Elektroninė bankininkystė

TURINYS
ĮVADAS..............................2
1. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS VARTOTOJAI...........3
2. LIETUVIŠKI BANKAI INTERNETE..................3
2.1. “MEDICINOS BANKAS”....................4
2.2. “ŠIAULIŲ BANKAS”.....................4
2.3. ”SNORAS”..........................5
2.4. “ŪKIO BANKAS”.......................6
2.5. “VILNIAUS BANKAS”.....................7
2.6. “HANSABANKAS”.....................7
3. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGA – “HANZA.NET”.......8
3.1. SAUGUMAS.......................9
3.2. HANZA.NET FUNKCIONALUMAS..............9
3.3. PIRMIEJI ŽINGSNIAI HANZA.NET..............10
3.4. MENIU..........................10
3.5. ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ SUTARTIES SUDARYMAS IR KEITIMAS..........................18
4. ON-LINE BANKAI UŽSIENYJE......................19
IŠVADOS..............................20
LITERATŪRA..............................21ĮVADAS
“Interneto” komercijos plėtroje bankams tenka esminis vaidmuo. Bankams elektroninė komercija glaudžiai susijusi su elektroninės ir namų bankininkystės sąvoka. Šiandien dauguma bankų supranta, kas “Internetas” yra strateginė kryptis bankų veiklos plėtroje. Ir pirkėjai, ir pardavėjai laukia banko, kaip patikimo elektroninių mokėjimų transakcijų mechanizmo tiekėjo, paslaugų. Laukiamas spartus elektroninių mokėjimo būdų ir elektroninės bankininkystės plitimas bankams gali turėti gana netikėtą efektą – klientui darosi nesvarbu , kur yra jo bankas.
Kuo toliau , tuo vis dažniau žmonės ketinantys patikėti bankui indėlį, pervesti mokesčius už butą arba paimti paskolą, užuot varstę banko duris paprasčiausiai paspaus kompiuterio klaviatūrą “Enter”.Klientų požiūris į elektroninę bankininkystę sparčiai keičiasi, jie mieliau vietoje eilių prie kasos langelio, mieliau renkasi darbą su kompiuteriu. Tokiu atveju neišvengiamai mažės “žmoniškumo” banko ir jo kliento santykiuose. Tačiau , nežiūrint į tokius niuansus, galima įžvelgti daug teigiamų pokyčių šioje srityje. Užsienio šalių patirtis parodė , kad Interneto bankas – tai idealus bankas. Iddealus todėl, kad tai darbas bet kuriuo paros metu ir su bet kuriuo klientu. Net tobuliausios šiuolaikinės sistemos negarantuoja 100 % darbo laiko, tačiau idealus interneto bankas neveikti galėtų nebent kelias valandas per metus.
Interneto bankas – tai visus esantis jau vien dėl pasaulinio ti

inklo ideologijos, tačiau Lietuvoje dar negalima tapti jo klientu neiškėlus kojos iš namų: teisinis santykių pagrindas yra kliento parašas “fiziniame banke” sudaromoje sutartyje. Manoma , kad ateityje plėtojantis elektroniniam verslui , tokia situacija pasikeis. Lietuvoje įkainiai už paslaugas dar nėra mažesni , už įprastų banko klientams taikomų įkainių, nes tai turėtų sąlygoti mažesni virtualaus banko aptarnavimo kaštai. Ateityje, manoma, kad interneto bankas patenkins visų banko klientų lūkesčius. Tai lemia ne tik geras dizainas ar patogi vartotojo sąsaja, bet ir tai, už kiek siūlomos paslaugos atitinka vartotojų reikalavimus.
Visų bankų internetinės paslaugos daugmaž,panašios , tik skiriasi papildomos klientų saugumo užtikrinimo priemonės ir požiūris į elektroninio parašo nebuvimą. Šiame darbe stengsiuosi apžvelgti Lietuvos Interneto bankų teikiamas paslaugas ir plačiau panagrinėsiu “Hansabanko” teikiamas paslaugas internetu.1. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS VARTOTOJAI
Beveik visi Liietuvos bankai jau turi įdiegę internetinės bankininkystės sistemas arba planuoja tai padaryti artimiausiu laiku, o internetinės bankininkystės vartotojų skaičius, bnakų duomenimis, per metus išaugo daugiau nei keturis kartus.

Nors Lietuvoje interneto vartojimo lygis kyla gana lėtai, interneto bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius nuo maždaug 15 tūkst. 2001 metų pradžioje per metus išaugo iki maždaug 63 tūkstančių. Šių metų pabaigoje , remiantis bankų prognozėmis, internetinės bankininkystės vartotojų turėtų padaugėti iki 200 tūkstančių. Pirmasis internetinės bankininkystės paslaugas Lietuvoje 2000 metų balandžio mėnesį pasiūlė “Snoras”, iki metų pabaigos jis planuoja turėti5 tū
ūkst. internetinės bankininkystės sistemos vartotojų.

“Ūkio bankas”, 2000 metų birželį pradėjęs teikti paslaugas internetu, dabar turi daugiau kaip 1,3 tūkst. vartotojų.

“Šiaulių bankas” internetinės bankininkystės paslaugas pradėjo teikti 2000 metų liepą, dabar 1,5 proc. banko klientų naudojasi tokiomis paslaugomis.

Ansa-LTB” internetinės bankininkystės paslaugas “hanza.net” pradėjęs teikti 2000 metų rugpjūtį, metų pradažioje turėjo 8,81 tūkst. jo vartotojų.

