KLASIKINĖS TEORIJOS VIETA TARPTAUTINĖS PREKYBOS TEORIJOS EVOLIUCIJOJE

KLASIKINĖS TEORIJOS VIETA
TARPTAUTINĖS PREKYBOS
TEORIJOS EVOLIUCIJOJE

TURINYS

Turinys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2
Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
2. Klasikinė tarptautinės prekybos teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

2.1. Absoliutaus pranašumo teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

2.2. Santykinio pranašumo teorija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

2.2.1. Paprastasis santykinio pranašumo teorijos modelis. . . . . . . . . . . . . . 7

2.2.2. Gamybos galimybių ribos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
2.2.3. Užsienio prekybos nauda . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11
2.2.4. Santykinio pranašumo nauda, kylant alternatyviems kaštams . . . . . 12

2.3. Tarptautinės prekybos teorija paklausos aspektu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
2.3.1. Importo paklausos kreivė ir prekybos sąlygos . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
2.3.2. Laisvos prekybos poveikis poreikių patenkinimui (indiferentiškumo
kreivės) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17

2.4. V. Kvainauskaitės Rikardo modelio išaiškinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26

Naudota literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

Į V A D A S

Tarptautinės prekybos buvimo požymių galima pastebėti nagrinėjant pačias seniausias žmonijos tautų kultūras, egzistavusias prieš kelis tūkstantmečius. Senovės Graikija, Eggiptas, Romos imperija – vėlesnės civilizacijos, turėjusios gana tobulą tarptautinės prekybos techniką. Lietuvos teritorijoje randami Romos imperijos kilmės indai, monetos liudija apie tūkstantmetę tarptautinio verslo patirtį Lietuvoje. (Snieška, 2004)
Vietiniai verslininkai, gana sėkmingai parduodantys savo gaminius vietinėje rinkoje, greitai suvokė, jog tai galėtų sėkmingai daryti ir kaimyniniuose ar net tolimesniuose regionuose.
Teoretikai siekia paaiškinti tarptautinės prekybos, verslo fenomenus iš esmės dviem pagrindiniais aspektais: kodėl tautos prekiauja ir kas apibūdina tarptautinio investavimo esmę. (Vengrauskas, Perminienė, 2002)
Kiekvienos teorijos tikslas yra apibūdinti ir atspėti tikrus įvykius. Tiikrovė supaprastinama vadovaujantis pagrindiniais principais ir, naudojant juos, pateikiamos loginės išvados. Tarptautinė prekyba, kaip pirmoji tarptautinio verslo veikla tarp šalių, vyko nuo senovės, bet ilgą laiką nebuvo pagrįsta teorijomis. Tik per paskutinius du šimtus metų susiformavo nemažai teorijų, kad paaiškintų ir

r pagrįstų tarptautinės prekybos prigimtį. Naudojant istorinį požiūrį, mes galime matyti logišką teorijų formavimąsi, kaip pasaulinės ekonominės sistemos vystymosi rezultatą. Skirtingos teorijos padėjo mums analizuojant atskirų istorinių periodų ir etapų tarptautinio verslo ryšių sistemas, ir buvo pritaikytos tam, kad padėtų atskirti aplinkybes ir sąlygas skirtingu laiku ir periodais. Teorijų vystymasis galėjo būti lyginamas su spirale: kai kurios jų idėjos ir tikslai (pavyzdžiui, protekcionizmas ar laisva prekyba, vyriausybės eksporto rėmimo būtinumas ir pan.) buvo atmestos ir vėl priimtos kartu su pakeistomis sąlygomis ir šalims iškylančiomis ypatingomis problemomis ar klausimais ir aiškinančios dabartinių tarptautinių sandorių realybę.
Ekonominė filosofija, pavadinta merkantilizmu, buvo pirmoji tarptautinės prekybos teorija, susiformavusi septynioliktame amžiuje ir aštuoniolikto amžiaus pradžioje. Merkantilizmo šalininkai teigė, kad tarptautinė prekyba gali būti naudinga šalies gerovei irr ekonominei nepriklausomybei tik tuomet, jeigu šalies prekybos balansas yra teigiamas. Nacionalinės politikos pagrindinis tikslas reguliuojant tarptautinę prekybą buvo importo suvaržymas ir eksporto skatinimas. Merkantilistai manė klaidingai, ignoruodami specializuotos gamybos koncepcijos efektyvumą, pabrėždami absoliutų eksporto ir importo apimtį.

