Elektroninės komercijos formos. Elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra

Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
1. Elektroninės komercijos formos 4
1.1 Elektroninė parduotuvė 4
1.2 Elektoninė birža 4
1.3 Elektroninis aukcionas 5
2. Elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra 5
2.1 Mokamosios kortelės 6
2.2 Elektoniniai čekiai 8
2.3 Elektroniniai pinigai 9
2.4 Skaitmeniniai pinigai 9
Išvados 11
Naudota literatūra 12Įvadas
Elektroninės komercijos sąvoka yra palyginti nauja, tesiekia keliolika metų. Manoma, kad internetas, anksčiau buvęs tik JAV karinėms struktūroms ir aukštosioms švietimo įstaigoms prieinama priemonė, tik praeito šimtmečio paskutiniais metais susilaukė savo klestėjimo laikų. Elektroninės prekybos būdas, kurio pagrindas yra internetas, dar naujesnis. Komercija internetu pradėta plėtoti palyginti neseniai, tačiau žmonėms visame pasaulyje ji jau tapo įprastu reiškiniu. Internautai renkasi internetą kelionių, draudimo, informacinėms ir kitoms paslaugoms ir piirkdami drabužius, knygas, kompiuterių programines naudmenas bei kitas prekes todėl, kad tai yra patogus ir gan greitas pirkimo būdas. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003). Darbe bandysiu trumpai išanalizuoti kokios yra El-komercijos formos, tai yra elektroninė parduotuvė, elektroninė birža, elektroninis aukcionas. Išanalizuosiu elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūrą.1. Elektroninės komercijos formos
1.1 Elektroninė parduotuvė
Virtuali parduotuvė – tai išplėstas prekių ir paslaugų pateikimas internete, sukuriant Web- tarnybinę stotį, skirtą prekėms ir paslaugoms parduoti kitiems interneto vartotojams. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)
Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nees elektroninė prekyba, operuodama kompiuterių tinklų skaitmeninę informaciją, palengvina žmonių bendradarbiavimą. Prekės pirkėjas yra interneto vartotojas. Jis įėjęs į pardavėjo internetinę svetainę savo kompiuteryje peržiūri prekių asortimentą. Sudominusias prekes internautas gali atsidaryti skirtinguose naršyklės languose ir taip juos lyginti. Papildomos informacijos in

