Elektronines komercijos pletra lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 3
I DALIS. E.KOMERCIJA IR INFORMACINĖ VISUOMENĖ 6
1. Skyrius. E.komercijos sąvoka ir jos charakteristikos 6
1.1. E.komercija ir e.verslas 6
1.2. E.komercijos formos 9
1.3. E.komercijos nauda 15
2. Skyrius. Informacinė visuomenė ir e.komercijos plėtra 19
2.1. Informacinės visuomenės sąvoka 19
2.2. Valstybės vaidmuo plėtojant informacinę visuomenę ir e.komerciją 22
2.3. E.komercijos plėtra JAV 24
II DALIS. E.KOMERCIJOS ANALIZĖ LIETUVOJE 29
1. Skyrius. E. komercijos aplinkos analizė 29
1.1. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje 29
1.2. E.valdžios koncepcijos įgyvendinimo analizė 36
1.3. Informacinės visuomenės paslaugų teisinis reglamentavimas 41
1.4. Elektroninių nusikaltimų problema 42
2. Skyrius. E.komercijos paslaugų analizė 45
2.1. Elektroninės bankininkystės Lietuvoje analizė 45
2.2. Elektroninės prekybos ir aukcionų Lietuvoje analizė 47
2.3. E.paslaugų verslui analizė 50
2.4. Reklamos internete analizė 53
III DALIS. E.KOMERCIJOS BŪKLĖS IR PLĖTROS SĄLYGŲ TYRIMAS 55
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI E.KOMERCIJOS PLĖTRAI SKATINTI 63
LITERATŪROS SĄRAŠAS 66
SANTRAUKA 69
SUMMARY 71
PRIEDAI 73ĮVADAS
Vaizduotė ir idėjos yrra daugelio nuostabių pasaulio kūrinių ir reiškinių priežastis. Ne išimtis ir informacinės technologijos(IT) bei jų plėtra kasdieniniame gyvenime. Globalizacija, arši konkurencija politikos, ekonomikos, finansų ir socialinėje rinkoje lėmė tai, kad būtent technologinis, informacinis valstybių ir visuomenės išsivystymas lemia išlikimą ir pranašumo kriterijų. Informacinių technologijų pažanga atvėrė naują puslapį valstybės ir verslo administravime bei visuomenės socialinėje raidoje. Kompiuteriniai tinklai panaikino atstumo ir laiko barjerus, kurie stabdė tiek ekonomikos plėtrą tiek ir socialinę integraciją. IT diegimo ir naudojimo dėka supaprastėjo daugelis operacijų irr pasiekiamas efektyvumo kriterijus.
Verslas įvertinto šių procesų įtaką ir savo veiklą pradėjo grįsti IT . Ko pasekoje prieš dešimtmetį gimė e.komercija. Pažangiosiomis technologijomis vykdoma komercija, egzistencijos pradžioje nešusi didžiulį pelną, vėliau puolė į krizę, tačiau ją įveikusi , dabar įgauna didžiulį plėtros pa

agreitį. 2004 metais e.komercijos apyvarta pasiekė 6.8 trilijonų JAV dolerių ribą. Lydere šioje srityje yra Šiaurės Amerika, kurios apyvarta sudaro 3.5 trilijonų, tai yra daugiau nei pusę viso pasaulinio rodiklio . Auganti konkurencija, tarptautinė prekyba ir sandoriai vis labiau skatins prekybą internete, e.sandorius, o kartu ir e.komercijos plėtrą. Šie faktai liudija apie e.komercijos plėtros aktualumą šių dienų realijoje. Didžiosios Britanijos Premjeras Tonis Blairas apie IT ir e.komerciją yra pasakęs:“jei jūs nesuvokiate interneto kaip naujų galimybių, tai gali būti grėsmė. Tačiau jei jūs nesuvokiate e.komercijos svarbos, jūsų verslas gali bankrutuoti“ .
E.komercija įmonėms tapo svarbiu įrankiu, mažinant transakcinius kaštus susijusius su prekyba. Be to bendradarbiavimas su partneriais tampa daug efektyvesnis, įmonė tampa lengviau pasiekiama potencialiems klientams. Jungtinių Tautų Organizacija e.komerciją įvardija kaip vieną pagrindinių eksporto skatinimo prriemonių . IT tampa tarptautinės ekonomikos ir prekybos platforma.
Technologijų ir ekonomikos mokslai e.komercijos objektą aktyviau analizuoti pradėjo tik pastarąjį penkmetį. Todėl, autoriaus nuomone, darbo pasirinkta tema yra aktuali praktiniais bei teoriniais aspektais.
Gilintis į pasirinktą temą, paskatino ir tai ,kad Lietuvoje e.komercijos galimybės nėra pakankamai įvertintos. Interneto paieškos sistemose galima rasti tik 4 elektroninės bankininkystės paslaugų teikėjus, 2 elektroninius aukcionus bei apie 50 elektroninių parduotuvių. E.aukcionų populiarumas pasaulyje yra milžiniškas, todėl nesėkminga šių projektų veikla Lietuvoje kelia nuostabą. Be to e.prekybos stagnacija stabdo vidaus vartojimo au
ugimą bei užsienio pirkėjų pritraukimą. Taip pat yra keista, kai žvelgiant į įmonių katalogus, net kai kurios eksportu užsiimančios kompanijos neturi savo internetinės svetainės. Akivaizdu, kad tai neigiamai veikia įmonių savęs pateikimą ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.

E.komercija yra įvardijama kaip pažangių ir išsivysčiusių valstybių požymis. Šalies e.komercijos ir IT sektoriaus plėtra yra palankios investicinės aplinkos elementai. Todėl svarbu, kad valstybėje būtų sukurta palanki inovacinė aplinka. Vyriausybei atitenka pagrindinis vaidmuo skatinant nacionalinę e.komerciją. Todėl dauguma valstybių įgyvendina programas susijusias su elektroninėmis reformomis. „e.Europa action“ programa skirta ES informacinės visuomenės, e.valdžios ir e.komercijos plėtrai skatinti. Lietuva kaip ES narė ir besivystanti valstybė, nuo 2001 m. siekia įgyvendinti elektronines reformas valstybės valdyme ir skatinti e.komercijos plėtrą. Šiais tikslais, yra įgyvendinamos e.valdžios ir informacinės visuomenės plėtros koncepcijos, kurios paskatintų IT integraciją į viešąjį ir privatųjį sektorių bei visuomenę.
Lietuvos atkurta nepriklausomybė ne ką vyresnė nei e.komercija. Todėl natūralu, kad mūsų informacinės visuomenės brandos, viešųjų ir komercinių e.paslaugų lygis yra g.erokai žemesnis nei išsivysčiusių valstybių. Besiplečianti IT infrastruktūra, augantis interneto vartotojų skaičius yra optimistiniai rodikliai e.komercijai. Tačiau mūsų valstybė e.komercijos srityje atsilieka ne tik nuo tokių valstybių kaip Danija ar Didžioji Britanija, bet ir nuo mūsų kaimynų- lenkų, estų ar latvių . Todėl peršasi išvada, kad vyriausybė nepakankamai skiria dė
ėmesio sudaryti palankias sąlygas e.komercijai, o e.paslaugų administravimas nėra pakankamai efektyvus.
Darbo tikslas- atlikti e.komercijos aplinkos bei plėtros analizę, išryškinti pagrindines problemas bei pateikti išvadas ir pasiūlymus e.komercijos plėtrai skatinti.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti e.komercijos sąvoką.
2. Išanalizuoti informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtros santykį.
3. Atlikti e.komercijos aplinkos Lietuvoje analizę .
4. Atlikti e.komercijos paslaugų analizę.
5. Atlikti e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų tyrimą.
Tyrimo objektas- e.komercijos plėtra Lietuvoje.
Hipotezė- e.komercijos plėtrą Lietuvoje stabdo tam nepalanki aplinka bei netinkamas e.komercijos paslaugų administravimas.

Tyrimo metodai:aprašomasis, teorinis modeliavimas, lyginamoji analizė, analogų analizė, socialinis tyrimas, statistikos, literatūros ir dokumentų analizė.

Darbo metu analizuojant e.komercijos aplinką, bus vadovaujamasi metodika, kurią bendrai priėmė ir naudoja Australija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Švedija, Didžioji Britanija ir JAV . Ši metodika remiasi atskirų e.komercijos aplinką įtakojančių indikatorių analize: visuomenės, verslo bei vyriausybės.

E.komercijos plėtrai palanki visuomenė yra apibūdinama kaip visuomenė, kuriai IT ir prieiga prie interneto yra pigus ir prieinamas produktas, moka ir naudojasi IT, pasitiki e.komercija ir IT bei išleidžia pakankamai pinigų e.paslaugoms.

E.komercijos plėtrai palanki verslo situacija yra tokia, kuri sąlygoja aukštą kompiuterizacijos lygį, aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadybos egzistavimą.

E.komercijos plėtrai palanki vyriausybės politika yra tokia, kuri informacinės visuomenės, e.valdžios ir e.komercijos plėtrą laiko prioritetiniais uždaviniais ir yra užtikrinamas kokybiškas e.projektų koordinavimas.

Pirmoje darbo dalyje išanalizuosime e.komercijos sąvoką, jos formas, skirtumą nuo e.
.verslo ir teikiamus privalumus. Taip bus gilinamasi į informacinės visuomenės sąvoką, vyriausybės vaidmenį ją plėtojant bei tos plėtros įtaką e.komercijai. Be to įvertinsime e.komercijos plėtrą JAV, kuri buvo pasirinkta, nes šios valstybės e.komercijos apyvarta sudaro daugiau nei pusę visos e.komercijos apyvartos. Antrojoje dalyje analizuosime e.komercijos aplinką Lietuvoje. Remiantis statistika, jau atliktais tyrimais įvertinsime Lietuvos informacinės visuomenės brandos lygį, informacinės visuomenės plėtros koncepcijos įgyvendinimą bei IT infrastruktūrą. Taip pat išanalizuosime atskirų e.komercijos formų ir paslaugų administravimo kokybę ir būseną. Trečioje dalyje bus analizuojami e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų atlikto tyrimo duomenys. Tyrimo analizės metu bus siekiama įvertinti žmonių požiūrį ir pasitikėjimą IT ir e.komercija, kaip jie vertina e.komercijos produktus. Galiausiai bus pateiktos išvados ir pasiūlymai e.komercijos plėtrai skatinti.1. Skyrius. E.komercijos sąvoka ir jos charakteristikos
1.1. E.komercija ir e.verslas
Elektroninės komercija apima plačias ūkinės veiklos sritis, nuo elektroninės prekybos iki reklamos internete. Komercija internetu pradėta plėtoti palyginti neseniai, tačiau jau nemažai žmonių, turinčių ar galinčių naudotis kompiuteriais, ją jau laiko įprasta prekybos forma. Internautai renkasi internetą kelionių, draudimo, informacinėms ir kitoms paslaugoms ir pirkdami knygas, drabužius, kompiuterinę, programinę įrangą bei kitas prekes, nes tai yra patogus ir gana greitas pirkimo būdas. Tačiau tai ne vienintelis pirkimo internetu privalumas. Elektroninėse parduotuvėse siūlomas prekes ir paslaugas galima pirkti bet kuriuo paros metu ir iš bet kurio pasaulio taško. Elektroninėje parduotuvėje galima praleisti tiek laiko, kiek reikia susipažinti su prekėmis. Čia pateikiami išsamūs jų aprašymai su nuotraukomis, rekomendacijos, kitų pirkėjų atsiliepimai ir atitinkamos srities naujienos. Ne kiekvienas, nors ir puikiai pasirengęs pardavėjas realioje parduotuvėje galėtų suteikti tiek informacijos, kiek jos randa internete.
Elektroninės komercijos sąvoka apibūdinama kaip prekyba elektroninėje erdvėje – bendrai, atskleidžiant jos esminius bruožus ir ypatumus, išryškinant jos skirtumus lyginant su prekyba realioje erdvėje.
Kalbant apie elektroninę komerciją, ją analizuojant, mažai skiriama dėmesio jos sąvokos tiksliam suformulavimui. Todėl tikslinga pateikti bent kelis elektroninės komercijos apibrėžimus. Nepaisant to, kad įvairių autorių elektronines komercijos apibrėžimai yra skirtingi, tikslinga juos tarpusavyje palyginti ir praplėsti elektroninės komercijos suvokimo ribas :
 elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir paslaugomis, vykdoma internetu, bendraujant su pirkėju ar klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais (I. T. Balabanov);
 elektroninė komercija – tai verslo aktyvumo vaisius, kai procesai vyksta naudojant skaitmeninius ryšių tinklus (N. Vulkan);
 elektroninė komercija – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais;
 elektroninė komercija – santykių, susijusių su ūkinių, nacionalinių ir tarptautinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: apimanti pirkimą, pardavimą, užsakymus, konsultavimą, tiekimą, reklamą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas.
Elektroninėje komercijoje praktiškai sutapo naujieji poreikiai ir naujausios technologijos, todėl šie veiksniai sukėlė tikrą revoliuciją kalbant apie tradicinius verslo būdus. Elektroninė komercija, būdama sudedamąja verslo dalimi, apibūdinama kaip prekybinių santykių forma, kurioje tarpusavyje susijusios šalys sąveikauja elektroniniu būdu naudodamos informacines technologijas. E.verslas yra elektroninio pirkimo, pardavimo ir bendradarbiavimo palengvinimas, grindžiamas įmonės aplikacijomis . Daugeliu atveju elektroninė komercija sutapatinama su elektroniniu verslu ir šios sąvokos naudojamos kaip sinonimai. Tačiau praktikoje šios sąvokos yra skirtingos. E.komercijos vietą e.versle iliustruoja 1pav.

1 pav. E.verslas ir e.komercija
E.komercija yra tik pagalbinė priemonė pardavimams ir paslaugų vartojimui skatinti. E.verslui yra būdinga tam pritaikyta valdymo ir administravimo struktūra, o visa veikla yra nukreipta tik į elektroninius sandorius. Paveikslas ne tik iliustruoja skirtumus tarp e.komercijos ir e.verslo, bet ir įvardija e.komercijos kategorijas. Elektroninę komerciją atsižvelgiant į jos dalyvių ypatumus bei charakteristikas, visuotinai priimta skirstyti į šias pagrindines kategorijas :
1) verslas verslui (B2B); iki šiol pati sėkmingiausia ir labiausiai progresuojanti elektroninės komercijos dalis; tokios elektroninės komercijos pavyzdžiu galėtu būti elektroninis prekių užsakymas, tarpininkavimo paslaugos, sertifikavimo paslaugos; 2002 m. balandį Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl būtinybes skatinti sąžiningumą ver.slas verslui sektoriuje. Esminis dėmesys skiriamas pasitikėjimo stokai, kaip esminei e-verslo plėtros kliūčiai;
2) verslas visuomenei (B2C); tokios elektronines komercijos pavyzdžiu galėtu būti knygynas internete);
3) verslas valstybinėms institucijoms (B2G); tokios elektroninės komercijos pavyzdžiu galėtu būti viešieji pirkimai);
4) visuomenė visuomenei (C2C); pvz., aukcionai (www.ebay.com) ir pan.);
5) visuomenė verslui (C2B);
6)valstybė verslui(G2B); pvz., elektroninė tranzito deklaravimo sistema;
7)valstybė visuomenei(G2C); pvz., elektroninė deklaravimo sistema;
Pagrindiniai modeliai yra B2C ir B2B, kurie teikią akivaizdžią ekonominę naudą. Verslo įmonės, parduodančios produktus vartotojams per internetą plečia distribucinius kanalus, ir taip didina savo pardavimus. B2B aplikacijos skirtos ryšių tarp klientų ir tiekėjų pagerinimui, yra naudingos faktiškai visoms kompanijoms, vykdančioms komercinę veiklą pasaulinėje ekonomikoje.

Elektroninė komercija gali remtis tradicinės prekybos struktūra, o elektroninių tinklų naudojimas suteikia jai lankstumo. Elektroninė komercija, kaip ir įprastas verslas, pasižymi trimis sudėtiniais elementais:
 dalyviais: valstybe, vartotojais, partneriais (gamintojais, tiekėjais ir kitais rinkos dalyviais bei verslo infrastruktūra);
 procesais: technologiniais, logistiniais, tyrimo, analizės ir kitais;
 tinklais: interneto, korporaciniais, komerciniais ir kitais universaliais, specializuotais ar žinybiniais.
Komercijos transformacija į e.komerciją turi daug formų, kurioms yra taikomi tie patys reikalavimai ir principai kaip ir įprastai komercijai . 1.2. E.komercijos formos
Elektroninės komercijos objektas – visų ūkinių komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių ir vietinių sandorių sudarymu, vykdymu ir kontrole, visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis. Verslo įmonės, namų ūkis, atskiri vietiniai gyventojai ir valstybinės institucijos yra pagrindiniai rinkos dalyviai: vieni siūlo prekes ir paslaugas, kiti jas perka.
Didelė IT sektoriaus teikiamų paslaugų įvairovė ir organizacinės techninės komercijos galimybės leidžia siūlyti įvairios formos ir paskirties paslaugas per internetą, kurios apima :
 elektronines parduotuves:elektroninę parduotuvę sudaro internetinė svetainė, prekių katalogas, elektroninio atsiskaitymo sistema, prekių pristatymo sistema;
 elektroninę bankininkystę;
 elektronines paslaugas: finansinės, deklaravimo, registracijos ir kt.;
 elektroninį aukcioną;
 elektronines atsiskaitymo sistemas:bankinės kortelės, SMS mokėjimo sistemos;
 elektroninius reklamą;
 elektroninę žiniasklaidą;
 elektroninę prekybą akcijomis;
 elektroninę komunikaciją;

Elektroninė prekyba. Prekyba internete, kurios pradininke yra laikoma „kibernetinė revoliucionierė“ „Amazon.com“ švenčia savo dešimtąjį gimtadienį. Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nes elektroninė prekyba, operuodama kompiuterių tinklų skaitmenine informacija, palengvina žmonių bendradarbiavimą. E.parduotuvė suteikia galimybes minimaliomis sąnaudomis pristatyti ir parduoti prekę ne tik nacionalinėje, bet ir užsienio šalių vartotojams. Be to, e.parduotuvė atlieka ir kitą, nemažiau svarbią, prekių katalogo funkciją . Šios galimybės naudingos ne tik verslo skatinimui, bet ir vartotojui. E.parduotuvių svetainėse pateikiama išsami informacija apie prekes, bet to nesvarbu kur yra parduotuvės buvimo vieta.
Pastebėta, kad interneto tinklapiai ar elektroninės parduotuvės padeda pritraukti papildomų klientų į įprasto tipo parduotuves. E.parduotuvės ir parduotuvės palyginimai pateikti 1 lentelėje.
Tradicinė parduotuvė Elektroninė parduotuvė
Prekybos salė

Pirkėjo vaikščiojimas po prekybos salę ir prekių apžiūrėjimas

Individualus pirkėjo konsultavimas

Prekės išrinkimas

Prekės užsakymas

Sąskaitos išrašymas

Apmokėjimas parduotuvės kasoje arba kortele Virtuali parduotuvė

Tinklapių peržiūrėjimas

Pardavėjas konsultuojamas per kompiuterių tinklą arba telefonu

Prekės išrinkimas

Prekės užsakymas

Sąskaitos persiuntimas per kompiuterinius tinklus

Sąskaitos apmokėjimas per kokią nors elektroninių mokėjimų sistemą

1 lentelė. Tradicinės ir elektroninės parduotuvės palyginimai

Didžiausią naudą iš e.prekybos išgauna didmeninės prekybos atstovai. Didmenines prekybos per internetą atveju, papildomai reikalinga turėti klientu duomenų bazę, kurioje laikomi duomenys apie kiekvienam klientui suteiktas kainų nuolaidas, bei slaptažodžiai, kad registruoti klientai galėtų užsakyti prekes savo kainomis ir jiems nereiktų kiekvieną kartą užsakant prekes įvesti savo duomenų .
Kaip alternatyva elektroninėms parduotuvėms, gali būti sukuriami ir panaudojami elektroniniai kioskai . Šios sistemos veikimo principas labai paprastas. Sukuriamas automatinis e.kioskas su monitoriumi, klaviatūra ir specialia vieta kreditinei kortelei nuskaityti. Per turimą tinklą šis kioskas yra pajungtas prie pagrindinės prekybos įmonės tarnybinės stoties. Tarnybinė stotis laiko visą informaciją apie prekes, kainas, prekių nuotraukas, o taip pat grafinę prekių pirkimo sąsają.
E.bankininkystė. Elektroninė bankininkystė yra labai sparčiai plintantis reiškinys. Ji siejama su globaliniais finansų rinkos procesais bei naujų produktų teikimu vartotojams. E.bankininkystė suteikia naują atsiskaitymo formą, bei yra e.komercijos variklis .
Vartotojai gali greičiau ir lengviau palyginti įvairių bankų siūlomas paslaugas. Ypatingai tai pasireiškia, kai kaina yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vartotojo pasirinkimą. Pasitelkę elektroni.nės bankininkystės priemones vartotojai labai lengvai gali keisti banką, su kuriuo jie nori bendradarbiauti. Tokio pakeitimo sąnaudos mažos. Elektroninės paslaugas daro finansų rinkas skaidresnes, aktyvesnes, labiau likvidžias.

