Elektronine bankininkyste

………………………………………20

Įvadas

Elektroninė (internetinė) bankininkystė – tai nauja sąvoka, ji dar neturi vieningo, nusistovėjusio apibrėžimo. Aiškinant buitine kalba – tai reiškia, kad internetu vartotojas gali atlikti visas funkcijas susijusias su banku, t.y. tą patį ką ir nuėjęs banką.

Elektroninė bankininkystė – tai didelė pažanga bankininkystės sistemoje.

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Tokios prieigos prie sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste.

Bendrai interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų, kurias bankas teikia savo klientui, spektru.

Pirmasis tik internete veikiantis D. Britanijos bankas „Egg” pristatė novatorišką atsiskaitymo internetu sistemą „Egg Pay”. Interneto bankininkai tikisi, kad taip pavyks įveikti klientų nuogąstavimus dėl internetinio pinigų pervedimo saugumo.

Elektroninio verslo plėtra pasaulyje pasižymi itin didele sparta. Bankai teikia elektronines, kurios klientams leidžia tvarkyti bankinius reikalus internetu arba telefonu.

Naujausiais kompanijos „Jupiter” duomenimis, jau dabar Europoje daugiau nei

50 mln. žmonių naudojasi interneto bankininkystės paslaugomis. Tai reiškia, kad senajame Žemyne gyvena daugiau kaip pusė visų pasaulio el.

bankininkystės paslaugų vartotojų.

Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžioje

Lietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –

tik 62.000). Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Jeigu klientas neina į banką, bankas pats „ateina“ pas klientą

Eros pradžia

Ne tik Europoje, bet Amerikoje ir kitur apžvalgininkų tarpe vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad interneto bankininkystės paslaugos “subrendo” vis labiau platesnei rinkai. Tas pats “Jupiter” skelbia, kad Amerikoje yra jau

25 mln. elektronine bankininkyste besinaudojančių namų ūkių – dvigubai daugiau nei 2000 m. pabaigoje. Analitikai mano, kad vartotojai tiesiog susipažino ir “apsiprato” su šia paslauga, tam reikėjo kelių metrų laiko.

Pastebima, kad rinkos naujokai jau nesunkiai įsisavina, kaip internete apmokėti sąskaitas ir patikrinti likutį, tuo tarpu daugiau nei 5 m.

internetu besinaudojantys klientai aktyviau tyrinėja sudėtingesnes kreditų, pensijinių fondų bei panašias operacijas.

Bankų analitikai pastebėjo, kad el. bankininkystės klientai yra labiau linkę rinkti informaciją apie paslaugas bei paprastai laiko didesnius indėlius, nei “įprasti” klientai, kas didina bankų pelną. Pabrėžiama, kad el. bakininkystės klientams būdingas ir didesnis “lojalumas” bankui.

PIRMIEJI ELEKTRONINIAI BANKAI IR ATSISKAITYMAI JUOSE

Banko užsakytas kompanijos MORI tyrimas šių metų pradžioje nustatė, kad net trečdalis britų suinteresuoti atsiskaitymo internete paslaugomis, tačiau dauguma baiminasi dėl operacijų saugumo. Ši tendencija būdinga daugeliui

Europos valstybių.

„Egg” teigia suradę „išeitį iš padėties”, panaudojant daugeliui vartotojų suprantamą ir kasdienį el. paštą.

Norėdami pasinaudoti „Egg Pay” paslauga, vartotojai turi išsiųsti el. pašto žinutę, kurioje nurodo sąskaitos numerį bei du klausimus, į kuriuos atsakymus žino tik klientas. Bankas el. paštu Clearing Services).

Dėmesio centre – aptarnavimo kultūra

„Egg” klientams „primiršus” interneto svetaines, didesnis dėmesys bus skiriamas efektyviai veikiančioms IT sistemoms tradicinių bankų viduje, taip pat naujiems skambučių aptarnavimo centrams.

Pabrėžiama, kad daugelis tradicinių bankų iki šiol nesuderino skirtinguose padaliniuose veikiančių kompiuterių sistemų.

Abiem atvejais bankams dabar svarbiausia nustatyti, ko iš jų nori klientai, ypač stambiausiems. Tokiu būdu, „Egg” gali nesunkiai perimti nedidelį, tačiau ekonomiškai aktyvų internetinės bankininkystės vartotojų segmentą.

Analitikai sutaria, kad aptarnavimo kultūra tampa svarbiausiu dalyku, siekiant įtvirtinti el. bankininkystę besikeičiančių vertybių pasaulyje.

Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank

Pirmasis virtualusis bankas – Security First NetworkBank – buvo įkurtas JAV

1995 metų spalio 18 dieną. Per pusantrų egzistavimo metų vidutinis banko kapitalo prieaugis sudarė 20% per mėnesį, buvo atidaryta daugiau, negu

10000 sąskaitų. Europoje pirmasis virtualusis bankas atsirado 1996 metais.

Juo tapo Advance Bank, dukterinis Drezdeno (Vokietija) bankų grupės padalinys.

Kita finansų sektoriaus permainų banga siejama su mobiliąja komercija, t.y.

kai paslaugos teikiamos per mobiliojo ryšio priemones. Mobiliosios bankininkystės paslaugomis Europoje naudojasi apytikriai 14% finansinių interneto paslaugų klientų. Kol kas daugiausia jų trijuose regionuose –

Skandinavijoje (48%), Didžiojoje Britanijoje (22%) ir Vokietijoje (13%).

Vieni iš didžiausių bankų, teikiančių mobiliosios bankininkystės paslaugas yra: „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „Dresdner Bank“ и „Merita

Nord banken“.

Šiuo metu jau aišku, kad bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas, o ne prieiga prie sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji bankai nutraukė savo veiklą. Tačiau daugumą jų įsigijo tradiciniai bankai ir naudojasi jais kaip dar vienu kanalu savo paslaugoms teikti.

Elektroninės bankininkystės paslaugos

Jos yra skirstomos į kelis lygius:

Pirmo lygio sistema. Tarp banko ir klientų keičiamasi nejautria pažeidimams informacija. Teikiama tokia informacija, kuri buvo viešai skelbiama spausdintuose ir kituose leidiniuose;

Antro lygio sistema. Teikiamos pagrindinės paslaugos: konfidencialios informacijos apie sąskaitas pateikimas, naudojamos įvairios elektroninio pašto sistemos. Šioje srityje bankai nedaug kuo skiriasi. Naudojama sistema užtikrina duomenų saugumą, perduodamų duomenų ir informacijos vientisumą, informacijos ir duomenų siuntėjų nustatymą. Tam tikslui duomenys šifruojami, taikomas elektroninis paštas ir individualus kodas, duomenų pasikeitimo patvirtinimas. Šio lygio teikiamos tradicinės paslaugos:

priimti komunalinius ir kitus mokesčius, atlikti periodinius mokėjimus litais ir kita valiuta, gauti informaciją ir ataskaitas apie savo sąskaitos likutį ir operacijas, konvertuoti valiutą, priimti mokėjimus už prekes, įsigytas el-parduotuvėse, priimti klientų pranešimus ir paklausimus, teikti klientams informaciją apie finansinės rinkos pokyčius ir kitas naujienas;

Trečio lygio arba atsiskaitymo sistema. Elektroninio ryšio priemonėmis atliekama:

Pinigų pervedimas tarp sąskaitų bei vietiniai ir tarptautiniai pavedimai, valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos, lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, atidaromi akredityvai, gaunamos garantijos ir paskolos.