Daugiausiai vartotojų turi ”Vilniaus bankas”, jų skaičius siekia 50,8 tūkst. vartotojų. “Vilniaus bankas” pasiūlė naujovę – už komunalines ir “Lietuvos telekomo” paslaugas atsiskaityti VB Internetu”. Šia paslauga jau pasinaudojo daugiau kaip 2 tūkstančiai internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų.2. LIETUVIŠKI BANKAI INTERNETE
Kiekvienas Lietuvoje veikiantis bankas turi savo informacinių technologijų padalinį, tačiau tokio rimto projekto, kaip internetinė bankininkystė nė vienas nesiryžo imtis pats. “Vilniaus bankas” savo VB Internet@s sistemą nusipirko iš “Hwlett-Packard” kompanijos.Bankui “Snoras” padėjo UAB “Duomenų bazės ir technologijos”, kuri internetinės bankininkystės projektą buvo sukūrusi ir “Hermio” bankui.UAB “Elektronika” 2000 metais įdiegė internetinės bankininkystės sistemas “Medicinos banke” ir “Ūkio banke”.

Didžiausią susidomėjimą sukėlė “Vilniaus banko” pasirinkimas, visa sistema kainavo daugiais nei 2 milijonus litų.”Medicinos bankui” atidaryti savo filialą internete tekainavo apie pusantro šimto tūkstančių litų. “Snoras” neatskleidė savo projekto sąmatos, tačiau bendri kaštai suarė apie 300 tūkstančių litų. Lietuviška “Hansabanko “ sistema – Estijoje veikiančios pirminės įmonių grupės pasirinkto sprendimo dvynė, todėl įvertinti išlaidas gana sunku. “Šiaulių bankui” persikelti į internetą padėjo D.Britanijos kompanijos “Forbis” padalinys Li
ietuvoje.2.1. “MEDICINOS BANKAS”
Oficialiai šio banko “internetinė bankinė sistema (IBS) startavo 2000 metų balandžio 27d. Naudojantis “Medicinos banko” IBS galima atlikti tokias operacijas: vykdyti vietinius ir tarptautinius mokėjimo pavedimus, pirkti ir parduoti valiutą, siųsti ir gauti pranešimus iš banko. Beveik visi “Medicinos banko” klientai internetinės bankininkystės sistema naudojasi kasdien ir po keletą kartų.IBS galima naudoti su interneto naršyklėmis, palaikančiomis SSL duomenų srauto kodavimą. Sistema specialiai pritaikyta juridiniams asmenims, kai būtinos keleto lygių pavedimo patvirtinimas. Pavyzdžiui buhalterė, kuriai suteiktas specialus prisijungimo vardas,paruošia pavedimus ir juos autorizuoja, po to direktorius jau savo vardu turi prisijungti prie sistemos ir patvirtinti pasirinktus pavedimus savo TAN , kurių taip pat iš viso yra 100. TAN skiriasi nuo PIN tuo , jog tai vienkartinis kodas. Išnaudojus visus suteiktus TAN , tenka vėl kreiptis į banką dėlTAN kodų lentelės.2.2. “ŠIAULIŲ BANKAS”
“Šiaulių bankas” puikiai suvokia savo galimybes varžytis su didžiaisiais Lietuvos bankais, todėl turi konkuruoti siūlydamas bent jau patį minimumą, kurį suteikia konkurentai. Tai gana sėkmingai atlieka “Forbis” kompanijos sukurta sistema SB Linija”.

“SB Linija” standartiškai siūlo vartotojams atlikti bankines operacijas internetu iš savo darbo vietos. Sistemoje numatytas rankinis, ir paketinis pavedimų perdavimas, todėl sunkumų su buhalterinėmis programomis neturėtų iškilti. Taip pat galima peržiūrėti su banku sudarytus sandorius.

Tai, kad lėšų nurašymas vykdomas tik dviems kliento atstovams jį
į patvirtinus, nėra naujiena ir akivaizdžiai parodo, kad pirminis banko tikslas – suteikti galimybę smulkiems juridiniams asmenims pasinaudoti interneto teikiamais patogumais. “SB Linijos” vartotojams keliama keletas reikalavimų: bent “Pentium” klasės asmeninis kompiuteris su “Windows 95” operacine sistema ir “Internet Explorer 5” ar “Netscape Navigator 4,7” naršyklė.2.3. ”SNORAS”
“Snoras Online” sistema pradėta realizuoti 1999 metų pabaigoje. Bankas “Snoras” savo sistemos kūrimą patikėjo UAB “Duomenų bazės ir technologijos”.Lietuviškos kompanijos pasirinkimas visada turi keletą teigiamų bruožų: sistemos kūrėjai jau turi įdirbį mūsų rinkoje, jie visą laiką yra “po ranka” sistemai sustojus ar stringant, o ir kainos požiūriu tai visada priimtinesnis sprendimas. Tokių garsių kompanijų kaip HP vardas automatiškai sukuria kompetentingumo atmosferą.Bendradarbiaujant su “DBiT” buvo nutarta sistemą realizuoti kuo paslankesne forma. Rezultatas – palyginti labai lengvas naujų modulių įdiegimas.

“Snoras Online” paslauga fiziniams ir juridiniams asmenims iš esmės nesiskiria, tačiau juridiniai asmenys turi šiek tiek daugiau galimybių rinktis.pavyzdžiui, čia irgi realizuota anksčiau minėta dviejų lygių autorizavimo sistema, kai keliems darbuotojams paskirstoma teisė parinkti dokumentus, juos užpildyti ir autorizuoti. Ateityje planuojama dar labiau išplėsti tokių pareigų/teisių sąrašą

Naudojantis sistema “Bankas internetu”, galima tvarkyti sąskaitas banke:
• Parengti ir perduoti į banką vietinius mokėjimo pavedimus;
• Parengti ir perduoti į banką tarptautinius mokėjimo pavedimus;
• Peržiūrėti į banką perduotų internetu pavedimų sąrašą;
• Peržiūrėti pasirinkto laikotarpio į banką perduotų internetu pavedimų istoriją.
• Parengti ir perduoti į banką prašymus pirkti ar parduoti valiutą.
Sąskaitų tvarkymo internetu sistema “Bankas internetu” skirta valdyti AB banko Snoras klientų sąskaitas elektroniniu būdu, naudojant pasaulinį informacijos perdavimo tinklą”Internet”. Banko klientas, užregistruotas sistemoje gali, naudodamasis savo asmeniniu arba darbo kompiuteriu, per internetą patekti į banko elektroninės klientų aptarnavimo sistemos tinklapį ir sužinoti sistemoje užsiregistruotų savo sąskaitų būklę bei pateikti bankui mokėjimo nurodymus.