nterneto vartotojas gali gauti telefonu arba kompiuteriu. Visas šis procesas vyksta potencialiam pirkėjui sėdint namuose, o pardavėjui neišeinant iš parduotuvės.
Pasirinkęs reikiamą prekę, pirkėjas pereina į kitą tarnybinės stoties tinklapį ir ją užsisako. Užsakymas elektroniniu paštu išsiunčiamas virtualios parduotuvės direktoriui, kuris patvirtinęs šį užsakymą perduoda jį realizacijos skyriui. Šis patikrines kliento mokumą bei atsargų kiekį sandėlyje rezervuoja prekę ir išsiunčia ją pirkėjui. Gavęs prekę užsakovas apmoka sąskaita bet kuria elektronine atsiskaitymo forma. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)1.2 Elektoninė birža
Elektroninė birža pasaulyje tampa vis poluleresnė. Vis daugiau investuotojų teikia pirmenybę interaktyviam prekybos vertybiniais popieriais metodui, kuris leidžia gauti rinkos informaciją per realų laiką ir siųsti savo brokeriui vertybinių popierių pardavimo arba pirkimo užsakymus naudojantis kompiuteriu, o ne telefonu.
Elektroninės biržos patrauklios visų pirma tuo, jog paadeda sutaupyti daug lėšų ir laiko. Elektroninėse biržose galima vienu metu varžytis su tūkstančiais tiekėjų. Ankščiau tai buvo neįmanoma.
Analitikai mano, kad ateityje elektoninės biržos pasižymės šiais būdingais bruožais:
1. Didele pirkimų ir pardavimų apyvarta
2. Pramonės parama
3. Integruota pasiūla1.3 Elektroninis aukcionas
Elektroninis aukcionas – pasikartojantis procesas, kai panaudojamas elektroninis prietaisas naujoms kainoms pateikti, sumažinti ir/arba paskelbti tam tikrų pasiūlymų elementų naujas vertes, kuris įvyksta po pradinio išsamaus pasiūlymų įvertinimo ir leidžia jas klasifikuoti taikant automatinius vertinimo metodus.
Elektroniniai aukcionai siūlo labai platų prekių pasirinkimą, pradedant kolekcionuojamomis prekėmis ir
r baigiant bendresne produkcija, pzvyzdžiui, nekilnojamuoju turtu, bilietais kompiuteriais.
Kiekvienas elektroninis aukcionas turi informacinį tinklapį, leidžiantį potencialiems klientams susipažinti su pagrindinėmis aukciono darbo taisyklėmis ir išsiaiškinti pagrindinius reikalavimus, pateikiamus elektroninių varžytinių dalyvių kompiuteriams.
Elektroninis aukcionas savo valdymu yra pranašesnis už tradicinį – savininkui nereikia stebėti sistemos veikimo, ištisą parą nuolat skelbiami laimėtojai. Be to, yra daug įvairių patobulinimų, dar labiau supaprastinančių varžytinių procesą.2. Elektroninės atsiskaitymo sistemos struktūra
Elektroniniai mokėjimai yra sudedamoji elektroninės komercijos dalis. Elektroninis atsiskaitymas iš esmės sutampa su įprastiniu, tačiau jis operatyviau vykdomas būtent elektroninėmis priemonėmis. Elektroninės kilmės ypatumai – didesnė apsaugos būtinybė. Mokėjimo priemonės turi atitikti nemažus finansų ir kredito įstaigų bei klientų – juridinių bei fizinių asmenų reikalavimus, kad nesukeltų rizikos dalyvaujančioms šalims. Ateityje tai sukeltų galimybę atsisakyti popierinių pirminės informacijos laikmenų ir pereiti prie darbo vien su elektroniniais dokumentais. Tačiau tam reikia sukurti atitinkamą palankią erdvę: elektroninę sandorio sudarymo aplinką (nors elektroninė sandorio forma Civiliniame kodekse ir įteisinta), parengti elektroninių dokumentų naudojimo vykdant elektroninius atsiskaitymus normatyvinę bazę, elektroninių dokumentų apsaugos sertifikuotos programinės įrangos suderinamumą. Lietuvos ir pasaulio mastu, pateikti siūlymus dėl atsakomybės už nustatytų taisyklių pažeidimus ir t.t. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2006.)
Alternatyvios atsiskaitymo sistemos skiriamos į tris pagrindines grupes:
1. atsiskaitymas grynais už pristatytas prekes ir suteiktas paslaugas;
2. sąskaitos valdymas per internetą;
3. elektroninių atsiskaitymo priemonių na
audojimas atsiskaitant su parduotuvėmis, kitais paslaugų teikėjais.2.1 Mokamosios kortelės
Pirmąsias korteles į apyvartą pradėjo leisti didelės Amerikos naftos bendrovės, viešbučiai, parduotuvių centrai. Jų paskirtis buvo dvejopa – prižiūrėti klientų sąskaitas ir kaupti informaciją apie pirkimus. Šiuolaikinė universali kortelių sistema siūlo platų prekių ir paslaugų spektrą, derinamą prie kiekvieno kliento, net ir darželinuko, individualių poreikių. (Stasiūnaitė I. 2004.)
Mokamosios kortelės pagal teikiamas paslagas skirstomos:
• Banko kredito korteles;
• Mažmeninės prekybos kredito korteles;
• Banko debeto korteles;
• Korteles su mikroschema arba mokroprocesorines korteles;
• Optines arba lazerines korteles;
• Korteles, turinčias ir magnetines juostas, ir mikroprocesorines schemas;
• Vinekartinio ir daugkartinio naudojimo korteles.
(L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)
Mokamųjų kortelių privalumai:
• Kuriamas fizinio ar juridinio asmens solidus įvaizdis;
• Gali pirkti ir mokėti internetu;
• Nereikia naudoti grinųjų pinigų;
• Kortelių turėtojams teikiamos papildomos paslaugos;
• Kortelių turėtojams nekeliami reikalavimai dėl jų gaunamų pajamų.
(L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)
Mokamųjų kortelių naudojimo trūkumai ir grėsmės:
• Kol kas negarantuotas visiškas kortelių naudojimo saugumas;
• Papildomas darbo krūvis klientų aptarnavimo tarnyboms;
• Ilgesnis vartotojų aptarnavimo laikas
• Imami papildomi mokesčiai už kortelės aptarnavimą. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2006.)
Apie mokėjimo korteles naujausių duomenų neradau, tačiau esminį pasikeitimą halima įžvelgti ir pasižiūrėjus ir į ankstesnių metų duomenis. Lietuvoje banko mokėjimo kortelėmis 2000 metais naudojosi apie 539000 klientų, o jau po metų – 894000. lietuvos mokėjimo kortelių rinka vien per 2004metus padidėjo 17,3%. Visi šalies komerciniai bankai 2004m. Sausio 1d. buvo išplatinę 2,307 milijono įvairių mokėjimo kortelių. Iki 2005m. Ja
au išplatinta 2,707 milijono kortelių.
Galima išskirti keletą kortelių rinkos augimo priežasčių: besiplečianti šalies rinka bei konkurencija, palankesnės kortelių įsigijimo, aptarnavimo sąlygos nei nauji gaminiai. Bankai, norėdami pritraukti daugiau klientų, vykdo įvairias akcijas: mažina kortelės aptarnavimo mokesčius arba jas išduoda nemokamai.
1 lentelėje parodyti bankai, kurie 2005m. sausio 1d. buvo pardavę daugiausia mokėjimo kortelių Lietuvoje. Taip pat nurodoma šių bankų užimama rinkos dalis.
Bankas Parduotų mokėjimo kortelių skaičius, tūkst. vnt. Banko užimama rinkos dalis
„Hansabankas“ 896 33
Vilniaus bankas 870 32
„Snoras“ 542 20
„DnB NORD“ 309 11
Kiti 90 4
Iš viso: 2707 100