Galima išskirti ir ketvirto lygio paslaugas, kurios yra labai sudėtingos ir individualizuotos pagal atskirų klientų poreikiu bei turi gerokai didesnį leistinų veiksmų pasirinkimą:

Elektroninės bankininkystės ir įmonės sistemos pritaikymas savo reikmėms;

Sistemos personalizaciją: kliento asmens duomenų bazės kūrimą;

Nuolatinių mokėjimų sistemos kūrimą;

Vertybinių popierių paketo formavimą ir valdymą;

Terminuoto indėlio sutarties sudarymo;

Taupymo plano modeliavimo;

Investicinių projektų rengimą;

Paskolų išdavimą ir valdymą, ir pan.

Apibendrinant bankas, pasitelkdamas nuotolinio ryšio priemones, gali teikti šias

Paslaugas

Atsiskaitymą negrynaisiais,

Bendravimą; bankas – klientas,

Bankų bendravimą,

Tarptautinį ir vidaus šalies klientų bendravimą pasitelkiant įvairias nuotolinio ryšio priemones bei sistemas.

Užsienyje yra pavyzdžių, kai el-bankai (Londone veikiantis bankas‘‘EGG‘‘)

tampa el-parduotuvėmis, daugiau parduoda materialių prekių ir investicinių projektų. Taip pat reikia pabrėžti, kad el-bankai, kaip ir el-parduotuvės, patiria nemažai nuostolių, pvz., vokiečių ‘‘Consorts Discount‘‘, italų

‘‘Bipop‘‘.

Lietuvos gyventojai praktiškai jau gali pasirinkti bet kurį Lietuvos banką ir naudotis jo paslaugomis per internetą. Tačiau apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos bankų kol kas negali pasiūlyti klientui sistemos personalizacijos ir integravimo galimybių.

Daugelis Lietuvos bankų teikia savo paslaugas telefonu, faksu, el-paštu, per internetą be apribojimų ištisą parą visomis savaitės dienomis. Daugelis operacijų per internetą vykdomos akimirksniu arba iki 45 min., atsiskaitymų operacijos atliekamos greičiau nei įprastu būdu, kai atėjęs į banką arr jo filialą klientas perduoda konstrukcijas. Šiandien Lietuvoje intensyviai plėtojama viena iš el-komercijos sričių – elektroniniai(internetiniai)

bankai (Nord LB/Lietuva el-linija ir i-linija, Hansa.net, ‘‘Parex‘‘ banko i-

bank, ‘‘Snoro‘‘ online, VB internetas ir kiti). Vienas iš pagrindinių el-

banko privalumų yra santykinai maža tokio banko parengimo savikaina ir galimybė aprėpti visus interneto vartotojus (potencialiu klientu gali tapti praktiškai bet kuris interneto vartotojas).

Kai kurie užsienio bankai už el-bankininkystės paslaugas ima papildomą abonentinį mokestį. Dažniausiai Lietuvos bankai nereikalauja papildomų mokesčių už prisijungimą prie sistemų ir kitas papildomas el-paslaugas, išskyrus mokesčius už kortelių išdavimą, slaptažodžių generavimą, vietinius ir tarptautinius pinigų pervedimus bei panašias kitas operacijas, kurios klientų apmokamos ir įprastoje bankininkystėje.

Labai svarbi Lietuvos bankų teikiama paslauga yra galimybė pasirinkti vartotojo kalbą, kuri yra naudinga užsieniečiams bei kitataučiams klientams arba dirbant kompiuterio terpėje, kurioje negalimi lietuviški rašmenys.

Visų bankų sistemise galima pasirinkti, su kokia aplinka norima dirbti: su lietuviška arr angliška. Bankas ‘‘Snoras‘‘ taip pat siūlo ir rusų kalbą.

Šiuo metu ‘‘Hansa-LTB‘‘, bankas ‘‘Snoras‘‘, Ūkio bankas bei Vilniaus bankas atrodo pranašesni už kitus lyginant informacinių bankų sistemų galimybes ir patogumą, tačiau tikimasi, kad ateityje ir kiti bankai padidins paslaugų įvairovę bei gerins jų kokybę.

Vilniaus bankas sparčiai plečia el. paslaugas

Pradėsime nuo vieno didžiausių šalyje Vilniaus banko. 2001 m. spalį jis pristatė paslaugą “VB Linija 1528”, kuri leidžia mobiliuosius telefonus turinties vartotojams sužinoti savo sąskaitų likučius, paskutines tris nuskaitytas ar įskaitytas sumas, banke turimų sąskaitų sąrašus ir kt. 2001

m. lapkritį “VB Internete” atsirado galimybė mokėti pagal žmonių pateiktas sąskaitas. Pirmieji tai galėjo išbandyti AB “Lietuvos telekomas” klientai.

Gegužės mėnesį bankas pristatė sistemą “Partner Proxy”, kuri ateityje padidins “VB Internetas” teikiamų paslaugų skaičių. Naujoji sistema užtikrina saugią prieigą prie verslo partnerių elektroninio verslo paslaugų. “Didelis sistemų privalumas tas, kad tik autorizuoti “VB

Internetas” vartoojai gali naudotis verslo partnerių internetu teikiamomis paslaugomis. Partneris gali būti garantuotas, kad sistemos vartotojas bus teisingai atpažintas, ir galės jam leisti naudotis šiomis paslaugomis”.

Pirmasis verslo partneris, pasinaudojęs naująja VB sistema – “VB Gyvybės draudimas”. Šios įmonės klientai gali matyti, kaip kasdien kinta jų gyvybės draudimo sutarties vertė, teikti prašymus, keisti investavimo kryptis.

Bankas planuoja “VB Interneto” vartotojams siųsti elektronines sąskaitas, įdiegti galimybę internete atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pardavinėti

“Extra” ir “Labas” kodus bankomatuose, įdiegti naujas paslaugas “VB

Mobilinija” (žinučių sistema mobiliems VB klientams) ir “VB Makleris”

(galimybė investuoti internetu).

“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegė neseniai

AB “Parex” bankas internetinės bankininkystės modulį įdiegė 2001 metų lapkritį. Nuo to laiko galima naudotis terminuotų indėlių, mokėjimo už komunalines ir mobiliojo ryšio paslaugas internetu, valiutos keitimo funkcijomis. Banko paslauga “iBank” integruota su kodų generatoriumi

DIGIPASS – tai leidžia tvirtinti pavedimus ir “iBank” aplinkoje, ir siunčiant juos faksu ar el. paštu.

Ateityje “Parex” bankas planuoja plėsti įmokų mokėjimo funkciją, integruoti paslaugų mobiliuoju telefonu valdymą, įdiegti mokėjimo kortelių informacijos prieigą per “iBank”.

