Elektronine bankininkyste

Turinys

Įvadas........................
................3
Eros pradžia............................4
Pirmieji elektroniniai bankai ir atsiskaitimai juose ............4
Dėmesio centre – aptarnavimo
kultūra.......................4
Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank
............4
Elektroninės bankininkystės
paslaugos......................5
Vilniaus bankas sparčiai plečia el.
Paslaugas...................7
“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegė
neseniai................7
Naujausia “Snoro” el. paslauga “Bankas
Internetu+”..............7
Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams......... 7
Lietuvoje tobulėja mobilioji
bankininkystė.................... .8
Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija ir
perspektyvos............. .9
Mokėjimų kortelių technologijos
tobulėja................... 10
Kaip vyksta mokėjimas
kortele.......................
... 12
Naujoji kompanija “Jupiter” ir jų
duomenys................... 14
Pasitikėjimą lemia prekės
ženklas.......................
. .14
Tradiciniai bankai lengvai
nepasiduos.......................
14
El. bankininkystės mados
Lietuvoje.......................
..14
Elektroninė bankininkystė – būtinybė ar
mada...................15
Kas yra
“Telehansa”.......................
...........15
Bankai elektroninėje
erdvėje.......................
....17
Išvados.......................
................19
Literatūra......................
...............20

Įvadas

Elektroninė (internetinė) bankininkystė – tai nauja sąvoka, ji dar neturi
vieningo, nusistovėjusio apibrėžimo. Aiškinant buitine kalba – tai reiškia,
kad internetu vartotojas gaali atlikti visas funkcijas susijusias su banku,
t.y. tą patį ką ir nuėjęs banką.
Elektroninė bankininkystė – tai didelė pažanga bankininkystės sistemoje.
Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas
prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Tokios
prieigos prie sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste.
Bendrai interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų,
kurias bankas teikia savo klientui, spektru.
Pirmasis tik internete veikiantis D. Britanijos bankas “Egg” pristatė
novatorišką atsiskaitymo internetu sistemą “Egg Pay”. Interneto bankininkai
tikisi, kad taip pavyks įveikti klientų nuogąstavimus dėl internetinio
pinigų pervedimo saaugumo.
Elektroninio verslo plėtra pasaulyje pasižymi itin didele sparta. Bankai
teikia elektronines, kurios klientams leidžia tvarkyti bankinius reikalus
internetu arba telefonu.
Naujausiais kompanijos “Jupiter” duomenimis, jau dabar Europoje daugiau nei
50 mln. žmonių naudojasi interneto bankininkystės paslaugomis. Tai reiškia,
kad senajame Žemyne gyvena daugiau kaip pusė visų pa

asaulio el.
bankininkystės paslaugų vartotojų.
Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžioje
Lietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –
tik 62.000). Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės
paslaugų vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Jeigu klientas neina į banką, bankas pats „ateina“ pas klientą

Eros pradžia

Ne tik Europoje, bet Amerikoje ir kitur apžvalgininkų tarpe vis labiau
įsivyrauja nuomonė, kad interneto bankininkystės paslaugos “subrendo” vis
labiau platesnei rinkai. Tas pats “Jupiter” skelbia, kad Amerikoje yra jau
25 mln. elektronine bankininkyste besinaudojančių namų ūkių – dvigubai
daugiau nei 2000 m. pabaigoje. Analitikai mano, kad vartotojai tiesiog
susipažino ir “apsiprato” su šia paslauga, tam reikėjo kelių metrų laiko.
Pastebima, kad rinkos naujokai jau nesunkiai įsisavina, kaip internete
apmokėti sąskaitas ir patikrinti likutį, tuo tarpu daugiau nei 5 m.
internetu besinaudojantys klientai aktyviau tyrinėja sudėtingesnes kreditų,
pensijinių fondų bei panašias operacijas.
Bankų analitikai pastebėjo, kad el. baankininkystės klientai yra labiau
linkę rinkti informaciją apie paslaugas bei paprastai laiko didesnius
indėlius, nei “įprasti” klientai, kas didina bankų pelną. Pabrėžiama, kad
el. bakininkystės klientams būdingas ir didesnis “lojalumas” bankui.

PIRMIEJI ELEKTRONINIAI BANKAI IR ATSISKAITYMAI JUOSE

Banko užsakytas kompanijos MORI tyrimas šių metų pradžioje nustatė, kad net
trečdalis britų suinteresuoti atsiskaitymo internete paslaugomis, tačiau
dauguma baiminasi dėl operacijų saugumo. Ši tendencija būdinga daugeliui
Europos valstybių.

“Egg” teigia suradę “išeitį iš padėties”, panaudojant daugeliui vartotojų
suprantamą ir kasdienį el. paštą.

Norėdami pasinaudoti “Egg Pay” paslauga, vartotojai turi išsiųsti el. pašto
žinutę, kurioje nu

urodo sąskaitos numerį bei du klausimus, į kuriuos
atsakymus žino tik klientas. Bankas el. paštu Clearing Services).

Dėmesio centre – aptarnavimo kultūra

“Egg” klientams “primiršus” interneto svetaines, didesnis dėmesys bus
skiriamas efektyviai veikiančioms IT sistemoms tradicinių bankų viduje,
taip pat naujiems skambučių aptarnavimo centrams.

Pabrėžiama, kad daugelis tradicinių bankų iki šiol nesuderino skirtinguose
padaliniuose veikiančių kompiuterių sistemų.

Abiem atvejais bankams dabar svarbiausia nustatyti, ko iš jų nori klientai,
ypač stambiausiems. Tokiu būdu, “Egg” gali nesunkiai perimti nedidelį,
tačiau ekonomiškai aktyvų internetinės bankininkystės vartotojų segmentą.

Analitikai sutaria, kad aptarnavimo kultūra tampa svarbiausiu dalyku,
siekiant įtvirtinti el. bankininkystę besikeičiančių vertybių pasaulyje.

Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank

Pirmasis virtualusis bankas – Security First NetworkBank – buvo įkurtas JAV
1995 metų spalio 18 dieną. Per pusantrų egzistavimo metų vidutinis banko
kapitalo prieaugis sudarė 20% per mėnesį, buvo atidaryta daugiau, negu
10000 sąskaitų. Europoje pirmasis virtualusis bankas atsirado 1996 metais.
Juo tapo Advance Bank, dukterinis Drezdeno (Vokietija) bankų grupės
padalinys.

Kita finansų sektoriaus permainų banga siejama su mobiliąja komercija, t.y.
kai paslaugos teikiamos per mobiliojo ryšio priemones. Mobiliosios
bankininkystės paslaugomis Europoje naudojasi apytikriai 14% finansinių
interneto paslaugų klientų. Kol kas daugiausia jų trijuose regionuose –
Skandinavijoje (48%), Didžiojoje Britanijoje (22%) ir Vokietijoje (13%).
Vieni iš didžiausių bankų, teikiančių mobiliosios bankininkystės paslaugas
yra: „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „Dresdner Bank“ и „Merita
Nord banken“.

Šiuo metu jau aišku, kad bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas,
o ne prieiga prie sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji
bankai nu

utraukė savo veiklą. Tačiau daugumą jų įsigijo tradiciniai bankai
ir naudojasi jais kaip dar vienu kanalu savo paslaugoms teikti.