Elektroninės bankininkystės dalys. Elektroninės bankininkystės sąvoka gali būti vartojama ir banko teikiamų paslaugų požiūriu. Gali būti išskiriamos šios pagrindinės paslaugos rūšys: internetinė bankininkystė, , telefoninė ir SMS bankininkystė. Banko mokėjimo kortelės taip pat priskiriamos prie e.bankininkystės veiklos. .
Elektroninė bankininkystė apibrėžiama kaip banko kliento sąskaitų tvarkymo sistema, leidžianti gauti informaciją ir atlikti operacijas iš savo darbo vietos neatvykstant į banką. Elektroninė bankininkystė atkartoja banko filialuose teikiamas paslaugas: praneša sąskaitų likučius, valiutų kursus, perveda pinigus, moka mokesčius ir kt., tam naudojant elektronines priemones ir taip taupant klientų lėšas ir laiką. Šiomis elektroninėmis priemonėmis gali būti kompiuteris su interneto ryšiu, fiksuoto ryšio ar mobilusis telefonas. Tuo būdu yra išskiriamos kelios elektroninės bankininkystės rūšys:
 internetinė bankininkystė. Klientas sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį gali naudotis banko e.paslaugomis prie kompiuterio su interneto prieiga. Dažniausiai e.bankininkystės terminalai stovi ir bako skyriuose.
 telefoninė bankininkystė. Klientas, paskambinęs į banką specialiu telefonu, gali sužinoti informaciją apie savo sąskaitą, jos istoriją pasikeitimus, atlikti pavedimus , o tam tereikia turėti banke suteiktą slaptažodį ir atpažinimo kodą;
 mobilioji (SMS) bankininkystė. Mobilųjį telefoną galima gauti informaciją apie valiutos kursus, sąskaitos likutį, pokyčius, nusiuntus į banką sąskaitos numerį bei kliento atpažinimo slaptažodį.;
Interneto bankininkystė – įvairių bankinių operacijų atlikimas interneto pagalba. Tai patogi, taupanti laiką technologija, vis labiau naudojama pasaulyje ir Lietuvoje. Yra vis naujos internetinės bankininkystė paslaugos. Mūsų didžiausi šalie bakai teikia platau asortimento e.paslaugas bei aktyviai investuoja į informacines sistemas. Vilniaus ir Hansa bankų elektroninės aptarnavimo sistemos klientai gali atlikti šias operacijas :
 sužinoti visų savo banko ir mokamųjų kortelių likučius;
 gauti sąskaitų išrašus ir sužinoti atliktų operacijų istoriją;
 atlikti vietinį ir tarptautinį pinigų pervedimą;
 atlikti periodinį pinigų pervedimą;
 sumokėti už komunalinius patarnavimus, telefoną, kabelinę televiziją, draudimo, švietimo įstaigų ir kitas paslaugas;
 pasitikrinti ir apmokėti iš paslaugų teikėjų gautas elektronines sąskaitas;
 naudotis investavimo paslaugomis internetu, prekiauti akcijomis ir investicinių fondų vienetais, matyti ir analizuoti informaciją apie savo turimą vertybinių popierių portfelį;
 sužinoti investicijų į pensijų fondus vertę;
 sužinoti investicijų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis vertę ir keisti investavimo kryptis;
 sužinoti banko ir Lietuvos banko valiutų kursus ir keisti valiutą.
Elektroniniai kontraktai. Plėtojantis elektroninei prekybai ir siunčiant tarnybinę informaciją kompiuteriniu būdu reikia užfiksuoti tam tikras būsenas, patvirtinti faktus, užfiksuoti šalių teises, pareigas bei atsakomybę, gauti patvirtinimus, garantijas ir panašiai. Tai reiškia, jog elektroninė informacija turi atlikti įprasto rašytinio kontrakto funkcijas. Tokia elektroninė informacija yra vadinama elektroniniu kontraktu. Elektroninis kontraktas pateikiamas kaip įrodymas teisme vienam arba kitam faktui pagrįsti. Kaip ir rašytinis dokumentas, elektroninis kontraktas turi turėti atitinkamus rekvizitus, garantuojančius jų galiojimą.
Elektroniniai kontraktai – plačiąja prasme apibrėžtini kaip apimantys tiek sandorius, sudarytus ir vykdytinus elektroninėmis, optinėmis ar panašiomis priemonėmis, tiek atviruose, globaliuose kompiuteriniuose tinkluose . Bet koks el.kontraktas, sudarytas internete turi būti pasirašyta.s skaitmeniniu ar elektroniniu būdu. Kad kontraktas būtų galiojantis, parašas turi atitikti el.kontrakto sudarymo vietos įstatymus.

Elektroninė prekyba vertybiniais popieriais. Elektroninė prekyba akcijomis ar obligacijomis tampa vis populiaresnė ne tik pasaulyje bet ir Lietuvoje. Vis daugiau investuotojų teikia pirmenybę interaktyviam prekybos vertybiniais popieriais metodui, kuris leidžia gauti rinkos informaciją per realų laiką ir siųsti savo brokeriui vertybinių popierių pardavimo arba pirkimo užsakymus naudojantis kompiuteriu, o ne perduodant juos telefonu. Lietuvoje vykdant prekybą vertybiniais popieriais internetu, klientai gali sužinoti naujausią vertybinių popierių kainą ir rinkos tendencijas Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB), pateikti pavedimus pirkti ir parduoti akcijas, taupymo lakštus, investicinių fondų vienetus, matyti ir analizuoti informaciją apie visų savo turimų vertybinių popierių portfelį. Tokias paslaugas teikia bankų ir finansų makleriai.
E.aukcionas. Populiariausių e.aukcionų prekyboje vyrauja labai platus prekių asortimentas. Žaidėjai susibūrę į internetines varžytuves sėkmingai ir pelningai vykdo prekybą. E.aukcionų neaplenkia ir individualūs prekeiviai, ir smulkūs verslininkai, ir garsios kompanijos. Aukcionų dalyviai netgi buriasi į atskirus klubus ir bendruomenes .
E-aukcionai veikia taip: pardavėjai, norintys parduoti elektroniniame aukcione, moka įmonei, skelbiančiai elektroninį aukcioną, už prekės paskelbimą aukcione, taip pat nedidelį procentą nuo galutinės prekės kainos. Potencialus pirkėjai siūlo savo kainą patikusiai prekei, aišku, didesnę už kito siūlytojo. Jeigu pirkėjas pasiūlė kainą ir ji priimama, tai pirkėjas prekę turi nusipirkti. Norint dalyvauti aukcionuose, reikia tapti vienu iš aukciono www-tarnybinių stočių klientu ir pateikti pardavimui savo prekę (arba pareikšti norą įsigyti prekę) per internetą. Po registravimo vartotojas pasirenka slaptažodį ir (arba) atidaro savo aukcioną arba prisijungia prie bet kurio jau veikiančio aukciono. Parduodant prekę reikia užpildyti atitinkamą formą ir patvirtinti savo siūlymą. Prekės skelbiamos www-tarnybinėje stotyje nemokamai.
Kiekvienas aukciono dalyvis gali klausinėti pardavėjo bet kokios informacijos apie parduodamą prekę. Pardavėjas perduoda pirkėjui dominančią informaciją elektroniniu paštu arba kitu būdu. Elektroniniai (internetiniai) aukcionai apibūdinami priklausomai nuo to, kurioje srityje jie taikomi:
Sėkmingiausiu ligšioliniu elektroninės prekyvietės pavydžiu galima laikyti firmos „eBay“ aukcionų internetiniais vartais, kurie, analitikų teigimu, praktiškai tapo pasauliniu kolekcinių prekių rinkos centru. Šiame elektroniniame aukcione prekiaujama daugiausia nuo automobilių iki suvenyrų ir žaislų.
Elektroninės varžytynės yra labai panašios į tradicines – dalyviai varžosi dėl tam tikros prekės, siūlydami savo kainas. Pardavėjas už kiekvieną pasiūlytą prekę sumoka kompanijai tarpininkei nedidelį mokestį. Varžytynių pabaigoje yra paskelbiamas laimėtojas, kuris prekę ar paslaugą nusiperka už per varžytynes nustatytą didžiausią kainą.
Elektroninių aukcionų rūšys :
 pastovus aukcionas. Tai populiariausia aukciono rūšis. Pardavėjas nustato minimalią sumą, kurią nori gauti už prekę, o kai tik pasiūloma aukščiausia kaina, varžytynės baigiasi;
 rezervuotos kainos aukcionas. Pardavėjas gali nustatyti didžiausią kainą, už kurią nori parduoti šią prekę. Paskelbus nustatytą kainą, žmogus, pasiūlęs šią kainą, tampa šios prekės savininku. Jeigu norima kaina nebuvo paskelbta, pardavėjas pasilieka sau teisę nepardavinėti šios prekės arba parduoti ją už paskutinę pasiūlytą kainą, tuo atveju, jeigu ji jam tinka. Maksimali kaina lieka paslaptyje nuo visų varžytynių dalyvių iki varžytynių uždarymo;
 vienarūšių parduotuvių aukcionas. Pardavėjas varžytynėse pateikia tam tikros prekės atitinkamą kiekį. Tokioms varžytynėms įgyvendinti reikia surengti keletą aukcionų ir kiekviename jų pateikti po vieną šios prekės egzempliorių. Aukci.onas vyksta iki tol, kol nebus parduotos visos siūlomos prekės arba pats pardavėjas neatsiims likusių pasiūlymų. Kaina, už kurią bus parduotas pirmas prekės egzempliorius, tampa didžiausia visiems kitiems prekių egzemplioriams. Be to, pardavėjas turi teisę sumažinti didžiausią kainą, atitinkamai pranešęs kitiems varžytynių dalyviams.
Dauguma kompanijų ir pardavėjų elektroninių aukcionų tinklalapius organizuoja per Didžiosios Britanijos aukcionus. Kaina aukcione pastoviai didinama iki to momento, kol liks tik vienas aukciono dalyvis. Naudojami ir taip vadinami olandiški aukcionai, kai kaina krenta iki to momento, kol liks keli pardavėjai, sutinkantis parduoti prekę ar paslaugą už siūlomą kainą. Dar vienas dažnai pasitaikantis elektroninių aukcionų tipas – tai uždari aukcionai, kai pirkėjai sutinka su kaina, nežinodami, kokią kainą siūlo kitas aukciono dalyvis.
Pagrindinės elektroninių aukcionų taisykles:
 būtinas dalyvių registravimas. Dalyviai privalo būti pilnamečiai, be to, būtina pateikti savo bankų sąskaitas, kaip prekių apmokėjimo garantiją;
 dalyviai, nusipirkę prekę, privalo jas apmokėti, nes kitaip pardavėjas turi teisę kreiptis į teismą;
 dalyviai, pateikę savo pasiūlymus, neturi teisės jų atsiimti iki varžytynių pabaigos.
Elektroninis aukcionas savo valdymu yra pranašesnis už tradicinį – savininkui nereikia stebėti sistemos veikimo, ištisą parą nuolat skelbiami laimėtojus. Be to, yra daug įvairių patobulinimų, dar labiau supaprastinančių varžytynių procesą. Daugelyje tinklapių yra speciali vartotojams skirta programinė įranga – „siūlytojas padėjėjas” (proxy bidder), kuris automatiškai vietoje savininko pasiūlo naują kainą, kai tik ši pakyla aukščiau ankstesnės. Naudojantis „padėjėju“, pakanka nustatyti didžiausią kainą, o „padėjėjas“ ją iš lėto kels iki nustatytos ribos ir varžysis su kitais dalyviais. Vartotojui beliks tik laukti aukciono pabaigos, kada paaiškės, ar kas nors kitas neviršijo jo nustatytos didžiausios kainos.1.3. E.komercijos nauda
Visas komercinio sandorio, įskaitant reklamą, užsakymą, transportavimą, dokumentų tvarkymą ir mokėjimą, ciklas gali būti atliekamas elektroniniu būdu. Ekonominę naujų technologijų taikymo versle naudą galima nusakyti tokiais kriterijais :
1) kaštų sumažinimu;
2) kontrakto sudarymui skirto laiko taupymu;
3) produkcijos pateikimu naujose rinkose;
4) tarptautinių kontraktų sudarymo galimybėmis;
5) galimybe suteikti paslaugas (sudaryti sutartis) 366 dienas 24 val.per parą.

Šių dienų realijoje, kai yra jaučiamas didėjantis kvalifikuotų specialistų trūkumas, reikia paminėti, kad e.komercijos galimybes leidžia sumažinti operacijų bei transakcinius kaštus iki 60%, o tai įmonėms padeda samdyti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą .

Potencialiai elektroninė komercija gali visiškai sutvarkyti tiekimą verslo proceso dalyviams, nepaisant dalyvių geografinės padėties ir laiko zonose. E.komercija galimybės laiduoja:
Pasaulinę prieigą / pasaulinį pasirinkimą. Elektroninės komercijos ribos nėra nustatytos pagal geografinę ar valstybinę padėtį, bet greičiau pagal kompiuterių tinklų išplitimą. Elektroninė komercija suteikia galimybę ne tik smulkiems tiekėjams būti pasauliniame tinkle, bet ir verstis verslu pasauliniu mastu. Vartotojų naudos požiūriu, tai yra pasaulinis pasirinkimas – vartotojas gali išsirinkti iš visų potencialių tiekėjų reikalingiausią prekę arba paslaugą, nepaisydamas geografinės padėties.
Didesnis konkurencingumas / aptarnavimo kokybė. Elektroninė komercija suteikia tiekėjams galimybę efektyviau konkuruoti bendraujant su klientais. Įmonės, dirbančios elektroniniu būdu, gali pasiūlyti klientams geresnį pardavimo aptarnavimą, suteikti daugiau informacijos apie produktą ir greitai atsakyti į visus rūpimus kliento klausimus. Todėl klientai geriau ir greičiau aptarnaujami.
Vartotojų skaičius/ Reikalinga prekė ir paslauga. Elektroniniu būdu tiekėjai gali greitai surinkti detalią informaciją apie kiekvieno kliento norus ir juos įvykdyti. Be to, klientui reikalingas produktas tiekėjų bus pasiūlytas rinkos kaina. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kaip tinkle esantis vienas žurnalas kiekvienam skaitytojui yra padaręs priėjimą prie jų dominančių straipsnių, o jo perskaitytus straipsnius ištrina.
Greičiausia tiekimo grandinė/greitas atsakymas į pageidavimus. Elektroninė komercija leidžia sutrumpinti tiekimo grandinę. Keletas pavyzdžių: prekės iš gamyklos yra siunčiamos tiesiai vartotojui, t. y. nereikia perpardavinėtojų (mažmenininkų) paslaugų ir jų antkainio. (Paprasčiausiai nėra elektroninės komercijos mokesčio, bet ieškant produkto kitu būdu, t. y. laikraščiuose, kataloguose, telefonais ir kt. būdais, tai kainuoja ir užtrunkama daug laiko). Tinkamiausias pavyzdys būtų tų produktų ir paslaugų, kuriuos galima tiesiogiai elektroniniu būdu atsiųsti, vaizdo įrašai, muzika, laikraščiai, žurnalai, programinė įrangą, įvairi informacija ir kt. Taigi elektroniniu būdu gaunant prekes ir paslaugas tiekimo grandinė gali būti visiškai panaikinama. Atitinkamai ir vartotojui yra iš to nauda, nes galima greitai įsigyti norimą produktą, apeinant bendravimą su kitomis įmonėmis ir vietiniais tiekėjais.
Išlaidų mažinimas / geresnės kainos. Bet koks verslas, kuris įtraukia bendravimą su žmonėmis, reikalingas tam tikrų išlaidų, tačiau bendraujant elektroniniu būdu galima sumažinti išlaidas ir dėl to pasiūlyti vartotojams mažesnes produktų ir paslaugų kainas.
Naujos verslo galimybės / Nauji produktai ir paslaugos. Elektroninė komercija apima ne tik esamų prekių ir paslaugų rinką, bet ir suteikia galimybę visiškai naujiems produktams ir naujoms paslaugoms įeiti į rinką. Pavyzdžiui, naudojimasis tinklu ir aptarnavimo paslaugos, direktorijos, bendradarbiavimus elektroniniu būdu ir daugelis kitų informacijos teikimo paslaugų. Daugelis galimybių ir reikalavimų yra skirtingi, bet iš dalies ir tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, didėjanti konkurencija pagerins aptarnavimo kokybę, o sutrumpinta tiekimo grandinė sumažins papildomas išlaidas ir sum.ažins kainas.
E. komercijos teikiamą naudą galima nagrinėti ir atskiriems rinkoms segmentams: gamintojams, didmeninei ir mažmeniniai prekybai, paslaugų teikėjams ir bankininkystei.
Nauda gamintojams. Gamintojams elektronines komercijos sistema leidžia patogiau pristatyti savo prekes ir priimti užsakymus iš didmenines ir mažmenines prekybos įmonių. Kadangi dažnai atsiskaitymas tarp tokiu įmonių pagristas sutartimis, tai nekyla problemų dėl atsiskaitymu per internetą. Gamybinėms įmonėms e-komercijos sistema padeda: sumažinti sąnaudas savo gaminių reklamai ir užsakymų priėmimui iš klientų, geriau aptarnauti savo klientus, leidžiant jiems greičiau ir pigiau užsakyti prekes, peržiūrėti savo užsakymus internete, sekti užsakymo vykdymo eigą. Gamintojai , sukūrė savo prekių katalogą internete galėtų leisti jį persirašyti į savo elektronines komercijos sistemas savo klientams- didmenininkams ir parduotuvėms, tuo pačiu mažindami jų išlaidas savos e-komercijos sistemos sukūrimui ir palaikymui.Iš to būtų nauda abiem pusėms, nes gamintojo prekės būtų reklamuojamos ne vienoje –savo interneto svetainėje, o daugelyje pardavėjų svetainių.Tuo pačiu didėtų klientu lojalumas gamintojui.
Nauda didmeninės prekybos įmonėms. Analogišką naudą duoda e-komercijos sistemos įdiegimas ir didmenininkui. Nemažos sąnaudos savo elektroninio katalogo sukūrimui, atsiperka su kaupu mažinant užsakymų priėmimo išlaidas, didinant klientų lojalumą.
Nauda mažmeninės prekybos įmonėms. Mažmenines prekybos įmonėms didžiausią naudą iš interneto parduotuvės įdiegimo šiuo metu būtų reklamoje. Jau daugelis klientų, prieš eidami apsipirkti, pirma ieško informacijos apie prekes internete. Ši tendencija ateityje vis stiprės. Kai kurios prekes jau ir dabar sėkmingai parduodamos per internetą gyventojams ir mažoms įmonėms pardavimas per internetą ypač patogus, jei norima parduoti prekę toli nuo įmonės esantiems ar gyvenantiems klientams. Todėl elektroninė komercija šiuo metu gali pasidaryti aktuali daugeliui įmonių, kurios nori prekiauti su kitomis ES šalimis, tai yra išplėsti savo pardavimo rinkas.
Nauda paslaugas teikiančioms įmonėms. Paslaugas parduodančioms įmonėms e-komercijos sistema visų pirma gali padėti geriau aptarnauti savo klientus, kadangi pateikti užsakymą žymiai lengviau internetu , negu skambinti telefonu.Tokia sistema padėtu įmonei taupyti savo darbuotojų laiką užsakymų priėmimui ir registracijai , sekti užsakymus.
Nauda bankininkystei. Bankams elektroninių paslaugų diegimas suteikia galimybę aprėpti visus interneto vartotojus (potencialiu klientu gali tapti praktiškai bet kuris interneto vartotojas) . Elektroninės paslaugos taupo klientų laiką, suteikia jiems didesnį patogumą ir neretai žemesnes bankų paslaugų kainas. Tai ugdo klientų lojalumą. Bankams elektroninių paslaugų diegimas naudingas, nes mažėja klientų aptarnavimo išlaidos, nyksta eilės banko skyriuose, elektroninės paslaugos pritraukia naujų klientų. Bankinių paslaugų internete pigumas susijęs su tuo, kad įprastų filialų sistema yra labai brangi. Patalpos, įranga, darbuotojai sudaro apie 50 % eksploatacinių išlaidų. Elektroninių bankų technologija leidžia dvigubai sumažinti šias išlaidas. Kartu elektroninė veikla bankams leidžia klientams pasiūlyti pigesnes paslaugas. Kainos tampa mažesnės, nes mažėja paieškos ir sandėrių sudarymo išlaidosi. Elektroninių produktų sukūrimas ir įvedimas į rinką užima daug mažiau laiko ir atsieina pigiau, nei bet kurie kiti bankiniai produktai ar paslaugos. T. Mayer, J. S.Dusseenbery ir R. Z.Aliber akcentuoja bankų rinkų plėtrą pasitelkiant elektroninės bankininkystės galimybes. Bankams, norint eiti į naujas rinkas, jau nebereikia statyti naujų pastatų. Vadinasi, galima užimti naujas rinkas su labai nedidelėmis sąnaudomis. Elektroninių banko paslaugos leidžia efektyviau bendrauti bankui su klientais. Atvira elektroninės bankininkystės struktūra individualiems vartotojams, įmonėms ir bankui leidžia lengviau ir greičiau susieti naują ir esamą informaciją. Trumpėja. naujų produktų kūrimo, gamybos ir įvedimo į rinką laikas. Efektyviau bendraujant mažėja klaidų, sukčiavimų tikimybė. Įdiegus elektronines paslaugas, didinamos banko paslaugų vartojimo galimybės.
Apibendrinant skyrių reikia išskirti e.verslą ir e.komerciją.E.komercija yra sudedamoji e.verslo dalis. E.verslas turi savo valdymo struktūrą, logistikos kanalus, o e.komercija kaip sudedamoji dalis, tik skatina pardavimus ir patį verslą. Apibendrinant e.komercijos apibrėžimus galima teigti, kad e.komercija visų pirma siejama su IT, santykių, susijusių su ūkinių, nacionalinių ir tarptautinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: apimanti pirkimą, pardavimą, užsakymus, konsultavimą, tiekimą, reklamą, įvairius susitarimus bei dalykinio bendradarbiavimo formas. Svarbiausios e.komercijos modeliai yra B2B ir B2C. Pagrindinės e.komercijos formos: e.prekyba, e.aukcionai, e.kontraktai, e.bankininkystė ir e.komunikacija. Šių komponentų teikiama nauda akivaizdi: kaštų sumažinimas, tarptautinių kontraktų galimybės, eksporto skatinimas, paslaugų teikimas visą parą ir t.t.2. Skyrius. Informacinė visuomenė ir e.komercijos plėtra
2.1. Informacinės visuomenės sąvoka
Globalinėje pasaulio aplinkoje, informuotumas, mokėjimas susirasti, apdoroti informaciją, naudoti naujausias technologijas tampa pagrindiniu kriterijumi, kuris lemia žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje, gebėjimą adaptuotis prie aplinkos dinaminių pokyčių. Šios savybės ir tokių piliečių visuma lemia informacinės visuomenės sąvokos atsiradimą. Tik tokios visuomenės buvimas sąlygoja prielaidas atsirasti informacinei, elektroninei arba IT valdymu grindžiamai valstybei, verslui ir komercijai. Egzistuojant informacinei visuomenei, kuri savo veikloje sugebės ir naudosis pažangiausiomis technologijomis, egzistuos ir e.komercijos poreikis.

