2.3. ELEKRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ INFORMACIJOS IŠTEKLIAI
Tema: Elektroninių enciklopedijų informacijos ištekliai ir jų paieška.
Užduotis: Atlikti paiešką bet kokioje elektroninėje enciklopedijoje kompaktiniame diske arba online. pagal vieną, kelis (mokytojo nurodytus) ar visus galimus paieškos požymius. Kiekvienas mokinys pasirenka norimą duomenų bazę ir paieškos objektus arba atlieka moktojo nurodytas užduotis.
Atlikimo sąlygos: šią užduotį galima atlikti klasėje per pamokas arba skirti ją kaip savarankišką darbą, kurį mokinys atliktų savo pasirinktu laiku, naudodamasis viešai prieinamais mokyklų (gal kitų) bibliotekų kompaktinias diskais, asmeniniais ar kitais jam prieinamais kompiuteriniais informacijos ištekliais. Kompaktinių diskų naudojimas leistų taupyti mokyklos internetinio laiko sąnaudas. Darbui atlikti reikėtų skirti dviejų ar kelių savaičių atsiskaitymo terminą, kad kiekvienas mokinys galėtų neskubėdamas pasinaudoti kompiuterinės paieškos priemonėmis. Mokytojas prieš skirdamas užduotį pats turėtų įsitikinti, kokios priemonės prieinamos ar turimos pačių mokinių ir atsižvelgdamas į tai individualizuoti užduotis ir formuluoti reikalavimus..
Pasirengimas. Mokiniams reikia pateikti elementarių žinių apie elektronines enciklopedijas, paaiškinti skirtumus nuo tradicinių, jų paskirtį, realizavimo priemones, paieškos galimybes, apžvelgti jų raidą, bei ypatybes. Pagalbinė mokomoji medžiaga nurodyta literatūros sąraše, pateikiama šiame darbe ir jos rasite konkrečių elektroninių enciklopedijų pratarmėse ar pristatymuose.
Kartu su mokiniais pravartu išnagrinėti, kurios nors vienos enciklopedijos sandarą ir ypatybes, paieškos galimybes, kt
Reikia išsiaiškinti, ar mokiniai supranta elektroninių enciklopedijų įvairiose laikmenose paieškos skirtumus, ar moka naudotis kompaktiniais diskais, ar geba suformuluoti konkrečius paieškos uždavinius ir pan.
Pradėdamas paiešką mokinys turi atidžiai susipažinti su konkrečios enciklopedijos turinio ypatybėmis, jos pobūdžiubei paskirtimi..
Reikia apsispręsti dėl paieškos rezultatų išvedimo formos ir turinio(tik tekstas,ar su iliustracijomis žemėlapiais, natomis; komputerinė laikmena, popierius ir pan.).
Ataskaita (paieškos rezultatų pateikimas) analogiški ankstesnėms užduotims, tačiau elektroninių enciklopdijų ištekliai tokie įspūdingi, kad nereikėtų vengti jų viešo pristatymo, o pačią užduotį vertėtų derinti su kitų dalykų užduotimis, integruojant į jas temos ar dalyko kompiuterinių išteklių analizę ir pristatymą. Žemiau pateikiame paieškos elektroninėje enciklopedijoje ataskaitos pavyzdį,kuris, be abejo, būtų daug įdomesnis demonstrojamas ekrane ir su žodiniu komentaru.
Papildomi klausimai. Mokinys turėtų įsitikinti, kad elektroninės enciklopedijos yra labai reikšmingas ir modernus informacijos šaltinis, jau dabar akivaizdžiai konkuruojantis su tradicinėmis spausdintomis enciklopedijomis ne tik turinio turtingumu,bet ir išskirtinėmis informacijos pateikimo ir paieškos galimybėmis, kurios susiklostė tobulėjant informacijos technologijai.. taip pat ir lietuviškos knygos (spaudos) duomenų bazės, nuolat papildomos ir atnaujinamos. Tuo pat metu tai modernios informacijos išteklių paieškos priemonės.
Apibendrindami užduoties rezultatus atsakykite į šiuos papildomus klausimus:
1.Kada Lietuvoje išleista pirmoji enciklopedija?
2.Išvardinkite kelias šiuolaikines lietuviškas šakines enciklopedijas.
3.Kokiomis elektroninėmis enciklopedijomis teko naudotis? Kaip jas vertinate?
4.Kuo skiriasi paieška spausdintoje ir elektroninėje enciklopedijoje?
5.Atnaujinkite ir papildykite duomenis apie jums prieinamas enciklopedijas, pateiktus apžvalgoje šio darbo prieduose.
6.Ar reikia elektroninių enciklopedijų mūsų mokyklos bibliotekai, kiek ir kokių.?
7.Palyginkite kompiuterinių katalogų, duomenų bazių ir elektroninių enciklopedijų informacijos išteklius.
2.3.2. MOKOMOJI MEDŽIAGA
ENCIKLOPEDIJŲ RAIDAELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBAELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ SANDARA IR YPATYBĖSELEKTRONINIŲ ENCIKLOPEDIJŲ APŽVALGA
Enciklopedijų raida Žodis enciklopedija kilęs iš graikų kalbos “enkyklios” ir “paideia” kas lietuviškai reiškia bendrasis švietimas ar visuotinis auklėjimas. Antikos visuomenėje žodis “enciklopaideia” reiškė visai ne tai kuo mes laikome šiuolaikinę enciklopediją, tai – žinių ciklas, privalomas laisvam, lygiateisiui visuomenės nariui.
XX amžiaus enciklopedijų leidyba gausi ir įvairi, todėl enciklopedijas pradėta skirstyti pagal tipus: visuotinės, apimančios visas mokslo šakas ir visą pasaulį, bei regioninės, skirtos vienam žemynui, šaliai ar miestui. Pagal turinį jos gali būti: universalios (bendrosios), daugiašakės, šakinės (specialios), teminės. Pagal paskirtį: įvairių sričių specialistams, vaikams, jaunimui, moterims ir kt. Pagal apimtį: mažosios (vieno ar kelių tomų) ir didžiosios (keliolikos ar keliasdešimties tomų). Šiuo metu greta mokslinių akademinių enciklopedijų paplitusios ir populiariosios enciklopedijos, skirtos savišvietai, įvairiems pomėgiams.
Medžiagos išdėstymo būdas enciklopedijose gali būti : sisteminis (senosiose enciklopedijose), abėcėlinis (dažniausiai naudojamas šiais laikais), teminis (retai naudojamas, dažniausiai vaikų enciklopedijose). Informacija enciklopedijose pateikiama straipsniuose, kurie gali būti įvairūs: nuo išsamių apžvalginių, nuodugniai aiškinančių dalyko esmę, istoriją iki trumpų dviejų – trijų eilučių straipsnių, atsakančių į konkrečius klausimus.
Apie 1990 metus bendrieji enciklopedijų sudarymo principai pasaulyje buvo vienodi:
· jos rašomos tos šalies, kurioje yra išleista, kalba;
· straipsniai išdėstyti abėcėlės tvarka;
· straipsniai rašomi specialistų;
· kolektyvinis darbas – straipsnių autoriai įdarbinami redakcijoje arba tampa bendraautoriais;
· į enciklopedijas įtraukiamos gyvų žmonių biografijos;
· tekstą iliustruojamas paveikslais, žemėlapiais, planais, etc;
· prie didesnių straipsnių yra bibliografiniai priedai, literatūros nurodymas;
· enciklopedijas papildo žmonių, vietovių ir kitų mažiau reikšmingų objektų sąrašai ar rodyklės;
· reguliariai leidžiami papildymai;
· tekste yra kryžminės nuorodos.
Tačiau ne visada šiais principais parengtų enciklopedijų pavadinimuose nurodoma, kad tai yra enciklopedija dažnai naudojami žodžiai – žodynas (lexicon, dictionary, dictionnaire, słownik) arba enciklopedinis žodynas.
Enciklopedijos istoriniai formos ir turinio pokyčiai turėjo įtakos atsirasti naujoms enciklopedijoms elektroninėje laikmenoje.. Joms atsiradus spausdintos enciklopedijos neišnyksta, elektroninės enciklopedijos jas tarsi papildo. Tačiau apie enciklopedijas elektroninėse laikmenose kalbama žymiai dažniau nei apie spausdintas.
