Elektroninis verslas

1. Įvadas

Visuomenei keičiantis iš industrinės į informacinę, kartu kinta ir verslo procesai, kurių pagrindu vyksta ekonominis gyvenimas tiek paprasto vartotojo lygmenyje, tiek pasaulinių korporacijų tarpusavio versle. Visame pasaulyje vykstantys verslo pokyčiai pasiekia ir Lietuvą, kur vis daugiau diskutuojama apie elektroninį verslą – verslą, paremtą technologijų galimybių (Interneto) išnaudojimu, ir vis didesne informacijos reikšme verslo procesuose. Vykstančius pokyčius pastūmėjo jau nuo aštuntojo dešimtmečio puoselėjama idėja apie verslą, paremtą informacijos srautais. Tokiam verslui suklestėti pagrindu tapo Interneto atsiradimas apie 1989 metus. Kaip tik nuo tada globalus veerslas tapo galimybe kiekvienai kompanijai, nepriklausomai nuo jos dydžio. Paaiškėjo, kad Internete – virtualioje terpėje – galima užsidirbti visai ne virtualaus pelno.
Vargu ar šiuolaikiniame pasaulyje būtų galima apsieiti be Informacinių Technologijų ir Telekomunikacijų (Toliau – ITT). ITT įsiterpė į visas įmanomas žmogaus veiklos sritis: nuo biblioteninkystės iki žiniasklaidos, nuo mokslo iki verslo. Tikriausiai, ITT sektorius yra sparčiausiai besiplėčiantis pastaruoju metu, be to, stipriai įtakojantis ir keičiantis kitų ūkinių sektorių struktūrą, poreikius ir galimybes. Žinoma, šiuo klausimu yra ir skeptiškų nuomonių, kurios vertina smarkų prroduktyvumo didėjimą ITT sektoriuje tik kaip dar vieną “lyderiaujančio sektoriaus” pavyzdį – inovacijų banga, revoliucionizuojanti produktyvumą tik viename ekonomikos segmente. Šiandienos technologinė revoliucija yra orientuota į universalių informacijos ir mąstymo organizavimo sistemų kūrimą, sistemų, kurios paveiks kiekvieną ekonomikos subjektą, kuris susiduria su in

nformacijos srautais ir tos informacijos apdorojimu. Naujos žinios kyla iš informacijos apdorojimo ir tampa šiuolaikinio verslo pagrindu, nes laikai, kai priimant verslo sprendimus buvo pasikliaunama vien nuojauta, seniai praėjo. Aplamai, terminą „Elektroninė komercija“ galima būtų sieti ne tik su prekių ir paslaugų pirkimu/pardavimu Interneto terpėje (tai būtų tradicinis e-verslo suvokimas), bet ir su elektroninėmis valdymo sistemomis (pvz. SAS® The power to know® , Oracle®, Scala® ir pan.), kurios jungia savyje daugybę valdymo, maktetingo automatizavimo bei verslo efektyvumo vertinimo funkcijų. Viena iš tokių įmonių, UAB „Paspara“, veikianti IT sferoje jau nuo 1991 metų ir atstovaujanti Lietuvoje SAS Institute, siūlo SAS® Solutions verslo vertinimo ir valdymo sistemą, kurios pagrindinės funkcijos yra “Duomenų sandėlių” (Data Warehouses – DW), Santykių su klientais valdymo (CRM), Rinkodaros automatizavimo (EMA), Innformacijos pristatymo portalų (IDP) projektavimas ir diegimas. Bet vis dėlto yra dažnai susiduriama su įmonėmis, kuriose vienintelė informacinė sistema yra buhalterija, sąskaitos spausdinamos naudojant MS Excel, o užduotys ir pavedimai perduodami klijuojant vieni kitiems ant monitoriaus popierinius lipdukus. Kartais tokį neorganizuotumą lemia tiesiog nežinojimas, kokie IT sprendimai įmanomi arba neapsisprendimas, kokiais kriterijais vadovautis juos renkantis, tačiau dažniausia priežastis – resursų trūkumas geresnėms informacinėms sistemoms įsigyti. Todėl galima teigti, kad verslo beveik visiškas automatizavimas aktualus stambesnėms ir „turtingesnėms“ įmonėms. Jau minėtos bendrovės „P
Paspara“ klientų sąraše yra AB Lietuvos Energija, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, AB Vilniaus bankas, UAB Omnitel, UAB Bitė GSM ir panašūs verslo galiūnai.

Informacinės technologijos versle turi aiškią paskirtį – teikti įmonės darbuotojams bei klientams verslo informaciją ir automatizuoti einamuosius rutininius darbus. Tvarkingos IT sistemos didina visų verslo dalyvių efektyvumą ir motyvaciją, užtikrina įmonės konkurencingumą rinkoje. Sėkmingos ir savalaikės IT investicijos rezultatas – didesnis veiklos operatyvumas, sutaupytos darbo valandos, geresnė darbų kokybė ir be abejo geresnės darbuotojų galimybės dirbti ir uždirbti.

2. E-verslo reiškinys Lietuvoje ir visame pasaulyje

Elektroninės komercijos užuomazgos – dar 1984 metai. Tuo metu buvo sukurtas ir standartizuotas duomenų perdavimo protokolas EDI (electronic data interchange), kurio pagalba dvi kompanijos galėjo atsiskaityti tarpusavyje, bei saugiai sudaryti sandorius. 1992 metais CompuServe Online, www.compuserve.com pasiūlo mažmeninius produktus (programinę įrangą ir pan.) eiliniams vartotojams. Tai žmonėms, prisijungusiems prie Interneto, suteikė pirmą šansą įsigyti prekes per savo kompiuterį. 1995 metais pradėjo veiklą dvi didžiausios elektroninės verslovės: didžiausias pasaulyje virtualus knygynas www.amazon.com, bei elektroninė parduotuvė www.ebay.com. Pagal www.bussiness.com svetainės duomenis, 1998 metais JAV elektroninės komercijos apimtis sudarė 43 mlrd. dolerių, o šiais metais ji išaugo iki 1.3 trilijono dolerių. Šiais metais pasaulinės elektroninės komercijos apimtis pasiekė beveik 3.5 trilijono dolerių.
Kasdieninė Interneto auditorija – šimtai milijonų žmonių. 1993 metais pasaulyje egzistavo vos ap

