Turinys
1. ĮVADAS 32. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS (EBS) APŽVALGA 43. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 6 3.1. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS PRIVALUMAI 6 3.2. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS TRŪKUMAI 74. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAUGUMAS 95. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS PAPLITIMAS TARP LIETUVOS BANKŲ 116. MOBILIOJI BANKININKYSTĖ 147. IŠVADOS 168. NAUDOTA LITERATŪRA 17
1. ĮVADAS
Sparčiai plėtojantis technologinėms naujovėms, bankai, reaguodami į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoja savo veiklą, keičia organizacines struktūras, kuria ir diegia naujus produktus bei paslaugas, plečia rinkas. Bankai siūlo naujas paslaugas, pertvarko organizacines struktūras bei veržiasi į rinkas, kurios tradiciškai priklausė kitiems bankams. Tai skatina tolesnį konkurencijos augimą ir bankų paslaugų naujoviškumą.Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeičiančiu bankų paslaugų pristatymo ir atlikimo būdus. Dažnai informacinių technologijų panaudojimas leidžia nustatyti būdus, kuriais gali būti vykdomos verslo operacijos, kartu užimdamos tarpinę padėtį tarp kliento ir banko. Šio proceso pasekmė – elektroninės bankininkystės sistemos (EBS) atsiradimas ir išplėtojimas. Elektroninė bankininkystė pasaulyje plėtojasi labai sparčiai. Lietuvoje jos paslaugos pradėtos teikti palyginus neseniai. Bankams elektroninė bankininkystė leidžia plėsti veiklą, rinkas, siūlyti klientams naujų produktų ir paslaugų, stiprinti užimamą konkurencinę padėtį. Plėtojant šią veiklos sritį, didėja visos bankų sistemos efektyvumas, mažėja sandorių sudarymo sąnaudos. Klientams siūlomas patogesnis ir greitesnis aptarnavimas, mažesnės banko paslaugų kainos.
2. Elektroninės bankininkystės sistemos apžvalga Bendru atveju, elektroninę bankininkystės sistemą galima įvardinti kaip įrangą ar kortelę, kurios vartotojas naudoja specialias technologijas (pvz. plastikines korteles su magnetine juostele arba mikroprocesoriumi; programinę įrangą personaliniame kompiuteryje įjungtame į kompiuterių tinklą) leidžiančias tiesiogiai atsiskaityti su tiekėjais ar pardavėjais nenaudojant grynųjų pinigų ir kitų tradicinių atsiskaitymo būdų. Šiuose atsiskaitymuose dalyvauja prekės ar paslaugos pardavėjas, jų pirkėjas ir bankas, ar kita finansinė institucija, kaip tarpininkas. Kiekvienas operacijos dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Banko tikslas – suprasti tų motyvų bei poreikių skirtumus ir surasti optimaliausią variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Modernus bankas siekia garantuoti savo klientams greitus, ekonomiškus ir patogius atsiskaitymus, bei maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų paslaugų. Taip pat elektroninę bankininkystę galima apibrėžti kaip elektroniniais perdavimo kanalais teikiamas bankines paslaugas bei produktus. Elektroninė bankininkystė yra elektroninės komercijos dalis.
Šiuo metu Lietuvos bankai intensyviai siūlo elektroninės bankininkystės sistemos paslaugas: kompiuterinė bankininkystė, internetinė bankininkystė, telefoninė bankininkystė, mokėjimo kortelės.Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra
Lietuvos elektroninė bankininkystė sparčiai plėtojasi, jos rinkoje toliau stiprėja konkurencija. Dėl pingančio interneto ir telefono ryšio mažėja elektroninių paslaugų išlaidos. Konkurencinėje kovoje pranašumą įgyja tie bankai, kurie klientams pasiūlo kokybiškesnių ir įvairesnių paslaugų. Taigi paslaugos vis labiau tobulėja ir tenkina klientų poreikius. Jų diegiant vis daugiau, didėja konsultacijų ir informacijos poreikis. Bankai daugiau konsultacinių paslaugų teikia įmonėms. Lietuvos komerciniai bankai siekia įgyti kuo didesnį vartotojų pasitikėjimą, nes tyrimų bendrovei Vilmorus 2006 m. viduryje atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad labai daug gyventojų nepasitiki komerciniais bankais ir dar mažesnį pasitikėjimą jiems kelia bankų siūlomos elektroninės paslaugos. Kad pelnytų pasitikėjimą, bankai daug lėšų skiria rinkodaros strategijoms kurti, daugiau tampa atviresni visuomenei, t.y. dažniau informuoja apie finansinę padėtį, numatomus struktūrinius pokyčius. Tačiau, atsiradus didesniam pasitikėjimui ir naujiems klientams, aktualesnės tampa ir pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo problemos. Europos Sąjunga parengė direktyvą, kurioje numatomos priemonės kovai su pinigų plovimu. Šioje direktyvoje išdėstyti reikalavimai dėl kliento identifikavimo, įrašų saugojimo, pranešimo apie įtartinus sandorius.