Elektroninės bankininkystės paslaugos

Jos yra skirstomos į kelis lygius:
Pirmo lygio sistema. Tarp banko ir klientų keičiamasi nejautria pažeidimams
informacija. Teikiama tokia informacija, kuri buvo viešai skelbiama
spausdintuose ir kituose leidiniuose;
Antro lygio sistema. Teikiamos pagrindinės paslaugos: konfidencialios
informacijos apie sąskaitas pateikimas, naudojamos įvairios elektroninio
pašto sistemos. Šioje srityje bankai nedaug kuo skiriasi. Naudojama sistema
užtikrina duomenų saugumą, perduodamų duomenų ir informacijos vientisumą,
informacijos ir duomenų siuntėjų nustatymą. Tam tikslui duomenys
šifruojami, taikomas elektroninis paštas ir individualus kodas, duomenų
pasikeitimo patvirtinimas. Šio lygio teikiamos tradicinės paslaugos:
priimti komunalinius ir kitus mokesčius, atlikti periodinius mokėjimus
litais ir kita valiuta, gauti informaciją ir ataskaitas apie savo sąskaitos
likutį ir operacijas, konvertuoti valiutą, priimti mokėjimus už prekes,
įsigytas el-parduotuvėse, priimti klientų pranešimus ir paklausimus, teikti
klientams informaciją apie finansinės rinkos pokyčius ir kitas naujienas;
Trečio lygio arba atsiskaitymo sistema. Elektroninio ryšio priemonėmis
atliekama:
Pinigų pervedimas tarp sąskaitų bei vietiniai ir tarptautiniai pavedimai,
valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos, lėšų pervedimas iš vienos
sąskaitos į kitą, atidaromi akredityvai, gaunamos garantijos ir paskolos.
Galima išskirti ir ketvirto lygio paslaugas, kurios yra labai sudėtingos ir
individualizuotos pagal atskirų klientų poreikiu bei turi gerokai didesnį
leistinų veiksmų pasirinkimą:
Elektroninės bankininkystės ir įmonės sistemos pritaikymas savo reikmėms;
Sistemos personalizaciją: kliento asmens duomenų bazės kūrimą;
Nuolatinių mokėjimų sistemos kūrimą;
Vertybinių popierių paketo formavimą ir

r valdymą;
Terminuoto indėlio sutarties sudarymo;
Taupymo plano modeliavimo;
Investicinių projektų rengimą;
Paskolų išdavimą ir valdymą, ir pan.
Apibendrinant bankas, pasitelkdamas nuotolinio ryšio priemones, gali teikti
šias paslaugas:
Atsiskaitymą negrynaisiais,
Bendravimą; bankas – klientas,
Bankų bendravimą,
Tarptautinį ir vidaus šalies klientų bendravimą pasitelkiant įvairias
nuotolinio ryšio priemones bei sistemas.
Užsienyje yra pavyzdžių, kai el-bankai (Londone veikiantis bankas‘‘EGG‘‘)
tampa el-parduotuvėmis, daugiau parduoda materialių prekių ir investicinių
projektų. Taip pat reikia pabrėžti, kad el-bankai, kaip ir el-parduotuvės,
patiria nemažai nuostolių, pvz., vokiečių ‘‘Consorts Discount‘‘, italų
‘‘Bipop‘‘.
Lietuvos gyventojai praktiškai jau gali pasirinkti bet kurį Lietuvos banką
ir naudotis jo paslaugomis per internetą. Tačiau apklausos rodo, kad
dauguma Lietuvos bankų kol kas negali pasiūlyti klientui sistemos
personalizacijos ir integravimo galimybių.
Daugelis Lietuvos bankų teikia savo paslaugas telefonu, faksu, el-paštu,
per internetą be apribojimų ištisą parą visomis savaitės dienomis. Daugelis
operacijų per internetą vykdomos akimirksniu arba iki 45 min., atsiskaitymų
operacijos atliekamos greičiau nei įprastu būdu, kai atėjęs į banką arr jo
filialą klientas perduoda konstrukcijas. Šiandien Lietuvoje intensyviai
plėtojama viena iš el-komercijos sričių – elektroniniai(internetiniai)
bankai (Nord LB/Lietuva el-linija ir i-linija, Hansa.net, ‘‘Parex‘‘ banko i-
bank, ‘‘Snoro‘‘ online, VB internetas ir kiti). Vienas iš pagrindinių el-
banko privalumų yra santykinai maža tokio banko parengimo savikaina ir
galimybė aprėpti visus interneto vartotojus (potencialiu klientu gali tapti
praktiškai bet kuris interneto vartotojas).
Kai kurie užsienio bankai už el-bankininkystės paslaugas ima papildomą
abonentinį mokestį. Dažniausiai Lietuvos bankai nereikalauja papildomų
mokesčių už prisijungimą prie sistemų ir kitas papildomas el-paslaugas,
išskyrus mokesčius už kortelių išdavimą, slaptažodžių generavimą, vietinius
ir tarptautinius pinigų pervedimus bei panašias kitas operacijas, kurios
klientų apmokamos ir įprastoje bankininkystėje.
Labai svarbi Lietuvos bankų teikiama paslauga yra galimybė pasirinkti
vartotojo kalbą, kuri yra naudinga užsieniečiams bei kitataučiams klientams
arba dirbant kompiuterio terpėje, kurioje negalimi lietuviški rašmenys.
Visų bankų sistemise galima pasirinkti, su kokia aplinka norima dirbti: su
lietuviška arr angliška. Bankas ‘‘Snoras‘‘ taip pat siūlo ir rusų kalbą.
Šiuo metu ‘‘Hansa-LTB‘‘, bankas ‘‘Snoras‘‘, Ūkio bankas bei Vilniaus bankas
atrodo pranašesni už kitus lyginant informacinių bankų sistemų galimybes ir
patogumą, tačiau tikimasi, kad ateityje ir kiti bankai padidins paslaugų
įvairovę bei gerins jų kokybę.

Vilniaus bankas sparčiai plečia el. paslaugas

Pradėsime nuo vieno didžiausių šalyje Vilniaus banko. 2001 m. spalį jis
pristatė paslaugą “VB Linija 1528”, kuri leidžia mobiliuosius telefonus
turinties vartotojams sužinoti savo sąskaitų likučius, paskutines tris
nuskaitytas ar įskaitytas sumas, banke turimų sąskaitų sąrašus ir kt. 2001
m. lapkritį “VB Internete” atsirado galimybė mokėti pagal žmonių pateiktas
sąskaitas. Pirmieji tai galėjo išbandyti AB “Lietuvos telekomas” klientai.
Gegužės mėnesį bankas pristatė sistemą “Partner Proxy”, kuri ateityje
padidins “VB Internetas” teikiamų paslaugų skaičių. Naujoji sistema
užtikrina saugią prieigą prie verslo partnerių elektroninio verslo
paslaugų. “Didelis sistemų privalumas tas, kad tik autorizuoti “VB
Internetas” vartoojai gali naudotis verslo partnerių internetu teikiamomis
paslaugomis. Partneris gali būti garantuotas, kad sistemos vartotojas bus
teisingai atpažintas, ir galės jam leisti naudotis šiomis paslaugomis”.
Pirmasis verslo partneris, pasinaudojęs naująja VB sistema – “VB Gyvybės
draudimas”. Šios įmonės klientai gali matyti, kaip kasdien kinta jų gyvybės
draudimo sutarties vertė, teikti prašymus, keisti investavimo kryptis.

