TURINYS
Įvadas 3
1. Elektroninės komercijos samprata 5
2. Elektroninio verslo modeliai 7
2.1 Verslas – Verslui (B2B) 8
2.2 Verslas – Vartotojui (B2C) 12
2.3 Vartotojas – Vartotojui (C2C) 17
2.4 Valstybinė institucija – verslui (G2B) 18
Išvados 20
Literatūros sąrašas 22
Įvadas
Tikriausiai jau kiekvienas girdėjo frazę “elektroninė komercija”, betdaugeliui taip ir neaišku iki galo kas tai yra. Lietuvoje tai asocijuojasisu mažmenine elektronine prekyba, tačiau elektroninė komercija nėra vientik elektroninė prekyba. Žodis – komercija – reiškia, kad jai būdingi visiįprastos (senosios) komercijos bruožai ir savybės. Elektroninė komercija –tai verslo organizavimo modelis, kurio pagrindinė savybė – racionalusinformacijos panaudojimas. Ji gali apimti mažmeninę ir didmeninę prekybą,paslaugų sferą ir netgi gamybą. Norint turėti iš jos naudos, nebūtinaverslą perorientuoti į elektroninį, galima paprasčiausiai jį papildytinauja šaka.
Informacinės technologijos vis labiau įtakoja ekonominių santykiųkaitą. Tai stebima Europos, pasaulio ir Lietuvos mastu. Atsiranda tokiossąvokos ir reiškiniai, kaip skaitmeninė ekonomika, elektroninė prekyba,darbas virtualiame darbo kolektyve. Auga elektroninėje erdvėje aktyviaidirbančių asmenų ir įmonių skaičius. Pradedama formuoti reikiama juridinėbazė. Visuotinai pripažįstama, kad elektroninio verslo plėtra šaliesekonomikai yra labai svarbi – e-verslas padeda pasiekti platesnes rinkas irplatesnį vartotojų ratą. Todėl kiekvienos šalies ekonomikos augimassiejamas su tuo , kiek efektyviai verslas įvaldys elektroninę erdvę. Versloperkėlimas į elektroninę erdvę priklauso ir priklausys nuo daugelioaplinkybių – verslininkų kompetencijos ir išradingumo, vartotojųpasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios institucijų sugebėjimosukurti verslui netrukdančias teisines normas ir sąlygas, reikalingosverslo plėtojimui informacijos prieinamumo, e.verslo plėtrai būtinosinformacinės infrastruktūros šalyje sukūrimo. Organizacijas užsiimančias elektroniniu verslu galima suskirstyti įdvi grupes: gyvenančias tik iš elektroninės komercijos ir papildančias savoverslą elektroninės komercijos šaka. Įmonės, turinčios pajamų išskirtinaiiš elektroninio verslo, vadinamos virtualiomis, kadangi jos gali neturėtijokio turto (sandėlių, kontorų, transporto ir t.t.). Tokia organizacijaegzistuoja ir verslu užsiima tik internete.
Elektroninis verslas (toliau e-verslas) apibrėžiamas kaip verslooperacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacinestechnologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. Tai įvairių, pelnosiekiančių veiklų – prekybos, marketingo, teleserviso, telemedicinos,nuotolinio mokymo, teledarbo, bankininkystės ir kitų, vykdymas internetoaplinkoje. E-verslas apima ne tik įprastines verslo operacijas bet irnaujus, tik virtualioje aplinkoje galimus verslo modelius, kurie plėtojasiir keičiasi nepaprastai sparčiai. E-verslas greta e-komercijai būdingųprocesų, tokių kaip ryšiai su vartotojais, tiekėjais ir išoriniaispartneriais, įskaitant pardavimus, marketingą, užsakymų priėmimą,pristatymą, vartotojų aptarnavimą, žaliavų pirkimą, tiekimą, atsiskaitymus,apmokamą darbą virtualiuose kolektyvuose (parduodama darbo jėga, žinios),apima ir tokius vidinius verslo procesus, kaip gamyba, atsargų valdymas,intelektualių produktų kūrimas, rizikos valdymas, finansai, žinių valdymas,personalo atranka ir jo valdymas.
Atskira elektroninio verslo sritis – paslaugos. Informacinėsvisuomenės paslaugų apibrėžimas, pateiktas ES Direktyvose 98/34/EC ir98/48/EC nurodo, kad informacinės visuomenės paslaugos yra tos paslaugos,kurios teikiamos individualiam vartotojui reikalaujant, suteikiamos užatlyginimą, vykdomos per atstumą, naudojant elektroninius įrenginiusduomenų apdorojimui bei saugojimui ir vykdomos tiesioginės kreipties (on-line) režime. Paslaugos teikiamos nuasmenintiems vartotojams (radijas,televizija), nemokamai teikiamos paslaugos (informacijos paieška tinkluose,nemokama reklama), elektroninio pašto panaudojimas privatiems reikalams;kitos paslaugos, atliekamos tiesiogiai dalyvaujant šalims (auditas,medicininė apžiūra, diagnostika) nėra informacinės visuomenės paslaugos.
Lietuvoje jau yra nemažai įmonių, kurių veikla yra orentuota į e-verslo vystymą. Vis daugiau šalies įmonių plėtoja informacines sistemas,jungiasi prie interneto, vykdo atsiskaitymus ir susirašinėja su verslopartneriais informacinių technologijų priemonėmis. Įmonės, kurios jauišbandė naujosios rinkos privalumus, didina investicijas į e.verslą irtikisi pelno. Informacija tampa verslo strateginiu resursu, o informacinėsinfrastruktūros išvystymo lygis ir teisinė aplinka – svarbiausiomiselektroninio verslo plėtojimo sąlygomis. Šalyje yra pakankamas mokslo iršvietimo potencialas – universitetai ir mokslo įstaigos, galintys rengtireikalingus e-verslui aukštos kvalifikacijos specialistus
1. Elektroninės komercijos samprata
Elektroninė komercija (E-commerce) yra visiškai naujas pasaulinisreiškinys, prekybos būdas, kuris tapo įmanomas pažangių informaciniųtechnologijų dėka. Elektroninę komerciją būtų galima apibrėžti kaip versloformą, kuomet šalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Daugelisžmonių elektroninę komerciją supranta kaip tradicinį pardavimą internete.Elektroninės komercijos sumanymas gali būti ne pardavinėjimas klientamsinternete, bet jau dalyvaujančių elektroninėje komercijoje aptarnavimas irinformacijos suteikimas. Elektroninę komerciją būtų galima vadinti “bendra sąvoka, aprėpiančiaverslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijųtinklus” (5, p. 20). E-komercija – tai priėjimas prie kompleksinio tiekėjų,distributorių ir vartotojų tinklo, kurie tarpusavy bendrauja Internetu”(2). Elektroninė komercija pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos
galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojųlūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savo organizacines struktūrasbei operacines formas: sena hierarchija pamažu nyksta, mažėja barjerai tarpįmonės klientų ir tiekėjų. Labai svarbu yra įveikti įsisenėjusias kliūtis,todėl verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnaiįtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai. E-komercija – tai priemonė sudaryti sąlygas visoms įmonėsorganizacijos formoms bei jas paremti. Ji leidžia įmonėms efektyviau irlanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais beijautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Idealios informacinėssistemos atveju elektroninė komercija turi pasireikšti visose įmonėsveiklos sferose. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimtipirkimus, plėtrą ar produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai argamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle,produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komerciniųbendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų. Tradiciniu elektroninės komercijos atveju yra laikoma elektroninėprekyba. Pastaruoju metu elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausiųir pažangiausių Interneto technologijų. Elektroninę prekybą galima skaidytiį didmeninę, kai tiekiamas didelis prekių ar paslaugų užsakymas, beimažmeninę, kai klientas dažniausiai yra tiesioginis vartotojas. Nors šiespecialūs atvejai yra didelės ekonominės svarbos, visgi jie lieka tikbendro elektroninio verslo operacijų modelio pavyzdžiais. Kiti ne mažiausvarbūs pavyzdžiai galėtų būti įmonės vidinės transakcijos arbainformacijos keitimasis tarp įmonių. Todėl elektroninė komercija dar įvardijama kaip pasikeitimųtechnologija. Įmonėms, kurios supras ją tik kaip jau egzistuojančiųoperacijų priedą, elektroninė komercija teiks ribotą naudą. Tuo tarpuįmonėms, norinčioms keisti savo organizaciją bei verslo procesus, ji atversnaujų galimybių ir duos daugiausia naudos. Svarbu paminėti ir tai, jog elektroninė komercija įtraukia tiekelektroninę prekybą materialiais reikmenimis, tiek ir prekybą informacija.Ji apima tokias verslo dalis kaip marketingas, užsakymas, apmokėjimas,logistika, ryšių su klientais palaikymas technologijų pagalba. Elektroninėkomercija įprasmina elektroninių paslaugų teikimą, rėmimą, ar teisinęinformaciją, teikiamą konsultacijų pavidalu elektroninėje terpėje(Internetu). E-komercija implikuoja elektroninių ryšių tarp kompanijųužmezgimą ir palaikymą. Kai kurios elektroninės komercijos formos egzistuoja jau beveik 20metų pvz. EDI (Electronic Data Interchange – “tai kompanijoms garantavogalimybę saugiai sudaryti sandorius ir atsiskaityti vienai su kita”(1))mažmeninės prekybos ir automobilių srityje, bei CALS (Computer AssistedLifecycle Support) gynybos ir sunkiosios pramonės srityse. Šios elektroninės komercijos formos buvo gana siaurai paplitusiosorientuojantis į dideles investicijas, reikalingas norint panaudoti šiastechnologijas kompanijos veikloje. Tačiau jau kokius ketverius metus mesmatome tiesiog elektroninės komercijos bumą, kurį sukėlė Internetas irWorld Wide Web sąsaja, kuri elektroninės komercijos įrankius padarėprieinamus beveik kiekvienai kompanijai. Šios technologijos iki minimumosumažino kaštus, reikalingus įžengti į elektroninę komerciją. Kyla klausimas, kokie yra elektroninio verslo privalumai prieš verslą,kuris neegzistuoja Internete arba nenaudoja interneto kaip pardavimų kanaloar komunikacijos su klientais ir partneriais priemonės? Atsakymas galėtųbūti toks: • Sumažina verslo operacijų kaštus; • Leidžia pasiekti didesnę vartotojų dalį (praplėsti pardavimų geografiją); • Sumažina reklamos išlaidas; • Sumažina sandėrio įvykdymo kaštus; • Sumažina išlaidas skirtas žaliavų aprūpinimui ir tiekimui; • Sumažina prekių pristatymo išlaidas; • Leidžia pagerinti klientų aptarnavimą ir komunikaciją; • Padidina prekinio ženklo žinomumą. Tai keletas iš galimų strateginių pranašumų, kurių gali pasiektiverslas konkuruodamas su kitais savo srities dalyviais. Vertės grandinės (Value Chain) pokyčiai E-verslo sąlygomis: • Pirkėjo pritraukimas • Pirkėjo parama perkant • Pirkėjo patenkinimas (Pirkimo pabaiga) • Popardaviminis pirkėjo išlaikymas. (pvz. www.cisco.com)2. Elektroninio verslo modeliai
Pirmiausia bus pateikiamas trumpas verslo modelių apibūdinimas. Vertapaminėti, jog tai labiausiai diskutuojamas ir mažiausiai suprantamas tinkloaspektas (2). Paprastai sutariama tik dėl vieno – tinklas pakeičiatradicinius verslo modelius. Verslo modelio koncepcija turi apibrėžti produkto ar paslaugosinformacijos ir piniginius srautus bei nusakyti verslo dalyvių, įtrauktų įvieną ar kitą verslo procesą vaidmenį, o taip pat, kokią naudą išdalyvavimo versle jie gauna. Verslo modelis – tai verslo vykdymo metodas(kuriuo įmonė gali save išlaikyti – gauti pelno); akcentuojama tai, kaipįmonė gauna pajamas. Verslo modelis, kartu su marketingo strategijosformuluote gali padėti pasiekti didesnio verslo gyvybingumo ir sudarytigalimybę atsakyti į tokius klausimus: ·1.Kaip sukuriamas pranašumas prieš kitas kompanijas? ·2.Koks prekės ar paslaugos pozicionavimas rinkoje? ·3. Koks yra marketingo veiksmų ir prekės savybių derinys, atitinkantis pasirinktą verslo modelį? Modeliai įgyvendinami labai skirtingais metodais ir plėtojasi itinsparčiai. Kai kurie modeliai yra labai paprasti. Tarkime, kompanija gaminaprekes ar paslaugas ir parduoda jas pirkėjams. Jei viskas vyksta numatytai,
pajamos viršija išlaidas ir kompanija gauna pelną. Kiti modeliai gali būtilabai sudėtingi, kaip pvz. radijo ar televizijos transliacijos. Kalbantapie “nemokamus” verslo modelius, tinkle (web’e) lengva užsimiršti, jogradijas, televizija ir programavimas buvo transliuojami gerą pusę amžiaus.Transliuotojas yra dalis didelio tarpusavyje susijusio tiekėjų, turiniokūrėjų, reklamuotojų, besireklamuojančių, žiūrovų ar klausytojų rato. Nevisada galų gale aišku, kas ir kiek gauna naudos ar uždirba pinigų. Nors elektroninė komercija davė postūmį atsirasti visiškai naujiemsverslo modeliams, interneto terpėje atgimė ir kurį laiką buvę užmiršti,laiko patikrinti verslo modeliai. Vienas iš pvz. – aukcionai, kuriuosInternete išpopuliarino kompanija e-Bay ir išplėtė šio modelio naudojamą įpaltų paslaugų spektrą. Nėra vienigai nusistovėjusios modelių klasifikacijos, kuria būtųgalima remtis kaip pagrindu, tačiau galima išskirti tam tikrus būdus arpožymius, kuriais remiantis kompanijos uždirba pinigus internete: • Verslas – Verslui B2B (Business to Business) – verslo modelis, kur verslo procesai vyksta tarp verslo objektų; • Verslas – Vartotojui B2C (Business to Consumer) – verslo modeliai orientuoti iš verslo į vartotoją; • Vartotojas – Vartotojui C2C (Consumer to Consumer) – verslo modelis, kur tam tikroje terpėje vartotojai vykdo verslo operacijas tarpusavy; • Vyriausybė – Verslui G2B (Governement to Business) – verslo santykiai realizuojami tarp valstybės ir ūkio subjektų.2.1 Verslas – Verslui (B2B)