3. Elektroninės bankininkystės privalumai ir trūkumai3.1 Privalumai
Tobulinamos technologijos suteikė banko klientams galimybę naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis (pirkti ir parduoti produktus bei paslaugas, disponuoti savo einamosiomis ir taupomosiomis sąskaitomis, prašyti kreditų užstatant savo nekilnojamą turtą neišeinant iš namų ar biuro 24 valandas per parą). Elektroninės bankininkystės paslaugos: Sąskaitų ataskaitos; Sąskaitų ataskaitos iš užsienio bankų; Vietiniai mokėjimo pavedimai; Valiutos konversija tarp sąskaitų; Atlyginimų mokėjimo pavedimai;
Tarptautiniai mokėjimo pavedimai; Pinigų pervedimai; Sąskaitų ataskaitos ir vietiniai mokėjimo pavedimai iš sąskaitų, esančių kitose šalyse. EBS galima suskirstyti į tris lygius :1. Sistemos, kurios palaiko ir vykdo keitimąsi nekonfidencialia informacija tarp banko ir jo kliento.2. Sistemos, kurios suteikia galimybę klientui perduoti konfidencialius duomenis į banką ir atvirkščiai.3. Sistemos, kurios leidžia vykdyti finansines operacijas elektroninėmis priemonėmis. Norint, kad elektroninė bankininkystė vystytųsi sparčiau ir būtų kuo palankiau priimta vartotojų, reikia rūpintis verslininkų kompetencija, technologinių naujovių diegimu, juridinių bazių kūrimu. Saugumas interneto bankininkystėje užtikrinamas įvairiomis technologijomis, duomenų šifravimais. Kiekvienas klientas, derindamas interneto bankininkystės paslaugų sutartį su banku, pasirenka jam priimtiną ir patogią bendradarbiavimo bei apsaugos sistemą. Bankai savo klientams gali pateikti didelį skaičių slaptažodžių, kurie kiekvieno prisijungimo metu yra keičiami. Slaptažodžius šiuo atveju žino tik asmuo, turintis pirmojo parašo teisę, arba jo įgaliotas kitas asmuo. Sutartyje taip pat galima numatyti banko darbuotojų patvirtinimo reikalavimą: banko darbuotojai stebės visus atliekamus pervedimus ir reikalaus telefonu patvirtinti veiksmus.Vartotojai yra skatinami dažnai keisti savo asmeninius slaptažodžius, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Jei to nepakanka, įmonės gali reikalauti apriboti priėjimą tik iš įmonės tinklo pagal tam tikrą tinklo kompiuterių identifikacinę sistemą. Labai paplitęs yra elektroninis slaptažodžių generatorius. Pagal specialų algoritmą kiekvieną kartą šis generatorius sudaro skirtingą ir saugų slaptažodį. Galima daryti išvadą, jog elektroninė bankininkystė – tai nauja, patogi, taupanti laiką technologija, vis labiau naudojama pasaulyje. Yra kuriamos įvairios šios technologijos naujovės. Lietuvoje dar nelabai paplitusi, tačiau Vakarų šalyse jau plačiai naudojama mobilioji bankininkystė, kai tiek verslo įmonės, tiek individualūs vartotojai savo sąskaitas bankuose gali valdyti keliais mobiliojo telefono mygtukų paspaudimais. Ir Lietuvoje neseniai buvo pristatyti interneto bankomatai, kuriuose vartotojas kreditine kortele gali įsigyti jam reikalingų prekių.3.2 Trūkumai
Turbūt pats didžiausias elektroninės bankininkystės trūkumas diegiant ir eksploatuojant šią sistemą yra saugumas. Visuomenės apklausos nuolat liudija, kad visame pasaulyje klientai elektronine bankininkyste pasitiki kur kas mažiau nei tradiciniais bankais (nepakankamai saugia ją laiko nuo kelių iki keliolikos procentų apklaustųjų). Reikalas ne tas, jog sunkiai uždirbtus pinigus klientui tenka paversti abstrakčiais banko kompiuterių elektroniniais impulsais, o bėda ta, jog daugeliu atvejų klientas negali įvertinti, ar bankas yra pakankamai apsaugotas nuo elektroninių nusikaltėlių puolimo. Kai klientas užeina į banką, tai regi grotas, seifus, šarvuotas duris ir ginkluotus sargybinius, o elektroniniame banke tėra vien šifrai ir