Elektronine bankininkyste

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….……………………………………….3Eros pradžia……………………………………………………………………..4Pirmieji elektroniniai bankai ir atsiskaitimai juose …………………………….4Dėmesio centre – aptarnavimokultūra………………………………………………………..4Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank…………………………..4Elektroninės bankininkystėspaslaugos……………………………………………………….5Vilniaus bankas sparčiai plečia el.Paslaugas……………………………………………….7“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegėneseniai…………………………………………7Naujausia “Snoro” el. paslauga “BankasInternetu+”……………………………………7Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams……………………… 7Lietuvoje tobulėja mobiliojibankininkystė……………………………………………….. .8Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija irperspektyvos………………………………. .9Mokėjimų kortelių technologijostobulėja………………………………………………… 10Kaip vyksta mokėjimaskortele……………………………………………………………….. 12Naujoji kompanija “Jupiter” ir jųduomenys………………………………………………. 14Pasitikėjimą lemia prekėsženklas……………………………………………………………. .14Tradiciniai bankai lengvainepasiduos………………………………………………………..14El. bankininkystės madosLietuvoje…………………………………………………………...14Elektroninė bankininkystė – būtinybė armada……………………………………………..15Kas yra“Telehansa”………………………………………………………..………………………..15Bankai elektroninėjeerdvėje………………………………………………………………………17Išvados…………………………………………………………………………………………………….19Literatūra…………………………………………………………………………………………………20

Įvadas

Elektroninė (internetinė) bankininkystė – tai nauja sąvoka, ji dar neturivieningo, nusistovėjusio apibrėžimo. Aiškinant buitine kalba – tai reiškia,kad internetu vartotojas gali atlikti visas funkcijas susijusias su banku,t.y. tą patį ką ir nuėjęs banką.Elektroninė bankininkystė – tai didelė pažanga bankininkystės sistemoje.Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigasprie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio pasaulio taško. Tokiosprieigos prie sąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste.Bendrai interneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų,kurias bankas teikia savo klientui, spektru.Pirmasis tik internete veikiantis D. Britanijos bankas “Egg” pristatėnovatorišką atsiskaitymo internetu sistemą “Egg Pay”. Interneto bankininkaitikisi, kad taip pavyks įveikti klientų nuogąstavimus dėl internetiniopinigų pervedimo saugumo.Elektroninio verslo plėtra pasaulyje pasižymi itin didele sparta. Bankaiteikia elektronines, kurios klientams leidžia tvarkyti bankinius reikalusinternetu arba telefonu.Naujausiais kompanijos “Jupiter” duomenimis, jau dabar Europoje daugiau nei50 mln. žmonių naudojasi interneto bankininkystės paslaugomis. Tai reiškia,kad senajame Žemyne gyvena daugiau kaip pusė visų pasaulio el.bankininkystės paslaugų vartotojų.Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžiojeLietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –tik 62.000). Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystėspaslaugų vartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Jeigu klientas neina į banką, bankas pats „ateina“ pas klientą

Eros pradžia

Ne tik Europoje, bet Amerikoje ir kitur apžvalgininkų tarpe vis labiauįsivyrauja nuomonė, kad interneto bankininkystės paslaugos “subrendo” vislabiau platesnei rinkai. Tas pats “Jupiter” skelbia, kad Amerikoje yra jau25 mln. elektronine bankininkyste besinaudojančių namų ūkių – dvigubaidaugiau nei 2000 m. pabaigoje. Analitikai mano, kad vartotojai tiesiogsusipažino ir “apsiprato” su šia paslauga, tam reikėjo kelių metrų laiko.Pastebima, kad rinkos naujokai jau nesunkiai įsisavina, kaip interneteapmokėti sąskaitas ir patikrinti likutį, tuo tarpu daugiau nei 5 m.internetu besinaudojantys klientai aktyviau tyrinėja sudėtingesnes kreditų,pensijinių fondų bei panašias operacijas.Bankų analitikai pastebėjo, kad el. bankininkystės klientai yra labiaulinkę rinkti informaciją apie paslaugas bei paprastai laiko didesniusindėlius, nei “įprasti” klientai, kas didina bankų pelną. Pabrėžiama, kadel. bakininkystės klientams būdingas ir didesnis “lojalumas” bankui.

PIRMIEJI ELEKTRONINIAI BANKAI IR ATSISKAITYMAI JUOSE

Banko užsakytas kompanijos MORI tyrimas šių metų pradžioje nustatė, kad nettrečdalis britų suinteresuoti atsiskaitymo internete paslaugomis, tačiaudauguma baiminasi dėl operacijų saugumo. Ši tendencija būdinga daugeliuiEuropos valstybių.

“Egg” teigia suradę “išeitį iš padėties”, panaudojant daugeliui vartotojųsuprantamą ir kasdienį el. paštą.

Norėdami pasinaudoti “Egg Pay” paslauga, vartotojai turi išsiųsti el. paštožinutę, kurioje nurodo sąskaitos numerį bei du klausimus, į kuriuosatsakymus žino tik klientas. Bankas el. paštu Clearing Services).

Dėmesio centre – aptarnavimo kultūra

“Egg” klientams “primiršus” interneto svetaines, didesnis dėmesys busskiriamas efektyviai veikiančioms IT sistemoms tradicinių bankų viduje,taip pat naujiems skambučių aptarnavimo centrams.

Pabrėžiama, kad daugelis tradicinių bankų iki šiol nesuderino skirtinguosepadaliniuose veikiančių kompiuterių sistemų.

Abiem atvejais bankams dabar svarbiausia nustatyti, ko iš jų nori klientai,ypač stambiausiems. Tokiu būdu, “Egg” gali nesunkiai perimti nedidelį,tačiau ekonomiškai aktyvų internetinės bankininkystės vartotojų segmentą.

Analitikai sutaria, kad aptarnavimo kultūra tampa svarbiausiu dalyku,siekiant įtvirtinti el. bankininkystę besikeičiančių vertybių pasaulyje.

Pirmasis virtualusis bankas – Security First Network Bank

Pirmasis virtualusis bankas – Security First NetworkBank – buvo įkurtas JAV1995 metų spalio 18 dieną. Per pusantrų egzistavimo metų vidutinis bankokapitalo prieaugis sudarė 20% per mėnesį, buvo atidaryta daugiau, negu10000 sąskaitų. Europoje pirmasis virtualusis bankas atsirado 1996 metais.Juo tapo Advance Bank, dukterinis Drezdeno (Vokietija) bankų grupėspadalinys.

Kita finansų sektoriaus permainų banga siejama su mobiliąja komercija, t.y.kai paslaugos teikiamos per mobiliojo ryšio priemones. Mobiliosiosbankininkystės paslaugomis Europoje naudojasi apytikriai 14% finansiniųinterneto paslaugų klientų. Kol kas daugiausia jų trijuose regionuose –Skandinavijoje (48%), Didžiojoje Britanijoje (22%) ir Vokietijoje (13%).Vieni iš didžiausių bankų, teikiančių mobiliosios bankininkystės paslaugas

yra: „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „Dresdner Bank“ и „MeritaNord banken“.

Šiuo metu jau aišku, kad bankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas,o ne prieiga prie sąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualiejibankai nutraukė savo veiklą. Tačiau daugumą jų įsigijo tradiciniai bankaiir naudojasi jais kaip dar vienu kanalu savo paslaugoms teikti.