Bankas planuoja “VB Interneto” vartotojams siųsti elektronines sąskaitas,
įdiegti galimybę internete atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pardavinėti
“Extra” ir “Labas” kodus bankomatuose, įdiegti naujas paslaugas “VB
Mobilinija” (žinučių sistema mobiliems VB klientams) ir “VB Makleris”
(galimybė investuoti internetu).

“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegė neseniai

AB “Parex” bankas internetinės bankininkystės modulį įdiegė 2001 metų
lapkritį. Nuo to laiko galima naudotis terminuotų indėlių, mokėjimo už
komunalines ir mobiliojo ryšio paslaugas internetu, valiutos keitimo
funkcijomis. Banko paslauga “iBank” integruota su kodų generatoriumi
DIGIPASS – tai leidžia tvirtinti pavedimus ir “iBank” aplinkoje, ir
siunčiant juos faksu ar el. paštu.
Ateityje “Parex” bankas planuoja plėsti įmokų mokėjimo funkciją, integruoti
paslaugų mobiliuoju telefonu valdymą, įdiegti mokėjimo kortelių
informacijos prieigą per “iBank”.

Naujausia “Snoro” el. paslauga “Bankas Internetu+”

AB “Snoras” 2002 metų vasarį pradėjo teikti patobulintą “GSM-Bankas”
paslaugą. Klientai informaciją apie ssąskaitas gali gauti ne tik mobiliuoju
telefonu, bet ir el. paštu. Naudojantis šia paslauga informacija gaunamea
iš karto atsiuntus užklausą, kasdien kliento nurodytu laiku arba kaskart
pasikeitus sąskaitos likučiui.
Rugpjūčio mėnesį bankas pradėjo teikti paslaugą “Bankas Internetu+”.
Pagrindinės jo funkcijos ir galimybės: informacija apie sąskaitas,
informacija apie “Snoro” užsienio valiutų pirkimo bei pardavimo kursus,
sąskaitų atidarymas kita valiuta, vietiniai ir tarptautiniai pervedimai.
Greitai “Snoras” šią paslaugą papildys – įdiegs galimybę prisijungti prie
sistemos įvedus vienkartinį unikalų vartotojo slaptažodį, gautą trumpąja
žinute, ir galimybę pasirašyti operacijas įvedus vienkartinį unikalų kodą,
irgi gautą SMS.
“Snoro” el. bankininkystės paslaugomis šiuo metu naudojasi: “Bankas
Internetu” ir “Bankas Internetu+” – 3479, “GSM-Banku” – 477, BIS (bankinė
ir informacinė sistemos) – 917 klientų.

Elektroninės bankininkystės formos:
Atsiskaitymai internetu;
Atsiskaitymai per banko naudojamas specialiąsias programas, kurios yra
įdiegiamos verslo įmonėje;
Atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais.

Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams

Didėjančią interneto įtaką finansų pasauliui lydi globalizacija, ištrinamos
ribos tarp skirtingų
Finansinių paslaugų – bankų, brokerių, draudimo. Pirmieji savo paslaugas
pristatė bankai.
Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigas
prie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio taško. Tokios prieigos prie
sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste. Bendrai
interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų, kurias
bankas teikia savo klientui, spektru.
Šiuo atveju, dėl telekomunikacijos priemonių galimybių, šalys susitinka
neakivaizdžiai. Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniu
būdu gauti sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame
banke, sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t.

Per internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondų
biržose. Daug bankų per internetą per internetą teikia ir kredito bei
depozitų draudimo paslaugas.
Tarkime, Vilniaus banko internetu vartotojas gali:
Sužinoti sąskaitų likučius;
Gauti sąskaitų likučius;
Sužinoti paskutinių trijų mėnesių VB internetu atliktų operacijų sąrašą;
Pervesti pinigus pagal vietinius mokėjimo pavedimus;
Pervesti pinigus pagal tarptautinius mokėjimo pavedimus*;
Periodiškai pervesti pinigus;
Pirkti ir/ar parduoti valiutą;
Sumokėti įmokas už būstą (elektros energiją, dujas, vandenį, šilumą
tiekiančioms ir buto ūkio paslaugas teikiančioms įmonėms);
Sumokėti įmokas už telekomunikacijų, kabelinės televizijos, draudimo,
švietimo ir kitas paslaugas (AB Lietuvos telekomas, Bitė GSM, Omnitel ir
kt.);
Pasitikrinti ir apmokėti iš pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautas
elektronines sąskaitas, pasirinkti automatinį elektroninių sąskaitų
apmokėjimo būdą;
Kitos paslaugos
*Jei vartotojas naudojasi slaptažodžių generatoriumi.

Lietuvoje tobulėja mobilioji bankininkystė

Šalyje jau keleri metai egzistuoja mobiliosios bankų paslaugos,
leidžiančios klientui kontroliuoti savo sąskaitą per mobiliojo ryšio
priemones. Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios
bankininkystės link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas, 2000
m. balandį pasiūlęs klientams galimybę SMS žinutėmis sužinoti savo
sąskaitos būklę, paskutines operacijas bei valiutos kursus.
“Snoro” bankas pasiūlė ir WAP sprendimą. Naudojantis galima gauti
informaciją apie sąskaitos likutį bei valiutos kursus. 2000 m. lapkritį
analogišką sprendimą pasiūlė ir “Ūkio bankas”. Jis taip pat įdiegė ir WAP
sprendimą. Čia pateikiama bendra informacija apie banką, dukterines įmones,
o “eta banko” vartotojai gali sužinoti sąskaitos likutį.
WAP paslaugų kūrimas nuo nulio – labai brangus, tačiau galintis padėti
bankui išlaikyti klientą. 2001 m. mob. Bankus pasiūlė Lietuvos žemės ūkio
bei Vilniaus bankai. 2002 metų balandžio 29 dieną savo produktą “Mobilus
bankas” pristatė ir “Hansa-LTB”. Diegdami mobilaus banko sprendimus bankai
naudą skaičiuoja netiesiogiai – įvertindami laiką, kuris būtų sugaištas,
jei klientas skambintų į banką ar turėtų atvykti į banko padalinį.
Atsiskaitymai – per mobilųjį įrenginį
Mobiliosios bankininkystės sąvoka yra susijusi su numatoma finansine
revoliucija ir gali būti apibūdinta kaip mobiliosios telefonijos
infrastruktūros naudojimas tarp banko ir klientų, gaunant arba pateikiant
duomenis apie sandorį. Ji apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginius
nurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą per
internetą mobiliuoju telefonu. KPMG prognozuoja, kad iki 2003 m. pabaigos
mobilioji komercijos rinka Europoje išaugs iki 23 milijardų, palyginti su
323 milijonais 1999 metais.