Naujausia “Snoro” el. paslauga “Bankas

Internetu+”

AB “Snoras” 2002 metų vasarį pradėjo teikti patobulintą “GSM-Bankas”

paslaugą. Klientai informaciją apie ssąskaitas gali gauti ne tik mobiliuoju telefonu, bet ir el. paštu. Naudojantis šia paslauga informacija gaunamea iš karto atsiuntus užklausą, kasdien kliento nurodytu laiku arba kaskart pasikeitus sąskaitos likučiui.

Rugpjūčio mėnesį bankas pradėjo teikti paslaugą “Bankas Internetu+”.

Pagrindinės jo funkcijos ir galimybės: informacija apie sąskaitas, informacija apie “Snoro” užsienio valiutų pirkimo bei pardavimo kursus, sąskaitų atidarymas kita valiuta, vietiniai ir tarptautiniai pervedimai.

Greitai “Snoras” šią paslaugą papildys – įdiegs galimybę prisijungti prie sistemos įvedus vienkartinį unikalų vartotojo slaptažodį, gautą trumpąja žinute, ir galimybę pasirašyti operacijas įvedus vienkartinį unikalų kodą, irgi gautą SMS.

“Snoro” el. bankininkystės paslaugomis šiuo metu naudojasi: “Bankas

Internetu” ir “Bankas Internetu+” – 3479, “GSM-Banku” – 477, BIS (bankinė ir informacinė sistemos) – 917 klientų.

Elektroninės bankininkystės formos:

Atsiskaitymai internetu;

Atsiskaitymai per banko naudojamas specialiąsias programas, kurios yra įdiegiamos verslo įmonėje;

Atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais.

Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams

Didėjančią interneto įtaką finansų pasauliui lydi globalizacija, ištrinamos ribos tarp skirtingų

Finansinių paslaugų – bankų, brokerių, draudimo. Pirmieji savo paslaugas pristatė bankai.

Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio taško. Tokios prieigos prie sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste. Bendrai interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų, kurias bankas teikia savo klientui, spektru.

Šiuo atveju, dėl telekomunikacijos priemonių galimybių, šalys susitinka neakivaizdžiai. Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniu būdu gauti sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame banke, sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t.

Per internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondų biržose. Daug bankų per internetą per internetą teikia ir kredito bei depozitų draudimo paslaugas.

Tarkime, Vilniaus banko internetu vartotojas gali:

Sužinoti sąskaitų likučius;

Gauti sąskaitų likučius;

Sužinoti paskutinių trijų mėnesių VB internetu atliktų operacijų sąrašą;

Pervesti pinigus pagal vietinius mokėjimo pavedimus;

Pervesti pinigus pagal tarptautinius mokėjimo pavedimus*;

Periodiškai pervesti pinigus;

Pirkti ir/ar parduoti valiutą;

Sumokėti įmokas už būstą (elektros energiją, dujas, vandenį, šilumą tiekiančioms ir buto ūkio paslaugas teikiančioms įmonėms);

Sumokėti įmokas už telekomunikacijų, kabelinės televizijos, draudimo, švietimo ir kitas paslaugas (AB Lietuvos telekomas, Bitė GSM, Omnitel ir kt.);

Pasitikrinti ir apmokėti iš pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautas elektronines sąskaitas, pasirinkti automatinį elektroninių sąskaitų apmokėjimo būdą;

Kitos paslaugos

*Jei vartotojas naudojasi slaptažodžių generatoriumi.

Lietuvoje tobulėja mobilioji bankininkystė

Šalyje jau keleri metai egzistuoja mobiliosios bankų paslaugos, leidžiančios klientui kontroliuoti savo sąskaitą per mobiliojo ryšio priemones. Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios bankininkystės link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas, 2000

m. balandį pasiūlęs klientams galimybę SMS žinutėmis sužinoti savo sąskaitos būklę, paskutines operacijas bei valiutos kursus.

“Snoro” bankas pasiūlė ir WAP sprendimą. Naudojantis galima gauti informaciją apie sąskaitos likutį bei valiutos kursus. 2000 m. lapkritį analogišką sprendimą pasiūlė ir “Ūkio bankas”. Jis taip pat įdiegė ir WAP

sprendimą. Čia pateikiama bendra informacija apie banką, dukterines įmones, o “eta banko” vartotojai gali sužinoti sąskaitos likutį.

WAP paslaugų kūrimas nuo nulio – labai brangus, tačiau galintis padėti bankui išlaikyti klientą. 2001 m. mob. Bankus pasiūlė Lietuvos žemės ūkio bei Vilniaus bankai. 2002 metų balandžio 29 dieną savo produktą “Mobilus bankas” pristatė ir “Hansa-LTB”. Diegdami mobilaus banko sprendimus bankai naudą skaičiuoja netiesiogiai – įvertindami laiką, kuris būtų sugaištas, jei klientas skambintų į banką ar turėtų atvykti į banko padalinį.

Atsiskaitymai – per mobilųjį įrenginį

Mobiliosios bankininkystės sąvoka yra susijusi su numatoma finansine revoliucija ir gali būti apibūdinta kaip mobiliosios telefonijos infrastruktūros naudojimas tarp banko ir klientų, gaunant arba pateikiant duomenis apie sandorį. Ji apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per internetą mobiliuoju telefonu. KPMG prognozuoja, kad iki 2003 m. pabaigos mobilioji komercijos rinka Europoje išaugs iki 23 milijardų, palyginti su

323 milijonais 1999 metais.

Mobiliojo banko technologija

Naudojimasis mobiliuoju banku vyksta tokiu būdu: vartotojas per mobilųjį įrenginį (mobilųjį telefoną ar mobilųjį delninį kompiuterį), kuris registruojamas ir veikia GSM tinkle, kreipiasi banko nurodytu numeriu per savo mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą. Operatorius kliento kreipimąsi koduoja ir persiunčia į banke esantį modemą arba SMS vartus.

Programinė įranga, esanti SMS vartuose arba kompiuteryje, kuriame yra modemas, analizuoja vartotojo užklausą ir pateikia ją banko duomenų bazių valdymo sistemai. Ši iš SMS vartų ar modemo priima užklausas ir formuoja bei pateikia atsakymus, šie vėl yra koduojami ir per mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą siunčiami klientui.

Vilniaus bankas ir “Hansa-LTB”, norėdami išplėtoti klientų bazes bei skatinti mobiliosios bankininkystės plėtrą, yra nustatę žemus barjerus, t.y. jie netaiko vienkartinio registravimo mokesčio. “Snoro”, Lietuvos žemės ūkio ir Ūkio bankai sutarties sudarymo išlaidas perduoda savo klientams. Nė vienas bankas netaiko mėnesinio palaikymo mokesčio, tik apmokėstina klientams išsiunčiamas trumpąsias žinutes. Vienintelis Vilniaus bankas netaiko jokio mokesčio, tačiau klientas vis dėlto moka savo mobiliojo ryšio operatoriui už į mobilaus banko numerį išsiųstas trumpąsias žinutes pagal nustatytą mokėjimo planą.

