KAUNO KOLEGIJA EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS TEISĖS KATEDRA
Kursinis darbas
BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJE
Kaunas 2003 TURINYS
ĮVADAS…………..………………………………………………………………………………3
I. BANKININKYSTĖ ISTORIJA LIETUVOJE…..………………………………………….…..4
1.1. Bankininkystės plėtra…………………………………………………………………….…6
II. BANKŲ ISTORIJA.…..………………………………………………………………………..9
2.1. Bankai Lietuvoje……………………………………………………………………………9
2.2. Bankų rūšys ir atliekamos operacijos………….……………………………………………10
III. BANKŲ UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS………….………………………………12
3.1. Lietuvos komerciniai bankai……………………………………………………………….12
3.2. Centrinis bankas……………………………………………………………………………14
IV. BANKŲ LIETUVOJE PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI………………………19
4.1. Teoriniai bankams būdingų problemų aspektai…..……………………………………….19
4.2. Lietuvos komercinių bankų problemos……………..……………………………………..20
4.3. Lietuvos komercinių bankų problemų sprendimo būdai……..……………………………22
V.ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA…….…………………..24
5.1. Kreditinių kortelių kilmė……………..……………………………………………………25
5.2. Mokėjimo kortelės – sukčių įrankiai..……………………………………………………..25
5.3. Atsiskaitymas ,,Internete”…………..……………………………………………………..26
IŠVADOS…….………………………………………………………………………………….28
LITERATŪRA.………………………………………………………………………………….29
ĮVADAS
Bankininkystės sistema Lietuvai yra labai svarbi, kaip ir betkuriai kitai valstybei. Dabar mes jau neįsivaizduotume savo gyvenimo,buities be bankų, jų teikiamų paslaugų. Bankininkystės sistema nuėjo ilgąkelią, kol pagaliau galime dabar pasidžiaugti, sukurta nepriekaištingabankininkystės sistema, kuri padeda mūsų gyvenime. Tačiau dar kyla įvairiųklausimų, su kokiomis problemomis žmonės susiduria bankuose? Kokios yrabankininkystės rūšys? Kokie bankai yra patikimiausi? Bankininkystė – tai finansinis tarpininkavimo verslas. Jopagrindą sudaro bankų pinigų skolinimasis už mažesnes palūkanas (indėliųpriėmimas) ir jų perskolinimas už didesnes palūkanas (skolų išdavimas),fizinių asmenų ir ūkinių subjektų einamųjų sąskaitų tvarkymas. Bepagrindinės veiklos, bankai teikia daug papildomų paslaugų: perka irparduoda vertybinius popierius, prekiauja užsienio valiuta, parduodamokamąsias korteles ir jas tvarko, pagal įgaliojimą valdo turtą bei vykdotestamentus, organizuoja tarpbankinius atsiskaitymus ir atlieka kitasfunkcijas. Šiame darbe bandėme atsakyti į visus iškilusius klausimus,susijusius su bankininkystės sistema Lietuvoje, pateikti trūkumus irprivalumus. Darbo tikslas- išnagrinėti bankininkystės sistemą Lietuvoje.Pagrindiniai klausimai, kuriuos kėlėme: 1. Kas yra bankininkystė? 2. Kaip buvo plėtojama bankininkystė Lietuvoje? 3. Kokie bankai yra Lietuvoje? 4. Kokios bankų rūšys ir atliekamos funkcijos? 5. Su kokiomis problemomis susiduria komerciniai bankai? Darbą sudaro 5 dalys: pirmoje ir antroje dalyse aptarėme bankų ir bankininkystės istoriją, jos susiformavimo etapus, o trečioje ir ketvirtoje jau nagrinėjome bankininkystės funkcijas, rūšis bei problemas, su kuriomis susiduriama ir kaip jos sprendžiamos. Penktoje dalyje aptarėme elektroninę bankininkystę, jos privalumus ir trūkumus. I
BANKININKYSTĖS ISTORIJA LIETUVOJE
Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepaveldėjo kredito įmonių, nesvienos ikikariniais metais veikusios buvo evakuotos į Rusiją, kitosnutraukė operacijas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, kaizerinėsadministracijos varžymų. Lietuviškų bankų organizavimu dar 1916 m. pradėjo rūpintisPeterburgo lietuvių centrinis komitetas, kuris išsiuntė savo atstovus į JAVrinkti aukų būsimiems bankams. Valstybės Taryba, dar neturėdama valdžiosgalių, domėjosi bankų reikalu, buvo sudariusi komisiją jam ištirti. 1918-1919 m. kredito įmonės buvo steigiamos vangiai, nes tamnebuvo palankių politinių, ekonominių ir teisinių sąlygų. Potencialiuskredito įmonių steigėjus turėjo išgąsdinti bankų nacionalizacija bolševikųužimtose vietovėse. Be to, stoka patyrusių bankininkų. Tik išvijusbolševikus, išsikrausčius vokiečių kariuomenei, liberalizavus ekonominįgyvenimą, ėmus gausiai iš Rusijos grįžti išsilavinusiems žmonėms, gyviaupradėtos steigti ir kredito įmonės. Viena vertus, kreditas buvo būtinasįmonėms, verslams atgaivinti, antra vertus, dėl pinigų įvairovės,ostpinigių infliacijos suklestėjusi spekuliacija valiutomis, prekėmis,emigracija iš Rusijos ir emigrantų piniginės perlaidos iš JAV padėjosusidaryti šaltiniui kredito įmonėms steigti. Prie bankų steigimo prisidėjoir JAV lietuvių bei kitų užsieniečių kapitalas. Kredito įmonės buvo steigiamos vadovaujantis carinės Rusijosįstatymais. Tik Lietuvos ir Žemės bankų buvo parengti nacionaliniaiįstatymai. 1924 m. priimti savi Bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimokontorų ir 1925 m. – Akcinių bankų įstatymai. Infliaciniais metais įsteigti 7 komerciniai bankai, 96 smulkauskredito draugijos, apie 40 bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimokontorų, 8 savitarpio kredito bendrovės, taupomosios valstybės kasos. Įvedus savus pinigus ir juos stabilizavus, pagyvėjo smulkauskredito ir savitarpio kredito draugijų steigimas. Kredito sistemų kūrimas įmonių rūšių įvairovės prasme užtrukoiki 1924 m. vidurio. Tuomet kredito sistemą sudarė Lietuvos bankas, Žemėsbankas, komerciniai bankai (akciniai ir kooperatiniai), taupomosiosvalstybės kasos, savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugijos,tarnautojų ir karininkų taupomosios skolinamosios kasos, Kauno lombardas.Vėlesniais metais keitėsi veikusių savitarpio kredito ir smulkaus kreditodraugijų skaičius, likvidavosi du komerciniai bankai, sumažėjo bankiniųnamų ir išnyko bankinės ir pinigų keitimo kontoros. Jų uždarymą nulėmėpinigų spekuliacijos išnykimas ir sugriežtinti reikalavimai. Pradiniais infliacijos laikais (1918-1922 m.) kredito įmoniųveiklos sąlygos buvo sudėtingos, jos pobūdis – specifiškas. Bankams, kitomskredito įmonėms labai trūko kvalifikuotų specialistų, tinkamų patalpų,inventoriaus. Dėl ikikarinių indėlių pražuvimo ir nuvertėjimo, gyventojųnuskurdimo, ūkio sugriovimo maža buvo išteklių bankų operacijoms plėsti.Todėl jie buvo priversti skolintis Vokietijoje. Bankai, siekdami apsaugotikredito išteklius, juos investuodavo į nekilnojamąjį turtą, vertybiniuspopierius, užsienio valiutą, ribojo kreditavimą. Be to, iki įvedant litą,kredito įmonės plačiai vertėsi ir pelnėsi iš pinigų perlaidų ir čekiųoperacijų. Stabilus lito įvedimas, didelės potencijos ir dinamiškų Lietuvosir Žemės bankų steigimas labai paveikė kredito rinką, privertė kredito