Elektroninių enciklopedijų leidybaElektroninės enciklopedijos plinta gana sparčiai ir tampa prieinamos vis didesniam pasaulio informacinių technologijų vartotojų ratui. Apie naujas enciklopedijų formas kalbėta jau 1945 metais, kai V. Bushas, rašydamas apie galimus pokyčius informacijos technologijoje pasiūlė mechaninį asmeninės bibliotekos arba bylų aptarnavimo įrenginį memex. Jis nuspėjo, kad atsiras visiškai naujos enciklopedijų formos, kurios bus pagamintos iš atskirų kortelių turinčių savo sistemą ir atpažinimo galimybes, o sudėjus visa tai į memex bus pagarsintos. Nuo to laiko, maždaug per keturiasdešimt metų būta ir kitų ateities enciklopedijų vizijų Viena iš jų – pasaulinės enciklopedijos sukūrimas. Aštuntajame dešimtmetyje suvokta, kad kad hipertekstas gali paskatinti vystymą ir apibūdino jį kaip Pasaulio informacijos sintezės ir enciklopedijos ryšį.
Dabartinėse online enciklopedijose galima pilno teksto paieška, spausdinimas, leidžiama vartotojui atlikti paiešką pagal tam tikrą žodį ar frazę. Online enciklopedijoms būdinga griežtai nustatyta laukų struktūra, jos gali rūšiuoti abėcėlinius arba skaitmeninius duomenis tam tikruose ir specifiniuose laukuose, atlikti įvestų skaitmeninių duomenų apskaičiavimus ir kt. Susidomėjimas hipertekstu paskatino pagalbinių technologijų atsiradimą, kurios efektyviai naudojamos kuriant elektronines enciklopedijas.
Dažniausiai elektroninės enciklopedijos yra leidžiamos kompaktiniuose diskuose ir online, o taip pat DVD (digital video disk) diskuose. leidžiančios elektronines. Elektroninių enciklopedijų kompaktiniame diske versijos skiriasi nuo tinklinės tuo, kad kompaktiniame diske kaupiama daugiau garso, vaizdo, iliustracijų, animacijos įrašų, o tinklinei versijai būdingas informacijos operatyvumas (enciklopedijos papildomos nauja informacija kas savaitę, mėnesį ar ketvirtį) bei didelis nuorodų skaičius
Pirmoji elektroninė enciklopedija, skirta plačiajai rinkai, Academic American Encyclopedia tinkle pasirodė dar 1983 metais, 1994 metais pirmą kartą Internete “America Online” Pradėjo.veikti, skirta tik prenumeratoriams Britannica Online, kurią sudarė pilnatekstė duomenų bazė su tūkstančiu iliustracijų ir “vartais” į WWW su tiesioginėmis nuorodomis į išorinius informacijos šaltinius
Greičiausiai ir akivaizdžiausiai išsivystė mažos enciklopedijos kompaktiniuose diskuose skirtos dažniausiai jaunesniems skaitytojams. Gana įprasta elektroninės enciklopedijos raida, kai pirmiausiai išleidžiama versija, susidedanti tik iš teksto, Vėliau – tekstinę versiją papildė nejudančios iliustracijos, garso ir video įrašais 1993–iais Microsoft Corporation išleido kompaktiniame diske savo Microsoft Encarta Multimedia Encyclopedia, su grafikos, garso bei video įrašais, 1995 metais pasirodė World Book dviejuose kompaktiniuose diskuose.
Elektroninės enciklopedijos tobulėja labai greitai – greta pilnateksčių duomenų bazių atsiranda ne tik iliustracijos, bet ir vaizdo, garso, animacijos, multimedijos įrašai, hipertekstas, žaidimai, 360 laipsnių kampo vaizdai, žodynai, tyrimų organizatoriai, nuorodos į WWW ir t.t. Tokias enciklopedijas pradėta vadinti multimedijos enciklopedijomis.
Didžiausiomis akademinėmis elektroninėmis enciklopedijomis laikomos Encyclopaedia Britannica ir Encyclopedia Americana. Nuolat konkuruoja Compton’s, Microsoft Encarta, Grolier ir World Book enciklopedijos. Pasaulyje yra ir daugiau elektroninių enciklopedijų, tačiau jas nustelbia anksčiau išvardintos(žiūr. Apžvalgą).
Elektroninių enciklopedijų ateitis siejama su hiperteksto ateitimi, hipertekstas leidžia konstruoti skirtingas nuorodas.Elektroninių enciklopedijų pokyčiai siejami ir su kitų naujų technologijų atsiradimu. Elektronines enciklopedijas pradėta leisti DVD diskuose Juose telpa dešimt kartų daugiau informacijos, negu paprastuose kompaktiniuose diskuose.
Pastebimas elektroninių enciklopedijų kainų mažėjimas. Kai kurie vertintojai mano, kad rinkoje išliks tik 3 ar 4 enciklopedijų leidėjai,nes vyksta leidėjų kooperavimasis. Kinta ir pačios enciklopedijos: leidėjai vis dažniau jungia į vieną enciklopedijų tekstus, vaizdus, atlasus, žodynus bei įvairią kitą pagalbinę informaciją. Tokios enciklopedijos tampa nepanašios į savo pirmtakes, greičiau jas galima vadinti virtualiomis bibliotekomis. Laukiama elektroninių enciklopedijų, naudojančių virtualios realybės galimybes. Įžengęs į tokią enciklopediją pasijustum esantis enciklopedijos pasaulio gyventojas, o ne stebėtojas.
Elektroninių enciklopedijų sandara ir ypatybėsVisoms elektroninėms duomenų bazėms, taigi ir elektroninių enciklopedijų, būdinga: informacijos turinys; informacijos struktūra (kaip informacijos vienetai yra išdėstyti ir kokie jų loginiai ryšiai); valdymas; vaizdinės ir techninės priemonės (Balčytienė, 1998, p. 72). Tačiau kiekvieno elektroninio dokumento turinys ir struktūra yra skirtingi.
Būtent dėl išlikusių tradicinės enciklopedijos turinio ir struktūros elektroninėje enciklopedijoje pastarosios yra vadinamos enciklopedijomis, o ne informaciniais žinynais ar žodynais. Valdymas ir vaizdinės bei techninės priemonės yra bendros ir vadinamos viena sąvoka sąsaja (angl. interface). Enciklopedijos informacijos turinys tai vartotojui skirta informacija: straipsniai, vaizdai, garsai ir etc. Informacijos struktūra tai informacijos išdėstymo principas. Visos elektroninės enciklopedijos laikosi panašių informacijos išdėstymo principų ir būtent jie bei informacijos turinys leidžia nustatyti, kad tai yra enciklopedija. Sąsaja turi apjungti vartotojo, naudojančio enciklopediją atliekamus veiksmus ir enciklopedijoje pateikiamą medžiagą, o tiksliau enciklopedijos sąsaja turi garantuoti lengvai valdomą ir greitą informacijos paiešką.
Remiantis šiomis ypatybėmis elektroninės enciklopedijos vertinamos pagal tokius kriterijus:
Informacijos turinio išsamumas, vaizdingumas, informacijos kiekis, vaizdų spalvų ir garso kokybė, ar neperkrauta, ar skatina mokytis, savišvietą, tolesnį žinių gilinimą.
Informacijos struktūros nuoseklumas, logiškumas, vartotojo sugebėjimas susigaudyti joje, patrauklumas.
Paieškos efektyvumas, paprastumas, galimybė pasirinkti paieškos būdą, atsispausdinti, redaguoti, tvarkyti medžiagą, lengvumas naudotis eiliniam vartotojui, nesusipažinusiam su tokiomis duomenų bazėmis.
Elektroninės enciklopedijos išlaiko daugelį tradicinės enciklopedijos savybių ir enciklopedijų sudarymo principų. Rengiant elektronines enciklopedijas dalyvauja nauja grupė žmonių, dirbančių programuotojo, maketuotojo, WWW svetainės prižiūrėtojo (angl. webmaster), elektroninių leidinių dizainerio darbą.
I šnyksta informacijos išdėstymo problema. Tą pačią informaciją galima išdėstyti įvairiais būdais: sisteminiu, abėcėliniu ar teminiu. Vartotojas gali pasirinkti priimtiniausią būdą. Pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas yra abėcėlinis straipsnių pavadinimų sąrašas, jį galima peržiūrėti arba ieškoti straipsnio pavadinimo pirmojo žodžio. Populiarus yra ir sisteminis, parengtas pagal tam tikrą klasifikaciją informacijos išdėstymo būdas. Sistemiškai išdėstytos informacijos ieškoma pradedant nuo bendriausių ir baigiant specifinėmis temomis.