Informacinė visuomenė nėra dirbtinis dalykas, sugalvotas informacinių technologijų specialistų ar kurių nors šalių vyriausybių. Iš principo tai yra pasaulinė raidos tendencija, kuri veikia visas šalis ir prasidėjo kartu su labai sparčia informacinių technologijų raida. Būtent informacinių technologijų paplitimas ir buvo tas veiksnys, iš esmės paskatinęs globalizaciją bei visuotinį informacijos prieinamumą.
Informacinės visuomenės sąvoka turi ne vieną apibrėžimą:
 informacinė visuomenė – tai tokia visuomenė, kurioje visi piliečiai prieina prie žinių išteklių ir sugeba pasigaminti reikiamą informaciją savo profesinei ir kasdienei veiklai bei aktyviam dalyvavimui visose visuomenės srityse (Kuhlen).
 informacinė visuomenė t.y. visuomenė, kurioje plačiai naudojama palyginti nebrangi informacija bei ICT (Informacinės komunikacinės technologijos) arba kaip žinių visuomenė (pagrindiniai faktoriai – žinios ir kūrybiškumas).
 informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolat besimokanti ir mokėjimu (žiniomis) savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai – tiek paprasti gyventojai, tiek visų lygių vadovai – turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, šalies ir pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, – priimti sprendimus, garantuoti gyventojams prieinamą ir patikimą viešąją informaciją .
IT ir informacinės visuomenės plėtrą vaizdžiai apibrėžia A. Tofflerio trečiosios bangos teorija :
• Pirmoji banga – tada, kai susiformavo agrarinė visuomenė (maždaug nuo 8000 m. prieš mūsų erą iki XVIII mūsų eros amžiaus)
• Tuo metu pradėjo vyrauti Antroji banga, vadinama industrine visuomene. Ji gyvavo gerokai trumpiau už Pirmąją. Industrinė visuomenė keičiasi, “skęsta” praeityje
• Kyla Trečioji banga. Nesvarbu kaip ją pavadinsime – Technine revoliucija, Globaliniu kaimu, Komunikacijos amžiumi. Niekas kol kas negali tiksliai apibūdinti šio proceso.Tačiau naujoji epocha prasidėjo. Mes turime suvokti savo vietą joje.
• Tofflerio žodžiais: “žmonija pasiruošusi šuoliui į ateitį.Ji stovi prieš didžiausią visų laikų socialinį perversmą ir kūrybinį restruktūrizavimą. Mes esame įpareigoti kurti nuostabią civilizaciją nuo pačių pamatų, nors dar daug ko nesuvokiame iki galo. Tai ir yra Trečiosios bangos esmė”.
Informacinė, žinių visuomenė yra plačiai interpretuojami terminai. Galima būtų išskirti kelis pagrindinius galimus aspektus nagrinėjant informacijos visuomenę: technologinį, ekonominį, profesinį, erdvinį ir kultūrinį .
Technologinis informacinės visuomenės aspektas. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją. Tai užtikrina labai spartų jų plitimą į visas mokslo, gamybos ir privataus gyvenimo sritis. Kompiuteriai, informacinės telekomunikacijos priemonėmis sujungti į duomenų perdavimo tinklus, kurie gali kiekvienam gyventojui ar institucijai užtikrinti efektyvią ir kokybišką informacijos gamybą, perdavimą, saugojimą ir panašiai.
Ekonominis informacinės visuomenės aspektas. Jau nuo 1960 m. ėmė ryškėti tendencija, kai žinios tampa modernios šalies ekonomikos pagrindu. Nagrinėjant valstybės bendrą nacionalinį produktą (BNP), ryškėja ir kita tendencija – vis didesnė jo dali.s sukuriama įmonėse, kurių veikla tiesiogiai susijusi su informacinių technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu. Tuo požiūriu informacinėje visuomenėje pagrindinės ekonominės veiklos kryptys yra siejamos su informacinių paslaugų teikimu. Tai realizuoja valstybinės ir privačios institucijos. Vystantis šiuolaikinėms technologijoms, plečiantis jų naudojimui prekybai ir pan., iškyla kai kurios teisinės problemos, susijusios su elektroninės prekybos plitimu.
Profesinis informacinės visuomenės aspektas. Galima tvirtinti, jog informacinėje visuomenėje gyvensime tada, kai šalies piliečiai mokės ir galės efektyviai naudoti informacines technologijas visose veiklos srityse. Manoma, jog vyraujančios profesijos bus susijusios su informacinėmis technologijomis. Apskaičiuota, kad JAV nuo 1860 iki 1980 m. maždaug kas 20 m. padvigubėdavo informacinį darbą dirbančių žmonių skaičius.
Profesijos, kurios siejasi su informacijos kaupimu, apdorojimu ir paskirstymu, gali būti suskirstytos į dvi grupes: pirmajai priklauso darbuotojai, kurie kuria, vysto, diegia ir valdo informacines technologijas bei telekomunikacijas, antrajai – kurie tiesiogiai susiję su žinių (duomenų) kaupimo, apibendrinimo ir perdavimo veikla.
Erdvinis informacinės visuomenės aspektas. Kompiuterių tinklai jungia atskiras įvairių lygių ir tipų institucijas, regionus, valstybes ir turi esminę įtaką visos veiklos organizavimui laiko ir erdvės požiūriu. Gali būti akcentuojami keturi perėjimo į informacinę visuomenę momentai:
1. informacija yra pagrindiniai ištekliai, nuo kurių priklauso pasaulinės ekonomikos organizavimas;
2. informacinės technologijos įgalina sukurti efektyvią informacijos apdorojimo ir platinimo infrastruktūrą, kuri užtikrintų prekybos ir ekonomikos kilimą, visuomeninių ir politinių reikalų sprendimą bei valdymą;
3. prekybos ir finansų sektoriai tampa svarbūs ekonomikoje ir dėl to yra radikaliai reorganizuojama pasaulio finansų sistema;
4. ekonomikos informatizavimas skatina, unifikuoja ir palengvina nacionalinių bei regioninių ūkio šakų integraciją – ūkis tampa globalus.
Kultūrinis informacinės visuomenės aspektas. Šiuolaikinėje visuomenėje pagrindiniu veiksniu, įtakojančiu vienokį ar kitokį veikimą ar neveikimą, yra žiniasklaidos priemonės, jų skleidžiama informacija. Mums nuolat teikiama informacija, į kurią reaguojame arba ne. Gyvenimas informacija prisotintoje aplinkoje dažnai laikomas informacinės visuomenės pradžia. Informacijos srautai veikia atskirų tautų kultūras, aktuali atskirų nacionalinių kultūros elementų perėmimo, atmetimo ar suvienodėjimo sparta.
Kultūrinė informacijos visuomenės samprata iš esmės yra nulemta komunikacijos ir informacijos, vykstančios kaip informacijos, žinių pasikeitimo, sukūrimo, keitimo procesai, daugiausia nulemti žiniasklaidos, įvairių marketingo priemonių bei interneto.
Viena pagrindinių informacinės visuomenės kūrimo problemų yra ta, kad procesas yra dinamiškas. Jis vystosi ir plėtojasi taip greitai, jog sunku rasti laiko rimtiems sociologiniams, kultūriniams proceso vystymosi ir galimų rezultatų bei pasekmių tyrimams. Informacinės visuomenės kūrimas tampa visuomeniniu reiškiniu ir tiesiogiai ar netiesiogiai palies visus šalies gyventojus, todėl būtina analizuoti šio proceso keliamas šalies visuomenei ir atskiroms institucijoms problemas siekiant išryškinti veiklos prioritetus ir geriau spręsti iškylančius uždavinius.
Informacinės visuomenės kūrimąsi apsprendžia :
 Tinklai, perduodantys informaciją
 Paslaugos, kurias teikia kompiuterių tinklai
 Konkretūs informacinių technologijų taikymai
 Kompiuterinio raštingumo lygis
 Teisinių aktų sistema, reglamentuojanti informacinių technologijų kūrimą, platinimą, taikymą
Šie faktoriai lemiantys informacinės visuomenės kūrimąsi, visų pirma turi būti įtakojami valstybės bei valstybės ir verslo kooperacija..2.2. Valstybės vaidmuo plėtojant informacinę visuomenę ir e.komerciją
Valstybė gali būti svarbiausia jėga, kuri skatina ir sudaro sąlygas inovacijoms diegti. Jeigu valstybė, jos valdžia praranda interesą plėtoti technologijas ir kelti šalies technologinį lygį arba nebesugeba skatinti minėtų procesų, sustingęs inovacijų modelis veda į stagnaciją.Ta pati šalies kultūra gali sukurti labai skirtingas technologinės plėtros trajektorijas priklausomai nuo to, koks bus bendradarbiavimas tarp valstybės, valstybinės valdžios ir visuomenės.
Viešojo sektoriaus kompiuterizacija paskatins elektroninės komercijos ir informacinės visuomenės plėtrą. E-verslo klientų skaičių lemia visuomenės aktyvumas internete.. Kita vertus, dažnas vartotojas mano, kad jam namuose nereikalingas kompiuteris ir nėra tikslo jį naudoti, kadangi nėra paslaugų ir prekių, kurias būtų galima įsigyti per internetą, pasirinkimo.Logiška, kad žmonės, naudojantys internetą ir gaunantys valstybės institucijų paslaugas internetu, reikalaus ir tokio paslaugų teikimo ir iš verslo. O tai reiškia vartotojų skaičiaus ir internetu teikiamų paslaugų paklausos didėjimą. Todėl e.komercijos ir informacinės visuomenės plėtra yra neatsiejama nuo vyriausybės vykdomų reformų, skatinančių elektroninį viešąjį administravimą ir visuomenės švietimą ir naudojimąsi IT.
Formuojant informacinę visuomenę valstybė gali užimti tris vaidmenis :
 Vykdytojo
 Skatintojo
 Lyderio
Vykdytojo vaidmenyje valstybė tiesiogiai dalyvauja IT gamyboje, plėtojime, infrastruktūros kūrime bei paslaugų teikime. Kadangi IT gamyba ir inovaciniai procesai reikalauja didžiulių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, valstybė ne visada yra pasirengusi efektyviai atlikti šį vaidmenį.
Kitas būdas plėtoti informacinę visuomenę, yra sudaryti tam palankią aplinką. Valstybės stabili makroekonomika, fiskalinė politika, teisinė bazė ir efektyvi švietimo sistema skatina investicijas, IT plėtrą ir visuomenės švietimą.
Lyderio pozicijoje valstybė informacinę visuomenę plėtoja, įgyvendinant e.valdžios ir informacinės visuomenės plėtros politiką, planuojant IT infrastruktūros plėtrą, formuojant IT plėtros strategiją ir vykdant ją kaip prioritetinę. Valstybė priklausomai nuo aplinkybių gali vykdyti kompleksines priemones skatinančias informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtrą.
Išvystyta e.valdžia, e.verslas ir e.komercija yra pažangios valstybės bruožai(2 pav.). Iš paveikslo matome ryšį tarp informacinės visuomenės ir e.komercijos. Tik visuomenė, kuri moka ir naudojąsis IT, sąlygoja e.komercijos plėtrą. Akivaizdu ir tai, kad e.komercija ir jos ekspansija už valstybės ribų bei tarptautinai e.sandoriai yra vieni pagrindinių bruožų, apibūdinančių išsivysčiusią valstybę. IT strategija, IT teisinė bazė, e.valdžios įgyvendinimas ir kiti bruožai yra vyriausybės vykdomos politikos objektai. Todėl informacinės visuomenės ir e.komercijos plėtra yra neatsiejama nuo valstybės iniciatyvos, kuriant šiems reiškiniams palankią aplinką.
Apibendrinant galima teigti, kad IT plėtra keičia ne tik gamybos ar komunikacijos procesus, bet ir formuoja informacinę visuomenę, kuri savo veiklą grindžia informacija, yra išsilavinusi, moka ir naudojasi pažangiausiomis informacinėmis technologijomis. Nuo to kaip aktyviai visuomenė naudojasi internetu, pasitiki IT, priklauso ir tiesioginis e.komercijos vartotojų, klientų skaičius. Kadangi e.komercija teikia ekonominę naudą ir yra išsivysčiusių valstybių bruožas, valstybė turi būti varomoji jėga, skatininėti ir sudaranti palankia aplinką e.komercijai.

Besivystančių valstybių bruožai
Telekomunikacijos kanalai

Interneto prieiga

Informacinis švietimas

Visuomenės kompiuterizacija

IT plėtros strategija

Legalios programinės įrangos paplitimas

Valstybinė kalbos diegimas į programinę įrangą

E.valdžios įgyvendinimas

IT teisinė bazė

Saugumas
Išsivysčiusių ir industrinių lyderių valstybių bruožai Identifikacija ir sertifikavimas tinkle

Plačiajuostis internetas

IT pramonė

E.komercija

E.mokėjimo sistema

Vartotojų apsauga

Tarpta.utinis sertifikavimas

Intelektualinės nuosavybės teisės apsauga

Privatumas

2 pav. Besivystančių ir išsivysčiusių valstybių bruožai2.3. E.komercijos plėtra JAV
E.komercijos plėtra labiausiai yra pastebima pažangiausiose valstybėse, kur skiriamas ypatingas dėmesys inovacijoms ir IT plėtrai. Šių valstybių e.komercijos sukuriama BVP dalis nuolatos didėja. Ypatingas dėmesys e.komercijai skatina ir šalių tarptautinės prekybos ir sandorių ekspansiją, vidaus vartojimą, o kartu ir ekonomikos augimą.

Šiandien tarp palankiausių sąlygų plėtoti e.komercija laikomos Didžioji Britanija, JAV ir Skandinavijos valstybės. Bendrovė “The Economist Intelligence Unit” palankumo plėtoti e.komerciją kritėjais įvardija mobiliųjų telefonų augančią paklausą, spartėjantį bei pigesnį interneto ryšį ir IT produktų naudojimo paprastėjimą. Tačiau daugiausiai įtakos e.komercijos plėtros sąlygoms, daro vyriausybės, skatinančios elektroninę komunikaciją tarp valdžios institucijų, tarp vadžios ir verslo ir tarp valdžios ir piliečių .

Detaliau pažvelgsime į JAV e.komercijos plėtrą. Galima teigti, kad būtent JAV gimė e.komercija ir iki šiol pirmauja pasaulyje. E.komercijos sėkmę lydėjo ir daugybė duobių. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio iki 1999 m. e.komercija sparčiai plėtojosi ir nešė didelį pelną e.įmonėms ir investuotojams. Tačiau 2000 m. pradžioje e.komercijos sėkmės burbulas sprogo. Tam įtakos turėjo JAV ekonomikos nuosmukis ir IT korporacijų skandalai. Įveikus krizę, e.komercija ne tik atsigavo, bet jos plėtra įgavo ir nemenką pagreitį . Tai geriausiai iliustruoja e.prekybos apyvartos augimas(3 pav.).

3 pav. JAV e.prekybos apyvartos augimas. US commerce department
Taip pat prognozuojama, kad 2005 m. elektroniniai prekybai turėtų atitekti 7.7% visų JAV vartotojų išlaidų.

JAV e.komercijos plėtros strategija remiasi šiais principais:
 Kuo mažesnis valstybės vaidmuo reguliuojant e.komerciją;
 IT infrastruktūros plėtojimas;
 Saugumas
 Intelektinės nuosavybės apsauga;
 Privatumas
Komercijos departamentas yra JAV e.komercijos koordinatorius. Šio departamento veikla, atitinka e.komercijos plėtros strategiją, minimaliai dalyvaujant reguliuojant e.komerciją. Tačiau labai svarbu tai, kad valstybinės institucijos teikia plataus asortimento elektronines paslaugas ir taip skatina informacinės visuomenės plėtrą, o kartu ir elektroninių paslaugų paklausą. Taip yra sukuriama palankios sąlygos plėtoti e.komerciją. Vien Komercijos departamento internetiniame puslapyje galima rasti nuorodas į elektroninę patentų i licenzijų užsakymų sistemas, elektroninę darbo paieškos sistemą, elektroninę muitinės sistemą, Nacionalinės virtualios informacijos tarnybą ir kitas valstybines elektronines sistemas . Tai parodo apie sėkmingą JAV e.valdžios principų įgyvendinimą, kas sąlygoja palankią e.komercijos aplinką.
JAV dėmesys e.valdžios projektų įgyvendinimui, inovacijoms ir IT plėtrai atspindi ir valstijų informacinės visuomenės brandos lygį. JAV pirmauja pasaulyje pagal interneto vartotojų skaičių tenkantį 10000 gyventojų(4 pav.)

4 pav. Interneto vartotojai pasaulyje 10000 gyventojų 2003 m.Eurostat duomenys

Kaip matome JAV lenkia interneto vartotojų skaičiumi 10000 gyventojų ir išsivysčiusių šalių rodiklį. Tai sąlygoja palankia aplinką IT integraciją į visas gyvenimo sritis. Tuo pat metu tai užtikrina ir e.komercijos paslaugų paklausą. Be to informacinė visuomenė užtikrina verslui darbo jėgą, kuri savo veikloje moka ir sugeba naudoti naujausias technologijas.