pie 200 tinklapių, tačiau dabar tinklapių skaičius viršija kelis milijardus ir pastoviai auga. Šių metų kovo mėnesį statistinių tyrimų kompanijos “eMarketer” paskelbta ataskaita “Europe Online: Access, Demographics & Usage” prognozuoja, kad iki metų pabaigos Europoje bus daugiau, kaip 196 mln. Interneto vartotojų. Toks milžiniškas ir pastoviai didėjantis Interneto vartotojų skaičius sudarė puikias sąlygas naujausios ir sparčiai augančios rinkos atsiradimui. Taigi, apibrėžti elektroninę komerciją galima būtų kaip tam tikrų verslo operacijų vykdymą Interneto pagalba siekiant pelno. Galimi ir kiti elektroninės komercijos apibrėžimai, žvelgiant iš skirtingų pozicijų:
1. Iš komunikavimo pozicijos, elektroninė komercija yra pateikimas informacijos, produktų/paslaugų, arba mokėjimų per telefono linijas, kompiuterių tinklus arba kitais būdais.
2. Iš komercinių procesų pozicijos, elektroninė komercija yra technologijos taikymas siekiant automatizuoti komercines operacijas ir darbų srautus.
3. Iš paslaugų pozicijos, elektroninė komercija yra įrankis, kuris tenkina vadybos, firmos, vartotojo norą sumažinti paslaugų kaštus gerinant prekių kokybę ir didinant paslaugos pateikimo greitį.
4. Iš tiesioginio ryšio, operatyvumo pozicijos, elektroninė komercija pateikia galimybę nusipirkti ir parduoti prekes bei informaciją per Internetą ir kitas operatyvaus ryšio paslaugas.
Kalbant plačiau, elektroninė komercija pabrėžia, akcentuoja naujų galimybių komercijoje sukūrimą ir eksplotavimą. Elektroninė komercija siekia pagerinti komercinių operacijų vykdymą per kompiuterinius tinklus. Šie pagerinimai gali duoti geresnes verslo charakteristikas (geresnę kokybę, geresnį vartotojų pasitenkinimą ir t. t. ),
, didesnį ekonominį efektyvumą (žemesnes kainas), greitesnį pasikeitima (didesnį greitį, realaus laiko sąveiką). Konkrečiau, elektroninė komercija įgalina vykdyti informacija užkrautas operacijas tarp dviejų arba daugiau šalių panaudojant tarpusavyje sujungtus tinklus. Platesnė informacija apie vietinių ir globaliųjų tinklų svarbą šiuolaikinei verslo organizacijai bus pateikta viename iš sekančių skyrių.
E-komercija – tai priemonė sudaryti sąlygas visoms įmonės organizavimo formoms bei jas paremti. Ji leidžia įmonėms efektyviau ir lanksčiau atlikti vidaus operacijas, artimiau dirbti su tiekėjais bei jautriau reaguoti į klientų poreikius ir lūkesčius. Idealios informacinės sistemos atveju elektroninė komercija turi pasireikšti visose įmonės veiklos sferose. Sėkmingi elektroninės komercijos sumanymai gali apimti pirkimus, plėtrą ar produktų projektavimą, vadovavimą produkcijai ar gamybos rinkodarą, pardavimus, aptarnavimą, bendradarbiavimą versle, produktų platinimą, mokslinius tyrimus, informacijos skleidimą, komercinių bendruomenių steigimą, mokymą, renginius ir dar daug kitų verslo sferų.
Tradiciniu elektroninės komercijos atveju, kaip jau buvo minėta, yra laikoma elektroninė prekyba. Pastaruoju metu elektroninė prekyba yra viena iš perspektyviausių ir pažangiausių Interneto technologijų. Elektroninę prekybą galima skaidyti į didmeninę, kai tiekiamas didelis prekių ar paslaugų užsakymas, bei mažmeninę, kai klientas dažniausiai yra tiesioginis vartotojas. Nors šie specialūs atvejai yra didelės ekonominės svarbos, visgi jie lieka tik bendro elektroninio verslo operacijų modelio pavyzdžiais. Kiti ne mažiau svarbūs pavyzdžiai galėtų būti įmonės vidinės transakcijos arba informacijos keitimasis tarp įmonių.
Todėl elektroninė komercija dar įvardijama kaip pasikeitimų technologija. Įmonėms, kurios supras ją tik kaip jau egzistuojančių operacijų priedą, elektroninė komercija teiks ribotą naudą. Tuo tarpu įmonėms, norinčioms keisti savo organizaciją bei verslo procesus, ji atvers naujų galimybių ir duos daugiausia naudos. Lietuvos įmonių atžvilgiu tas teiginys daugiausia liečia ne pačią elektroninę prekybą (kadangi Lietuvoje ji kol kas nėra labai išvystyta), bet plačiai siūlomas verslo valdymo sistemas.
Svarbu paminėti ir tai, jog elektroninė komercija įtraukia tiek elektroninę prekybą materialiais reikmenimis, tiek ir prekybą informacija. Ji apima tokias verslo dalis kaip marketingas, užsakymas, apmokėjimas, logistika, ryšių su klientais palaikymas technologijų pagalba. Elektroninė komercija įprasmina elektroninių paslaugų teikimą, rėmimą, ar teisinę informaciją, teikiamą konsultacijų pavidalu elektroninėje terpėje (Internetu). E-komercija implikuoja elektroninių ryšių tarp kompanijų užmezgimą ir palaikymą.
Pagal statistinių tyrimų duomenis, e-verslo populiarumas didžiausias yra jungtinėse Amerikos valstijose, kadangi JAV ir yra ta šalis, kurioje išsivystė ir buvo pirmą kartą pritaikytas e-verslo modelis.“Novell” ir “Compaq” kompanijų užsakytos ir Didžiosios Britanijos kompanijos “Banner” atliktos apklausos duomenimis, Europoje atsiveria kiek kitoks vaizdas. Mažų bendrovių, sudarančių 7 procentus visų 16 milijonų Europos bendrovių, tyrimas parodė, kad nors daugelyje jų noriai naudojamos kompiuterijos naujovės ir Internetas, elektonine komercija planuoja užsiimti tik maždaug kas aštunta bendrovė. Kokiu tikslu šios bendrovės naudoja arba ketina naudotis Internetu matome sekančiame grafike:
()

Bandymus patekti į elektroninės komercijos voratinklį lietuviai pradėjo jau 1997 spalio mėn., jau tada “Penki kontinentai” ir “Comsoft” parodos “Infobalt” metu pristatė veikiančias prekybos sistemas. Lietuviško Internetinio portalo www.online.lt verslo skiltyje išdėstytos nuorodos telpa į vieną puslapį. Jei palygintume šią apimtį su analogiškų Vakarų Europos ar JAV svetainių turiniu, pamatytume reikšmingą skirtumą. Tačiau neverta manyti, jog Lietuvos e-verslas beviltiškai atsilikęs. Per pastaruosius 4 metus žymiai išaugo verslo įmonių svetainių skaičius, nors ir ne visos jų siūlo tiesioginės elektroninės prekybos paslaugas. Daug Lietuvos įmonių plėtoja savo verslą Internete:

„Office 1“
raštinės reikmenys, multimedija, kompiuteriai, popierius, rašikliai, biuro baldai, įranga ir t. t.
24×7, užsakymo ir pristatymo paslauga
kompiuterinė, programinė, garso įranga, organizacinė technika, knygos; kompiuterinių sistemų priežiūra; informacinės sistemos mažoms ir vidutinėms verslo įmonėms
http://www.book.lt Elektroninis knygynas
Elektroninės komercijos bazė, www.baze.lt
parduotuvėms galimybė nemokamai reklamuoti savo prekes, pirkėjams – išsami informacija apie prekes, užsakymas, pristatymas
Dovanos internetu, www.dovanos.lt
virtuali dovanų parduotuvė
„Rinkis.lt“
interneto aukcionas Lietuvoje. Galima parduoti ir pirkti
„Biuras.lt“
biuro įrangos parduotuvė internete
Geri žaislai, www.gerizaislai.lt
garsiausių pasaulyje žaislų gamintojų produkcijos pardavimas
„Apsipirk.lt“
interneto parduotuvių tinklas (statyba, gėlės, automobiliai)
UAB „Fibiura raštinės reikmenys“
Elektroninė parduotuvė
www.muge.lt Elektroninė mugė