Teminis išdėstymo būdas dažniausiai naudojamas enciklopedijos papildomam aparatui, kuris susideda iš kelių aktualių temų. Tokioms temoms skiriamas didelis dėmesys, jas iliustruoja daugybė vaizdinės ir garso medžiagos. Nuo informacijos išdėstymo enciklopedijoje priklauso paieškos galimybės.
Informacija ekrane pateikiama informacijos vienetais, kuriuos gali sudaryti straipsnis, vaizdas, garsas, nuorodos, pagalbiniai įrankiai ir kt. Straipsniai ir garso bei vaizdo įrašai gali būti pateikti atskirai. Ilgi straipsniai kartais suskaidomi į temines dalis, į kurias galima patekti per nuorodas esančias straipsnio tekste arba per straipsnio turinį, parengtą hipernuorodų principu.
Straipsnių tipai įvairūs: referatiniai, apžvalginiai, trumpi apibrėžimai. Kai kuriose nemokamose elektroninėse enciklopedijose vietoje straipsnių pateikiami tik apibrėžimai, kaip paprastame terminų žodyne, ir tai nėra tikros enciklopedijos. Kai kurios online enciklopedijos skelbia, kad tai nėra galutinis enciklopedijos variantas ir pateikia sąrašą terminų ar pavadinimų be nuorodų į straipsnius.
Elektroninėse enciklopedijose skiriama žymiai daugiau dėmesio nei tradicinėse vaizdinei ir papildomai ir pagalbinei medžiagai. Vaizdinę medžiagą be tradicinių iliustracijų sudaro paveikslų reprodukcijos, fotografijos, grafikai, statistinės lentelės, vėliavos, politiniai ir fiziniai žemėlapiai, garso įrašai, žymių žmonių kalbos, video įrašai, ištraukos iš kino filmų, animacija, erdvinės iliustracijos (360 laipsnių kampo vaizdai), virtualūs miestų, šalių, įmonių, žmonių pristatymai ir taip toliau. Pastebima tendencija, kad tokios vaizdinės ir garso medžiagos gausėja, kaip ir. papildomos ir pagalbinės medžiagos kiekis. Be žodynų, tezaurų indeksų ir kasmetinių papildymų atsirada almanachai, žemėlapiai, vietovardžių rodyklės, tyrimų organizatoriai, virtualios išvykos ir demonstracijos. Į vieną apjungiama anksčiau leisti atskirai atlasai, enciklopedijos, kompiuteriniai žaidimai ir kt.
Elektroninės enciklopedijos tampa nepanašios į savo pirmtakes ir todėl neretai vadinamos virtualiomis bibliotekomis.
Elektroninės enciklopedijos dažniausiai turi tam tikrą hipertekstinę struktūrą. Daugumoje taikoma medžio struktūra, didesnėse enciklopedijose galima aptikti ir daug parengimo laiko reikalaujančią tinklo struktūrą. Kai nuorodų tinklas jau yra sukurtas, jis gali būti surastas skirtingais keliais.. Vartotojas gali sekti nuorodas Tinklas gali būti surastas pasitelkus sakinio, temos dalį ar reikšminį žodį arba naudojantis specialiais grafiniais paieškos langais, parodančiais tinklo pavadinimą. Paieškos langas parodo dalį arba visą hiperdokumentą
Elektroninėje enciklopedijoje hiperteksto pagalba vartotojas žymiai lengviau randa tekstinę ar grafinę informaciją. Vartotojas tiesiog išsirenka sau įdomų objektą ir ekrano apačioje atsiranda trumpa anotacija. Vartotojai gali tęsti skaitymą prašydami išsamesnės informacijos pasirinkta tema. Keliaujant informaciniais kanalais galima lengvai grįžti ten kur pradėjai. Vartotojai taip pat gali pasirinkti norimą tekstą ar grafiką iš sąrašų. Hiperteksto pagalba galima jungtis su kitomis online duomenų bazėmis.
Elektroninių enciklopedijų apžvalga
Compton’s EncyclopediaKaip ir daugelis minėtų enciklopedijų, 1998 metais ši enciklopedija taip pat turi du leidimus: Compton’s Interactive Encyclopedia 1998 Deluxe Edition (dviejuose kompaktiniuose diskuose) ir Compton’s Interactive Encyclopedia 1998 Standart Edition viename kompaktiniame diske Deluxe leidimas turi žymiai daugiau vaizdinės medžiagos ir “Ask the Librarian” komandą. Ši komanda leidžia nusiųsti elektroninį laišką su iškilusia tam tikro dalyko nagrinėjimo problema į Compton’s enciklopedijos leidyklą, kuri atsakymą atsiunčia per dvi darbo dienas su išsamiom nuorodom į tam tikrus WWW puslapius ar tam tikras knygas.
Enciklopedijoje yra apie 6600 nuorodų į WWW puslapius, iš jų 4000 nuorodų yra išsamiai anotuotos ir suklasifikuotas pagal temas ir potemes. Kiekvienas WWW puslapis yra įvertintas pagal tam tikrą klasifikaciją, o tai leidžia tėvam ir mokytojam nukreipti vaikus nuo netinkamos informacijos. Enciklopedija 1998 metais įtraukė daugiau politinių žemėlapių, bet vis dar neturi demografinių ir klimato žemėlapių. Žemėlapiai yra susieti su tam tikrais straipsniais. Vienintelė Compton’s enciklopedija turi tezaurą su 21500 įrašų. Ji taip pat turi ir žodyną su 78000 žodžių. Paspaudus ant nežinomo žodžio straipsnio tekste galima gauti žodžio apibrėžimą. Taip pat enciklopedija turi įdomią programą “ShowMaker”, kurioje, panašiai kaip Microsofto programoje “Power Point”, galima susidėlioti straipsnius ir vaizdus norima tvarka ir surengti skaidrių pristatymą. Enciklopedija turi netradicinį skyrių “Planetarium”, kuris leidžia susirasti žvaigždę, esančią danguje bet kuriuo paros metu, bet kokioje vietoje ir matoma iš bet kokios pozicijos (pagal miestą, kuriame matoma ar pagal platumos ir ilgumos koordinates). Nei viena kita enciklopedija neturi panašių programų į “ShowMaker” ar “Planetarium”, todėl enciklopedija turi specifinį privalumą lyginant su enciklopedijomis Grolier ar Encarta.
Online enciklopedijų apžvalga
Britannica OnlineJos adresas Internete – http://www.eb.com. Enciklopedija yra mokama: prenumerata mėnesiui – 8,50$, metam – 85$. Britannica Online galima pasinaudoti septynias dienas nemokamai ir neprenumeratoriams prieš tai užsiregistravus ir gavus slaptažodį, tačiau neprenumeratorių paieškos galimybės yra apribojamos.
1994 metais Britannica Online buvo pirmoji spausdinta daugiatomė enciklopedija prieinama Internete. WWW tinkle ji pateikia 10–ojo spausdinto leidinio archyvą; informaciją apie pasaulio tautas su straipsniais, vėliavom, žemėlapiais ir statistika iš 196 šalių; žodyną “Merriam Webster’s Collegiate Dictionary”; žodžių žaidimą “Hapax Legomena”; nuorodas į naujausius įvykius, įvykusius paskutinės savaitės laikotarpyje “Week in Review”; straipsnius iš 1926 metais išleisto spausdinto Encyclopedia Britannica leidimo – “Britannica Classics”; biografijas , suskirstytas pagal gimimo datą kalendoriaus forma “Britannica Lives”; gausias nuorodas į susijusią su straipsniais informaciją WWW serveriuose “Britannica Internet guide by Encyclopedia Britannica” (galima naudotis neužsiprenumeravus); naujus straipsnius, išleidžiamus kas metų ketvertį – “Spotlight”; populiarų skyrelį “Šekspyras ir žmonija: anksčiau ir dabar”. Tokią kolekciją yra būtina apžiūrėti, juolab kai gali nemokamai beveik viską apžiūrėti per septynias dienas.
“Spotlight” archyve galima rasti įvairiausius pasaulio įvykius – nuo Olimpijos iki dabartinių prezidento rinkimų. Dažnai naudojama Nobelio premijų laureatų bazė. Abi duomenų bazės yra nemokamos.