Įmonių veiklos kompiuterizacija yra svarbus reiškinys prisitaikant prie aplinkos, globalizacijos procesų. Verslo administravimas grindžiamas IT yra neatsiejamas reiškinys šiame technologijų amžiuje. Be to B2B operacijos sudaro daugumą e.komercijos sandorių. JAV virš 90% įmonių turi prieigą prie interneto ir savo pašto dėžutę. Interneto panaudojimas yra labai platus(5 pav.).
5 pav. Įmonių interneto panaudojimo tikslai(%);

Dauguma įmonių naudojančių internetą, naudoją jį reklamuodamos save, savo produkciją ir paslaugas. Jupitermedia korporac.ija paskelbė, kad 2005 m. JAV verslo išlaidos reklamai turėtų sudaryti apie 3.2 milijardo dolerių 26% daugiau nei prieš metus . Šie skaičiai liudija, kad internetinės reklamos auditorija didėja ir tokia reklama tampa itin efektinga.
Kitas e.komercijos sėkmės faktorius yra ir pačių e.kompanijų teisinga strategija ar tinkamas e.komercijos administravimas. JAV įsikūrusi EBay kompanija yra vienas iš sėkmingiausių e.komercijos projektų. Tai didžiausias pasaulio elektroninis aukcionas. Tikriausiai ne vienas Lietuvoje riedantis amerikietiškas automobilis buvo įgytas ir perparduotas iš šio aukciono. EBay turi daugiau nei 150 milijonų registruotų vartotojų iš viso pasaulio, o metinės prekybos apimtys siekia 40 milijardų JAV dolerių. 2005 m. II ketvirčio EBay kompanijos pelnas buvo 291 milijonų. Tai yra apie 53% daugiau nei tuo pačiu periodu prieš metus .
Apie EBay faktai kalba patys už save:
 EBay vartotojai išleidžia 894 dolerius per sekundę;
 Dauguma vartotojų yra privatūs asmenys ir smulkieji verslininkai, kurie parduoda nuo lėlių, DVD grotuvų iki Mercedes automobilių;
 Kiekvieną diena aukcionui pateikiama daugiau nei 2 milijonai naujų prekių ir prisiregistruoja daugiau nei 100000 naujų vartotojų;
 EBay einamuoju laiku vykdo apie 19 milijonų aukcionų, suskirstytų daugiau nei į 45000 skirtingų kategorijų;
 Viena kompanija EBay aukcionuose per metus parduoda biliardo stalų daugiau nei už 5 milijonus dolerių. Prekyba EBay sistemoje jiems tapo tokia pelninga, kad jie uždarė mažmeninės prekybos parduotuves ir prekiauja produkcija tik internete.
 Net Dell Computers ir IBM atrado, kad EBay yra nuostabi vieta platinti savo produkciją.
Kas lėmė fenomenalią EBay sėkmę. Yra daugybė faktorių, o vienas pagrindinių-investicijos. Silikono slėnis neseniai išleido programinę įrangą, kurios pagalba EBay vartotojai gali jungtis prie aukciono mobiliojo telefono pagalba. Be to per telefoną vartotojams bus teikiamos žinutės apie aukcionų eigą. EBay nemažai investuoja ir į e.prekybos saugumo sistemą.
Įmonės strategija nukreipta į vartotojus visiškai pasiteisina. Vartotojų lojalumas ir entuziazmas kompanijai leidžia išlikti didžiausiu elektroniniu aukcionu. Kompanija taiko skatinimo programas aktyviausiems aukciono prekeiviams. Tinklalapis administruojamas atsižvelgiant į pateikiamų aukcionui prekių kiekį ir asortimentą. Kompanijos reputacija Wall street‘e yra nuostabi, o akcijų paklausa pastoviai auga. Analizuojant EBay veiklą, tampa akivaizdu, kad e.komercija kaip ir komercija reikalauja investicijų, inovacijų ir efektyvios vadybos.1. Skyrius. E. komercijos aplinkos analizė
1.1. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje
E.komercijai plėtrai yra būtina tam palanki aplinka, kurią sudaro informacinės visuomenės branda, e. valdžios plėtra, teisinė aplinka ir kiti elementai.

Informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimo Lietuvoje pagrindiniai aspektai yra išdėstyti Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, kuri buvo patvirtinta 2001 metais LR vyriausybės. Apibendrinant koncepcijos tikslus, galima teigti, kad koncepcijos tikslai yra modernizuoti valstybės valdymą, plėtoti žiniomis ir IT pagrindu grindžiamą verslą bei suformuoti tokią visuomenę, kuri būrų išsilavinusi, savo veiklą grįstų žiniomis, mokėtų ir naudotųsi IT savo kasdieninėje veikloje.

Valstybės valdymo modernizavimo aspektus analizuosime atskirai, nagrinėjant e.valdžios koncepcijos įgyvendinimą. Pagrindiniai informacinės visuomenės plėtros uždaviniai, e.komercijos atžvilgiu yra :
 sudaryti sąlygas vartoti e.parašą ir užtikrinti, kad funkcionuotų e.atsiskaitymo sistemos;
 skatinti privatųjį sektorių perkelti verslą į elektroninę terpę – sudaryti palankias sąlygas diegti informacines technologijas, panaudoti naujausius mokslo laimėjimus ir pašalinti apribojimus, varžančius e.komercijos vartojimą;
Elektroninio parašo ir elektroninio atsiskaitymo galimybes paanalizuosime šiek tiek vėliau. Iš pradžių panagrinėsime bendrą informacinės visuomenės plėtros situaciją šalyje. E.komercijos veiklos principai yra grindžiami IT panaudojimu. Todėl akivaizdu, kad aprūpinimas personaliniais kompiuteriais ir prieiga prie interneto sąlygoja informacinės visuomenės gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis, o kartu ir e.komercijos plėtrą. Kartu šis faktorius atspindi ir išsivysčiusių valstybių požymius. Lietuva pagal interneto vartotojų skaičių 100 gyventojų yra Europos Sąjungos autsaiderė(6 pav.). 2004 metais Lietuvos rodiklis buvo 12 interneto vartotojų 100 gyventojų. Nors 2005 II ketvirtį šis skaičius šoktelėjo iki 18.6, yra smarkiai atsiliekama nuo Europos vidurkio ir pagal e.komercijos apimtis pirmaujančios JAV. Lietuva lenkia tik tokias silpnai išsivysčiusias šalis kaip Bulgarija ar Rumunija. Šis faktorius savaime yra nepalankus e.komercijos plėtrai, kadangi potencialių jos vartotojų kiekis yra labai menkas.

6. pav. ES interneto vartotojų skaičius 100 gyventojų 2004 m. Eorostat duomenys

Informacinės visuomenės plėtros koncepcijos uždavinys, suteikti gyventojams galimybę laisvai naudotis internetu yra sunkiai įgyvendinamas. Pradžioje strigusi gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvata jau pradėjo veikti, gyventuojai 2004, 2005, 2006 metais įsigiję kompiuterius ir įrengtą interneto prieigą, galės susigražinti dalį sumokėtų mokesčių. Tačiau kompiuteris turi būti įsigytas su programinę įranga, nors atviro kodo programas galima atsisiųsti iš interneto. Prekybininkai nėra linkę savo lentynuose laikyti programinę įranga, kurios kaina lygi skaitmeinės laikmenos kainai. Todėl dažniausiai,pirkėjai priersti ją įsigyti su populiariaisiais MS Windows, kurie sudaro apie penktadalį viso pirkinio kainos. Nors Lietuva informacine valstybe žada tapti tik 2015 metais, lengvata yra numatyta trims metams. Akivaizdu, kad esama padėtis reikalauja ilgesnio termino.
Kitas faktorius, atspindintis menką Informacinės visuomenės plėtros koncepcijos įgyvendinimą yra informacinio išprusimo ir IT apsirūpinimo skirtumas tarp kaimo ir miesto(7 ir 8 pav.).

7 pav. Namų ūkiai turintys prieigą prie interneto 8 pav. Namų ūkiai turintys kompiuterį

Statistikos departamento duomenys
Pateikti duomenys rodo, kad miesto ir kaimo informacinės infrastruktūros netolygumai nėra išlyginti. Tai rodo nesėkmingą pačios koncepcijos įgyvendinimą bei menką informacinės visuomenės brendimą.
Menkas interneto vartotojų skaičius lemia ir mažą komercinių e.paslaugų poreikį. Lietuvoje 2004 metais tik 3% gyventojų atliko internetinius užsakymus ar pirkimus ir tai ženkliai atsilieka nuo Europos vidurkio(9 pav.)

.

9 pav. Gyventojų procentas, kurie 2004 m. atliko internetinius užsakymus ir pirkimus.Eurostat duomenys

Lyginant 3. paveikslą (ES interneto vartotojų skaičius 100 gyventojų 2004 m.) ir 6 paveikslą, galima teigti, kad interneto vartotojų skaičius šalyje atspindi ir e.paslaugų poreikį. Tai yra normalus faktorius, kadangi kuo daugiau žmonių turi prieigą prie interneto, tuo daugiau juo naudojasi, pasitiki ir yra linkę naudotis jo privalumais ir e.komercijos paslaugomis. Todėl Lietuvoje investicijos į e.komerciją ir jos plėtros šiuo atžvilgiu aplinka nėra palanki, tačiau progresyviniai rodikliai rodo kai tai yra perspektyvi veikla.

Didžiąją dalį e.komercijos sandorių sudaro B2B operacijos. Todėl būtina įvertinanti ir verslo įmonių informacinę brandą. Skirtingai nei gyventojai, dauguma Lietuvos įmonių turi prieigą prie interneto. 2004 metais 80% įmonių naudojosi internetu, o po metų šis rodiklis pakilo iki 85%. Nors tai nesiekia Europos šalių vidurkio, tačiau tai yra pakankamai neblogas rezultatas.(10 pav.). Lietuvos įmonių prisijungimo prie globalaus tinklo lėmė šio tinklo teikiamos galimybės ir pati verslo aplinka. Dauguma atsiskaitymų, komunikacija su partneriais, prekių užsakymas ar firmos reprezentacija yra grindžiama interneto pagalba. IT naudojimas versle tiesiogiai lemia jo konkurencingumą. Be to Lietuvai įsiliejus į bendrą ES rinka, prieiga prie globalaus tinklo yra būtinybė.

10 pav. Valstybių įmonių procentas turintis prieigą prie interneto 2004 m. Eurostat duomenys

Tai, kad dauguma Lietuvos įmonių naudojasi internetu, yra kompiuterizuotos, sudaro sąlygas e.komercijos ir informacinės visuomenės plėtrai. Susidariusi situacija leidžia ne tik plėtotis e.komercijai, vykdyti B2B e.sandorius vidaus ir išorinėje rinkoje, bet ir įmonių darbuotojams geriau pažinti IT pasaulį ir e.paslaugas. „Baltijos tyrimai“ duomenimis, Lietuvoje 41% darbuotojų darbo metu naudojasi internetu asmeniniais reikalais, beįveik tiek pat- 42% – pasilikę po darbo. Toks darbuotojų elgesys rodo, kad jis domina internetas, jie yra linkę pažinti naujausias technologijas bei tai, kad ne visi turi galimybę naudotis internetu namie.

Gyventojų apsirūpinimas kompiuterine įrangą ir interneto prieiga nuolatos auga. Tam įtakos turėjo ir gyventojų pajamų mokesčio taikomas lengvatos. Tačiau interneto paslaugų vidutinė kaina išlieka pakankamai aukšta- 69 Lt/mėn.

Analizuojant interneto paslaugų tiekėjus, reikia paminėti, kad daugiausia internetinių abonentų turi UAB „Omnitel“, UAB „Bite“ ir AB „Lietuvos telekomas“(11 pav.)

11 pav. Interneto prieigos paslaugų teikėjų rinkos dalys pagal abonentus, % 2005 I ketv. RRT duomenys

Tuo tarpu didžiausia pajamų dalis atitenka AB „Lietuvos telekomui“ ir UAB „Omnitel“(12 pav.).

12 pav. Pajamų iš interneto prieigos paslaugų teikimo pasiskirstymas pagal teikėjus, % RRT duomenys

Įdomus faktorius yrat tas, kad 2004 metais “Omnitel” tapo “TeliaSonera” grupės nare. Švedijos bendrovė “TeliaSonera” šiuo metu valdo 100 proc. “Omnitel” akcijų. ,,Amber Teleholding A/S (Danija) valdo 60% AB ,,Lietuvos telekomas akcijų. ,,Amber Teleholding A/S yra ,,TeliaSonera AB” (Švedija) antrinė įmonė. Situacija rodo, kad „Omnitel“ ir „Telekomas“ kartu turi apie 47% visų interneto abonentų, o jų pajamos yra apie 66% visų pajamų už interneto paslaugų teikimą.
Kyla klausimas ar susidariusi situacija užtikrina sąžiningą konkurenciją, ir ar nėra šis faktorius lemiantis pakankamai aukštą interneto paslaugų kainą. Interneto paslaugų kaina skaičiuojama iš dviejų dalių. Pirmoji – už interneto produktą, kurį teikia firma (informacija ir prieiga prie jos internete). Antroji – už patį ryšį, leidžiantį naudotis interneto ištekliais.
Ryšys gali būti antžeminis ir požeminis. Požeminio ryšio kanalai didžiąją dalimi yra valdomi „Telekomo“, išskyrus nedidelę dalį, kurią valdo kabelinės televizijos. Todėl interneto paslaugų firmos yra pr.iklausomos nuo „Telekomo“ ir jų pastangos mažinti paslaugų kainą yra bergždžios.
Neseniai Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą viešą konkursą gauti leidimui naudoti skaitmeninės TV radijo dažnius, laimėjo dvi įmonės, tai: Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) ir AB “Lietuvos telekomas”. Toks sprendimas, suteikiantis „Telekomui“ teisę statyti skaitmeninės TV tinklą, sudarys puikias sąlygas Telekomui toliau plėsti savo monopolį ne tik “po žeme”, bet ir “virš žemės“ .
AB “Lietuvos telekomas” dabar praktiškai valdys visą fizinę telekomunikacijų infrastruktūrą, įskaitant ir požeminius kabelių kanalus. Todėl interneto paslaugų teikėjų priklausomybė nuo telekomunikacijų monopolininko nėra palankus faktorius ir interneto vartotojams.Interneto paslaugų kaina tik dar labiau priklausys nuo „Telekomo“.
Kurti savo tinklų infrastruktūrą, tiesti naujas abonentines linijas ekonomiškai neapsimoka. Taigi nauji rinkos operatoriai gali arba sutikti su tokiomis sąlygomis, kurias diktuoja „Telekomas“ – kainos lieka smarkiai išpūstos, jos praranda sąsają su realiomis eksploatacijos sąnaudomis, – arba išvis nelįsti į vietinės prieigos tinklų rinką.
Informacinės visuomenės plėtros koncepcijos uždavinių yra sudaryti sąlygas elektroniniam atsiskaitymui. Dauguma e.komercijos įmonių atsiskaitymui už paslaugas naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis, mokėjimu banko kortele, banko pavedimu ir nedaugelis siūlo atsiskaitymą SMS žinutėmis. 2003 m. Lietuviai internete „Visa“ kortele atsiskaitė 13 145 kartus, o 2002 m. – tik 8 446. Lietuviai apsipirkdami internete su „Visa“ kortele išleido 1 439 923 USD. Tai 76 proc. daugiau nei 2002 m., kai pirkdami internete jie išleido 817 963 USD. Nors kaičiai progresyviniai, tačiau yra atsiliekama nuo latvių ir estų.
„Informacinių verslo paslaugų“ įmonė savo partnerių klientams siūlo ELAS atsiskaitymo sistemą. ELAS – tai elektroninė atsiskaitymo sistema, skirta gyventojams per internetą atsiskaityti už paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas (energetines, komunalines, kabelinės televizijos, telekomunikacijų, buto apsaugos, vaikų darželių lankymą ir kt.) . Pasirašydamas sutartį, sistemos vartotojas gauna unikalų mokėtojo identifikavimo kodą, o įmonei ir bankui suteikia teisę atlikti vienkartinį lėšų nurašymą nuo jo sąskaitos banke. Registruoti sistemos vartotojai ir migruodami po pasaulį, gali rasti informaciją apie reikiamus mokėti mokesčius, jų tarifus, paslaugų tipus, įmokų kodus, daugelį sąskaitų sujungti į bendrą mokėjimo dokumentą ir apmokėti vienu veiksmu, identifikavimo parašu patvirtinus mokėjimų sumą.

Sudarydama paslaugų paketus savo klientams, įmonė siekia sukurti vientisą sistemą, leidžiančią efektyviai valdyti procesus nuo pradžios iki pabaigos. Partneriai – paslaugų tiekėjai, užsiregistravę jiems suteiktu identifikavimo kodu, gali gauti pilną informaciją apie jų klientų sumokėtų lėšų judėjimą nuo sumokėjimo momento, pasitikslinti mokėjimų duomenis bei atsispausdinti reikalingas ataskaitas.

Šiandien Lietuvoje informacinės visuomenės brandos lygis yra kol kas labai menkas. Dauguma informacinės visuomenės kriterijų yra vieni mažiausių ES: interneto vartotojų skaičius bei e.paslaugų vartojimas. Telekomunikacijų sektorius yra monopolizuotas AB „Telekomo“, kuris interneto paslaugų tiekėjų pastangas mažinti paslaugų kainas verčia niekais, ir Lietuvoje interneto paslaugų kaina išlieka pakankamai aukšta. Neseniai ši bendrovė įgijo teisę statyti ir skaitmeninės televizijos tinklą, taip įgyjant įtaka ir antžeminiams interneto ryšio kanalams. Nors situacija, kol kas nėra labai palanki e.komercijos plėtrai, reikia paminėti, kad tendencijos yra teigiamos, kadangi informacinės visuomenės brandos rodikliai yra progresyviniai, verslas yra pakankamai kompiuterizuotas bei veikia elektroninio atsikaitymo sistema. Todėl verslas turėtų būti suinteresuotas savo paslaugas perkelti į virtualią erdvę ir plėtoti e.komerciją. Sąlygas vartoti e.parašą analizuosime sekančiame skyriuje..1.2. E.valdžios koncepcijos įgyvendinimo analizė
E.valdžios koncepcijos pagrindinis tikslas yra skaidresnis sprendimų priėmimas ir efektyvesnis ir kokybiškesnis paslaugų teikimas visuomenei, pasinaudojant IT teikiamomis galimybėmis. Pagrindinis uždavinys, kad visos įmanomos paslaugos būtų teikiamos elektroniniu būdu yra nukreiptas ne tik į viešojo administravimo modernizavimą, bet ir e.komercijos skatinimą. Viešosios e.paslaugos turėtų paskatinti ir bendrą e.paslaugų vartojimą .

Vyriausybė plėtojant informacinę visuomenę ir skatinant e.komercija turėtų prisiimt lyderio vaidmenį. Be to G2B ir G2C e.paslaugos yra e.komercijos dalis. Šiame skyriuje nagrinėsime viešojo sektoriaus e.paslaugas ir e.parašo aktualijas. Tokie e.valdžios koncepcijos įgyvendinimo elementai kaip „skambučių centrai“, valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo, elektroninės komunikacijos tarp valstybės institucijų ir piliečių ar registrų integralumo nebus analizuojami, kadangi jie nėra esminiai skatinant e.komerciją.

Viešųjų e.paslaugų vartai yra valstybinių institucijų internetiniai puslapiai. 2005 metais tik 59.3% viešojo sektoriaus institucijų turėjo internetinius puslapius(2 lentelė). Tiesa pagrindinės institucijos ir populiariausių e.paslaugų teikėjai, savivaldybės(100%), ministerijos ir joms atskaitingos institucijos(95.5%) turi sąsają su interneto vartotojais.

Institucijų, turinčių interneto puslapius dalis Institucijų, teikiančių paslaugas internetu dalis

2003 2004 2005 2003 2004 2005
Iš viso 53,7 56,9 59,3 33,5 37,0 50,7
Lietuvos Respublikos Prezidentūra
100 100 100 100 100 100
LR Seimas ir jam atskaitingos institucijos 100 93,3 100 78,6 60,0 80,0
LR Vyriausybė ir jai atskaitingos institucijos 77,8 94,4 95,5 66,7 66,7 86,4
Ministerijos ir joms atskaitingos institucijos 71,2 83,9 78,8 48,6 52,7 66,3
Apskričių administracijos 100 100 100 50,0 60,0 80,0
Miestų ir rajonų savivaldygės
82,4 91,7 100 45,0 53,3 75,0
Teismai 12,5 12,7 16,7 2,8 12,5 23,6
Policijos komisariatai 6,7 8,3 15,4 3,3 8,3 18,5
Muitinės 57,1 100 100 28,6 50,0 83,3
Įkalinimo įstaigos – 18,2 18,8 – – –

2 lentelė. Valstybinės institucijų dalis turinčių internetinius puslapius ir teikiančios paslaugas internetu. IVPK duomenys
Nekalbant apie šių svetainių administravimo kokybę, tai yra palanki situacija viešųjų elektroninių paslaugų plėtrai. Ne visos institucijos turinčios interneto svetaines teikia paslaugas internetu, tai rodo ir skirtumas tarp įstaigų turinčių internetines svetaines ir teikiančių e.paslaugas. Tačiau nuolatos auganti viešojo sektoriaus dalis turinti internetinius puslapius ir teikiančių e.paslaugas rodo apie vis gerėjantį e.valdžios koncepcijos įgyvendinimą. Neseniai ES atliktas valstybių e.valdžios principų įgyvendinimo tyrimo rezultatai yra palankūs Lietuvai. Lietuvoje pagrindinių e.paslaugų perkėlimo į internetą rodiklis yra 59%, šis rezultatas yra geresnei nei Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ar Čekijoje.
Kitas viešųjų e.paslaugų vertinimo kriterijus yra jų lygis. Valstybės valdymo funkcijų perkėlimą į virtualią erdvę e.valdžios koncepcijoje apibrėžiama keturiais elektroninių paslaugų brandos lygiais:
 Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją Internetu.
 Antrasis lygis – dalinė transakcija. Institucija pateikia vartotojui savo tinklalapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpildęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis).
 Trečiasis lygis – dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti paklausimus, ir institucija elektroninio paklausimo pagrindu atsako į šį paklausimą. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektronine forma.
 Ketvirtasis lygis – visiškas interaktyvumas. Vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą.
Anksčiau minėto ES tyrimo duomenimis, Lietuvoje visiškai interaktyvių e.paslaugų lygis yra api.e 40%. Šiuo metu vartotojo tapatybė sistemoje yra nustatoma pasirašius e.paslaugų teikimo sutartį. Be to galimybė gauti galiojančią elektroninę pažymą yra neįmanoma, kadangi kol kas elektroninio parašo vartojimas yra aklavietėje.
Ši naudinga technologija, galinti praversti daugelyje sričių – deklaruojant mokesčius, turtą, susirašinėjant su valdžios institucijomis, el. prekyboje, tvirtinant dokumentų autentiškumą, siekiant patikimai bendrauti, siekiant didesnio finansinių operacijų saugumo- Lietuvoje nesulaukia deramo dėmesio. O verslas priežastis kodėl nesinaudoja e.parašu, nurodo kad nėra tam reikalingos terpės – institucijų, kurios pasirašinėtų ar galėtų priimti skaitmeniniu būdu pasirašytus dokumentus.
Be to tik 2005 m. vasario 23 d., Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centrą“ įregistravo kaip pirmąjį kvalifikuotų skaitmeninių sertifikatų teikėją . Pagal ES ir Lietuvos įstatymus skaitmeninio sertifikavimo paslaugas gali teikti kiekvienas, tačiau patikimus sertifikatus išduoda tik įmonė, turinti kvalifikuoto paslaugų teikėjo statusą.
Tačiau jo poreikis rinkoje – gana mažas. Jo poreikis bus didesnis kai padaugės klientų ir įmonių, sandorius norinčių sudarinėti el. erdvėje. Susidarė tokia situacija, kai privatus sektorius laukia, kol valstybinis pradės teikti elektroninio parašo reikalaujančias paslaugas.