Klientas, pasirašydamas su banku papildomą susitarimą prie banko sąskaitų sutarčių ir užpildydamas prašymą naudotis sąskaitų tvarkymo internetu sistema, užsako asmeninį ryšio šifravimo laidavimo pasą, sistemos vartotojo vardą, vartotojo slaptažodį bei patvirtinimo slaptažodį. Bankas suteikia klientui asmeninį skaitmeninį laidavimo pasą. Klientas priima pasą ir, įdiegęs jį į naršyklę, gali kreiptis internetu į banko interneto tinklo arnybinę stotį. Kreipimosi metu banko tarnybinė stotis patikrina kliento laidavimo paso duomenų teisingumą ir galiojimą.

“Snoras Online” iš kitų internetinių bankų išsiskiria tuo, kad naudoja savus sertifikatus. Taigi savas sertifikatų centras kiekvienam vartotojui išduoda elektroninį sertifikatą, kuris ir siuntėjui, ir gavėjui užtikrina duomenų tapatumą. Kaip ir visur, papildomai naudojamas SSL srauto kodavimas, 128 bitų sertifikatas, “ugninės sienos”.Kol kas banko darbuotojams nepavyko patikti jokių bandymų įsilaužti į sistemą, todėl logiška būtų manyti, kad bent jau didelių saugumo “skylių” nebėra.2.4. “ŪKIO BANKAS”
“Ūkio banko” sprendimą “eta bankas” ruošė bendrovė “Eltronika”, įdiegusi savo sistemą “Medicinos banke”. “Eltronikos” branduolį sudaro buvusio “Litimpeks” banko specialistai, todėl darbo lietuviškuose bankuose patirites nestinga.
UAB “Eltronika” kompanijos sprendimai pagrįsti COM technologija, kuri reikalauja mažesnių kompiuterio resursų nei konkuruojanti EJB( Enterprise Java Beans) technologija. Beto, visa sprendimas pagrįstas atskirų komponentų sujungimu. Todėl sistemos plėtimas tampa kur kas paprastesnis.

“Ūkio banke” veikia informacinės paslaugos WAP režimu. Klientai informaciniu pranešimus gali gauti ne tik paprastu pranešimu, bet ir elektroniniu paštu, faksu ar net SMS žinutės forma.

“Eta bankas” leidžia pasirinkti norimą kalbą.tai ypač patogu, jei įmonėje dirba kitų tautybių žmonės. Vartotojai gali atlikti periodinius mokėjimus, nustatyti ar pakeisti šių mokėjimų parametrus. Pagrindinis “eta banko” privalumas – jo lankstumas naudojamų funkcijų atžvilgiu.2.5. “VILNIAUS BANKAS”
Lietuvos bankų lyderis negali būti tik pusiau lyderis, tačiau pristatyta internetinės bankininkystės paslauga atkartoja kitų bankų įdiegtas naujoves. Pagrindinis skirtumas nuo kitų bankų – tai, kad pasirašant sutartį klientas turi sumokėti vienkartinį mokestį ir už kodų lentelę, jei pasirenkamas kodų generatorius.

VB Internet@s paslaugų bendromis jėgomis kūrė “Hewlett-Packard” ir “Vilniaus banko” specialistai. Tuo tarpu visi kiti Lietuvos bankai pasirinko vietines kompanijas, kurių bendri veiklos kaštai neabejotinai mažesni. “Vilniaus banko” išlaidos viršijo 2 milijonus litų. Vienas iš pagrindinių VB konkurentų internetinės bankininkystės argumentų- tai, kad vietinės kompanijos jau turi patirtį mūsų rinkoje ir sugeba geriau pritaikyti savo produktus jos sąlygomis.”Vilniaus banko” atstovų nuomone, šis požymis nėra toks svarbus, nes kiekvieno banko vidinės informacijos sistemos struktūra skiriasi, todėl patirtis diegiant sistemą viename banke gali būti beveik bevertė norint tai padaryti kitame.

Šis bankas yra neabejotinas lyderis, nes iki 2002 metų pabaigos planuoja turėti 90 tūkstančių paslaugos vartotjų.2.6. “HANSABANKAS”
Šio banko internete versija pagrindas – Estijoje veikiančios sistemos kopija. Gal, tai , kad ta pati sistema jau keleri metai veikia pirminėje įmonių grupėje, o gal tiesiog darbo stilius, kad šis internetinio banko sprendimas gauna bene mažiausiai pastabų.