įmones keisti veiklos orientyrus bei politiką. Joms teko daugiau dėmesioskirti indėlių pritraukimui, klientų atrankai, ieškoti naujų veiklos nišų. Akciniais pagrindais buvo įsteigti Lietuvos prekybos irpramonės, Lietuvos komercijos, Centralinis žydų, Kredito, Tarptautinis irŪkio bankai. Kooperacijos ir Centralinis ūkininkų bankai buvokooperatiniai. Lietuvos prekybos ir pramonės bankas – pirmasis nacionaliniskomercinis bankas, kurį įsteigiant dalyvavo daugelis žymių asmenų. Kreditoir Tarptautinis bankai buvo įsteigti iš JAV lietuvių kapitalo.Centraliniame žydų ir Lietuvos komercijos bankuose dalyvavo užsieniokapitalas. Didžiausias iš šios grupės bankų buvo Ūkio bankas, odinamiškiausias – Lietuvos komercijos bankas. Iki 1926 m. Centralinis žydųbankas buvo šios tautybės liaudies bankų finansinis centras, o po to – jųatsiskaitymų centras. Silpniausiai veiklą buvo išplėtoję Kredito irTarptautinis bankai. Lietuvos prekybos ir pramonės, Tarptautinis ir Ūkiobankai išsiskyrė iš kitų bankų didelėmis investicijomis, kurios padėjoatkurti pramonę, nors slėgė jų likvidumą. Kooperatinius Kooperacijos ir Cenralinį ūkininkų bankus įsteigėkonkuravusios dėl įtakos kooperacijai Valstiečių liaudininkų ir Ūkininkųsąjungos. Šie bankai organizavo įvairių kooperatyvų steigimą, juoskreditavo ir kitais būdais rėmė. 1930 m. paskelbta, kad dėl narių bankrotųCentralinis ūkininkų bankas yra neišsimokantis, o 1933 m. Kooperacijosbankas reorganizuotas į akcinį penkis kartus padidinus jo kapitalą. Kadangivisą kapitalo padidėjimo sumą įmokėjo valstybė, bankas pateko į jos įtaką.Reorganizuotas bankas tapo lietuviškųjų kredito kooperatyvų centru, norskreditavo ir privačius klientus. 1922 m. įsteigtas Lietuvos bankas buvo akcinis, kurios per 80procentų priklausė valstybei, turėjęs išskirtinę teisę emituoti pinigus irprivalėjęs palaikyti pinigų sistemos pastovumą bei kreditais skatinti ūkoplėtrą. Be emisijos banko funkcijos, jis tiesiogiai kreditavo ūkį, visąlaiką pirmenybę teikdamas eksportui, jai dirbusiai pramonei, taip siekdamaspadidinti aukso ar užsienio valiutos atsargas. Įgyvendindamas apdairią, suVyriausybės ekonomine programa suderintą kreditavimo politiką, Lietuvosbankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30-40procentų bendros paskolų sumos. Nuo 1931 m. kredito rinkoje pradėjopirmauti Žemės bankas. Lietuvos bankas savo kreditais svariai prisidėjoprie krašto eksporto potencialo išugdymo ir sumoderninimo, užsienioprekybos balanso aktyvinimo, padėjo išvengti gausesnių bankų bankrotų irmokėjimų sutrikimo. Šis bankas daug prisidėjo prie kredito atpiginimo. Vyriausybei priklausęs Žemės bankas buvo mišraus pobūdžiohipotekinis bankas, kuris iki 1930 m. teikė trumpalaikes ir vidutinialaikespaskolas daugiausia ūkininkams bei žemės ūkio produkcijos perdirbimoįmonėms. 1930 m. pakeitus įstatymą, Žemės bankas virto ilgalaikio žemėsūkio kreditavimo banku, nuo 1937 m. plėtė ir miestų namų statybųkreditavimą. Jis iš kitų bankų išsiskyrė sparčiu nuosavo kapitalo didinimu,savo skolos dokumentų emisija, dideliu dinamiškumu, daug prisidėjo priežemės ūko pažangos, privačių skolų konsolidavimo, tuo apsaugodamas daugelįūkių nuo varžytinių. Taupomosios valstybės kasos, pradėtos steigti 1919 m., veikėprie Lietuvos bankų skyrių, pašto įstaigų ir akcinės bendrovės ,,Maistas”fabrikų. Jos priklausė centralizuotų taupomųjų kasų tipui, už jų priimtusindėlius atsakė valstybė. Iki 1931 m. bankų krizės taupomųjų valstybėskasų operacijos buvo plėtojamos lėtai daugiausia dėl jų už indėlius mokėtųnedidelių, nuo rinkos atitrūkusių palūkanų. Ketvirtąjį dešimtmetįprasidėjęs indėlių persiliejimas į taupomąsias valstybės kasas pavertė jasdidžiausia indėlių surinkėja. Kasos turėtus išteklius daugiausia panaudojosavivaldybių ir miestų namų statybų kreditavimui, tuo padėdamos sukurtimodernesnę infrastruktūrą ir didinti būsto fondą. Smulkūs ir vidutiniai prekių gamintojai, pirkliai tarnautojaibei karininkai buvo suorganizavę savitarpio kreditavimo organizacijas –savitarpio kredito draugijas, smulkaus kredito draugijas, tarnautojų irkarininkų taupomąsias skolinamąsias kasas. Svarbiausia jų reikšmė buvo ta,kad jos padėjo savo narius aprūpinti santykinai pigiomis paskolomis, kuriosjiems buvo neprieinamos bankuose, ir išvengti naudojimosi labai brangiomisprivačių asmenų paskolomis. Be to, šios rūšies kredito įmonės pratinonarius bendradarbiauti, skatino taupymą. Didžiausią įtaką turėjo smulkauskredito draugijos, kuriose 1939 m. buvo susitelkę beveik 120 tūkst. smulkiųprekių gamintojų.1.1. BANKININKYSTĖS PLĖTRA
Jau nuo 1990 m. Lietuvos Bankas buvo įgaliotas kontroliuoti bankųveiklą, tačiau tik 1994 m. gruodžio 1 d. priimtas naujasis Lietuvos Bankoįstatymas, o gruodžio 21 d. priimtas Komercinių Bankų įstatymas iš tikrųjųnustatė modernią dvipakopę bankų reguliavimo tvarką. Naujieji įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus,kuriais remiantis būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomisproblemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes. Ankstyvoje bankų sistemos vystymosi stadijoje priežiūrosdokumentai nebuvo labai išsamūs ir niekas nevertė griežtai jų laikytis, nesbankams buvo leidžiama funkcionuoti net ir tuo atveju, kai nebuvo vykdomipagrindiniai reikalavimai. 1995-1996 m., įvykus bankų krizei, Lietuvos Bankas žengė svarbųžingsnį bankų kontrolei stiprinti. Nuo 1996 m. visi komerciniai bankai privalo vadovautisTarptautiniais Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atliktitarptautiniu mastu pripažintos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtintikomercinių bankų nuostatai dėl vidaus audito funkcijų. Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas bankininkystės srityjebeveik baigtas. Reikia baigti įgyvendinti dar kelias ES direktyvas, pvz.,Kapitalo pakankamumo direktyvą, susijusią su rinkos rizika, ir Indėliųdraudimo direktyvą.