slaptažodžiai, kurių efektyvumą labai sunku įvertinti. Tačiau tai tik iliuzija…, nes saugumas visų pirma priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu gatvėje paliksime portfelį su pasirašytais banko čekių blankais ir po to prarasime pinigus, galėsime kaltinti tiktai save. Jeigu prie monitoriaus prisiklijuosime lipduką su internetinio banko slaptažodžiais ar įrašysime juos į savo užrašų knygutę, tai rezultatas bus lygiai toks pat. Kita problema – kai klientai nesulaukia žadamo efekto. Reklama suformuoja įvaizdį, kad elektroninės atsiskaitymo sistemos leis laisvai disponuoti pinigais, nevykstant į banką, ištisą parą. Gal ir galima būtų sutikti su tuo, kad bankas leidžia valdyti klientui turimą kapitalą neribotai ir bet kuriuo paros laiku, tačiau tik banko viduje. Sakykime, jeigu klientui reikia 16 valandą pervesti lėšas tiekėjui, kurio atsiskaitomoji sąskaita yra kitame banke, tai lėšas tiekėjas gaus geriausiu atveju tik kitą dieną (žinoma, jei tai ne savaitės pabaiga ar šventė) apie 12 valandą. To priežastis-tarpbankinės užskaitos, kurios vyksta per atsiskaitymo centrus tik nustatytais laiko momentais. Kitas EBS trūkumas, kai labai paprastai galima sugriauti reklaminį bankininkų teiginį, kad nereikės vaikščioti į banką ir tuo bus sutaupomas laikas. Net jei įmonė dirba tik su negrynaisiais pinigais ir į banką reikia užsukti tik norint pasiimti išrašus iš sąskaitos, vis tiek pervedus pinigus reikia skubėti į banką pavedimo kopijos su banko antspaudu (tokia situacija susidaro, kai įmonei ar fiziniam asmeniui reikia prekių ar paslaugų, o tiekėjas jų nepateikia kol negauna apmokėjimą patvirtinančių dokumentų) ar faksuoti. Tai gali atlikti ir bankas, tik už atskirą mokestį.
Galima daryti išvadą, kad elektroninė bankininkystės sistema galėtų patenkinti vartotojų reikalavimus tik tuomet, jei ji garantuotų visišką saugumą, atliktų visas paprastų pinigų funkcijas, t.y. būtų tokie pat funkcionalūs ir likvidūs, atsiskaitymo sistemos būtų taip organizuotos, kad užskaitos tarp bankų vyktų realiame laike. Trys didieji Lietuvos komerciniai bankai – “Vilniaus bankas”, „Hansabankas“ ir „DnB NORD“ – paskelbė pradedantys iniciatyvą „Už saugią elektroninę bankininkystę“. Bankai susitarė daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie tai, kaip išvengti galimų elektroninių nusikaltimų. Didieji Lietuvos bankai yra įdiegę pažangiausias saugumo technologijas, todėl manoma, kad negalėdami jų įveikti, elektroniniai nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti labiau pažeidžiama grandimi – klientų patiklumu, kaip tai buvo daroma kai kuriose užsienio šalyse – t.y., bandyti išvilioti prisijungimo slaptažodžius ir kodus iš elementarių duomenų saugojimo instrukcijų nesilaikančių žmonių. Pasinaudoję iš savininkų gautais duomenimis, nusikaltėliai vėliau netrukdomai gali valdyti svetimas sąskaitas. Bankininkai įspėja, kad negalima pasitikėti elektroniniais laiškais ar telefoniniais skambučiais, kuriais prašoma pasakyti internetinio banko slaptažodžius bei kodus, net jei jų prašytų asmenys, prisistatantys kaip bankų tarnautojai. “Bankas savo iniciatyva niekada neprašo iš klientų pateikti tos informacijos, kuri turi būti žinoma tik pačiam klientui. Konfidencialią informaciją klientui reikės įvesti tik jam pačiam jungiantis prie bankų sistemų ar kitais sutartyje numatytais atvejais, kai klientas pats kreipiasi į banką”, – tvirtino bankų elektroninės bankininkystės specialistai. Paskelbę iniciatyvą „Už saugią elektroninę bankininkystę!“ trys bankai didžiulį dėmesį skirs visuomenės švietimui, keisis informacija bei domėsis užsienio šalių patirtimi. Taip pat planuojama rengti bendrus visuomenės informavimo projektus, o esant poreikiui – kreiptis į valstybines institucijas, kurios priimtų teisės aktus, leisiančius užtikrinti dar didesnį elektroninės bankininkystės saugumą.4. Elektroninės bankininkystės sistemų saugumas