Aiva.lt
„Aiva.lt“ prekių elektroninė parduotuvė
„Aveniu.lt“

Elektroninė parduotuvė
„E-store“
Čia rasite buities prekių, drabužių, kompiuterių detalių ir daug kitų prekių

ir kt.. {3}

3. E-verslo pranašumai ir informacijos saugumo problema

Jau beveik ketverius metus pasaulis stebi elektroninės komercijos bumą, kurį sukėlė Internetas ir World Wide Web sąsaja, kuri elektroninės komercijos įrankius padarė prieinamus beveik kiekvienai kompanijai. Šios technologijos iki minimumo sumažino kaštus, reikalingus įžengti į elektroninę komerciją.
Kokie gi yra e-verslo privalumai prieš verslą, kuris neegzistuoja Internete arba nenaudoja Interneto kaip pardavimų kanalo ar komunikacijos su klientais ir partneriais priemonės? Išsamų atsakymą vaizduoja sekantis sąrašas:

– Greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;
– didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;
– mažesnės kainos;
– produktus ir paslaugas galima prisitaikyti sau;
– taupomi ištekliai;
– mažinami kaštai;
– patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;
– patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;
– tobulinama įmonės informacijos sistema;
– atsiveria naujos verslo galimybės
– informacija apie produktus laikoma duomenų bazėje, kas leidžia greit ir patogiai keisti produktus, jų kainas, sandėlio informaciją.
– Užklausos metu iš duomenų bazės generuojami puslapiai, todėl pakeitus duomenis apie produktą, jau kitą sekundę vartotojas gaus atnaujintą informaciją. Visa tai iš kūrėjų nereikalauja statinio puslapių kodo generavimo, tam užtenka tik keisti įrašus duomenų bazėje.
– Sistema priima kreditinės kortelės informaciją ir persiunčią ją pardavėjui elektroniniu paštu kartu su užsakymu užkoduotą PGP kodu. {3}

Pagrindinė kliūtis, dėl ko daugybė Interneto vartotojų neskuba tapti interneto pirkėjais – nepakankama kredito kortelių informacijos apsauga. Taigi saugumo ir privatumo užtikrinimo problemos tinkle išlieka labai aktualios, kadangi būtent dėl jų dauguma Interneto vartotojų nesiryžta išbandyti pirkimo internete galimybės. Akivaizdu, kad svarbiausia elektroninės prekybos atstovų bei kredito kortelių bendrovių užduotis – įtikinti besibaiminančius, kad el. komercija yra saugi. Reikia šviesti interneto vartotojus apie priemones, kuriomis užtikrinamas saugumas pirkimo tinkle metu, priimti bendrą ir vartotojui suprantamai pateikiamą bendrovių politiką dėl privačios klientų informacijos naudojimo bei supažindinti vartotojus su kredito kortelių bendrovių taikomais klientų interesų apsaugos būdais. Kuo greičiau el. komercija užsiimančioms bendrovėms pavyks užsitikrinti vartotojų pasitikėjimą, tuo anksčiau paspartės elektroninės prekybos apimčių augimas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur elektroninė komercija žengia tik pirmuosius žingsnelius – naujo „SIC rinkos tyrimų“ ir „Taylor Nelson Sofres“ tyrimo duomenimis, internetu prekes nuolatos perka tik 3 % Lietuvos interneto vartotojų. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Statistikos Departamento 2002 metų duomenis, Europoje Interneto vartotojų, kurie perka prekes ir paslaugas per Internetą, dalis, palyginti su visais Interneto vartotojais, yra 44% {5}.
Toks milžiniškas skirtumas turi keletą priežasčių. Lietuvoje nėra realios rinkos elektroninei komercijai, nes pirkėjai Lietuvoje nėra tokie patiklūs, kad galėtų “mokėti per kompiuterį” ir laukti kol kas atneš jiems prekes į namus. Juk vidutiniam Lietuvos piliečiui kur kas lengviau nueiti į parduotuvę ar turgų ir nusipirkti tai, ką jis mato ir gali paliesti. Tačiau vos ne pagrindinė priežastis yra ta, kad privatumo ir asmens duomenys, siunčiami į Internetą, nėra gerai apsaugoti. Tai parodė Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Atviros Lietuvos fondo užsakymu atliktas tyrimas „Privatumas ir saugumas lietuviškame internete“.
Tyrimo metu buvo apžvelgta asmens duomenų ir privačios informacijos apsaugos teisinė aplinka užsienyje ir Lietuvoje, analizuotos 136 įmonių (32 elektroninių parduotuvių, 11 bankų ir 93 viešbučiai) interneto svetainės, atliktas renkamos informacijos ir duomenų apsaugos palyginamasis vertinimas, vykdytos informacijos rinkėjų bei paslaugų vartotojų apklausos. Pagrindinis šio projekto tikslas – įvertinti vartotojų aptarnavimo metu elektroninėje erdvėje naudojamos informacijos privatumo ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimo lygį pasirinktoje lietuviškų interneto svetainių grupėje, pateikti visuomenei tyrimo rezultatus ir rekomendacijas, suformuluoti tolimesnių tyrimų kryptis. Tyrimo rezultatai tikrai nėra džiuginantys. Atlikus projekto pirmojo etapo darbus buvo nustatyta, kad tik nedidelė dalis elektroninių parduotuvių (23,8%) savo svetainėse skelbia privatumo užtikrinimo taisykles; asmens duomenų valdytojais Asmens duomenų apsaugos registre užsiregistravę tik 9% el. parduotuvių. 91% atvėjų tarp pirkėjo ir elektroninės parduotuvės perduodama informacija nėra saugi ir gali būti nesunkiai perimama. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog viešbučių, teikiančių vietų rezervavimo per internetą paslaugas, vis daugėja (iš 93 analizuotų viešbučių, 46,2% teikė šią paslaugą), tačiau tik dviejų viešbučių svetainių savininkai užregistruoti Asmens Duomenų Apsaugos duomenų bazėje. Paaiškėjo, jog saugiai duomenys perduodami tik vieno viešbučio svetainėje, likusiose nenaudojami saugūs duomenų perdavimo protokolai. Nustatyta, kad bankai geriausiai, lyginant su kitais tirtais el. paslaugų tiekėjais, vykdo Lietuvos respublikos Asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus (70% yra užsiregistravę asmens duomenų valdytojais Asmens Duomenų Apsaugos registre). Bankų teikiamos naujos paslaugos yra paruoštos kokybiškai – svetainėse pateikiama pilnas ir aiškus teikiamų paslaugų aprašymas. Bankų renkama informacija apie asmenį yra saugoma patikimai ir tokią informaciją perimti primityviais ir paprastais būdais neįmanoma. Puikus pavyzdys – Hanzabank‘o el. bankininkystės paslauga Internete hanza.net (lt.hanza.net). Vartotojo autorizacija šiuo atveju vykdoma trimis etapais. Naudojamas vartotojo ID, taip pat pastovus slaptažodis (6-14 simbolių, galioja tam tikram prisijungimų skaičiui, po kurių jį reikia pasikeisti), kurį vartotojas gauna užklijuotame voke pasirašant sutartį klientų aptarnavimo skyriuje, ir nn. slaptažodis, kur nn. – skaičius. Šį slaptažodį reikia įvesti iš slaptažodžių kortelės, kurią vartotojas gauna sutarties pasirašymo metu. Kortelėje yra 24 slaptažodžiai, ir, kiekvieną kartą, norint prisijungti prie hanza.net, sistema prašo įvesti vis naują slaptažodį. Dėja, privatumo ir asmens duomenų apsaugos problematika kol kas yra silpnai žinoma; nors nemažai apklaustųjų žino apie Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos egzistavimą, kur kas mažiau žmonių žino apie konkrečią jos įtaką informacijos ir duomenų apsaugai. Be to, tyrimo rezultatai atskleidė ir tai, kad interneto svetainių administratoriai nepakankamai suvokia privatumo ir asmens duomenų apsaudos svarbą, nežino asmens duomenų įstatymo reikalavimų.
Kitas aspektas, dėl kurio stabdomas e-verslas – elektroninio parašo teisinio reguliavimo problemos. Elektroninis parašas suprantamas kaip duomenys, kurie susiejami su kitais (pasirašomais) elektroniniais duomenimis ir atlieka pasirašiusio asmens autentifikavimo (arba identifikavimo) funkciją. Tai yra, užtikrina perduodamų duomenų tikrumą bei autentiškumą. Tačiau elektroninio parašo, atliekančio vien identifikavimo funkciją, juridinė galia kelia abejones. Aiškesnę, teisės aktais įtvirtintą galią turi saugus (arba patobulintas) elektroninis parašas, atinkantis keturias Europos Parlamento ir Tarybos Elektroninio parašo pagrindų direktyvas ir Lietuvos Respublikos Elektroninio parašo įstatymo reikalavimus, pripažintus tarptautiniu mastu – tai unikalumas (parašas vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu), identifikavimas (leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį), saugumas (parašas sukurtas priemonėmis, kurias gali tvarkyti tik pasirašantis asmuo savo valia) ir integralumas (parašas susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks pasikeitimas yra pastebimas). Identifikavimo kriterijus užtikrinamas pasitelkiant trečiąjį asmenį – sertifikavimo paslaugų teikėją, kuris per išduodamą sertifikatą (liudijimą) susieja pasirašančio asmens tapatybę su parašo formavimo ir tikrinimo duomenimis bei suteikia galimybę bet kam susipažinti su sertifikatu ir šiame įrašytų tikrinimo duomenų pagalba įsitikinti, jog pasirašęs asmuo yra tas pats, kuris save tokiu nurodo. Lietuviškajame elektroninio parašo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad elektroninis parašas susiejamas būtent su fiziniu asmeniu. Tokiu būdu juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių naudotis elektroninu parašu tampa pakankamai sudėtinga dėl dviejų priežasčių – formos reikalavimų ir aiškaus įgaliojimų patvirtinimo trūkumo. Be to, kalbant apie formos reikalavimus, pažymėtina, kad nemažai Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalauja, kad juridinio asmens patvirtinimas susidėtų iš įgalioto asmens parašo ir antspaudo. Akivaizu, kad elektroninio atspaudo juridinis asmuo uždėti negali, nes, viena vertus, remiantis Elektroninio parašo įstatymu kyla daug abejonių dėl tokio antspaudo teisinės galios, kita vertus, bet kokiu atveju, pasirašyti elektroniniu parašu turi teisę tik fizinis asmuo (Elektroninio parašo įstatymo 2 str. 7 d. ir 6 str.).{2}
4. E-rinkodara