Elektroninės bankininkystės paslaugos

Jos yra skirstomos į kelis lygius:Pirmo lygio sistema. Tarp banko ir klientų keičiamasi nejautria pažeidimamsinformacija. Teikiama tokia informacija, kuri buvo viešai skelbiamaspausdintuose ir kituose leidiniuose;Antro lygio sistema. Teikiamos pagrindinės paslaugos: konfidencialiosinformacijos apie sąskaitas pateikimas, naudojamos įvairios elektroniniopašto sistemos. Šioje srityje bankai nedaug kuo skiriasi. Naudojama sistemaužtikrina duomenų saugumą, perduodamų duomenų ir informacijos vientisumą,informacijos ir duomenų siuntėjų nustatymą. Tam tikslui duomenysšifruojami, taikomas elektroninis paštas ir individualus kodas, duomenųpasikeitimo patvirtinimas. Šio lygio teikiamos tradicinės paslaugos:priimti komunalinius ir kitus mokesčius, atlikti periodinius mokėjimuslitais ir kita valiuta, gauti informaciją ir ataskaitas apie savo sąskaitoslikutį ir operacijas, konvertuoti valiutą, priimti mokėjimus už prekes,įsigytas el-parduotuvėse, priimti klientų pranešimus ir paklausimus, teiktiklientams informaciją apie finansinės rinkos pokyčius ir kitas naujienas;Trečio lygio arba atsiskaitymo sistema. Elektroninio ryšio priemonėmisatliekama:Pinigų pervedimas tarp sąskaitų bei vietiniai ir tarptautiniai pavedimai,valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos, lėšų pervedimas iš vienossąskaitos į kitą, atidaromi akredityvai, gaunamos garantijos ir paskolos.Galima išskirti ir ketvirto lygio paslaugas, kurios yra labai sudėtingos irindividualizuotos pagal atskirų klientų poreikiu bei turi gerokai didesnįleistinų veiksmų pasirinkimą:Elektroninės bankininkystės ir įmonės sistemos pritaikymas savo reikmėms;Sistemos personalizaciją: kliento asmens duomenų bazės kūrimą;Nuolatinių mokėjimų sistemos kūrimą;Vertybinių popierių paketo formavimą ir valdymą;Terminuoto indėlio sutarties sudarymo;Taupymo plano modeliavimo;Investicinių projektų rengimą;Paskolų išdavimą ir valdymą, ir pan.Apibendrinant bankas, pasitelkdamas nuotolinio ryšio priemones, gali teiktišias paslaugas:Atsiskaitymą negrynaisiais,Bendravimą; bankas – klientas,Bankų bendravimą,Tarptautinį ir vidaus šalies klientų bendravimą pasitelkiant įvairiasnuotolinio ryšio priemones bei sistemas.Užsienyje yra pavyzdžių, kai el-bankai (Londone veikiantis bankas‘‘EGG‘‘)tampa el-parduotuvėmis, daugiau parduoda materialių prekių ir investiciniųprojektų. Taip pat reikia pabrėžti, kad el-bankai, kaip ir el-parduotuvės,patiria nemažai nuostolių, pvz., vokiečių ‘‘Consorts Discount‘‘, italų‘‘Bipop‘‘.Lietuvos gyventojai praktiškai jau gali pasirinkti bet kurį Lietuvos bankąir naudotis jo paslaugomis per internetą. Tačiau apklausos rodo, kaddauguma Lietuvos bankų kol kas negali pasiūlyti klientui sistemospersonalizacijos ir integravimo galimybių.Daugelis Lietuvos bankų teikia savo paslaugas telefonu, faksu, el-paštu,per internetą be apribojimų ištisą parą visomis savaitės dienomis. Daugelisoperacijų per internetą vykdomos akimirksniu arba iki 45 min., atsiskaitymųoperacijos atliekamos greičiau nei įprastu būdu, kai atėjęs į banką arr jofilialą klientas perduoda konstrukcijas. Šiandien Lietuvoje intensyviaiplėtojama viena iš el-komercijos sričių – elektroniniai(internetiniai)bankai (Nord LB/Lietuva el-linija ir i-linija, Hansa.net, ‘‘Parex‘‘ banko i-bank, ‘‘Snoro‘‘ online, VB internetas ir kiti). Vienas iš pagrindinių el-banko privalumų yra santykinai maža tokio banko parengimo savikaina irgalimybė aprėpti visus interneto vartotojus (potencialiu klientu gali taptipraktiškai bet kuris interneto vartotojas).Kai kurie užsienio bankai už el-bankininkystės paslaugas ima papildomąabonentinį mokestį. Dažniausiai Lietuvos bankai nereikalauja papildomųmokesčių už prisijungimą prie sistemų ir kitas papildomas el-paslaugas,išskyrus mokesčius už kortelių išdavimą, slaptažodžių generavimą, vietiniusir tarptautinius pinigų pervedimus bei panašias kitas operacijas, kuriosklientų apmokamos ir įprastoje bankininkystėje.Labai svarbi Lietuvos bankų teikiama paslauga yra galimybė pasirinktivartotojo kalbą, kuri yra naudinga užsieniečiams bei kitataučiams klientamsarba dirbant kompiuterio terpėje, kurioje negalimi lietuviški rašmenys.Visų bankų sistemise galima pasirinkti, su kokia aplinka norima dirbti: sulietuviška arr angliška. Bankas ‘‘Snoras‘‘ taip pat siūlo ir rusų kalbą.Šiuo metu ‘‘Hansa-LTB‘‘, bankas ‘‘Snoras‘‘, Ūkio bankas bei Vilniaus bankasatrodo pranašesni už kitus lyginant informacinių bankų sistemų galimybes irpatogumą, tačiau tikimasi, kad ateityje ir kiti bankai padidins paslaugųįvairovę bei gerins jų kokybę.

Vilniaus bankas sparčiai plečia el. paslaugas

Pradėsime nuo vieno didžiausių šalyje Vilniaus banko. 2001 m. spalį jispristatė paslaugą “VB Linija 1528”, kuri leidžia mobiliuosius telefonusturinties vartotojams sužinoti savo sąskaitų likučius, paskutines trisnuskaitytas ar įskaitytas sumas, banke turimų sąskaitų sąrašus ir kt. 2001m. lapkritį “VB Internete” atsirado galimybė mokėti pagal žmonių pateiktassąskaitas. Pirmieji tai galėjo išbandyti AB “Lietuvos telekomas” klientai.Gegužės mėnesį bankas pristatė sistemą “Partner Proxy”, kuri ateityjepadidins “VB Internetas” teikiamų paslaugų skaičių. Naujoji sistema

užtikrina saugią prieigą prie verslo partnerių elektroninio verslopaslaugų. “Didelis sistemų privalumas tas, kad tik autorizuoti “VBInternetas” vartoojai gali naudotis verslo partnerių internetu teikiamomispaslaugomis. Partneris gali būti garantuotas, kad sistemos vartotojas busteisingai atpažintas, ir galės jam leisti naudotis šiomis paslaugomis”.Pirmasis verslo partneris, pasinaudojęs naująja VB sistema – “VB Gyvybėsdraudimas”. Šios įmonės klientai gali matyti, kaip kasdien kinta jų gyvybėsdraudimo sutarties vertė, teikti prašymus, keisti investavimo kryptis. Bankas planuoja “VB Interneto” vartotojams siųsti elektronines sąskaitas,įdiegti galimybę internete atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pardavinėti“Extra” ir “Labas” kodus bankomatuose, įdiegti naujas paslaugas “VBMobilinija” (žinučių sistema mobiliems VB klientams) ir “VB Makleris”(galimybė investuoti internetu).