Mobiliojo banko technologija

Naudojimasis mobiliuoju banku vyksta tokiu būdu: vartotojas per mobilųjį
įrenginį (mobilųjį telefoną ar mobilųjį delninį kompiuterį), kuris
registruojamas ir veikia GSM tinkle, kreipiasi banko nurodytu numeriu per
savo mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą. Operatorius kliento
kreipimąsi koduoja ir persiunčia į banke esantį modemą arba SMS vartus.
Programinė įranga, esanti SMS vartuose arba kompiuteryje, kuriame yra
modemas, analizuoja vartotojo užklausą ir pateikia ją banko duomenų bazių
valdymo sistemai. Ši iš SMS vartų ar modemo priima užklausas ir formuoja
bei pateikia atsakymus, šie vėl yra koduojami ir per mobiliojo ryšio
operatoriaus SMS centrą siunčiami klientui.
Vilniaus bankas ir “Hansa-LTB”, norėdami išplėtoti klientų bazes bei
skatinti mobiliosios bankininkystės plėtrą, yra nustatę žemus barjerus,
t.y. jie netaiko vienkartinio registravimo mokesčio. “Snoro”, Lietuvos
žemės ūkio ir Ūkio bankai sutarties sudarymo išlaidas perduoda
savo klientams. Nė vienas bankas netaiko mėnesinio palaikymo mokesčio, tik
apmokėstina klientams išsiunčiamas trumpąsias žinutes. Vienintelis Vilniaus
bankas netaiko jokio mokesčio, tačiau klientas vis dėlto moka savo
mobiliojo ryšio operatoriui už į mobilaus banko numerį išsiųstas trumpąsias
žinutes pagal nustatytą mokėjimo planą.
Taigi galima daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos mobiliosios
bankininkystės rinkoje klientams yra susiklosčiusi labai palanki situacija
pradėti naudotis šiomis paslaugomis.

Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis Lietuvoje vis labiau populiarėja.
Daugiausia mokėjimo kortelių Lietuvoje yra išplatinęs “Vilniaus bankas”.
Mokėjimo kortelės atneša daug naudos ir bankams, ir jų klientams.
Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines
charakteristikas, paskirtį, funkcijas. Pagal teikiamas paslaugas kortelės
gali būti skirstomos taip:
Banko kredito kortelės. Jos naudojamos įvairioms prekėms ir paslaugoms
apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita.
mažmeninės prekybos kredito kortelės. Jos naudojamos tam tikroms prekėms ir
paslaugoms apmokėti paskolos, kurią suteikia tas paslaugas teikianti
mažmeninė įmonė, sąskaita.
banko debeto kortelės. Jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti,
gryniesiems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšas
nurašant nuo sąskaitos.
Greitą kortelių paplitimą, virtimą masiniu finansų įrankiu lėmė jų teikiama
nauda. Pagrindiniai kortelių sistemos dalyviai – kortelės turėtojai,
komercinės įmonės (pardavėjai), bankai – gauna naudą, bet ji skirtinga:
Kortelės turėtojams kredito kortelė teikia tokius privalumus: patogu
naudotis, gali automatiškai gauti paskolą, gali gali pratęsti paskolą, gali
nuolat gauti išsamios informacijos apie įvykdytas operacijas.
Komercinėms įmonėms (pardavėjams) kredito kortelės naudingos, nes jos
didina pardavimų apimtį, pritraukia naujų klientų, suteikia galimybę
parduoti kreditan nepritraukiant savų lėšų.
Bankai, išleisdami korteles, tikisi: vartotojų paskolų dalies padidėjimo,
banko įtakos padidėjimo (ypač geografine prasme), papildomo kitų banko
paslaugų ir produktų pardavimo.
Mokėjimo kortelių istorijos Lietuvoje pradžia galime laikyti 1994 metus.
Pirmoji pradėta platinti lietuviška kortelė – “Vilniaus banko” kortelė. Ji
buvo pradėta platinti 1994 m. rugpjūtį. 1996 metų gegužę pradėta platinti
“IMPAR CARD” kortelė. Ją platina bankas “Snoras”. Jos ypatumas-
mikroprocesinė technologija (kitos kortelės Lietuvoje – mokėjimo kortelių
autorizacijos centras, per kurį tvarkomi atsiskaitymai Lietuvos bankų
platinamomis mokėjimo kortelėmis: tikrinama, ar sąskaitoje yra pinigų, ar
kortelė neblokuota, suteikiamas leidimas mokėti. Panašūs centrai yra tik
“Vilniaus banke” ir “Snore”. “Mokėjimo kortelių sistema” šiuo metu
aptarnauja apie trečdalį Lietuvoje išplatintų mokėjimo kortelių.
Šiuo metu dauguma bankų platina “Visa” korteles, taip pat populiarios
“Globus” ir “Maestro”. Neretai vartotojams siūlomi mokėjimo kortelių
deriniai. Pavyzdžiui, “Vilniaus bankas” siūlo tokius kortelių derinius:
“Visa” ir “Eurocard/Mastercard”; “Visa Electron”/Statoil Extra” ir
“Maestro”.

Mokėjimų kortelių technologijos tobulėja
Lietuvoje šiuo metu jau parduota apie milijonas mokėjimo kortelių – ši
moderni atsiskaitymo technologija dėl savo patogumo baigia užkariauti tiek
pasaulį, tiek Lietuvą.
Mokėjimo kortelė – pasaulyje labai populiari atsiskaitymo priemonė, galinti
pakeisti grynuosius pinigus ir leidžianti patogiai valdyti lėšas banko
sąskaitoje. Pirmoji “Diners Club” kreditinė kortelė buvo išleista dar 1950
metais JAV, kai bankai pradėjo kurti patogius lėšų skolinimo būdus
klientams. Pirmosios kortelės buvo skirtos tam, kad brangiuose ir
išskirtiniuose klubuose klientai nedelsdami galėtų gauti puikų aptarnavimą,
už kurį susimokėtų vėliau. Laikui bėgant mokėjimo kortelių rūšys ir
atsiskaitymo būdai buvo plėtojami siekiant pritraukti vis daugiau paprastų
klientų.

Pagrindinės mokėjimo kortelių kategorijos yra trys:
Išankstinio mokėjimo principo;
Tiesioginio mokėjimo;
Vėlesnio mokėjimo.
Išankstinio mokėjimo kortelė leidžia įsigyti prekių ir paslaugų už tokią
sumą, kuri iš anksto buvo sumokėta banke. Pavyzdžiui, dovanos kortelė,
kurią klientas gali padavonoti kitam žmogui. Tiesioginio mokėjimo kortelė –
gerai žinoma “Visa Electron”, “Maestro” – tai priemonė valdyti savo lėšas
sąskaitoje: kiekvieną kartą ją naudojant gaunamas patvirtinimas, ar
pakankamai yra pinigų sąskaitoje. Turint vėlesnio mokėjimo kortelę,
pavyzdžiui, “Visa” ar “Eurocard/Mastercard”, įprastai mokama kreditan.
Pagal technologiją kortelės gali būti kelių rūšių: kortelės su magnetine
juostele, kortelės su mikroprocesoriumi bei mišrios kortelės.
Lietuvoje 2002 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bankai buvo pardavę daugiau
kaip 900 000 mokėjimo kortelių, tad tikėtina, kad dabar jų yra daugiau kaip
milijonas. Dauguma šių kortelių – tiesioginio mokėjimo arba debetinės.
Mokėjimo kortelių aptarnavimo vietų prekybos ir paslaugų įmonėse buvo apie
8,8 tūkstančio, o bankomatų skaičius viršijo 700.