Taigi galima daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos mobiliosios bankininkystės rinkoje klientams yra susiklosčiusi labai palanki situacija pradėti naudotis šiomis paslaugomis.

Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis Lietuvoje vis labiau populiarėja.

Daugiausia mokėjimo kortelių Lietuvoje yra išplatinęs “Vilniaus bankas”.

Mokėjimo kortelės atneša daug naudos ir bankams, ir jų klientams.

Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines charakteristikas, paskirtį, funkcijas. Pagal teikiamas paslaugas kortelės gali būti skirstomos taip:

Banko kredito kortelės. Jos naudojamos įvairioms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita.

mažmeninės prekybos kredito kortelės. Jos naudojamos tam tikroms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, kurią suteikia tas paslaugas teikianti mažmeninė įmonė, sąskaita.

banko debeto kortelės. Jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti, gryniesiems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšas nurašant nuo sąskaitos.

Greitą kortelių paplitimą, virtimą masiniu finansų įrankiu lėmė jų teikiama nauda. Pagrindiniai kortelių sistemos dalyviai – kortelės turėtojai, komercinės įmonės (pardavėjai), bankai – gauna naudą, bet ji skirtinga:

Kortelės turėtojams kredito kortelė teikia tokius privalumus: patogu naudotis, gali automatiškai gauti paskolą, gali gali pratęsti paskolą, gali nuolat gauti išsamios informacijos apie įvykdytas operacijas.

Komercinėms įmonėms (pardavėjams) kredito kortelės naudingos, nes jos didina pardavimų apimtį, pritraukia naujų klientų, suteikia galimybę parduoti kreditan nepritraukiant savų lėšų.

Bankai, išleisdami korteles, tikisi: vartotojų paskolų dalies padidėjimo, banko įtakos padidėjimo (ypač geografine prasme), papildomo kitų banko paslaugų ir produktų pardavimo.

Mokėjimo kortelių istorijos Lietuvoje pradžia galime laikyti 1994 metus.

Pirmoji pradėta platinti lietuviška kortelė – “Vilniaus banko” kortelė. Ji buvo pradėta platinti 1994 m. rugpjūtį. 1996 metų gegužę pradėta platinti

“IMPAR CARD” kortelė. Ją platina bankas “Snoras”. Jos ypatumas-

mikroprocesinė technologija (kitos kortelės Lietuvoje – mokėjimo kortelių autorizacijos centras, per kurį tvarkomi atsiskaitymai Lietuvos bankų platinamomis mokėjimo kortelėmis: tikrinama, ar sąskaitoje yra pinigų, ar kortelė neblokuota, suteikiamas leidimas mokėti. Panašūs centrai yra tik

“Vilniaus banke” ir “Snore”. “Mokėjimo kortelių sistema” šiuo metu aptarnauja apie trečdalį Lietuvoje išplatintų mokėjimo kortelių.

Šiuo metu dauguma bankų platina “Visa” korteles, taip pat populiarios

“Globus” ir “Maestro”. Neretai vartotojams siūlomi mokėjimo kortelių deriniai. Pavyzdžiui, “Vilniaus bankas” siūlo tokius kortelių derinius:

“Visa” ir “Eurocard/Mastercard”; “Visa Electron”/Statoil Extra” ir

“Maestro”.

Mokėjimų kortelių technologijos tobulėja

Lietuvoje šiuo metu jau parduota apie milijonas mokėjimo kortelių – ši moderni atsiskaitymo technologija dėl savo patogumo baigia užkariauti tiek pasaulį, tiek Lietuvą.

Mokėjimo kortelė – pasaulyje labai populiari atsiskaitymo priemonė, galinti pakeisti grynuosius pinigus ir leidžianti patogiai valdyti lėšas banko sąskaitoje. Pirmoji “Diners Club” kreditinė kortelė buvo išleista dar 1950

metais JAV, kai bankai pradėjo kurti patogius lėšų skolinimo būdus klientams. Pirmosios kortelės buvo skirtos tam, kad brangiuose ir išskirtiniuose klubuose klientai nedelsdami galėtų gauti puikų aptarnavimą, už kurį susimokėtų vėliau. Laikui bėgant mokėjimo kortelių rūšys ir atsiskaitymo būdai buvo plėtojami siekiant pritraukti vis daugiau paprastų klientų.

Pagrindinės mokėjimo kortelių kategorijos yra trys:

Išankstinio mokėjimo principo;

Tiesioginio mokėjimo;

Vėlesnio mokėjimo.

Išankstinio mokėjimo kortelė leidžia įsigyti prekių ir paslaugų už tokią sumą, kuri iš anksto buvo sumokėta banke. Pavyzdžiui, dovanos kortelė, kurią klientas gali padavonoti kitam žmogui. Tiesioginio mokėjimo kortelė –

gerai žinoma “Visa Electron”, “Maestro” – tai priemonė valdyti savo lėšas sąskaitoje: kiekvieną kartą ją naudojant gaunamas patvirtinimas, ar pakankamai yra pinigų sąskaitoje. Turint vėlesnio mokėjimo kortelę, pavyzdžiui, “Visa” ar “Eurocard/Mastercard”, įprastai mokama kreditan.

Pagal technologiją kortelės gali būti kelių rūšių: kortelės su magnetine juostele, kortelės su mikroprocesoriumi bei mišrios kortelės.

Lietuvoje 2002 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bankai buvo pardavę daugiau kaip 900 000 mokėjimo kortelių, tad tikėtina, kad dabar jų yra daugiau kaip milijonas. Dauguma šių kortelių – tiesioginio mokėjimo arba debetinės.

Mokėjimo kortelių aptarnavimo vietų prekybos ir paslaugų įmonėse buvo apie

8,8 tūkstančio, o bankomatų skaičius viršijo 700.

Pasaulyje mokėjimo kortelių rinka susiformavo jau seniai, tačiau ir ji keičiasi, tobulėja.

Pagrindinės kryptys, kurios lems mokėjimo kortelių ateitį, susijusios su naujų technologijų – mikroprocesorių kortelių, interneto ir kortelių –

banknotų – diegimu ir naudojimu. Pagrindinės mokėjimo kortelių raidos pasaulyje tendencijos:

Įsivyraus mikroprocesorinės kortelės.

Kortelės pagal informacijos saugojimo būdą skirstomos į korteles su magnetine juostele, mikroprocesorines ir optines. Šiuo metu pasaulyje daugiausia kortelių su magnetine juostele. Jos pradėtos naudoti šešiasdešimtųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo sukurti grynųjų pinigų automatai (bankomatai). Tam, kad juose būtų galima naudoti korteles, kitoje kortelės pusėje klijuodavo magnetinę juostelę. JAV pirmasis bankomatas, dirbantis su kortelėmis, turinčiomis magnetinę juostelę, buvo įrengtas 1969

metais. 1974 metais Prancūzijoje užpatentuojama kortelė su mikroschema (mikroprocesorinė kortelė). Mikroprocesorinės kortelės informacinės galimybės kur kas didesnės nei kortelės su magnetine juostele.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios ši pranašesnė technologija nepaplito –

jos brangumas.