“Parex” i. bankininkystės modulį įdiegė neseniai

AB “Parex” bankas internetinės bankininkystės modulį įdiegė 2001 metųlapkritį. Nuo to laiko galima naudotis terminuotų indėlių, mokėjimo užkomunalines ir mobiliojo ryšio paslaugas internetu, valiutos keitimofunkcijomis. Banko paslauga “iBank” integruota su kodų generatoriumiDIGIPASS – tai leidžia tvirtinti pavedimus ir “iBank” aplinkoje, irsiunčiant juos faksu ar el. paštu.Ateityje “Parex” bankas planuoja plėsti įmokų mokėjimo funkciją, integruotipaslaugų mobiliuoju telefonu valdymą, įdiegti mokėjimo korteliųinformacijos prieigą per “iBank”.

Naujausia “Snoro” el. paslauga “Bankas Internetu+”

AB “Snoras” 2002 metų vasarį pradėjo teikti patobulintą “GSM-Bankas”paslaugą. Klientai informaciją apie ssąskaitas gali gauti ne tik mobiliuojutelefonu, bet ir el. paštu. Naudojantis šia paslauga informacija gaunameaiš karto atsiuntus užklausą, kasdien kliento nurodytu laiku arba kaskartpasikeitus sąskaitos likučiui.Rugpjūčio mėnesį bankas pradėjo teikti paslaugą “Bankas Internetu+”.Pagrindinės jo funkcijos ir galimybės: informacija apie sąskaitas,informacija apie “Snoro” užsienio valiutų pirkimo bei pardavimo kursus,sąskaitų atidarymas kita valiuta, vietiniai ir tarptautiniai pervedimai.Greitai “Snoras” šią paslaugą papildys – įdiegs galimybę prisijungti priesistemos įvedus vienkartinį unikalų vartotojo slaptažodį, gautą trumpąjažinute, ir galimybę pasirašyti operacijas įvedus vienkartinį unikalų kodą,irgi gautą SMS.“Snoro” el. bankininkystės paslaugomis šiuo metu naudojasi: “BankasInternetu” ir “Bankas Internetu+” – 3479, “GSM-Banku” – 477, BIS (bankinėir informacinė sistemos) – 917 klientų.

Elektroninės bankininkystės formos:Atsiskaitymai internetu;Atsiskaitymai per banko naudojamas specialiąsias programas, kurios yraįdiegiamos verslo įmonėje;Atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais.

Interneto bankininkystė: naujos galimybės vartotojams

Didėjančią interneto įtaką finansų pasauliui lydi globalizacija, ištrinamosribos tarp skirtingųFinansinių paslaugų – bankų, brokerių, draudimo. Pirmieji savo paslaugaspristatė bankai.Nuo 1995 metų bankai pradėjo teikti savo klientams tiesiogines prieigasprie savo sąskaitų per internetą iš bet kurio taško. Tokios prieigos priesąskaitų per tinklą buvo pavadintos interneto bankininkyste. Bendraiinterneto bankininkystė apibūdinama plačiu interneto paslaugų, kuriasbankas teikia savo klientui, spektru.Šiuo atveju, dėl telekomunikacijos priemonių galimybių, šalys susitinkaneakivaizdžiai. Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniubūdu gauti sąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitamebanke, sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t.

Per internetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondųbiržose. Daug bankų per internetą per internetą teikia ir kredito beidepozitų draudimo paslaugas.Tarkime, Vilniaus banko internetu vartotojas gali:Sužinoti sąskaitų likučius;Gauti sąskaitų likučius;Sužinoti paskutinių trijų mėnesių VB internetu atliktų operacijų sąrašą;Pervesti pinigus pagal vietinius mokėjimo pavedimus;Pervesti pinigus pagal tarptautinius mokėjimo pavedimus*;Periodiškai pervesti pinigus;Pirkti ir/ar parduoti valiutą;Sumokėti įmokas už būstą (elektros energiją, dujas, vandenį, šilumątiekiančioms ir buto ūkio paslaugas teikiančioms įmonėms);Sumokėti įmokas už telekomunikacijų, kabelinės televizijos, draudimo,švietimo ir kitas paslaugas (AB Lietuvos telekomas, Bitė GSM, Omnitel irkt.);Pasitikrinti ir apmokėti iš pardavėjų ar paslaugų teikėjų gautaselektronines sąskaitas, pasirinkti automatinį elektroninių sąskaitųapmokėjimo būdą;Kitos paslaugos*Jei vartotojas naudojasi slaptažodžių generatoriumi.

Lietuvoje tobulėja mobilioji bankininkystė

Šalyje jau keleri metai egzistuoja mobiliosios bankų paslaugos,leidžiančios klientui kontroliuoti savo sąskaitą per mobiliojo ryšiopriemones. Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosiosbankininkystės link žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas, 2000m. balandį pasiūlęs klientams galimybę SMS žinutėmis sužinoti savosąskaitos būklę, paskutines operacijas bei valiutos kursus.“Snoro” bankas pasiūlė ir WAP sprendimą. Naudojantis galima gautiinformaciją apie sąskaitos likutį bei valiutos kursus. 2000 m. lapkritįanalogišką sprendimą pasiūlė ir “Ūkio bankas”. Jis taip pat įdiegė ir WAPsprendimą. Čia pateikiama bendra informacija apie banką, dukterines įmones,o “eta banko” vartotojai gali sužinoti sąskaitos likutį.WAP paslaugų kūrimas nuo nulio – labai brangus, tačiau galintis padėtibankui išlaikyti klientą. 2001 m. mob. Bankus pasiūlė Lietuvos žemės ūkio

bei Vilniaus bankai. 2002 metų balandžio 29 dieną savo produktą “Mobilusbankas” pristatė ir “Hansa-LTB”. Diegdami mobilaus banko sprendimus bankainaudą skaičiuoja netiesiogiai – įvertindami laiką, kuris būtų sugaištas,jei klientas skambintų į banką ar turėtų atvykti į banko padalinį.Atsiskaitymai – per mobilųjį įrenginįMobiliosios bankininkystės sąvoka yra susijusi su numatoma finansinerevoliucija ir gali būti apibūdinta kaip mobiliosios telefonijosinfrastruktūros naudojimas tarp banko ir klientų, gaunant arba pateikiantduomenis apie sandorį. Ji apima prekių pirkimą ir pardavimą, piniginiusnurašymus ir užskaitymus bei sutikimo vykdyti sandorius davimą perinternetą mobiliuoju telefonu. KPMG prognozuoja, kad iki 2003 m. pabaigosmobilioji komercijos rinka Europoje išaugs iki 23 milijardų, palyginti su323 milijonais 1999 metais.