Pasaulyje mokėjimo kortelių rinka susiformavo jau seniai, tačiau ir ji
keičiasi, tobulėja.
Pagrindinės kryptys, kurios lems mokėjimo kortelių ateitį, susijusios su
naujų technologijų – mikroprocesorių kortelių, interneto ir kortelių –
banknotų – diegimu ir naudojimu. Pagrindinės mokėjimo kortelių raidos
pasaulyje tendencijos:

Įsivyraus mikroprocesorinės kortelės.
Kortelės pagal informacijos saugojimo būdą skirstomos į korteles su
magnetine juostele, mikroprocesorines ir optines. Šiuo metu pasaulyje
daugiausia kortelių su magnetine juostele. Jos pradėtos naudoti
šešiasdešimtųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo sukurti grynųjų pinigų
automatai (bankomatai). Tam, kad juose būtų galima naudoti korteles, kitoje
kortelės pusėje klijuodavo magnetinę juostelę. JAV pirmasis bankomatas,
dirbantis su kortelėmis, turinčiomis magnetinę juostelę, buvo įrengtas 1969
metais. 1974 metais Prancūzijoje užpatentuojama kortelė su mikroschema
(mikroprocesorinė kortelė). Mikroprocesorinės kortelės informacinės
galimybės kur kas didesnės nei kortelės su magnetine juostele.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios ši pranašesnė technologija nepaplito –
jos brangumas.

Populiarės pinigų kortelė.
Tai naujo tipo kortelių teikiama paslauga. Jos atsiradimo prielaida –
mikroprocesorinių kortelių naudojimas. Šių kortelių pavyzdys – Danijoje
paplitusi smulkių pinigų kortelė “Danmont”. Šios kortelės įvestos 1994
metais. “Danmont” – bendra “Tele Danmerk” ir Banko atsiskaitymų tarnybos
(Bank Paying Service-PBC) nuosavybė. Sėkmę lemia tai, kad Danijos bankai
per PBC palaiko “Danmont” sistemos diegimą. Apsaugos sistema taip pat
unikali. “Danmont” kortelėmis gali būti atsiskaitoma atvirose sistemose,
pavyzdžiui, galima sumokėti už pokalbius telefonu, kopijavimo paslaugas,
atsiskaityti automobilių stovėjimo aikštelėse ir taip toliau. Be to,
kortelėmis atsiskaitoma ir uždarose sistemose, pavyzdžiui, nedidelėse
parduotuvėse, skalbyklose. “Danmont” kortelės parduodamos bankuose,
kioskuose, degalinėse, pašto skyriuose.

“Visa Cash” tipo kortelių plitimas.
“Visa Cash” – nauja mokėjimo priemonė kasdienėms išlaidoms apmokėti, tai
yra, smulkiems pirkiniams ir paslaugoms (kavos puodelis, laikraštis,
telefonas, miesto visuomeninis transportas ir taip toliau).kortelės atrodo
įvairiai, bet galima išskirti du tipus: vienkartinio naudojimo su nustatyta
verte ir partotinai “pakraunama” su nustatyta maksimalia verte. Pinigų
kortelė funkcionuoja analogiškai mikroprocesorinei kortelei.
Mikroprocesorius atsimena tam tikrą pinigų sumą. Norint panaudoti “Visa
Cash” reikia ją įkišti į pardavėjo “Visa Cash” skaitytuvą. Kortelėje esanti
pinigų suma pasirodys monitoriuje, informuodama klientą, už kiek jis dar
gali pirkti. Naudojantis šia kortele nereikia jokios autorizacijos
asmeniniu kodu ar parašu. Tačiau ją pametus prarandama visa pinigų suma,
esanti joje.
Gali būti, kad per ateinančius porą dešimtmečių tokios kortelės pakeis
monetas ir smulkius banknotus tokiose šalyse kaip JAV ir Vokietija.

Mokėjimo kortelių ir interneto derinimas.
Interneto tinklo paplitimas pasaulyje pasiūlė visiškai naują bendravimo ir
pardavimo būdą – prekybą internetu. Vienas šio būdo privalumų – prekyba
visą parą. Ilgai šiai prekybai kliudė saugumo saugumo problema.
Dabar jau yra saugių būdų atsiskaityti internete. 1996 m. vasario 1 dieną
“Visa International” ir “Mastercard” paskelbė, kad bendradarbiaujant su
kitomis kompanijomis sukurtas paprastas ir saugus techninis standartas
apmokėti už pirkinius internete. Šis standartas pavadintas SET (secure
Electronic Transaction). Standartas leidžia pardavėjui patikrinti, ar
tikrasis kortelės savininkas moka ja. Pirmąjį 2002 m. ketvirtį Lietuvos
mokėjimo kortelių rinka išaugo 8,4 procento. 2002 m. balandžio 1 d. šalyje
buvo 969,9 tūkstančių įvairių mokėjimo kortelių. Visų bankų parduotų
kortelių 1,494 milijardo litų (34,5% didesnė nei 2001 m. pabaigoje). 2002
m. balandžio 1 d. šalyje buvo 710 bankomatų ir apie 8,8 tūkstančio
atsiskaitymo kortelėmis vietų. Rinkos lyderiais 2002 metais išliko
“Vilniaus” ir “Hanza-LTB” bankai -. 2002 m. balandžio 1 d. jie buvo pardavę
atitinkamai 478,8 tūkstančio ir 245 tūkstančius kortelių. “Snoras” 2002 m.
balandžio pradžioje buvo pardavęs 154,6 tūkstančio kortelių. “Vilniaus
bankas” dabar užima 49,4 procentų rinkos, “Hansa-LTB” – 25,3 procento
rinkos, “Snoras” – 15,9 procentų rinkos.
Bankininkai nurodo daug tokio spartaus mokėjimo kortelių rinkos augimo
priežasčių. Tą lemia ir besiplečianti pati šalies rinka bei konkurencija,
ir palankesnės kortelių įsigijimo, aptarnavimo sąlygos bei nauji
produktai. Bankai, norėdami pritraukti daugiau klientų, vykdo įvairias
akcijas: mažina mokesčius už kortelės aptarnavimą arba tam tikrą laikotarpį
korteles išduoda nemokamai.

Kaip vyksta mokėjimas kortele

Klientui mokant kortele už prekes ar paslaugas, bankas, kuris toje vietoje
prižiūri kortelių skaitytuvą (POS terminalą), ir bankas, kurio kortele
naudojasi klientas (jeigu tai nėra tas pats bankas), turi apsikeisti
informacija. Kortelių skaitytuvui nuskaičius kortelės informaciją, ryšio
kanalais siunčiamas signalas į banko mokėjimo kortelių aptarnavimo centrą,
šis užklausą persiunčia į kortelę išdavusį banką. Jeigu atsakymas
teigiamas, kliento sąskaitoje yra pinigų, įvyksta mokėjimas. Prekybos ir
paslaugų įmonėse mokėjimo kortelės duomenų patikrinimas vyksta įprastine
telefono linija arba naudojant įmonės vidinius tinklus, tad užtrunka 6-40
sekundžių. Vėliau bankas kortelės išleidėjas ir bankas kortelės
aptarnautojas pasikeičia informacija apie įvykusią finansinę operaciją.
Panašiai informacija keičiamasi ir klientui naudojantis kito banko
bankomatu.

Taigi informacijos judėjimo rate yra daug dalyvių – tarptautinės mokėjimo
sistemos organizacijos, tokios, kaip “Visa International” ar “MasterCard
International”, bankai, bankų pasirinkti aptarnavimo centrai, prekybos
paslaugų įmonės ir, be abejo, kortelės turėtojai. Bankai yra tarptautinių
mokėjimo sistemų nariai. Pavyzdžiui, “MasterCard International” ir “VISA
International” turi daugiau kaip po 22 000 narių. Todėl šių sistemų
nustatyti standartai leidžia klientui mokėjimo kortelę naudoti bet kuriame
pasaulio krašte.