Kad ir su kokiom rizikomis susidurtų bankas, elektroninės bankininkystės sistemos vartotojams svarbiausia yra tai, kaip saugiai bus galima atlikti bankines operacijas. Todėl labai svarbu išanalizuoti EBS saugumą. EBS įrangos apsaugos schemą sudaro šie komponentai :• Fizinė apsauga (EBS serveriai privalo būti užrakintoje ir tik administratoriams prieinamoje patalpoje). • Tinklo apsauga (banko vidinis duomenų perdavimo tinklas apsaugotas nuo išorės ugniasienės sistemomis; EBS Web serveris stovi DMZ zonoje, atskirtoje ugniasienės serverių; tarpinės (buferinės) duomenų bazės serveris stovi atskirame tinklo segmente). • Kanalo apsauga (duomenų perdavimo kanalas tarp vartotojo ir EBS Web serverio apsaugotas 128 bitų SSL protokolu). • Operacinės sistemos apsauga (sistemos serverių operacinės sistemos specialiai paruošiamos, kad būtų maksimaliai saugios). • Aplikacijos apsauga (vartotojų teisių sistema; PIN/TAN technologija; kriptografiniai algoritmai duomenų bazėje). • Žurnalai (rašomi duomenų ir transakcijų žurnalai; kiekvienas veiksmas sistemoje yra žurnalizuojamas, stebimas ir analizuojamas sistemos administratorių). • Nesankcionuotų bandymų naudotis sistema prevencija (vartotojo sesijos sekimas; IP adresų blokavimas; įsibrovimo blokavimas). Visi duomenys perduodami iš vartotojo kompiuterio į banko serverį ir atvirkščiai yra apsaugoti. Kanalo apsaugai naudojamas SSL (o tiksliau jo atmaina SGC) protokolas. SSL (Secure Sockets Layer) – tai Netscape Communication Corporation sukurta ir tapusi rinkos standartu technologija, kuri garantuoja saugų duomenų perdavimą internetu. SSL yra įdiegtas daugelyje pagrindinių interneto naršyklių ir serverių. Pagrindines sistemos saugumo savybės:• Prieinamumo;• Konfidencialumo;• Vientisumo;• Autorizuojamumo;• Autentifikuojamumo;• Patikrinamumo. Sistemos analizavimas nurodytais saugumo aspektais yra įmanomas tik turint tam tikrą sistemos apžvalgą. Sistema turi būti apžvelgta verslo požiūriu (dalykinės srities veiklos) ir sistemos požiūriu. Sistemos požiūrio apžvalgoje turi būti išanalizuoti duomenų srautai ir sistemos aplinka. Duomenų srautų analizė turi atspindėti, į kokius procesus patenka duomenys ir kaip procesai manipuliuoja tais duomenimis. Dėl didesnio aiškumo rekomenduojama duomenų srautų analizę pateikti grafiškai. Sistemos aplinkos analizė turi atspindėti sistemos aplinkos elementus, kurie gali turėti įtakos sistemos saugumui. Tai gali būti komunikacijos, operacinės platformos, duomenų bazės.
Nėra formalių metodų, nurodančių, kaip parinkti apsaugos priemones tam tikriems apsaugos reikalavimams tenkinti. Parinkimą palengvina apsaugos priemonių suklasifikavimas pagal tai, kokias sistemos saugumo savybes (prieinamumą, vientisumą, konfidencialumą ir t.t.) jos įtakoja. Kadangi suformuluoti reikalavimai irgi suskirstyti į kategorijas pagal tai, kokioms sistemos saugumo savybėms užtikrinti jie taikomi, tai galimų priemonių aibė tenkinti konkrečiam reikalavimui iškart sumažėja. Ar konkreti priemonė tinka konkrečiam reikalavimui tenkinti, informacinių technologijų specialistai turi suprasti pagal priemonės funkcinį veikimą ir jos taikymo ypatumus.Pranešimas gali būti pasirašomas užšifravus dokumentą privačiuoju siuntėjo raktu. Gavėjas, atšifravęs pranešimą viešuoju siuntėjo raktu, gali būti įsitikinęs, kad pranešimas yra parašytas būtent to siuntėjo, o ne