Mobiliojo banko technologija

Naudojimasis mobiliuoju banku vyksta tokiu būdu: vartotojas per mobilųjįįrenginį (mobilųjį telefoną ar mobilųjį delninį kompiuterį), kurisregistruojamas ir veikia GSM tinkle, kreipiasi banko nurodytu numeriu persavo mobiliojo ryšio operatoriaus SMS centrą. Operatorius klientokreipimąsi koduoja ir persiunčia į banke esantį modemą arba SMS vartus.Programinė įranga, esanti SMS vartuose arba kompiuteryje, kuriame yramodemas, analizuoja vartotojo užklausą ir pateikia ją banko duomenų baziųvaldymo sistemai. Ši iš SMS vartų ar modemo priima užklausas ir formuojabei pateikia atsakymus, šie vėl yra koduojami ir per mobiliojo ryšiooperatoriaus SMS centrą siunčiami klientui.Vilniaus bankas ir “Hansa-LTB”, norėdami išplėtoti klientų bazes beiskatinti mobiliosios bankininkystės plėtrą, yra nustatę žemus barjerus,t.y. jie netaiko vienkartinio registravimo mokesčio. “Snoro”, Lietuvosžemės ūkio ir Ūkio bankai sutarties sudarymo išlaidas perduodasavo klientams. Nė vienas bankas netaiko mėnesinio palaikymo mokesčio, tikapmokėstina klientams išsiunčiamas trumpąsias žinutes. Vienintelis Vilniausbankas netaiko jokio mokesčio, tačiau klientas vis dėlto moka savomobiliojo ryšio operatoriui už į mobilaus banko numerį išsiųstas trumpąsiasžinutes pagal nustatytą mokėjimo planą.Taigi galima daryti išvadą, kad šiuo metu Lietuvos mobiliosiosbankininkystės rinkoje klientams yra susiklosčiusi labai palanki situacijapradėti naudotis šiomis paslaugomis.

Mokėjimo kortelės Lietuvoje: situacija ir perspektyvos

Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis Lietuvoje vis labiau populiarėja.Daugiausia mokėjimo kortelių Lietuvoje yra išplatinęs “Vilniaus bankas”.Mokėjimo kortelės atneša daug naudos ir bankams, ir jų klientams.Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, techninescharakteristikas, paskirtį, funkcijas. Pagal teikiamas paslaugas kortelėsgali būti skirstomos taip:Banko kredito kortelės. Jos naudojamos įvairioms prekėms ir paslaugomsapmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita.mažmeninės prekybos kredito kortelės. Jos naudojamos tam tikroms prekėms irpaslaugoms apmokėti paskolos, kurią suteikia tas paslaugas teikiantimažmeninė įmonė, sąskaita.banko debeto kortelės. Jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti,gryniesiems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšasnurašant nuo sąskaitos.Greitą kortelių paplitimą, virtimą masiniu finansų įrankiu lėmė jų teikiamanauda. Pagrindiniai kortelių sistemos dalyviai – kortelės turėtojai,komercinės įmonės (pardavėjai), bankai – gauna naudą, bet ji skirtinga:Kortelės turėtojams kredito kortelė teikia tokius privalumus: patogunaudotis, gali automatiškai gauti paskolą, gali gali pratęsti paskolą, galinuolat gauti išsamios informacijos apie įvykdytas operacijas.Komercinėms įmonėms (pardavėjams) kredito kortelės naudingos, nes josdidina pardavimų apimtį, pritraukia naujų klientų, suteikia galimybęparduoti kreditan nepritraukiant savų lėšų.Bankai, išleisdami korteles, tikisi: vartotojų paskolų dalies padidėjimo,banko įtakos padidėjimo (ypač geografine prasme), papildomo kitų bankopaslaugų ir produktų pardavimo.Mokėjimo kortelių istorijos Lietuvoje pradžia galime laikyti 1994 metus.Pirmoji pradėta platinti lietuviška kortelė – “Vilniaus banko” kortelė. Jibuvo pradėta platinti 1994 m. rugpjūtį. 1996 metų gegužę pradėta platinti“IMPAR CARD” kortelė. Ją platina bankas “Snoras”. Jos ypatumas-mikroprocesinė technologija (kitos kortelės Lietuvoje – mokėjimo korteliųautorizacijos centras, per kurį tvarkomi atsiskaitymai Lietuvos bankųplatinamomis mokėjimo kortelėmis: tikrinama, ar sąskaitoje yra pinigų, arkortelė neblokuota, suteikiamas leidimas mokėti. Panašūs centrai yra tik“Vilniaus banke” ir “Snore”. “Mokėjimo kortelių sistema” šiuo metuaptarnauja apie trečdalį Lietuvoje išplatintų mokėjimo kortelių.Šiuo metu dauguma bankų platina “Visa” korteles, taip pat populiarios“Globus” ir “Maestro”. Neretai vartotojams siūlomi mokėjimo korteliųderiniai. Pavyzdžiui, “Vilniaus bankas” siūlo tokius kortelių derinius:“Visa” ir “Eurocard/Mastercard”; “Visa Electron”/Statoil Extra” ir“Maestro”.

Mokėjimų kortelių technologijos tobulėjaLietuvoje šiuo metu jau parduota apie milijonas mokėjimo kortelių – šimoderni atsiskaitymo technologija dėl savo patogumo baigia užkariauti tiekpasaulį, tiek Lietuvą.Mokėjimo kortelė – pasaulyje labai populiari atsiskaitymo priemonė, galintipakeisti grynuosius pinigus ir leidžianti patogiai valdyti lėšas banko

sąskaitoje. Pirmoji “Diners Club” kreditinė kortelė buvo išleista dar 1950metais JAV, kai bankai pradėjo kurti patogius lėšų skolinimo būdusklientams. Pirmosios kortelės buvo skirtos tam, kad brangiuose irišskirtiniuose klubuose klientai nedelsdami galėtų gauti puikų aptarnavimą,už kurį susimokėtų vėliau. Laikui bėgant mokėjimo kortelių rūšys iratsiskaitymo būdai buvo plėtojami siekiant pritraukti vis daugiau paprastųklientų.

Pagrindinės mokėjimo kortelių kategorijos yra trys:Išankstinio mokėjimo principo;Tiesioginio mokėjimo;Vėlesnio mokėjimo.Išankstinio mokėjimo kortelė leidžia įsigyti prekių ir paslaugų už tokiąsumą, kuri iš anksto buvo sumokėta banke. Pavyzdžiui, dovanos kortelė,kurią klientas gali padavonoti kitam žmogui. Tiesioginio mokėjimo kortelė –gerai žinoma “Visa Electron”, “Maestro” – tai priemonė valdyti savo lėšassąskaitoje: kiekvieną kartą ją naudojant gaunamas patvirtinimas, arpakankamai yra pinigų sąskaitoje. Turint vėlesnio mokėjimo kortelę,pavyzdžiui, “Visa” ar “Eurocard/Mastercard”, įprastai mokama kreditan.Pagal technologiją kortelės gali būti kelių rūšių: kortelės su magnetinejuostele, kortelės su mikroprocesoriumi bei mišrios kortelės.Lietuvoje 2002 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje bankai buvo pardavę daugiaukaip 900 000 mokėjimo kortelių, tad tikėtina, kad dabar jų yra daugiau kaipmilijonas. Dauguma šių kortelių – tiesioginio mokėjimo arba debetinės.Mokėjimo kortelių aptarnavimo vietų prekybos ir paslaugų įmonėse buvo apie8,8 tūkstančio, o bankomatų skaičius viršijo 700.