Bankas, prekybos ar paslaugų įmonė bei aptarnavimo centras bendradarbiavimą
grindžia mokesčių sistema ir tokiu būdu suteikia galimybę kortelės
turėtojui išvengti papildomų išlaidų atsiskaitant mokėjimo kortele.

Grynųjų pinigų paėmimas kortelės turėtojui paprastai kainuoja. Šie
mokesčiai pagrįsti tuo, kad išsiimant grynuosius pinigus bankas, kurio
klientas naudojasi.
kortele, moka nustatytus mokesčius bankui, kurio bankomate ar skyriuje
klientas išsiėmė pinigus. Todėl kortelės turėtojui naudingiau kortele
mokėti už prekes ar paslaugas nei imti grynuosius pinigus.

Aptarnavimo centrai yra tarpininkai, teikiantys daug su mokėjimo kortelėmis
susijusių paslaugų. Jie gali rūpintis mokėjimo kortelių skaitytuvais ir
bankomatais, parengti informaciją, reikalingą mokėjimo kortelių
personalizavimui, teikti įvairiausius technologinius pasiūlymus ar tiesiog
konsultuoti bankus. Bet svarbiausia jų funkcija – operacijų apdorojimas.

Kiekvienas bankas gali pasirinkti, kokias funkcijas atliks pats, o kokias
paves atlikti aptarnavimo centrui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kai
kurie bankai turi savo aptarnavimo centrus, kiti bendradarbiauja su
atskiromis bendrovėmis, kurios teikia minėtas paslaugas.

Lietuvoje kortelių aptarnavimo centro paslaugas teikia bendrovės “ASHBURN
International” bei “Mokėjimo kortelių sistemos”.

Elektroniniai čekiai

Elektroninis čekis – tai dokumentas, kuriame mokėtojas nurodo savo bankui
apie pinigų pervedimą. El-atsiskaitymo čekis turi tas pačias savybes kaip
ir paprastas popierinis atsiskaitymo čekis: jų struktūra ir naudojimo
ypatumai tokie pat, mokėtojas parengia čekį ir apsaugo el-parašu, pateikia
čekį el-paštu pardavėjui, kuris yra piniginio mokėjimo gavėjas. Pardavėjas,
savo ruožtu, gavęs čekį, jį pasirašo ir persiunčia savo bankui ir pagal jį
gauna pinigus. Po to čekis grįžta pirkėjui ir yra apmokėjimo įrodymas.
Pardavėjas pristato prekė pirkėjui į namus.
El-čekiai įprastai išduodami iš tos pačios kaip ir popieriniai čekiai
čekinės sąskaitos. El-atsiskaitymo čekis pranašesnis už popierinį, nes
mokėtojas gali užkoduoti savo sąskaitos numerį, tokiu būdu paslėpdamas jį
nuo pardavėjo (pinigų gavėjo). Papildomai, be kitos informacijos,
stengiantis užtikrinti el-čekių saugumą ir patikimumą, gali būti
reikalaujama:
Mokėtojo duomenų,
Čekio gavėjo duomenų,
Vykdomo sandorio duomenų taškas.
El-čekiai ir pinigai gali būti pristatyti el-paštu arba tiesiog per
interneto tinklą. Bet kuriuo atveju už prekes arr paslaugas bus
atsiskaityta per veikiančius bankų kanalus arba tinklus.

Elektroniniai pinigai

Elektroniniai pinigai – tai piniginių lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos į
kitą, procentų apskaičiavimas nuo įnašų ir kiti elektroninių signalų
perdavimui be popierinių nešiotojų dalyvavimo. El- pinigais naudojasi
bankai ir stambios įmonės, kurios turi galimybę gauti leidimą pervesti
mokėtojo pinigines lėšas susitarti dėl apmokėjimo sąlygų su pinigų gavėju.
Pinigų pervedimas tarp bankų atliekamas naudojant paprastus bankų tinklus.

Skaitmeniniai pinigai

Skaitmeniniai pinigai – popierinių grynųjų pinigų analogas. Jie turi
piniginių ženklų pavidalą. Skaitmeniniai pinigai – tai yra kuponų
komplektas. Kuponai – tai sakičių grandinės, vaizduojančios atitinkamą
pinigų kiekį. Bankas, kuris išleido šiuos pinigus kiekvieną kuponą
patvirtina skaitmeniniu parašu.
Prieš perduodant kuponą į pinigų gavėjo kompiuterį, bankas patvirtina jį
savo skaitmeniniu antspaudu. Tuo atveju, kai prekės norės išleisti
parduotuvėje tam tikrą skaitmeninių pinigų kiekį, jis tik perduoda
pardavėjui reikiamą kuponų kiekį. Pardavėjas perduoda šiuos kuponus bankui
patikrinti.
Skaitmeninių pinigų technologija labiausiai tinka nedidelių sumų mokėjimams
realaus laiko rėžimu per internetą.

Naujoji kompanija “Jupiter” ir jų duomenys

“Jupiter” apskaičiavo, kad šių metų pabaigoje interneto bankininkyste
naudosis 39 proc. Europos interneto vartotojų. Kontinente yra didžiuliai
geografiniai el. bankininkystės populiarumo skirtumai – šia paslauga
naudojasi 54 proc. švedų ir vos 13 proc. graikų.

Analitikai prognozuoja, kad el. bankininkystės klientų skaičiaus augimas
Europoje artimiausiu laiku bus labai dinamiškas – 2005 m. internete
bankininkystės paslaugomis naudosis 48 proc. žemyno interneto vartotojų.

Vėliau paslaugų populiarumo augimas sulėtės, ir 2007 m. rodiklis sudarys
tik 51%.

Pasitikėjimą lemia prekės ženklas

Analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos jau populiarėja Amerikoje, tačiau
Europoje atsiskaitymo panaudojant el. paštą paslaugų teikėjai dar
neišsikovojo visuomenės pasitikėjimo.

Tokiu atveju svarbu, kad paslaugų teikėjas turėtų stiprų teigiamą įvaizdį
visuomenėje. “Egg” neseniai paskelbė apie šių metų pirmojo ketvirčio pelną
(4,1 mln. GBP), išaugusią apyvartą (73,7 mln. GBP, 102% daugiau nei per tą
patį 2001 m. laikotarpį) bei pradėjo naują reklamos ir įvaizdžio kampaniją.

Tradiciniai bankai lengvai nepasiduos

Tačiau apžvalgininkai mano, kad kiti D. Britanijos bankai, kuriems panašios
operacijos atneša daug pajamų artimiausiu metu neperims “Egg” praktikos ir
netgi sieks ją nukonkuruoti.

Rinkos apklausos rodo, kad tradiciniai bankai Vakarų Europoje dar kelis
metus sieks įgyti naujų “neinternetinių” klientų bei susigrąžinti
senuosius, o ne investuos į naujas elektroninio aptarnavimo sistemas.

El. bankininkystės mados Lietuvoje
Elektroninė komercija – verslo sritis, į kurią Lietuvoje žiūrima
skeptiškai. Nepasitikėjimą daugiausia lemia maža interneto skverbtis ir
motyvacijos pirkti internete nebuvimas. Pastaroji problema daug kuo
priklauso nuo šalies bankų, jų siūlomų elektroninės bankininkystės
paslaugų. Kaip keitėsi Lietuvos bankų siūlomos el. bankininkystės paslaugos
nuo 2001 metų parodos “InfoBalt” iki to paties šių metų laikotarpio?