Efektyvios gamybos koncepcijos ignoravimas buvo nagrinėjamas ir vėlesnėse teorijose, ypač klasikinėje tarptautinės prekybos teorijoje, kuri remia santykinio pranašumo principą.
Merkantilizmas buvo dominuojanti tarptautinės prekybos teorija, kol nebuvo sukurta klasikinė tarptautinės prekybos teorija. Klasikinė teorija pateikiama kaip pagrindinis argumentas prekybai ir tarptautiniai veiklai vystyti, ka

aip ekonominio pranašumo principas. Teorinis klasikinės tarptautinės prekybos teorijos vystymasis apima skirtingas situacijas, kuriose buvo apsvarstyti tarptautinai kaštų skirtumai: Adamo Smito absoliutaus pranašumo teorija ir Davido Rikardo santykinio pranašumo teorija.
Tarptautinės prekybos teorijų evoliucijoje be šių teorijų dar susiformavo Hecksher Ohlin apsirūpinimo veiksniais teorija, produkto gyvavimo ciklo teorija, taip pat naujos tarptautinės prekybos teorijos – strateginė prekybos teorija, Porterio konkurencinio pranašumo teorija.
Tarptautinės prekybos teorijos formuoja komercinės veikos mąstymą, nes vyriausybės pastoviai keičia verslo aplinką, kurioje firmos dirba. Tokiu atveju, tarptautinės prekybos teorijų išmanymas leidžia mums geriau suprasti, analizuoti, numatyti ir įtakoti vyriausybės veiksmus tarptautinio verslo srityje. Šių teorijų supratimas taip pat leidžia mums analizuoti pasaulinės ekonomikos įvykius ir įvertinti nacionalinės politikos aspektus. (Jatuliavičienė, 1999)
Šio referato tikslas – aprašyti klasikinės tarptautinės prekybos teorijos vietą tarptautinės prekybos teorijos evoliucijoje.

2. Klasikinė tarptautinės prekybos teorija
2.1. Absoliutaus pranašumo teorija

Adamas Smitas 1776 metais išleistoje knygoje “Tautų gerovė” išdėstė savo teoriją, kad tarptautinė prekyba galima tik tuo atveju, jeigu prekiaujančios šalys turi absoliučių pranašumų prieš savo konkurentus, tai yra jos gali pagaminti, pasitelkusios tam tikrą darbo jėgą ir kapitalo išlaidas, daugiau produkcijos, nei padarytų kita šalis. (Vengrauskas, Perminienė, 2002)

Tarptautinėje prekyboje kiekviena šalis specializuojasi tiekti tą produktą, kurio ji turi absoliutų gamybos pranašumą.

Absoliutus pranašumas – tai sugebėjimas pagaminti prekes, sunaudojant darbo sąnaudų pr

rodukcijos vienetui mažiau, nei kitose šalyse. (Kvainauskaitė, 2003)

Galime paprastu pavyzdžiu pailiustruoti, kaip išteklių perskirstymu padidinama gamyba. 1 lentelėje pateikiami dviejose šalyse (JAV ir Japonijoje) gaminamų dviejų prekių, kompiuterių (C) ir ryžių (R) vieneto kaštai. Kaštai yra išreikšti doleriais, kad galima būtų palyginti kalbamose šalyse gaminamų vienetų kainas.
1 lentelė
Prekybos pajamos: absoliutaus pranašumo atvejis

Vieneto kaštai JAV doleriais Gamybos pokytis dėl išteklių perskirstymo

Kompiuteriai Ryžiai Kompiuteriai Ryžiai
Japonija 1000 5 + 5 vienetai – 1000 vienetų
JAV 2000 1 – 1 vienetas + 2000 vienetų
Grynasis gamybos pokytis + 4 vienetai + 1000 vienetų

Lyginimai rodo, kad Japonijai pagaminti vieną kompiuterį pigiau, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o ryžių gamyba – atvirkščiai. Todėl Japonijos kompiuterių gamyba yra absoliučiai pranašesnė, o ryžių gamyba absoliučiai pranašesnė JAV. Viena šalis esti absoliučiai pranašesnė už kitą prekių gamyba ir paslaugomis, jei jos vieneto savikaina mažesnė. Šiuo atveju gali būti lengvai pademonstruota, kad šios šalys gali viena su kita prekiauti kompiuteriais ir ryžiais. Prekiauti įmanoma, jei abi šalys gali turėti naudos iš keitimosi prekėmis.

Tarkime, kad Japonija iš žaliavoms numatytų lėšų skirs 5000 JAV dolerių kompiuteriams, tai yra prekei, kuri šiai šaliai yra visiškai pranaši. Jei Japonija labiau išplės kompiuterių gamybą, mes sakysime, kad jos specializacija – kompiuterių gamyba. Jei vieno kompiuterio kaina 1000 JAV dolerių, japonų kompiuterių gamyba padidėja penkiais. Tačiau šis perskirstymas reiškia, kad Japonijos ryžių gamyba sumažėja tūkstančiu vienetų, jei Japonijoje ryžių vieneto kaina 5 JAV doleriai. Tada Jungtinės Am

merikos Valstijos skiria 2000 JAV dolerių ryžių gamybai, tai yra prekei, kuri yra visiškai pranaši Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV vis labiau specializuojasi ryžių gamyboje. Šis perskirstymas pagal vieneto kainas JAV reiškia ryžių gamybos padidėjimą 2000 vienetų ir kompiuterių gamybos sumažėjimą vienu kompiuteriu.

Kad nustatytume, ar potencialiai pelninga prekyba, būtina patikrinti padidėjusios specializacijos įtaką visai abiejų šalių gamybai. Iš šio žaliavų perskirstymo abiejų prekių gamyba padidėja: visa pasaulinė kompiuterių gamyba padidėjo keturiais vienetais, o visa pasaulinė ryžių gamyba padidėjo 1000 vienetų.