Pasaulyje mokėjimo kortelių rinka susiformavo jau seniai, tačiau ir jikeičiasi, tobulėja.Pagrindinės kryptys, kurios lems mokėjimo kortelių ateitį, susijusios sunaujų technologijų – mikroprocesorių kortelių, interneto ir kortelių –banknotų – diegimu ir naudojimu. Pagrindinės mokėjimo kortelių raidospasaulyje tendencijos:

Įsivyraus mikroprocesorinės kortelės.Kortelės pagal informacijos saugojimo būdą skirstomos į korteles sumagnetine juostele, mikroprocesorines ir optines. Šiuo metu pasaulyjedaugiausia kortelių su magnetine juostele. Jos pradėtos naudotišešiasdešimtųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo sukurti grynųjų pinigųautomatai (bankomatai). Tam, kad juose būtų galima naudoti korteles, kitojekortelės pusėje klijuodavo magnetinę juostelę. JAV pirmasis bankomatas,dirbantis su kortelėmis, turinčiomis magnetinę juostelę, buvo įrengtas 1969metais. 1974 metais Prancūzijoje užpatentuojama kortelė su mikroschema(mikroprocesorinė kortelė). Mikroprocesorinės kortelės informacinėsgalimybės kur kas didesnės nei kortelės su magnetine juostele.Pagrindinė priežastis, dėl kurios ši pranašesnė technologija nepaplito –jos brangumas.

Populiarės pinigų kortelė.Tai naujo tipo kortelių teikiama paslauga. Jos atsiradimo prielaida –mikroprocesorinių kortelių naudojimas. Šių kortelių pavyzdys – Danijojepaplitusi smulkių pinigų kortelė “Danmont”. Šios kortelės įvestos 1994metais. “Danmont” – bendra “Tele Danmerk” ir Banko atsiskaitymų tarnybos(Bank Paying Service-PBC) nuosavybė. Sėkmę lemia tai, kad Danijos bankaiper PBC palaiko “Danmont” sistemos diegimą. Apsaugos sistema taip patunikali. “Danmont” kortelėmis gali būti atsiskaitoma atvirose sistemose,pavyzdžiui, galima sumokėti už pokalbius telefonu, kopijavimo paslaugas,atsiskaityti automobilių stovėjimo aikštelėse ir taip toliau. Be to,kortelėmis atsiskaitoma ir uždarose sistemose, pavyzdžiui, nedidelėseparduotuvėse, skalbyklose. “Danmont” kortelės parduodamos bankuose,kioskuose, degalinėse, pašto skyriuose.

“Visa Cash” tipo kortelių plitimas.“Visa Cash” – nauja mokėjimo priemonė kasdienėms išlaidoms apmokėti, taiyra, smulkiems pirkiniams ir paslaugoms (kavos puodelis, laikraštis,telefonas, miesto visuomeninis transportas ir taip toliau).kortelės atrodoįvairiai, bet galima išskirti du tipus: vienkartinio naudojimo su nustatytaverte ir partotinai “pakraunama” su nustatyta maksimalia verte. Pinigųkortelė funkcionuoja analogiškai mikroprocesorinei kortelei.Mikroprocesorius atsimena tam tikrą pinigų sumą. Norint panaudoti “VisaCash” reikia ją įkišti į pardavėjo “Visa Cash” skaitytuvą. Kortelėje esantipinigų suma pasirodys monitoriuje, informuodama klientą, už kiek jis dargali pirkti. Naudojantis šia kortele nereikia jokios autorizacijosasmeniniu kodu ar parašu. Tačiau ją pametus prarandama visa pinigų suma,esanti joje.Gali būti, kad per ateinančius porą dešimtmečių tokios kortelės pakeismonetas ir smulkius banknotus tokiose šalyse kaip JAV ir Vokietija.

Mokėjimo kortelių ir interneto derinimas.Interneto tinklo paplitimas pasaulyje pasiūlė visiškai naują bendravimo irpardavimo būdą – prekybą internetu. Vienas šio būdo privalumų – prekybavisą parą. Ilgai šiai prekybai kliudė saugumo saugumo problema.Dabar jau yra saugių būdų atsiskaityti internete. 1996 m. vasario 1 dieną“Visa International” ir “Mastercard” paskelbė, kad bendradarbiaujant sukitomis kompanijomis sukurtas paprastas ir saugus techninis standartasapmokėti už pirkinius internete. Šis standartas pavadintas SET (secureElectronic Transaction). Standartas leidžia pardavėjui patikrinti, artikrasis kortelės savininkas moka ja. Pirmąjį 2002 m. ketvirtį Lietuvosmokėjimo kortelių rinka išaugo 8,4 procento. 2002 m. balandžio 1 d. šalyjebuvo 969,9 tūkstančių įvairių mokėjimo kortelių. Visų bankų parduotųkortelių 1,494 milijardo litų (34,5% didesnė nei 2001 m. pabaigoje). 2002

m. balandžio 1 d. šalyje buvo 710 bankomatų ir apie 8,8 tūkstančioatsiskaitymo kortelėmis vietų. Rinkos lyderiais 2002 metais išliko“Vilniaus” ir “Hanza-LTB” bankai -. 2002 m. balandžio 1 d. jie buvo pardavęatitinkamai 478,8 tūkstančio ir 245 tūkstančius kortelių. “Snoras” 2002 m.balandžio pradžioje buvo pardavęs 154,6 tūkstančio kortelių. “Vilniausbankas” dabar užima 49,4 procentų rinkos, “Hansa-LTB” – 25,3 procentorinkos, “Snoras” – 15,9 procentų rinkos.Bankininkai nurodo daug tokio spartaus mokėjimo kortelių rinkos augimopriežasčių. Tą lemia ir besiplečianti pati šalies rinka bei konkurencija,ir palankesnės kortelių įsigijimo, aptarnavimo sąlygos bei naujiproduktai. Bankai, norėdami pritraukti daugiau klientų, vykdo įvairiasakcijas: mažina mokesčius už kortelės aptarnavimą arba tam tikrą laikotarpįkorteles išduoda nemokamai.

Kaip vyksta mokėjimas kortele

Klientui mokant kortele už prekes ar paslaugas, bankas, kuris toje vietojeprižiūri kortelių skaitytuvą (POS terminalą), ir bankas, kurio kortelenaudojasi klientas (jeigu tai nėra tas pats bankas), turi apsikeistiinformacija. Kortelių skaitytuvui nuskaičius kortelės informaciją, ryšiokanalais siunčiamas signalas į banko mokėjimo kortelių aptarnavimo centrą,šis užklausą persiunčia į kortelę išdavusį banką. Jeigu atsakymasteigiamas, kliento sąskaitoje yra pinigų, įvyksta mokėjimas. Prekybos irpaslaugų įmonėse mokėjimo kortelės duomenų patikrinimas vyksta įprastinetelefono linija arba naudojant įmonės vidinius tinklus, tad užtrunka 6-40sekundžių. Vėliau bankas kortelės išleidėjas ir bankas kortelėsaptarnautojas pasikeičia informacija apie įvykusią finansinę operaciją.Panašiai informacija keičiamasi ir klientui naudojantis kito bankobankomatu.

Taigi informacijos judėjimo rate yra daug dalyvių – tarptautinės mokėjimosistemos organizacijos, tokios, kaip “Visa International” ar “MasterCardInternational”, bankai, bankų pasirinkti aptarnavimo centrai, prekybospaslaugų įmonės ir, be abejo, kortelės turėtojai. Bankai yra tarptautiniųmokėjimo sistemų nariai. Pavyzdžiui, “MasterCard International” ir “VISAInternational” turi daugiau kaip po 22 000 narių. Todėl šių sistemųnustatyti standartai leidžia klientui mokėjimo kortelę naudoti bet kuriamepasaulio krašte.

Bankas, prekybos ar paslaugų įmonė bei aptarnavimo centras bendradarbiavimągrindžia mokesčių sistema ir tokiu būdu suteikia galimybę kortelėsturėtojui išvengti papildomų išlaidų atsiskaitant mokėjimo kortele.