Investicijos į viešojo administravimo paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę yra tikslingos, kai jų vartojimas yra adekvatus. Tačiau 2004 metais, Lietuvoje e.valdžios paslaugomis naudojosi viena mažiausia dalis gyventojų Europoje(13 pav.).

13 pav. Gyventojų dalis besinaudojanti viešosiomis e.paslaugomis, 2004 m.

Nors e.paslaugų asortimentas nuolatos auga, tačiau susidomėjimas jomis nėra ypatingas ir per metus nuo 2003 m., vartotojų skaičius išaugo tik dviem procentais. Ši situacija nėra palanki ir e.komercijai, kadagį vienas pagrindinių viešųjų e.paslaugų tikslas išjudinti ir privataus sektoriaus e.paslaugų vartojimą. Populiariausios e.paslaugos tarp gyventojų yra :
 Autobusų eismo tvarkaraščiai, Vilniaus miesto savivaldybė;
 Senojo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimo keitimas, Asmens dokumentų išrašymo centras prie VRM ;
 Troleibusų eismo tvarkaraščiai, Vilniaus miesto savivaldybė;
 Pašto kodo paieška, Lietuvos paštas, VĮ;
 Vilniaus miesto maršrutinio transporto schema, Vilniaus miesto savivaldybė;
 Būreliai vaikams, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras;
 Civilinė metrikacija, Vilniaus miesto savivaldybė;
 Kitų transporto priemonių tvarkaraščiai, Vilniaus miesto savivaldybė;
 Informacija elektroninių ryšių paslaugų vartotojams, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba;
 Elektroninių dokumentų sistema, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba;
Tarp populiariausių e.paslaugų teikėjų figūruoja Vilniaus miesto savivaldybė, kas leidžia manyti ne tik apie šios institucijos e.paslaugų kokybišką administravimą, bet ir daryti išvadą, kad e.paslaugų vartojimas labiausiai yra paplitęs tarp didmiesčių gyventojų. Regioninis informacinės visuomenės brandos menkas lygis atspindi ir menką e.valdžios integraciją į regionų viešojo administravimo institucijas.

Visai kita situacija yra e.valdžios paslaugų vartojimas verslo atžvilgiu. 65% Lietuvos įmonių 2004 metais naudojosi viešosiomis e.paslaugomis. Šis rodiklis viršija ES vidurkį(14 pav.).

14 pav. Verslo įmonių dalis besinaudojanti viešosiomis e.paslaugomis, 2004 m. Eurostat duomenys

Tai, kad verslininkai yra linkę ir naudojasi viešosiomis e.paslaugomis rodo, kad jie supranta jų teikiamas galimybes, kad tai yra patogus ir efektyvus būdas administruoti savo verslą.

Nors iki e.valdžios koncepcijoje numatyto termino ne visos įmanomos viešosios paslaugos yra teikiamos elektroniniu būdu, viešųjų e.paslaugų pasiūla nuolatos auga bei gerėja jų kokybė. Tačiau valstybinėse ins.titucijose nefunkcionuoja e.parašas, kas sąlygoja ir verslo nenorą jį naudoti savo veikloje, nes tam nėra būtinybės. Be to viešųjų e.paslaugų paklausa ir vartojimas tarp gyventojų yra menkas, todėl kartu nėra skatinama ir e.komercija bei privataus sektoriaus e.paslaugų vartojimas.1.3. Informacinės visuomenės paslaugų teisinis reglamentavimas
Nors Lietuvoje e.komercija dar nėra pasiekusi išsivysčiusių valstybių lygio, tačiau ji vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą, todėl yra būtina, kad ji būtų tinkamai kontroliuojama ir apibrėžta teisine baze. Tai paskatintų ne tik vartotojų pasitikėjimą e.komercija, bet ir būtų sudarytos palankios sąlygos e.komercijai plėtrai. Šiame skyriuje plačiau paanalizuosime dokumentus reglamentuojančius paslaugas informacinei visuomenei.

Galima teigti, kad e.paslaugų teikimą Lietuvoje detaliau reglamentuoja tik vienintelis dokumentas- Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. balandžio 10 d. Įsakymas „Dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamento patvirtinimo“ . Nėra nei vieno įstatymo skirto e.komercijai, informacinės visuomenės paslaugų teikimui reglamentuoti. Šiuo metu yra vadovaujamasi atskiromis teisės aktų nuostatomis, kurios visapusiškai neapibrėžia e.komercijos. Nors 2001 m. buvo rengiamasi priimti įstatymą, kuris reglamentuotų elektroninę prekybą, net buvo parengtas jo projektas, tačiau buvo atsisakyta šios idėjos. Ekspertai padarė išvadą, kad toks įstatymas yra nereikalingas, o e.komercijai apibrėžti naudoti esamus teisės aktus, padarius atitinkamas pataisas. Todėl šiandiena, plėtojant e.komerciją ir e.paslaugas daugiausia yra vadovaujamasi civiliniu kodekso nuostatomis, vartotojų teisių gynimo įstatymu bei minėtu ūkio ministro įsakymu patvirtintu reglamentu. Esama teisinė bazė tik dalinai reglamentuoja e.komerciją, joje nėra perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos E.komercijos direktyvos, nėra numatytos vyriausybės pareigos prižiūrint e.komercijos veiklą. Reikia pripažinti, kad elektroninės operacijos yra specifinė sritis, kurioje būtina atskirai reglamentuoti vartotojų teises sudarant elektroninius užsakymus, paslaugų teikėjų pareigas ir teises.
Situaciją gali pagerinti parengtas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas, kuriam pritarė ir Vyriausybė. Įstatymo projektas išsamiai reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, o svarbiausiasis tikslas – apibrėžti ir įtvirtinti visuomeninių santykių, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis, teisinio reguliavimo pagrindus. Be to įstatymo projektas užpildys ir su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusių santykių teisinio reguliavimo spragas. Įstatymo projekte nustatyti reikalavimai teikiamai informacijai, komercinei informacijai, taip pat komercinės informacijos pateikimo, užsakymo pateikimo, sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimai, reglamentuota paslaugų teikėjų ir kitų su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusių subjektų atsakomybė, ginčų sprendimo būdai. Įstatymo projektu sudaromas pagrindas laisvai teikti informacinės visuomenės paslaugas iš kitų ES valstybių narių, kuris leis Lietuvos ūkio subjektams šias paslaugas laisvai teikti kitoms užsienio valstybėms.
Šis įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai yra būtini įtvirtinti e.komercijos teisinį reglamentavimą ir suteikti visuomenei aiškumo ir pasitikėjimo jausmą, naudojantis e.paslaugomis. Tinkama teisinė bazė užtikrins e.komercijai adekvačias plėtros sąlygas kaip ir įprastai ūkinei veiklai. Tokiu būdu bus galima tikėtis ne tik e.paslaugų paklausos augimo, bet ir papildomų investicijų į šia veiklą. Todėl LR Seimui pateiktas įstatymo projektas turi pasiekti ir visuomenę, bei turi būti užtikrintas efektyvus jo įgyvendinimas.1.4. Elektroninių nusikaltimų problema
Elektroniniai nusikaltimai yra didelė kliūtis e.komercijos plėtrai. 2004 metais, interneto saugumo bendrovės “Symantec” duomenimis, internetinių įsilaužimų įvyko 28 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl virtualių nusikaltimų pernai Lietuvoje pradėta per 30 iki teisminių tyrimų. Tai neigiamai veikia žmonių pasitikėjimą elektroniniais atsiskaitymais ir operacijomis. Akivaizdu, kad elektroninių nusikaltimų prevencija Lietuvoje yra problematiškoje situacijoje.
Elektroninių nusikaltėlių grupės tampa vis grėsmingesnės, į jas įsitraukia ne tik programuotojai bet ir interesų grupės, kurios pastaruosius gerai finansuoja . AB “Sampo bankas” IT saugos vadybininkas Kazimieras Mykolaitis tvirtina, kad klaidinantys elektroniniai laiškai, kuriais siekiama išgauti prisijungimo prie sąskaitų duomenis, yra parašyti kokybiška verslo kalba. Be to hakeriai seniau taikę į bankų informacines sistemas, dabar atakuoja bankų klientus, minėtais laiškais ar apkrečiant kompiuterius šnipinėjimo programomis. Lietuvos bendrovių ir kitų organizacijų interneto tinklalapiuose siaučia kompiuterių įsilaužėliai ir iš užsienio.

Kaip rodo statistika, iki 90 proc. atvejų elektroniniai nusikaltėliai taikosi į finansų institucijas ir finansų paslaugas teikiančias įmones. Tokiais atvejais žala, gali būti nebepataisoma. Tačiau net ir įsilaužimai, kurie nepridaro žymios finansinės žalos, jie smarkiai kenkia įmonių įvaizdžiui. Todėl įmonės yra netgi linkusios slėpti fiksuojamas interneto įsilaužėlių atakas. Tai galima pastebėti analizuojant ir oficialią eurostat statistiką(15 ir 16pav.). Statistika labai „švelni“ ne tik Lietuvoje bet ir kitose ES šalyse. Įmonės suvokdamos, kad jų informacinių sistemų nepatikimumas, mažins elektroninių paslaugų vartojimą ir užsienio partnerių pasitikėjimą, slepia saugumo spragas ir problemas.

Kita vertus Lietuvoje įmonėms yra naudingiau slėpti elektroninius nusikaltimus įvykdytus jų atžvilgiu, kadangi jų nusikaltėliams taikomos sankcijos yra simbolinės. Elektroninis nusikaltimas yra visai neadekvačiai vertinamas. E.nusikaltimais galima žymiai daugiau žalos padaryti tiek privačiam vartotojui, tiek įmonei ar pačiai visuomenei nei fiziniais nusikaltimais. Šiuo metu piratavimas internete priskiriamas lengvų nusikaltimų kategorijai. Finansų maklerio „Jūsų tarpininkas” svetainėje, po vieno įsilaužimą į sistemą, lankytojai beveik dvi minutes galėjo stebėti angliškus necenzūrinius užrašus bei mistinius šūkius lietuvių kalba. Tačiau surastas kaltininkas yra kaltinamas tik turto sugadinimu. Įmonės įvaizdžiui padaryta didžiulis nuostolis, kuris gali kainuoti klientų perbėgimą į kitas maklerių bendroves, o nusikaltėlis, atsipirks menka nuobauda. Singapūre asmenys, įsilaužiantys į tinklus arba darkantys svetimus tinklapius, gali būti įkalinami iki trejų metų laikotarpiui arba baudžiami baudomis iki 10 tūkst. Singapūro dolerių (5 tūkst. eurų).
Lietuvoje IT specialistai taip ragina sugriežtinti baudžiamuosius įstatymus ir kai kuriuos kompiuterių įsilaužėlių veiksmus prilyginti sunkiems nusikaltimams, padidinti tokius nusikaltimus tiriančių pareigūnų būrį ir imtis nuolatinės prevencinės informacinių sistemų patikros.
Taip tikimasi apsisaugoti nuo įvairių nusikaltimų virtualioje erdvėje, visų pirma susijusių su elektronine bankininkyste ir asmens duomenimis. Šiandiena kai kurie kompiuterių įsilaužėlių veiksmai apskritai neapibrėžti baudžiamuosiuose įstatymuose. Antai už įsilaužimą į interneto svetainę ir asmens duomenų rinkimą, priešingai nei už jų panaudojimą, negresia baudžiamoji atsakomybė. Dėl tokio teisinio reguliavimo pareigūnai negali taikyti operatyvinių priemonių prieš kompiuterių įsilaužėlius.
Kita problema yra tad, kad trūksta kvalifikuotų pareigūnų nusikaltimams elektroninėje erdvėje tirti ir prevencijai vykdyti. Jų trūksta net privačiame sektoriuje, kur IT specialistų darbo užmokestis neretai yra kelis kartus didesnis nei teisėsaugos pareigūnų. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo sk.yriuje šiuo metu dirba penki žmonės.
Elektroninių nusikaltimų prevencija yra visos visuomenės problema. Kiekvienas elektroninių paslaugų ir kompiuterio vartotojas turi suprasti, kad įmonės neapsaugos jų nuo virtualių nusikaltimų ir apgaulės. Kita problema ta, kad įmonės kol kas nepakankamai įvertina Lietuvos hakerių, ir savo informacinių apsaugai skiria nepakankamą dėmesį. Neseniai vieno „Lietuvos ryto“ ir IT specialisto atlikto eksperimento metu, šiek tiek galingesnės bevielio interneto antenos ir nešiojamo kompiuterio pagalba, buvo identifikuota nemažas įmonių ryšio kanalų, kurie buvo be visiškos apsaugos. Pagaliau elektroniniai nusikaltėliai turi plačia veiklos laisvę ir sučiupti gali tikėtis tik nedidelių sankcijų, todėl valstybė turėtų rimčiau atsižvelgti į šios nusikalstamos veiklos atsakomybės sugriežtinimą bei sąlygų sudarymą efektyviai e.nusikaltimų prevencijai.2. Skyrius. E.komercijos paslaugų analizė
2.1. Elektroninės bankininkystės Lietuvoje analizė
E.bankininkystės privalumais Lietuvoje naudojasi vis didesnis skaičius žmonių. Bankai intensyviai konkuruodami dėl klientų, diegia ir vysto naujausias technologijas į savo informacines ir elektronines aptarnavimo sistemas. Šiandiena jau plėtojamas ne pagrindinių paslaugų perkėlimas į virtualią erdvę, bet dėmesys yra skiriamas tolimesniam galimybių plėtojimui, operacijų masto didinimui ar elektroninių kanalų prieinamumo gerinimui. Ko pasekoje, galima teigti, kad bankai sėkmingiausiai diegia e.komercijos principus savo veikloje bei iš to gauna apčiuopiamą naudą.

Lietuvos bankai gali pasidžiaugti, kad 2005 metais e.bankininkystės klientų skaičius perkopė milijoną. 1.2 milijonų vartotojų išties puikus rezultatas, kuris buvo pasiektas gausių investicijų ir skatinimo programomis . Be to bankininkai teigia, kad didžiausia e.bankininkystės reklama visuomenėje yra jos narių atsiliepimai apie šių paslaugų teikiamus privalumus. Elektroninių sistemų vartotojų skaičiaus augimas yra išties įspūdingas- apie 50% per metus(17 pav).

17 pav. E.bankininkystės klientų skaičiaus augimas

Lietuvoje 84% e.bankininkystės klientų priklauso dviem didžiausiems šalies bankams- „Hansabankui“ ir SEB Vilniaus bankui(18 pav.) Tai rodo, kad didžiausi bankai e.bankininkystei savo plėtroje teikia ypatingą dėmesį. Tai galima pastebėti ir detaliau analizuojant pačias bankų elektronines paslaugų teikimo sistemas. Pavyzdžiui elektroninė investuotojo paslauga teikiama būtent tik šių bankų. Šių bankų interneto svetainėse galima rasti ir išsamią informaciją apie e.bankininkystės principus, saugumą ir vartojimą. Galima rasti patarimus kaip užtikrinti savo sąskaitų saugumą, kokią naudoti programinę įrangą ar kompiuterio apsaugos sistemas. Ko nepasakysi apie kitus bankus, kuriuose pateikiama sausa e.bankininkystės demo versija, ar dar blogiau- tik nuoroda į elektroninę banko paslaugų teikimo sistemą.

Kita gera naujiena bankams yra ta, kad didėja ne tik e.bankininkystės klientų skaičius, bet ir jų aktyvumas. Net 79% „Hansabanko“ atliekamų operacijų su sąskaitomis atliekama per „Hanza.net“ sistemą. Tai galima sieti ne tik su operacijų atlikimo patogumu ar paprastumu, bet ir su tuo, kad elektroninis operacijų atlikimas yra pigesnis bei teikiamų paslaugų asortimentas nuolatos didėja. Bankininkų teigimu, pastaruoju metu labai populiarėja atsiskaitymas už komunalines paslaugas internetu. Apie e.bankininkystės klientų didėjantį aktyvumą galima spręsti ir iš to, kad „Hansabanko“ ir SEB Vilniaus banko internetinių svetainių savaitinė auditorija yra viena didžiausių tarp visų internetinių svetainių(atitinkamai 6 ir 8 vieta).
Tam, kad išsiaiškinti sėkmingą e.komercijos principų diegimą bankininkystės sektoriuje, paanalizuosime jo lyderio „Hansabanko“ vykdomą politiką e.bankininkystės atžvilgiu. Bankas plėtodamas e.bankininkystę, savo strategiją remia saugumo ir pasitikėjimo plėtojimu bei naujų produktų kūrimu. Be to bankas aktyviai dalyvauja formuojant ir informacinę visuomenę. 2003–2004 metais „Hansabanko” investicijos į informacines technologijas viršijo 14 mln. Lt. Didindamas paslaugų saugumą ir stabilumą, tais pačiais metais bankas atliko visų sistemų dubliavimą bei įrengė duomenų archyvavimo technologinę patalpą, atitinkančią aukščiausius rizikos valdymo reikalavimus. Be to buvo įgyvendinti du svarbūs projektai, kuriems ruoštasi daugiau nei metus: bankas perėjo prie tarptautinio sąskaitų numerio standarto IBAN bei įdiegė Lietuvos banko mokėjimų sistemą LITAS, leidžiančią atlikti pervedimus realiuoju laiku. 2004 metais atnaujinus kompiuterinę įrangą banke, naudota įranga buvo išdalinta apie 200 Lietuvos švietimo ir kitų įstaigų bei organizacijų, kaip investiciją į informacinę visuomenę bei potencialius e.bankininkystės klientus.
E.bankininkystė sparčiai populiarėja tarp banko klientų, kas leidžia teigti, kad visuomenė yra palankiai nusiteikusi e.komercijos plėtrai. Analizuojant bankininkystės sektorių, .išryškėja ir faktorius, kad e.komercijos projektai reikalauja investicijų bei kokybiškų ir efektyvių vadybos metodų. E.bankininkystės klientų skaičiaus augimas ir toliau išliks progresyvinis,o paslaugų asortimentas plačiai plėsis. Arši konkurencija turėtų priversti ir kitus bankus aktyviau dalyvauti diegiant e.komercijos principus savo veikloje.2.2. Elektroninės prekybos ir aukcionų Lietuvoje analizė
Lietuvoje elektroninės prekybos ir aukcionų plėtra nėra tokia sklandi kokios norėtų e.parduotuvių savininkai ar jų klientai. Internete per metus apsiperka tik 3% procentai lietuvių, o dar mažiau tai daro nuolat. Pagrindinės prekės, kurias perka yra e.parduotuvėse ar e.aukcionuose yra informacinės technologijos. Tai rodo, kad pagrindiniai klientai yra daugiau ar mažiau susiję su IT. Apsilankius interneto forumuose, galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvoje nėra gerų e.parduotuvių ar e.aukcionų projektų ir tai, kad dauguma perka užsienio elektroninės prekybos sistemose. Kita vertus maža paklausa neskatina ir investicijų į šią veiklos sritį. Šiame skyriuje analizuosime kai kuriuos Lietuvos e.parduotuvių ir e.aukcionų funkcionuojančius projektus. Vertinsime jų marketingą, prekių asortimentą, klientų pritraukimą, lojalumo skatinimą ir dėmesingumą klientui.