Čia svarbu pabrėžti du svarbius dalykus. Pirma, grynasis abiejų prekių gamybos padidėjimas gali rastis be jokių papildomų išteklių. Vadinasi, riboti pasaulio ištekliai vartojami veiksmingiau.

Antra, šis pavyzdys rodo, kad specializacija turi eiti lygiagrečiai su mainais. Tarkime, kad iš pradžių šalys paskirstė ribotus išteklius kompiuterių ir ryžių gamybai, kad patenkintų vidaus paklausą. Kitaip tariant, Japonija gamina kompiuterius ir ryžius tiktai vidaus vartotojams, ir Jungtinės Amerikos Valstijos daro tą patį.

Nuo tada, kai Japonijoje daugiau specializuojama kompiuterių gamyba, ji daugiau nebegamina tiek ryžių, kiek vartotojai nori pirkti. Japonijoje randasi kompiuterių perteklius ir ryžių stygius. Antra vertus, nuo tada, kai JAV specializuoja ryžių gamybą, Jungtinėse Amerikos Valstijose kyla kompiuterių stygius ir randasi ryžių perteklius. Vadinasi, galimi šių dviejų šalių tarpusavio mainai. (McGrath, 1999)

2.2. Santykinio pranašumo teorija

Santykinio pranašumo teorija padeda rasti atsakymą į tris klausimų grupes:
1) kodėl valstybės prekiauja, kas į kokią šalį ką eksportuoja ir už kokią kainą, kokios šalys kokias prekes turi gaminti norint pelningai parduoti jas užsienyje,
2) antra grupė klausymų susijusi su prekybos pasekmėmis – kokia užsienio prekybos nauda, kaip ji pasiskirsto tarp valstybių, ar visos valstybės laimi iš užsienio prekybos,
3) trečias klausimų ratas susijęs su tarptautinės prekybos poveikio nacionalinei ekonomikai ir išteklių pasiskirstymo nustatymui.
Ši labai paprasta teorija buvo sukurta ir išvystyta IX amžiaus pradžioje klasikinės ekonominės teorijos atstovų ir visų pirma Davido Rikardo (1772-1823). Tai yra jo bandymas įrodyti pasauliui, jog laisva prekyba pranašesnė už suvaržytą. Tuo metu kai buvo sukurta ši teorija pasaulinė prekyba buvo stipriai reguliuojama muitais ir kitais apribojimais. Kova su importu buvo pateisinama būtinumu įkurti darbo vietas ir užkirsti kelią aukso išvežimui iš šalies. Adamas Smitas taip pat kovojo su šia merkantilistine pasaulėžiūra, tačiau jis darė prielaidą, jog kiekviena valstybė turi pakankamai absoliučių pranašumų, leidžiančių eksportuoti tiek, kiek buvo importuota. Bet jeigu šalis neturi absoliučių pranašumų, ar galės vykti prekyba tada? (Miškinis, 2004)

2.2.1. Paprastasis santykinio pranašumo teorijos modelis

Pažintį su šia teorija pradėsime nuo taip vadinamo paprastojo Rikardo modelio. Tarkim, kad yra dvi šalys – Prancūzija ir Vokietija, kurios gamina tik dvi prekes – butaną ir obuolius. Kiekvienos prekės vienetui pagaminti skirtingose šalyse sunaudojam tokie darbo kiekiai (pavyzdžiui, žm./val.).
2 lentelė
Darbo kiekiai, naudojami vienam prekės vienetui

Butanas Obuoliai
Prancūzija 6 2
Vokietija 1 1

Akivaizdu, jog abi prekės Prancūzijoje gaminamos su didesnėmis darbo sąnaudomis ir kad Vokietija turi absoliutų pranašumą gaminant abi šias prekes. Iš pradžių abi šalys gamina abi prekes. Tačiau, tarkime, jog Prancūzija palaipsniu pradeda mažinti butano gamybą ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoja obuolių gamyboje. Papildomai pagaminti obuoliai yra siunčiami į Vokietiją, savo ruožtu Vokietija mažina obuolių gamyba ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoja papildomo butano gamybai, kuris siunčiamas į Prancūziją. Kas atsitiks?
Prancūzijai sumažinus butano gamybą 1 vienetu, bus išlaisvinti 6 darbo vienetai, kurie galės pagaminti 3 papildomus obuolius. Jeigu šie obuoliai bus pasiųsti į Vokietiją, tai jie leis obuolių gamybą Vokietijoje sumažinti 3 vienetais ir tokiu būdu išlaisvinti 3 darbo vienetus. Tačiau Vokietijoje reikalingas tik vienas darbo vienetas pagaminti vienam butano vienetui ir tokiu būdu atstatyti jo gamybos sumažinimą Prancūzijoje. Lieka laisvi du vokiško darbo vienetai, kurie gali būti panauduoti papildomų obuolių ar butano gamyboje. Kokios bus tokios gamybos išteklių permetimo iš vienos šakos į kitą ir užsienio prekybos šiomis prekėmis pasekmės:
3 lentelė
Darbo vienetų pasiskirstymas ir pokyčiai prekių gamyboje