Dėl užsienio bankų filialų kontrolės Lietuvos Bankas pritaikėEuropos Sąjungos reikalavimus dėl “vieningos licencijos” ir “priežiūrosšalies teritorijoje”. Tai reikalauja pasirašyti dvišales sutartis beitampriai bendradarbiauti su šalies, kurioje registruota užsienio bankobuveinė, įstaigomis, atliekančiomis bankų priežiūros funkcijas. 1996 m. vasario mėnesį buvo priimtas Indėlių draudimo įstatymas,kuris skelbė, kad asmenų, gyvenančių Lietuvoje, indėliai privačiuosebankuose yra apdrausti. Pagal Civilinio Kodekso nuostatus indėliai, esantysvalstybei priklausančiuose bankuose, vis dar buvo apdrausti 100%. 1997m.sausio 1d. šis sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimas buvopanaikintas, nes minėtas Indėlių Draudimo įstatymas yra taikomas irvalstybiniuose bankuose esantiems indėliams. Nors indėlių draudimo limitai dar nesiekia ES Direktyvosenustatytų limitų, bet, lyginant su taupomųjų sąskaitų kiekiu Lietuvos bankųsistemoje, yra ganėtinai dideli. Nuo 1999 m. sausio mėnesio didžiausiadraudimo suma yra 45 000 litų (indėlio suma iki 10 000 yra apdraudžiama 100%, o likusios sumos draudimas graduojamas). Nuo 2001 m. sausio mėnesio šielimitai bus didinami iki 65 000 litų, o indėlio suma iki 25 000 litų busapdrausta 100 %. 1997 metais buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas.Visiems bankams buvo duoti nurodymai nustatyti kontrolės tvarką, bet apiešio įstatymo įgyvendinimo rezultatus yra mažai žinoma. 1998 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Banko valdyba priėmė nutarimą dėl “Bazelio Komiteto Bankų priežiūrai patvirtintų esminių principų, skirtųbankų priežiūros veiksmingumui užtikrinti, įgyvendinimo”. Nuo 1995 m. dėl įvestų tikslesnių reikalavimų bankų ataskaitoms,aukštesnės Kredito įstaigų priežiūros departamento darbuotojų įgytoskvalifikacijos ir, iš galiausiai, dėl nuoseklesnio bei tikslesniopriežiūros taisyklių taikymo, pastebimai pagerėjo bankų priežiūros kokybė. Bankininkystės bei individualių bankų plėtojimui didelę reikšmęturėjo Lietuvos Banko aiškesnė ir tikslesnė visuomenei pateikiamainformacija. Tokia informacija, suprantama, dėl rizikos sukeltinereikalingą sąmyšį kuriame nors konkrečiame banke arba apskritaibankininkystėje turi būti kruopščiai apmąstyta. Bendrai galima teigti, kad bankų priežiūros irkontrolės sistema yra tinkama ir atitinka tarptautinius standartus beireikalavimus.II BANKŲ ISTORIJA
Bankas, kaip ir svarbi visuomenės ūkio įmonė, Turi būtigalingas ir tvirtas ne tik svetimais depozitininkų
Pinigais, bet ir savininkų sudėtais kapitalais.
VLADAS JURGUTIS
Bankai yra svarbiausia stambiausių kredito įmonių rūšis. Žodis,,bankas” kilęs iš italų kalbos žodžio ,,banco”, kuris reiškė stalą, kaividuramžiais prie jo sėdėdavo žmonės, kurie versdavosi pinigų mainymu irkitomis operacijomis. Žodis ,,bankininkai” yra kilęs iš senovės Graikijosžodžio trappezitai, tai reiškia, stalininkai , pinigų keitėjai, kuriesėdėdavo prie stalo. Šių laikų bankas – tai specifinė finansinė institucija, kuritelkia laikinai laisvas lėšas, telkia kreditą, tarpininkauja atliekantiemspiniginius atsiskaitymus, reguliuoja pinigų cirkuliaciją, leidžia įapyvartą pinigus, vertybinius popierius, atlieka su jais susijusiasoperacijas ir kitas funkcijas.
2.1. BANKAI LIETUVOJE
Bankų steigimas Lietuvoje turi taip pat seną istoriją. CarinėsRusijos valdžia ilgai nesileido turėti savo kredito įstaigų arba labaivaržė jų darbą. Įžvelgdama čia, kaip ir kiekviename visuomenės susibūrime,pavojų valdžios politikai. Smulkiojo kredito įstaigų (kooperatyvų) kūrimasir darbas buvo varžomas, o jų sąjunga ir visai neleidžiama. Kitomssmulkiojo kredito įstaigoms valdžia primetė savo globą, kaip pavyzdį galimapateikti, giminių kasas. Įsteigusios stambesnes kredito įstaigos tarnavo nekrašto reikalams, bet rusų politikai, kaip pavyzdžiui, valstybiniai bajorųarba valstiečių bankai, arba lenkų dvarininkų interesams, Vilniaus žemėsbankas, Suvalkų kredito draugija. Lietuvoje pirmosios kredito bendrovės pradėjo steigtis 1907 m. iriki 1915 m. jų jau buvo 52. Iš prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikusiųtaupmenų (santaupų) skolinamųjų bendrovių seniausia buvo PABIRŽĖSbendrovės, įkurta 1871 m. 1919 – 1920 m. buvo įkurti pirmieji stambesnieji akciniai bankai,keletas savitarpio kredito draugijų ir daugybė įvairių smulkaus kreditodraugijų. Dar prieš tai, 1918 m. M. Yčas, A.Prūsas ir S.Banaitis įkūrėPrekybos ir pramonės banką. Tai buvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvosbankas, kuris savo veiklą pradėjo Vilniuje, o vėliau persikėlė į Kauną. Šisbankas daug pasidarbavo, nors ne visada sėkmingai Lietuvos pramonės irprekybos ugdymui. Antrasis Lietuvos komercinis bankas buvo Ūkio bankas . Pirmiejišio banko įstatai buvo patvirtinti Finansų ministerijos valdytojoV.Černeckio 1919m. vasario 16 d. Banko steigėjai buvo Jonas ir JuozasVailokaičiai, A.Dubinskas, A.Stulginskis, K.Bizauskas ir P.Grajauskas 1920 m. buvo įsteigti trys bankai. Centrinis žydų bankas turėjofinansuoti Lietuvos žydų kooperaciją ir smulkiojo kredito bendrovės, taippat atlikti įvairias bankines operacijas. Banko steigėjais buvodr.H.Rabinas. Toliau Lietuvoje kūrėsi vis daugiau ir naujų bankų: Komercijosbankas, Kooperacijos bankas, M.Brauno bankiniai namai, Lietuvos kreditobankas, Tarptautinis bankas, Lietuvos bankas, kuris pradėjo veikti 1922 m.šiais metais Lietuvos Respublikoje buvo įvesta aukso monometalizmas – taipinigų sistema, paremta auksu. Taip pat buvo Žemės bankas. Devintame dešimtmetyje prasidėjus pertvarkos procesams, susidarėprielaidos sukurti pilnavertį nacionalinį Lietuvos banką. 1990 m. vasario13 d. priėmus Lietuvos banko įstatymą buvo priimtas nutarimas “Dėl Lietuvosbanko įsteigimo”, skelbiantis, kad nuo 1990 m . kovo 1d. įsteigimasLietuvos bankas. Ekonomistas doc. V. Terleckas pažymi, kad Lietuvos
valstybė ir Lietuvos bankas yra neperskiriama pora, vienybė dvejybėje. Taireiškia, kad be valstybingumo negalimas toks bankas, o be jo valstybė. 1990m. rugsėjo 13 d. AT patvirtino Lietuvos banko valdybą. Taip buvosustiprinti banko veiklos teisiniai pagrindai. Lietuvos bankas, ruošdamasis nacionalinės valiutos įvedimui,sistemingai rengė pasiūlymus Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai irvyriausybei ekonomikos stabilizavimo ir kitais klausimais. 1991 m.lapkričio 5 d. buvo priimtas Pinigų išleidimo įstatymas ir sudarytas Litokomitetas, kuris 1991 m . gruodžio 9 d. priėmė nutarimą “Dėl pasiruošimoLietuvos respublikos pinigų sistemos pertvarkymui”.2.2. BANKŲ RŪŠYS IR ATLIEKAMOS OPERACIJOS
Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas skiriami tokie bankai: – centrinis emisijos bankas -leidžia apyvarton popieriniuspinigus, telkia laikinai laisvus ir privalomus kitų bankų rezervus, kreditosistema, vykdo valstybės kreditinę monetarinę (piniginę) politiką, priimaindėlius, teikia trumpalaikes paskolas, atlieka atsiskaitymus negrynaisiaispinigais ir pan.; – komercijos bankai, kitaip dar vadinami depozitų bankais –priima indėlius, atlieka atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, telkiatrumpalaikes paskolas; – investicijų bankai – atlieka vertybinių popierių emisijos,pirkimo, pardavimo operacijas; – taupomieji bankai – surenka gyventojų santaupas ir perduoda jasį kapitalų rinką; – specialieji bankai: hipotekos bankas, žemės ūkio bankas – teikia paskolas žemės ūkiui plėtoti, melioracijos darbams ir pan.; – užsienio prekybos bankai – kredituoja importo ir eksporto, tranzito sandorius, vykdo tarptautinius atsiskaitymus. Pagal teisinę formą skiriami: – akciniai bankai – padeda bankams greičiau plėstis, sutelktilabai daug lėšų;
– kooparcijos bankai – įjungiasmulkaus kredito draugijas, kurios priima savo narių-miesto ir kaimosmulkiųjų gamintojų indėlius, ir iš sukauptų lėšų duoda jiems trumpalaikespaskolas; – municipaliniai ir komunaliniai bankai – telkia ilgalaikįkreditą miestų ūkiui finansuoti; miestų savivaldos organų nuosavybė; – valstybiniai bankai – yra valstybės nuosavybė, atlieka emisijosir komercijos bankų funkcijas; – mišrieji bankai – dalį jų funkcijų turi valstybė, o dalį –privatūs asmenys, įvairios organizacijos; – tarpvalstybiniai bankai – atstovauja tarptautinio finansinio kapitalo interesams. Paversdami piniginį kapitalą funkcionuojančiu, tai yra duodančiupelną, bankai atlieka aktyvines, pasyvines ir aptarnaujamąsias operacijas. • Aktyvines operacijas jie atlieka kaip kreditoriai: skolina laisvas arba iš gyventojų sutelktas lėšas, imdami už tai palūkanas. • Pasyvines operacijas atlieka kaip skolininkai: priima terminuotus indėlius arba atidaro einamąsias sąskaitas ir padeda jų savininkams atsiskaityti čekiais ir pervedimais. • Aptarnaujamąsias operacijas atlieka kaip tarpininkai: perkelia lėšas iš vienos sąskaitos į kitą, saugo brangenybes ir vertybinius popierius ir t.t. • Trastinė arba patikėtoji operacija, tai labai svarbi bankinių operacijų rūšis. Šiuo atveju bankai priima įvairų turtą, vertybinius popierius pagal įgaliojimą disponuoti jais taip, kad būtų gaunamas kuo didesnis pelnas. Taigi bankai perkelia piniginį kapitalą iš tų ekonomikos šakų, kuriose jis yra susikaupęs, ten, kur jis gali būti pelningiau panaudojimas.
III BANKŲ UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS 3.1. LIETUVOS KOMERCINIAI BANKAI Lietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal LietuvosRespublikos komercinių bankų įstatymą. Pagrindinis ekonomikos tikslas, kuriam tarnauja komerciniaibankai, – finansinis tarpininkavimas bei dalykinių paslaugų teikimas.Tarpininkavimas ( kapitalų mobilizavimas per finansų sistemą) yra procesas,kai indėlininkui parduodami finansiniai reikalavimai. Teikiant dalykinespaslaugas geriau organizuojamas prekių, paslaugų ir finansinių investicijųapmokestinimas ir tokiu būdu palaikoma apyvarta. Rinkos ekonomikos sąlygomis komercinis bankas iš savo vertybiniųpopierių parduoda dviejų tipų finansinius reikalus: akcijų turėtojųreikalavimus ir kreditorių, daugiausia indėlininkų ieškinius. Akciniskapitalas yra finansinis reikalavimas, pereinamas indėlinį pelną išinvesticijų. Bankų kapitalo vertės mažėjimas (pvz., kai paskolos gavėjasnesilaiko savo įsipareigojimų) – tiesioginis nuostolis banko akciniųreikalavimų turėtojams. Komercinis bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė,kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimubei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat verčiasi kitaKomercinių bankų įstatyme nustatyta veikla. Banko steigėjais gali būtiLietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenysbei užsienio bankai.Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:
1. AB bankas “Hansa-LTB”
2. AB Ūkio bankas
3. AB bankas “Snoras”
4. AB Lietuvos žemės ūkio bankas
5. AB PAREX BANKAS
6. AB Šiaulių bankas
7. AB Vilniaus bankas
8. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas
9. UAB Sampo bankas
10. UAB Medicinos bankas Bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimasir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:• stiprinti finansines pozicijas;• užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;• teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz.,mokėjimo korteles) bei tobulinti juos.
Kiekvienas komercinis bankas, bet kuriam interesantuipageidaujant, gali suteikti tokias paslaugas bei atlikti šias bankinesoperacijas:
1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.
2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo)nacionaline ir užsienio valiuta.
3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje,priimti inkaso dokumentus).
4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.
5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais,akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.
6. Tarpininkauti perkant ir parduodant Lietuvos Respublikos Vyriausybėsvertybinius popierius ir įmonių akcijas.
7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius beivekselius.
8. Suteikti kreditus ir paskolas.
9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir klientoinvesticijų tvarkymo klausimais.
10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikesbanko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (bankorekomendacijas).
11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.
12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius
popierius. Paslaugos suteikiamos ar operacijos atliekamos pagal kiekvienobanko nustatytus įkainius, kuriuos galima sužinoti pasirinktamekomerciniame banke. Kai kurios paslaugos ar operacijos atliekamos be jokiomokesčio (pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas).Komercinio banko bruožai: – dalykinių paslaugų teikimas; – depozitų išperkamų fiksuota partnerinė kaina, pasiūla; – mažų, nelabai žinomų įmonių finansavimas; – individualių kreditų įvertinimas; Dėl šių specifinių bruožų bei savybių ir konkrečiai, dėldalyvavimo ekonomikos finansavime komerciniai bankai paprastai yra ypatingodėmesio ir reguliavimo objektai. Įformindami dalykines ir kitas trumpalaikes depozitinės sąskaitas,komerciniai bankai visokeriopai rizikuoja, išskyrus kreditavimą ir anksčiauminėtų įsipareigojimų nesilaikymą. Jeigu, pavyzdžiui, įsiskolinimo, kurįdengia bankas, vidutiniai terminai mažesni, negu jo aktyvų mokėjimoterminai, tai staigiai padidėjus palūkanų normai, jam priklausančių aktyvųrinkos vertės sumažės daugiau negu pasyvų ir bankas turės nuostolių dėlrizikos, susijusios su palūkanų norma. Ne gana to, dėl likvidumo jisgreičiau negu bankas sugebės paversti aktyvus grynaisiais, kad padengtųdepozitų sumažėjimą.