Atlikus žodžio „aukcionas“ internetinę paiešką, galima aptikti Lietuvoje egzistuojančius keturis e.aukcionus: Omnitel, defas.lt , sevaauto.lt ir aukcionas.com e.aukcionus. Sevaauto.lt aukciono svetainė yra rekonstruojama, todėl jos neanalizuosime. Apsilankius kitų e.aukcionų svetainėse, pirma, kas krenta į akis, yra menkas šių aukcionų prekių asortimentas ir kiekis. Pavyzdžiui Defe pateikta 12 pasiūlymų, Omnitel- 29, o aukcionas.com- 80. Tai galima aiškinti ne tik informacinės visuomenės mažu brandos lygiu, bet aukcionų administravimo kokybe. Viena pagrindinių IT teikiamų privalumų yra atstumo barjero panaikinimas. Ebay e.aukcione dalyvauja daugianacionalinis vartotojų kontingentas, kas užtikrina didžiulę aukciono apyvartą. Tuo beveik visi Lietuvos e.aukcionai vyksta tik lietuvių kalba ir taip yra apribojimas vartotojų ratas. Aukcionas.com aukcionai vyksta ir rusų kalba. Kaip pozityvų pavyzdį galima pateikti estų buy.ee aukcioną, kuriame įdiegtos estų, anglų ir rusų versijos.

Kita lietuviškų e.aukcionų problema yra menka vadyba klientų atžvilgiu. Vartotojų reitingavimą kaip skatinimo priemonę, galima aptikti tik aukcionas.com sistemoje. E.aukcionų svetainėse be vykstančių aukcionų galime rasti ir skurdžią informaciją apie registraciją, aukciono principus ir atsiskaitymo būdus. Tuo tarpu Ebay aukcione galima rasti patarimus kaip pateikti prekę, kad ją pelningiau parduoti, išsamią naudojimosi sistema instrukciją, saugumo programą ir klausimų atsakymų skyrelį.

Aplankius 10 populiariausių internetinių svetainių, nei vienoje neteko aptikti e.aukcionų reklamos. Delfi portalo įmonių kataloge galime rasti tik nuorodas į minėtas aukcionų sistemas. Todėl nėra nuostabu, kad ir e.aukcionuose vykstančių aukcionų skaičius ir vartotojų skaičius yra toks mažas. Galima daryti prielaidą, kad didžioji visuomenės dalis net nežino apie tokius aukcionus.

Analizuojant lietuviškas e.parduotuves, situacija gerėja, jų administravimas kur kas kokybiškesnis. Daugelyje svetainių nurodytos priežastys kodėl verta pirkti pas juos, nurodyti kainų skirtumai, perkant parduotuvėje ir internete. Be to galima rasti išsamią informaciją apie prekes, pirkimo internete instrukcijas ar prekių galerijas. Klientams siūlomos lojalumo programos, pvz., www.knyguklubas, savo nariams knygas siūlo net iki 30% pigiau.

19 pav. Books.lt e.parduotuvės interneto svetainė
Naršant po e.parduotuvių svetaines, galima pastebėti, kad remiantis subjektyvia nuomone, efektyviausiai yra administruojama penkių kontinentų grupės e.parduotuvės www.books.lt (19 pav.) ir www.commerce.lt. Tai galima patvirtini ir faktu, kad tai yra bene vienintelės e.parduotuvės, kurių svetainėse mirga komercinės reklamos. Iš paveikslėlio galima matyti, kad po books.lt svetainę galima naršyti trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Šis faktas taip pat nebuvo aptiktas kitų e.parduotuvių svetainėse. Books.lt pateikiama paieškos sistema, išsami informacija nuo vartojimo instrukcijų, statistikos iki valiutų kursų.

Palyginimui galima pateikti UAB „Elintos“ e.parduotuvės internetinę svetainę(20 pav.). Vienintelis teigiamas da.lykas yra įdiegta paieškos sistema. Neigiami dalykai matomi net paprasto vartotojo akimis: svetainės lietuviškas šriftas nesuderintas su visomis interneto naršyklėmis, todėl tekstas sunkiai įskaitomas, o vietoj lietuviškų raidžių neaiškūs simboliai. Nėra išsamaus prekių aprašymo, prekių galerijos, angliškos ir rusiškos svetainės versijos. Informacijos pateikimas minimalus, sausas, todėl svetainė tampa nepatraukli vartotojui. Atkreipus dėmesį į instrukcijas kaip apsipirkti, galima pamatyti, kad atsiskaitymui už prekes reikia atsispausdinti sąskaitą mokėjimui ir ją apmokėti banke. Todėl galima teigti, kad vartotojo interesų čia visai nepaisoma.

20 pav. elinta.lt e.parduotuvės interneto svetainė
Kaip penkių kontinentų grupės e.parduotuvių, taip ir kitų lentynose pagrindinės prekės yra kompiuterinė technika ir knygos. Siaurą prekių asortimentą galima aiškinti e.parduotuvių klientų pobūdžiu. Tai dažniausiai asmenys kurie aktyviai naudojasi kompiuteriais, yra apsiskaitę ir domisi naujausia literatūra ir žiniomis. Galima teigti, kad verslas laukia kol visuomenės plačiau pradės naudotis e.paslaugomis ir neinvestuoja į mažą grąžą teikiančią veiklą.

Aktyvūs kompiuterių vartotojai juos dominančią informaciją internete nesunkiai susiranda ir savarankiškai, ką ne visada pasakysi apie mažą kompiuterinį raštingumą turinčius žmones. Todėl faktas, kad populiariausių lietuviškų svetainių puslapiuose galima aptikti vos kelių e.parduotuvių reklamą, nėra pozityvus e.komercijos plėtrai. Tuo galima aiškinti ir tai, kad kol kas didžiausią paklausą internete turi kompiuterinės prekės. Tarp savo produkciją reklamuojančių e.parduotuvių yra fortakas.lt(prekyba kompiuteriais), tiketa.lt(bilietų platinimas) ir greitai.lt(poilsio ir turizmo agentūra).

Ne visos e.parduotuvės pateikia išsamią informaciją apie save, kuri turi būti nurodoma pagal galiojančius teisės aktus. Apsilankius atsitiktinai atrinktuose e.parduotuvių svetainėse, didžiausia problema buvo rasti PVM mokėtojo kodą ir įmonės kodą. Nežiūrint į formalumus sunku rasti informaciją ir apie prekių gražinimo galimybes. Kas tikrai neskatina vartotojų pasitikėjimo e.parduotuvėmis.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje elektroninės prekybos paklausa yra menka. Tai galima aiškinti prastu veiklos administravimu ir mažu informacinės visuomenės brandos lygiu. Lietuvoje yra kokybiškų e.parduotuvių projektų, kurių pavyzdžiu turėtų sekti ir jų konkurentai. Apsilankius Latvijos ir Estijos e.aukcionuose, galima pastebėti, kad ten taip pat pirkėjai pardavėjai nėra aktyvūs, todėl verslininkams būtų verta apsvarstyti galimybę diegti bendrą Baltijos šalyse e.aukcionų ir e.parduotuvių sistemas.2.3. E.paslaugų verslui analizė
Elektroninės paslaugos B2B sudaro didžiąją e.komercijos operacijų. Tačiau skyriuje aptarsime ne tik minėtas paslaugas bet ir G2B paslaugas. Labai svarbu, kad nacionaliniai ūkio subjektai naudotų naujausias technologijas savo versle bei jiems būtų sudarytos palankio sąlygos efektyviai plėtoti savo verslą. Jungtinių Tautų Organizacija pažymi, kad būtent e.komercija yra eksporto variklis. Verslas turi vystyti elektroninę didmeninę prekybą, savo firmos ir produkcijos pristatymą internete, kad liktų konkurencingi ne tik savo šalies rinkoje bet ir globalinėje erdvėje.
Verslas noriai diegia e.komercijos principus savo veikloje bei naudojasi viešojo sektoriaus elektroninėmis paslaugomis. Tačiau kol kas dauguma Lietuvos firmų naudojasi tik elektroninių atsiskaitymų sistemomis, įmonės pristatymu internetiniame puslapyje, elektronine komunikacija, elektroninių deklaracijų pildymu, tačiau kur kas rečiau įmonės diegia daugianacionalines internetinių svetainių versijas, elektroninius produkcijos katalogus, virtualius produkcijos sandėlius ar vysto didmeninę prekybą internetu. Toliau panagrinėsime sėkmingai funkcionuojančias e.komercijos sistemas Lietuvos įmonėse.
Vienas tokių pavyzdžių yra GNT Lietuva, kuri tiekia rinkai kompiuterinę, programinę įrangą, kompiuterinius žaidimus ir įrangą jiems, periferijos įrenginius bei buitinės elektronikos prekes. GNT Lietuva yra elektroninės prekybos pionieriai Lietuvoje. Įmonė siūlo virtualaus sandėlio paslaugas internete prekiaujančioms įmonėms. Tai skatina ne tik įmonės pardavimus, bet ir e.prekybos plėtrą šalyje. Įmonės klientai internetu gali susipažinti su produktais, gauti apie juos išsamią informaciją bei užsisakyti. GNT Lietuva WebIN paslaugų paketas suteikia galimybę įmonės partneriams naršyti po produktų katalogą, bei pateikti užsakymus internetu.
Įmonės svetainės funkcionuoja anglų, estų, latvių, suomių, švedų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Efektyvų e.komercijos plėtojimą savo veikloje galima aiškinti racionaliais skaičiavimais bei įmonės strategija, kuri yra nukreipta į klientų aptarnavimo kokybę, užsakymo ir pristatymo paprastumą, pasitelkiant moderniausias internetines technologijas.
Kitas įmonė sėkmingai besinaudojanti e.komercijos privalumais yra Vilniaus drabužių gamybos bendrovė “Rožė”. Įdiegusi kompleksinę kompiuterinės įmonės valdymo ir apskaitos sistemą, ji pirmoji iš Lietuvos siuvimo įmonių pradėjo tiekti “verslas verslui” paslaugą ir didmenomis produkciją stambiems užsakovams pardavinėja internetu. Įmonės svetainę galima naršyti lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.
„Rožės“ kompiuterinė verslo valdymo sistema integruoja visus verslo dalyvius – tiekėjus, subrangovus, užsakovus ir netgi klientus. Įmonė tikisi, kad sistema sustiprins jos pozicijas prieš konkurentus, nes sutrumpės užsakymų derinimo ir atlikimo laikas, mažės pridėtinės sąnaudos, efektyviau bus išnaudojami ištekliai ir pajėgumai, bus įmanoma per tą pati laiką atlikti daugiau užsakymų, sumažinant gaminių ir teikiamų paslaugų savikainą.

Be to, kad bendrovė efektyviai savo veikloje plėtoja e.komerciją, galima pasidžiaugti, kad ji tai atliko pasinaudodama PHARE 2002 programa. Dalis projekto buvo finansuojama iš fondo “Ekonominė ir socialinė sanglauda Lietuvoje”, o 45 proc. projekto vertės investavo pati įmonė. Tai iš ties puikus pavyzdys tinkamai ir efektyviai pasisavinant ES fondų lėšas.

Kita svarbi verslui aktualija elektroniniai atsiskaitymai. E. bankininkystės paslaugų neanalizuosime, tačiau reikia paminėti , kad neseniai Lietuvos ir Didžiosios Britanijos bendrovė „Midas Baltics“ pristatė mokėjimo sistemą „MicroPay.lt“, kuri palengvina mokėjimo SMS žinutėmis įdiegimą versle. Sistema veikia kaip tiltas tarp mobiliųjų operatorių SMS sistemų ir paslaugų teikėjų, pranešė bendrovė. Užsiregistravęs MicroPay.lt sistemoje paslaugos teikėjas gali atlikti savo susijungimo konfigūraciją ir priimti mokėjimus SMS žinutėmis. MicroPay.lt sistemoje paslaugų teikėjams nėra taikomas registracijos ir mėnesinis mokestis. T.ai aktualu smulkiems ir vidutiniams projektams, kurių pajamų neužtektų nuosavo SMS apmokėjimams skirto trumpo numerio registracijai ir palaikymui.

Kadangi B2B paslaugų didžiausią apyvartą sudaro didmeninės prekybos operacijos, tokių paslaugų kaip darbuotojų paieška ar konsultacijos neanalizuosime.

G2B paslaugų asortimentas labai platus, tai yra elektroninių mokesčių deklaravimo sistemos, tranzito deklaravimas, laisvų darbo vietų registravimas, Sodros duomenų teikimas bankams ir lizingo bendrovėms. Tačiau paminėsime pora naujesnių projektų susijusių su prekybos skatinimu.

2004 metų atroję pusėje Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos Generalinis direktoratas (TAXUD) pradėjo teikti naujas elektronines paslaugas asmenims, gabenantiems prekes tranzitu per Europos Sąjungos teritoriją. Nuo šiol internete verslininkas, kurio išsiųstoms prekėms įforminta Bendrijos arba bendroji tranzito procedūra, gali gauti operatyvią informaciją apie tokių prekių judėjimą. Įformindama Bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS) priemonėmis Lietuvos muitinė suteikia prekių siuntai vadinamąjį GRN ((gabenimo registracijos numerį). Šis numeris atspausdinamas lydinčiajame dokumente, su kuriuo prekės turi būti gabenamos į paskirties vietą. Įvedus GRN į Europos Komisijos paieškos sistemą, galima gauti informaciją apie atitinkamos prekių siuntos judėjimą. Duomenų bazėje kaupiami duomenys apie tranzito operacijas prieinami visomis 20 ES valstybių kalbų. Galimybė matyti, kaip juda prekių siuntos, padės verslo subjektams geriau planuoti logistines operacijas, taupyti lėšas ir laiką.

Kitas svarbus projektas- Krovinių ir prekių informacinės sistemos(KIPIS) įdiegimas, kuri sudarys sąlygas uoste veikiančioms įmonėms ir įstaigoms keistis elektroniniais duomenimis vykdant krovinių apdorojimo procedūras uoste. Sistema galės naudotis platus vartotojų ratas – krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo įmonės, jūrų krovos darbų kompanijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Muitinės departamentas ir Klaipėdos teritorinė muitinė bei kitos su krovinių gabenimu ir kontrole susijusios valstybinės tarnybos. Projektas turėtų būti įgyvendinta iki 2007 m.

Minėti faktai rodo, kad valstybė efektyviai diegia e.paslaugas verslui. Savo ruožtu, ankstesniuose skyriuose analizuota statistika rodo, kad 80% įmonių tokiomis paslaugomis naudojasi. Verslas plėtoja e.komerciją savo veikloje, bet ne visada nuosekliai ir efektyviai. Tačiau Lietuvoje yra įmonių, kurios gali būti pavyzdinėmis diegiant elektronines verslo administravimo sistemas, tam efektyviai panaudojant ir ES fondų lėšas. Valstybei plėtojant viešąsias elektronines paslaugas ir veikiant konkurencijos principams, ateityje verslas turėtų sparčiau integruoti e.komerciją į savo veiklą.2.4. Reklamos internete analizė
Reklama yra vienas svarbiausių verslo elementų. Įmonės savo reklaminių kompanijų metu naudoja įvairius kanalus, siekiant ko efektyviau pristatyti produktą ar paslaugą. Lietuvoje sparčiai plečiantis interneto vartojimui, verslininkai vis dažniau atsisuka ir į reklamą internete. Tai labai svarbu elektronines paslaugas siūlančioms įmonėms. Informacinio pobūdžio paslaugų teikėjams tai bene vienintelis pajamų šaltinis. Gausesnė reklama internete paskatintų e.parduotuvių, e.aukcionų plėtrą.

Analizuojant reklamos pasiskirstymą pagal jos kanalus, pastebėsime, kad 2005 m. didžiausias reklamos augimas buvo pastebimas būtent internete(21 pav.). Antroje vietoje liko lauko vaizdo ekranų reklamos augimas. Tai sąlygoja IT plėtra, interneto vartotojų skaičiaus augimas bei verslininkų suvokimas apie e.komercijos svarbą, vykdant savo veiklą.

21 pav. Reklamos augimas įvairiuose žiniasklaidos kanaluose. Šaltinis TNS Gallup

Reklamos augimą internete skatina ir jos pigumas. 1000 vartotojų pasiekti reklama internete kainuoja 6 litus, kai tuo tarpu žurnaluose ji siekia 49 litus(22 pav.). Tarp dešimties didžiausių Lietuvos reklamuotojų yra trys didžiausi mobiliojo ryšio operatorių, kurie taip pat suinteresuoti pasiekti vartotojus besidominčius ir naudojančius naujausias informacines technologijas, o geriausias būdas tai daryti internete.

22 pav. 1000 vartotojų pasiekiamo kaina skirtinguose žiniasklaidos kanaluose. Šaltinis Ad.net

Internetinės reklamos plėtrą skatina ir jos formų įvairybė. Dabar vartotojai jau yra pasiruošę priimti video reklamą. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2005 m. antrąjį ketvirtį 75,3 proc. interneto prieigos taškų turėjo 128 kbps ir greitesnį ryšį, pakankamą video reklamos transliavimui. Lietuvoje video reklamai internete dažniausiai pritaikomi reklaminiai klipai sukurti televizijai, todėl tai palengvina įmonių reklaminių kompanijų įgyvendinimą įvairiais kanalais. Nuo 2004 liepos Lietuvos internete buvo demonstruotos kelios dešimtys reklaminių kampanijų, kuriose buvo naudojami video reklamos sprendimai. Taip pat verta pažymėti, kad video reklamos transliavimas daugelyje Lietuvos interneto svetainių nėra brangesnis už įprastinių reklaminių antraščių rodymą, o videoklipą galima integruoti į praktiškai bet kokio formato standartinį reklaminį skydelį.

Įmonės vis labiau bus suinteresuotos reklamuotis internete, kadangi interneto naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, o IT teikia vis naujesnių ir efektyvesnių reklamos galimybių. Internetinės reklamos plėtra paskatins ir e.komercijos plėtrą. Įmonės teikiančios e.paslaugas bus priverstos gerinti paslaugų kokybę kaunantis dėl reklamos užsakymų.III DALIS. E.KOMERCIJOS BŪKLĖS IR PLĖTROS SĄLYGŲ TYRIMAS
E.komercijos plėtra priklauso ne tik nuo verslo ar valdžios pastangų, elektroninių nusikaltimų prevencijos, bet ir nuo kaip visuomenė yra pasirengusi priimti e.paslaugas. Ši sąvoka apima tokius kriterijus kaip visuomenės požiūrį į informacinių technologijų plėtrą, interneto vartojimą, pasitikėjimą e.paslaugomis, e.paslaugų vartojimo ypatumus ir kt. Siekiant įvertinti esamą e.komercijos išsivystymo lygį bei nustatyti tolimesnes plėtros gaires, yra būtina įvertinti ir esamą situaciją. Tam buvo atliktas e.komercijos būklės ir plėtros sąlygų tyrimas, kuris leis nustatyti pozityvius ir negatyvius e.komercijos plėtros aspektus ir tendencijas plėtoti šių paslaugų sferą.

E.komercijos būklės ir plėtros sąlygų tyrimo metu apklausti 102 respondentai. Tyrime daugiausiai dalyvavo jaunesniojo amžiaus grupių atstovai(23 pav.).

23 pav. Respondentų amžiaus grupių pasiskirstymas %

Anketas pildžiusiųjų išsilavinimas daugiausiai yra aukštasis 44 % ir aukštesnysis 25 %, kurių dauguma yra darbininkai ir tarnautojai. Šie skaičiai rodo, kad tokie tyrimai yra aktualesni jauniems, išsilavinusiems ir aktyviems visuomenės nariams. Vyresniojo amžiaus žmonės dažniausiai tiesiog atsisakydavo dalyvauti tyrime, motyvuodami, kad jiems tai yra neaktualu. Akivaizdu, kad šią visuomenės dalį vargu ar domina ir e.komercijos plėtra ir e.paslaugos. Kitas neigiamas aspektas yra tas, kad vangiai priiminėjama informacinės visuomenės paslaugų įstatyminė bazė ir vykdoma elektroninių nusikaltimų prevencija yra įtakojama politikų, kurie dažniausiai yra gana garbaus amžiaus.

Tai, kad tik 14% respondentų iš vis nesinaudoja internetu(24 pav.) galima vertinti kaip teigiamą faktorių. Tačiau reikia atsižvelgti į pildžiusių anketas segmento savybes. Vyresnių žmonių ar bedarbių tarpe šis rodiklis būtų tikrai kitoks. Bet, autoriaus nuomone, didžiausią įtaką e.komercijos plėtrai turi būtent tyrime dalyvavusieji asmenys. Jų aktyvumas ir sugebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis, dalinai lemia darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo kokybę bei galimybę į viešojo ir privataus sektoriaus veiklą diegti IT ir e.komercijos pricipus. Be to e.prekyba, e.aukcionai ir e.bankininkystė daugiausiai yra nukreipti mokius bei dirbančius žmones.