Beveik visose industrijos šakose kompanijos naudojasi internetufinansinių operacijų vykdymui, tarpusavio ryšių su investuotojais,partneriais ir klientais užmezgimui, taip pat savo produktų paleidimui įrinką. Kompanija Hewlett Packard (HP), atlikusi tyrimą, nustatė, kad norintklientui parduoti produktą, į procesą reikia įtraukti net 3 žmones: 1 –techninę produkto pusę išmanantį asmenį, 2 – vadybiniką ir 3 –finansininką. Tai gan objektyviai atspindėtų pagrindinį šio elektroninėskomercijos modelio principą – pateikti vartotojui (kitam verslo subjektui)informaciją, kuri atitiktų kiekvieno iš 3 asmenų suteikiamą informaciją iržinias. T.y verslininkas savo elektroninės komercijos svetainėje turėtųsuteikti išsamią informaciją partneriui/klientui apie savo produktus,paslaugas, kad šie tiesiog iš savo darbo vietos Internete galėtų sužinotine tik juos dominančių paslaugų, prekių pritaikymus ir naudojimosiinstrukcijas, bet ir technines charakteristikas, jų kainas, kiekiussandėlyje, pristatymo laiką, o svarbiausia – galėtų visa tai iškartužsisakyti. Tokiu principu ne tik trumpėja darbo laikas, sumažėja telefono,faksimilinio aparato išlaidos, bet ir mažėja prekių kainos, pagreitėja jųpristatymas. Elektroninėje komercijoje svarbiausia yra ryšio tarp pardavėjo irkliento užmezgimas ir palaikymas. Nuo to, kaip kompanijos įgyvendina šįprocesą, priklauso jų verslo sėkmė. Daugelis klysta manydami, jogelektroninė komercija galima tik tada, kai pateikiama galimybė už siūlomusproduktus ar paslaugas atsiskaityti tiesiogiai Internete. Elektroninės komercijos B2B modelio privalumai tiekėjams būtų šie: 1. Padidinta konkurencija – visapusiškos įmanomos informacijos suteikimasklientui yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vienos ar kitos prekės arpaslaugos pasirinkimą. Kompanija, kuri pateikia kaip galima daugiauinformacijos apie savo prekes ir paslaugas, o taip pat ir kitas sritis,turi daugiau galimybių parduoti savo paslaugas kitoms kompanijoms, nei takuri informacijos pateikimu apie save apskritai nesirūpina. 2. Personalizacija – elektroninė komercija leidžia atsižvelgti į atskirovartotojo reikmes – tai įgalina vartotojui pateikti tikslią, išsamiąinformaciją tik apie jį dominančius produktus ir paslaugas. Vienas iš tokiųpavyzdžių būtų galimybė atskirai kiekvienam klientui pateikti tik jamvienam prieinamą informaciją apie specialiai jam taikomas kainas irakcijas. Personalizacija įgalina diegti produktų rekomendacijų sistemą, kaikiekvienam verslo klientui atskirai galima rekomenduoti tas prekes, kuriųjam gali reikėti perkant dabartines. Pvz. klientas, pirkdamas didelį kiekįtrąšų internetu, taip pat gali ieškoti papildomų mineralinių elementų,kurie pagerina derliaus kokybę. Tuomet sistema jam rekomenduoja šalia esamopirkinio dar nusipirkti mineralinių priedų. Taip yra sukuriamas didesnispinigų srautas ir klientai perka daugiau nei iš pradžių tikėjosi. Šiuoįrankiu yra didinamas klientų apsipirkimo internete pasitenkinimas. 3. Resursų taupymas – elektroninė komercija palaiko ir skatina verslovykdymą elektroniniu būdu. Kadangi daugelis operacijų gali būti vykdomoselektroniniu būdu, sumažėja resursų poreikis tam tikrose srityse – dėl togali sutrumpėti užsakymų, pardavimų, atsiskaitymų ir atsakymų į užklausimuslaikas. Elektroniniai procesai leidžia atsisakyti žmonių resursų tamtikruose aspektuose, taip pat aptarnauti tokį kiekį verslo vartotojų, kokiotradiciniu būdu aptarnauti reikėtų kelis kartus daugiau resursų. 4. Išlaidų mažinimas – daugelį verslo operacijų atliekant elektroniniubūdu, sumažėja resursų kaštai, sutaupomas laikas. Pvz. kompanija savosvetainėje, pateikdama atsakymus į dažniausiai užduodamus klientųklausimus, sumažina telefono operatorių, reikalingų kasdien atsakinėti įklientų skambučius kiekį. 5. Naujos verslo galimybės – elektroninė komercija sukuria galimybesnaujiems produktams ir paslaugoms, tokioms kaip Informaciniai internetiniaikatalogai, Internetiniai Call-centrai, klientų aptarnavimas Internete irpan. Modelio B2B pritaikymo praktikoje kokretūs pavyzdžiai:
Lietuviškasis:a) CHS Baltics (www.chs.lt). Tai viena seniausių elektroninės komercijos sistemų, atnaujinta 1999metais. Didmeninės kompiuterių ir jų dalių pardavimo rinkos lyderis,aptarnaujantis daugiau nei 250 mažmenininkų visoje šalyje, turintis vienąofisą Kaune. Kasdien besikeičianti kainų ir sandėlio informacijapartneriams pateikta jų interneto svetainėje – galima pasižiūrėti,pasiskaičiuoti, užsisakyti e-paštu – tą pačią dieną arba kitą rytą prekesgalima atsiimti iš UPS. Tiesa, prieš tai reikia užsiregistruoti,priklausomai nuo pardavimų keičiama nuolaidų grupė, prižiūrimiatsiskaitymai – tai daroma “tradiciniu” būdu – kompanijos vadovų,vadybininkų ir finansininkų pagalba, bet elektroninė sistemos dalisatlaisvina “brangius” IT žmones nuo rutininių darbų ir leidžia jiems skirtidaugiau laiko didesniems projektams.b) “Snaigės” elektroninės prekybos sandėlis (www.elsandelis.lt) “Tai ne elektroninė prekyba, o būtina įmonių kooperacija informacijossrityje” (“Verslo Žinios” 2000 01 18). Sistema skirta informacijosapsikeitimui tarp įmonių su sandėliais, kur yra “užsigulėjusių” prekių aržaliavų. Padedama taupyti laiką informacijos paieškai ir kartais – bent jautaip viliasi idėjos autoriai – padės pigiau nusipirkti reikalingų prekių. Kokia naudą gauna sistemos vartotojai? Įrašyti į sistemą keliaseilutes trunka 5 minutes, o jei kalbama apie užsigulėjusias sandėlyjeprekes, tai tos minutės smarkiai atsipirktų įvykus sandėriui. Pirkėjui taippat yra akivaizdi nauda – nepopuliarios prekės gali būti pasiūlytos ne tikbe antkainio, bet net ir pigiau nei savikaina. Taigi, elektroninių ryšio būdų privalumai čia akivaizdūs – pigussprendimas tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui, galimybė dinamiškai keistipateiktą informaciją. Aptarnavimo greitis ir patogumas vartotojui yranepasiekiami įprastomis reklamos, duomenų apsikeitimo ar pardavimopriemonėms. Be abejonės, tai yra tinkamas elektroninės komercijos pavyzdys.Tolimesnis tokios sistemos vystymo etapas – tiekėjai pateikia gamintojamsinformaciją apie turimas atsargas, o pastarieji rodo savo poreikiuselektroniniu būdu, tiesiai iš gamybos valdymo sistemos (procurement).Tuomet atsirastų didesnė tiekėjų konkurencija ir galimybė gamintojamsnusipirkti žaliavų pigiau, be to, tai padėtų kompanijoms geriau planuotisavo sandėlius, o tai – vėl taupytų lėšas visiems gamybos grandinėsdalyviams. 