Populiarės pinigų kortelė.

Tai naujo tipo kortelių teikiama paslauga. Jos atsiradimo prielaida –

mikroprocesorinių kortelių naudojimas. Šių kortelių pavyzdys – Danijoje paplitusi smulkių pinigų kortelė “Danmont”. Šios kortelės įvestos 1994

metais. “Danmont” – bendra “Tele Danmerk” ir Banko atsiskaitymų tarnybos

(Bank Paying Service-PBC) nuosavybė. Sėkmę lemia tai, kad Danijos bankai per PBC palaiko “Danmont” sistemos diegimą. Apsaugos sistema taip pat unikali. “Danmont” kortelėmis gali būti atsiskaitoma atvirose sistemose, pavyzdžiui, galima sumokėti už pokalbius telefonu, kopijavimo paslaugas, atsiskaityti automobilių stovėjimo aikštelėse ir taip toliau. Be to, kortelėmis atsiskaitoma ir uždarose sistemose, pavyzdžiui, nedidelėse parduotuvėse, skalbyklose. “Danmont” kortelės parduodamos bankuose, kioskuose, degalinėse, pašto skyriuose.

“Visa Cash” tipo kortelių plitimas.

“Visa Cash” – nauja mokėjimo priemonė kasdienėms išlaidoms apmokėti, tai yra, smulkiems pirkiniams ir paslaugoms (kavos puodelis, laikraštis, telefonas, miesto visuomeninis transportas ir taip toliau).kortelės atrodo įvairiai, bet galima išskirti du tipus: vienkartinio naudojimo su nustatyta verte ir partotinai “pakraunama” su nustatyta maksimalia verte. Pinigų kortelė funkcionuoja analogiškai mikroprocesorinei kortelei.

Mikroprocesorius atsimena tam tikrą pinigų sumą. Norint panaudoti “Visa

Cash” reikia ją įkišti į pardavėjo “Visa Cash” skaitytuvą. Kortelėje esanti pinigų suma pasirodys monitoriuje, informuodama klientą, už kiek jis dar gali pirkti. Naudojantis šia kortele nereikia jokios autorizacijos asmeniniu kodu ar parašu. Tačiau ją pametus prarandama visa pinigų suma, esanti joje.

Gali būti, kad per ateinančius porą dešimtmečių tokios kortelės pakeis monetas ir smulkius banknotus tokiose šalyse kaip JAV ir Vokietija.

Mokėjimo kortelių ir interneto derinimas.

Interneto tinklo paplitimas pasaulyje pasiūlė visiškai naują bendravimo ir pardavimo būdą – prekybą internetu. Vienas šio būdo privalumų – prekyba visą parą. Ilgai šiai prekybai kliudė saugumo saugumo problema.

Dabar jau yra saugių būdų atsiskaityti internete. 1996 m. vasario 1 dieną

“Visa International” ir “Mastercard” paskelbė, kad bendradarbiaujant su kitomis kompanijomis sukurtas paprastas ir saugus techninis standartas apmokėti už pirkinius internete. Šis standartas pavadintas SET (secure

Electronic Transaction). Standartas leidžia pardavėjui patikrinti, ar tikrasis kortelės savininkas moka ja. Pirmąjį 2002 m. ketvirtį Lietuvos mokėjimo kortelių rinka išaugo 8,4 procento. 2002 m. balandžio 1 d. šalyje buvo 969,9 tūkstančių įvairių mokėjimo kortelių. Visų bankų parduotų kortelių 1,494 milijardo litų (34,5% didesnė nei 2001 m. pabaigoje). 2002

m. balandžio 1 d. šalyje buvo 710 bankomatų ir apie 8,8 tūkstančio atsiskaitymo kortelėmis vietų. Rinkos lyderiais 2002 metais išliko

“Vilniaus” ir “Hanza-LTB” bankai -. 2002 m. balandžio 1 d. jie buvo pardavę atitinkamai 478,8 tūkstančio ir 245 tūkstančius kortelių. “Snoras” 2002 m.

balandžio pradžioje buvo pardavęs 154,6 tūkstančio kortelių. “Vilniaus bankas” dabar užima 49,4 procentų rinkos, “Hansa-LTB” – 25,3 procento rinkos, “Snoras” – 15,9 procentų rinkos.

Bankininkai nurodo daug tokio spartaus mokėjimo kortelių rinkos augimo priežasčių. Tą lemia ir besiplečianti pati šalies rinka bei konkurencija, ir palankesnės kortelių įsigijimo, aptarnavimo sąlygos bei nauji produktai. Bankai, norėdami pritraukti daugiau klientų, vykdo įvairias akcijas: mažina mokesčius už kortelės aptarnavimą arba tam tikrą laikotarpį korteles išduoda nemokamai.

Kaip vyksta mokėjimas kortele

Klientui mokant kortele už prekes ar paslaugas, bankas, kuris toje vietoje prižiūri kortelių skaitytuvą (POS terminalą), ir bankas, kurio kortele naudojasi klientas (jeigu tai nėra tas pats bankas), turi apsikeisti informacija. Kortelių skaitytuvui nuskaičius kortelės informaciją, ryšio kanalais siunčiamas signalas į banko mokėjimo kortelių aptarnavimo centrą, šis užklausą persiunčia į kortelę išdavusį banką. Jeigu atsakymas teigiamas, kliento sąskaitoje yra pinigų, įvyksta mokėjimas. Prekybos ir paslaugų įmonėse mokėjimo kortelės duomenų patikrinimas vyksta įprastine telefono linija arba naudojant įmonės vidinius tinklus, tad užtrunka 6-40

sekundžių. Vėliau bankas kortelės išleidėjas ir bankas kortelės aptarnautojas pasikeičia informacija apie įvykusią finansinę operaciją.

Panašiai informacija keičiamasi ir klientui naudojantis kito banko bankomatu.

Taigi informacijos judėjimo rate yra daug dalyvių – tarptautinės mokėjimo sistemos organizacijos, tokios, kaip „Visa International” ar „MasterCard

International”, bankai, bankų pasirinkti aptarnavimo centrai, prekybos paslaugų įmonės ir, be abejo, kortelės turėtojai. Bankai yra tarptautinių mokėjimo sistemų nariai. Pavyzdžiui, „MasterCard International” ir „VISA

International” turi daugiau kaip po 22 000 narių. Todėl šių sistemų nustatyti standartai leidžia klientui mokėjimo kortelę naudoti bet kuriame pasaulio krašte.

Bankas, prekybos ar paslaugų įmonė bei aptarnavimo centras bendradarbiavimą grindžia mokesčių sistema ir tokiu būdu suteikia galimybę kortelės turėtojui išvengti papildomų išlaidų atsiskaitant mokėjimo kortele.