Butanas Obuoliai
Prancūzija – 1 + 3
Vokietija + 2 (1 + 1) – 2 (- 3 + 1)

+ 1 + 1

Šiame pavyzdyje 2 laisvi vokiško darbo vienetai buvo padalinti po lygiai: po vieną vienetą papildomo butano ir obuolių gamybai.
Taigi, pasauliui bus geriausia, kai Prancūzija gamins vien obuolius, o Vokietija – vien butaną ir šiomis prekėmis keisis, todėl kad pasaulyje darbo ištekliai bus panaudoti efektyviausiai, nes pasaulyje bus galima pagaminti po papildomą vienetą obuolių ir butano.
Reikia atkreipti dėmesį, jog šios pasekmės priklauso ne nuo absoliutaus darbo našumo lygių, bet tik nuo jų santykio (proporcijų) kiekvienoje šalyje. Todėl išvada liks ta pati, jeigu, pavyzdžiui darbo našumas Prancūzijoje pakils 10 kartų arba Vokietijoje kris 100 kartų. Svarbu, kad darbo našumų skirtumas (santykis) gaminant skirtingas prekes lieka tas pats – 6/2 daugiau nei 1/1. Šis santykis parodo, kiek reikia paaukoti (atsisakyti) vienos prekės norint pagaminti papildomą vienetą kitos prekės. Pavyzdys rodo, jog butano gamyba Prancūzijoje skaičiuojant obuoliais yra 3 kartus brangesnė negu Vokietijoje, ir atvirkščiai, kad obuolių gamybos kaštai Vokietijoje skaičiuojant butanu yra 3 kartus aukštesni, negu Prancūzijoje.
Vienos prekės gamybos kaštus vertindami kitos prekės vienetais mes naudojamės alternatyvinių kaštų sąvoką. Be abejo, butanas nėra gaminamas iš obuolių, arba atvirkščiai, tačiau tikrieji butano kaštai šaliai, gali būti išmatuoti obuolių kiekiu, kuris būtų buvęs pagamintas darbo jėgos, užimtos butano gamyboje, jeigu ji būtų panaudota obuolių gamyboje. Vienos prekės alternatyviniais kaštais vadiname tam tikros kitos prekės kiekį, kurio reikia atsisakyti, norint pagaminti (ar gauti) vieną vienetą pirmosios prekės.
Išvados: Rikardo teorija parodo, kiek vienos prekės gamyba yra efektyvesnė palyginus su kitų prekių gamyba, kokias prekes šalis turi eksportuoti, tačiau ji nepasako, kurias prekes reikia aplamai gaminti, kokioms prekėms pasaulyje yra paklausa. Tai buvo pirmas būdas nustatyti atskirų prekių santykinį pranašumą – lyginant skirtingų prekių darbo našumų lygius. (Miškinis, 2004)

2.2.2. Gamybos galimybių ribos

Pirmoje dalyje buvo kalbama apie atskirų prekių gamybos našumą, bet buvo abstrahuojami nuo jų kiekio. Būtina atsižvelgti ir į šalies gamybos apimtis. Tam reikia žinoti ne tik našumą, bet ir darbo jėgos kiekį. tarkime, jog Vokietija turi 600 vienetų darbo jėgos, o Prancūzija – 500.

a) b)

1 pav. Darbo jėgos kiekis Prancūzijoje (a) ir Vokietijoje (b)

Jeigu Prancūzija visa darbo jėgą panaudos butano gamyboje, ji jo pagamins 100 vienetų, jei obuolių – 300 vienetų ir panašiai. Įvairius galimus gamybos variantus esamų resursų ribose parodo įstriža linija, kuri yra vadinama Prancūzijos gamybos galimybių riba (GGR). Ji parodo, kokį kiekį prekių šalis gali pagaminti su turimais ištekliais ir esant pilnam jų panaudojimui. Visi ant jos esantys gamybos variantai yra efektyvūs. Taške C gamyba reikalaus papildomų išteklių, o taške B gamyba bus neefektyvi, nes nepanaudojami visi ištekliai. Panašiai galima aprašyti ir Vokietijos GGR.
GGR linijos nuotolis nuo kampo priklauso nuo turimų išteklių (mūsų pavyzdyje darbo jėgos) ir jų panaudojimo efektyvumo (darbo našumo). Tuo tarpu linijos pasvirimo laipsnis priklauso nuo santykinio pranašumo proporcijų. Prancūzijos proporcija buvo 6 : 2, o Vokietijos 1:1. Santykinio pranašumo proporcijos geometriškai atsispindi ir GGR linijose, Prancūzijos ji tris kartus statesnė nei Vokietijos, nes atsisakius butano gamybos ji gali tris kartus padidinti obuolių gamybą, GGR pasvirimo laipsnis rodo vienos prekės gamybos transformavimo į kitos prekės gamybą ribinį laipsnį. Tai kiekis vienos prekės, kuriuo pirmosios prekės gamyba turi būti sumažinta, norint su išlaisvintais ištekliais pagaminti papildomą vienetą antros prekės. Kuo GGR kreivė statesnė, tuo aukštesnis transformavimo laipsnis ir tuo didesnis santykinis pranašumas. Tai antras – geometrinis – būdas nustatyti prekes santykiniam pranašumui.
Nustatyti atskiros šalies GGR, parodančią jos efektyvios gamybos ribas, yra labai svarbu. Bet mums rūpi ir pasaulinės gamybos efektyvumas. Be abejo pasaulis negali gaminti efektyviai, jeigu atskiros šalys gamins neefektyviai, tai yra ne ant GGR linijos. Taigi, kokia bus pasaulio GGR?