E-rinkodaros pagrindiniai privalumai:
• betarpiškas pardavimas galutiniam vartotojui (mažėja sąnaudos);
• informacijos apie klientus kaupimas ir apdorojimas;
• žaliavų, pusgaminių tiekimo organizavimas elektroniniu būdu (sumažinant sąnaudas);
• galimybė išbandyti skirtingas rinkodaros strategijas
• galimybės pateikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie produktus ir įmonę;
• naujų vartotojų priviliojimas;
• tarptautinio verslo galimybės;
• efektyvesnis vartotojų poreikių tenkinimas;
• grįžtamojo ryšio nauda.

Internetas – palanki dirva verslo strategijų taikymui. Tai nauja rinka, apimanti ir reklamą, ir pardavimo procesą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, Interneto lankytojų auditorija yra itin didelė, pateikti savo reklamą Internete yra labai naudinga. Tokiu būdu, galima teigti, jog Internetas – tai naujas rinkodaros informacijos perdavimo būdas. Elektroninė rinkodara – tai tiesioginės rinkodaros forma, suteikianti dvipusės rinkodaros galimybę ir leidžianti elektroninėmis priemonėmis suartinanti vartotoją su tiekėju. Specialistai teigia, kad Internetas – puiki terpė greitai bei pigiai surinkti duomenis bei išbandyti eksperimentines rinkodaros strategijas. Todėl prognozuojama, kad artimiausiu metu tiesioginės rinkodaros projektai pasauliniame tinkle gali tiesiog sužydėti.{1}

Lyginant su senesnėmis priemonėmis (reklama laikraščiuose ir pan.), informacija internete yra daug aktualesnė, nes yra lengvai papildoma. Pavyzdžiui, didžiausia dalis mobiliojo ryšio vartotojų Lietuvoje naudojasi bendrovių-operatorių tinklapiuose reguliariai pateikiama informacija. Užėjus į savojo operatoriaus tinklapį, vartotojas greitai randa reikalingą jam informaciją (pvz., www.omnitel.lt, www.bite.lt ). Visi lieka patenkinti: ir vartotojas, laiku suradęs reikalingą informaciją, ir paslaugas siūlanti verslo organizacija. Toks naujienų pateikimas vis populiarieja ne tik tarp ITT sferoje veikiančių įmonių, bet ir tarp tokių verslo organizacijų, kurių veikla neturi nieko bendro su informacinėmis technologijomis (pavyzdžiui, prekybos centrų tinklapiai, kuriose pateikiama informacija apie naujas prekes, nuolaidas, sezoninius išpardavimus ir pan.).
lklklklkl
lklklklkl
Visai kita marketingo priemonė yra tiesioginis bendravimas su klientu, arba taip vadinamas kliento „jaukinimas“. Tokia priemonė sekmingai naudojama daugelyje stambių JAV kompanijų, kurios turi galimybę sukurti padalinį, kurio paskirtis – tiesioginis (interaktyvus) bendravimas su klientu. Pavyzdžiui, “Nestle USA” šiais metais pradėjo realizuoti programą, siekiančią sustiprinti tiesioginį bendravimą su “ypač vertinga” (t.y. lojalių klientų) vartotojų grupe. Specialus koncerno padalinys palaiko interaktyvų kontaktą su klientais – susirašinėdamas su jais, siųsdamas receptus ir pan. Analitikai pabrėžia, kad tai nėra tipiška reklama, bet savotiškas dialogas su klientais, stiprinantis prisirišimą prie prekinio ženklo.
Kitas stambus JAV koncernas “Procter & Gamble” pastaruoju metu internetą pradėjo aktyviau naudoti ne el. prekybai, bet vartotojų nuomonės tyrimams. Atsisakęs brangių ir ilgai trunkančių rinkos tyrimų, “Procter & Gamble” pasauliniame tinkle rengia trumpas, ne ilgiau nei 2 dienas trunkančias vartotojų apklausas. Kitaip sakant, specialios reklamos kampanijos spaudoje ir televizijoje vilioja vartotojus į specialias WWW svetaines, o jau ten koncernas stengiasi iš jų išgauti kiek galima daugiau informacijos apie jų vertybes ir lūkesčius.{1}
Kai kuriuose tinklapiuose galima, įvedus savo elektroninio pašto adresą, reguliariai gauti žinias apie rengiamus išpardavimus, sezonines nuolaidas, naujus produktus ir t.t. paštu. Ši priemonė yra labai populiari tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pavyzdžių yra be galo daug: nuo žymaus automobilių rinkos gamintojo-giganto „Audi” iki visai nežymaus „Molėtų verslo ir turizmo centro”. Beveik kiekvienoje svetainėje yra naujienų užsakymui skirta forma.