3.2. CENTRINIS BANKAS Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kuriopagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvosbankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitųvalstybės įstaigų. Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikosinstitucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemosveikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”,dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriaispalaikant savo vykdoma politika. Jie dažnai dalyvauja nustatant garantijasbei kapitalo standartus, tuo sumažindami riziką bei jos pasekmes.Atlikdamas paskolinę operaciją bankas užtikrina privatiems komerciniamsbankams likvidumą (pavertimą grynaisiais), keičiant jam keliamusmokestinius ieškinius į ilgalaikius komercinių bankų aktyvus. Realybėjecentriniai bankai skolina grynuosius pinigus, panaudodami kaip užstatąilgalaikius komercinio banko aktyvus.
Funkcijos:Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms irleidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybiųsteigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principusir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimustarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su jasusijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikosmokėjimų balansą.
[pic]Valdymas ir struktūra Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,trys jo pavaduotojai ir septyni nariai.
Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas.Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria SeimasPrezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus irvaldybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos bankovaldybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką irvieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimtdepartamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigųpriežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos,Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiškiskyriai(Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis,Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.
.
Teorija ir praktika moko, kad bendrasis likvidumas, kurį suteikiacentrinis bankas, daro didelę įtaką palūkanų normoms, ekonominiam aktyvumuibei kainų infliacijos lygiui. Centrinio banko piniginis-kreditinis vaidmuo skiriasi nuofiksalinės politikos vaidmens, nors ir turi ryšį su ja. Vyriausybėsišlaidos gali būti finansuojamos iš mokesčių, užsienio, vietinių arbavidaus paskolų bei iš centrinio banko atsargų. Jeigu didelis ir nuolatinisvyriausybinis deficitas automatiškai finansuojamas iš centrinio banko arbaiš komercinių bankų (palaikant centriniam bankui) paskolų, tai reikalaskrypsta prie aukšto infliacijos lygio. Norint išvengti panašių pasekmių,centrinio banko sprendimai neturi priklausyti nuo vedamos finansųpolitikos. Jeigu fiksalinė politika orientuota į vyriausybės išlaidų sudėtįbei lygį, tai kreditų-pinigų politika-į minėtoje ekonomikoje siekiamąlikvidumo lygį.
Centrinis bankas orientuotas į keturis pagrindinius tikslus: 1. visiškas išteklių panaudojimas; 2. bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio stabilumas; 3. ekonomikos stabilaus augimo rėmimas; 4. stabilus mokėjimų balansas pasaulinėse operacijose.
Centrinis bankas veikia visą ekonomiką atlikdamas : 1. kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus; 2. pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus; 3. operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių vertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę; 4. visuomenės lūkesčių dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų ateityje pasikeitimus.
Centrinio banko politikos įrankiai
Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė dar vieną būdą,kuriuo centrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – tai jo veiklos įtakaformuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčius dėl kredito kainų, pinigųpasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei paskolų vertės.Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas, įvyksta žmonių irverslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijų planų bei ketinimųpasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos augimo lygiui,užimtumui ir infliacijai. Daugelis alternatyvinių ir finansinių sistemų ir procedūrų, kurios
susijusios su centrinio banko operacijomis, gali būtim derinamos suilgalaikiais visuomenės tikslais. Tačiau istorinis patyrimas rodo, kadlabai svarbūs yra ir efektyvios bankų sistemos bei sėkmingos kreditinės-piniginės politikos fundamentalūs principai: diversifikuoti vertybiniųpopierių portfeliai ir adekvatus kapitalas komerciniuose bankuose;savalaikis ir adekvatus (be pertekliaus) centrinio banko likvidumas.IV BANKININKYSTĖS LIETUVOJE PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
4.1 Teoriniai bankams būdingų problemų aspektai
Bankininkystei būdingas problemas aptaria nemažai mokslinių knygų beižurnalų autorių. Skirtingi autoriai akcentuoja skirtingus aspektus, todėlnaudinga išanalizuoti keleto autorių požiūrius ir tuo remiantis bandytipateikti kaip galima išsamesnį bankams būdingų problemų aprašymą. Vyrauja nuomonė, kad didžiausia bankų problema – rizikos ir jųvaldymas. Efektyvus rizikos valdymas yra būtinai sėkmingai banko veiklai.Svarbiausios rizikos rūšys yra šios: 1. Įsipareigojimų nevykdymo rizika (skolininkas gali subankrutuoti,gali susiklostyti jam nepalanki ekonominė padėtis, dėl negalėjimo arnesąžiningumo gali nesumokėti nei palūkanų, nei paskolos sumos). 2. Perkamosios galios rizika (grąžintos paskolos realioji vertė, kaipir per paskolos laikotarpį gautų palūkanų realioji vertė, gali būti mažesnėnegu skolininkas tikėjosi, nes buvo didesnė, negu jis tikėjosi,infliacija). 3. Palūkanų normos rizika arba rinkos rizika (suteiktos paskolosvertė gali nukristi dėl padidėjusios rinkos palūkanų normos). 4. Kredito rizika (bankas gali prarasti turtą dėl to, kad skolininkasnevykdo įsipareigojimų). 5. Likvidumo rizika (bankas gali nesugebėti laiku vykdytiįsipareigojimų). 6. Atsiskaitymų rizika (ši rizika pasireiškia, kai viena iš sutartiesšalių sumoka pinigus ir pristato turtą kitai sutarties šaliai dar priešgaudama sau priklausančius pinigus ar turtą). 7. Kapitalo pakankamumo rizika (bankai savo veikloje naudoja daugiauskolinto kapitalo nei kiti verslai). 8. Politinė rizika (kyla dėl galimo politinio įsikišimo į bankooperacijas; ši rizika varijuoja nuo bankų palūkanų normos ar užsieniovaliutos kontrolės iki banko nacionalizacijos). Tačiau daugelis ekonomistų teigia ir tai, kad yra keturios rizikųgrupės: aplinkos, paslaugų teikimo, valdymo, finansinės. Kiekvieną rizikosgrupę sąlygoja tam tikri veiksniai. Aplinkos rizikas bankas turi, nes jis yra kažkokios šalies mokėjimų,atsiskaitymų sistemos. Aplinkos rizika susijusi su rizikomis, kurių bankasturi saugotis, bet šias rizikas kontroliuoti, geriausiu atveju, jis galitik labai ribotai. Aplinkos rizikoms priklauso įstatyminė rizika, ekonominėrizika, konkurencinės rizikos, reguliavimo rizika. Valdymo rizikas sukelia žmonės, valdantys banką. Valdymų rizikomspriklauso išeikvojimų rizika, organizacinė rizika, sugebėjimų rizika. Paslaugų teikimo rizikos kyla, nes bankas teikia finansinespaslaugas. Paslaugų teikimo rizikoms priklauso veiklos rizika, technologijųrizika, naujo produkto rizika, strateginė rizika. Finansines rizikas galima įvertinti, remiantis įvairiomisfinansinėmis ataskaitomis, finansinėms rizikoms priklauso kredito rizika,likvidumo rizika, palūkanų normos rizika.