kito. Kadangi šifruoti visą pranešimą užtrunkama daug laiko yra taikomas pranešimo santraukos šifravimo metodas. Funkcija pagamina pranešimo santrauką, kuri yra praktiškai unikali kiekvienam skirtingam pranešimui. Santrauka yra užkoduojama siuntėjo privačiuoju raktu ir prikabinama prie pranešimo. Gavėjas atšifruoja santrauką viešuoju siuntėjo raktu ir patikrina, ar būtent tokia yra originalaus pranešimo santrauka. Tokiu būdu gavėjas gali būti įsitikinęs, kad būtent toks pranešimas ir būtent to gavėjo yra pasirašytas. Elektroninėje bankininkystėje dalyvaujančios šalys nori gauti viena kitos tapatumo įrodymus. Tarkime klientas bendrauja su banku. Bankas nori įsitikinti kliento tapatumu. Bankas, užuot prašydamas viešojo kliento rakto iš jo paties, kreipiasi į sertifikavimo tarnybą. Sertifikavimo tarnyba atsiunčia bankui taip vadinamą kliento sertifikatą. Sertifikate nurodoma kliento tapatybė, jo viešasis raktas. Pats sertifikatas yra pasirašytas Sertifikavimo Tarnybos skaitmeniniu parašu. Tokiu būdu, jeigu Bankas pasitiki Sertifikavimo Tarnyba, tai jis gauna patikimą kliento tapatumo įrodymą. Prieš sukurdama kliento sertifikatą, Sertifikavimo Tarnyba gali pareikalauti iš kliento pateikti savo asmens pasą arba vairuotojo pažymėjimą. Tuomet sukurti sertifikatai garantuoją aukštą pateikiamų duomenų patikimumą. Kuo daugiau naudotojų pasitiki sertifikavimo tarnyba, tuo yra daugiau naudos iš tokių sertifikatų. Kuomet vartotojai priklauso skirtingoms tarnyboms, tenka apibrėžti tarnybų hierarchinius pasikliovimo ryšius.5. Elektroninės bankininkystės sistemos paplitimas tarp Lietuvos bankų
Elektroninės bankininkystės plėtrą stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti vartotojų teisių, elektroninių procedūrų autentiškumo ir vientisumo bei sandorių privatumo užtikrinimo klausimai. Bankininkystės perkėlimo į elektroninę terpę sėkmė ir tempai priklauso ir priklausys nuo daugelio aplinkybių – bankininkų aktyvumo ir kvalifikacijos, vartotojų pasitikėjimo naujomis technologijomis, valdžios sugebėjimo sukurti palankias sąlygas plėtoti elektroninę bankininkystę tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose. Elektroninės bankininkystės plėtojimui kliudo skirtingi reguliavimo būdai atskirų šalių įstatymuose. Naujos ekonominio bendravimo tarp verslo dalyvių formos, verslo dalyvių identifikacija, informacijos elektroninėje (skaitmeninėje) formoje patikimumas, autentiškumas, nesankcionuotas naudojimas ir platinimas yra nepakankamai ir skirtingai reglamentuojami. Įvairiose šalyse skiriasi įstatymų normos, nusakančios ryšio kanalų operatorių atsakomybę už perduodamos informacijos autentiškumą bei apsaugą, elektroninių dokumentų, kontraktų, sandorių sudarymo, saugojimo, autentiškumo patvirtinimo ir apmokestinimo klausimus. Investicijas į elektroninę bankininkystę Lietuvoje sulaiko maža ir nepakankamai išvystyta šalies rinka, maža gyventojų perkamoji galia, nedidelis interneto vartotojų kiekis; mažos ir vidutinės įmonės nepajėgia įsigyti brangios elektroninei bankininkystei organizuoti reikalingos įrangos ir nesitiki greitos naudos iš tokios įrangos diegimo. Siekiama, kad banko paslaugos būtų gerai teikiamos visais kanalais, bet kur ir bet kada. Todėl dabar Lietuvos bankai daugiausia investuoja į naują elektroninę klientų ryšių valdymo technologiją. EBS pasitelkusiems klientams Lietuvos bankai įvedė naujas galimybes, iš kurių pagrindinės – komunalinių paslaugų apmokėjimas ir sutarčių sudarymas su banku per internetą. 2001 metais įdiegtas virtualus mokėjimų terminalas internetinėje prekyvietėje “Mugė”, kuris leidžia atsiskaityti kreditinėmis mokėjimo kortelėmis.