Grynųjų pinigų paėmimas kortelės turėtojui paprastai kainuoja. Šie mokesčiai pagrįsti tuo, kad išsiimant grynuosius pinigus bankas, kurio klientas naudojasi.

kortele, moka nustatytus mokesčius bankui, kurio bankomate ar skyriuje klientas išsiėmė pinigus. Todėl kortelės turėtojui naudingiau kortele mokėti už prekes ar paslaugas nei imti grynuosius pinigus.

Aptarnavimo centrai yra tarpininkai, teikiantys daug su mokėjimo kortelėmis susijusių paslaugų. Jie gali rūpintis mokėjimo kortelių skaitytuvais ir bankomatais, parengti informaciją, reikalingą mokėjimo kortelių personalizavimui, teikti įvairiausius technologinius pasiūlymus ar tiesiog konsultuoti bankus. Bet svarbiausia jų funkcija – operacijų apdorojimas.

Kiekvienas bankas gali pasirinkti, kokias funkcijas atliks pats, o kokias paves atlikti aptarnavimo centrui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kai kurie bankai turi savo aptarnavimo centrus, kiti bendradarbiauja su atskiromis bendrovėmis, kurios teikia minėtas paslaugas.

Lietuvoje kortelių aptarnavimo centro paslaugas teikia bendrovės „ASHBURN

International” bei „Mokėjimo kortelių sistemos”.

Elektroniniai čekiai

Elektroninis čekis – tai dokumentas, kuriame mokėtojas nurodo savo bankui apie pinigų pervedimą. El-atsiskaitymo čekis turi tas pačias savybes kaip ir paprastas popierinis atsiskaitymo čekis: jų struktūra ir naudojimo ypatumai tokie pat, mokėtojas parengia čekį ir apsaugo el-parašu, pateikia čekį el-paštu pardavėjui, kuris yra piniginio mokėjimo gavėjas. Pardavėjas, savo ruožtu, gavęs čekį, jį pasirašo ir persiunčia savo bankui ir pagal jį gauna pinigus. Po to čekis grįžta pirkėjui ir yra apmokėjimo įrodymas.

Pardavėjas pristato prekė pirkėjui į namus.

El-čekiai įprastai išduodami iš tos pačios kaip ir popieriniai čekiai čekinės sąskaitos. El-atsiskaitymo čekis pranašesnis už popierinį, nes mokėtojas gali užkoduoti savo sąskaitos numerį, tokiu būdu paslėpdamas jį nuo pardavėjo (pinigų gavėjo). Papildomai, be kitos informacijos, stengiantis užtikrinti el-čekių saugumą ir patikimumą, gali būti reikalaujama:

Mokėtojo duomenų,

Čekio gavėjo duomenų,

Vykdomo sandorio duomenų taškas.

El-čekiai ir pinigai gali būti pristatyti el-paštu arba tiesiog per interneto tinklą. Bet kuriuo atveju už prekes arr paslaugas bus atsiskaityta per veikiančius bankų kanalus arba tinklus.

Elektroniniai pinigai

Elektroniniai pinigai – tai piniginių lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą, procentų apskaičiavimas nuo įnašų ir kiti elektroninių signalų perdavimui be popierinių nešiotojų dalyvavimo. El- pinigais naudojasi bankai ir stambios įmonės, kurios turi galimybę gauti leidimą pervesti mokėtojo pinigines lėšas susitarti dėl apmokėjimo sąlygų su pinigų gavėju.

Pinigų pervedimas tarp bankų atliekamas naudojant paprastus bankų tinklus.

Skaitmeniniai pinigai

Skaitmeniniai pinigai – popierinių grynųjų pinigų analogas. Jie turi piniginių ženklų pavidalą. Skaitmeniniai pinigai – tai yra kuponų komplektas. Kuponai – tai sakičių grandinės, vaizduojančios atitinkamą pinigų kiekį. Bankas, kuris išleido šiuos pinigus kiekvieną kuponą patvirtina skaitmeniniu parašu.

Prieš perduodant kuponą į pinigų gavėjo kompiuterį, bankas patvirtina jį savo skaitmeniniu antspaudu. Tuo atveju, kai prekės norės išleisti parduotuvėje tam tikrą skaitmeninių pinigų kiekį, jis tik perduoda pardavėjui reikiamą kuponų kiekį. Pardavėjas perduoda šiuos kuponus bankui patikrinti.

Skaitmeninių pinigų technologija labiausiai tinka nedidelių sumų mokėjimams realaus laiko rėžimu per internetą.

Naujoji kompanija “Jupiter” ir jų duomenys

„Jupiter” apskaičiavo, kad šių metų pabaigoje interneto bankininkyste naudosis 39 proc. Europos interneto vartotojų. Kontinente yra didžiuliai geografiniai el. bankininkystės populiarumo skirtumai – šia paslauga naudojasi 54 proc. švedų ir vos 13 proc. graikų.

Analitikai prognozuoja, kad el. bankininkystės klientų skaičiaus augimas

Europoje artimiausiu laiku bus labai dinamiškas – 2005 m. internete bankininkystės paslaugomis naudosis 48 proc. žemyno interneto vartotojų.

Vėliau paslaugų populiarumo augimas sulėtės, ir 2007 m. rodiklis sudarys tik 51%.

Pasitikėjimą lemia prekės ženklas

Analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos jau populiarėja Amerikoje, tačiau

Europoje atsiskaitymo panaudojant el. paštą paslaugų teikėjai dar neišsikovojo visuomenės pasitikėjimo.

Tokiu atveju svarbu, kad paslaugų teikėjas turėtų stiprų teigiamą įvaizdį visuomenėje. „Egg” neseniai paskelbė apie šių metų pirmojo ketvirčio pelną

(4,1 mln. GBP), išaugusią apyvartą (73,7 mln. GBP, 102% daugiau nei per tą patį 2001 m. laikotarpį) bei pradėjo naują reklamos ir įvaizdžio kampaniją.

Tradiciniai bankai lengvai nepasiduos

Tačiau apžvalgininkai mano, kad kiti D. Britanijos bankai, kuriems panašios operacijos atneša daug pajamų artimiausiu metu neperims „Egg” praktikos ir netgi sieks ją nukonkuruoti.

Rinkos apklausos rodo, kad tradiciniai bankai Vakarų Europoje dar kelis metus sieks įgyti naujų „neinternetinių” klientų bei susigrąžinti senuosius, o ne investuos į naujas elektroninio aptarnavimo sistemas.

El. bankininkystės mados

Lietuvoje

Elektroninė komercija – verslo sritis, į kurią Lietuvoje žiūrima skeptiškai. Nepasitikėjimą daugiausia lemia maža interneto skverbtis ir motyvacijos pirkti internete nebuvimas. Pastaroji problema daug kuo priklauso nuo šalies bankų, jų siūlomų elektroninės bankininkystės paslaugų. Kaip keitėsi Lietuvos bankų siūlomos el. bankininkystės paslaugos nuo 2001 metų parodos “InfoBalt” iki to paties šių metų laikotarpio?