4.2 Lietuvos komercinių bankų problemos
Lietuvos bankai savo veikloje susiduria su įvairiomis rizikomis.Dabartiniu metu tiek Lietuvos, tiek užsienio komerciniai bankai priverstirizikuoti daugiau nei tai buvo įprasta anksčiau. Galima išskirti tokiuspagrindinius veiksniu, lemiančius bankininkystei būdingų rizikų didėjimą: 1. Labai greitai kuriami, pristatomi rinkai nauji bankininkystėsproduktai ir paslaugos. Auganti konkurencija tarp bankų ir kitų finansiniųinstitucijų skatina greit pateikti naujus produktus ir paslaugas rinkai. 2. Augantis sandėrių vykdymo greitis. Spartūs technologijųtobulinimai užtikrina didesnį sandėrių vykdymo greitį. Tai atnešapapildomas rizikas. 3. Banko darbuotojų kompetencijos problema. Banko vadovybė irpersonalas kartais turi nepakankamai žinių ir patirties. Ypatingai taipasireiškia tada, kai banke pradedamos naudoti naujos informacinėstechnologijos. 4. bankai priversti kai kurias paslaugas pirkti iš išorės.Pavyzdžiui, elektronine bankininkyste užsiimantys bankai perka paslaugas išįvairių interneto paslaugų tiekėjų. Tai atneša papildomas rizikas,susijusias su tų paslaugų tiekėjais. Kadangi bankai vis labiau plečia savo elektroninių paslaugų pasiūlą,tai jiems ypatingai svarbia tampa veiklos rizika. Veiklos rizikaelektroninėje bankininkystėje pasireiškia per informacinių sistemųsuderinimo riziką, banke naudojamų informacinių sistemų riziką, duomenųvientisumo riziką, banko pasiekiamumo riziką. Prie veiklos rizikospriskiriama ir saugumo rizika. Ji pasireiškia tokiais aspektais kaipneteisėtas įsibrovimas į banko sistemą, neteisėtas arba neteisingasvartotojo naudojimasis produktais ir paslaugomis, banko darbuotojųsukčiavimai, elektroninių pinigų klastojimas. Reputacinė rizika – rizika, kad susiformuos negatyvi visuomenėsnuomonė apie banką, kuri pasireikš dideliais fondų ar vartotojųpraradimais. Ji pasireiškia dėl svarbių, plačiai paplitusių informacinėssistemos trūkumų, esminių spragų saugumo sistemoje, visuomenėjepasklidusios bankui nepalankios informacijos. Bankas gali prarasti nemažaiklientų net ir dėl panašaus pobūdžio problemų, atsirandančių ir kituosepanašias paslaugas teikiančiuose bankuose. Pavyzdžiui, susvyravus klientųpasitikėjimui vienu banku, kitų bankų klientai gali pulti atsiimti indėliųiš savo bankų. Lietuvos bankams ypač svarbu kurti gerą įvaizdį visuomenėje,nes visuomenės apklausos rodo, kad pasitikėjimas šalies bankai yraneaukštas. 2002 m. pradžioje didėjo Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelis,gyventojų ir įmonių indėliai, mažėjo paskolų palūkanų normos. Mažėjospecialiųjų atidėjimų blogoms paskoloms suma. Kol kas blogų paskolų dalismažėja, tačiau stiprėjant bankų konkurencijai dėl didesnės rinkos dalies irnaujų klientų verčia juos supaprastinti paskolų išdavimo sąlygas, o tai
gali neigiamai atsiliepti paskolų portfelio kokybei ateityje. Be to, kaikurie ūkio sektoriai (prekybos tinklai, viešbučiai), plėtojasi ypačsparčiai, tačiau jų perspektyvos vis dar nėra aiškios. Egzistuoja rizika,kad tam tikrų paslaugų ir produktų pasiūla ženkliai viršys paklausą,nepavykus brangiems investiciniams projektams, juos kreditavusieji bankaigali patirti didelių nuostolių. Pastaruoju metu Lietuvos komerciniai bankai aktyviai pradėjo diegtibei siūlyti klientams elektroninės bankininkystės paslaugas. Tačiau bankaigali nesulaukti toki vartotojų susidomėjimo elektroninėmis paslaugomis,kokio buvo tikėtasi. Viena pagrindinių problemų, iškylančių diegiant ireksploatuojant elektroninę bankininkystę ir naudojanti elektroniniaispinigais, yra jų saugumas. Per pastaruosius metus apsaugos diegimosistemoms lėšos labai padidėjo. Tačiau naudojamas technologijas reikianuolat stebėti, vertinti ir modernizuoti, nes kompiuterių įsilaužėliai taippat tobulėja ir turi geras technines priemones. Skelbiama, kad elektroninės bankininkystės sistemos leidžia laisvaitvarkyti lėšas neatvykus į banką bei ištisą parą. Tačiau elektroniniaispinigais visą parą disponuoti tik banko viduje. Jei siuntėjo ir gavėjobankai yra skirtingi, tai gavėjas lėšas gali gauti nebūtinai tą pačiądieną. To priežastis – tarpbankinės užskaitos, vykstančios tik nustatytaislaiko momentais. Atlikus bankų darbuotojų ir klientų apklausą, paaiškėjo dar vienaproblema, trukdanti sparčiai vystytis elektroninei bankininkysteiLietuvoje. Lietuvos bankai potencialius klientus per mažai informuoja,apmoko, per mažai ugdo klientų pasitikėjimą bankais ir jų teikiamomiselektroninėmis paslaugomis. Lietuvos bankai teikia vis įvairesnes finansines paslaugas, tai vedatarp konkurencijos tarp bankų ir nebankinių institucijų didėjimo Lietuvoje.Konkurenciją sąlygoja nauji konkurentai, mažesnis finansų rinkųreguliavimas, pačių bankų tarpusavio konkurencija yra stipri, o dabar įkonkurencinę kovą dėl rinkos įsitraukia draudimo firmos, finansų makleriųįmonės ir pan. Konkurencija skatina naudoti moderniausias informacinestechnologijas. Bankas tampa stiprus tiek, kiek operatyviai veikia joinformacinės sistemos. Tačiau naujausių technologijų taikymas ne visuometyra efektyvus, nes jų įvedimas ir eksploatavimas daug kainuoja. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pastebimas palūkanų pokyčiamsjautrių bankų klientų skaičiaus didėjimas. Banko aptarnaujamų klientųišsilavinimas ir supratimas apie finansų rinką gerėja. Klientai patyssugeba analizuoti situaciją, auga visuomenės informuotumas.4.3 Lietuvos komercinių bankų problemų sprendimo būdai