Britannica Online sudaro daugiau nei 72,000 straipsnių; iš jų naujausi 3,000 straipsnių, kurių nėra spausdintoje versijoje; 12,000 nuotraukų, piešinių, žemėlapių bei vėliavų. Čia galima rasti daugiau nei 17,000 nuorodų iš straipsnių į WWW puslapius (1994 metais jų viso buvo tik 400). Atskirame puslapyje “Britannica Internet Guide” yra net 65,000 nuorodų, iš kurių apie 85% nurodytų puslapių yra verti dėmesio. Nuorodos yra atrinktos ir įvertintos trijų žvaigždučių klasifikacija. Apie 15% visų puslapių yra rekomenduojami (*), mažiau nei vienas procentas išskirtiniai (**), o 40 pripažinti geriausiais visame tinkle (***).
Elektroninėje enciklopedijoje nauji straipsniai papildomi reguliariais intervalais, čia yra atskiras skyrelis apibūdinantis naujus ir papildytus senuosius straipsnius. Informacija gana operatyvi, nes jau 1997 metų spalio mėnesyje straipsniai apie Motiną Teresę ir princesę Dianą (mirė rugsėjo mėnesį) buvo su mirties datomis. Be turtingos tekstinės informacijos privalumo galima dar pabrėžti, kad šis puslapis yra estetiškai patrauklus, o su kitais puslapiais gali lenktyniauti savo aiškumu ir elegantiškumu. Puslapio maketavimas pastovus ir neprieštaraujantis, su lengvai atrandama ir naudojama navigacijos ir identifikacijos informacija.
Paieška enciklopedijoje vykdoma skirtingais keliais. Puslapio viršuje esanti užklausos dėžutė atskiria natūraliąją kalbą nuo bulio operatorių, puslapio apačioje yra paaiškinimas kaip naudotis bulio operatoriais. Paieškos terminu gali būti žodis, frazė ar natūraliosios kalbos klausimas. Vartotojas gali gauti atsakymą į užklausą – nuo 2 iki 200 antraščių, kurios yra išdėstytos mažėjančio relevantumo tvarka; kiekvieną kartą pateikiama po dešimt antraščių. Kokybiška paieška, kuri gali būti įtraukta į užrašų knygelę “Bookmarks”, leidžia vartotojui pasirinkti kaip surūšiuoti atsakymus į užklausas. Vartotojas gali naudoti kitą paieškos būdą – peržiūrėti straipsnių pavadinimų sąrašą su visais straipsnių, žodyno, iliustracijų, biografijų, “Yearbooks”, “Knowledge in Depth” (“Mokslo gylumo”) (700 didelių straipsnių), rubrikų , iliustruotų straipsnių ir geografijos pavadinimais. Paieška peržiūrint straipsnių pavadinimų sąrašą yra visai nauja – pateikta 1997 metų rugsėjo mėnesį, taip pat naujas “Temų planas” (“Site map”) būdas, kuris teikia vienai paieškai kelias galimybes ir formatus. “Temų planas” hiperteksto nuorodomis vartotoją nukreipia nuo vieno straipsnio ar rubrikos prie kito – didesnio ar papildančio straipsnio, vaizdo ir nuorodų į kitus Interneto puslapius. Tarp daugelio naujų ypatybių yra britų–amerikiečių kalbų rašybos patikrinimas, atsiradęs dėl 1994 metais vertintojų išsakyto susirūpinimo dėl skirtigos rašybos panaudojimo enciklopedijoje. Vertintojai kritikavo tai, kad žemėlapiai, vėliavos, lentelės neturi savo mažesnio atvaizdo didesniuose straipsniuose, pvz.: peržiūrint informaciją apie vakarų tapytojus nerasta nei vieno nuorodinio atvaizdo. Dabar klaida jau pataisyta – ieškant tos pačios informacijos gali atrasti daug su tema susijusių mažųjų nago dydžio atvaizdų, ant kurių spūstelėjus pelės klavišą patenki į atskirą straipsnelį (Another…, 1997).
Interneto nuorodos gali būti prie straipsnių arba išdėstytos atskiru sąrašu. Visi straipsniai turi skirtingą nuorodų skaičių, pvz.: “Olimpinės žaidynės” turi 14 nuorodų įskaitant nuorodą apie Sidnėjaus vasaros olimpines žaidynes, kurios įvyks 2000 metais, tačiau “Impresionizmas” turi tik 4 nuorodas, o “AIDS” neturi nei vienos nuorodos, kai tuo tarpu paskutinį kartą patikrinus vertintojams Encyclopedia Americana turėjo net 30 nuorodų į tą pačią temą. Vertintojai siūlo didinti nuorodų skaičių į oficialius valstybinius puslapius.
Enciklopedijos pasididžiavimas tai “Britannica Classic” puslapis. Kai kurie enciklopedijos straipsniai yra parašyti labai įžymių asmenybių, savo srities ekspertų, tokių kaip A. Enstein’as, S. Freud’as, O. Wright’as. Bibliotekos jau nebeturi senųjų spausdintų Encyclopedia Britannica leidimų, kuriuose buvo pirmą kartą įtraukti šių žmonių straipsniai. Taigi šis puslapis tokiems esė suteikia didesnį prieinamumą.
Lyginant su dviejų metų senumo Encyclopedia Americana Online, Britannica Online yra turiningesnė bei vizualiai patrauklesnė. Tačiau Americana turi daugiau Interneto nuorodų – daugiau nei 100,000.
Americana OnlineŠios enciklopedijos adresas Internete –http://ea.grolier.com. Norint išbandyti šią enciklopediją, reikia siųsti elektroninį laišką su užklausimu (nemokamai leido naudotis daugiau nei mėnesį), o prenumeratą užsisakyti gali tik bibliotekos, mokyklos, universitetai, koledžai; privatūs asmenys negali naudotis enciklopedija. Ji sukurta spausdintos Encyclopedia America pagrindu. Elektroninė enciklopedija turi savo versiją kompaktiniame diske, kuri pimą kartą debiutavo 1995 metais. Tai puikus šaltinis nepaisant vaizdinės medžiagos trūkumo. Enciklopedija turi 100000 nuorodų į kitus WWW serverius. Ji skirta aukštųjų mokyklų studentams ir vyresnio amžiaus skaitytojams.
Enciklopediją sudaro 45000 spausdintos versijos straipsnių. Taip pat čia pateikti nauji straipsniai atspindintys pasaulio naujausius įvykius bei dar neįtraukti į kompaktinio disko versiją. Elektroninės enciklopedijos versija tinkle turi 800 žemėlapių, 1000 lentelių, 1200 iliustracijų, 275 vėliavas. Kelia nusivylimą iliustracijų trūkumas, ypač tokiuose straipsniuose kaip “Impresionizmas” ar “Iliuminuoti rankraščiai”, tačiau šį trūkumą papildo gausios nuorodos į kitus WWW serverius, pvz.: straipsnyje “Impresionizmas” pateikiama daugybė nuorodų į spalvotų Claude Monet paveikslų WWW puslapius.
Enciklopedijos informacija atnaujinama kas metų ketvertį, tačiau trūksta naujausių duomenų apie vyriausybių ir šalių pavadinimų pasikeitimą. “Amerikos literatūros” straipsnis žymiai pilnesnis nei spausdintoje versijoje, “Kosmoso pasiekimų” straipsnio lentelėje apie kosmoso tyrimus duomenys apima įvykius iki 1992 metų, o straipsnyje apie Borisą Jelciną įvykiai apima tik 1993 metus.
Paiešką galima vykdyti trimis būdais: paieška, peržiūra ir teminė paieška. “Paieškoje” vartotojas gali ieškoti pagal straipsnio pavadinimą arba pilną tekstą, taip pat galima naudoti bulio operatorius. “Peržiūros” paieškoje vartotojas gali peržiūrėti abėcėlinę straipsnių pavadinimų rodyklę–sąrašą. “Teminė paieška” yra labiausiai pažengusi paieškos galimybė, leidžianti vartotojui sukurti paieškos eilutę su terminų kombinacija iš skirtingų rodyklių: dalyko, formos, vietos ir laiko – visi gali būti ieškomi vienu metu.