Elektroninė bankininkystė – būtinybė ar mada

Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinai tvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis. Elektroninė bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų, patikimą, greitą ir efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu įmonėms, jų vadovams, kuriems laikas – pinigai. Klientų aptarnavimo internetu paslauga ir skirta tiems, kurie taupo. Daugelis įmonių jau seniai įvertino elektroninės bankininkystės pranašumus, tačiau nemažai firmų vis dar naudojasi tradiciniais klientų aptarnavimo būdais: finansines operacijas atlieka bankų poskyriuose. Žinoma, kiekviena naujovė sutinkama su tam tikru nepasitikėjimu, sunku keisti įpročius.

AB bankas “Hansa-LTB” įmonėms ir privatiems asmenims siūlo modernų, patogų ir paprastą būdą atlikti finansines operacijas – paslaugas “Telehansa” ir

“Hanza.net”.

Kas yra “Telehansa”

“Telehansa” – tai programa, kuri įdiegiama kliento kompiuteryje arba įmonės kompiuterių tinkle. Ji skirta įmonės sąskaitoms banke tvarkyti – visos finansinės operacijos atliekamos neišeinant iš biuro. Jei užsisakysite

“Telehansa”, galėsite ne tik atlikti vietinius ir tarptautinius pervedimus, gauti bet kurio pageidaujamo laikotarpio sąskaitos išrašus, konvertuoti valiutą, bet ir matyti, kokie pervedimai iš užsienio netrukus pasieks jūsų sąskaitą.

Kodėl tai patogu?

“Telehansa” taupo laiką. Įmonės buhalteriui nereikės kasdien vykti į banką

– visas finansines operacijas bus galima atlikti darbe paspaudus kelis kompiuterio klavišus.

Kodėl tai saugu?

Tai vienas saugiausių operacijų atlikimo būdų, nes naudojantis “Telehansa”

informacijos saugumas užtikrinamas keliais lygiais. Kiekvieno paslaugos

“Telehansa” vartotojo teisės (atliekant mokėjimus, juos tvirtinant ir t.t.)

gali būti nustatomos individualiai. Visi vartotojai, kurie yra įgalioti atlikti banko operacijas, registruojami “Telehansa” duomenų bazėje.

Kiekvienam vartotojui suteikiamas individualus slaptažodis.

Ką daryti, jei esame maži?

Smulkioms įmonėms “Hansa-LTB” siūlo banką internete “Hanza.net”. Tai analogiškas produktas, kaip ir “Telehansa”, tik pritaikytas fiziniams asmenims ir smulkioms įmonėms. Su “Hanza.net” taip pat galima atlikti mokėjimo pervedimus, konvertuoti valiutą, gauti pageidaujamo laikotarpio sąskaitos išrašus ir kt. Čia irgi pervesti lėšas kainuoja mažiau nei banko skyriuje, o tai reiškia, kad juo naudojantis galima sutaupyti, tačiau yra ir esminių šių programų skirtumų.

Programoje “Telehansa” interneto ryšys reikalingas tik apsikeisti duomenimis, naudojantis “Hanza.net” reikalingas muolatinis interneto ryšys, kol atliekate kokias nors operacijas.

“Hanza.net” neįmanoma sujungti su įmonės buhalterine programa. Naudojant

“Telehansa” galima atlikti duomenų importą ir eksportą tiesiogiai iš ar į buhalterinę programą.

Trečias skirtumas – programą “Telehansa” būtina instaliuoti į kompiuterį, o norint naudotis “Hanza.net” to daryti nereikia. Pakanka žinoti savo naudotojo ID, pastovų slaptažodį ir turėti kodų kortelę, kurie suteikiami pasirašant sutartį, ir savo sąskaitas galima pasiekti bet kurioje pasaulio vietoje, kur yra interneto ryšys.

“Telehansa” yra patogesnė įmonėms, kurios turi partnerių užsienyje, nes jos gali matyti gaunamus tarptautinius pervedimus. Naudojantis “Hanza.net”, to matyti negalima.

“Hanza.net” turi pranašumų: galima sudaryti indėlio sutartis, sumokėti už prekes, pirktas internetu, pasirašyti periodinio mokejimo sutartis.

“Hanza.net” yra realizuotas vartotojų teisių atskyrimas, bet jis ne toks pat kaip “Telehansa”. Naudojantis “Telehansa” atsakomybę galima padalyti taip, kad vienas asmuo suvedinėtų pavedimus, o kitas juos pasirašytų.

“Hanza.net” to padaryti negalima, tačiau galima suteikti teisę atlikti tam tikras operacijas arba tik galimybę matyti sąskaitos likutį ir gauti išrašą, pavyzdžiui, direktorius gali visiškai disponuoti įmonės sąskaitomis, buhalteris gali atlikti visus pinigų pervedimus iki 10 000

Lt., buhalterio padėjėjas gali tik peržiūrėti išrašus.

Užsienio bankų skyriai ieško nišų rinkoje

Užsienio bankų skyriai ir padaliniai priversti rinkai siūlyti netradicinius produktus, kurie padidintų vartotojų susidomėjimą. Laukdami didesnio pelno, užsienio bankai vis didesnes viltis deda į elektroninę bankininkystę.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 užsienio bankų skyriai bei 2 bankų padaliniai (neskaitant užsienio bankų, kurie į Lietuvą koją įkėlė įsigydami kurį nors iš jau veikiančių šalies bankų).

Ir Suomijos “Nordea” Lietuvos skyrius, ir “Sampo” padalinys Lietuvoje tiki, kad nemažą rinkos dalį atsikovos sparčiai plėtodami elektroninę bankininkystę. Jų tikėjimą stiprina tendencijos Suomijoje, kur įsikūrusios šių bankų būstinės. Pastaraisiais metais šioje Skandinavijos šalyje klientų, atliekančių bankų operacijas internetu, daugėja itin sparčiai.

Prieš porą metų Suomijoje el. banko paslaugomis naudojosi kas trečdalis klientų, šiuo metu šis skaičius išaugęs dvigubai – 65 proc.

Lietuvos bankų duomenimis, 2002 metų pirmą pusmetį bendras užsienio bankų skyrių nuostolis sieke 1,5 mln. litų. Tiesa, kai kurie skyriai gali girtis pelnu. Daugiausia pelno pirmąjį 2002-ųjų pusmetį uždirbo “Kredyt bank S.A.”

Vilniaus skyrius – 0,5 mln. litų. Antroje vietoje pagal skyrių pelningumą –

“Nord/LB”. Nuostolingiausiai dirbo “Nordea bank Finland” Lietuvos skyrius –

1,6 mln. litų nuostolio, kiek mažiau nuostolingas buvo “Vereins und

Westbank AG”, kurio pusmečio nuostoliai siekė apie 0,8 mln. litų.

Užsienio banko padalinių nuostoliai siekė 1 mln. litų, mat “Parex” bankas

2002 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,1 mln. litų pelno, tuo tarpu “Sampo”

banko nuostoliai siekė apie 2,1 mln. litų.

“Sampo” bankas pelningai turėtų pradėti dirbti maždaug 2004-2005 metais.

Kol kas didžioji dalis lėšų investuojama į plėtrą, o tai neleidžia pasiekti aukštų pelno rodiklių.