Dar vienas, ne mažiau svarbus, informacijos, pateikiamos Interneto svetainėse, bruožas yra tas, kad ji gali būti bet kokios apimties. Savaime suprantama, kad verslo įmonė, norinti pritraukti potencialių pirkėjų dėmesį, stengsis pateikti kuo išsamesnę informaciją apie savo parduodamas prekes/siūlomas paslaugas. Tokiu atveju, klientas, net neišeidamas iš namų, gali laisvai surasti norimą prekę/paslaugą ir užsakyti ją. Bet, kaip jau buvo minėta, toks populiarus visame pasaulyje pirkimo būdas dar nėra labai paplitęs Lietuvoje. Apmaudu, tačiau galima teigti, jog Lietuva ženkliai atsilieka šioje srityje, lyginant su bendru pasauliniu lygiu.

5. Kompiuterinių tinklų svarba šiuolaikinėje verslo organizacijoje

Interneto pagalba verslo partneriai eliminuoja laiko ir atstumo kliūtis, tokiu būdu užtikrindami verslo efektyvumo didėjimą ir pastovų bei patikimą ryšį tarpusavyje. Sėkmingas elektroninis verslas leidžia įmonės vadovams, naudojant visas Interneto teikiamas galimybes, sujungti ir suderinti pirkėjų, tiekėjų, darbuotojų, verslo partnerių, dirbančių visame pasaulyje, veiklą ir funkcijas. Elektroninė komercija – tai priėjimas prie kompleksinio tiekėjų, distributorių ir vartotojų tinklo, kurie tarpusavy bendrauja Internetu. E-komercija pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais. Visame pasaulyje verslas keičia savo organizacines struktūras bei operacines formas: sena hierarchija pamažu nyksta, mažėja barjerai tarp įmonės klientų ir tiekėjų. Labai svarbu yra įveikti įsisenėjusias kliūtis, todėl verslo procesai yra reorganizuojami, o į pačią reorganizaciją dažnai įtraukiama visa įmonė, jos partneriai, klientai ir net tiekėjai.

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Internetas – tai mažų lokalinių (Local Area Network – LAN) kompiuterinių tinklų ir didesnių regionalinių bei tarpkorporacinių (WAN – Wide Area Network) tinklų visuma, t.y. virtuali erdvė, sukurta, beveik viso pasaulio kompiuterius sujungus į vieną didžiulį globalųjį tinklą. Internetas – komunikacijų tinklas, nematomomis gijomis apraizgęs žemės rutulį. Tai yra sparčiausiai auganti komunikacinė priemonė kada nors išrasta pasaulyje. Dažniausiai vidutionio dydžio įmonei, kurios buveinė telpa viename pastate ar keliuose šalia esančiuose, pakanka apsiriboti LAN tinklu. Šiuolaikinių įmonių darbuotojams jau nebereikia švaistyti laiko, beveik visą darbo dieną klajojant iš vieno kabineto į kitą. Vietiniai vidaus tinklai jau seniai tapo verslo organizacijų neatsiejamu atributu. Svarbiausia ir aktualiausia įmonės veiklai informacija gaunama greitai ir būtent tada, kada to reikia. LAN pagalba organizacija turi bendrą priėjimą prie Interneto resursų, jos darbuotojai gali greitai keistis reikalinga darbui informacija, naudotis elektroninio pašto paslaugomis, jie laiku informuojami apie įvykius, susijusius su organizacijos veikla. Vidinis organizacijos tinklas, turintis prieigą prie Interneto, „nematomas“ kitiems Interneto vartotojams (kurie nėra tos verslo organizacijos nariai), kadangi naudojamos specialios priemonės tinklo ir duomenų saugumui užtikrinti (Virtual Private Network Firewall ir pan.). Sekančiame paveiksle parodyta principinė organizacijos vidaus tinklo struktūra, kitaip vadinama Intranet:

Schema 1.

Globalūs tinklai šiuolaikinėms organizacijoms suteikia tiesioginę galimybę greitai keistis svarbia verslui informacija nepaisant atstumų. Tačiau duomenų perdavimo procesas dažnai siejamas su tam tikrais pavojais, kadangi nereti įsilaužimo į korporacinius tinklus atvejai. Sparčiai augant Interneto naudojimui, plečiantis informacijos poreikiams ir atsirandant vis naujoms paslaugoms bei naujų technologijų pritaikymo galimybėms, saugus priėjimas prie Interneto tampa gyvybiškai svarbus tiek įmonėms ar organizacijoms, tiek jų klientams. Virtual Private Network Firewall (VPN Firewall) sprendimai puikiai tinka šiuolaikiniam verslui- saugiai apsijungti ofisus skirtingose vietose, bendrauti su verslo partneriais, tiekėjais ir klientais, suteikti galimybę mobiliems darbuotojams per atstumą saugiai prisijungti ir naudotis visomis reikalingomis programinėmis funkcijomis. VPN – tai yra tarsi užšifruotas duomenų tunelis Interneto terpėje, sujungiantis kelių verslo partnerių kompiuterinius tinklus. Žinoma, tuo „tuneliu“ gali naudotis TIK organizacijos nariai, turintys prisijungimo vardą ir slaptažodį ir praeinantys autorizacijos procesą – verslo informacija yra per brangi, kad organizacija dalintų ją pašaliniams asmenims.
Kompiuteriai regionaliniuose ir tarpkorporaciniuose tinkluose jungiami pastaruoju metu labai paplitusios DSL (Digital Subscriber Line – Skaitmeninė Abonentinė Linija) technologijos pagalba. DSL veikia per fiksuotą telefono liniją, tačiau lieka galimybė vienu metu kalbėtis telefonu ir būti prisijungusiam prie Interneto, kadangi DSL technologija duomenų perdavimui naudoja aukštesnius telefono linijos dažnius, nei tuos, kuriais perduodamas garsas telefono pokalbio metu. Dabartiniu metu pagrindinis DSL paslaugos tiekėjas Lietuvoje – UAB „Lietuvos Telekomas“. Kadangi DSL technologija nėra labai brangi, ji gali būti prieinama kaip stambiems verslo klientams, taip ir fiziniams asmenims. Taip pat yra taikoma yra FDDI technologija (Fiber Distributed Data Interface), kuri yra žymiai brangesnė, nei DSL, kadangi duomenys yra perduodami optinio pluošto laidu šviesos signalo pavidalu. Užtat duomenų perdavimo sparta išauga iki kelių Gb per sekundę, be to, atstumas tarp kompiuterių visiškai neturi reikšmės korporacinio tinklo atžvilgiu, kadangi duomenys be jokiu trukdžiu perduodami net 50km atstumu. FDDI technologija dažniausiai naudojama regionaliniams tinklams sujungti, arba stambiųjų korporacijų tinklų reikmėms tenkinti. Interneto principinę sandarą vaizduoja sekanti schema:

Schema 2.

6. E-verslo modeliai

Verslo modelio koncepcija turi apibrėžti produkto ar paslaugos informacijos ir piniginius srautus bei nusakyti verslo dalyvių, įtrauktų į vieną ar kitą verslo procesą vaidmenį, o taip pat, kokią naudą iš dalyvavimo versle jie gauna. Verslo modelis – tai verslo vykdymo metodas (kuriuo įmonė gali save išlaikyti – gauti pelno); akcentuojama tai, kaip įmonė gauna pajamas.
Sekančioje diagramoje pavaizduotas įvairių e-verslo modelių taikymas Europos sąjungoje.

Diagrama 1.