Grynųjų pinigų paėmimas kortelės turėtojui paprastai kainuoja. Šiemokesčiai pagrįsti tuo, kad išsiimant grynuosius pinigus bankas, kurioklientas naudojasi.kortele, moka nustatytus mokesčius bankui, kurio bankomate ar skyriujeklientas išsiėmė pinigus. Todėl kortelės turėtojui naudingiau kortelemokėti už prekes ar paslaugas nei imti grynuosius pinigus.

Aptarnavimo centrai yra tarpininkai, teikiantys daug su mokėjimo kortelėmissusijusių paslaugų. Jie gali rūpintis mokėjimo kortelių skaitytuvais irbankomatais, parengti informaciją, reikalingą mokėjimo korteliųpersonalizavimui, teikti įvairiausius technologinius pasiūlymus ar tiesiogkonsultuoti bankus. Bet svarbiausia jų funkcija – operacijų apdorojimas.

Kiekvienas bankas gali pasirinkti, kokias funkcijas atliks pats, o kokiaspaves atlikti aptarnavimo centrui. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kaikurie bankai turi savo aptarnavimo centrus, kiti bendradarbiauja suatskiromis bendrovėmis, kurios teikia minėtas paslaugas.

Lietuvoje kortelių aptarnavimo centro paslaugas teikia bendrovės “ASHBURNInternational” bei “Mokėjimo kortelių sistemos”.

Elektroniniai čekiai

Elektroninis čekis – tai dokumentas, kuriame mokėtojas nurodo savo bankuiapie pinigų pervedimą. El-atsiskaitymo čekis turi tas pačias savybes kaipir paprastas popierinis atsiskaitymo čekis: jų struktūra ir naudojimoypatumai tokie pat, mokėtojas parengia čekį ir apsaugo el-parašu, pateikiačekį el-paštu pardavėjui, kuris yra piniginio mokėjimo gavėjas. Pardavėjas,savo ruožtu, gavęs čekį, jį pasirašo ir persiunčia savo bankui ir pagal jįgauna pinigus. Po to čekis grįžta pirkėjui ir yra apmokėjimo įrodymas.Pardavėjas pristato prekė pirkėjui į namus.El-čekiai įprastai išduodami iš tos pačios kaip ir popieriniai čekiaičekinės sąskaitos. El-atsiskaitymo čekis pranašesnis už popierinį, nesmokėtojas gali užkoduoti savo sąskaitos numerį, tokiu būdu paslėpdamas jįnuo pardavėjo (pinigų gavėjo). Papildomai, be kitos informacijos,stengiantis užtikrinti el-čekių saugumą ir patikimumą, gali būtireikalaujama:Mokėtojo duomenų,Čekio gavėjo duomenų,Vykdomo sandorio duomenų taškas.El-čekiai ir pinigai gali būti pristatyti el-paštu arba tiesiog perinterneto tinklą. Bet kuriuo atveju už prekes arr paslaugas busatsiskaityta per veikiančius bankų kanalus arba tinklus.

Elektroniniai pinigai

Elektroniniai pinigai – tai piniginių lėšų pervedimas iš vienos sąskaitos įkitą, procentų apskaičiavimas nuo įnašų ir kiti elektroninių signalųperdavimui be popierinių nešiotojų dalyvavimo. El- pinigais naudojasibankai ir stambios įmonės, kurios turi galimybę gauti leidimą pervestimokėtojo pinigines lėšas susitarti dėl apmokėjimo sąlygų su pinigų gavėju.Pinigų pervedimas tarp bankų atliekamas naudojant paprastus bankų tinklus.

Skaitmeniniai pinigai

Skaitmeniniai pinigai – popierinių grynųjų pinigų analogas. Jie turipiniginių ženklų pavidalą. Skaitmeniniai pinigai – tai yra kuponųkomplektas. Kuponai – tai sakičių grandinės, vaizduojančios atitinkamąpinigų kiekį. Bankas, kuris išleido šiuos pinigus kiekvieną kuponąpatvirtina skaitmeniniu parašu.Prieš perduodant kuponą į pinigų gavėjo kompiuterį, bankas patvirtina jįsavo skaitmeniniu antspaudu. Tuo atveju, kai prekės norės išleistiparduotuvėje tam tikrą skaitmeninių pinigų kiekį, jis tik perduodapardavėjui reikiamą kuponų kiekį. Pardavėjas perduoda šiuos kuponus bankuipatikrinti.Skaitmeninių pinigų technologija labiausiai tinka nedidelių sumų mokėjimamsrealaus laiko rėžimu per internetą.

Naujoji kompanija “Jupiter” ir jų duomenys

“Jupiter” apskaičiavo, kad šių metų pabaigoje interneto bankininkystenaudosis 39 proc. Europos interneto vartotojų. Kontinente yra didžiuliaigeografiniai el. bankininkystės populiarumo skirtumai – šia paslauganaudojasi 54 proc. švedų ir vos 13 proc. graikų.

Analitikai prognozuoja, kad el. bankininkystės klientų skaičiaus augimasEuropoje artimiausiu laiku bus labai dinamiškas – 2005 m. internetebankininkystės paslaugomis naudosis 48 proc. žemyno interneto vartotojų.

Vėliau paslaugų populiarumo augimas sulėtės, ir 2007 m. rodiklis sudarystik 51%.

Pasitikėjimą lemia prekės ženklas

Analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos jau populiarėja Amerikoje, tačiauEuropoje atsiskaitymo panaudojant el. paštą paslaugų teikėjai darneišsikovojo visuomenės pasitikėjimo.

Tokiu atveju svarbu, kad paslaugų teikėjas turėtų stiprų teigiamą įvaizdįvisuomenėje. “Egg” neseniai paskelbė apie šių metų pirmojo ketvirčio pelną(4,1 mln. GBP), išaugusią apyvartą (73,7 mln. GBP, 102% daugiau nei per tąpatį 2001 m. laikotarpį) bei pradėjo naują reklamos ir įvaizdžio kampaniją.

Tradiciniai bankai lengvai nepasiduos

Tačiau apžvalgininkai mano, kad kiti D. Britanijos bankai, kuriems panašiosoperacijos atneša daug pajamų artimiausiu metu neperims “Egg” praktikos irnetgi sieks ją nukonkuruoti.

Rinkos apklausos rodo, kad tradiciniai bankai Vakarų Europoje dar kelismetus sieks įgyti naujų “neinternetinių” klientų bei susigrąžintisenuosius, o ne investuos į naujas elektroninio aptarnavimo sistemas.

El. bankininkystės mados LietuvojeElektroninė komercija – verslo sritis, į kurią Lietuvoje žiūrimaskeptiškai. Nepasitikėjimą daugiausia lemia maža interneto skverbtis irmotyvacijos pirkti internete nebuvimas. Pastaroji problema daug kuopriklauso nuo šalies bankų, jų siūlomų elektroninės bankininkystėspaslaugų. Kaip keitėsi Lietuvos bankų siūlomos el. bankininkystės paslaugosnuo 2001 metų parodos “InfoBalt” iki to paties šių metų laikotarpio?

Elektroninė bankininkystė – būtinybė ar madaDaug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinaitvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis. Elektroninėbankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų, patikimą, greitą irefektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualu įmonėms, jų vadovams,kuriems laikas – pinigai. Klientų aptarnavimo internetu paslauga ir skirtatiems, kurie taupo. Daugelis įmonių jau seniai įvertino elektroninėsbankininkystės pranašumus, tačiau nemažai firmų vis dar naudojasitradiciniais klientų aptarnavimo būdais: finansines operacijas atliekabankų poskyriuose. Žinoma, kiekviena naujovė sutinkama su tam tikrunepasitikėjimu, sunku keisti įpročius.AB bankas “Hansa-LTB” įmonėms ir privatiems asmenims siūlo modernų, patogųir paprastą būdą atlikti finansines operacijas – paslaugas “Telehansa” ir“Hanza.net”.