Elektroninė bankininkystė – būtinybė ar mada
Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinai
tvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis. Elektroninė
bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų, patikimą, greitą ir
efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu įmonėms, jų vadovams,
kuriems laikas – pinigai. Klientų aptarnavimo internetu paslauga ir skirta
tiems, kurie taupo. Daugelis įmonių jau seniai įvertino elektroninės
bankininkystės pranašumus, tačiau nemažai firmų vis dar naudojasi
tradiciniais klientų aptarnavimo būdais: finansines operacijas atlieka
bankų poskyriuose. Žinoma, kiekviena naujovė sutinkama su tam tikru
nepasitikėjimu, sunku keisti įpročius.
AB bankas “Hansa-LTB” įmonėms ir privatiems asmenims siūlo modernų, patogų
ir paprastą būdą atlikti finansines operacijas – paslaugas “Telehansa” ir
“Hanza.net”.

Kas yra “Telehansa”

“Telehansa” – tai programa, kuri įdiegiama kliento kompiuteryje arba įmonės
kompiuterių tinkle. Ji skirta įmonės sąskaitoms banke tvarkyti – visos
finansinės operacijos atliekamos neišeinant iš biuro. Jei užsisakysite
“Telehansa”, galėsite ne tik atlikti vietinius ir tarptautinius pervedimus,
gauti bet kurio pageidaujamo laikotarpio sąskaitos išrašus, konvertuoti
valiutą, bet ir matyti, kokie pervedimai iš užsienio netrukus pasieks jūsų
sąskaitą.

Kodėl tai patogu?
“Telehansa” taupo laiką. Įmonės buhalteriui nereikės kasdien vykti į banką
– visas finansines operacijas bus galima atlikti darbe paspaudus kelis
kompiuterio klavišus.

Kodėl tai saugu?
Tai vienas saugiausių operacijų atlikimo būdų, nes naudojantis “Telehansa”
informacijos saugumas užtikrinamas keliais lygiais. Kiekvieno paslaugos
“Telehansa” vartotojo teisės (atliekant mokėjimus, juos tvirtinant ir t.t.)
gali būti nustatomos individualiai. Visi vartotojai, kurie yra įgalioti
atlikti banko operacijas, registruojami “Telehansa” duomenų bazėje.
Kiekvienam vartotojui suteikiamas individualus slaptažodis.

Ką daryti, jei esame maži?
Smulkioms įmonėms “Hansa-LTB” siūlo banką internete “Hanza.net”. Tai
analogiškas produktas, kaip ir “Telehansa”, tik pritaikytas fiziniams
asmenims ir smulkioms įmonėms. Su “Hanza.net” taip pat galima atlikti
mokėjimo pervedimus, konvertuoti valiutą, gauti pageidaujamo laikotarpio
sąskaitos išrašus ir kt. Čia irgi pervesti lėšas kainuoja mažiau nei banko
skyriuje, o tai reiškia, kad juo naudojantis galima sutaupyti, tačiau yra
ir esminių šių programų skirtumų.
Programoje “Telehansa” interneto ryšys reikalingas tik apsikeisti
duomenimis, naudojantis “Hanza.net” reikalingas muolatinis interneto ryšys,
kol atliekate kokias nors operacijas.
“Hanza.net” neįmanoma sujungti su įmonės buhalterine programa. Naudojant
“Telehansa” galima atlikti duomenų importą ir eksportą tiesiogiai iš ar į
buhalterinę programą.
Trečias skirtumas – programą “Telehansa” būtina instaliuoti į kompiuterį, o
norint naudotis “Hanza.net” to daryti nereikia. Pakanka žinoti savo
naudotojo ID, pastovų slaptažodį ir turėti kodų kortelę, kurie suteikiami
pasirašant sutartį, ir savo sąskaitas galima pasiekti bet kurioje pasaulio
vietoje, kur yra interneto ryšys.
“Telehansa” yra patogesnė įmonėms, kurios turi partnerių užsienyje, nes jos
gali matyti gaunamus tarptautinius pervedimus. Naudojantis “Hanza.net”, to
matyti negalima.
“Hanza.net” turi pranašumų: galima sudaryti indėlio sutartis, sumokėti už
prekes, pirktas internetu, pasirašyti periodinio mokejimo sutartis.
“Hanza.net” yra realizuotas vartotojų teisių atskyrimas, bet jis ne toks
pat kaip “Telehansa”. Naudojantis “Telehansa” atsakomybę galima padalyti
taip, kad vienas asmuo suvedinėtų pavedimus, o kitas juos pasirašytų.
“Hanza.net” to padaryti negalima, tačiau galima suteikti teisę atlikti tam
tikras operacijas arba tik galimybę matyti sąskaitos likutį ir gauti
išrašą, pavyzdžiui, direktorius gali visiškai disponuoti įmonės
sąskaitomis, buhalteris gali atlikti visus pinigų pervedimus iki 10 000
Lt., buhalterio padėjėjas gali tik peržiūrėti išrašus.