24 pav. Respondentų interneto vartojimo aktyvumas %

Yra sunku apibrėžti interneto vartojimo aktyvumo kriterijus ir jų įtaką e.komercijai. Tačiauc28% kasdien ir 50% kartą per savaitę naršančių po internetą, vargu ar yra tas skaičius, kuris tenkintų e.reklamos teikėjus. Tarkim dauguma žmonių televiziją ar radiją žiūri ir klauso beveik kiekvieną dieną, tad reklamos vartotojų auditorija yra žymiai didesnė nei televizijoje. Bet žmonės juk ne kas dieną užsuka į buitinės technikos parduotuves, moka mokesčius ar registruoja turtą. Todėl svarbiausiu faktoriumi galima laikyti, kad dauguma apklaustųjų moka ir naudojasi internetu.

Dauguma respondentų įvardinę priežastis, kodėl nesinaudoja internetu ar naudojasi pasyviai, nurodo, kad neturi tam galimybių ar mano, kad neturi tam įgūdžių. Analizuojant galimybes laisvai naudotis internetu, galima pasinaudoti duomenimis, kurie nurodo, kur dažniausiai žmonės naudojasi internetu(25 pav.).

25 pav. Vieta, kur dažniausiai respondentai naudojasi internetu %

Net 45% apklaustųjų internetu dažniausiai naudojasi darbe. Teigiamai šį rezultatą galima vertinti, dviem aspektais: verslas yra pakankamai gerai kompiuterizuotas, o darbuotojai yra teigiamai nusiteikę IT ir interneto teikiamų galimybių atžvilgiu. Akivaizdu, kad bedarbiai ir darbininkai arba tarnautojai, kurių darbo vietoje nėra galimybių naudotis internetu, turi mažesnes galimybes tapti informacinės visuomenės nariais. Kol gyventojai neturės palankių sąlygų naudotis internetu namie, e.komercijos plėtros aplinka išliks nepalanki. Šią situaciją įtakoja žmonių galimybės įsigyti kompiuterinę techniką ir įsirengti inte.rneto prieigą. Kol kas Lietuvoje šių produktų kainos yra sąlyginai aukštos.

Tai, kad visuomenė yra pozityvi ir supranta IT naudą, patvirtina ir tai, kad 94% respondentų sutinka, kad internetas yra puikus informacijos šaltinis, komunikacijos ir laisvalaikio leidimo priemonė, kad jis palengvina daugelį procesų ir taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tokia gyventojų nuomonė rodo, kad investicijos į e.komercijos plėtrą taps vis pelningesnės.

E.paslaugų prieiga yra interneto svetainės, todėl svarbu, kad jos būtų priimtinos vartotojams. Daugumai respondentų mano, kad svetainės lankomumą labiausiai lemia svetainėje pateiktos informacijos kokybė(26 pav.). Todėl e.paslaugų teikėjai ir įmonės administruojančios savo tinklapius, turėtų rūpintis ne tik banaliu paslaugų, produktų ar įvaizdžio pristatymu, bet ir informacijos apvalkalo kokybe.

26 pav. Kriterijai, kurie respondentų nuomone lemia interneto svetainės lankomumą %

Interneto vartotojams aktuali ir svetainių išvaizda bei dizainas. Tai rodo, kad e.komercijos principai yra analogiški komercijos principams. Taigi e.parduotuvės dizainas yra toks pat svarbus kaip parduotuvei patrauklios ir efektyvios dekoracijos ar vitrinos.

Vartotojams svarbu net ir svetainės kūrėjų ar savininkų įvaizdis. Šis faktorius jiems siejasi su produktų ir svetainėje pateikiamos informacijos kokybe.

Apklausos duomenys rodo, kad e.komercijos sėkmingai veiklai svarbu ne tik informacinės visuomenės branda, bet ir atskirų produktų ir paslaugų administravimo kokybė. Visuomenė yra protinga, išranki, todėl įmonių plėtojančių e.komerciją, strategija turi būti nukreipta į vartotoją.

Nors dauguma respondentų mano, kad viešosios e.paslaugos yra labai patogus būdas užsakyti ar gauti paslaugą, realiai tik 27% apklaustųjų jomis naudojasi(27 pav.). Nors 25% net nežino, kad tokios paslaugos yra teikiamos, dalis jų taip pat išreiškė teigiamą nuomonę apie viešąsias e.paslaugas. Tai liudija, kad žmonės IT ir internetą sieja su pozityviais pokyčiais ir naujomis galimybėmis. Tai, kad visuomenė nežino apie viešąsias e.paslaugas, ar jomis naudojasi, bet nesuvokia, kad tai e.paslauga, rodo apie menką visuomenės švietimą e.valdžios ir IT plėtros klausimais. Tai sąlygoja ir prasta e.paslaugų marketingo strategija valstybinėse institucijose ir įstaigose.

Didelė dalis respondentų nemato naudos e.paslaugų vartojime. Tai dalinai lemia ir respondentų nuomonė apie viešųjų e.paslaugų kokybę. Jų teigimu, tik dalis viešųjų e.paslaugų yra kokybiškos. Tarkim atsispausdinti formą, reikia turėti spausdintuvą, o ją užpildžius per dvi minutes, nešti į paslaugų teikėjo įstaigą, nėra labai jau patrauklu. Tarp respondentų besinaudojančių viešosiomis e.paslaugomis, populiariausia yra elektroninio deklaravimo paslauga, kurią galima gauti neišeinant iš namų ar atsitraukiant nuo kompiuterio. Tol kol viešosios e.paslaugos nepasieks e.valdžios koncepcijoje numatytą ketvirtąjį lygį ir visuomenė nepajus apčiuopiamos naudos, tokia gyventojų nuomonė turėtų išlikti nepakitusi.

26 pav. Priežastys, dėl kurių respondentai nesinaudoja viešosiomis e.paslaugomis %

E.valdžios tikslas skatinti e.paslaugų vartojimą tarp gyventojų, kol kas yra sunkiai įgyvendinamas. Nors viešųjų e.paslaugų asortimentas ir kokybė nuolatos auga, tačiau situacija nėra tokia palanki, kuri efektyviai skatintų e.komercijos B2C paslaugų vartojimą.

Lietuvoje labai sparčiai ir sėkmingai plečiasi e.bankininkystė. 43% respondentų taip pat naudojasi šiomis paslaugomis. Labai svarbu yra išanalizuoti bankų elektroninių paslaugų sėkmės faktorius, kurie gali būti naudingi plėtojant e.komerciją kituose ūkio sektoriuose. Pagrindinės priežastys, kodėl respondentai naudojasi e.bankininkystės paslaugomis, yra šių paslaugų paprastumas bei patogumas(27 pav.).

27 pav. Priežastys, dėl kurių respondent.ai naudojasi e.bankininkystės paslaugomis %

Kiti visuomenei labai svarbūs kriterijai yra bankų skiriamas dėmesys e.operacijų saugumui bei pasitikėjimas bankais. 2% respondentų kaip svarią priežastį nurodė tai, kad e.paslaugos yra pigesnės. Dažniausiai žmonės e.bankininkyste naudojasi sumokėti mokesčiam ar atlikti piniginius pavedimus. Akivaizdu, kad visuomenė pirmiausiai iš e.paslaugų reikalauja apčiuopiamos naudos bei saugumo. E.bankininkystė liudija, kad gyventojai mielai naudojasi patogiomis, naudingomis ir saugiomis e.komercijos paslaugomis. Bankų investicijos, e.paslaugų administravimas ir marketingas davė teigiamus rezultatus. Dauguma respondentų e.bankininkystės paslaugas vertina teigiamai ir yra patenkinti esama padėtimi.

Tik keturi respondentai yra pirkę e.parduotuvėse, o devyniolika aplamai apsilankę e.parduotuvių svetainėse. Pagrindinės priežastys kodėl gyventojai neperka e.parduotuvėse, yra nepasitikėjimas e.atsiskaitymais, nežinojimas apie e.parduotuves bei nepasitikėjimas galimybe grąžinti nekokybiškas prekes. Nors e.parduotuvėse atsiskaitymas galimas e.bankininkystės paslaugų pagalba, respondentai, vis tiek nepasitiki e.atsiskaitymais. Galime teigti, kad čia slypi bendras nepasitikėjimas e.parduotuvėmis. Gyventojai abejoja ir galimybe grąžinti prekes. Tai galima paaiškinti skurdžia informacija apie e.atsikaitymus ar pirkėjų teises e.parduotuvių interneto svetainėse.

Dauguma respondentų(43%) nurodė, kad e.parduotuvių svetaines galima lankyti nebent norint apsipirkti arba gauti informacijos apie prekes(28 pav.)

28 pav. E.parduotuvių svetainių vertinimas %

Maža e.parduotuvių apyvarta, menkas pasitikėjimas ir mažas internetinių svetainių lankomumas nėra suderinama su sėkmingais e.komercijos plėtros principais. E.parduotuvių savininkai turėtų imtis priemonių gerinti situaciją, o tai daryti turėtų pradėti nuo gyventojų pasitikėjimo užsitarnavimo. Dauguma respondentų nurodė, jog jie būtų tikri dėl e.atsikaitymų saugumo bei galimybės grąžinti nekokybiškas prekes, jie pradėtų pirkti e.parduotuvėse(29 pav.). Iš esmės e.atsiskaitymai yra saugūs, tad tikriausiai e.parduotuvės turėtų labiau pasistengti informacijos apie prekes pateikimu, visuomenės informavimu ir švietimu apie e.komerciją, o tame tarpe ir apie e.atsiskaitymus.

8% respondentų pirktų e.parduotuvėse jei jų prekių asortimentas būtų gausesnis. Apklausoje dalyvavusių e.parduotuvių pirkėjų, dauguma pirktų prekių buvo kompiuterinė technika ir knygos. Tai atspindi realią padėtį e.parduotuvių lentynose. Tokia padėtis apriboja pirkėjų segmentą ir pačią e.prekybos apyvartą.

29 pav. Respondentų nurodytos priežastys, kurios paskatintų pirkti e.parduotuvėse %

Nei vienas apklausoje dalyvavęs respondentas nėra dalyvavęs e.aukcione, ir tik devyni yra lankęsi e.aukcionų internetinėse svetainėse. 50% netgi nežino apie e.aukcionus ar galimybes juose dalyvauti, o 28% nemato tame naudos. Tai rodo apie menką e.aukcionų, reklamą ir skatinimą. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad jei turėtų galimybę pelningai parduoti savo prekę, dalyvautų e.aukcionuose. Kitos priežastys, kurios paskatintų e.aukcionų apyvartą yra panašios kaip ir e.parduotuvių.

Tyrimas parodė, kad informacinės visuomenės brandos lygis Lietuvoje nėra optimalus e.komercijos plėtrai. E.paslaugų potencialūs vartotojai daugumoje yra jaunesnio ir vidutinio amžiaus visuomenės nariai. Nors dauguma gyventojų neturi galimybės laisvai naudotis internetu, tačiau jie IT ir internetą sieja su pozityviais pokyčiais bei naujomis galimybėmis. Kaip komercijai taip ir e.komercijai, visuomenė kelia tuos pačius reikalavimus. Kokybiškos, naudingos ir efektyviai administruojamos e.paslaugos yra noriai vartojamos. To pavyzdys yra sėkminga e.bankininkystės plėtra ir atskiros viešosios e.paslaugos. Dauguma G2C paslaugų nėra kokybiškos, jų paklausa menka, todėl e.valdžia neefektyviai skatina B2C e.paslaugų. E.parduotuvių ir e.aukcio.nų pagrindinė problema yra jų pasitikėjimas, informatyvumas gyventojų tarpe bei prastas administravimas. Tačiau gyventojai yra pozityviai nusiteikę jų atžvilgiu.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI E.KOMERCIJOS PLĖTRAI SKATINTI
Atlikta šaltinių analizė, lyginamoji ir analogų analizė bei tyrimas leidžia teigti, jog: hipotezė, kad e.komercijos plėtrą Lietuvoje stabdo tam nepalanki aplinka bei netinkamas e.komercijos projektų administravimas, dalinai pasitvirtino.
Išvados:
1. Lietuvoje informacinės visuomenės brandos lygis nėra palankus e.komercijos plėtrai. Interneto vartotojų skaičius 100 gyventojų yra daugiau nei dvigubai mažesnis už ES vidurkį. Be to egzistuoja skirtumas apsirūpinimu kompiuteriais ir internetu tarp miesto ir kaimo bendruomenių. Visuomenei įsigyti kompiuterį ir prisijungti internetą yra kol kas prabangos reikalas. 15 procentų tyrime dalyvavusių respondentų neturi galimybės ar įgūdžių naudotis internetu, o dauguma besinaudojančių internetu, tai daro darbe. Lietuvoje egzistuoja mažas gyventojų aktyvumas naudojantis privačiomis e.paslaugomis(3% 2004m.) ir viešosiomis e.paslaugomis(10% 2004m.). E.komercijos paslaugos daugiausia domina jaunus ir vidutinio amžiaus gyventojus.
2. E.valdžios įgyvendinimą Lietuvoje galima vertinti vidutiniškai. Pagrindinės valstybinės institucijos(virš 95%) turi savo internetines svetaines. Paslaugų perkėlimas į internetą taip pat vyksta aktyviai(59%), tačiau vertinant jų kokybę, situacija nėra pakankamai gera. Nors daugumos tyrime dalyvavusių respondentų nuomonė apie viešųjų paslaugų plėtrą yra teigiama, tačiau priežastis, kodėl jomis nesinaudoja, nurodo, kad tik maža dalis jų yra kokybiškos ir jie nemato realios naudos jomis naudotis. Be to visuomenė yra mažai informuota apie viešųjų e.paslaugų teikimą. Tik šių metų vasarį buvo įregistruotas pirmasis kvalifikuotų skaitmeninių sertifikatų teikėjas. Todėl e.parašo naudojimas Lietuvoje yra pasyvus. Verslininkai nurodo, kad valstybė neskatina jo vartojimo, nėra institucijų, kurios priimtų dokumentus pasirašytus e.parašu. Be to nėra įstatymų skirtų konkrečiai e.komercijai reglamentuoti.
3. Lietuvoje išlieka pakankamai aukšta interneto paslaugų kaina-apie 69 lt/mėn. Net 45.7% pajamų už interneto paslaugas atitenka AB „Lietuvos Telekomas“, kuris praktiškai valdo požeminius ryšio kanalus. Be to dar 10.7% pajamų gauna UAB „Omnitel“. Šios dvi įmonės yra valdomos švedų kompanijos AB „TeliaSonera“. Neseniai AB „Lietuvos Telekomas“ ir LRTC laimėjo RRT rengtą konkursą naudotis skaitmeninės TV dažniais. Toks monopolis, pažeidžia efektyvios konkurencijos sąlygas ir kitų įmonių bandymai sumažinti kainas yra niekiniai.
4. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikomos lengvatos nėra efektyvios, o kartais tai yra ir tam tikrų įmonių protegavimas. Nors atviro kodo programinę įrangą galima nemokamai atsisiųsti internetu, gyventojai yra verčiami ją pirkti parduotuvėse. Neretai prekybininkai sąmoningai prekiauja tik komercine programine įranga(dažniausiai Microsoft Windows) taip siekdami didesnio pelno. Be to numatytas lengvatos periodas yra per trumpas.
5. Elektroninių nusikaltimų prevencija Lietuvoje nėra efektyvi. Elektroninių nusikaltėlių grupės yra gerai finansuojamos, jų išpuolių vis daugėja. Įmonės, saugodamos savo reputaciją, yra linkusios slėpti e.nusikaltėlių atakas nukreiptas prieš jų įmones. E.nusikaltimai yra priskiriami prie lengvų nusikaltimų grupės ir dažniausiai taikomos nuobaudos yra piniginės baudos. Lietuvos teisėsaugininkai kovoti su elektroniniais nusikaltimais neturi pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
6. Verslo įmonės Lietuvoje yra gerai kompiuterizuotos, be to virš 80% turi interneto prieigą. 2004 m. 65 % įmonių naudojosi viešosiomis e.paslaugomis. Verslas noriai naudojasi IT teikiamomis galimybėmis bei supranta jų naudą. Privatus sektorius yra techniškai pasiruošęs diegti e.komercijos principus savo veikloje. Tačiau dažniausiai įmonės apsiriboja e.atsiskaitymų, įmonės pristatymu internetinėje svetainėje ir vidaus apskaitos programų diegimu. Rečiau e.komercija naudojama didmeninei prekybai bei eksporto skatinimui.
7. Privačios e.komercijos paslaugos Lietuvoje nėra aktyviai naudojamos, ne tik dėl mažo informacinės visuomenės brando.s lygio. E.aukcionų ir e.parduotuvių svetainės dažniausiai yra neefektyviai administruojamos, pateikiama skurdi informacija apie prekes, galimybę grąžinti nekokybišką produkciją, e.atsiskaitymus, pateikiamas siauras prekių asortimentas. Be to jos mažai teikia dėmesio reklamai. Dėl to gyventojai mažai turi informacijos apie e.prekybą, ja nepasitiki ir nėra linkę ten pirkti. Gyventojai nėra priešiškai nusiteikę e.komercijos plėtrai, atvirkščiai, patogiomis ir naudingomis paslaugomis jie aktyviai naudojasi. To pavyzdys yra e.bankininkystė, kuri turi virš milijono vartotojų. O daugiausia klientų turi du didžiausi šalies bankai, kurie efektyviai administruoja e.paslaugas, aktyviai skleidžia informaciją, plečią paslaugų asortimentą bei plėtoja saugumo sistemas. Tai parodo, kad visuomenė e.komercijai taiko vienodus standartus ir reikalavimus, kaip ir įprastai komercijai.

Pasiūlymai paskatinti e.komercijos plėtrą Lietuvoje:
1. Viešasis sektorius turėtų pagerinti savo e.paslaugų kokybę, bei aktyviau apie jas informuoti žiniasklaidoje, taip paskatinant ne tik jų vartojimą, bet ir pasitikėjimą e.komercijos paslaugomis. Vyriausybė turėtų būti lyderė ,skatinant e.parašo vartojimą, todėl turėtų būti pradėtas jo diegimas valstybinėse institucijose. Seimas turėtų įnešti aiškumą teikiant e.paslaugas, priimant jam pateiktą Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą.
2. Reikia pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio 21 straipsnio 5 punktą. Jame panaikinti sąlygą, kad kompiuteris turi būti įsigytas su programine įranga ir pratęsti punkto taikymo laikotarpį iki 2015 metų, kuriais Lietuva planuoja tapti informacine valstybe.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pradėti reguliuoti AB „Lietuvos telekomas“ DSL interneto prieigos kainas didmeniniams ryšio tiekėjams, taip sudarant interneto paslaugų rinkoje konkurencinę aplinką.
4. Reikia taikyti efektyvesnes ir griežtesnes elektroninių nusikaltimų prevencijos priemones. Policijos departamente turėtų būti išvystytas efektyvus elektroninių nusikaltimų tyrimų padalinys. Baudžiamojo kodekso nusikaltimų informatikai skyriaus 196, 197 ir 198 straipsniuose numatyta veika, turi būti traktuojama kaip apysunkis ar sunkus nusikaltimas.
5. Privataus sektoriaus įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti savo tinklalapių administravimui. Interneto svetainėse pateikti prekių katalogus, išsamią informaciją apie įmonę ir jos veiklą ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis. Be to verslas turėtų aktyviau dalyvauti diegiant didmeninės prekybos internetu apskaitos sistemas, tam pasinaudojant ES struktūriniais fondais.
6. E.paslaugų teikėjai piliečiams, turi savo strategiją nukreipti į vartotojus. Turi būti susirūpinta informacinių sistemų apsauga, praplėstas prekių asortimentas, interneto svetainėse turi būti pateikiama išsami informacija apie e.komerciją, e.atsiskaitymus, prekes, galimybę grąžinti nekokybiškas prekes ir išsamūs duomenys apie įmonę. E.prekybos ir e.paslaugų teikėjai turi rūpintis savo įvaizdžiui bei reklama. E.parduotuvės ir e.aukcionai turėtų apsvarstyti galimybę savo veiklą vykdyti bendroje Baltijos šalių rinkoje, taip užtikrinant didesnę apyvartą ir aktyvumą.PRIEDAI
1 Priedas. Tyrimo apklausos rezultatų suvestinė

1 Jūsų amžius

Nuo 15 iki 25 26

Nuo 26 iki 35 30

Nuo 36 iki 45 19

Nuo 46 iki 55 9

Nuo 56 iki 65 12

virš 65 6
2 Jūsų išsilavinimas

Pagrindinis 5

Vidurinis 15

Profesinis 12

Aukštesnysis 25

Aukštasis 6

Aukštasis universitetinis 39
3 Jūsų socialinė padėtis

Moksleivis 3

Studentas 4

Bedarbis 9

Darbininkas 54

Tarnautojas 29

Vadovas 3
4 Kaip dažnai Jūs naudojatės internetu?