Modeliai įgyvendinami labai skirtingais metodais ir plėtojasi itin sparčiai. Kai kurie modeliai yra labai paprasti. Tarkime, kompanija gamina prekes ar paslaugas ir parduoda jas pirkėjams. Jei viskas vyksta numatytai, pajamos viršija išlaidas ir kompanija gauna pelną. Kiti modeliai gali būti labai sudėtingi, kaip pvz. radijo ar televizijos transliacijos. Kalbant apie “nemokamus” verslo modelius, tinkle (web’e) lengva užsimiršti, jog radijas, televizija ir programavimas buvo transliuojami gerą pusę amžiaus. Transliuotojas yra dalis didelio tarpusavyje susijusio tiekėjų, turinio kūrėjų, reklamuotojų, besireklamuojančių, žiūrovų ar klausytojų rato. Ne visada galų gale aišku, kas ir kiek gauna naudos ar uždirba pinigų.
Nors elektroninė komercija davė postūmį atsirasti visiškai naujiems verslo modeliams, interneto terpėje atgimė ir kurį laiką buvę užmiršti, laiko patikrinti verslo modeliai. Vienas iš pvz. – aukcionai, kuriuos Internete išpopuliarino kompanija e-Bay.
Nėra vienigai nusistovėjusios modelių klasifikacijos, kuria būtų galima remtis kaip pagrindu, tačiau galima išskirti tam tikrus būdus ar požymius, kuriais remiantis kompanijos uždirba pinigus internete:
Verslas – Verslui (B2B: Business to Business) – verslo modelis, kur verslo procesai vyksta tarp verslo objektų;
Verslas – Vartotojui (B2C: Business to Consumer) – verslo modeliai orientuoti iš verslo į vartotoją;
Vartotojas – Vartotojui (C2C: Consumer to Consumer) – verslo modelis, kur tam tikroje terpėje vartotojai vykdo verslo operacijas tarpusavy;
Vyriausybė – Verslui (G2B: Governement to Business) – verslo santykiai realizuojami tarp valstybės ir ūkio subjektų.

Vyriausybė – Verslui, Vartotojui, kitoms valstybinėms institucijoms (G2B/C/G)

Žemiau trumpai aptarsiu kai kuriuos modelius.

B2B
Verslas – verslui kategorija aprėptų įmonių tarpusavio bendravimą elektroninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, įmonė, naudojanti tinklą susisiekti su savo tiekėjais, užsakyti prekes, pasikeisti dokumentais bei atsiskaityti elektroniniu būdu. Visa tai yra pasiekiama 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokia elektroninė komercija pasaulyje sėkmingai vyksta jau keletą metų, ypač vadovaujantis Elektroninės informacijos mainų (Electronic Data Interchange) protokolu per privačius ar specialiai tam sukurtus tinklus. Elektroninės priemonės pirmiausia leidžia įmonėms efektyvinti savo vidaus operacijas, operatyviau reaguoti į viena kitos poreikius, suaktyvinti bendradarbiavimą, padidinti efektyvumą, sukurti naujų elektroninių verslo paslaugų.
Elektroninės komercijos B2B modelio privalumai tiekėjams būtų šie:
1. Padidinta konkurencija – visapusiškos įmanomos informacijos suteikimas klientui yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vienos ar kitos prekės ar paslaugos pasirinkimą. Kompanija, kuri pateikia kaip galima daugiau informacijos apie savo prekes ir paslaugas, o taip pat ir kitas sritis, turi daugiau galimybių parduoti savo paslaugas kitoms kompanijoms, nei ta kuri informacijos pateikimu apie save apskritai nesirūpina.
2. Personalizacija – elektroninė komercija leidžia atsižvelgti į atskiro vartotojo reikmes – tai įgalina vartotojui pateikti tikslią, išsamią informaciją tik apie jį dominančius produktus ir paslaugas. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų galimybė atskirai kiekvienam klientui pateikti tik jam vienam prieinamą informaciją apie specialiai jam taikomas kainas ir akcijas. Personalizacija įgalina diegti produktų rekomendacijų sistemą, kai kiekvienam verslo klientui atskirai galima rekomenduoti tas prekes, kurių jam gali reikėti perkant dabartines. Pvz. klientas, pirkdamas didelį kiekį trąšų internetu, taip pat gali ieškoti papildomų mineralinių elementų, kurie pagerina derliaus kokybę. Tuomet sistema jam rekomenduoja šalia esamo pirkinio dar nusipirkti mineralinių priedų. Taip yra sukuriamas didesnis pinigų srautas ir klientai perka daugiau nei iš pradžių tikėjosi. Šiuo įrankiu yra didinamas klientų apsipirkimo internete pasitenkinimas.
3. Resursų taupymas – elektroninė komercija palaiko ir skatina verslo vykdymą elektroniniu būdu. Kadangi daugelis operacijų gali būti vykdomos elektroniniu būdu, sumažėja resursų poreikis tam tikrose srityse – dėl to gali sutrumpėti užsakymų, pardavimų, atsiskaitymų ir atsakymų į užklausimus laikas. Elektroniniai procesai leidžia atsisakyti žmonių resursų tam tikruose aspektuose, taip pat aptarnauti tokį kiekį verslo vartotojų, kokio tradiciniu būdu aptarnauti reikėtų kelis kartus daugiau resursų.
4. Išlaidų mažinimas – daugelį verslo operacijų atliekant elektroniniu būdu, sumažėja resursų kaštai, sutaupomas laikas. Pvz. kompanija savo svetainėje, pateikdama atsakymus į dažniausiai užduodamus klientų klausimus, sumažina telefono operatorių, reikalingų kasdien atsakinėti į klientų skambučius kiekį.
5. Naujos verslo galimybės – elektroninė komercija sukuria galimybes naujiems produktams ir paslaugoms, tokioms kaip Informaciniai internetiniai katalogai, Internetiniai Call-centrai, klientų aptarnavimas Internete ir pan.

Modelio B2B pritaikymo praktikoje kokretus pavyzdys Lietuvos rinkoje – “GNT Lietuva” (www.gnt.lt). Tai viena seniausių elektroninės komercijos sistemų, atnaujinta 1999 metais. Didmeninės kompiuterių ir jų dalių pardavimo rinkos lyderis, aptarnaujantis daugiau nei 250 mažmenininkų visoje šalyje, turintis vieną ofisą Kaune. Kasdien besikeičianti kainų ir sandėlio informacija partneriams pateikta jų interneto svetainėje – galima pasižiūrėti, pasiskaičiuoti, užsisakyti e-paštu – tą pačią dieną arba kitą rytą prekes galima atsiimti iš UPS. Tiesa, prieš tai reikia užsiregistruoti, priklausomai nuo pardavimų keičiama nuolaidų grupė, prižiūrimi atsiskaitymai – tai daroma “tradiciniu” būdu – kompanijos vadovų, vadybininkų ir finansininkų pagalba, bet elektroninė sistemos dalis atlaisvina “brangius” IT žmones nuo rutininių darbų ir leidžia jiems skirti daugiau laiko didesniems projektams.