Užsienio bankų skyriai ieško nišų rinkoje

Užsienio bankų skyriai ir padaliniai priversti rinkai siūlyti netradicinius
produktus, kurie padidintų vartotojų susidomėjimą. Laukdami didesnio pelno,
užsienio bankai vis didesnes viltis deda į elektroninę bankininkystę.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 užsienio bankų skyriai bei 2 bankų padaliniai
(neskaitant užsienio bankų, kurie į Lietuvą koją įkėlė įsigydami kurį nors
iš jau veikiančių šalies bankų).
Ir Suomijos “Nordea” Lietuvos skyrius, ir “Sampo” padalinys Lietuvoje tiki,
kad nemažą rinkos dalį atsikovos sparčiai plėtodami elektroninę
bankininkystę. Jų tikėjimą stiprina tendencijos Suomijoje, kur įsikūrusios
šių bankų būstinės. Pastaraisiais metais šioje Skandinavijos šalyje
klientų, atliekančių bankų operacijas internetu, daugėja itin sparčiai.
Prieš porą metų Suomijoje el. banko paslaugomis naudojosi kas trečdalis
klientų, šiuo metu šis skaičius išaugęs dvigubai – 65 proc.
Lietuvos bankų duomenimis, 2002 metų pirmą pusmetį bendras užsienio bankų
skyrių nuostolis sieke 1,5 mln. litų. Tiesa, kai kurie skyriai gali girtis
pelnu. Daugiausia pelno pirmąjį 2002-ųjų pusmetį uždirbo “Kredyt bank S.A.”
Vilniaus skyrius – 0,5 mln. litų. Antroje vietoje pagal skyrių pelningumą –
“Nord/LB”. Nuostolingiausiai dirbo “Nordea bank Finland” Lietuvos skyrius –
1,6 mln. litų nuostolio, kiek mažiau nuostolingas buvo “Vereins und
Westbank AG”, kurio pusmečio nuostoliai siekė apie 0,8 mln. litų.
Užsienio banko padalinių nuostoliai siekė 1 mln. litų, mat “Parex” bankas
2002 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,1 mln. litų pelno, tuo tarpu “Sampo”
banko nuostoliai siekė apie 2,1 mln. litų.
“Sampo” bankas pelningai turėtų pradėti dirbti maždaug 2004-2005 metais.
Kol kas didžioji dalis lėšų investuojama į plėtrą, o tai neleidžia pasiekti
aukštų pelno rodiklių.
“Parex” banko pelną daugiausia lėmė tinkamai pasirinkta strategija –
subalansuotos išlaidos bei pajamos, orientacija į vidutinį bei smulkųjį
klientą.
Vis dėl to žengdami į šalies rinką užsienio bankų skyriai ir padaliniai
priversti taikytis prie rinkos ir pirmiausia siūlyti tradicines paslaugas –
priimti gyventojų indėlius bei išduoti paskolas. Anot užsienio bankų
atstovų, šios paslaugos nėra prioritetinės veiklos sritys Vakarų Europos
bei Skandinavijos šalyse. Ten šis etapas jau praeitas. Skandinavijos,
Europos bankai vis daugiau dėmesio skiria ilgalaikio taupymo produktams –
investavimui į fondus, investiciniam gyvybės draudimui ir pan.
Prieš dešimt metų bankų ir jų skyrių darbuotojai su klientais bendravo
tiesiogiai, tik 10 % bankinių operacijų buvo atliekamos elektroniniu paštu.
Šiuo metu jų skaičius išaugo iki 40 %. Taip pat mažėja ir banko filialų –
iš 400 AB banko „Hansabankas“ skyrių šiuo metu veikia tik 150, nors klientų
skaičius nesumažėjo, o priešingai – išaugo. Tradicinį požiūrį keičia
netradicinis.
Pagal statistiką, Europos valstybėse bankinės operacijos atliekamos per
bankomatus (39 %), elektroniniu paštu (24 %), taip pat per informacinius
kioskus (12 %). Į bankų skyrius kreipiasi tik 17 % gyventojų, bankines
operacijas internetu atlieka 5 %. Remiantis atliktais tyrimais, šiuo metu
bankai aktyviai investuoja į internetą – banką, nors žymiai palankiau
plėtoti informacinių kioskų infrastruktūrą.
Kodėl bankomatai yra vertingesni? Bankomatas – tai nedidelis banko skyrius,
kuriuo galima atlikti beveik visas bankines operacijas, išskyrus
konsultavimą ir sudėtingus pardavimus. Tačiau čia galima atlikti operacijas
su grynaisiais pinigais, mokėjimais, ataskaitomis, pateikti bankui
informacijos užklausimus (apie naujų mokėjimo kortelių išdavimą ir t.t).
Vieno kliento aptarnavimas banko skyriuje kainuoja 4 JAV dolerius, per
bankomatą – 0,50.
Taigi imta kurti nauja banko skyriaus koncepcija: klientui skiriamas
didžiausias dėmesys, jis pats nusprendžia, kada nori ateiti (klientai
aptarnaujami 24 val. per parą). Tokiu būdu banko skyrius tarsi pats
„ateina“ pas klientą (bankomatai įrengiami viešose vietose – prekybos
centruose ir t.t). Bankomato ekrane pateikiama reklama ir informacija,
veikia klientų apsaugos sistema.
Banko savitarnos skyriuje pasiturintiems klientams pateikiama tikslinė
reklama. Be to, jiems siūlomos ilgalaikės nuomos paslaugos ir t.t. Tokie
bankų savitarnos skyriai diegiami Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje,
Olandijoje. Savitarnos skyriuose svarbias operacijas atlieka klientas.
Tačiau didelė įranga neretai gąsdina žmones, todėl bankų darbuotojai
sutinka ir palydi klientus prie bankomatų, taip pat klientams pritraukti
naudojamas tam tikras apšvietimas ir užrašai.
Netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti savitarnos skyriai, kuriuose
kiekvienas klientas bet kuriuo metu galės atlikti bet kokias bankines
operacijas. Jeigu jūs neinate į banką, bankas pas „ateina“ pats jus.

Bankai elektroninėje erdvėje
Viena iš aktyviausiai plėtojamų elektroninio verslo krypčių – elektroninė
bankininkystė, suteikianti saugias ir ypač patogias verslo partnerių
tarpusavio atsiskaitymų galimybes. Akivaizdus ir Lietuvos bankų aktyvumas
perkeliant vis didesnę savo veiklos dalį į elektroninę, internetinę erdvę –
2002 m. pradžioje elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojosi per 200
tūkstančių asmenų. Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės.
Nustatyta, kad bankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais,
geriausiai vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo
reikalavimus (1 pav.).
[pic]
1 pav.

Bankų interneto puslapių tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias išvadas:
1. Sparčiai daugėja Lietuvos bankų siūlomų savo klientams elektroninių
paslaugų.

2. Bankų teikiamos naujos paslaugos yra paruoštos kokybiškai – svetainėse
pateikiamas išsamus ir aiškus teikiamų paslaugų aprašymas.

3. Bankų renkama informacija apie asmenį yra saugoma patikimai, tokią
informaciją perimti primityviais ir paprastais būdais neįmanoma.

Sąskaitos internete – taip, kreditai – ne

Analitikų teigimu, šiuo metu 11 proc. Europos internautų internete apmoka
sąskaitas (priminsime, el. banko sąskaitas turi 39 proc. iš jų). “Jupiter”
prognozuoja, kad sąskaitas tinkle apmokančių proporcija nuolatos augs, ir
2002 m. pasieks 22 proc. Europos internautų.

Tačiau tie, kurie galės pervesti pinigus už paslaugas tiesioginio nurašymo
būdu, į interneto banką specialiai to daryti neis, primena analitikai.

Tuo tarpu kreditų internete šiandien prašo vos 0,3 proc. Europos
internautų.

Analitikai mano, kad jų proporcija augs labai lėta ir po penkių metų vos 1
proc. įtinklintų Europiečių interneto bankuose prašys kreditų. Ši finansinė
operacija laikoma “per jautria” internetui.

“Jupiter” taip pat mano, kad atsigaunant pasaulinei rinkai ir augant
pasitikėjimui internetu kaip saugiu informacijos perdavimo kanalu, didės
akcijų pirkimo paslaugų populiarumas. Manoma, kad po 5 metų dešimtadalis
Europos internautų naudosis el. maklerių ir panašių firmų paslaugomis.

Išvados

Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžioje
Lietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –
tik 62.000).

Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės paslaugų
vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios bankininkystės
link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas.
Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniu būdu gauti
sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame banke,
sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t. Per
internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondų
biržose. Daug bankų per internetą teikia ir kredito bei depozitų draudimo
paslaugas.
Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinai
tvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis.

Elektroninė bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų,
patikimą, greitą ir efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu
įmonėms, jų vadovams, kuriems laikas – pinigai.
Tačiau e-bankininkystė turi ir neigiamų bruožų. Šiuo metu jau aišku, kad
bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas, o ne prieiga prie
sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji bankai nutraukė savo
veiklą.

Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės. Nustatyta, kad
bankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais, geriausiai
vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus.

Literatūra:
Lina Sodžiutė, Vytautas Sūdžius ‘‘Elektroninė omercija: prielaidos,
struktūra ir procesas‘‘
„NK Verslas“ (2002 10, p.51)
„Respublika“ (2002 09, p.6)
„Personalo vadyba“ (2002 03, p.68-69)
www.5CI Penki kontinentai (2003 11 03)
www.AMBASADA.lt (2003 11 03)
www.ebiz.lt (2003 11 03)
www.vb.lt (2003 11 03)
www.std.lt (2003 11 03)

Leave a Comment