Kiekvieną dieną 29

Kartą per savaitę 51

Kartą per mėnesį 8

Iš vis nesinaudoju 14
5 Dažniausiai internetu naudojatės

Namuose 21

Darbe/mokymosi įstaigoje 47

Pas draugus 7

Interneto svetainėse 13

Internetu iš vis nesinaudoju 14

Kita 0
6 Jei nesinaudojate internetu ar naudojate kartą per mėnesį, tuomet kodėl?

Nėra galimybių 8

Nematote naudos 1

Manote, kad neturite tam įgūdžių 13

Aš internetu naudojuosi dažniau kaip kartą per mėnesį 80

Kita 0
7 Kuris teiginys Jums atrodo teisingesnis?

Internetas yra puikus informacijos šaltinis, komunikacijos ir laisvalaikio leidimo priemonė. Be to jis palengvina daugelį procesų ir taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. 94

Internetas yra neigiamas dalykas, kuris kelia grėsmę žmonių susvetimėjimui, bendravimo kultūrai, yra grėsmių plitimo terpė bei neturi plėtros perspektyvų. 6

Nei vienas teiginys nėra teisingas. 2
8 Kokiais tikslais dažniausiai naudojatės internetu?

Informacijos paieška 62

Pramogos 26

Privačios e.paslaugos 6

E.paštas 32

Aš internetu iš vis nesinaudoju 14

Kita 5
9 Kas Jūsų nuomonę lemia interneto svetainės populiarumą, lankomumą?

Svetainės išvaizda ir dizainas 35

Svetainės kūrėjų ar savininkų įvaizdis 29

Informacijos kokybė svetainėje 42

Paprastumas ir patogumas naudotis svetaine 15

Svetainės reklama 12

Patogi paieškos svetainėje sistema 4

Neturiu nuomonės 18

Kita 4
10 Jūsų nuomonė apie viešąsias e.paslaugas?

Viešosios e.paslaugos yra labai patogus būdas užsakyti ar gauti paslaugą, kadangi tai galima atlikti tiesiog siedint prie kompiuterio bei nereikia stovėti eilėse. Tai supaprastina paslaugos gavimą 62

Viešosios e.paslaugos teikia valstybinių institucijų veiklai efektyvumo, skaidrumo ir mažina korupcija 15

Viešosios e.paslaugos yra pavojus asmens privatumui, duomenų apsaugai 18

Viešosios e.paslaugos yra neturinčių galimybių ir įgūdžių jomis naudotis diskriminacija 26

Neturiu nuomonės 20
11 Kodėl Jūs nesinaudojate viešosiomis e.paslaugomis?

Neturiu galimybės ir įgūdžių jomis naudotis 15

Nežinau, kad tokios yra teikiamos 26

Nepasitikiu tokių paslaugų teikimu 12

Nėra naudos jomis naudotis 21

Aš naudojuosi viešosiomis e.paslaugomis 28

Kita
12 Jūsų nuomonė apie viešųjų e.paslaugų kokybę?

Viešųjų e.paslaugos Lietuvoje pilnai mane tenkina 3

Viešosios e.paslaugos yra geros kokybės tačiau jų galėtų būti daugiau 4

Dalies viešųjų e.paslaugų kokybė aukšta, tačiau teikiant e.paslaugas dažniausiai yra apsiribojama informacijos ar formų pateikimu 18

Informacija arba formos institucijų interneto svetainėse yra pasenusios 6

Aš esu visiškai nepatenkintas 9

Neturiu nuomonės 62
13 Kokiomis e.bankininkystės paslaugomis Jūs naudojatės dažniausiai?

Sužinoti informaciją apie Jūsų sąskaitų likučius 11

Gauti sąskaitų išrašus ir operacijų istoriją 12

Atlikti pinigų pervedimus 19

Įvairiems mokesčiams sumokėti 29

Prekiauti vertybiniais popieriais 2

Kita 0

Aš nesinaudoju e.bankininkystės paslaugomis 58
14 Jei nesinaudojate e.bankininkystės paslaugomis, kokios priežastys tai sąlygoja?

Neturiu galimybės ir įgūdžių jomis naudotis 15

Nepasitikiu elektroninių operacijų saugumu 21

Trūksta informacijos apie tokias paslaugas 11

Nėra poreikio naudotis tokiomis paslaugomis. 11

Kita 0

Aš naudojuosi e.bankininkystės paslaugomis 44
15 Kodėl jūs naudojatės e.bankininkystės paslaugomis?

E.bankininkystės paslaugo.mis paprasta ir patogu naudotis 39

E.bankininkystės paslaugos yra pigesnės nei banko skyriuje 2

Aš pasitikiu bankais ir e.bankininkyste 20

Bankai pakankamai skiria dėmesio e.operacijų saugumui 25

Kita 0

Aš nesinaudoju e.bankininkystės pasaugomis 58
16 Jūsų manymu, ką turėtų daryti bankai, kad pritrauktų daugiau e.bankininkystės vartotojų?

Bankai gerai administruoja e.bankininkystės paslaugas, o vartotojų skaičius padidėjąs kartu su interneto vartojimu 25

Bankai turėtų plėsti e.bankininkystės paslaugų asortimentą 14

Bankai turėtų aktyviau informuoti klientus apie e.bankininkystės teikiamas paslaugas 16

Bankai turėtų daugiau rūpintis e.bankininkystės teikiamų paslaugų saugumu 23

Kita 1

Neturiu nuomonės 23
17 Kokias prekes jūs dažniausiai perkate internete e.parduotuvėse?

Kompiuterinę įrangą 2

Buitinę techniką 0

Mobiliuosius telefonus ir jų aksesuarus 1

Knygas 3

Kita 2

Aš neperku e.parduotuvėse 98
18 Jei jums teko lankytis e.parduotuvių svetainėse, kaip jas vertintumėte?

Jos yra gražaus ir priimtino dizaino 3

Paprastos ir patogios naudotis 2

Jose pateikiama išsami informacija apie prekes 2

Jose pateikiama išsami informacija kaip pirkti internete 2

Jos yra nepatrauklios ir nepriimtino dizaino 2

Sudėtingos naudotis 1

Informacija apie prekes ir pirkimo instrukcijos yra skurdžios 8

Šias svetaines verta lankyti tik siekiant sužinoti informaciją apie prekes ar norint apsipirkti 16

Man neteko lankytis e.parduotuvių svetainėse 83
19 Kodėl jūs neperkate e.parduotuvėse?

Neturiu galimybės ir įgūdžių juose pirkti 15

Nepasitikiu elektroniniais atsiskaitymais 41

Nepasitikiu duomenų apsauga e.parduotuvėse 21

Abejoju nekokybiškų prekių gražinimo galimybėmis 31

Mažas prekių asortimentas 8

Prekės brangesnės nei parduotuvėse 2

Nėra galimybės „paliesti“ prekės 19

Nėra naudos pirkti internete 15

Aš nežinau apie e.parduotuves ir galimybę pirkti internete 35

Kita 0

Aš perku e.parduotuvėse 4
20 Jūs pradėtumėte pirkti e.parduotuvėse ar būtumėte aktyvesnis pirkėjas, jei

Turėtumėte tam galimybes ir įgūdžių 2

Būtumėte tikras dėl elektroninių atsiskaitymų saugumo 51

Būtumėte tikras dėl prekių kokybės ir galimybės nekokybiškas prekes gražinti atgal 47

E.parduotuvių svetainėse būtų pateikta išsami informacija apie prekes 4

E.parduotuvių svetainėse būtų pateiktos išsamios pirkimo instrukcijos 7

E.parduotuvių prekių asortimentas būtų gausesnis 11

Aš niekada nepirksiu e.parduotuvėje. 21

Mane tenkina esama situacija. 0
21 Ar Jums teko dalyvauti e.aukcione ar lankytis e.aukcionų interneto svetainėse?

Man neteko dalyvauti e.aukcione, bet aš lankiausi e.aukciono internetinėje svetainėje 9

Man neteko dalyvauti nei e.aukcione, nei lankytis e.aukciono internetinėje svetainėje 93

Man teko dalyvauti e.aukcione 0
22 Kodėl jūs nesinaudojate e.aukcionų paslaugomis?

Neturiu galimybės ir įgūdžių juose pirkti 15

Nepasitikiu elektroniniais atsiskaitymais 9

Nematau naudos juose dalyvauti 36

E.aukcionų mažas prekių pasiūlymų skaičius 2

Aš nežinau apie e.aukcionus ir galimybę juose dalyvauti 66

E.aukcionų mažas aktyvumas, todėl sunku pelningai parduoti prekę 1

Kita 0

Aš dalyvauju e.aukcionuose 0
23 Ar Jūs dalyvautumėte e.aukcione, jei

Turėtumėte tam galimybes ir įgūdžių 6

Turėtumėte išsamią informaciją apie e.aukcionus 15

Turėtumėte galimybę pelningai ar naudingai parduoti ar įsigyti prekę 66

Turėtumėte galimybę gretai parduoti savo prekę 12

Turėtumėte galimybę rintis prekę iš plataus asortimento 6

Būtumėte tikras dėl elektroninių operacijų saugumo 32

Kita 0

2 Priedas. Tyrimo apklausos anketa
ANKETA
Mieli, respondentai, kviečiu Jus prisijungti prie tyrimo, kuris skirtas e.komercijos plėtros sąlygoms nustatyti. Informacinių technologijų ir interneto plėtra suteikia naujas veiklos formas viešajam sektoriui, verslui bei platesnes galimybes visuomenei. Paslaugų pe.rkėlimo į elektroninę erdvę sėkmė labai priklauso nuo to, kaip visuomenė yra jas pasiruošusi jas priimti. Todėl Jūsų nuomonė yra labai svarbi, siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie e.paslaugų teikimą Lietuvoje, kokios yra pagrindinės kliūtys e.komercijos plėtrai.
Tyrimą atlieką Mykolo Romerio universiteto studentas. Tyrimo metu surinkta informacija bus panaudota moksliniame tiriamajame darbe „E.komercijos plėtra Lietuvoje“.

Anketa yra anoniminė. Prieš atsakydami į klausimus, atidžiai įsiskaitykite ir būkite objektyvus. Atsakymus rinkitės tuos, kurie Jūsų manymu, labiausiai atininka Jūsų nuomonę. Teisnus atsakymus žymėkite varnele .

1. Jūsų amžius(pažymėkite teisingą atsakymą)
  nuo 15 iki 25
  nuo 26 iki 35
  nuo 36 iki 45
  nuo 46 iki 55
  nuo 56 iki 65
  virš 65
2. Jūsų išsilavinimas(pažymėkite teisingą atsakymą)

 Pagrindinis

 Vidurinis

 Profesinis

 Aukštesnysis

 Aukštasis

 Aukštasis universitetinis
3. Jūsų socialinė padėtis(pažymėkite teisingą atsakymą)

 Moksleivis

 Studentas

 Bedarbis

 Darbininkas

 Tarnautojas

 Vadovas
4. Kaip dažnai Jūs naudojatės internetu? (pažymėkite teisingą atsakymą)

 Kiekvieną dieną

 Kartą per savaitę

 Kartą per mėnesį

 Iš vis nesinaudoju
5. Dažniausiai internetu naudojatės: (pažymėkite teisingą atsakymą arba įrašykite)

 Namuose

 Darbe/mokymosi įstaigoje

 Pas draugus

 Interneto svetainėse

 Viešuose interneto prieigos taškuose

 Internetu iš vis nesinaudoju

 Kita__________________________________________________________________
6. Jei nesinaudojate internetu ar naudojate kartą per mėnesį, tuomet kodėl? (pažymėkite teisingą atsakymą arba įrašykite)

 Nėra galimybių

 Nematote naudos

 Manote, kad neturite tam įgūdžių

 Aš internetu naudojuosi dažniau kaip kartą per mėnesį

 Kita__________________________________________________________________
7. Kuris teiginys Jums atrodo teisingesnis: (pažymėkite teisingą atsakymą)

 Internetas yra puikus informacijos šaltinis, komunikacijos ir laisvalaikio leidimo priemonė. Be to jis palengvina daugelį procesų ir taps neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi.

 Internetas yra neigiamas dalykas, kuris kelia grėsmę žmonių susvetimėjimui, bendravimo kultūrai, yra grėsmių plitimo terpė bei neturi plėtros perspektyvų.

 Nei vienas teiginys nėra teisingas.
8. Kas Jūsų nuomonę lemia interneto svetainės populiarumą, lankomumą? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Svetainės išvaizda ir dizainas

 Svetainės kūrėjų ar savininkų įvaizdis

 Informacijos kokybė svetainėje

 Paprastumas ir patogumas naudotis svetaine

 Svetainės reklama

 Patogi paieškos svetainėje sistema

 Neturiu nuomonės

 Kita__________________________________________________________________
9. Jūsų nuomonė apie viešąsias e.paslaugas? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Viešosios e.paslaugos yra labai patogus būdas užsakyti ar gauti paslaugą, kadangi tai galima atlikti tiesiog siedint prie kompiuterio bei nereikia stovėti eilėse. Tai supaprastina paslaugos gavimą

 Viešosios e.paslaugos teikia valstybinių institucijų veiklai efektyvumo, skaidrumo ir mažina korupcija

 Viešosios e.paslaugos yra pavojus asmens privatumui, duomenų apsaugai

 Viešosios e.paslaugos yra neturinčių galimybių ir įgūdžių jomis naudotis diskriminacija

 Neturiu nuomonės
10. Kodėl Jūs nesinaudojate viešosiomis e.paslaugomis? (pažymėkite teisingą atsakymą arba įrašykite)

 Neturiu galimybės ir įgūdžių jomis naudotis

 Nežinau, kad tokios yra teikiamos

 Nepasitikiu tokių paslaugų teikimu

 Nėra naudos jomis naudotis

 Aš naudojuosi viešosiomis e.paslaugomis

 Kita__________________________________________________________________
11. Kokiomis viešosiomis e.paslaugomis naudojatės dažniausiai? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dvie.jų) arba įrašykite)

 Elektroninė deklaravimo sistema

 Laisvų darbo vietų paieška

 Gyvenamosios vietos deklaravimas

 Asmens dokumentų keitimas

 Informacijos paieška

 Kita__________________________________________________________________

 Aš nesinaudoju viešosiomis e.paslaugomis
12. Jūsų nuomonė apie viešųjų e.paslaugų kokybę? (pažymėkite teisingą atsakymą arba įrašykite)

Viešųjų e.paslaugos Lietuvoje pilnai mane tenkina

Viešosios e.paslaugos yra geros kokybės tačiau jų galėtų būti daugiau

Dalies viešųjų e.paslaugų kokybė aukšta, tačiau teikiant e.paslaugas dažniausiai yra apsiribojama informacijos ar formų pateikimu

Informacija arba formos institucijų interneto svetainėse yra pasenusios

Aš esu visiškai nepatenkintas

Neturiu nuomonės
13. Kokiomis e.bankininkystės paslaugomis Jūs naudojatės dažniausiai? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Sužinoti informaciją apie Jūsų sąskaitų likučius

 Gauti sąskaitų išrašus ir operacijų istoriją

 Atlikti pinigų pavedimus

 Įvairiems mokesčiams sumokėti

 Prekiauti vertybiniais popieriais

 Kita__________________________________________________________________

 Aš nesinaudoju e.bankininkystės paslaugomis
14. Jei nesinaudojate e.bankininkystės paslaugomis, kokios priežastys tai sąlygoja? (pažymėkite teisingą atsakymą arba įrašykite)

Neturiu galimybės ir įgūdžių jomis naudotis

Nepasitikiu elektroninių operacijų saugumu

Trūksta informacijos apie tokias paslaugas

Nėra poreikio naudotis tokiomis paslaugomis.

Kita__________________________________________________________________

Aš naudojuosi e.bankininkystės paslaugomis
15. Kodėl jūs naudojatės e.bankininkystės paslaugomis? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 E.bankininkystės paslaugomis paprasta ir patogu naudotis

 E.bankininkystės paslaugos yra pigesnės nei banko skyriuje

 Aš pasitikiu bankais ir e.bankininkyste

 Bankai pakankamai skiria dėmesio e.operacijų saugumui

 Kita__________________________________________________________________

 Aš nesinaudoju e.bankininkystės pasaugomis
16. Jūsų manymu, ką turėtų daryti bankai, kad pritrauktų daugiau e.bankininkystės vartotojų? (pažymėkite teisingus atsakymus arba įrašykite)

 Bankai gerai administruoja e.bankininkystės paslaugas, o vartotojų skaičius padidėjąs kartu su interneto vartojimu

 Bankai turėtų plėsti e.bankininkystės paslaugų asortimentą

 Bankai turėtų aktyviau informuoti klientus apie e.bankininkystės teikiamas paslaugas

 Bankai turėtų daugiau rūpintis e.bankininkystės teikiamų paslaugų saugumu

 Kita__________________________________________________________________

 Neturiu nuomonės, nesinaudoju e.bankininkystės pasaugomis
17. Kokias prekes jūs dažniausiai perkate internete e.parduotuvėse?(pažymėkite teisingą atsakymą arba įrašykite)

 Kompiuterinę įrangą

 Buitinę techniką

 Mobiliuosius telefonus ir jų aksesuarus

 Knygas

 Kita__________________________________________________________________

 Aš neperku e.parduotuvėse
18. Jei jums teko lankytis e.parduotuvių svetainėse, kaip jas vertintumėte? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Jos yra gražaus ir priimtino dizaino

 Paprastos ir patogios naudotis

 Jose pateikiama išsami informacija apie prekes

 Jose pateikiama išsami informacija kaip pirkti internete

 Jos yra nepatrauklios ir nepriimtino dizaino

 Sudėtingos naudotis

 Informacija apie prekes ir pirkimo instrukcijos yra skurdžios

 Šias svetaines verta lankyti tik siekiant sužinoti informaciją apie prekes ar norint apsipirkti

 Kita__________________________________________________________________

 Man neteko lankytis e.parduotuvių svetainėse
19. Kodėl jūs neperkate e.parduotuvėse?(pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Neturiu galimybės ir įgūdžių juose pirkti.

 Nepasitikiu elektroniniais atsiskaitymais

 Nepasitikiu duomenų apsauga e.parduotuvėse

 Abejoju nekokybiškų prekių gražinimo galimybėmis

 Mažas prekių asortimentas

 Prekės brangesnės nei parduotuvėse

 Nėra galimybės „paliesti“ prekės

 Nėra naudos pirkti internete

 Aš nežinau apie e.parduotuves ir galimybę pirkti internete

 Kita__________________________________________________________________

 Aš perku e.parduotuvėse
20. Jūs pradėtumėte pirkti e.parduotuvėse ar būtumėte aktyvesnis pirkėjas, jei: (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Turėtumėte tam galimybes ir įgūdžių

 Būtumėte tikras dėl elektroninių atsiskaitymų saugumo

 Būtumėte tikras dėl prekių kokybės ir galimybės nekokybiškas prekes gražinti atgal

 E.parduotuvių svetainėse būtų pateikta išsami informacija apie prekes

 E.parduotuvių svetainėse būtų pateiktos išsamios pirkimo instrukcijos

 E.parduotuvių prekių asortimentas būtų gausesnis

 Kita__________________________________________________________________

 Aš niekada nepirksiu e.parduotuvėje.

 Mane tenkina esama situacija.
21. Ar Jums teko dalyvauti e.aukcione ar lankytis e.aukcionų interneto svetainėse? (pažymėkite teisingą atsakymą

 Man neteko dalyvauti e.aukcione, bet aš lankiausi e.aukciono internetinėje svetainėje

 Man neteko dalyvauti nei e.aukcione, nei lankytis e.aukciono internetinėje svetainėje

 Man teko dalyvauti e.aukcione
22. Kodėl jūs nesinaudojate e.aukcionų paslaugomis? (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Neturiu galimybės ir įgūdžių juose pirkti

 Nepasitikiu elektroniniais atsiskaitymais

 E.aukcionų mažas aktyvumas, todėl sunku pelningai parduoti prekę

 E.aukcionų mažas prekių pasiūlymų skaičius

 Aš nežinau apie e.aukcionus ir galimybę juose dalyvauti

 Nematau naudos juose dalyvauti

 Kita__________________________________________________________________

 Aš dalyvauju e.aukcionuose
23. Ar Jūs dalyvautumėte e.aukcione, jei: (pažymėkite teisingus atsakymus(ne daugiau dviejų) arba įrašykite)

 Turėtumėte tam galimybes ir įgūdžių

 Turėtumėte išsamią informaciją apie e.aukcionus

 Turėtumėte galimybę pelningai ar naudingai parduoti ar įsigyti prekę

 Turėtumėte galimybę gretai parduoti savo prekę

 Turėtumėte galimybę rintis prekę iš plataus asortimento

 Būtumėte tikras dėl elektroninių operacijų saugumo

 Kita__________________________________________________________________

Leave a Comment