Tarkim, kad abi šalys gamina vien obuolius. Tada taške A pasaulyje galima pagaminti viso 800 obuolių (300 Prancūzijoje ir 500 Vokietijoje). Jeigu abi šalys gamins vien butaną (taškas C), tada pasaulyje jo galima pagaminti viso 600 vienetų (100 Prancūzijoje ir 500 Vokietijoje). Linija AC parodo įvairius tarpinius gamybos variantus, kai šalys gamina abu produktus. Taške B šalys jau specializuojasi: Prancūzija gamina vien obuolius, o Vokietija tik butaną. Tarp A ir B Prancūzija specializuojasi gaminti obuolius, o Vokietija gamina abi prekes. Atkarpoje BC atvirkščiai – Vokietija specializuojasi, o Prancūzija gamina abi prekes.
Padarykime prielaidą, jog abi šalys specializuosis gaminti produktus priešingai jų santykiniam pranašumui, tai yra Prancūzija specializuosis gaminti butaną, o Vokietija – obuolius. Tada pasaulio GGR bus ABlC.

2 pav. Šalių specializacija prekių gamyboje

Matome, kad ABlC yra ABC viduje, o tai reiškia, jog bet koks pasaulio gamybos variantas ant AB1C yra neefektyvus, nes ant linijos ABC galima pagaminti daugiau prekių. Taigi, tik gamyba pagal santykinį pranašumą gali užtikrinti geriausią resursų panaudojimą. Kuriame linijos ABC taške pasaulis turi gaminti, dar negalima pasakyti, nes nėra žinoma pasaulio paklausa šiems produktams. Geometrinė linija tik parodo, kokios efektyvios gamybos alternatyvos gali būti, bet nepasako, ką ir kiek pasauliui gaminti. Tą galima sužinoti tik įvedus atsižvelgus į paklausos ir kainų veiksnius. (Miškinis, 2004)

2.2.3. Užsienio prekybos nauda

Iki šiol daugiau kalbėjome gamybos aspektu – kiek daugiau prekių galima pagaminti gaminant pagal santykinį pranašumą. Išsiaiškinome, jog laisva prekyba leidžia santykinį pranašumą realizuoti praktikoje. Tačiau iki šiol neaišku, kiek kuri šalis laimi gamindama pagal santykinį pranašumą ir laisvai prekiaudama.
Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą. panagrinėkime kiekvienos šalies GGR kreives. Ankščiau nubrėžtos kreivės būdingos autarkijai, kai kiekviena šalis turi pasigaminti viską, savo vartojimui. Tačiau vykstant tarptautiniai prekybai, galima dalį produktų gaminti sau, o likusią dalį iškeisti. Vykstant prekybai formuojasi pasaulinės kainos, kurių dydis nusistovi kažkurioje vietoje tarp dviejų autarkinių kainų. Tarkim, butano kaina bus lygi 2, o obuolių 1. Prancūzija specializuosis gaminti obuolius ir gamins jų 300. Ji juos gali sunaudoti visus pati arba dalį eksportuoti už 2 obuolius gaudama 1 vienetą butano. Tamsi linija parodo naujas vartojimo galimybes esant laisvai prekybai. Aiškiai matosi, jog iš prekybos Prancūzija laimi, nes vartojimo kreivė yra už GGR. Bet kuriame vartojimo kreivės taške, išskyrus atvejį, kai vartos tik obuolius, Prancūzija gali suvartoti daugiau tiek obuolių, tiek butano.

3 pav. Šalių vartojimo galimybės, esant laisvai prekybai

Čia reikia atkreipti dėmesį į du dalykus. Esant laisvai prekybai Prancūzija nebūtinai abiejų prekių vartos daugiau, negu autarkijos sąlygomis. Prancūzas turi pasirinkti tašką, kuriame jam vartoti, priklausomai nuo savo poreikių – B ar C. Vartojimas abiejuose taškuose kainuoja tiek pat, bet reiškia skirtingą vartojimo struktūrą. Prancūzija kaip šalis laimi iš prekybos, tai yra visi prancūzai kartu paėmus iš prekybos išlošia. Bet vieni prancūzai gali laimėti, kiti pralaimėti. Supaprastintame Rikardo modelyje vidinis šalies pajamų perskirstymas neatsispindi.

