002 metais jos apimtis turėtų išaugti iki 350 mlrd. JAV dolerių. Elektroninę komerciją galime apibrėžti kaip komercinius ryšius per nuotolį tarp partnerių, kurie perka ir parduoda prekes ar paslaugas, naudodamiesi kompiuteriais ir kompiuterių tinklų įranga. Toks elektroninis sandėris turi visas įprastiniam sandėriui būdingas fazes: sandėris turi būti sudarytas ir patvirtintas, prekės pristatytos ir už ja
as užmokėta.
Kaip ir įprastiniam, taip ir elektroniniame sandėryje dalyvauja dvi pusės – pirkėjas ir pardavėjas. Kadangi elektroniniame sandėryje mokėjimas grynais pinigais neįmanomas, čia visada dalyvauja ir trečia pusė, užtikrinanti pinigų judėjimą, – bankas. Patikimų mokėjimų per “Internetą” mechanizmų trūkumas dabar yra viena pagrindinių priežasčių stabdančių elektroninės komercijos plitimą.

Bankų vaidmuo elektroniniams atsikaitymams.

Šiandien dauguma bankų puikiai suvokia, kad “Internetas” yra strateginė kryptis bankų veiklos plėtroje. Ir pirkėjai ir pardavėjai laukia banko kaip patikimo elektroninių mokėjimų transakcijų tiekėjo paslaugų. Beje, laukiamas spartus elektroninių mokėjimo būdų ir elektroninės bankininkystės plitimas bankams gali turėti gana netikėta efektą – klientui darosi nebesvarbu kur yra jo bankas – gimtajame mieste ar kitame pasaulio krašte. Viena iš pagrindinių priežasčių, stabdančių bankinių sistemų plitimą yra nusistovėjusių elektroninės komercijos standartų bei protokolų trūkumas. Federalinė JAV valdžia visiškai neseniai sutiko, kad “Interneto” korporacija „E*Trade“ nusipirktų kompaniją „Telebank Financial Group“. „E*Trade“ jau ilgą laiką yra fondinės prekybos “Internete” lyderė. Jos vardas dažniausiai siejamas su nauju fondinės prekybos modeliu, kuris suformavo konkretų fondinės rinkos įvaizdį amerikiečių akyse.
„E*Trade“ įsigijus bankinę organizaciją, bus sukurtas pirmasis virtualusis finansinis konsorciumas. Konsorciumo svetainėje, nepasirašydami popierinių sutarčių, klientai galės dalyvauti fondinėje prekyboje, apmokėti sąskaitas ir kreditus, analizuoti savo finansinę padėtį. Bankinės industrijos ekspertai atkreipė dėmesį į tai, jog virtualus bankas neturės išlaidų, ku

urios būdingos įprastoms bankinėms įstaigoms. Tai, be abejo, lems kreditinių ir depozitinių įnašų lygį.

Atsiskaitymo būdai ir modeliai

Jau realiai veikiančią kompleksinę sistemą siūlo Prancūzijos kompanijos “Bull” ir “GlobeID”. Sistemoje puikiai dera “Bull” sprendimai saugių finansinių transakcijų srityje ir “GlobeID” patyrimas bankinėse sistemose. “GlobeID Bankinking” – tai patikrintas sprendimas, leidžiantis bankams ir finansinėms institucijoms siūlyti modernias elektroninės komercijos paslaugas. Atvira sistemos architektūra naudoja esamus ir galės naudoti planuojamus diegti mokėjimų ir saugumo protokolus: ISO 8583, SSL, SET, OFX, S-MIME, PGP ir kt. “GlobeID Bankinking” – modulinė sistema, sukurta naudojant atviros programinės magistralės architektūrą puikiai integruojama į esamas bankines sistemas. “GlobeID Bankinking” susideda iš pagrindinio modulio (Middle-Office Sollution – MOS) ir penkių papildomų modulių: mokėjimų per “Internetą” valdymo (Internet Payment Handler – IPH), virtualios “Intereto” piniginės (Internet Virtual Cash – IVC), namų bankininkystės valdymo (Home Banking Handler – HBH), elektroninio finansinių duomenų apsikeitimo (Financial Electronic Data Interchange- FEDI) ir valiutų keitimo (Foreigh Exchange – FEX).
MOS modulis – tai sistemos “nugarkaulis”. Jis leidžia kurti ir valdyti paslaugas, skirtas “Interneto” pardavėjams ir pirkėjams. MOS valdo pirkėjų ir pardavėjų duomenų bazes, kartu užtikrindamas finansinių transakcijų sertifikavimą ir transakcijoje dalyvaujančių pusių autentifikavimą. Atvira modulio architektūra leidžia be didelių papildomų išlaidų jungtis prie esamų banko informacinių sistemų ir pamažu plėsti sistemą papildomais modeliais, realizuojančiais elektroninės komercijos funkcijas – daukartinius mo