Pagrindinis dalykas , išskiriantis “Hanza.net” iš kitų internetinių bankų – šio banko nuostata, kad paslauga teikiama tik fiziniams asmenims. Juridiniams siūloma “PC-banking” sistema”Telehansa”.Šiuo metu naudojamasis “hanza.net” yra nemokamas, pakanka atvykti į banko skyrių, kur nemokamai išduodama iš anksto paruošta asmeninių identifikacinių skaičių (PIN) kortelė.Tuo “hanza.net” skiriasi nuo VB Internet@s , kur eilėse stovėti tenka mažiausiai du kartus.3. INTERNETINĖS BANKININKYSTĖS PASLAUGA – “HANZA.NET”
Hanza.net – tai bankas internete, kuris niekada neužsidaro ir į jį galima patekti bet kuriuo metu.tai bankas , kuriame yra daug įvairių galimybių, kurių skaičius nuolat didėja.Hanza net. galima naudotis bet kuriame pasaulio taške, kur tik galima prisijungti prie Interneto.hanza net. Suteikia galimybę tvarkyti finansinius reikalus namie, darbe , bibliotekoje, interneto kavinėje – visur, kur galima rasti kompiuterį, turintį priėjimą prie pasaulinio interneto tinklo. Vartotojas pasirenka hanza.net Aplinkos kalbą: anglų , lietuvių o ateityje ir rusų.
Norint naudotis hanza net., reikia:
• turėti noro sutaupyti savo laiką bei pasinaudoti patogiu ir greitu būdu banko teikiamomis paslaugomis
• turėti aktyvią einamąją sąskaitą Hansabanke.
• turėti pasirašytą Banko internete sutartį dėl hanza.net. naudojimo.
• turėti kompiuterį su Windows 95/98/ME/2000/NT operacinėmis sistemomis bei priėjimu prie Interneto.
• mokėti naudotis Interneto naršyklėmis Microsoft Explorer ar Netscape Navigator.
Labai patogu naudotis elektroniniu banku, nes:
• nėra sutarties pasirašymo ir mėnesinio palaikymo mokesčių;
• hanza net. Galite naudotis bet kurioje pasaulio šalyje, kur yra priėjimas prie Interneto;
• banko komisiniai mokesčiai už kiekvieną atliktą apmokėjimą naudojantis hanza net. Bus žymiai mažesni negu apdorojant mokėjimus rankiniu būdu;
• mokėjimų paruošimas užims mažiau laiko, kadangi bus galima pasinaudoti jau gatavais šablonais;
• jeigu mokėjimų informacija tiksli, tai mokėjimą paprastai galima atlikti nedelsiant
• galima matyti savo sąskaitos būklę ir gauti išrašą bei kitą susijusią informaciją.
• Operacijos atliekamos greitai ir saugiai;
• Bankas yra visuomet pasiruošęs operatyviai atsakyti į visus su banko paslaugomis susijusius klausimus.3.1. SAUGUMAS
Informacijos slaptumui užtikrinti hansa net. naudoja patikrintas ir gerai žinomas technologijas. Su banku keičiamasi tik koduotais duomenimis. Sudarius Banko internete sutartį bankas suteiks šešių skaitmenų naudotojo ID ir identifikavimo kodų kortelę. Pastovų slaptažodį galima pasirinkti patiems, sugalvojus ir įvedus 6- 8 skaitmenų skaičių į banko sistemą sudarant Banko internete sutartį, arba jį suteikia bankas užklijuotame voke.Kartais hanza.net paprašys pakeisti pastovų slaptažodį. Tai kliento saugumo.kiekvieną kartą norėdami patekti į hanza.net , turėsite nurodyti:
1. naudotojo ID;
2. pastovų slaptažodį
3. vieną iš savo identifikavimo kodų kortelės slaptažodžių.
Hanza.net sistemoje naudojami dienos mėnesio sąskaitų limitai. Naujos sutarties pasirašymo metu ar jau keičiant jau pasirašytą sutartį, programa automatiškai kiekvienai sąskaitai nustato standartinius dienos ir mėnesio limitus, kurie galios iki klientas nepareikš noro juos pakeisti. Standartiniai limitai:
• Dienos limitas- 4000 Lt.
• Mėnesio limitas – 15 000 Lt.
Pakeistas limitas įsigalioja nedelsiant, bet transakcijos įvykdytos nuo periodo pradžios yra įvertinamos skaičiuojant likutinio limito sumą.3.2. HANZA.NET FUNKCIONALUMAS
Šiuo metu hanza.net galima atlikti tokias operacijas:
• Atlikti vietinius mokėjimus,
• Atlikti tarptautinius mokėjimus,
• Nustatyti periodinius mokėjimus
• Stebėti savo sąskaitų likučius
• Peržiūrėti savo anksčiau atliktas operacijas,
• Gauti ataskaitą apie sąskaitas už pageidaujamą laikotarpį,
• Konvertuoti valiutą,
• Siųsti tekstinius pranešimus ir laiškus bankui
• Gauti informaciją apie visas naujoves ir pasikeitimus, tobulėti kartu su banku.
Artimiausiu metu bus galima atlikti tokias operacijas:
• Sudarinėti terminuoto, taupomojo bei atvirojo indėlių sutartis,
• Apmokėti pateiktas sąskaitas pagal kvitus,
• Susimokėti komunalinius mokesčius,
• Užpildyti paraiškas mokėjimo kortelei bei paskolai gauti,
• Naudotis elektroniniu paštu
• Gauti SMS žinutėmis informaciją apie sąskaitų būklę,
• Susimokėti už prekes, pirktas elektroninėse parduotuvėse.3.3. PIRMIEJI ŽINGSNIAI HANZA.NET
Į puslapį , kuriame galima naudotis hanza.net paslauga galima patekti dviem būdais. Naršyklėje Internet Explorer ar Netscape Navigator adreso lauke rankiniu būdu surinkus adresus:


• .
Lauke reikia įvesti banko suteiktą šešių skaitmenų naudotojo ID, kurį galima rasti Banko internete sutartyje , grafoje “naudotojo ID” Suvedus naudotojo ID, reikia paspausti mygtuką”patvirtinti”.Tuomet atsidaro kitas langas.”Pastovus slaptažodis” lauke reikia įvesti nuolatinį slaptažodį. Tai tas slaptažodis, kurį įvedėte aptarnavimo centre arba kurį suteikė bankas užklijuotame voke pasirašant Banko internete sutartį.3.4. MENIU
“Nn. slaptažodis” lauke reikia suvesti identifikavimo kodą iš kodų kortelės.Suvedamas tas kodas, kurio numeris matomas priešais užrašą “slaptažodis”. Suvedus šiuos rekvizitus atsidaro hanza.net meniu langas. Meniu susideda iš:
• Informacija;
• Operacijos
• Kursai
• Sutartys
• Mano pasirinkimai
• Žinutės
Informacija
Norėdami stebėti sąskaitų likučius, peržiūrėti anksčiau atliktas operacijas ar gauti ataskaitą apie sąskaitas už pageidaujamą laikotarpį, viršutinėje meniu juostoje reikia pasirinkti” Informacija”:
Informacija>Sąskaitos likutis