2.1.1 Elektroninės prekyvietės (E-marketplaces) JAV ir Europoje dažniau sutinkamas B2B pavyzdys – “biržos” (exchanges,marketplaces, eHubs). Šios biržos – tai neutralios, Interneto pagrinduveikiančios verslo terpės, kurios sutelkia specifinio verslo (industrijos,verslo šakos) dalyvius ar apjungia specifinius verslo procesus, palaikoelektronines prekyvietes ir naudoja įvairius rinkodaros mechanizmus, kadsukurtų terpę, kurioje vyksta prekių ar paslaugų srautai tarp pirkėjų,realizuojant modelį “bet kuris – bet kuriam”. Sutelkdamos į vieną vietą pirkėjus ir pardavėjus bei sumažindamostransakcijų kaštus, elektroninės prekyvietės sukuria vertę. Kartusukuriamas likvidumas – pritraukiamas pakankamas pirkėjų ir pardavėjųskaičius, kad vyktų realūs sandėriai. Analizuojant pirkimo-pardavimo procesą, naudojant skirtinguselektroninės prekyvietės modelius, išskiriami vieni ar kiti B2B modeliai,pažymint šiuos aspektus: • Vertės sukūrimo mechanizmas (agregacija prieš atitikimą); • Pirkimo situacija (sisteminis pirkimas prieš atsitiktinį); • Elektroninės rinkos kūrėjo padėtis (suinteresuotas prieš neutralų). Reikia nepamiršti ir “atvirkštinių agregatorių”, kurie yra šališki,t.y. sukurti tam tikros kompanijos ar grupės, kurios nori realizuoti savoprekes. Kuriant likvidumą, neutralių terpių kūrėjai susiduria su problema –gana sunku pritraukti pardavėjus, kai nėra pakankamo pirkėjų skaičiaus iratvirkščiai – pritraukti pirkėjus, kai nėra užtikrinama pakankama pasiūla.Atsižvelgiant į išgyvenimo funkcijas ir vertės sukūrimo potencialą,atitikimu pagrįsti mechanizmai – biržos ir aukcionai, yra labiau tinkaminei agregaciniai – katalogai. Elektroninės prekyviečių funkcijos ir privalumai, jų naudingumasišaiškėja atsakius į klausimus: 1. kaip ir 2. ką verslas perka? Atsakymai į šiuos klausimus padės suprasti Verslo – Versluiprekyviečių veikimo principą. Verslų pirkiniai gali būti klasifikuojamikaip gamybos veiksniai ir kaip operaciniai veiksniai. Gamybos veiksniai –tai žaliavos ir komponentai, naudojami tiesiogiai gaminant produktą ar jogamybos procese. Gamybos veiksniai yra daugiau vertikalūs (3) išprigimties, nes produktai, į kurių sudėtį jie įeina, yra labai specifiniaikiekvienai industrijai. Paprastai šie gamybos veiksniai (žaliavos) būnaperkamos iš specifinių vienos ar kitos srities tiekėjų, ir paprastaireikalauja specifinių transportavimo ir pirkimo įgyvendinimo sąlygų. Skirtingai nuo gamybinių, operaciniai veiksniai yra netiesioginėsžaliavos ir paslaugos, vartojamos kompanijos greta gamybos proceso ir nėragalutinio produkto sudedamoji dalis. Operacinės žaliavos, vadinamos MRO(Maintainance, Repair and Operating) susideda iš industrinių žaliavų,kapitalo įrangos (kompiuteriai), paslaugų, ir su kelionėmis susijusiųpaslaugų. Operacinės žaliavos iš prigimties yra horizontalios (išskyruskapitalinę įrangą ir kai kurias industrines žaliavas), kitaip neigamybiniai veiksniai, Juk kiekvienam verslui reikia kompiuterių,popieriaus, biuro reikmenų, aviabilietų. Bet reklamos agentūra neperkaplieno, o chemijos kompanija neperka puslaidininkių. Tradiciškai operacinėsžaliavos yra perkamos iš MRO tiekėjų, kurie surenka operacinių žaliavųporeikį iš įvairių verslo sričių kompanijų. T.y. viena kompanija surenkadaugelio kompanijų poreikius popieriui, kompiuteriams, elektrai, darbojėgai ir urmu perka iš tiekėjų, gaudama dideles nuolaidas, ir jaspanaudodama kaip savo pelną. Klasifikuoti elektronines prekyvietes galima ir pagal jų pirkimopobūdį – sisteminį pirkimą (orientuotą į ilgalaikių santykių palaikymą;kontraktai ilgalaikiai, dėl kainų ir sąlygų susitariama iš anksto) arbaatsitiktinį pirkimą – greitą pirkimą. Pagal sisteminio-atsitiktinio pirkimų skirtumus bei gamybinių-operacinių kaštų supriešinimus, B2B prekyvietės klasifikuojamos į 4kategorijas: 1. Horizontalūs distributoriai, MRO prekyvietės (5, p. 26) (Operaciniaikaštai, sisteminis prikimas, horizontali rinka) – koncentruojamasi tiesvaldymo sistemų (procurement) proceso gerinimu įvairiose verslo srityse.Parduodami tam tikri operaciniai ištekliai, kuriuos naudoja skirtingosektoriaus įmonės. Šie ištekliai yra bendri savo charakteriu. MRO tiekėjaitaip pat naudoja 3 šalies logistikos paslaugas. Pvz. www.ariba.com. 2. Vertikalūs distributoriai – perkelia specifinius tam tikrosindustrijos katalogus ir automatizuoja žaliavų įsigijimo procesą. Pirkimaspasižymi pastovumu. Vertė yra sukuriama kuriant virtualią bendruomenę, kurgalima rasti patarimų apie tai kur geriausia pirkti, bei sumažinanttransakcijų kaštus. Pvz. www.chemdex.com, www.worldparts.com. 3. Vertikalios biržos – orientuojamasi į atsitiktinius pirkimus,koncentruojamasi ties aukciono tipo terpės sukūrimu pirkti žaliavoms,reikalingoms gaminant tam tikras prekes. Privalumai tokie, jog pasiekus tamtikrą kritinę masę pirkėjų ir pardavėjų, šios biržos gali rodyti rinkostendencijas elektroniškai, bei burti bendruomenes aplink save. Pirkėjai irpardavėjai ne visada pažįsta vieni kitus, todėl šio tipo prekyvietes kuriair prižiūri kompanijos, kurios aktyviai draugauja su pagrindinėmis rinkosžaidėjomis arba partneriauja su turinio tiekėjais, kurie gali pateiktirealaus laiko duomenis iš pagrindinių pirkėjų ir pardavėjų. Pvz: www.e-steel.com – geriausias Online biržos pavyzdys, kur kompanijos susirenkaparduoti ir pirkti specifinių žaliavų naudojamų gamyboje. Šios biržossumažina kompanijų