Kas yra “Telehansa”

“Telehansa” – tai programa, kuri įdiegiama kliento kompiuteryje arba įmonėskompiuterių tinkle. Ji skirta įmonės sąskaitoms banke tvarkyti – visosfinansinės operacijos atliekamos neišeinant iš biuro. Jei užsisakysite“Telehansa”, galėsite ne tik atlikti vietinius ir tarptautinius pervedimus,gauti bet kurio pageidaujamo laikotarpio sąskaitos išrašus, konvertuotivaliutą, bet ir matyti, kokie pervedimai iš užsienio netrukus pasieks jūsųsąskaitą.

Kodėl tai patogu?“Telehansa” taupo laiką. Įmonės buhalteriui nereikės kasdien vykti į banką– visas finansines operacijas bus galima atlikti darbe paspaudus keliskompiuterio klavišus.

Kodėl tai saugu?Tai vienas saugiausių operacijų atlikimo būdų, nes naudojantis “Telehansa”informacijos saugumas užtikrinamas keliais lygiais. Kiekvieno paslaugos“Telehansa” vartotojo teisės (atliekant mokėjimus, juos tvirtinant ir t.t.)gali būti nustatomos individualiai. Visi vartotojai, kurie yra įgaliotiatlikti banko operacijas, registruojami “Telehansa” duomenų bazėje.Kiekvienam vartotojui suteikiamas individualus slaptažodis.

Ką daryti, jei esame maži?Smulkioms įmonėms “Hansa-LTB” siūlo banką internete “Hanza.net”. Taianalogiškas produktas, kaip ir “Telehansa”, tik pritaikytas fiziniamsasmenims ir smulkioms įmonėms. Su “Hanza.net” taip pat galima atliktimokėjimo pervedimus, konvertuoti valiutą, gauti pageidaujamo laikotarpiosąskaitos išrašus ir kt. Čia irgi pervesti lėšas kainuoja mažiau nei bankoskyriuje, o tai reiškia, kad juo naudojantis galima sutaupyti, tačiau yrair esminių šių programų skirtumų.Programoje “Telehansa” interneto ryšys reikalingas tik apsikeistiduomenimis, naudojantis “Hanza.net” reikalingas muolatinis interneto ryšys,kol atliekate kokias nors operacijas.“Hanza.net” neįmanoma sujungti su įmonės buhalterine programa. Naudojant“Telehansa” galima atlikti duomenų importą ir eksportą tiesiogiai iš ar įbuhalterinę programą.

Trečias skirtumas – programą “Telehansa” būtina instaliuoti į kompiuterį, onorint naudotis “Hanza.net” to daryti nereikia. Pakanka žinoti savonaudotojo ID, pastovų slaptažodį ir turėti kodų kortelę, kurie suteikiamipasirašant sutartį, ir savo sąskaitas galima pasiekti bet kurioje pasauliovietoje, kur yra interneto ryšys.“Telehansa” yra patogesnė įmonėms, kurios turi partnerių užsienyje, nes josgali matyti gaunamus tarptautinius pervedimus. Naudojantis “Hanza.net”, tomatyti negalima.“Hanza.net” turi pranašumų: galima sudaryti indėlio sutartis, sumokėti užprekes, pirktas internetu, pasirašyti periodinio mokejimo sutartis.“Hanza.net” yra realizuotas vartotojų teisių atskyrimas, bet jis ne tokspat kaip “Telehansa”. Naudojantis “Telehansa” atsakomybę galima padalytitaip, kad vienas asmuo suvedinėtų pavedimus, o kitas juos pasirašytų.“Hanza.net” to padaryti negalima, tačiau galima suteikti teisę atlikti tamtikras operacijas arba tik galimybę matyti sąskaitos likutį ir gautiišrašą, pavyzdžiui, direktorius gali visiškai disponuoti įmonėssąskaitomis, buhalteris gali atlikti visus pinigų pervedimus iki 10 000Lt., buhalterio padėjėjas gali tik peržiūrėti išrašus.

Užsienio bankų skyriai ieško nišų rinkoje

Užsienio bankų skyriai ir padaliniai priversti rinkai siūlyti netradiciniusproduktus, kurie padidintų vartotojų susidomėjimą. Laukdami didesnio pelno,užsienio bankai vis didesnes viltis deda į elektroninę bankininkystę.Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 užsienio bankų skyriai bei 2 bankų padaliniai(neskaitant užsienio bankų, kurie į Lietuvą koją įkėlė įsigydami kurį norsiš jau veikiančių šalies bankų).Ir Suomijos “Nordea” Lietuvos skyrius, ir “Sampo” padalinys Lietuvoje tiki,kad nemažą rinkos dalį atsikovos sparčiai plėtodami elektroninębankininkystę. Jų tikėjimą stiprina tendencijos Suomijoje, kur įsikūrusiosšių bankų būstinės. Pastaraisiais metais šioje Skandinavijos šalyjeklientų, atliekančių bankų operacijas internetu, daugėja itin sparčiai.Prieš porą metų Suomijoje el. banko paslaugomis naudojosi kas trečdalisklientų, šiuo metu šis skaičius išaugęs dvigubai – 65 proc.Lietuvos bankų duomenimis, 2002 metų pirmą pusmetį bendras užsienio bankųskyrių nuostolis sieke 1,5 mln. litų. Tiesa, kai kurie skyriai gali girtispelnu. Daugiausia pelno pirmąjį 2002-ųjų pusmetį uždirbo “Kredyt bank S.A.”Vilniaus skyrius – 0,5 mln. litų. Antroje vietoje pagal skyrių pelningumą –“Nord/LB”. Nuostolingiausiai dirbo “Nordea bank Finland” Lietuvos skyrius –1,6 mln. litų nuostolio, kiek mažiau nuostolingas buvo “Vereins undWestbank AG”, kurio pusmečio nuostoliai siekė apie 0,8 mln. litų.Užsienio banko padalinių nuostoliai siekė 1 mln. litų, mat “Parex” bankas2002 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,1 mln. litų pelno, tuo tarpu “Sampo”banko nuostoliai siekė apie 2,1 mln. litų.“Sampo” bankas pelningai turėtų pradėti dirbti maždaug 2004-2005 metais.Kol kas didžioji dalis lėšų investuojama į plėtrą, o tai neleidžia pasiektiaukštų pelno rodiklių.“Parex” banko pelną daugiausia lėmė tinkamai pasirinkta strategija –subalansuotos išlaidos bei pajamos, orientacija į vidutinį bei smulkųjįklientą.Vis dėl to žengdami į šalies rinką užsienio bankų skyriai ir padaliniaipriversti taikytis prie rinkos ir pirmiausia siūlyti tradicines paslaugas –priimti gyventojų indėlius bei išduoti paskolas. Anot užsienio bankųatstovų, šios paslaugos nėra prioritetinės veiklos sritys Vakarų Europosbei Skandinavijos šalyse. Ten šis etapas jau praeitas. Skandinavijos,Europos bankai vis daugiau dėmesio skiria ilgalaikio taupymo produktams –investavimui į fondus, investiciniam gyvybės draudimui ir pan.Prieš dešimt metų bankų ir jų skyrių darbuotojai su klientais bendravotiesiogiai, tik 10 % bankinių operacijų buvo atliekamos elektroniniu paštu.Šiuo metu jų skaičius išaugo iki 40 %. Taip pat mažėja ir banko filialų –iš 400 AB banko „Hansabankas“ skyrių šiuo metu veikia tik 150, nors klientųskaičius nesumažėjo, o priešingai – išaugo. Tradicinį požiūrį keičianetradicinis.Pagal statistiką, Europos valstybėse bankinės operacijos atliekamos perbankomatus (39 %), elektroniniu paštu (24 %), taip pat per informaciniuskioskus (12 %). Į bankų skyrius kreipiasi tik 17 % gyventojų, bankinesoperacijas internetu atlieka 5 %. Remiantis atliktais tyrimais, šiuo metubankai aktyviai investuoja į internetą – banką, nors žymiai palankiauplėtoti informacinių kioskų infrastruktūrą.Kodėl bankomatai yra vertingesni? Bankomatas – tai nedidelis banko skyrius,kuriuo galima atlikti beveik visas bankines operacijas, išskyruskonsultavimą ir sudėtingus pardavimus. Tačiau čia galima atlikti operacijassu grynaisiais pinigais, mokėjimais, ataskaitomis, pateikti bankuiinformacijos užklausimus (apie naujų mokėjimo kortelių išdavimą ir t.t).Vieno kliento aptarnavimas banko skyriuje kainuoja 4 JAV dolerius, perbankomatą – 0,50.Taigi imta kurti nauja banko skyriaus koncepcija: klientui skiriamasdidžiausias dėmesys, jis pats nusprendžia, kada nori ateiti (klientaiaptarnaujami 24 val. per parą). Tokiu būdu banko skyrius tarsi pats„ateina“ pas klientą (bankomatai įrengiami viešose vietose – prekyboscentruose ir t.t). Bankomato ekrane pateikiama reklama ir informacija,veikia klientų apsaugos sistema.Banko savitarnos skyriuje pasiturintiems klientams pateikiama tikslinėreklama. Be to, jiems siūlomos ilgalaikės nuomos paslaugos ir t.t. Tokie