1 pav. Lietuvos komercinių bankų užimama rinkos dalis pagal parduotų kortelių skaičių (iki 2005 sausio 1 dienos)
Šaltinis: L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2006.2.2 Elektoniniai čekiai
Elektroninis čekis – tai dokumentas, kuriame mokėtojas nurodo savo bankui apie pinigų pervedimą. Šie čekiai funkcionuoja analogiškai kaip ir paprasti, tačiau skirtumas tas, kad elektroniniai čekiai yra elektroninėje formoje. Ši priemonė atsirado JAV, kurioje egzistuoja daug įvairių elektroninių mokėjimo priemonių. Pažymėtina, kad Europos Centrinis Bankas, atsižvelgdamas į tai, kad elektroniniai čekiai nėra labai plačiai naudojami, kaip atsiskaitymo priemonė, pakankamai atsargiai prognozuoja šių priemonių naudojimą ateityje. (Butkevičius L. 2003.)
Elektroniniai čekiai įprastai išduodami iš tos pačios kaip ir popieriniai čekiai sąskaitos. Elektroninis atsiskaitymo čekis pranašesnis už popierinį, nes mokėtojas gali užkoduoti savo sąskaitos numerį, tokiu būdu paslėpdamas jį nuo pardavėjo. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)2.3 Elektroniniai pinigai
Elektroninai pinigai – tai piniginių lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, procentų apskaičiavimas nuo įnašų ir kiti elektroninių signalų perdavimai be popierinių nešiotojų dalyvavimo. Elektroniniais pinigais naudojasi bankai ir stambios įmonės, kurios turi galimybę gauti leidimą pervesti mokėtojo pinigines lėšas ir susitarti dėl apmokėjimo sąlygų su pinigų gavėju. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2006.)2.4 Skaitmeniniai pinigai
Skaitmeniniai pinigai – popierinių grinųjų pinigų analogas. Jie turi piniginių ženklų pavidalą. Skaitmeniniai pinigai – tai yra kuponų komplektas. Kuponai – tai skaičių grandinės, vaizduojančios atitinkamą pinigų kiekį. Bankas, kuris išleido šiuos kuponus, kiekvieną kuponą patvirtina skaitmeniniu parašu. Skaitmeniniai pinigai dažniausiai saugomi asmeninių kompiuterių elektroninėse piniginėse. Juos galima saugoti lustinėse kortelėse, kurios pasižymi dideliu informacijos kiekiu. Tai yra visiškai saugus ir anonimiškas atsiskaitymo būdas, jei skaitmeninius pinigus leidžia fiansinės institucijos.
Tuo atveju, jei prekės pirkėjas norės išleisti parduotuvėje tam tikrą skaitmeninių pinigų kiekį, jis tik perduoda pardavėjui reikiamą kuponų kiekį. Pardavėjas perduoda šiuos kuponus bankui patikrinti. Apmokėjimo grafikas už pirkinį skaitmeniniais pinigais pinigais parodyta 2 pav. (L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2003.)