Koks gi yra šio laimėjimo šaltinis? Pagrindinis šaltinis yra autarkinių ir pasaulinių kainų skirtumas. Prancūzijoje autarkinė butano kaina yra aukštesnė už pasaulinę. Pirkdama butaną už žemesnę pasaulinę kainą ji gali jo daugiau nupirkti. Specializuodamasi gaminti obuolius už vieną eksportuotą obuolį ji įsigyja daugiau butano importuodama negu pati pasigamindama Prancūzijoje. Žiūrint iš Vokietijos pozicijų, viskas yra atvirkščiai. Jos autarkinė butano kaina yra žemesnė už pasaulinę, todėl ji gamina ir eksportuoja butaną, o importuoja obuolius.
Mūsų pavyzdyje abi šalys laimi iš prekybos. Tačiau laimima ne visada. Jeigu šalies autarkinė kaina yra lygi pasaulinei kainai ji iš prekybos nelaimės ir visa nauda teks prekybos partnerei. Kuo pasaulinė kaina aukštesnė už autarkinę, ar atvirkščiai, kuo autarkinė kaina žemesnė už pasaulinę, tuo šalis daugiau laimi iš eksporto ir tuo mažiau laimi prekybos partneris. Tačiau nė vienai šaliai prekyba pagal santykinį pranašumą neatneš žalos. Mūsų pavyzdyje AB atkarpoje daugiau naudos turės Prancūzija, BC – Vokietija, o taške B nauda pasiskirstys tarp dviejų šalių, priklausomai nuo pasaulinės kainos lygio. (Miškinis, 2004)

2.2.4. Santykinis pranašumas kylant alternatyviniams kaštams

Rikardo darė prielaidą, jog alternatyviniai kaštai yra pastovūs, tai yra, norint pagaminti papildomai 3 obuolius reikia atsisakyti vieno vieneto butano, nepriklausomai nuo to kiek mes obuolių gaminsime. Tačiau iš tikrųjų taip gali nebūti. Daugeliui šakų yra būdingi augantys alternatyviniai ribiniai kaštai, tai yra gaminant daugiau obuolių reikia vis daugiau atsisakyti butano. Rikardo neatsižvelgė ir į tai, jog pasaulyje nėra absoliučios specializacijos nes visos šalys gamina panašius produktus, tik skirtingais kiekiais, pavyzdžiui obuolius gamina visos šalys. Nebuvo atsižvelgta ir į transportavimo kaštus ir kitus veiksmus.
Vėlesnių laikų mokslininkai bandė patikslinti santykinio pranašumo teoriją atsižvelgdami į tai, jog permetant gamybą iš vienos šakos į kitą, vis daugiau produktų pirmoje šakoje reikia atsisakyti, norint pagaminti papildomą vienetą produkto besiplečiančioje šakoje, tai yra nagrinėjo santykinį pranašumą kylančių alternatyvinių kaštų sąlygomis. Esant šioms prielaidoms mūsų GGR kreivių forma keičiasi, tokiu atveju jos tampa išlinkusiomis į vidų. Kodėl?

4 pav. Šalių specializacija prekių gamyboje, kylant alternatyviems kaštams

Tarkim, jog Prancūzija gamina taške A, kuriame didesnė dalis išteklių skiriama obuolių gamybai. Jeigu ji nori sumažinti obuolių gamybą ir padidint butano gamybą, reikia permesti į kitą šaką išteklius, kurie ten nėra pritaikyti (pavyzdžiui dujininkus į obuolių gamybą), nors yra našūs gaminant butaną. Iš kitos pusės, jeigu Prancūzija gamins daugiausia butaną (taškas C), ir dar norės sumažinti obuolių gamybą ir padidinti butano gamybą, tai tą ji padarys žymiai lengviau. Todėl čia naujosios kreivės nukrypimas nuo senosios bus mažiausias. Tačiau ir pirmuoju, ir antruoju atveju matome, kad kuo šalis labiau specializuojasi (artėja prie obuolių ar butano ašies), tuo didesni kaštai reikalingi papildomam specializuoto produkto vienetui pagaminti, arba kitais žodžiais tariant, tuo aukštesnis transformavimosi laipsnis.
Ir augančių kaštų sąlygomis prekyba duoda tą patį efektą, kaip ir esant pastoviems kaštams. Abi šalys laimi iš prekybos ir kiekviena jų siekia gaminti produktus, kurių gamyboje ji turi santykinį pranašumą. Tačiau šiomis sąlygomis šalys nesiekia pilnos specializacijos, nes ribinių kaštų augimas neleidžia šalims pažeisti lygybės principo. Taigi, pilna specializacija nepasiekiama ir abiem šalims išlieka naudinga prekiauti.
Anglų ekonomistas MacDougall 1937 metais remdamasis JAV ir Anglijos prekybos statistika bandė patikrinti Rikardo santykinio pranašumo teorijos korektiškumą. Jis palygino prekybos apimtis tarp JAV ir Anglijos atsižvelgdamas į darbo našumo ir darbo užmokesčio skirtumus. Paaiškėjo, jog JAV eksportas buvo didesnis už Anglijos pagal tuos produktus, kurių gamybos darbo našumo skirtumas viršijo 2 kartus (JAV darbo užmokestis buvo aukštesnis 2 kartus). Taigi, pavyzdys parodė, jog būtent aukštesnis darbo našumas leido JAV įgyti santykinį pranašumą.

