Adamas Smitas

Adamas Smitas gimė 1723 metais Škotijoje. Būdamas 14 metų, įstojo į Glazgo universitetą. Šiandien atrodytų ankstoka tokiam jaunam pradėti mokytis universitete, tačiau tais laikais tai buvo gana įprasta. Glazgo universitetą A. Smitas baigė 17 metų ir išvyko į Angliją tęsti studijų Oksfordo universitete, kuriame, daugiausia savarankiškai, studijavo per šešerius metus. Būtent tuo metu A. Smitas pradėjo plėtoti savo ekonomines idėjas.
Tačiau A. Smitas tikriausiai niekada nėra pavartojęs žodžio “ekonomika”, nors pats, to nejausdamas, kūrė būtent šią mokslo šaką. Pradėjęs dėstyti Glazgo universitete jis buvo ne ekonomikos, o moralės filosofijos profesoriumi.
Ilgus metus A. Smitas skaitė, stebėjo, keliavo ir gilinosi į Oksforde susiformavusias idėjas. Trisdešimties metų tyrimo rezultatas buvo nauja mokslo šaka bei knyga, kuri yra įtakingiausias idėjų šaltinis štai jau daugiau kaip 200 metų.
Naujoji mokslo šaka, žinoma, buvo ekonomika, o naujoji knyga – “Tautų turtas” (pilnas knygos pavadinimas: “Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas”). Ji išleista 1776 metais – tais pačiais, kai buvo paskelbta JAV Nepriklausomybės deklaracija. Šiame savo veikale mokslininkas polemizavo su kitų laikų nusistovėjusiu požiūriu į turtą ir jo kūrimą. Pagrindinė knnygoje sprendžiama problema – klausimas, apie kurį moralės filosofas A. Smitas galvojo daug įtemptai: Kaip laisvuosiuose mainuose dalyvaujantys ir tik savo naudos siekantys žmonės tuo pat metu padeda spręsti ir svarbiausias visuomenės problemas?
Smitui buvo suprantama, kad šeimos nariai ir draugai linki vi

ienas kitam gero ir gali nesavanaudiškai teikti tarpusavio pagalbą. Bet didelio masto ekonomikoje, tokioje, kaip šiandienos pasaulio ūkis, esame priklausomi nuo daugelio mums nepažįstamų žmonių ir bendradarbiavimosu jais. Norėdami susilaukti tokios jų paramos, – teigė A. Smitas, mes remiamės sistema, kurioje žmonės siekia jiems naudingų dalykų mainais.

Adam Smith (Adamas Smitas) – škotų ekonomistas ir filosofas, klasikinės politinės ekonomijos pradininkas bei moralės filosofas.
Biografija
A.Smitas gimė Škotijos muitininko šeimoje. Smitas buvo logikos profesorius; nuo 1752 m. Glazge dėstė ir filosofiją. Būdamas hercogo šeimos mokytojas, lankėsi Prancūzijoje (1764 – 1766 m.); čia susipažino su Švietimo epochos atstovais. Vėliau pasitraukė iš šios veiklos ir ėmėsi privačių studijų. Pradėjus plėtotis pramonei, mokslo populiarinimo veikaluose Smitas aprašė visas savo laikų ekonomikos teorijas bei kryptis.
Veikalai
· Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas (sutrumpintai Wealth of the Naations) 1776 m.
Šioje knygoje A.Smitas pagrindė naujos teorinės krypties – klasikinės politinės ekonomijos – atsiradimą. Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę ekonomikos discipliną bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir laisvosios rinkos teorijoms.
Savo knygoje A.Smitas pabrėžė darbo pasidalijimo ir specializacijos pranašumus ir apibūdino rinkos mechanizmo funkcionavimą. Jis teigė, kad jeigu gamintojai galės laisvai siekti pelno, gamindami prekes ir teikdami paslaugas, tuomet nematomosios rinkos jėgos garantuos sąlygas gaminti reikalingas prekes ir paslaugas. Jeigu rinkų nereguliuos valstybė, tuomet šioje “leiskite veikti” aplinkoje konkurencija nukreips gamybą tais keliais, ku

urie pakels visuomenės gerovę.
· Jausmų Teorija (1759 m.)
Ši teorija bandė parodyti, kad darbininkų ir kapitalistų atskirų sprendimų sąveiką galima išlyginti, remiantis rinka, ir taip sukurti ekonominę gerovę. Klasikinės ekonomikos teorijos kūrėjai neigė nedarbo, kurį sukelia maža bendroji paklausa, galimybę; teigė, jog rinkos jėgos turi išlaikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyrą, kad rinkos ekonomika gali būti stabili, jei monetarinės sąlygos yra stabilios; pinigų kiekio pokyčiai – pagrindinė bendrosios paklausos pokyčių priežastis.
Smito Teorijos
A.Smitas savo darbuose toliau vystė darbinės vertės kaip sudaiktinto darbo teoriją, kurią suformulavo anglų ekonomistas Viljamas Petis (Petty Williams, 1623 – 1687 m.). Jis pabrėžė, kad darbas yra vienintelis ir tikras prekės mainomosios (tikrosios) vertės matas; kėlė klausimą, kodėl rinkos (nominalioji) kaina paprastai nesutampa su tikrąja prekių kaina, t.y. su jų mainomąja verte. Bet kuriuo atveju kaina priklauso nuo paklausos, nes darbo užmokestis didesnis kylančioje ekonomikoje, t.y. didėjant paklausai, negu nuosmukio ar stabilios ekonomikos būsenoje. A.Smitas teigė, kad bet kurios prekės vertė asmeniui, numačiusiam ją pakeisti į kitus daiktus, yra lygi darbo kiekiui, kurį jis gali pirkti už ją arba gauti, todėl susidūrė su prieštaravimu: jeigu mainomąją prekių vertę sukuria savininko pirktas darbas, tai kaip paaiškinti šios vertės pasiskirstymą tarp įvairiausių visuomenės klasių. Juk visa sukurta mainomoji vertė turi priklausyti darbininkui, o jos pasiskirstymas tarp kl
lasių yra vertės dėsnių pažeidimas, todėl A.Smitas darė išvadą, kad vertės dėsnis veikė tik pirmykštėse visuomenėse, kai dar nebuvo kapitalo ir privatinės žemės nuosavybės.

Leave a Comment