Sąskaitos likutis parodo einamosios, indėlio sąskaitos likutį visoms atitinkamoms valiutoms. Jeigu reikia sužinoti banko sąskaitos likutį, pasirinkti atitinkamą sąskqaitą ir bus pateikta tokia informacija pagal valiutas:
Valiuta – valiutos santrupa.
Sąskaitos likutis – suma,mkuri yra sąskaitoje;
Kredito limitas – suma, kurios ribose teikiamas banko kreditas;
Rezervuota – suma, užblokuota sąskaitoje laukiant operacijų, ta suma negalima naudotis;
Galutinis likutis – suma, kuria galima disponuoti.
Informacija>sąskaitos išrašas

Norint gauti informaciją apie operacijas sąskaitoje ir sužinoti sąskaitos likutį , reikia pasirinkti sąskaitą bei nurodyti laikotarpį. Galima psirinkti tokius laikotarpius: Šiandien, Vakar, ši savaitė, Šis mėnuo, Praėjęs mėnuo ir einamasis mėnuo arba galima pasirinkti pageidaujamą laikotarpį, detalizuojant periodo pradžią, bei periodo pabaigą.
Laikotarpio pradžią – įrašoma diena, mėnuo ir metai;
Laikotarpio pabaigą – įrašoma diena, mėnuo ir metai.

Pažymėjus lauką “Normalus formatas” pateikiamas išrašas iš sąskaitos, kuriame pateikiama suma, mokėjimo paskirtis ir sąskaitos likutis po operacijos bei išdėstomos visos operacijos už nurodytą laikotarpį.

Pažymėjus lauką “Išplėstas formatas” – pateikiamas išrašas iš sąskaitos, kuriame nurodomas ir dokumento numeris, suma, mokėjimo paskirtis, įrašo numeris banke bei operacijos kodas.

Po to , kai nurodomi išrašo iš sąskaitos parametrai, paspausti mygtuką “Patvirtinti užklausą”. Funkcija “Išsaugoti byloje” leidžia išsaugoti išrašą iš sąskaitos savo kompiuterio atmintyje kaip duomenų bylą, kuri gali būti nesunkiai apdorojama toliau naudotis kitomis programomis, pavyzdžiui, elektroninių lentelių skaičiavimo sistemomis ( Excel ).duomenys pateikiami atskirti kableliais taip, kad programa galėtų juos lengvai perskaityti.
Išraše naudojamos santrumpos :
GP-į—grynųjų pinigų išnešimas į sąskaitą;
GP-iš—grynųjų pinigų išėmimas kasoje;
VMP-į-LTL-vietinis mokėjimo pavedimas įeinantis LTL;
TMP-tarptautinis mokėjimo pavedimas;
MP-mokėjimo pavedimas;
VMK-tarptautinis mokėjimo pavedimas iš sąskaitos.
Operacijos

Norėdami atlikti vietinius mokėjimus, tarptautinius mokėjimus, nustatyti ar peržiūrėti nustatytus mokėjimus, konvertuoti valiutą, viršutinėje meniu juostoje pasirinkti “Operacijos”.
Operacijos>Vietiniai Mokėjimai

Naudojantis šia funkcija galima atlikti vietinius mokėjimus litais (ir valiuta – savo sąskaitas Hansabanke).reikia užpildyti sekančias grafas:
Sąskaita – pasirinkti sąskaitą, iš kurios norima mokėti.
Dokumento Nr. – įrašyti dokumento numerį, jei netenkina sistemos automatiškai siūlomas numeris. Banko sistema reikalauja, kad dokumento numeris būtų nurodytas.Jeigu tikrinant mokėjimus nustatoma, kad keliuose jų nurodytas tas pats dokumento numeris, tie patys gavėjo duomenys ir suma, tokie mokėjimas panaikinami ir apdorojamas tik vienas iš jų. Dėl to siūloma kiekvienam dokumentui suteikti atskirą numerį.
Data – operacijos atlikimo data. Programa automatiškai parodo dabartinę datą. Datą galima pakeisti. Mokėjimus galima atlikti pasianudodami pinigų įskaitymo į sąskaitą diena, t.y. paskirti mokėjimo datą ateityje( ne vėliau kaip po 90 dienų).
Gavėjo pavadinimas – įrašyti gavėjo pavadinimą. Gavėjo pavadinimą gali sudaryti ne daugiau kaip 30 simbolių.
Gavėjo sąskaita – įrašyti gavėjo sąskaitos numerį.
Gavėjo bankas – pasirinkti gavėjo banko pavadinimą iš pateikto sąrašo.
Suma – įvesti mokėjimo. sumą( skaičiais ).
Valiuta – pasirinkti valiutos kodą iš pateikto sąrašo. Vietinius mokėjimus valiuta galima atlikti tik į savo sąskaitas Hansabanke.
Mokėjimo paskirtis – įrašyti mokėjimo paskirtį. Šiame lauke daugiausia gali būti 210 simbolių.
Mok.pask. – šiame lauke įrašomi įvairių įmokų kodai.Į šį lauką galima įrašyti tik standartinius įmokos kodus.