Dalyko rodyklė apima tokias plačias temas kaip menas, istorija ar mokslas. Vietos rodyklė leidžia vartotojui siaurinti paiešką pagal geografinę vietovę; laiko – leidžia vartotojui įvesti metus arba apibrėžti metų ribas. Formos rodyklė siūlo pasirinkti pagal tokias sritis: biografijos, dinastijos, apdovanojimai, apeigos, žemynai, veikla. Temos, vietovės ir kai kurios formos klasifikuojamos hierarchiškai, pvz.: pasirenkant “meną” kaip teminę rubriką suklasifikuojama taip: “vaidybos menas”, “vizualus menas”, “piešimas ir tapyba” ir etc.; formos rodyklėje galima susiaurinti biografinės informacijos paiešką tiksliai apibrėžiant terminą “moteris–Amerikos azijiečiai”.Taip pat paiešką galima vykdyti pilname tekste pagal temą “teminėje paieškoje”. Kombinuojant keturias “teminės paieškos” rubrikas su paieškos terminu, vartotojas gali sudaryti užklausą maksimum iš penkių terminų. “Teminė paieška” teikia labai tobulos paieškos galimybę, kuri filtruoja beveik visą nerelevančią informaciją, pvz.: paieškos eilutėje įvedus žodžius: piešimas ir tapyba, biografija, JAV, 1800–1900 ir terminą “Impresionizmas” gauname dešimties Amerikos impresionizmo tapytojų sąrašą. Paieškos rezultatų sąraše pateikiamos straipsnių pirmosios eilutės atitinkančios užklausos parametrus, o norint atrinkti reikalingą straipsnį reikia tiesiog jį atsiversti. Strapsnių viduje esanti įrankių eilutė leidžia pasinaudoti tokia vaizdine medžiaga: turiniu, žemėlapiais, vėliavomis, lentelėmis ir nuorodomis. Paspaudus ant kurios nors turinio dalies galima nueiti į norimą straipsnio vietą. Navigaciją po ilgą straipsnį palengvina piktogramos “sekantis” ir “ankstyvesnis”. Nuorodos į Internetą, hipernuorodomis sujungti straipsniai sutrumpina navigacijos laiką. Jos panaudotos taip pat kaip ir spausdintoje versijoje, pvz.: “Impresionizmas” turi nuorodas į impresionizmą, muzikos impresionizmą, literatūros impresionizmą, tačiau neturi į Cezanne’ą, Monet, Renoir’ą.
Su spausdintos enciklopedijos pagrindu Encyclopedia Americana Online yra patikimas, autoritetingas informacijos šaltinis. Tačiau dar daug kas turėtų būti patobulinta: nuorodos neturi taip paprastai atspindėti spausdintos versijos, teksto papildymas neturėtų būti atrankinis (Encyclopedia Americana…, 1997). Iš kitos pusės, puslapis yra gana patrauklus ir “draugiškas”, pajėgus paieškos variklis, o nuorodos į kitus Interneto puslapius suteikia priėjimą į didžiulius informacijos šaltinius. Enciklopedija rekomenduojama bibliotekoms, kurioms svarbi tiek solidaus šaltinio ypatybė tiek nuorodos į relevančius WWW puslapius.
Didžiausi Americana Online enciklopedijos privalumai yra dažnas informacijos papildymas, nors ir atliekamas daugiau potencialiai nei aktualiai ir nuorodų gausumas, padedantis veltui neklaidžioti po Internetą ir surasti patikimą informaciją. Trūkumus galima pateisinti tuo, kad ši elektroninė enciklopedija egzistuoja dar tik porą metų.
Encarta Concise Encyclopedia Encarta Concise Encyclopedia adresas Internete: http://encarta.msn.com. Tai nemokamas informacijos šaltinis
Microsofto korporacija 1997 metais siūlė du tinklinius produktus – tai dvi Encarta Online versijos: The Encarta Encyclopedia Intro Edition ir Microsoft Encarta Concise Encyclopedia. 1998 metais viena iš online versijų buvo dingusi, liko viena sutrumpinta Concise enciklopedija. 1998 metų rudenį vietoje The Encarta Encyclopedia Intro Edition pasirodė mokama Encarta Encyclopedia Deluxe Edition ir prieinama tik JAV ir Kanados gyventojams. Ji yra dvigubai didesnė už Encarta Concise Encyclopedia: turi 31000 straipsnių ir 6000 fotografijų, iliustracijų, žemėlapių, lentelių, grafikų. Antroji turi 16000 straipsnių ir 2200 fotografijų, iliustracijų, žemėlapių, lentelių ir grafikų. Encarta Concise Encyclopedia be straipsnių ir vaizdinės medžiagos turi 13000 WWW nuorodų. Tačiau palyginus šią enciklopediją su esančia kompaktiniame diske, tinklinė yra dvigubai mažesnė. Šios enciklopedijos paskirtis – reklamuoti pačią enciklopediją, o ne dirbti su ja, tai lyg reklama enciklopedijos kompaktiniame diske įsigyjimui. Patys leidėjai siūlo išbandyti enciklopediją, esančią kompaktiniame diske, teigdami, kad ji yra kur kas greitesnė ir pilnesnė. Kaip jau minėjau, 1998 metais buvo išleistas naujas produktas kompaktiniame diske – Encarta 98 Reference Suite. Tai komplektas iš penkių kompaktinių diskų, į kuriuos įeina Encarta 98 Encyclopedia Deluxe, Encarta Virtual Globe 1998 Edition ir Microsoft Bookshelf 98. Komplekte be teksto ir multimedijos yra įrankiai, suteikiantys galimybes savarankiškai nagrinėti, tobulinti, rašyti pačioje enciklopedijoje. 4 lentelėje “Encarta produktų palyginimas” pateiktas trijų pagrindinių Microsofto korporacijos produktų palyginimas.
Encarta Concise Encyclopedia paiešką galima vykdyti pagal pavadinimą, reikšminį žodį bei pilname tekste. Taip pat vykdant paiešką galima siaurinti užklausą pagal nurodytas temas ar vaizdinės medžiagos tipą. Pavyzdžiui, norint surasti straipsnį kartu su žemėlapiu apie Indiją, reikia pasirinkti temą “Geografija”, vaizdinės medžiagos tipą “Žemėlapis” ir į paieškos eilutę įrašyti žodį “Indija”. Galima pasirinkti paiešką pagal pavadinimą, paiešką pilname tekste ar abi paieškas kartu. Paieškoje galima naudoti bulio operatorius, sutrumpinimus. Atsakymai į užklausą pateikiami išvardinant straipsnių pavadinimus.
Ši nemokama online enciklopedija nesulyginama su anksčiau minėtomis online enciklopedijomis. Ji turi daugybę trūkumų, bet atrodo, kad ji ir nesistengia tobulėti. Todėl ją siūlytina naidoti tik tokiu atveju kai nėra galimybės įsigyti mokamą enciklopediją.
Grolier Multimedia Encyclopedia Online GME Online adresas Internete: http://gme.grolier.com. Registracija fiziniam asmeniui kainuoja – metam 59.95 +5.00 JAV doleriai už registravimąsi. Mokykloms ir bibliotekoms tikslus mokestis nenurodomas. Taip pat ši enciklopedija suteikia dviejų savaičių nemokamą bandymą.
GME Online enciklopedijos pagrindas yra Academic American Encyclopedia tekstas. GME prilygsta aukščiausiai vertinamoms elektroninėms enciklopedijoms ir dažniausiai minima kaip autoritetingas ir populiarus informacijos šaltinis. Academic American enciklopedija buvo pirmoji, kuri buvo prieinama tinkle ir kompaktiniame diske. Ta pati enciklopedija išaugo į Grolier Multimedia Encyclopedia papildžius senąją multimedijos įrašais. Šiuo metu GME prieinama Internete yra gerokai papildyta nauja informacija ir straipsniais, kurių nebėra spausdintoje enciklopedijos versijoje. Šios enciklopedijos auditorija yra bendrojo lavinimo mokyklų aukščiausių klasių moksleiviai, koledžų ir aukštųjų mokyklų studentai bei suaugusieji (taip savo auditoriją apibrėžia enciklopedijos leidėjai).