bankų savitarnos skyriai diegiami Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje,Olandijoje. Savitarnos skyriuose svarbias operacijas atlieka klientas.Tačiau didelė įranga neretai gąsdina žmones, todėl bankų darbuotojaisutinka ir palydi klientus prie bankomatų, taip pat klientams pritrauktinaudojamas tam tikras apšvietimas ir užrašai.Netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti savitarnos skyriai, kuriuosekiekvienas klientas bet kuriuo metu galės atlikti bet kokias bankinesoperacijas. Jeigu jūs neinate į banką, bankas pas „ateina“ pats jus.

Bankai elektroninėje erdvėjeViena iš aktyviausiai plėtojamų elektroninio verslo krypčių – elektroninėbankininkystė, suteikianti saugias ir ypač patogias verslo partneriųtarpusavio atsiskaitymų galimybes. Akivaizdus ir Lietuvos bankų aktyvumasperkeliant vis didesnę savo veiklos dalį į elektroninę, internetinę erdvę –2002 m. pradžioje elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojosi per 200tūkstančių asmenų. Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės.Nustatyta, kad bankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais,geriausiai vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymoreikalavimus (1 pav.).[pic]1 pav.

Bankų interneto puslapių tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias išvadas:1. Sparčiai daugėja Lietuvos bankų siūlomų savo klientams elektroniniųpaslaugų.

2. Bankų teikiamos naujos paslaugos yra paruoštos kokybiškai – svetainėsepateikiamas išsamus ir aiškus teikiamų paslaugų aprašymas.

3. Bankų renkama informacija apie asmenį yra saugoma patikimai, tokiąinformaciją perimti primityviais ir paprastais būdais neįmanoma.

Sąskaitos internete – taip, kreditai – ne

Analitikų teigimu, šiuo metu 11 proc. Europos internautų internete apmokasąskaitas (priminsime, el. banko sąskaitas turi 39 proc. iš jų). “Jupiter”prognozuoja, kad sąskaitas tinkle apmokančių proporcija nuolatos augs, ir2002 m. pasieks 22 proc. Europos internautų.

Tačiau tie, kurie galės pervesti pinigus už paslaugas tiesioginio nurašymobūdu, į interneto banką specialiai to daryti neis, primena analitikai.

Tuo tarpu kreditų internete šiandien prašo vos 0,3 proc. Europosinternautų.

Analitikai mano, kad jų proporcija augs labai lėta ir po penkių metų vos 1proc. įtinklintų Europiečių interneto bankuose prašys kreditų. Ši finansinėoperacija laikoma “per jautria” internetui.

“Jupiter” taip pat mano, kad atsigaunant pasaulinei rinkai ir augantpasitikėjimui internetu kaip saugiu informacijos perdavimo kanalu, didėsakcijų pirkimo paslaugų populiarumas. Manoma, kad po 5 metų dešimtadalisEuropos internautų naudosis el. maklerių ir panašių firmų paslaugomis.

Išvados

Lietuvoje sparčiai populiarėja el. bankininkystė. 2003 m. pradžiojeLietuvoje buvo 323.000 el. bankininkystės vartotojų (2002 m. pradžioje –tik 62.000).

Prognozuojama, kad per 2003 metais internetinės bankininkystės paslaugųvartotojų skaičius turėtų išaugti bent 1,5 karto.

Lietuvos komerciniai bankai pirmuosius žingsnius mobiliosios bankininkystėslink žengė dar 2000 m. Novatorius buvo “Snoro” bankas.Šiuo metu bankai suteikia klientams galimybę elektroniniu būdu gautisąskaitų išrašus, pervesti pinigus į bet kurią sąskaitą kitame banke,sumokėti komunalinius mokesčius, sumokėti už ryšių paslaugas ir t.t. Perinternetą klientas gali pirkti ar parduoti valiutą, prekiauti fondųbiržose. Daug bankų per internetą teikia ir kredito bei depozitų draudimopaslaugas.Daug kalbama apie elektroninę bankininkystę. Specialistai sutartinaitvirtina, kad paslaugos internetu – neišvengiama bankų ateitis. Elektroninė bankininkystė taupo laiką ir pinigus, užtikrina saugų,patikimą, greitą ir efektyvų kliento ir banko bendravimą. Tai aktualuįmonėms, jų vadovams, kuriems laikas – pinigai.Tačiau e-bankininkystė turi ir neigiamų bruožų. Šiuo metu jau aišku, kadbankų klientams svarbiau patikimumas ir saugumas, o ne prieiga priesąskaitos ištisą parą. Dėl to kai kurie virtualieji bankai nutraukė savoveiklą. Tyrimo metu analizuotos 11 bankų interneto svetainės. Nustatyta, kadbankai, palyginti su kitais elektroninių paslaugų teikėjais, geriausiaivykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus.

Literatūra:Lina Sodžiutė, Vytautas Sūdžius ‘‘Elektroninė omercija: prielaidos,struktūra ir procesas‘‘„NK Verslas“ (2002 10, p.51)„Respublika“ (2002 09, p.6)„Personalo vadyba“ (2002 03, p.68-69)www.5CI Penki kontinentai (2003 11 03)www.AMBASADA.lt (2003 11 03)www.ebiz.lt (2003 11 03)www.vb.lt (2003 11 03)www.std.lt (2003 11 03)