Jei norima atlikti mokėjimą, paspausti mygtuką “Patvirtinti mokėjimą”. Kai bankas gauna mokėjimą, ekrane pasirodo žinutė “nurodymas sėkmingai išsiųstas į banką”.
Operacijos>Tarptautiniai pavedimai

Naudojantis šia funkcija galima aptikti tarptautinius mokėjimo pavedimus, bei pavedimus valiuta į kitus Lietuvoje veikiančius bankus. Reikia užpildyti sekančias grafas:
Sąskaita – pasirinkti sąskaitą, iš kurios norima mokėti.
Korporacijos viduje – jeigu daromas pavedimas į Hanzabanka(Latvija) arba Hanzapank (Estija),tuomet šioje vietoje pasirenkamas bankų pavadinimas iš sąrašo. Dalis bankų rekvizitų tuomet užsipildys automatiškai. Jeigu norima atlikti pavedimus į kitus bankus – pasirenkamas tuščias laukas.
Dokumento nr. – įrašomas dokumento numeris, jei netenkina sistemos automatiškai siūlomas dokumento numeris.
Mokėjimo tipas – pasirenkamas mokėjimo tipas iš sąrašo “Paprastas mokėjimas” – mokėjimas su dviejų dienų valiutavimu, į banką atsiųsta iki 15,30 val. “Skubus mokėjimas” – mokėjimas su kitos dienos valiutavimu, jeigu ėį banką atsiųsta iki 15,30; Labai skubus mokėjimas”- mokėjimas tos pačios dienos valiutavimu: USD – iki 10,00 val. ,kitos valiutos iki 8,30 val.
Gavėjo banko mokesčius sumoka: – būtina nurodyti, kas sumokės kitų bankų mokesčius: gavėjas ar siuntėjas.
Gavėjo pavadinimas – įrašyti gavėjo pavadinimą.
Gavėjo sąskaita – įrašyti gavėjo sąskaitos numerį.
Gavėjo bankas – įrašyti gavėjo banko pavadinimą.
S.W.I.F.T. kodas – nurodyti gavėjo banko S.W.I.F.T. kodą. Jeigu nežinomas – palikti lauką neužpildytą. Sistema tikrina gavėjo banko S.W.I.F.T. kodą ir nurodžius neteisingą, pavedimas bus atmestas.
Suma – įvesti mokėjimo sumą (skaičiais) .taip pat pasirinkti iš sąrašo valiutą, kuria norima atlikti pavedimą.
Mokėjimo paskirtis – įrašyti mokėjimo paskirtį. Šiame lauke daugiausia gali būti 2510 simbolių.

Visi tarptautinio pavedimo laukai turi būti pildomi lotyniškomis raidėmis.Įprastai tam naudojama anglų kalba. Rusiškus žodžius reikia rašyti lotyniškomis raidėmis.

Norint atlikti mokėjimą, spausti mygtuką “Patvirtinti mokėjimą”. Kai bankas gauna mokėjimą, ekrane pasirodo žinutė” nurodymas sėkmingai nusiųstas į banką”.
Operacijos>Valiutos keitimas
Sąskaitoje esančią valiutą galima konvertuoti tik pagal tuo metu galiojančius valiutos keitimo kursus. Norėdami konvertuoti valiutą , reikia pasirinkti:
Sąskaita – pasirinkti sąskaitą, kurioje norima atlikti operaciją.
Perkama suma – įrašyti valiutos sumą, kurią ketinama pirkti (slkaičiais ) ir pasirinkti valiutą iš pateikiamo sąrašo.
Parduodama suma – įrašyti valiutos, iš kurios turi būti perskaičiuota perkama valiuta, sumą (skaičiais) ir pasirinkti valiutą iš pateikiamo sąrašo.

Norint iš pradžių sužinoti rezultatą, spausti mygtuką “Paskaičiuoti”. Skaičiavimo rezultatas pasirodys ekrane pagal atitinkamą einamąjį kursą ir sumą, juo negalima remtis atliekant tolesnį faktinį valiutos keitimą.

Norint atlikti valiutos keitimą, paspausti mygtuką “Aš noriu iškeisti įvestą sumą savo sąskaitoje”.
Operacijos>nustatyti mokėjimai

Čia galima pasirinkti kurį nors iš nustatytų mokėjimų. Daugiau informacijos apie nustatytus mokėjimus galima gauti, juos pasižymėję. Bus parodyti detalūs duomenys, kuriuos galima koreguoti, tvirtinti ar ištrinti.
Operacijos>Istorija

Istorija – galima patikrinti nustatytų mokėjimų atlikimo būklę.
Kursai

Norint pažiūrėti valiutų kursus viršutinėje meniu juostoje pasirinkti “ Kursai”.
Kursai>valiutų kursai – galima matyti šios dienos valiutų kursus. Kursai čia pateikiami tik informacijai dienos bėgyje gali keistis. Jeigu pageidaujama, kursus galima išsaugoti faile paspaudus “Išsaug.oti faile”.
Valiuta – valiutos santrumpa.
Grynųjų pirkimas – tai valiutos kursas, už kurį bankas perka valiutą grynaisiais pinigais.
Grynųjų pardavimas – tai valiutos kursas, už kurį galima bankui parduoti valiutą grynaisiais pinigais.
Pavedimu pirkimas – tai valiutos kursas, už kurį bankas perka valiutą iš sąskaitos.
Pavedimų pardavimas – tai valiutos kursas, už kurį bankui galima parduoti valiutą iš savo sąskaitos.
LB kursai – tai oficialūs šios dienos Lietuvos banko patvirtinti buhalteriniai valiutų kursai.
Sutartys

Norint nustatyti, koreguoti ar nutraukti periodinius mokėjimus viršutinėje meniu juostoje pasirinkti “Sutartys”.
Sutartys>Periodiniai mokėjimai

Periodiniai mokėjimai banke gali būti atliekami automatiškai, pagal kliento nurodytą dažnumą ir kitas sąlygas. Visų pirma reikia pasirinkti sąskaitą, iš kurios norima, kad ateityje būtų vykdomi periodiniai mokėjimai, arba jei jie jau yra nustatyti, ir jūs norite nutraukti jų vykdymą.