Išsami universalioji enciklopedija teikia skaitytojui “nespecialistui” informaciją, kurią sudaro reikšmingiausi ir svarbiausi dalyko aspektai bei istorinis ir aiškinamasis kontekstai. Enciklopedijos turinys nėra siaurai nukreiptas tik į JAV ir jos gyventojus. GME sudaro 35000 straipsnių, iš jų daugiau nei 5000 yra tik elektroninėje versijoje. Straipsniai pagrinde atspindi Amerikos mokyklų ir universitetų mokymo programas, be to čia yra daug straipsnių apie šiuolaikiškus pomėgius. Procentiškai enciklopedijos turinį galima apibrėžti: humanitariniai mokslai ir menai – 36% (menas, architektūra, skulptūra, istorija, literatūra, lingvistika, muzika, teatras, šokis, religija ir filosofija); mokslas ir technologija – 35% (astronomija, chemija, žemės ūkio mokslai, gyvenimo mokslai, matematika, fizika, technologija); socialiniai mokslai – 14% (antropologija, archeologija, verslas ir ekonomika, švietimas, politika, teisė, psichologija ir sociologija); geografija – 13%; sportas ir šiuolaikinis gyvenimas – 2%. GME Online stengiasi atspindėti dabartinę pasaulio ir mokslo būklę. Todėl kiekvieną mėnesį šimtai straipsnių yra papildomi arba įtraukiami nauji. Enciklopedija be naujausios informacijos apie žmoniją, ekonominę statistiką, politikos duomenis ir sporto pasiekimus, teikia pikantišką informaciją, pvz.: spekuliacijos apie gyvenimą Marse, žmogaus vystymosi raidą ir etc. Daugiau nei 90% straipsnių GME enciklopedijoje yra parašyta mokslininkų ir kitų ekspertų, apie 75% straipsnių yra su parašu. Prie enciklopedijos dirba daugiau nei 2600 autorių iš viso pasaulio, rašantys įvairiausiomis temomis. GME taikomas principas – patogus naudojimas, suprantamas dvejopai: skaitytojai ieškomą informaciją gali surasti gana greitai ir rasta informacija turi būti puikiai suprantama.
Straipsnių tekstai yra kruopščiai redaguojami. Svetimi žodžiai, sutrumpinimai ir specifiniai žargonai yra naikinami tiek kiek tai įmanoma ir visada paaiškinami, jei yra naudojami. Kartais nuorodos yra naudojamos tam, kad nukreipti skaitytoją į tą vietą, kur paaiškina terminą. Sutrumpinimų sąrašą galima rasti kiekvieno sutrumpinimo apačioje, specifinių terminų žodyno nuoroda yra kiekviename straipsnyje, kuriame yra tas žodis, pvz.: baletas, kompiuteris, reprodukcija ir etc. Biologijos mokslo pavadinimai rašomi lotynų ir anglų kalbomis.
Dažnai naudojami duomenys apie šalis, JAV valstijas, Kanados regionus, JAV prezidentus pateikiami šalia straipsnių esančiose “Faktų dėžutėse” (angl. faxt boxes). Be to enciklopedijoje yra šimtai lentelių, kuriose yra informacija apie sporto rekordus, Dž. Britanijos karalių ir karalienių valdymo laikotarpius. Kiekvieno straipsnio viršuje esanti piktogramų eilutė primena apie esančiąs “Faktų dėžutes”, o lenteles galima surasti straipsnio gale.
GME Online enciklopedijos atlasą sudaro 850 dinamiškų žemėlapių, iliustruojančių žemynus, valstijas, miestus ir įvairias istorinius laikotarpius. Atlase galima naviguoti hierarchiniu principu – geografiškai arba pagal temas. GME Online turi 6000 iliustracijų, fotografijų, meno darbų ir 150 nacionalinių himnų garso įrašų. Daugiau nei pusė straipsnių turi WWW nuorodas į “Grolier Internet Index” sudaryto iš patikimų ir kruopščiai surinktų nuorodų.
GME Online turi skyrelį “Timelines”, kurį sudaro dešimt grafiškai apipavidalintų langų. Juose atsispindi svarbiausi pasaulio istorijos įvykiai, greta jų esančios piktogramos nukreipia į tolesnę informaciją.
Kaip ir daugelis kitų online enciklopedijų GME Online turi “Yearbook” skyrelį, kuris pateikia detalizuotą paskutinių 16 mėnesių įvykių chronologiją. Tačiau peržiūrint 1998 liepos mėnesį GME Online enciklopediją paskutiniai įvykiai, kuriuos minėjo “Yearbook” buvo už 1997 metų balandžio mėnesį.
GME Online kas mėnesį leidžia savo žurnalą “Brain Jam”, skirtą daugiausiai švietimo darbuotojams, studentams bei tėvams. Žurnalas integruoja GME Online į namų darbų pagalbos skyrius, paskaitų planus; pateikia interaktyvius testus, apklausas, informaciją apie savaitės įvykius; seka ypatingų įvykių mėnesio kalendorių. “Planet Jam” skyrius pateikia informaciją apie Saulės sistemą ir naujus Marso tyrinėjimus.
Enciklopedijoje galima vykdyti straipsnių pavadinimų paiešką, reikšminių žodžių paiešką, paiešką pilname tekste, straipsnių pavadinimų peržiūrą. Paieškoje galima naudoti bulio operatorius, sutrumpinimo, artumo ženklus.
Compton’s Encyclopedia Online Enciklopedijos adresas Internete: http://www.comptons.com/index.html.
Tai mokama (metams – 29.95 JAV doleriai) universalioji enciklopedija, tačiau ji kaip ir daugelis kitų turi nemokamo bandymo galimybę. Vienintelė iš visų minėtų enciklopedijų turi “CEO Preview” – galimybę peržiūrėti visas enciklopedijos galimybes ir funkcijas nepradedant paieškos. CE Online yra dalis The Learning Company leidėjo Compton’s namų bibliotekos (Compton’s Home Library). Kaip teigia patys leidėjai, jų produktas skirtas jaunesniam skaitytojui, besinaudojančiam tiek namuose tiek mokykloje. CE Online – tai paskutinis enciklopedijos leidimas, kuris taip pat prieinamas spausdintoje enciklopedijos versijoje ir kompaktiniame diske Compton’s Interactive Encyclopedia. Besikeičiant enciklopedijos formai, misija nuo 1922 metų pirmos spausdintos enciklopedijos iki dabartinės elektroninės enciklopedijos išliko ta pati. 1989 metais į Compton’s enciklopediją buvo integruotos iliustracijos, garso įrašai, animacija ir ji tapo viena iš pirmųjų multimedijos enciklopedija kompaktiniame diske. Be CE Online į Compton’s Home Library produktų seriją įeina:
Compton’s Interactive Encyclopedia 1998;
Compton’s Interactive Encyclopedia 1998 Deluxe;
Compton’s Interactive World Atlas;
Compton’s Interactive Bible––New International Version;
The Complete Reference Collection 1998 Edition;
The Complete Interactive Cookbook;
The American Heritage Talking Dictionary;
Battles of the World;
The Genius of Edison.
Compton’s Encyclopedia Online – pirmoji Interneto enciklopedija savo tekstą ir grafinį turinį papildžiusi garsu. Enciklopediją sudaro daugiau nei 37000 straipsnių, suteikiančių išsamę informaciją visomis įmanomomis temomis; straipsnius papildanti informacija – daugiau nei 1000 iliustracijų, vėliavų, žemėlapių, grafikų, lentelių bei garso įrašų. Visa ši informacija sujungta hipernuorodomis. Leidėjai teigia, kad šioje enciklopedijos versijoje galima surasti pačią naujausią informaciją, kuri yra dažnai ir reguliariai papildoma.
Enciklopedija gana daug pagalbinės informacijos siūlo moksleiviams ir studentams. “A Curriculum Integration Guide” vadovas sudarytas iš paskaitų, padedančių moksleiviams išmokti ieškoti enciklopedijoje, apibūdinti nagrinėjamas temas ir įvertinti šaltinius, ciklo. “Web Directory” sudaro daugiau nei 4000 WWW puslapių anotacijų, sugrupuotų pagal naujumą ir temas. “The Search Wizard” padeda suformuluoti užklausas – nekeliavus su burtininku šešis žingsnius išduodamas “slaptas kodas” – detali užklausa su bulio operatorias, kurią suformuluoja programa, atsakius skaitytojui į penkis jo užduotus klausimus. “A Current Events” skyrius kiekvieną savaitę pateikia informaciją apie naujausius pasaulio, mokslo, technologijos įvykius. Senesnius vėliau galima rasti skyriuje “Past Events”.
Kiekvieno puslapio viršuje yra navigacijos piktogramų eilutė, iš kurios galima judėti į skirtingus enciklopedijos skyrius: į pagrindinį namų puslapį, enciklopedijos peržiūrą, WWWpuslapių nuorodų katalogą, pas paieškos burtininką bei į naujų įvykių puslapį.