“Parex” banko pelną daugiausia lėmė tinkamai pasirinkta strategija –

subalansuotos išlaidos bei pajamos, orientacija į vidutinį bei smulkųjį klientą.

Vis dėl to žengdami į šalies rinką užsienio bankų skyriai ir padaliniai priversti taikytis prie rinkos ir pirmiausia siūlyti tradicines paslaugas –

priimti gyventojų indėlius bei išduoti paskolas. Anot užsienio bankų atstovų, šios paslaugos nėra prioritetinės veiklos sritys Vakarų Europos bei Skandinavijos šalyse. Ten šis etapas jau praeitas. Skandinavijos,

Europos bankai vis daugiau dėmesio skiria ilgalaikio taupymo produktams –

investavimui į fondus, investiciniam gyvybės draudimui ir pan.

Prieš dešimt metų bankų ir jų skyrių darbuotojai su klientais bendravo tiesiogiai, tik 10 % bankinių operacijų buvo atliekamos elektroniniu paštu.

Šiuo metu jų skaičius išaugo iki 40 %. Taip pat mažėja ir banko filialų –

iš 400 AB banko „Hansabankas“ skyrių šiuo metu veikia tik 150, nors klientų skaičius nesumažėjo, o priešingai – išaugo. Tradicinį požiūrį keičia netradicinis.

Pagal statistiką, Europos valstybėse bankinės operacijos atliekamos per bankomatus (39 %), elektroniniu paštu (24 %), taip pat per informacinius kioskus (12 %). Į bankų skyrius kreipiasi tik 17 % gyventojų, bankines operacijas internetu atlieka 5 %. Remiantis atliktais tyrimais, šiuo metu bankai aktyviai investuoja į internetą – banką, nors žymiai palankiau plėtoti informacinių kioskų infrastruktūrą.

Kodėl bankomatai yra vertingesni? Bankomatas – tai nedidelis banko skyrius, kuriuo galima atlikti beveik visas bankines operacijas, išskyrus konsultavimą ir sudėtingus pardavimus. Tačiau čia galima atlikti operacijas su grynaisiais pinigais, mokėjimais, ataskaitomis, pateikti bankui informacijos užklausimus (apie naujų mokėjimo kortelių išdavimą ir t.t).

Vieno kliento aptarnavimas banko skyriuje kainuoja 4 JAV dolerius, per bankomatą – 0,50.

Taigi imta kurti nauja banko skyriaus koncepcija: klientui skiriamas didžiausias dėmesys, jis pats nusprendžia, kada nori ateiti (klientai aptarnaujami 24 val. per parą). Tokiu būdu banko skyrius tarsi pats „ateina“ pas klientą (bankomatai įrengiami viešose vietose – prekybos centruose ir t.t). Bankomato ekrane pateikiama reklama ir informacija, veikia klientų apsaugos sistema.

Banko savitarnos skyriuje pasiturintiems klientams pateikiama tikslinė reklama. Be to, jiems siūlomos ilgalaikės nuomos paslaugos ir t.t. Tokie bankų savitarnos skyriai diegiami Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje,

Olandijoje. Savitarnos skyriuose svarbias operacijas atlieka klientas.

Tačiau didelė įranga neretai gąsdina žmones, todėl bankų darbuotojai sutinka ir palydi klientus prie bankomatų, taip pat klientams pritraukti naudojamas tam tikras apšvietimas ir užrašai.

Netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti savitarnos skyriai, kuriuose kiekvienas klientas bet kuriuo metu galės atlikti bet kokias bankines operacijas. Jeigu jūs neinate į banką, bankas pas „ateina“ pats jus.

Bankai elektroninėje erdvėje

Viena iš aktyviausiai plėtojamų elektroninio verslo krypčių – elektroninė bankininkystė, suteikianti saugias ir ypač patogias verslo partnerių tarpusavio atsiskaitymų galimybes. Akivaizdus ir Lietuvos bankų aktyvumas perkeliant vis didesnę savo veiklos dalį į elektroninę, internetinę erdvę –

2002 m. pradžioje elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojosi per 200

tūkstančių asmenų. Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės.

Nustatyta, kad bankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais, geriausiai vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus (1 pav.).

[pic]

1 pav.

Bankų interneto puslapių tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias išvadas:

1. Sparčiai daugėja Lietuvos bankų siūlomų savo klientams elektroninių paslaugų.

2. Bankų teikiamos naujos paslaugos yra paruoštos kokybiškai – svetainėse pateikiamas išsamus ir aiškus teikiamų paslaugų aprašymas.

3. Bankų renkama informacija apie asmenį yra saugoma patikimai, tokią informaciją perimti primityviais ir paprastais būdais neįmanoma.

Sąskaitos internete – taip, kreditai – ne

Analitikų teigimu, šiuo metu 11 proc. Europos internautų internete apmoka sąskaitas (priminsime, el. banko sąskaitas turi 39 proc. iš jų). „Jupiter”

prognozuoja, kad sąskaitas tinkle apmokančių proporcija nuolatos augs, ir

2002 m. pasieks 22 proc. Europos internautų.

Tačiau tie, kurie galės pervesti pinigus už paslaugas tiesioginio nurašymo būdu, į interneto banką specialiai to daryti neis, primena analitikai.

Tuo tarpu kreditų internete šiandien prašo vos 0,3 proc. Europos internautų.

Analitikai mano, kad jų proporcija augs labai lėta ir po penkių metų vos 1

proc. įtinklintų Europiečių interneto bankuose prašys kreditų. Ši finansinė operacija laikoma „per jautria” internetui.

„Jupiter” taip pat mano, kad atsigaunant pasaulinei rinkai ir augant pasitikėjimui internetu kaip saugiu informacijos perdavimo kanalu, didės akcijų pirkimo paslaugų populiarumas. Manoma, kad po 5 metų dešimtadalis

Europos internautų naudosis el. maklerių ir panašių firmų paslaugomis.

Išvados

Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžioje

Lietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –

tik 62.000).

Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios bankininkystės link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas.

Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniu būdu gauti sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame banke, sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t. Per internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondų biržose. Daug bankų per internetą teikia ir kredito bei depozitų draudimo paslaugas.

Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinai tvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis.

Elektroninė bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų, patikimą, greitą ir efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu įmonėms, jų vadovams, kuriems laikas – pinigai.

Tačiau e-bankininkystė turi ir neigiamų bruožų. Šiuo metu jau aišku, kad bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas, o ne prieiga prie sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji bankai nutraukė savo veiklą.

Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės. Nustatyta, kad bankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais, geriausiai vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus.

Literatūra

Lina Sodžiutė, Vytautas Sūdžius ‘‘Elektroninė omercija: prielaidos, struktūra ir procesas‘‘

„NK Verslas“ (2002 10, p.51)

„Respublika“ (2002 09, p.6)

„Personalo vadyba“ (2002 03, p.68-69)

www.5CI Penki kontinentai (2003 11 03)

www.AMBASADA.lt (2003 11 03)

www.ebiz.lt (2003 11 03)

www.vb.lt (2003 11 03)

www.std.lt (2003 11 03)