Pasirinkus sąskaitą , galima matyti visus periodinius mokėjimus, kurie gali būti atliekami iš šios sąskaitos. Ekrane matoma informacija:
Gavėjo pavadinimas – gavėjo, kuriam skirti pinigai, pavadinimas.
Periodas – mokėjimo dažnumas.
Gavėjo sąskaita – gavėjo sąskaitos numeris.
Suma – suma, kuri bus pervesta.
Sutarties pabaiga – jeigu nurodėte sutarties pabaigos datą, šioje vietoje matoma iki kada galioja periodinis mokėjimas. Pasirinkus vieną iš sudarytų periodinių mokėjimų, galima matyti visas jo detales, koreguoti arba nutraukti mokėjimus. Nutraukti periodinių mokėjimų vykdymą galima nurodžius sutarties pabaigos datą (nuo nurodytos dienos periodinis mokėjimas nebus vykdomas) arba paspausti mygtuką “Ištrinti”. Paspaudus mygtuką “Papildyti periodinį mokėjimą” ekrane matome formą, kurią reikia užpildyti:
Nustatyti mokėjimai – galima pasirinkti kurį nors iš savo nustatytų mokėjimų.Pasirinkus mokėjimą iš sąrašo, visi kiti laukai bus užpildyti automatiškai, pagal pasirinkto mokėjimo duomenis.
Gavėjo pavadinimas – įrašyti gavėjo pavadinimą.
Gavėjo sąskaita – įrašyti gavėjo sąskaitos numerį.
Gavėjo bankas – įrašyti gavėjo banko pavadinimą.
Suma – įvesti mokėjimo sumą (skaičiais) .taip pat pasirinkti iš sąrašo valiutą, kuria norima atlikti pavedimą.
Mokėjimo paskirtis – įrašyti mokėjimo paskirtį. Šiame lauke daugiausia gali būti 210 simbolių.
Mok.pask. – šiame lauke įrašomi įvairių įmokų kodai.Į šį lauką galima įrašyti tik standartinius įmokos kodus.
Sutarties pradžia – užpildoma automatiškai, tai data nuo kurios įsigalioja periodinis mokėjimas.
Sutarties pabaiga – sutarties pabaigos data.
Pirmasis mokėjimas – pirmojo mokėjimo data. Pagal šią datą bus skaičiuojamas mokėjimo dažnumas. Norint atlikti mokėjimus pirmadieniais, tuomet pirmojo mokėjimo datą reikia nurodyti pirmadienio datą ir periodą “Kartą per savaitę”.
Periodas – iš meniu pasirinkti periodinio mokėjimo atlikimo dažnumą: “Vieną kartą per dieną”, “vieną kartą per savaitę”, “vieną kartą per mėnesį”, vieną kartą per ketvirtį”, “vieną kartą per pusmetį”, “vieną kartą per metus”. Užpildžius visus periodinio mokėjimo laukus, paspaudus mygtuką “Papildyti periodinį mokėjimą” reikia jį išaugoti. Jis iš karto atsiras prie periodinių mokėjimų sąrašo.
Mano pasirinkimai

Norint pakeisti sąskaitų pavadinimus, slaptažodį viršutinėje meniu juostoje , pasirinkti “Mano pasirinkimai”.
Mano pasirinkimai>sąskaitų pavadinimai

Naudojantis šia funkcija, galima sąskaitas pavadinti priimtinu pavadinimu, pvz. Maestro sąskaita, einamoji sąskaita, mano sąskaita.
Mano pasirinkimai>slaptažodžio keitimai

Naudojant šią funkciją, galima pasikeisti nuolatinį slaptažodį, t.y. šešiaženklį skaičių, kuris buvo sugalvotas sudarant hanza.net sutartį.. Reikia įvesti seną slaptažodį ir du kartus sugalvotą naują.
Mano pasirinkimai>nustatymai
Jūsų slapyvardis – naudojant šią funkciją , galima suteikti sau slapyvardį, kad niekas žiūrėdamas iš šalies nežinotų tikrojo vartotojo vardo ar pavardės.
Sąskaita pagal nutylėjimą – galima pasirinkti sąs.kaitą, kuri bus pagrindinė sąskaita, t.y. atliekant mokėjimus, sistema sąskaitos lauke pasiūlys automatiškai.
Pageidaujama kalba – galima pasirinkti aplinkos kalbą: anglų , lietuvių, o ateityje ir rusų.
Žinutės