Šiuo metu egzistuojanti stipri konkurencija tarp bankų neleidžiatikėtis, kad Lietuvos komerciniai bankai galėtų padidinti palūkanų maržąateityje. Taigi, Lietuvos bankai turės ieškoti galimybių gauti pelno,siekiant išvengti finansinių rodiklių blogėjimo. Bankai turėtų stengtisdiversifikuoti savo paslaugas ir jų kokybę. Stiprėjant konkurencijai tarp bankų ir nebankinių institucijų bankuivis sunkiau pritraukti ir išlaikyti klientus, klientus bankas galipritraukti daugeliu būdų: įvairiomis paslaugomis, ekonomiškainaudingesnėmis sąlygomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad vartotojai vertinair darbuotojų kvalifikaciją, aptarnavimo kultūrą, gerą banko įvaizdį,naudojamas pažangias technologijas. Bankai turėtų nustatyti kokiaspaslaugas teikiant jie turi konkurencinį pranašumą ir teikti tokiaspaslaugas, kurios juos išskirtų ir konkurentų tarpo. Bankai turi analizuoti situaciją bankinių paslaugų rinkoje, nes jųklientų išsilavinimas, galimybės lyginti įvairių bankų teikiamas paslaugasnuolat gerėja. Būtinas operatyvus bankinių paslaugų teikimas. Spartusaptarnavimas prie kasos langelio, greitai išmokami piniginiai indėliai,operatyvus mokėjimo pavedimo atlikimas gerina banko įvaizdį ir klientonuomonę apie banką. Būtina bankų veiklos išorinė ir vidinė kontrolė. Bankų vadovaiatlieka nuolatinę banko veikos kontrolę, tačiau to nepakanka. Svarbiu tampavidaus auditas. Jis leidžia ne tik išaiškinti trūkumus, piktnaudžiavimus,bet ir priemones, užkertančias jiems kelią. Svarbų vaidmenį atlieka irišoriniai tikrintojai – Lietuvos bankas, nepriklausomos audito įmonės. Bankams naudinga diegti elektronines bankininkystės paslaugas.Elektroninės bankininkystės plėtojimas bankams suteikia galimybę išplėstisavo veiklą, rinkas, pasiūlyti klientams naujus produktus ir paslaugas,sustiprinti užimamą konkurencinę padėtį. Sudaromos sąlygos banko sistemosefektyvumui didinti, nes mažėja sandėrių sudarymo kaštai. Klientams galimapasiūlyti didesnį patogumą, greitą aptarnavimą, mažesnius mokesčius užbanko paslaugas. Taigi daug dėmesio verta skirti banko techniniamaprūpinimui. Kaip ekspertų prognozės rodo, Lietuvos elektroninės bankininkystėsrinkoje ateityje turėtų būti stipri konkurencija, visiems Lietuvoskomerciniams bankams derėtų daug dėmesio skirti klientų informavimui,švietimui, pastoviam elektroninių paslaugų tobulinimui ir reklamai.Kiekvienas bankas turėtų įvertinti, kiek jis jau yra pasiekęs elektroninėsveiklos srityje ir nuspręsti, kokių veiksmų reikalinga imtis, kam skirtididžiausią dėmesį. Lietuvos komerciniai bankai negali išvengti rizikos, todėl turi jąefektyviai valdyti. Rizikos valdyme galima išskirti tris pagrindiniuselementus: • Rizikos laipsnio įvertinimą; • Rizikos dinamikos kontroliavimą; • Rizikų monitoringą. Rizikos laipsnio įvertinimui pirmiausia reikalinga griežtasanalitinis procesas, kurios metu nustatoma atskiros rizikos pasireiškimotikimybė ir jos pasekmių dydis. Rizikos valdymas ir jos kontroliavimasapima rizikos valdymo instrumentų kūrimą ir diegimą, vidinio komunikavimobanke koordinavimą, produktų ir paslaugų rizikos kitimo vertinimą, suišoriniais paslaugų tiekėjais susijusios rizikos valdymo priemoniųįgyvendinimą ir t.t. Rizikos monitoringo uždavinys yra rizikų valdymopolitikos, procedūrų testavimas ir auditas. Svarbu įvertinti, ar pasirinkta
rizikų valdymo strategija veiksminga, ieškoti tobulesnių rizikų valdymųmetodų. Finansinės institucijos sėkmė labai priklauso nuo žmonių išteklių.Dabartiniu metu bankai greit pritaiko savo veikloje įvairias technologijas,naudoja vis modernesnius valdymo metodus. Kartu turi augti banko darbuotojųkvalifikacija, įgūdžiai žinios. Personalo išlaidos sudaro nemažą išlaidųdalį, todėl svarbu, kad darbuotojui būtų sudarytos sąlygos išreikšti savosugebėjimus, realizuoti galimybes ir poreikius. Darbuotojai turi būtinuolat motyvuojami, vertinami jų darbo rezultatai.
V ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA
Firmos, norėdamos kuo greičiau ir efektyviau aptarnautiklientus, laiko klausimą sprendžia diegdamos automatizuotas valdymosistemas. Nauji fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymo būdai, taidaugiafunkcės mokėjimo kortelės, mokėjimai ar atsiskaitymai, vykdomikompiuterių tinklais (tokiais kaip internetas). Apibrėžti elektroninę bankininkystės sistemą yra sunku, nesLietuvos Respublikoje šio termino neapibrėžia nei vienas norminis aktas. Bendru atveju, elektroninę bankininkystės sistemą galimaįvardinti įrangą ar kortelę, kurios vartotojas naudoja specialiastechnologijas (pvz. plastikines korteles su magnetine juostele arbamikroprocesoriumi; programinę įrangą personaliniame kompiuteryje įjungtameį kompiuterių tinklą) leidžiančias tiesiogiai atsiskaityti su tiekėjais arpardavėjais nenaudojant grynųjų pinigų ir kitų tradicinių atsiskaitymobūdų. Šiuose atsiskaitymuose dalyvauja prekės ar paslaugos pardavėjas,jų pirkėjas ir bankas, ar kita finansinė institucija, kaip tarpininkas.Kiekvienas operacijos dalyvis turi skirtingus motyvus ir poreikius. Bankotikslas – suprasti tų motyvų bei poreikių skirtumus ir surastioptimaliausią variantą bendriems klientų tikslams įgyvendinti. Modernusbankas siekia garantuoti savo klientams greitus, ekonomiškus ir patogiusatsiskaitymus, bei maksimizuoti savo pelną iš mokėtojų paslaugų. Šiuo metu bankai intensyviai siūlo elektroninės bankininkystėssistemos paslaugas, tai kompiuterinė bankininkystė, internetinėbankininkystė, mokėjimo kortelės.
Elektroninės bankininkystės sistemos struktūra
Lietuvos bankų paslaugos internetu (bankų informacija jų internetosvetainėse):|Bankas |Sistema |Veiklos pradžia ||Hansabankas (dabar – |Hanza.net |2000 liepa ||”Hansa-LTB”) | | ||Medicinos bankas |IBS |2000 gegužė ||Parex bankas |iBank |2001 lapkritis ||Snoras |Snoras Online |2000 balandis ||Šiaulių bankas |SB linija |2000 rugsėjis ||Ūkio bankas |Eta bankas |2000 liepa ||Vilniaus bankas |VB Internet@as |2000 rugsėjis |
5.1. KREDITINIŲ KORTELIŲ KILMĖ
Kreditinės kortelės pirmą kartą buvo panaudotos JAV. Kai kuriosparduotuvės 1914 m., pradėjo išdavinėti pastoviems, turtingiems klientamsspecialias korteles, kad “pririštų” juos prie savęs. Dauguma specialistųmano, kad banko kreditinių kortelių pradininkas buvo John S. Biggins, kurisdirbo Flettbush nacionaliniame banke, Niujorko Bruklino rajone. 1946 m.jis organizavo darbą pagal kreditinę schemą “charge it”. Pagal tai klientaivietinėse parduotuvėse už smulkius pirkinius atsiskaitydavo kreditiniaisrašteliais, kuriuos vėliau parduotuvė pateikdavo bankui,o pastarasis apmokėdavo juos iš pirkėjų sąskaitų. Tai buvo pirmojiklasikinė kreditinių kortelių veikimo sistema, kurios principai išliko ikišių dienų.