okėjimus, valiutų konvertavimą, sąskaitų valdymą.
HBH modulis atlieka sąsajos vaidmenį tarp nutolusio kliento ir MOS modulio pirkėjų bei pardavėjų sąskaitų duomenų bazių. HBH naudoja OFX standartą, leidžiantį klientams, naudojantis savo asmeniu finansiniu menedžeriu arba “Interneto” naršykle atidaryti, uždaryti ir valdyti savo sąskaitą.
IPH modulis – tai visapusiškas mokėjimo instrumentas, leidžiantis bankams siūlyti pažangius on-line mokėjimo būdus, naudojant esamas ir naujai pasirodančias mokėjimo technologijas. Veikdamas su mokėjimų tinklų sąsajomis IPH leidžia naudoti daugumą esamų mokėjimų instrumentų: debito/kredito korteles, tiesioginį sąskaitų debetavimą ir kt. Kartu IPH elektroninės komercijos operatoriams siūlo galimybę įjungti naujos kartos mokėjimo instrumentus – elektroninius pinigus (e-cash), mikroprocesorines korteles, elektroninius čekius (e-cheks).
FEDI modulius skirtas stambiajam verslui ir suteikia galimybę elektroniniam dokumentų apsikeitimui (EDI – Elctronic Data Interchange) realizuoti.
IVC, virtuali “Interneto” piniginė, tai būdas atlikti mažus mokėjimus. Tokie mokėjimai, kartais sudarantys keletą centų ar net centų dalių pretenduoja užimti nemažą elektroninės komercijos rinkos dalį.
FEX modulis leidžia kurti globalines elektroninės komercijos sistemas ir realizuoti tarptautines daugia valiutines finansines transakcijas. Kaip realiai veikiančios, “Bull” ir “GlobeID” sprendimus naudojančios sistemos pavyzdį galima pateikti Prancūzijoje veikiančią elektroninės komercijos sistemą “KLELine”. “KLELine”, vieno didžiausių Prancūzijos bankų “Paribas” ir pramoninės grupuotės LVMH padalinys, veikia kaip finansinė institucija, tarpininkaujanti tarp “ Interneto” pirkėjų ir pardavėjų, užtikrinantį konfidencialų duomenų apsaugą, dalyvių autentifikavimą ir atliekanti daugybę duomenų valdymo funkcijų. Nors “KELLine” startavo Prancūzijoje tik 1996m. rugsėjo mėn., jos veikla jau tapo tarptautine.

Lietuvos elektroninė komercija (atsiskaitymo būdai)

Bandymais įlysti į elektroninės komercijos voratinklį lietuviai pradėjo jau 1997 spalio mėn., jau tuo metu “Penki kontinentai” ir “Comsosft” parodos “Infobalt” pristatė veikiančias prekybos sistemas. Tačiau nuo to laiko iki dabar šioje srityje į priekį pažengta labai mažai. Susijusių su elektronine komercija nuorodų http://www.online.lt yra tik kelios. Tai:
komercija (http://www.5ci.lt/komercija/);
prekyba.lt (http://www.prekyba.lt);
aiva.lt (http://www.office.aiva.lt/InternetParduotuve/);
biuras.lt (http://www.biuras.lt/html/e-komercija.html),
e-tiltas.lt (http://www.e-tiltas.net/),
muge.lt (http://www.muge.lt/).
Galime sakyti, kad to Lietuvai ir užtektų, tačiau šias parduotuves galime vadinti greičiau egzistuojančiomis, nei veikiančiomis. Tikrai veikiančiu produktu galima vadinti tik UAB “Omnitel” prižiūrima elektroninę parduotuvę “Mugė” (http://www.muge.lt), tik šioje parduotuvėje radau galimybę atsikaityti kreditinę kortele. Ko gero kaip tik šioje svetainėje yra didžiausia atsiskaitymų įvairovė:
1. Grynaisiais. Už prekę sumokėsite tik ją pristačius. Mugės darbuotojas Jums pateiks mokėjimo gavimą patvirtinantį dokumentą.
2. Grynaisiais, banko pavedimu. Už prekę sumokate atlikdami grynųjų pinigų pavedimą į pardavėjo sąskaitą banke. Jums bus suformuotas mokėjimo pavedimo kvitas, kurį turite patvirtinti Jūsų banke. Nepatvirtinus šio pavedimo per 5 paras, užsakymas yra atšaukiamas.

MOKĖJIMO BŪDAI TIK OMNITEL KLIENTAMS:
3. Tiesioginiu debetu. Mokėti šiuo būdu galite jei:
• Esate OMNITEL klientas;
• Turite vieną iš mokėjimo kortelių:
• VISA Electron
• VISA Classic
• Lietuvos Žemės Ūkio Banko mokėjimo kortelės:
• EUROCARD/MasterCard STANDARD
• EUROCARD/MasterCard GOLD
• EUROCARD/MasterCard BUSINESS
• MAESTRO
• GLOBUS STANDARD
• GLOBUS ELECTRON

Tačiau, kaip matome atsiskaityti kreditine kortele gali tik Omnitel klientai, taigi šis elektroninis atsikaitymas tampa tariamas ir labai ribotas.
“Penkių kontinentų” valdomas projektas “Komercija (http://www.5ci.lt/komercija/ taip pat yra geras ir perspektyvus projektas. Jis žada greitu metu padaryti atsiskaitymą kreditinėmis kortelėmis, tačiau kol kas tai ir lieka pažadais.

Išvados

Taigi, Lietuvoje praktiškai tokių kaip elektroninių atsiskaitymų iš vis nėra. Kodėl vis dar neatsiranda šis visame pasaulyje laikomas pelningu verslas sunku pasakyti. Greičiausiai dėl kelių priežasčių. Lietuvoje nėra realios rinkos elektroniniai komercijai, nes pirkėjai Lietuvoje nėra tokie patiklus, kad galėtų “mokėti per kompiuterį” ir laukti kol kas atneš jiems prekes į namus. Juk vidutiniam Lietuvos piliečiui kur kas lengviau nueiti į parduotuvę ar turgų ir nusipirkti tai, ką jis mato ir gali paliesti.

Rašant darbą naudotasi šiomis nuorodomis:

1. http://www.internetnews.com/ec-news/
2. http://www.securityfocus.com/
3. http://www.secureware.com
4. http://www.globeid.com
5. http://www.kleine.com
6. http://www.nkm.lt
7. http://www.5ci.lt/komercija/
8. http://www.muge.lt
9. http://www.vanserv.com/

Leave a Comment