Jeigu vartotojas turi pasiūlymą, idėją, prašymą, klausimą ar kokį nusiskundimą viršutinėje meniu juostoje , reikia pasirinkti “Žinutės”. Naudojant šią funkciją , galima pateikti banko darbuotojams savo klausimus, idėjas, prašymus, aprašyti iškilusią problemą ir gauti atsakymus į žinutes.
Žinutės>žinutės – čia yra siųstų žinučių sąrašas. Pateikiamai trumpi žinutės aprašymai, paspaudus juos pele parodomas visas žinutės tekstas. Galima ištrinti peržiūrimą žinutę paspaudus mygtuką “Trinti pasirinktą žinutę”.
Žinutės>siųsti žinutę – šis meniu punktas leidžia išsiųsti naują žinutę. Pasirinkus, ar pageidaujama atsakymo, įvedama kontaktinė informacija (el. pašto adresas, telefonas), laukelyje “Trumpas žinutės aprašymas” nurodoma apie ką bus žinutė. Iš sąrašo pasirinkus žinutės kategoriją, įvedama pati žinutė. Žinutė išsiunčiama į banką nuspaudus mygtuką”Siųsti žinutę”.3.5. ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ SUTARTIES SUDARYMAS IR KEITIMAS
Banko darbuotojas su klientu, norinčiu atsidaryti savo sąskaitą Interneto banke, atlieka šiuos veiksmus:
1. sąskaitos pasirinkimas.
2. Programos įjungimas.
3. Sutarties sudarymas.
4. Naudotojo nustatymas.
5. Naudotojo ID sujungimas su padalinio kanalu.
6. Padalinio kanale leidžiamos sąskaitos. Su sąskaita susijusios naudojimo teisės ir limitai.
7. Sutarties spausdinimas.
8. Naudotojo ID darymas ir keitimas.
9. Naudotojo ID susiejimas su slaptažodžio kortele, PIN kodu arba skaitmeniniu pasu.
10. Naudotojo ID blokavimas ir uždarymas
11. Naudotojo ištrynimas iš sutarties
12. Sutarties ir padalinio kanalo uždarymas.4. ON-LINE BANKAI UŽSIENYJE
Elektroniniai bankai , kaip ir visas elektroninio verslo sektorius, šuo metu jaučia tam tikrą vartotojų dėmesio trūkumą. Paminėtina, kas naujausi Karališkojo Kanados banko atlikti tyrimai rodo, jog vos trečdalis JAV interneto vartotojų planuoja kitais metais naudotis interneto bankų paslaugomis. Be tradiciškai šioje sferojeaktyvių Skandinavijos šalių, į lyderes veržiasi Kanada, Vokietija ir Pietų Afrikos Respublikos miestų gyventojai. Panašūs “Deloitte Consulting” tyrimai rodo, kas vos 22 % dabartinių interneto vartotojų lankosi interneto bankuose, nors juos plankiai vertina beveik trečdalis.

Tokį vartotojų pasyvumą lemia keli veiksniai:pačių elektroninių bankų klaidos ir vadinamasis “žmogiškasis faktorius”. Neseniai D. Britanijoje iš tokių solidžių įmonių k,aip “Powergen”, BT, “haloifax” ir net”Barclays” internetinio banko buvo pagrobti mokėjimo kortelių duomenys. Tokie įvykiai ilgam sumažina vartotojų pasitikėjimą šiomis paslaugomis. Daugelis klientų renkasi įprastinį banką dėl to, kad galėtų asmeniškai bendrauti su banko darbuotojais.

Šiaip ar taip, interneto bankų ateitis nėra jau tokia prasta. Šiais metais JAV kompanijos “Thompson EC media group” atliktų tyrimų duomenimis, 2001aisiais jau 15,5 milijonų amerikiečių namų ūkių naudojosi internetinės nbankin inkystės paslaugomis.IŠVADOS
Supratę kas yra “Elektroninė bankininkystė” , galime daryti kai kurias išvadas. Nusprendus tapti internetinės bankininkystės paslaugų vartotoju, reikia įvertinti šios sistemos pliusus ir minusus. Bet kuriuo atveju šioje sistemoje pliusų yra daug, tačiau galima rasti ir minusų.

Neapsiriksime pasirinkę Interneto banką nes jo sistema:
• Mobili – bankas visada yra šalia jūsų.
• Greita – technologinė įranga garantuoja greitą ir patogų darbą
• Saugi ir patikima – saugumą užtikrina pažangios ir patikrintos technologijos.
• Patogi – dirbant su sistema apteikiami paaiškinimai, galima pasirinkti kalbą.
• Prieinama – sistema gali naudotis visi,, turintys interneto ryšį. Tam nereikia specialios papildomos įrangos.
• Funkcionali – sistema naudinga privatiems asmenims ir mažoms bendrovėms.
• Besivystanti – sistema nuolat tobulinama ir papildoma naujomis paslaugomis.
Kadangi mūsų šalyje internetinės bankininkystės paslaugos – naujas produktas, todėl ji turi ir trūkumų:
• Pagrindinės tokių paslaugų paklausos problemos susijusios su interneto naudojimo problemomis, nes interneto ryšys dar pakankamai brangus ir lėtas.
• Specifinės šios rinkos dalies problemos – gana didelė Lietuvos ūkio subjektų dalis dar sunkiai orientuojasi į naujas technologijas.
• Greita tik tame pačiame banke. Visi pavedimai vykdomi iš vieno Lietuvos banko į kitus vykdomi per “Lietuvos banko” atsiskaitymų centrą. Šis centras priima pavedimus tik du kartus per parą.
• Užstrigęs elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimas neleidžia neišėjus iš namų tapti Intenetinio banko klientu.
• Netinka didelėms kompanijoms, nes “PC banking” sprendimai daug efektyviau įgyvendina jų poreikius.LITERATŪRA
1. Bankas “Snoras” pristato internetinę bankininkystę // Respublika – 2000-05-11-12 p.
2. Bankas internetu
3. D. Krasauskas. Bankininkystės ateitis – elektroninės paslaugos // Kauno diena – 2000-11-02-14 p.
4. E. Sperauskaitė. Augina kritinę internetinių bankų klientų masę // Verslo žinios – 2001-04-30- 11 p.
5. http://www.hansabank.lt
6. Internetinė bankininkystė Lietuvoje sparčiai plėtojasi // Lietuvos aidas – 2000-12-14-18 p.
7. Internetinės bankininkystė vartotojų skaičius per metus išaugo keturis kartus // Kauno diena – 2002-01-24.
8. L. Ulevičius. Lietuviški bankai internete : pirmasis žvilgsnis // Naujoji komunikacija – 2000 nr. 17 – 37-43 p.
9. L.Ulevičius. Bankų be interneto neliks // Verslo žinios – 2002-01-08 – 6p.
10. Z. Grigas. Elektroninė komercija ir bankai // Naujoji komunikacija – 1998 Nr. 15, 35 p.
11. Z. Nasakevičius. Lietuvos interneto bankai vejasi kaimynines šalis // Verslo žinios – 2000 07-30-10 p.

Leave a Comment