Apibendrinamoji B2B verslo modelių išvada – B2B modeliai yra skirti sumažinti tarpininkų skaičių, o tuo pačiu ir kainas, kuriomis galima įsigyti verslui reikalingų prekių ir paslaugų, praplėsti pardavimo kanalus.
B2C
Verslas – vartotojui kategorija daugiausia nusako elektroninę mažmeninę prekybą, todėl dažnai vartotojas, išgirdęs apie elektroninę komerciją, įsivaizduoja būtent šios kategorijos apimtį, nors tai tėra tik viena elektroninės komercijos sričių. Pagrindinis šio Verslo – Vartotojui modelio principas – suteikti savo esamam ir potencialiam klientui visą prieinamą informaciją apie produktus, pasiūlyti jų užsisakymą internetu, apmokėjimą ir aptarnavimą jo rūpimais klausimais. Elektroninė komercija vartotojui – tai greitas ir lengvas būdas pasiekti įvairiausius produktus, turėti galimybę užsisakyti tai tiesiogiai iš namų ar darbo vietos 24 valandas per parą, bet kurioje pasaulio vietoje. Vienas Ryškiausių B2C modelio pavyzdžių – elektroninė parduotuvė (pvz., www.rinkis.lt, www.avenue.lt ir pan.).
Dabar bus trumpai aptariami elektroninės komercijos privalumai vartotojams, nusakantys papildomą naudą, kurią teikia galimybės pritaikyti internetą, kaip terpę verslininkams bendrauti su vartotojais:
1. Pasirinkimas – tai geografiškai nelimituoto pasirinkimo elektroninė komercija. Vartotojui ji suteikia apsipirkimo bet kuriuo paros metu, bet kurioje pasaulio vietoje neišeinant iš namų privalumą bei žinojimą, kad parduotuvės darbo laikas nepasibaigs jam užsimanius nusipirkti produktą ir kad neteks laukti eilėse ar tiesiog ieškoti vietos kur parkuoti automobilį.
2. Personalizuoti produktai ir paslaugos – produktai ir paslaugos pritaikomi kliento pomėgiams.
3. Patobulinta serviso kokybė.
4. Greitas atsakymas – Nuo tada kai atsirado elektroninis paštas ir daugumas transakcijų vykdomos elektroniniu būdu klientas iš pardavėjo gali tikėtis kur kas greitesnio atsakymo.
5. Žemesnės kainos – elektroninė komercija verslą kreipia taip, kad racionalizuotųsi kompanijos darbas ir būtų pasiektas kuo didesnis efektingumas, greitesnis atsakymas į užklausimus. Šių privalumų visuma sumažina išlaidų kaštus, o vartotojui pateikiamos sumažėjusios kainos.
6. Nauji produktai ir paslaugos – Interneto terpė sukūrė neribotas galimybes atsirasti naujiems, iki tol visiškai nematytiems verslo modeliams, susijusiems su vartotojų pirkimo ir aptarnavimo ypatybėmis, bei ženkliai sumažino kaštus, reikalingus aptarnauti didelius kiekius pirkėjų.
Svarbu, kad Internetas pasirodė kaip netinkama terpė pardavinėti maisto produktus bei produktus, kurie nepasižymi savybe talpinti savyje daug informacijos (pvz. maisto prekės, kasdienės pramoninės prekės), bet yra ideali vieta suteikti vartotojui galimybę įsigyti arba sužinoti apie “Intelektualias” prekes.
Vienas sėkmingiausių elektroninės komercijos B2C pavyzdžių būtų www.amazon.com – kompanija, pardavinėjanti knygas Internete ir tik Internete. Save vadindami “Didžiausiu pasaulio knygynu”, vartotojui kasdien pasiūlo daugiau nei 2,5 milijono knygų. Įsikūrusi JAV ir jau turinti padalinius Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje, kompanija gali pasigirti sėkme daugelyje sričių: klientų ištikimybė, daugiau nei 10,000 nuolat bendradarbiaujančių knygų apžvalgininkų ir beveik visų įsivaizduojamų knygų skelbimas.
Prie B2C modelio galima priskirti ir sekančias verslo formas:
• Laikraščio prenumerata elektronine forma. Uždirbama iš galimybės prieiti ir ieškoti tarp laikraščių archyvinių kopijų, taip pat iš galimybės gauti laikraštį ankščiau nei kitos dienos ryte.
• Naujienų, aktualių tam tikrai sričiai distribucija (newsletter). Profesionalių žinių, kurioms reikalingi materialiniai resursai, ir kurios turi didesnę nei įprasta vertę platinti labiau patogus yra elektroniniu paštu siunčiamų žinučių prenumerata.
• Elektroninės konsultacijos. Kai elektroninėje terpėje vykdomos gyvos (bendraujama realiu laiku) konsultacijos, bei kai konsultuojama užklausus iš anksto.

Klasikinis naujienų industrijos elektroninės komercijos pavyzdys yra “Verslo žinių” tinklas (www.vz.lt). Kompanijos verslo modelis remiasi paieškos galimybe archyve. T.y., už tam tikrą mokestį asmuo ar kompanija gali ieškoti informacijos “Verslo Žinių” archyvo elektroninėje versijoje. Be to, ši kompanija suteikia galimybę (taip pat už tam tikrą mokestį) gauti rytdienos laikraštį iš vakaro elektroniniu formatu.
Išvada apie B2C modelį – tai labiausiai paplitusi elektroninės komercijos atšaka. Ji suteikia verslams naujų galimybių pasiekti vartotojus ir panaudoti dar vieną informacijos skleidimo ir rinkimo kanalą – Internetą. Šiuo aspektu Internetas labai skiriasi nuo įprastinės žiniasklaidos, nes vartotojas pats renkasi, kur jam naršyti internete, ir priklausomai nuo to perka ten, kur jam patogiausia, pigiausia.

C2C

Vartotojas – vartotojui kategorija aprėpia elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Tai viena naujausių, tačiau labai greitai išpopuliarėjusių sričių – atlieka tarpininko tarp vartotojų funkcijas. Tai visų gerai žinomi Internetiniai aukcionai bei perku-parduodu skelbimų lentos. Pagrindinis šio verslo principas – suteikti vartotojui greitą ir lengvą būdą ne tik pirkti, bet ir pačiam parduoti produktus ir paslaugas. Kompanijos, pradėjusios šį verslą Lietuvoje, kol kas nemato galimybių iš to pasipelnyti. Reklama Lietuvoje dar tik pradeda savo gyvenimą, o taip paplitęs kitose šalyje aukcionų modelis, kur pardavėjas už kiekvieną pasiūlytą prekę sumoka kompanijai tarpininkei nežymų mokestį, lietuvių vartotojams dar nepriimtinas. Tai sąlygoja ne tik elektroninio apmokėjimo galimybių ribotumas (nors pastaruoju metu pastebimos plėtimosi tendencijos), bet ir pačios elektroninės komercijos neišsivystymas Lietuvoje.
Konkretus C2C verslo modelio pavyzdys – labiausiai žinomas ir vienas sėkmingiausių vartotojas – vartotojui elektroninės komercijos projektų buvo aukcionų svetainė e-Bay (www.e-bay.com). Šiuo metu siūlanti daugiau nei 2 milijonus parduodamų daiktų, patalpintų į daugiau nei 1500 kategorijų. e-Bay savo svetainę panaudojo taip, kad pardavėjus ir pirkėjus sujungtų į vieną didelę bendruomenę, kur dėl kainų deramasi efektyviu, bei automatizuotu būdu. Tai yra viena tarp didžiausią žmonių srautą pritraukiančių interneto svetainių.
Lietuva savo internatizacijos lygiu nors ir atsiliekanti tarp kitų Europos šalių, netruko sukurti savo aukcionų svetaines – bendrovės “LABAS” – www.aukcionai.lt bei UAB “Gaumina” ir estiškų aukciono vartų www.osta.ee lietuviškas variantas – www.pirk.lt. Greitai abi svetainės pajautusios, kad mažytėje Lietuvos elektroninės komercijos rinkoje dviem aukcionų tinklapiams per mažai vietos (t.y. kai nei viena, nei kita svetainė nesurinkdavo pakankamos kritinės masės pirkėjų ir pardavėjų) nusprendė susijungti į vieną – www.rinkis.lt. Pastaroji aukcionų svetainė iškart išsiskiria draugiška ir šilta aplinka, patogesne navigacija, bei aiškesniu siūlomų prekių suskirstymu į kategorijas. Skirtingai nuo e-Bay, lietuviškuose aukcionuose mokestis už siūlomas ar perkamas prekes nėra renkamas. Verslo modelis yra pagrįstas į konkrečias vartotojų grupes nutaikytos Interneto reklamos pardavimais bei specialių pasiūlymų pristatymais.