Lietuvos bankų paslaugos internetu
Bankas Veiklos pradžia SistemaAB bankas „SNORAS“ 2000 m. balandis Snoras OnlineUAB “Medicinos bankas” 2000 m. gegužė IBSAB “Ūkio bankas” 2000 m. birželis Eta bankasAB bankas “Hansabankas” 2000 m. liepa hanza.netAB SEB “Vilniaus bankas” 2000 m. rugsėjis VB Internet@asAB “Šiaulių bankas“ 2000 m. rugsėjis SB linijaAB “Parex bankas“ 2001 m. lapkritis iBank AB „DnB NORD bankas“ 2002 m. kovas i-linijaAB „SAMPO bankas“ 2002 m. birželis e-bankas
Elektroninės bankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis teikti pradėjo “Hansabankas”. Nors “Snoras”, „Medicinos bankas“, „Ūkio bankas“ skelbia, kad dar tų pačių metų pavasarį-vasarą buvo sukūrę savo internetines sistemas, tačiau rimtesnių rinkodaros kampanijų nebuvo vykdoma. Pradinės “hanza.net“ sistemos galimybės buvo minimalistinės : vartotojas galėjo patikrinti banko sąskaitos likutį, gauti sąskaitos išrašus, daryti vietinius pavedimus. Bankas panaudojo “Hansabank” įmonių grupėje sukurtą sprendimą. Tai ir lėmė sistemos stabilumą. Šio sprendimo pagrindas – Estijoje veikiančios sistemos kopija. Gal tai, kad ta pati sistema jau keleri metai veikia pirminėje įmonių grupėje, o gal tiesiog darbo stilius nulėmė, kad šis internetinio banko sprendimas gauna bene mažiausiai pastabų. Galimybės apribotos gana nedideliu operacijų sąrašu, tačiau vietinius pavedimus (Lietuvoje) galite daryti be didesnių sunkumų. Pagrindinis dalykas, išskiriantis “hanza.net” iš kitų internetinių bankų – šio banko nuostata, kad paslauga teikiama tik fiziniams asmenims. Juridiniams siūloma “PC-banking” sistema “Telehansa”. Šiuo metu naudojimasis “hanza.net” yra nemokamas, pakanka atvykti į banko skyrių ir jums bus nemokamai išduota iš anksto paruošta asmeninių identifikacinių skaičių (PIN) kortelė.“Vilniaus banko” sistema pradžioje veikė su trikdžiais. “Sampo bankas” internetinės bankininkystės paslaugas pristatė 2002-ųjų IV ketvirtyje. Tokia banko paslauga jau neturėtų būti vertinama kaip privalumas, o kaip viena iš būtinų sudėtinių banko paslaugų, padedančių klientams valdyti savo sąskaitą. „Medicinos bankas“oficialiai šio banko internetinės bankininkystės sistemos (IBS) įdiegimo darbus, kurių metu ją reikėjo sujungti su vidine banko informacine sistema, pradėjo dar 1999-ųjų gruodį. Naudojantis “Medicinos banko” IBS galima atlikti tokias operacijas: vykdyti vietinius ir tarptautinius mokėjimo pavedimus, pirkti ir parduoti valiutą, siųsti ir gauti pranešimus iš banko. Beveik visi “Medicinos banko” klientai internetine bankininkystės sistema naudojasi kasdien po keletą kartų. Dažniausiai naudojamos funkcijos – sąskaitų likučių peržiūra ir pavedimai laitais.
IBS galima naudoti su interneto naršyklėmis, palaikančiomis SSL duomenų srauto kodavimą. Šiuo metu rekomenduojama bent “Internet Explorer” ar “Netscape Navigator” ketvirtos kartos naršyklės. Į sistemą patenkama įvedus prisijungimo vardą ir vieną iš atsitiktinai parenkamų (suteikiama 100 skirtingų) asmeninės identifikacijos skaičių (PIN Sistema specialiai pritaikyta juridiniams asmenims, kai būtinas keleto lygių pavedimo patvirtinimas. “Šiaulių bankas” puikiai suvokia savo galimybes varžytis su didžiaisiais Lietuvos bankais, todėl turi konkuruoti siūlydamas bent jau patį minimumą, kurį suteikia konkurentai. “SB Linija” standartiškai siūlo vartotojams atlikti bankines operacijas internetu iš savo darbo vietos. Sistemoje numatytas ir rankinis, ir paketinis pavedimų perdavimas, todėl sunkumų su buhalterinėmis programomis neturėtų iškilti. “Snoras” visą laiką nuo sistemos paleidimo buvo nemokamas, nors buvo sakyta, kad bus apmokestintos. Tačiau į internetinės bankininkystės paslaugų rinką aktyviai besiveržiant konkurentams “Snorui” neliko nieko kita kaip tik toliau propaguoti savo “nemokamo internetinio banko” įvaizdį. Įmonės naudoja šią sistemą po kelis kartus per dieną, fiziniai – įvairiai: būna, kad kai kurie prisijungia vos