Pagrindiniame puslapyje yra reikšminių žodžių paieškos laukas, kuriame galima ieškoti vieno ar kelių žodžių sujungtų bulio operatoriais: AND, OR, NOT ir ADJ bei NEAR. Operatorius ADJ apjungia kelis žodžius kaip frazę. Naudojant operatorių NEAR, šalia jo turi būti nurodytas skaičius kelių žodžių atstumu turi būti rasti užklausos terminai. Paiešką galima atlikti peržiūrint visų straipsnių pavadinimus, tačiau ji užima daug laiko; pilname tekste. “Web Directory” kataloge naudojama paieška – peržiūra, kiekvienas WWW puslapis turi anotaciją. Šis paieškos būdas užima nemažai laiko, nes temos turi hierarchinę klasifikaciją ir reikia keliauti nuo platesnės temos prie siauresnės. Nuorodų į kitus WWW puslapius galima rasti ir šalia straipsnio, o ieškoti nuorodos ne peržiūros būdu galima pagrindiniame paieškos puslapyje įvedus užklausą ir pažymėjus kokio tipo informaciją norima gauti. CE Online enciklopedijos straipsniai yra sujungti hipernuorodomis – tai taip pat geras ir greitas paieškos būdas, nukreipiantis skaitytoją nuo vieno prie kito straipsnio. Kiekvieno straipsnio viršuje esančios piktogramos nukreipia į su straipsniu susijusius žemėlapius, vėliavas, iliustracijas, grafikus, lenteles ar garso įrašus. Kiekvienas iš jų turi simbolinę piktogramą, pvz.: garso įrašas turi ikoną su ausinių piešiniu.
Ši enciklopedija patraukli savo paprastumu. Ji turėtų sudominti pradedančiuosius, dar neturinčius informacinių įgūdžių ir besimokančius naviguoti elektroninėje erdvėje moksleivius.
2.3.3 LITERATŪRA
1. Balčytienė A. Būdas mokyti kitaip: hipertekstinė mokymo aplinka. – Vilnius, 1998. 92p.
2. Beresnevičienė D. Nuolatinis mokymasis Lietuvoje. – Vilnius, 1995. 279p.
3. Bučys A. Realioji literatūros istorija: kompaktinė enciklopedija // Literatūra ir menas. – 1997, bal. 12, p. 2–3.
4. Buinevičiūtė A. Kompiuterinių enciklopedijų taikymas įvairiose pamokose // Informacijos technologija bendrojo lavinimo mokyklose : konferencijų darbų rinkinys. – Vilnius, 1998, p. 122.
5. Enciklopedija // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997, p. 101.
6. Enciklopedijos ir enciklopediniai žodynai Lietuvos bibliotekose: Suvestinis katalogas – rodyklė. – Vilnius, 1993. 216 p.
7. Herring J.E. Informacinių įgūdžių ugdymas mokykloje. – Vilnius, 1998. – 183p.
8. Janonis O., Macevičiūtė E. Bibliografinė heuristika. – Vilnius, 1999. 95 p.
9. Kompaktiniai diskai (CD–ROM): suvestinis katalogas, 1998m. Nr.2. – Vilnius, 1999. 42 p.
10. Kompiuterinė leidyba // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997, p. 202.
11. Kriščiūnaitė A., Linkevičiūtė E. Kompiuterinės enciklopedijos // Dialogas. – 1998, Nr. 32, p. 5–6.
12. Lapuškaitė B. Elektroninės enciklopedijos : magistro darbas / mokslinė vadovė doc. A. Miežinienė; Vilniaus Universitetas. Komunikacijos fakultetas. Informacijos sistemų katedra. – Vilnius, 1999. – 94 p. : pried. – Santr. angl. – Bibliogr. : p. 90 – 93.
13. Miežinienė A. Pirmasis Lietuvos kompiuterinis žurnalas // Informacijos mokslai. – 1996, Nr. 4, p. 137–139.
14. Raugienė A. Mokomųjų kompaktinių enciklopedijų panaudojimas mokinių savarankiškam darbui // Informacijos technologija bendrojo lavinimo mokyklose : konferencijų darbų rinkinys. – Vilnius, 1998, p. 126.
15. Snapkauskas D. Kompiuterinės enciklopedijos: mažesnės, vaizdesnės, turtingesnės // Kompiuterija. – 1997, nr. 4, p. 44–45; 1998, nr. 1, p. 44–45.
16. Stinson C. 1999 metų kompiuterinės enciklopedijos // Mano kompiuteris. – 1999, nr. 1, p. 4–8.
2.3.4 PAIEŠKOS ELEKTRONINĖJE ENCIKLOPEDIJOJE ATASKAITA
INFORMACIJOS PAIEŠKA KOMPIUTERINĖJE “COMPTON’S INTERACTIVE” ENCIKLOPEDIJOJEPratarmė
Šio darbo pagrindinis tikslas – atlikti informacijos paiešką elektroninėje “Compton’s interactive” enciklopedijoje. Ji išleista 1999 metais. Tai nėra šios enciklopedijos naujausia versija, tačiau čia taip pat galima rasti daug įvairių ir įdomių dalykų.
Enciklopedijos pagrindinis langas susideda iš keturių mažesnių langų. Dešinėje pusėje daugiausia vietos užima įvairių straipsnių langas. Jame pateikiama rašytinė informacija Kairėje teksto pusėje matome grafinius ženklus:
Du kartus paspaudus vieną iš mygtukų, kairėje pagrindinio lango pusėje galima pamatyti trumpą filmą, paaiškinantį tam tikrus dalykus ar įvykius.
Šie žymėjimai suteikia informacijos, jog spragtelėjus du kartus, bus galima pasiklausyti muzikos, įvairių gyvūnų garsų, sakomos kalbos ir kt.
Šis žymėjimas leidžia pamatyti nuotraukas ar piešinius, kurie yra susiję su enciklopedijos straipsnio tekstu
Šis žymėjimas skirtas skaityti glaustą, informatyvų pranešimą, susijusį su pagrindiniu straipsniu
Spragtelėjus pelės klavišu ant bet kurio šių grafinių simbolių kairėje pagrindinio lango pusėje galima pažiūrėti trumpą video klipą, pasiklausyti muzikos ar pasigrožėti nuotraukomis, kurios yra susijusios su pagrindiniu skaitomu straipsniu.
Kairės lango pusės apačioje yra dar vienas langas. Jame ir vykdoma paieška. Tačiau tai nėra vienintelė šio lango funkcija. Lange taip pat galima naudotis žemėlapiu, bei laiko juostos parodymu.
Ketvirtasis langas yra pagrindinis meniu, jį apžvelgsime vykdydami konkrečią paiešką.
“Compton’s Interactive” enciklopedijoje galima atlikti greitą ir gana išsamią paiešką.
Šio darbo tikslas – atlikti paiešką, norint surasti įvairios informacijos apie Vilnių, Lietuvos sostinę.
Paieška pagal turinį
Pirmiausia paieška buvo atlikta paprasčiausiu būdu. Pagrindiniame meniu pasirinkus nuorodą į turinį (“contents”), atsidarė langas, kuriame. galima įrašyti paieškos žodį. Jei tas žodis yra pagrindiniame turinyje, kuris yra sudarytas abėcėlės tvarka, tai bus galima pamatyti platesnį aprašymą. Paiešką galima apriboti, pasirenkant ką norima pamatyti: ar viską, kas yra susiję su įvesta fraze ar žodžiu, ar tik straipsnius, filmus, nuotraukas, iliustracijas ar kt. Pavyzdžiui, jei pelės klavišu bus pažymėta, kad reikalinga visa su paieškos žodžiu susijusi informacija, reikia pažymėti “all”. Tai atrodo taip:
Įvedus žodį “Vilnius”, buvo rastas tik vienas straipsnis:
Du kartus spragtelėjus ant užrašo “VILNIUS, Lithuania” dešinėje pusėje atsidaro langas, kuriame galima pamatyti informaciją susijusią su Vilniumi. Tas langas atrodo taip:
Šis langas nesuteikia daug informacijos apie Vilnių. Pagrindinė pateikiama informacija – tai Vilniaus miesto istorija.
Pačiame lango viršuje galima pastebėti paveiksliuką, kuris vaizduoja Žemės rutulį.