pirkimo kaštus. Pirkėjai ir pardavėjai retai susitinkašiame verslo modelyje. Prekybos pagrindas yra neutralus pardavėjas, kurisagreguoja pirkimų ir pardavimų užklausas. Šis modelis yra labai naudingasperkant “greitu pirkimu”, nes galima “žaisti” kainų svyravimais rinkoje.Kainos keičiasi priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos santykio. Kitas pvz:www.metalsite.com. 4. Funkcinės biržos – elektroninės prekyvietės, orientuodamos įoperacinių resursų greito pirkimo poreikį, panaudojo aukciono modelį. iOperacinių žaliavų galima įsigyti tuomet, kai to prireikia, ir padaryti taiesančiomis rinkos kainomis. Aukciono modelis (2) suteikia tikimybęnusipirkti prekes žemesne kaina nei galima tai padaryti paprastai, beiparduoti tas prekes, kurios užima sandėlyje vietą ir yra nenaudingoslaikyti (yra įšaldytos lėšos ir neapsimoka laikyti). Pvz.www.employease.com, Lietuvoje – www.netbroker.lt – horizontalausdistribucinio modelio pavyzdys Lietuvoje, kur orientuojamasi į horizontaliąrinką. Modelio pagrindas – užklausų pardavimams ir pirkimams surinkimas įvieną vietą ir pirkėjų bei pardavėjų suvedimas. Pajamos generuojamos išreklamos. Atlieka geriausių pasiūlymų ir užklausų atrinkimo ir atitikimofunkciją, taupo laiką ir panaudoja papildomą kanalą pardavimams. Taipirmasis elektroninis marketplace. Apibendrinamoji B2B verslo modelių išvada – B2B modeliai yra skirtisumažinti tarpininkų skaičių, o tuo pačiu ir kainas, kuriomis galimaįsigyti verslui reikalingų prekių ir paslaugų, praplėsti pardavimo kanalus. Nors ypatingai populiarūs tarp verslo subjektų JAV ir Vakarų Europoje,Lietuvoje jie neprigyja dėl palyginti labai mažos rinkos ir nepakankamostechnologinės infrastruktūros. Lietuvoje nesusirenka kritinė pardavėjų irpirkėjų masė, reikalinga likvidumui užtikrinti. Bet pirmieji žingsniai yrageras ženklas, ir kuo labiau įmonės taikys naujausias pastovaus žaliavųaprūpinimo (procurement) ir resursų planavimo (ERP) technologijas, tuolabiau galima tikėtis, kad įprastus verslo procesus pakeis elektroninėkomercija, o likę resursai bus galimi panaudoti geresniam planavimui,santykių su klientais palaikymui. Kai kurie modeliai (CHS) yra pakankamaipritaikyti Lietuvos rinkai ir “paprasti”, be to sėkmingiausias elektroninioverslo pavyzdys yra skirtas žmonėms, kurie perka kompiuterius, t.y.labiausiai technologiškai pažangiausiai visuomenės grupei.2.2 Verslas – Vartotojui (B2C)
Pagrindinis šio Verslo – Vartotojui modelio principas – suteikti savoesamam ir potencialiam klientui visą prieinamą informaciją apie produktus,pasiūlyti jų užsisakymą internetu, apmokėjimą ir aptarnavimą jo rūpimaisklausimais (5, p. 24). Elektroninė komercija vartotojui – tai greitas irlengvas būdas pasiekti įvairiausius produktus, turėti galimybę užsisakytitai tiesiogiai iš namų ar darbo vietos 24 valandas per parą, bet kuriojepasaulio vietoje. Vienas Ryškiausių B2C modelio pavyzdžių – elektroninėparduotuvė. Galima paminėti tai, jog 1998m. JAV elektroninė komercijasudarė 43 mlrd. $, o šiais metais prognozuojama 1,3 trilijono $, ir taisudarys 9% nuo visų pardavimų (1). Dabar bus trumpai aptariami elektroninės komercijos privalumaivartotojams, nusakantys papildomą naudą, kurią teikia galimybės pritaikytiinternetą, kaip terpę verslininkams bendrauti su vartotojais:
1. Pasirinkimas – tai geografiškai nelimituoto pasirinkimo elektroninėkomercija. Vartotojui ji suteikia apsipirkimo bet kuriuo paros metu, betkurioje pasaulio vietoje neišeinant iš namų privalumą bei žinojimą, kadparduotuvės darbo laikas nepasibaigs jam užsimanius nusipirkti produktą irkad neteks laukti eilėse ar tiesiog ieškoti vietos kur parkuoti automobilį. 2. Personalizuoti produktai ir paslaugos – produktai ir paslaugospritaikomi kliento pomėgiams. 3. Patobulinta serviso kokybė. 4. Greitas atsakymas – Nuo tada kai atsirado elektroninis paštas irdaugumas transakcijų vykdomos elektroniniu būdu klientas iš pardavėjo galitikėtis kur kas greitesnio atsakymo. 5. Žemesnės kainos – elektroninė komercija verslą kreipia taip, kadracionalizuotųsi kompanijos darbas ir būtų pasiektas kuo didesnisefektingumas, greitesnis atsakymas į užklausimus. Šių privalumų visumasumažina išlaidų kaštus, o vartotojui pateikiamos sumažėjusios kainos. 6. Nauji produktai ir paslaugos – Interneto terpė sukūrė neribotasgalimybes atsirasti naujiems, iki tol visiškai nematytiems verslomodeliams, susijusiems su vartotojų pirkimo ir aptarnavimo ypatybėmis, beiženkliai sumažino kaštus, reikalingus aptarnauti didelius kiekius pirkėjų. Verslo modeliai, susiję su verslas – vartotojui rinka yra šie: • Elektroninės parduotuvės; • Informacinės paslaugos; • Nemokamų paslaugų tiekėjai; • Pirkimų agregatoriai; • Virtualios universalios parduotuvės; • Paieškos varikliai; • Rekomendacijų sistemos modelis; • Virtualios bendruomenės kūrimo modelis (6). Kiekvieno iš modelių tikslas – uždirbti pinigus. Interneto terpėtinkama – 1. Segmentuoti rinką; 2. Pasiekti plačią rinką; 3. Palaikytisantykius – komunikuoti su vartotojais (Customer relationship); 4. Sukurtilojalius pirkėjus; 5. Remti pardavimus off-line, t.y. padidinti pardavimusapskritai. Kalbant apie pirmąjį B2C modelį – elektronines parduotuves (4, p.169)(dar išskiriami 3 jų porūšiai – parduotuvė, perkelta į internetą;egzistuojanti tik internete; remianti offline pardavimus) – atrodoakivaizdu, jog kiekvienos parduotuvės tikslas – parduoti prekes ir iš toužsidirbti. Bet ne taip paprasta pasirodė po to, kai pradėjo aiškėtitendencija, kad neužtenka atidaryti savo parduotuvę internete (atitinkančiąvieną, kuri jau stovi realiai), kad ji generuotų pajamas ir, kad pritrauktųpakankamą pirkėjų ar lankytojų srautą, kad sukurtų pelningą modelį. GalbūtInterneto pradžioje 1994-1996 m. to būtų pakakę, nes nebuvo pakankamaiįdomių interneto tinklapių, kur vartotojai galėjo naršyti, bet kuo toliau,tuo parduotuvių daugėjo ir čia pasidarė svarbu, ne ką tu parduodi, o kaippritrauki klientą, kaip jį išlaikai, ir padarai pastoviu pirkėju. Tapo itinsvarbu, kaip užmegzti ryšį su pirkėju, kaip sukelti jam pasitenkinimojausmą. Buvo pastebėta, kad internetas realizuoja žmogaus poreikį pačiamsave apsitarnauti (self service), kas