kartą per savaitę. Ko gero, ne tokį didelį kaip norėtųsi klientų skaičių paaiškina neaktyvi “Snoro” pozicija reklamoje. Paslauga fiziniams ir juridiniams asmenims iš esmės nesiskiria, tačiau juridiniai asmenys turi šiek tiek daugiau galimybių rinktis. “Snoro“ elektroninė bankininkystės sistema iš kitų internetinių bankų išsiskiria tuo, kad naudoja savus sertifikatus. Taigi savas sertifikatų centras (https://cbank.snoras.com) kiekvienam vartotojui išduoda elektroninį sertifikatą, kuris ir siuntėjui, ir gavėjui užtikrina duomenų tapatumą. Kaip ir visur, papildomai naudojamas SSL srauto kodavimas, 128 bitų sertifikatas. Lyderiais išliko du didžiausi šalies bankai – SEB Vilniaus bankas ir “Hansabankas”, nors bendra jų elektroninės bankininkystės vartotojų dalis per metus truputį sumažėjo. Paslaugos, teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriasi, tačiau ateityje šie skirtumai turėtų dar labiau padidėti. Fizinių asmenų aptarnavimas taps vis labiau asmeniškesnis, o juridinių asmenų vartotojo sąsaja atspindės šių poreikius – skirtingus atsakomybės lygius, kitokias galimybes. Jau šiuo metu veikianti pranešimų siuntimo į ir iš banko sistema ateityje bus dar labiau plečiama (elektroniniu paštu, momentine pagalba internetu, SMS žinutėmis). Dabar veikiančios sistemos bus papildytos galimybėmis sekti konkrečių veiksmų atlikimo eigą, juos nutraukti. Didėjant poreikiui padaugėjo ir teikiamų paslaugų bei pagerėjo jų kokybė. Anksčiau klientas modemu jungėsi prie banko sistemos ir tvarkė sąskaitas kompiuterio ekrane (beje, neturėdamas daugelio dabartinių galimybių). Šiandien interneto vartotojams bankai sukuria vis daugiau patogių, integruotų galimybių. Apibendrinant galima teigti, jog vis daugiau bankų Lietuvoje teikia paslaugas elektroniniu būdu siekdami pritraukti didesnį vartotojų skaičių. 2001 metais EBS paslaugomis naudojosi 37 tūkstančių Lietuvos gyventojų, šiuo metu – jau daugiau nei pusę. Tai rodo, jog EBS Lietuvoje yra perspektyvi. Artimiausiais metais ši tendencija turėtų išlikti.6. Mobilioji bankininkystė Ši paslauga, leidžianti banko klientui kontroliuoti savo sąskaita ir vykdyti operacijas per mobiliojo telefono priemones. Jos apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per internetą mobiliuoju telefonu.Vartotojas per mobilųjį įrenginį (mobilųjį telefoną ar mobilųjį delninį kompiuterį), veikiantį GSM tinkle, kreipiasi banko nurodytu numeriu per savo mobiliojo ryšio operatoriausSMS centrą. Operatorius kliento kreipimąsi koduoja ir persiunčia į banke esantį modemą arbaSMS vartus.Vartotojo užklausą gavusi programinė įranga analizuoja ją ir pateikia ją banko duomenų bazių valdymo sistemai. Ši priima bei vykdo užklausas, formuoja bei pateikia atsakymus, kurie vėl yra koduojami ir per mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą siunčiami klientui.Įprastai, mobiliuoju banku galima gauti informaciją trim būdais:• pareikalavus klientui, remiantis į banką atsiųsta nustatytos formos užklausa;• įvykus pasikeitimams sąskaitose, t.y. nurašius ar užskaičius į sąskaitą lėšas;• reguliariai, t.y. informacija pateikiama į mobilųjį telefoną automatiškai tam tikru laiku, mėnesio ar savaitės dienomis.Mobiliosios bankininkystės plėtros etapai• 1 etapas: informacijos pateikimas klientui pareikalavus:– sąskaitų likučiai, paskutinės operacijos, valiutų kursai, valiutinių popierių kainos• 2 etapas: paprastos operacijos:Informacijos siuntimas nustatytu periodiškumu arba jai pasikeitus