Spragtelėjus ant jo, iš karto galima pamatyti, kur yra Vilnius. Šis žemėlapis atrodo taip:
Apačioje esantys mygtukai, tokie kaip “Zoom In” arba “Zoom Out”, leidžia pažiūrėti žemėlapį didesniu ar mažesniu masteliu.
Kol kas apie Vilnių nebuvo daug sužinota, todėl reikia pabandyti kitą paieškos būdą.
Tam tikros susijusios sąvokos ar žodžio paieška
Pagrindiniame meniu pasirinkus nuorodą į “Idea search”, atsidarė langas. Jame įrašius žodį Vilnius, vykdoma paieška. Ši paieška yra efektyvi tuo, jog kompiuteris suranda visus dokumentus, kuriuose yra pasirinktas paieškos žodis. Jis būna pažymėtas žalia spalva.
“Idea search” langas taip pat turi tokį meniu, kaip ir “Contents”, tačiau jis yra geresnis tuo, kad leidžia pasirinkti ne tik vieną paieškos apribojimą, bet kelis. Pavyzdžiui, norint, kad būtų vykdoma ir straipsnių, ir įvairių video klipų paieška , šis meniu atrodys taip:
Atlikus paiešką, buvo rasta keletas straipsnių, kuriuose paminėtas žodis“Vilnius”. Nebuvo įvesta jokių apribojimų, nes norima pamatyti visą informaciją susijusią su šiuo žodžiu. Šis langas atrodo taip:
Paspaudus ant bet kurios eilutės, galima pamatyti įvairius dokumentus, kurie susiję su Vilniumi. Pavyzdžiui pasirinkus nuorodą “Lithuania”, galima ne tik pasiskaityti apie Lietuvą, pamatyti jos vėliavą, pasiklausyti himno, bei pamatyti Lietuvos vietovių nuotraukas. Taip pat šiame dokumente yra pažymėtas žodis “Vilnius”. Jo paieška ir buvo atlikta. Čia galima pasiskaityti apie gyventojų skaičių, taip pat ir Vilniaus miesto, ekonomiką, vyriausybę ir kt. Patikrinus, galima teigti, jog duomenys gana teisingi. Tai rodo, kad įvedant į enciklopediją tam tikrus faktus ir apie mažas valstybes jie yra kruopščiai tikrinami.
Kiti dokumentai, kuriuose buvo rastas žodis “Vilnius” yra susiję su tam tikrais žmonėmis, kurie yra gimę, dirbę ar mirę Vilniuje. Taip pat minimas Vilniaus universitetas ir jo aprašymas.
Ši vykdyta paieška yra nesudėtinga, tačiau pateikia įdomios ir reikiamos informacijos. Kadangi informacijos buvo gauta daugiau, negu pirmą kartą, atliekant paiešką pagal turinį, galima teigti, jog “Idea search” paieška yra efektyvesnė.
Susijusių temų paieška
“Info pilot” funkcija leidžia pasirinkti temas susijusias su ieškomu žodžiu. Iš pradžių lange “Contents” reikia įvesti norimą paieškai žodį. Ant temos reikia spragtelėti du kartus ir tik tada, kai dešiniajame lange pasirodo straipsnis, galima vykdyti susijusių temų paiešką. Kitu atveju, kompiuteris suras tokias temas, kurios buvo paskutiniu metu peržiūrėtos. Įvedus paieškai skirtą žodį, šiuo atveju žodį “Vilnius”, kompiuteris pateikia tokią lentelę:
Viduriniame stačiakampyje pateikta pagrindinė tema. Mažesniuose – galima pamatyti temas, kuriose yra viena ar kita reikšme pavartotas žodis “Vilnius. Pasirinkus temą, kompiuteris automatiškai suras būtent su ta naująja tema susijusias temas. Taip paiešką galima atlikti kitose temose. Vėliau galima sugrįžti į pradinę lentelę tik paspaudus apačioje esantį mygtuką “History”. Jo pagalba galima pasirinkti, į kurią vietą norima sugrįžti.
Šią funkciją yra patogu naudoti tada, kai norima surasti temų panašių, kažkuo susijusių su pagrindine tema.
Paieška pagal temą
Pagrindiniame meniu pasirinkus “Topic Tree” funkciją, reikia tiksliai žinoti, ką norima surasti. Šiame lange visa informacija yra suskirstyta į 19 temų:psichologija, geografija, istorija, ekonomika ir kt. Pradinis “Topic Tree” langas atrodo taip:
Kadangi ieškoma informacijos apie miestą, renkamės temą “Geografija”. Tada siūloma pasirinkti toliau:
Pasirinkus nuorodą į miestus (angl. – cities), yra suteikiamas tik vienas pasiūlymas. Tai – miesto paieška abėcėlės tvarka. Pasirinkus nuo kurios iki kurios raidės bus atliekama paieška, paskutiniame lange reikia pasirinkti miestą, kurio ieškoma. Paskutinė lentelė atrodo taip:
Lentelės apačioje yra eilutė, kurioje parašyta, kas ir po ko buvo vykdoma. Jei norima sugrįžti atgal į pradžią, į paieškos vidurį ar pačią pabaigą, reikia naudotis rodyklėmis eilutės šonuose.
Norint vykdyti tokią paiešką, reikia gerai žinoti dalyką, kurio ieškoma. Kitu atveju reikėtų naudoti papratesnę paiešką.
Paieška žemėlapyje
“Atlas” funkcija leidžia ne tik surasti norimą vietą Žemėje, bet suteikia galimybę ir pasiskaityti apie ją.
Visų pirma į lentelę reikia įvesti miestą ar valstybę, kurią norima pamatyti žemėlapyje:
Paspaudus klavišą “Enter”, galima pamatyti ieškomo miesto vietą žemėlapyje,. pasiskaityti ar pasiklausyti istorijų, pasižiūrėti nuotraukų apie jį. Tai galima padaryti apačioje žemėlapio paspaudus mygtuką “Idea Search”. Tokia paieška labai naudinga, ją nesunku atlikti.
Jei nėra žinomas tikslus miesto ar valstybės pavadinimas, tačiau žinoma kur ta vieta, galima ieškoti ir naudojantis pele. Tada pateikiamas žemėlapis, kuriame atliekama tokią paieška. Ten, kur susikerta dvi linijos, žemėlapis padidinamas:
Paiešką žemėlapyje geriausia atlikti, kai nėra žinoma tik miesto ar valstybės vieta. Atlikus paiešką žemėlapyje, gaunama ir tekstinės informacijos apie tą vietą ir su ja susijusius dalykus. Tačiau, jei norima plačiau sužinoti, tai patartina naudotis kita paieška, pvz.: “Idea Search”.
Išvados
Paieška buvo sėkminga. Keliais būdais buvo bandoma “Compton’s Interactive” enciklopedijoje surasti įvairios informacijos apie Vilnių, Lietuvos sostinę.
Užklausą suformuluoti buvo nesunku, nes ji labai aiški ir konkreti, susidedanti tik iš vieno žodžio – “Vilnius”. Būtų buvę sunkiau, jei užklausoje būtų keli žodžiai. Tada paieška vyksta taip: kompiuteris pirmiausia suranda visus dokumentus, kur pavartoti abu žodžiai; po to ieško ir tokių dokumentų, kuriuose pavartotas vienas iš paieškos žodžių. Šioje vietoje nesiūlomi jokie apribojimai ir tai yra šios enciklopedijos trūkumas.
Galima paminėti ir tai, jog kai įvedami paieškai keli žodžiai, ieškoma ne tik tokia tvarka kaip jie parašyti užklausoje, pvz., ieškant informacijos apie ryšius su visuomene (angl. – public relations), kompiuteris nebūtinai ieškoma dokumentų, kur šie žodžiai būtų parašyti vienas po kito, todėl atsiranda paieškos netikslumų.
“Compton’s interactive” enciklopedija paieškai buvo pasirinkta todėl,kad:
· enciklopedija naudotis yra labai paprasta;
· jeigu kyla kokių nors neaiškumų, tai galima kreiptis pagalbos ir viskas bus išsamiai paaiškinta;
· vykdoma greita ir gana tiksli paieška;
· jeigu yra nesuprantamas koks žodis, tai galima naudotis žodynu ir kt.
Darbas, vykdant paiešką buvo gana greitas ir be didelių kliūčių. Taip pat buvo tobulinama ir anglų kalba, nes enciklopedija – angliška.