1 pav. Apmokėjimo elektroniniais pinigais grafikas
Šaltinis: L. Sodžiūtė, V. Sūdžius. 2006.

1 – dokumentų, skirtų apmokėti, perdavimas pirkėjui;
2 – pirkėjo pavedimas savo bankui apmokėti dokumentus;
3 – pirkėjo pinigų nurašymas ir jų perkėlimas į pardavėjo banko sąskaitą;
4 – pranešimas pardavėjo bankui apie trečią operaciją;
5 – perkeltų pinigų į pardavėjo sąskaitą įskaita;
6 – pranešimas pardavėjui apie pinigų perkėlimą į jo sąskaitą.

Kiekvienas kuponas gali būti išleistas tik vieną kartą. Kad kuponas nebūtų išleistas keletą kartų, bankas užsirašo kiekvieno išleisto kupono numerį. Pagrindinė skaitmeninių pinigų ypatybė: kaip ir realūs grynieji pinigai, jie anonimiški, t.y. kai pirkėjas išsiunčia skaitmeninius pinigus pardavėjui, nėra galimybės gauti informacijos apie pirkėją. Tai pagrindinis skaitmeninių pinigų ir banko kortelių skirtumas.Išvados
Naujosios technologijos ir ypatingai kompiuteris ir internetas davė labai dideles galimybes sėkmingam darbui plėtoti. Kaip vieną iš jų galima išskirti elektroninę komerciją. Vis daugiau įmonių ne tik pasaulyje ar Europos Sąjungoje, tačiau ir Lietuvoje ryžtasi plėtoti savo verslą interneto pagalbą. Vartotojai taip pat gauna didelės naudos. Internete, skirtingai nei paprastose parduotuvėse, prekių ar paslaugų galima įsigyti ištisą parą, taigi tai žymiai supaprastina žmonių gyvenimą. Žinoma, Lietuvoje elektroninė komercija dar tik vystosi ir nėra labai didelių galimybių, tačiau pavyzdžiui Japonijoje žmonės interneto pagalba perka net maisto produktus. Visgi kol kas elektroninė komercija susiduria su keliomis problemomis iš kurių didžiausia yra saugumas. Vis dar išlieka galimybė prarasti pinigus ir likti apgautam. Tačiau technologijos vystosi ir neužilgo bus pagerintos saugumo priemonės ir žmonės galės be baimės apsipirkinėti, tikrinti sąskaitas, sudarinėti sutartis ir t.t. internete. Taigi belieka laukti ir tikėtis, jog ir pas mus Lietuvoje neužilgo atsiras galimybės ir žmonės, neiškeldami kojos iš namų, galės atlikti svarbiausius darbus irnterneto ir tuo pačiu elektroninės komercijos pagalba.Naudota literatūra
1. Sodžiūtė L., Sūdžius V. . Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra ir procesai. – Vilnius. Petro ofseto leidykla, 2003m.
2. Stasiūnaitė I.. Patirkime džiaugsmą pirkdami. – Vilnius. 2004m.
3. Sodžiūtė L., Sūdžius V. Elektroninis verslas: pardavimas ir finansinės priemonės. – Vilnius: Monografija 2006m.

Leave a Comment