Lietuvoje pigesnė darbo jėga mažina gamybos kaštus ir sudaro prielaidą įgyti santykinį pranašumą prieš, pavyzdžiui, ES prekes. Tačiau jeigu darbo našumo atsilikimas yra didesnis, negu yra žemesnis darbo užmokestis, tai pigi darbo jėga anaiptol neleis Lietuvai įgyti santykinio pranašumo prieš kitas Rytų Europos šalis. (Miškinis, 2004)

2.3. Tarptautinės prekybos teorija paklausos aspektu

Santykinio pranašumo teorija padeda paaiškinti tarptautinės prekybos struktūrą. Ji taip pat leidžią pagrįsti kodėl iš laisvos prekybos laimi abi šalys. Tačiau nežinodami paklausos mes negalėsime tiksliai pasakyti, kiek kokių prekių viena šalis galės eksportuoti į kitą, tai yra kokioms prekėms kokiam jų kiekiui užsienyje yra paklausa. Be paklausos negalima pilnai suprasti ir pasiūlos. Tik prieš pastatydami pasiūlai paklausą mes galėsime pasakyti kiek kokių prekių ir už kokią kainą pasaulis galės parduoti ir pirkti.
Pasiūlos ir paklausos kreivės leidžia parodyti, kaip formuojasi kaina. Jas galima pritaikyti ir analizuojant prekybą tarptautinėje ekonomikoje, tik čia viskas yra sudėtingiau. Yra dvi prekės, abi tiek importuojamos, tiek eksportuojamos, ir du rinkos dalyviai, eksportuojanti ir importuojanti šalys, vienu metu esančios tiek pirkėjais, tiek pardavėjais. Tai bendros pusiausvyros problema. Ji sprendžiama remiantys John Stuart Mill (1806 – 1873) abipusės paklausos dėsniu. Santykinio pranašumo teorija ir abipusės paklausos dėsnis yra du kertiniai akmenys, ant kurių remiasi klasikinė tarptautinės prekybos teorija. (Miškinis, 2004)

2.3. 1. Importo paklausos kreivė ir prekybos sąlygos

Tarkim, kad Prancūzija prekiauja obuoliais ir butanu pasaulinėmis kainomis Jeigu Prancūzijoje susidaro papildoma paklausa (virš pasiūlos) butanui, tai remiantis tuo, jog Prancūzija specializuojasi gaminti obuolius, ji yra išimtinai importuojamam butanui. Tačiau remiantis Walras dėsniu, jog paklausa visada yra lygi pasiūlai ir kad dviejų prekių papildomų paklausų suma visada yra lygi nuliui (nes paklausa visada yra kokios nors ekvivalentiškos vertės pasiūla), papildoma paklausa butanui yra kartu ir ekvivalentiška obuolių pasiūlai eksportui. Ši pasiūlos ir paklausos lygybė yra pasiekiama nepriklausomai nuo to yra pasaulinėje rinkoje pusiausvyra ar nėra, tai yra nepriklausomai nuo to, parduos kas nors Prancūzijai butaną ir ar pirks, iš jos obuolius.

5 pav. Butano importo apimtys Prancūzijoje priklausomai nuo kainos dydžio
Kreivė parodo, kiek Prancūzija norės importuoti butano priklausomai nuo pasaulinės kainos lygio. OD yra butano autarkinė kaina. Esant žemesnei kainai už autarkinę, importo apimtys priklausys nuo kainos dydžio. Kai pasaulinė kaina viršys autarkinę kainą, Prancūzija norės jau butaną eksportuoti, o jei ne – importuoti. Taškas A parodo paklausos dydį butanui, lygų OB, kuri susidaro esant kainai OC. Taškas E parodo, kiek Prancūzija norės eksportuoti butano (EF).
Remiantis Walras dėsniu, OBAC yra ne tik butano paklausa, bet ir Prancūzijos obuolių pasiūla eksportui. Esant pasaulinei butano kainai žemesnei už autarkinę OD Prancūzija eksportuos obuolius ir importuos butaną, esant aukštesnei – eksportuos butaną ir importuos obuolius.
Pasaulinių kainų svyravimas apie sutartinę kainą sudaro prielaidas substitucijos ir pajamų efektams susidaryti. Substitucijos efektas: butano santykinių kainų kritimas skatins vartotojus mažinti obuolių vartojimą ir didinti butano vartojimą. GGR kreivėje gamybos taškas nuo butano ašies pajudės link obuolių ašies. Galutinis rezultatas bus tas, jog padidės papildoma paklausa butanui ir atsiras papildoma obuolių pasiūla. Esant tokioms tendencijoms atsiras ir vadinamas pajamų efektas – santykinės butano kainos kritimas netiesiogiai reikš, jog santykinai išaugs obuolių eksportuotojų pajamos, nes dabar už tas pačias eksporto pajamas jie galės įsigyti daugiau butano. Atitinkamai sumažės butano pardavėjų pajamos, nes dabar už tas pačias eksporto pajamas jie galės įsigyti mažiau obuolių.