– pasikeitus sąskaitos likučiui, pasikeitus valiutos kursui, įvykus operacijoms sąskaitose, pasikeitus vertybinių popierių kainoms, pasikartojantis informacijos siuntimas nustatytu laiku• 3 etapas: sudėtingos operacijos:– sąskaitų apmokėjimas,mobilioji piniginė, mikropaskolos, mikroatsiskaitymai• 4 etapas: mobilusis portalas:-vertybinių popierių portfelio valdymas, tarptautiniai lėšų pervedimai, visapusiškas sąskaitų valdymas, paskolų kontrolė, atsiskaitymas už pirktas prekes, sudėtingų finansinių produktų pirkimasNaudodamiesi mobiliuoju telefonu galėsite: • pasitikrinti savo banko ir mokamųjų kortelių likučius; • gauti banko pranešimus apie įskaitytas ar nurašytas lėšas: pervestą atlyginimą, apmokėtą sąskaitą ar kitus pasikeitimus sąskaitoje; • gauti banko pranešimus apie atliktas ar atmestas tiesioginio debeto operacijas; • gauti banko ar mokamosios kortelės sąskaitų operacijų ataskaitą; • sužinoti banko valiutų kursus ir kursų pasikeitimus; • gauti savo banko sąskaitų ir užsakytų paslaugų sąrašą.Kaip tapti paslaugų naudotoju• atvykite į bet kurį banko filialą ir sudarykite elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Reikia turėti Lietuvos Respublikos piliečio pasą ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą; • susipažinkite su paslaugų mobiliuoju telefonu teikimo sąlygomis.7. IŠVADOS
1. Elektroninės bankininkystės sistemos apžvalga Lietuvoje parodė, jog tradicinės bankininkystės evoliucionavimą į elektroninę lėmė tai, jog atsirado būtinybė apdoroti ir pateikti daug sudėtingos informacijos bei atlikti sudėtingas veiklos funkcijas. 2. EBS plėtrą Lietuvoje lemia vis didėjantis potencialių elektroninės bankininkystės vartotojų skaičiaus augimas, bendravimas su Vakarų Europos šalimis, plėtra, naujų klientų prisitraukimo ir senų klientų išlaikymo būtinybė (noras įtikti klientui). Lietuvoje bankai sparčiai vysto elektroninę bankininkystę. Interneto ar mobiliojo telefono pagalba dabar jau galima tvarkyti sudėtingus bankinius procesus. Lietuvos bankai investuoja dideles pinigų sumas į elektroninės bankininkystės sistemos saugumo užtikrinimą ir tobulinimą, naujų technologijų diegimą. 3. Elektroninės bankininkystės paslaugų vartotojai sutaupo laiko ir pinigų, tokiomis paslaugomis patogu naudotis, jos paprastai mažiau kainuoja nei tradicinio banko teikiamos paslaugos. Teikti tokias paslaugas naudinga ir bankams – mažėja klientų aptarnavimo išlaidos ir eilės bankų skyriuose. Vis dėlto, plėtojant elektroninę bankininkystę, kyla įvairių problemų dėl elektroninių atsiskaitymų, duomenų saugojimo, paslaugoms diegti reikia didelių pradinių investicijų.
PrognozėsEBS vystymąsi Lietuvoje stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti autentiškumo, vientisumo bei sandorių privatumo užtikrinimo klausimai, valdžios nesugebėjimas sukurti kontrolinį pagrindą, nepakankamai išvystyta šalies rinka; EBS plėtrą Lietuvoje lemia vis didėjantis potencialių elektroninės bankininkystės vartotojų skaičiaus augimas, bendravimas su Vakarų Europos šalimis, IT plėtra, naujų klientų prisitraukimo ir senų klientų išlaikymo būtinybė (noras įtikti klientui). Lietuvoje bankai sparčiai vysto elektroninę bankininkystę. Interneto ar mobiliojo telefono pagalba dabar jau galima tvarkyti sudėtingus bankinius procesus. Lietuvos bankai investuoja dideles pinigų sumas į elektroninės bankininkystės sistemos saugumo užtikrinimą ir tobulinimą, naujų technologijų diegimą. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir elektroninės bankininkystės raidos tendencijas, galima teigti, kad Lietuvoje turėtų sparčiai didėti elektroninės bankininkystės vartotojų.7. NAUDOTA LITERATŪRA
1. Ivaškevičius D., Bankų vadyba, Kaunas, Technologija, 1997, 239 p. 2. Kropas S., Banko finansų valdymas, Vilnius, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 1998, 175 p.3. http://www.banking.lt/intro.html4. http://www.ef.vu.lt/Ekomercija/2dalis23.htm5. http://web.esaugumas.lt/storage/cd/CD/ebank.htm6. http://www.infocom.lt/dokumentas.asp7. http://www.marketingas.lt/index.php?cid=5338. http://www.nordea.lt/cc.ebanking.phtml9. http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=3404210. http://www.svv.lt/index.php/lt/29746/11. Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai: teorija ir praktika. Mokėjimo priemonės ir technologijos, atsiskaitymų rizika ir jos valdymas. Vilnius, Eugrimas, 2001, 433 p.