taip pat stipriai sumažinaaptarnavimo kaštus. Internetas pasirodė kaip netinkama terpė pardavinėti maisto produktusbei produktus, kurie nepasižymi savybe talpinti savyje daug informacijos(pvz. maisto prekės, kasdienės pramoninės prekės), bet yra ideali vietasuteikti vartotojui įsigyti arba sužinoti apie “Information rich” prekes. Pirkimas internete niekad nepakeis asmeninės patirties, kuri įgyjamaperkant prekes įprastu būdu, bet jis gali suteikti postūmį pirkti vieną arkitą prekę, bei turėti lemiamos įtakos pasirinkimo (priešpardaviminiame)procese. Vienas sėkmingiausių elektroninės komercijos B2C pavyzdžių būtųwww.amazon.com – kompanija, pardavinėjanti knygas Internete ir tikInternete. Save vadindami “Didžiausiu pasaulio knygynu”, vartotojui kasdienpasiūlo daugiau nei 2,5 milijono knygų. Įsikūrusi JAV ir jau turintipadalinius Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje, kompanija gali pasigirtisėkme daugelyje sričių: klientų ištikimybė, daugiau nei 10,000 nuolatbendradarbiaujančių knygų apžvalgininkų ir beveik visų įsivaizduojamų knygųskelbimas. Žmonės dirbantys Amazon kompanijoje puikiai suprato, kad jųvartotojams labai svarbu knygos – todėl sukūrė bendruomenę siūlydamipokalbius su knygų autoriais ir įvairiausius konkursus, kaip pavyzdžiuirašinio konkursas vienos iš knygų pabaigai. Norėdami sukurti ilgalaikį ryšį su klientu, Amazon įsidiegė programą“Eyes” (akys), kuri elektroniniu paštu informuoja klientus apie naujasknygas, kurios galėtų juos sudominti. Knygynas siūlo naujas knygavartotojams atsižvelgdamas į tai, kokiose knygyno srityse vartotojai“naršo” daugiausiai. Amazon.com moka komisinius už naujai atvestą vartotoją. Jų specialiosprogramos dėka skaitytojai gali gauti komisinius iš Amazon.com, jei žmonėsužsisakys knygas jų svetainėse. (Amazon.com atsiunčia paprastutį HTML kodą,o tai supaprastina realizaciją). Amazon.com – tai vienas globaliausių ir labiausiai nusisekusiųelektroninės komercijos modelio Verslas-Vartotojui atvejų. TačiauElektroninė komercija nebūtinai turi būti globali, kad būtų sėkminga. Pravartu būtų trumpai apibūdinti antrąjį B2C modelį – informacinespaslaugas. Informacinių paslaugų tiekėjams Interneto rinka atvėrė neribotasgalimybes pasiekti visą pasaulį, bei iki minimumo sumažinti išlaidas(popieriaus, spausdinimo, logistikos ir kt.), reikalingas pasiekti klientą.Kita vertus, interneto atsiradimas paveikė laikraščių perkamumą, bei žymiaisumažino naudojimąsi įprastiniais katalogais. Juos pakeitė elektroninės šiųinformacijos laikmenų formos. Informacinių paslaugų formos gali būti: Laikraščio prenumerata elektronine forma. Uždirbama iš galimybėsprieiti ir ieškoti tarp laikraščių archyvinių kopijų, taip pat iš galimybėsgauti laikraštį ankščiau nei kitos dienos ryte. Naujienų, aktualių tam tikrai sričiai distribucija (newsletter).Profesionalių žinių, kurioms reikalingi materialiniai resursai, ir kuriosturi didesnę nei įprasta vertę platinti labiau patogus yra elektroniniupaštu siunčiamų žinučių prenumerata. Elektroninės konsultacijos. Kai elektroninėje terpėje vykdomos gyvos(bendraujama realiu laiku) konsultacijos, bei kai konsultuojama užklaususiš anksto. Klasikinis naujienų industrijos elektroninės komercijos pavyzdys yra“Verslo žinių” tinklas (www.verslozinios.lt). Kompanijos verslo modelisremiasi paieškos galimybe archyve. T.y., už tam tikrą mokestį asmuo arkompanija gali ieškoti informacijos “Verslo Žinių” archyvo elektroninėjeversijoje. Be to, ši kompanija suteikia galimybę (taip pat už tam tikrą mokestį)gauti rytdienos laikraštį iš vakaro elektroniniu formatu. Nemokamų paslaugų teikėjai naudojasi interneto personalizacijossavybe. Lankytojas prieš gaudamas vieną ar kitą paslaugą turiužsiregistruoti ir palikti asmeninius duomenis apie save bei kitą įvairiąinformaciją – tai leidžia tiksliai segmentuoti rinką. Šių paslaugų tiekėjaigeneruoja pelną parduodami vartotojų informaciją marketingo kompanijoms,kurios užsiima tiksliniu marketingu. Nors reklamos sritis internete irlaikoma mažiausiai efektyvia iš visų (lyginant su radiju ir TV), betnaudojant ją kartu su kitomis media priemonėmis yra ypač naudinga, nesreklamos laikas televizijoje ir radijuje yra žymiai brangesnis neiinternete. Pirkimų agregacijos modelis sudaro galimybę daugeliui panašių interesųžmonių nusipirkti pageidaujamą prekę tiesiai iš gamintojo už didmeninękainą, nes panaikinama vidurinioji-tarpininko grandis. Šio modelioįgyvendintojai gauna pajamas tiek iš vartotojų, tiek ir iš didmeniniųkompanijų, kurios pamačiusios galimybę realizuoti daugiau savo produkcijosmielai moka už galimybę pristatyti “specialius pasiūlymus”, bei organizuotireklamines akcijas agreguotų pirkimų tinklapiuose. Virtualių universalių parduotuvių modelis yra naudojamas kai kuriųinterneto paslaugų tiekėjų, kurie nuomoja savo programinę įrangą ir už tamtikrą mokestį suteikia kitoms kompanijoms galimybę patalpinti savo prekes įparduotuvę. Taip susidaro daug mažų parduotuvių vienoje didelėje. Taigi,gaunasi savotiška universalinė parduotuvė. Šioje situacijoje yra net trys laiminčiosios pusės:– Programinės įrangos nuomotojas (gauna pajamas nuomodamas programinęįrangą);– Virtualios parduotuvės savininkas (turi galimybę palyginus pigiaipasiekti intreneto rinką);– Vartotojas (vienoje vietoje gali rasti įvairių prekių). Lietuviškas šio modelio pavyzdys būtų – www.muge.lt. 1999m atsiradęsserveris pritraukė nemažą vartotojų dėmesį, o tai truputį nustebino tiekpačius portalo kūrėjus, tiek “Mugėje” muzikos įrašus pasiūliusios “BombaRec.” vadovus – vietoj planuotų keliasdešimt muzikinių kompaktų užsakymų,jiems netikėtai teko pildyti net poros šimtų norinčių užklausimus. Paieškos varikliai – automatizuotos prekių ir paslaugų paieškosinterneto paruotuvėse ir duomenų bazėse, suteikiančios vartotojams galimybę“apeiti” keliasdešimt interneto parduotuvių ir rasti prekę pigiausia kaina.Pajamos generuojamos iš reklamos, kuri integruojama į programinę įrangą irtaip pat iš kompanijų, kurios nori, kad jų prekės užimtų pirmąsias vietas,nes dažniausiai kaina beveik nesiskiria, o prekių savybės skiriasi taip patlabai nežymiai. Rekomendacijų sistemos modelio savybės – informacija