Išvada – C2C modelis yra pats artimiausias paprastiems interneto naršytojams. Jie patys be didelių finansinių galimybių gali užsiimti elektronine komercija pardavinėdami įvairiausius daiktus, nuo automobilių ir namų iki mažiausių niekučių ar kolekcinių paveikslų. Paskutiniu metu šiuo modelius sėkmingai naudojasi pagrindiniai pasaulio meno kūrinių aukcionai, parduodami vienus ar kitus antikvarinius daiktus internetu. Vis dažniau spaudoje galima perskaityti eilutę “Kūrinį įsigijo nežinomas pirkėjas internetu”.

G2B
Šis modelis nusako nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pvz, viešų valstybės aktų skelbimas internete, kur įmonės savo nuomonę reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis turėtų įtraukti verslo dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu, kasdienių transakcijų, tokių kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitų biurokratinių operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti, mažinti transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą{4}.

G2C
Valstybinė institucija – vartotojui kategorijos pavyzdžių turėtų pasirodyti ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui bei valstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savo elektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas, mokesčių, sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas. “Informacinės visuomenės plėtros komiteto” užsakyto tyrimo metu paaiškėjo, kad 5.8% Lietuvos gyventojų (t.y. 28% Lietuvos interneto vartotojų) nors kartą kreipėsi į viešojo administravimo institucijas Internetu.
G2G
Valstybinė institucija – valstybinei institucijai sritis aprėps valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojant informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios “Elektroninės vyriausybės” strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas lems vyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodus valstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybinių institucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai turėtų lemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą, mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą. Vienas iš tokių pvz, jau nuo pat Interneto Lietuvoje atsiradimo pradžios veikiantis Lietuvos Respublikos Seimo tinklapis (www.lrs.lt), kurio pagrindinė ir dažniausia naudojama sritis yra “Lietuvos Respublikos teisės aktų duomenų bazė”, kurioje vartotojas gali susirasti visus valstybinius dokumentus išleistus Lietuvos Respublikos Seimo. L
L

7. Išvados

Nėra abejonių, kad elektroninis verslas suteikia įmonėms puikių galimybių. Žinoma, yra sričių, kuriose e-verslas negali pakeisti tiesioginio pirkėjo-pardavėjo bendravimo (Dažniausiai paslaugų sektoriuje), tačiau galima sekmingai derinti įprastinį verslą su e-verslo elementais (Soliariumų tinklo „LaBamba“ tinklapis – puikus to pavyzdys).
Išnagrinėjus visus e-verslo privalumus ir pamačius, kokią naudą jie gali teikti visuomenei ar atskiroms jos grupėms, galima teigti, jog perėjimas prie vis labiau elektroninio verslo yra neišvengiamas. Juolab, techninė/technologinė pažanga dabartiniu metu yra labai sparti, todėl užtikrintas tolimesnis ITT tobulėjimas: geresnė duomenų apsaugą, didesnis duomenų perdavimo greitis ir t.t.. Minėti e-verslo modeliai nėra griežtai apibrėžti, todėl atskira įmonė gali taikyti iškart kelis iš jų, tuo praplėsdama savo veiklos strategiją Internete. Sekmingos e-verslo strategijos sudėtinės dalys yra šios: tikslinės auditorijos nustatymas, verslo vizijos Internete sukurimas, realus savo poreikių, išteklių ir galimybių įvertinimas, efektyvaus www puslapio kurimas (tinkamas dizainas, nuolat atsinaujinanti informacija), reklama Internete, domėjimasis klientų nuomone ir tiesioginis bendravimas su jais, veiklos rezultatų analizė. Tai gali pasirodyti per daug sudėtinga, tačiau e-verslo atžvilgiu tai nesunkiai įgyvendinami tikslai, kadangi beveik visi uždaviniai tampa interaktyvūs.
Dėja, Lietuva dar negali pasigirti pasaulinio lygio e-verslo būkle. Tik patobulinus Lietuvos įstatyminę bazę, įdiegus atsiskaitymus Internetu, sumažinus priėjimo prie Interneto kainą šalies mąstu, ruošiant profesionalus, pasirengusius efektyviai išnaudoti Interneto teikiamas galimybes – Lietuvoje pakiltų gyventojų išsilavinimo lygis, kompanijos, bendraudamos tarpusavyje elektroniškai, galėtų sutaupyti daugiau pinigų ir daugiau investutoti.

Sėkmingų e-verslo strategijų privalumai akivaizdūs: padidėjusios pajamos, sumažėjusios išlaidos, išplėsta rinka, labiau patenkinti klientai. Elektroninės komercijos sprendimai taikomi įvairioms verslo sferoms:

 prekybai, pardavimams ir reklamai;
 tiekimui;
 finansavimui ir draudimui;
 prekybiniams sandoriams: užsakymams, pristatymams, mokėjimams;
 produkto pateikimui;
 produkto vystymui;
 dviejų organizacijų bendradarbiavimui;
 valstybės reguliavimui (lengvatos, leidimai, mokesčiai, muitai ir kt. );
 logistikai;
 skaitmeniniam prekių pardavimui;
 apskaitai;
Visas komercinio sandorio, įskaitant užsakymą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir mokėjimą, ciklas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Vis dėlto elektroninėje komercijoje reikia atsižvelgti į daugelį tokių aspektų, kaip informacijos saugumas, asmens teisių apsauga, teisiniai klausimai ir procedūros. Tačiau tai yra atskira ir per plati šiai apimčiai tema.

llll
l
l
l
l
l
l
l

8. Informacijos šaltiniai

Rengiant darbą daugiausia naudojau elektroninių informacijos šaltinių medžiagą, kadangi literatūroje elektroninio verslo tema yra išnagrinėta ne labai plačiai. Pagringdinis informacijos šaltinis – www.ebiz.lt, „Išsamūs informaciniai resursai naujajai ekonomikai“, straipsniai „IT vaidmuo šiandienos ekonomikoje“, Ričardas Mažrimas; „Internetas – ne prekybai, o tiesioginei rinkodarai“, Jonas Oškinis ir kt.{1}. Taip pat Lietuvos respublikos seimo svetainės (www.lrs.lt) medžiaga, t.y. Lietuvos Respublikos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos „Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo projekto aiškinamasis raštas“, 2000.05.26, Nr. P-2567 {2}. UAB „Penki kontinentai“ svetainės www.online.5ci.lt medžiaga (Straipsnis „Elektroninės komercijos apžvalga“, 2001.07.18, Aurimas Levickas){3}. Pasinaudojau svetainės www.demo.takas.lt išsamia informacija apie elektroninio verslo modelius{4}. Visi statistiniai duomenys yra paimti iš Statistikos Departamento tinklapio, bei iš susijusių nuorodų. Be to, darbe yra atskirų verslo organizacijų svetainių teikiama medžiaga: www.paspara.lt, www.sas.com, www.scala.lt, www.compuserve.com, www.gnt.lt ir kt.

Leave a Comment