5.2. MOKĖJIMO KORTELĖS – SUKČIAVIMO ĮRANKIAI
Visame pasaulyje populiarios įvairios mokėjimo kortelės Lietuvoje visdažniau tampa nusikaltimų įrankiu. Neapdairiai savo kortelę naudojęs žmogusgali prarasti visas joje laikytas santaupas. Klastodami mokėjimokorteles, sukčiai iš Lietuvos bankų jau pasisavino ne vieną milijoną litų. Patys bankai nuostolių neskelbia ir vengia apie tai kalbėti. Labiausiainukentėjęs yra Vilniaus bankas. Grobstoma visame pasaulyje “Visa”tarptautinės organizacijos duomenimis, dėl įvairių apgavysčių ir korteliųklastočių nuostoliai visame pasaulyje pernai neviršijo 0,1 procento metinėsapyvartos. Tai sudarytų maždaug 100 milijonų JAV dolerių. Daugiausiaklastočių pasitaiko Rytų ir Vidurio Europoje, Artimuosiuose Rytuose,Afrikoje – tuose kraštuose, kur mokėjimo kortelės atsirado gana neseniai.Ypač daug sukčiavimo atvejų nustatoma Čekijoje ir Vengrijoje. Tai siejamasu tuo, kad šiose šalyse mokėjimo kortelės pastaruoju metu ypačpopuliarėja. Lietuviai būna neatsargūs Vilniaus banko valdybospirmininko pavaduotojo Raimondo Kutros nuomone, Lietuvoje žmonės neįvertinamokėjimo kortelių privalumų ir ne visi dar moka jomis naudotis. “Kortelė– tai pinigai. Nemaža dalis lietuvių dar to nesupranta. Ją reikia saugoti,nerodyti pašaliniams”. Žmonėms ypač patariama nemėtyti kvitų, gautųatsiskaičius mokėjimo kortele. Juose yra beveik visi sukčiams reikalingiduomenys. Juos turėdami nusikaltėliai turi galimybę patuštinti svetimąsąskaitą. “Užsieniečiai po kiekvieno pirkinio saugo visus kvitus, renkajuos į vieną vietą. Lietuviai prie to dar nėra pripratę, todėl dažnaipatys, kad ir nežinodami, padeda sukčiams. Vilniaus bei kiti bankaistengiasi įdiegti kuo daugiau apsaugos priemonių, kad kortelių klastočiųnepasitaikytų Kortelių klastotės pažeidžia ne tik visą bankų sistemą, betir mažina klientų pasitikėjimą bankais. Jei tokių nusikaltimų daugės,tarptautinė “Visa” organizacija Lietuvos bankams gali pradėti taikyti irįvairias sankcijas. Internetas – sukčių rojus, vagys sugeba svetimomiskortelėmis pasipelnyti ir jų neklastodami. Jau būta nemažai atvejų, kaižmonės sužinojo, jog kažkas jų kortele užsisakė įvairių prekių perinternetą.
5.3. ATSISKAITYMAS “INTERNETE”
“Internete” norint apsipirkti kartais užtenka žinoti tik kreditinėskortelės numerį ir jau galima apsipirkti, taigi sukčiams tai yra labaipatogu, bet kai kurie puslapiai turi pakankamai geras savisaugos priemones:ten reikia įvesti ir kreditinės kortelės numerį, taip pat galiojimo laiką,banko pavadinimą, telefoną banko. Be to turint kortelės numerį galima jį
padauginti ir taip turėsi daug galiojančių kortelių kurios ar tikraigalioja galima taip pat patikrinti interneto puslapiuose.Tuštinti svetimas sąskaitas per pasaulinį kompiuterinį tinklą yra ganapaprasta. Žmogui atsiskaičius kortele parduotuvėje, pardavėjo rankose liekačekis su visais reikalingais sąskaitos numeriais. Pardavėjui nesunkuįsidėmėti ir kortelės savininko vardą bei pavardę. Šių duomenų visiškaipakanka, norint įeiti į mokamus interneto puslapius ar užsisakytireklamuojamas prekes. Dažnai įvesti kortelės asmens identifikavimo –vadinamąjį PIN – kodą nereikalaujama. Kas internete užsisakė prekes,tikrasis kortelės savininkas ar sukčius, nustatyti neįmanoma. Kalbintibankininkai minėjo, jog dažniausiai nuo internetinių piratų nukenčiatarptautinės sistemos “Visa Electron”, “American Ekspress”, “Master Card”,“Euro Card” kortelių savininkai. Tai gali sukelti ir bankų klientų,norinčių atsisakyti mokėjimo kortelių, antplūdį. Jų netekę bankai patirtųdidelių nuostolių. Jau dabar dalis nukentėjusiųjų kortelių savininkųnorėtų jų atsisakyti. Tačiau banko tarnautojams dažnai pavyksta juosįtikinti, kad buvo sukčiauta ne dėl banko kaltės. .
Pirmas kreditinės kortelės skaičius
|Pirmas kreditinės |Kortelės tipas ||kortelės skaičius | ||3 |American Express ||4 |Visa ||5 |MasterCard ||6 |Discover |
Kortelių pavyzdžiai:
MasterCard Gold – mokėjimo kortelė, išduodama patikimiems bankoklientams, gaunantiems nuolatines dideles pajamas. Ji įrodo sėkmingą bankoir kliento bendradarbiavimą ir suteikia mokėjimo kortelės turėtojuidaugiausiai papildomų galimybių.
Kortelės Maestro ir VISA Electron padeda disponuoti bankosąskaitoje esančiomis lėšomis – atsiskaityti kortele, išsiimti grynuosiuspinigus iš bankomatų. Kortele patogu disponuoti pervedamu darbo užmokesčiu,stipendija, pensija ar kitomis pajamomis.
IŠVADOS
Pastaruoju metu Lietuvos bankų sektorius pritraukia vis daugiauindėlių, išduoda paskolų, bankai turi sukaupę pakankamai kapitalo rezervųgalimiems nuostoliams padengti, klientams siūlomos vis įvairesnėspaslaugos. Šalies bankinis sektorius stiprėja, tačiau bankai savo veiklojevis tiek susiduria su įvairiomis kliūtimis. Mūsų darbe aptarta nemažaiproblemų kurios kyla bankininkystėje, taip pat pateikiami jų sprendimobūdai. Nors bankai savo veikloje susiduria su įvairiomis kliūtimis, tačiaujas galima įveikti. Mūsų pasiūlymas būtų toks: bankai turėtų nuolat analizuotisituaciją bankinių paslaugų rinkoje, nes jų klientų išsilavinimas, galimybėlyginti įvairių bankų teikiamas paslaugas nuolat gerėja. Ypatingą dėmesįreiktų skirti gero įvaizdžio visuomenėje kūrimui. Taip pat būtinasoperatyvus bankinių paslaugų teikimas. 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos bankų sistemą sudarė 10 komercinių bankų, 4 užsienio bankų skyriai bei 1 užsienio bankų atstovybė. 2001 m. bankų sektorius augo. Bankų sistemos grynasis turtas 2001 m. buvo 15,3 mlrd. Litų ir sudarė 32 procentus BVP. Palyginimui, 1999 m. pabaigoje bankų sistemos grynasis turtas sudarė 26,4 procentų BVP. 2001 m. didėjo indėliai ir akredityvai, ir 2001 m. pabaigoje jie pasiekė 10,4 mlrd. Litų arba 21,7 proc. BVP. 2002 m. liepos 1d. Indėliai bankuose sudarė beveik 10,6 mlrd. litų ir per pirmuosius šešis 2002 m. mėnesius padidėjo 1,5 proc. 2001 m. pabaigoje bankų sistemos kapitalo pakankamumas siekė 15,6 proc., likvidumas – 48 proc, bankai turėjo sukaupę pakankamai kapitalo rezervų galimiems nuostoliams padengti. Taigi išnagrinėję bankininkystės sistemą Lietuvoje ir atsakę įiškeltus klausimus, galime teigti, kad bankininkystė ir bankų teikiamospaslaugos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.
LITERATŪRA
1. Albor R.Z., Mayer T. Pinigai, bankai ir ekonomika – Kaunas, 1997.2. Ivaškevičius D.,Salabas A. Bankų valdyba. – Vilnius,1998.3. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas,1997.4. Terleckas V. Lietuvos bankininkystės istorija 1918-1941. –Vilnius,2000.5. Apsakaitos ir finansų aktualijos integruojantis į Europos sąjungą.Akademija, 2002.6. Janušienė V. Centriniai ir komerciniai bankai//Aljansas. – 1992, Nr.6,p.62-71.7. Kruopas S. Lietuvos banko ir komercinių bankų tarpusavio ryšiųperspektyvos//Sąskaityba. – 1999, Nr.2, p.49-54.8. Vinkus M. Centrinė bankininkystė: tarp skaidrumo irkonfidencialumo//Veidas. – 2001, Nr.3, p.24-27.9. www.lb.lt———————–|Kompiuterinė ||bankininkystė |
|Bankomatai, mokėjimo ||kortelės |
|Internetinė ||bankininkyst||ė |
|Telefoninė ||bankininkystė |
|EBS |