skleidžiama “išlūpų į lūpas”. Tokios sistemos kaip www.deja.com agreguoja naujienų grupiųpranešimus, juos susistemina ir pateikia vartotojui, ieškančiam kokios norsproblemos sprendimo. Pajamos pritraukiamos reklamos pagalba. Virtualių bendruomenių (online community) modelio pagrindas – bendrųinteresų žmonių subūrimas vienoje vietoje ir sukūrimas jiems galimybėsbendrauti po vienos ar kitos kompanijos ženklu (brand). Šis modelissuteikia galimybę kompanijoms, kurių produkcija ar tinklapio turinysnutaikytas į tam tikrą rinkos segmentą (pvz. mamas, auginančias mažusvaikus) pritraukti didelę masę šio segmento narių, ir taip parduoti tik įtą segmentą nukreiptas prekes ar jų reklamą. Naudą gauna ir vartotojai, jieturi pastovų informacijos šaltinį juos dominančia tema, forumų pagalba galibendrauti, susirasti naujų bendraminčių, o verslo vienetai gali jiemssiūlyti savo paslaugas, žinodami, kad pranešimas (žinia) pasieks kaip tiktikslinę grupę. Lietuviškas tokio modelio pvz. – www.mama.lt portalas, kuris taikosi įjaunų mamų segmentą ir bendradarbiauja su žurnalais bei produktų vaikamsgamintojais. Užsiregistravusios mamos turi galimybę gauti daktarųkonsultacijas, yra rengiami susitikimai, įvairūs konkursai. Išvada apie B2C modelį – tai labiausiai paplitusi elektroninėskomercijos atšaka. Ji suteikia verslams naujų galimybių pasiekti vartotojusir panaudoti dar vieną informacijos skleidimo ir rinkimo kanalą –Internetą. Šiuo aspektu Internetas labai skiriasi nuo įprastinėsžiniasklaidos, nes vartotojas pats renkasi, kur jam naršyti internete, irpriklausomai nuo to perka ten, kur jam patogiausia, pigiausia. Internetoterpė verslui padeda kurti ypatingų pirkėjų ratą – lojalius pirkėjus(puikus to pavyzdys www.amazon.com elektroninis knygynas aptartasanksčiau).2.3 Vartotojas – Vartotojui (C2C)
Tai viena naujausių, tačiau labai greitai išpopuliarėjusių sričių –
atlieka tarpininko tarp vartotojų funkcijas. Tai visų gerai žinomiInternetiniai aukcionai bei perku-parduodu skelbimų lentos. Pagrindinis šioverslo principas – suteikti vartotojui greitą ir lengvą būdą ne tik pirkti,bet ir pačiam parduoti produktus ir paslaugas. Kompanijos, pradėjusios šįverslą Lietuvoje, kol kas nemato galimybių iš to pasipelnyti. ReklamaLietuvoje dar tik pradeda savo gyvenimą, o taip paplitęs kitose šalyjeaukcionų modelis, kur pardavėjas už kiekvieną pasiūlytą prekę sumokakompanijai tarpininkei nežymų mokestį, lietuvių vartotojams darnepriimtinas. Tai sąlygoja ne tik elektroninio apmokėjimo galimybiųribotumas (nors pastaruoju metu pastebimos plėtimosi tendencijos), bet irpačios elektroninės komercijos neišsivystymas Lietuvoje. Elektroninės komercijos privalumai vartotojams – pasirinkimas beižemesnės kainos. Konkretus C2C verslo modelio pavyzdys – labiausiai žinomas ir vienassėkmingiausių vartotojas – vartotojui elektroninės komercijos projektų buvoaukcionų svetainė e-Bay (www.e-bay.com). Šiuo metu siūlanti daugiau nei 2milijonus parduodamų daiktų, patalpintų į daugiau nei 1500 kategorijų. e-Bay savo svetainę panaudojo taip, kad pardavėjus ir pirkėjus sujungtų įvieną didelę bendruomenę, kur dėl kainų deramasi efektyviu, beiautomatizuotu būdu. Tai yra viena tarp didžiausią žmonių srautąpritraukiančių interneto svetainių. Lietuva savo internatizacijos lygiu nors ir atsiliekanti tarp kitųEuropos šalių, netruko sukurti savo aukcionų svetaines – bendrovės “LABAS”– www.aukcionai.lt bei UAB “Gaumina” ir estiškų aukciono vartų www.osta.eelietuviškas variantas – www.pirk.lt. Greitai abi svetainės pajautusios, kadmažytėje Lietuvos elektroninės komercijos rinkoje dviem aukcionųtinklapiams per mažai vietos (t.y. kai nei viena, nei kita svetainėnesurinkdavo pakankamos kritinės masės pirkėjų ir pardavėjų) nusprendėsusijungti į vieną – www.rinkis.lt. Pastaroji aukcionų svetainė iškartišsiskiria draugiška ir šilta aplinka, patogesne navigacija, bei aiškesniusiūlomų prekių suskirstymu į kategorijas. Skirtingai nuo e-Bay,lietuviškuose aukcionuose mokestis už siūlomas ar perkamas prekes nėrarenkamas. Verslo modelis yra pagrįstas į konkrečias vartotojų grupesnutaikytos Interneto reklamos pardavimais bei specialių pasiūlymųpristatymais. Tuo geriau interneto komersantams. Tiesa, reikėtų nepamirštipaminėti ir to, kad aukcionuose paprastai parduodama apie 20-30% visųsiūlomų prekių. Tai puiki alternatyva perkrautiems www.omnitel.netskelbimams ar net paprastiems skelbimų laikraščiams. Išvada – C2C modelis yra pats artimiausias paprastiems internetonaršytojams. Jie patys be didelių finansinių galimybių gali užsiimtielektronine komercija pardavinėdami įvairiausius daiktus, nuo automobiliųir namų iki mažiausių niekučių ar kolekcinių paveikslų. Paskutiniu metušiuo modelius sėkmingai naudojasi pagrindiniai pasaulio meno kūriniųaukcionai, parduodami vienus ar kitus antikvarinius daiktus internetu. Visdažniau spaudoje galima perskaityti eilutę “Kūrinį įsigijo nežinomaspirkėjas internetu”.2.4 Valstybinė institucija – verslui (G2B)
Šis modelis nusako nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo irvalstybinių institucijų. Pvz, viešų valstybės aktų skelbimas internete, kurįmonės savo nuomonę reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis turėtųįtraukti verslo dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu,kasdienių transakcijų, tokių kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitųbiurokratinių operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti,mažinti transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą. Valstybinė institucija – vartotojui kategorijos pavyzdžių turėtųpasirodyti ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui beivalstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savoelektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas, mokesčių,sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas. Valstybinė institucija – valstybinei institucijai sritis aprėpsvalstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojantinformacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios“Elektroninės vyriausybės” strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas lemsvyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodusvalstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybiniųinstitucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai turėtųlemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą, mažesnestransakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą. Šiuo metu Lietuvos valstybės institucijų elektroniniai santykiai suvartotojais ir verslo įmonėmis palaikomi tradiciniais kanalais, ointernetas laikomas tik kaip papildomos informacijos skleidimo priemonė,tačiau jau yra keletas valstybinių institucijų, kurios rimtai žiūri įverslo vartotojus, ir pateikia jiems daugiau galimybių. Vienas iš tokių pvz, jau nuo pat Interneto Lietuvoje atsiradimopradžios veikiantis Lietuvos Respublikos Seimo tinklapis (www.lrs.lt),kurio pagrindinė ir dažniausia naudojama sritis yra “Lietuvos Respublikosteisės aktų duomenų bazė”, kurioje vartotojas gali susirasti visusvalstybinius dokumentus išleistus Lietuvos Respublikos Seimo. Kita valstybinė Institucija besinaudojanti elektroninės terpėsteikiamais pranašumais – tai “Valstybinis Turto Fondas” (www.vtf.lt),skelbiantis visų Lietuvoje per šį fondą privatizuojamų objektų sąrašą, irnuolatos jį atnaujinantis. Šiuo metu ypatinga išnaudojančių interneto teikiamas galimybesintegruoti apskaitos sistemas, ar pateikti naujausią informaciją apieatsiradusias naujoves valstybinių institucijų yra vienetai. Galima tikėtis,
kad priėmus Lietuvos informacinės viuomenės kūrimo programą, jų padaugės irverslai bei valstybės piliečiai galės elektroniškai bendrauti suvalstybinėm institucijom, o šios savo ruožtu galės labai daug sutaupyti,naudodamos agregacinių pirkimų modelį, nes valstybinės institucijos,perkančios atskirai negauna tokių nuolaidų, kokias galėtų gauti pirkdamoskartu ir elektroniškai.Išvados
Elektroninę komerciją galima būtų apibrėžti kaip verslo formą, kadašalys bendrauja elektroniniu būdu, be fizinio ryšio. Elektroninė komercija– bendra sąvoka, aprėpianti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu,naudojant telekomunikacijų tinklus. Elektroninė komercija yra kurianti, vadovaujanti ir plečiantikomercinius santykius internetu. Šis naujas verslas pasižymi sparčiaibesiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencijabei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savoorganizacines struktūras bei operacines formas: sena hierarchija pamažunyksta, mažėja barjerų tarp įmonės klientų ir tiekėjų. Kad būtų įveiktosįsisenėjusios kliūtys, verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačiąreorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai irnet tiekėjai. Elektroninė komercija yra priemonė sudaryti sąlygas tokiemspasikeitimams bei juos paremti pasauliniu mastu. Ji leidžia įmonėmsefektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti sutiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus,plėtrą ir produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybosrinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktųplatinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komerciniųbendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų.Pateiksime keletą elektroninės komercijos veiklos pavyzdžių: – vartotojai apie produktus daugiau sužino internete prieš pirkdamijuos “realiame pasaulyje”; – vartotojai užsisako produktus tinklu ir juos gauna visuomeniniupristatymu (paštu) ar per internetą; – studentai dalyvauja nuotolinio mokymo programose internete (on-line) ir taip gauna išsilavinimą ar įgyja profesiją; – piliečiai, tinklu bendraudami su valstybės institucijomis, pakeičiasavo vairuotojo pažymėjimus, registruoja automobilius, moka mokesčius,prašo leidimų statybai ar dalyvauja kituose procesuose; – firmos parduoda produktus ar paslaugas vartotojams arba kitomsfirmoms; – firmos randa tinkle projektus arba atsisiunčia elektroninius failus(vaizdelius, duomenis, įrašus arba tekstinius failus) per internetą; – firmos teikia techninę informaciją arba klientus aptarnauja 24valandas per dieną 7 dienas per savaitę; – internete pateikiama informacija apie pramogas ir kitus įvykius; – vyriausybė ir jos institucijos apdoroja prašymus ir pasiūlymus irkitus internete pateiktus dokumentus. Išanalizavus galimus elektroninio verslo modelius ir pamačius, kokiąnaudą jie gali duoti visuomenei ar atskiroms jos grupėms, galima teigti,jog perėjimas prie vis labiau elektroninio verslo yra neišvengiamas. Taiparodo JAV ir Vakarų Europos patirtis. Lietuva pasauliniame kontekste labaistipriai atsilieka dėl esamų įstatymų neparengtumo, mažo Internetovartotojų skaičiaus bei profesionalų trūkumo. Modeliai nėra griežtai apibrėžti ir yra įgyvendinami daugeliu būdų.Dažniausiai viena kompanija naudoja iš karto kelis modelius, juos derindamair taip praplėsdama savo veiklos strategiją Internete. Išnagrinėti atvejai rodo, kad neužtenka tik pasirodyti Internetetinklapio pavidalu, tam kad gautum realią naudą. Reikia tiksliai apsibrėžtisavo tikslus, kurių kompanija siekia pradėdama elektroninį verslą, beinuolatos gerinti elektroninį aptarnavimą bei santykius su išorine aplinka. Elektroninis verslas kai kuriose srityse negali visiškai pakeistiįprasto , bet gali būti sėkmingai derinamas prie įprasto prekybos modelio. Patobulinus Lietuvos įstatyminę bazę, įdiegus atsiskaitymus Internetu,sumažinus priėjimo prie Interneto kainą šalies mastu, ruošiantprofesionalus, pasirengusius efektyviai išnaudoti Interneto teikiamasgalimybes – Lietuvoje pakiltų gyventojų išsilavinimo lygis, kompanijos,bendraudamos tarpusavyje elektroniškai, galėtų sutaupyti daugiau pinigų irdaugiau investuoti.
Literatūros sąrašas
1. Civilka M. E-komercijos istorija // www.itc.tf.vu.lt2. Civilka M. E-komercijos modeliai// www.itc.tf.vu.lt3. Civilka M. E-verslo modeliai// www.itc.tf.vu.lt4. O’Connell B. B2B.com: cashing-in on the Business-to-Business E-commerceBonanza. – Adams Media Corporation, 2000. p. 2765. Plant R. E-commerce: formulation of strategy. – Prentice Hall, 2000. p.333.6. Rappa M. Business models in theweb//http://digitalenterpise.org/models/models.html (2002. 12. 15).7. Schwartz E. I. Webonomics. – Broadway books, 1997. p. 246.8. Kas yra e-komercija?// www.infocom.lt/dokumentas.asp.