6 pav. Butano importo apimtys Prancūzijoje sumažėjus kainai

Tarkim, jog butano kaina nukrito nuo OC iki OE. Prancūzijai dabar reikės eksportuoti tik OBFE kiekį o ne OBAC kiekį obuoliu, norint nusipirkti OB kiekį butano. Tai reikš Prancūzijos prekybos sąlygų pagerėjimą. Prekybos sąlygos parodo, kiek vienetų importo šalis gali įsigyti už kiekvieną savo eksporto vienetą. Mūsų pavyzdyje Prancūzijos prekybos sąlygos yra atvirkščiai proporcingos Vokietijos prekybos sąlygoms. Kuo eksporto kainos aukštesnės ir importo žemesnės, tuo prekybos sąlygos geresnės ir tuo šalis daugiau laimi iš užsienio prekybos.
Šis pajamų padidėjimas reiškia, jog prancūzai galės daugiau vartoti abiejų prekių, tačiau jie gali pasirinkti, kas jiems geriau – substitucijos efektas ar pajamų efektas. Taške E pirmenybė teikiama substitucijai, nes čia pajamų efektas lygus nuliui. Bet jie gali gauti pakankamas eksporto pajamas, kad galėtų judėti paklausos kreivės kryptimi į dešinę, tai yra kad galėtų pasinaudoti pajamų efektu (daugiau vartoti ar turėti daugiau laisvo laiko ir panašai).
Prancūzijos importo paklausos kreivė parodo, kaip šalies ūkis turi elgtis esant įvairiems santykinių kainų variantams. Turėdami informaciją apie Vokietiją mes jau galime tirti pasaulinių rinkų vystymąsi. Aišku, kad Vokietija importuoja tai, ką Prancūzija eksportuoja ir vice versa (kitoms sąlygoms nekintant). Mūsų pavyzdžiu Prancūzija eksportuos obuolius, o Vokietija – butaną. Kadangi jau turime Prancūzijos butano importo paklausos kreivę, nubrėžkime dar ir Vokietijos butano eksporto pasiūlos kreivę. Pagal Mill abipusės paklausos dėsnį, dviejų kreivių susikirtimas parodo santykinės pasaulinės kainos dydį ir pasaulinės prekybos struktūrą.
Prancūzija už kainą OC iš Vokietijos importuos OB vienetų butano. Vokietija iš Prancūzijos importuos OBAC vienetų obuolių. Tik taške A, kur susikerta dvi kreivės, pasaulinės rinkos bus pusiausvyroje. Jeigu, pavyzdžiui, pasaulinė butano kaina nukristų iki OE, tai Vokietija eksportuotų taške I, tuo tarpu Prancūzijos butano importo paklausa išaugtų iki H taško. Tokiu būdu pasaulyje atsirastų papildoma paklausa butanui ir papildoma pasiūla obuolių. Tik taške A paklausa ir pasiūla susibalansuoja.

7 pav. Santykinis pasaulinės kainos dydis ir pasaulinės prekybos struktūra

Dar vienas paklausos atributas – elastingumas. Jis yra būdingas ir užsienio prekybai, kurios elastingumas parodo kaip šalies ekonomika reaguos į pasaulinių kainų pasikeitimą.
Importo paklausos elastingumas parodo, kiek procentų padidės prekės importo paklausa, jeigu 1 % pagerės jos prekybos sąlygos, tai yra 1 %, nukris importo kaina. Elastingumas bus didesnis už 1, jeigu importo kainai nukritus 1 % importo apimtis išauga daugiau negu 1 %. Tuo būdu prekybos sąlygų pagerėjimas ves prie to, jog esant elastingai paklausai dalis didins išlaidas importui, o esant neelastingai paklausai – mažins.
Kadangi importui skirtos lėšos gaunamos iš eksporto pajamų tai iš importo elastingumo koeficiento atėmę 1 gausime tam tikros prekės eksporto elastingumą. Eksporto elastingumas yra tik kita pusė importo elastingumo. Jis parodo, kiek procentų išaugs prekės eksporto pasiūla 1 procentu pagerėjus jos prekybos sąlygoms. (Miškinis, 2004)

2.3.2. Laisvos prekybos poveikis poreikių patenkinimui
(indiferentiškumo kreivės)

Siekiant išsiaiškinti užsienio prekybos ir paklausos poveikį atskirų individų ar visuomenės gerovei yra naudojamos indiferentiškumo kreivės. Jos rodo įvairias prekių kiekių kombinacijas, kurios esant tam pačiam pajamų lygiui atneš vartotojui vienodą naudingumą.

8 pav. Prancūzijos vartotojo indiferentiškumo kreivės

Ši figūra parodo tipiškos Prancūzijos vartotojo indiferentiškumo kreives. Pirmos kreivės A taške jų krepšelis susideda iš 5 obuolių ir 2 vienetų butano. Pati kreivė parodo įvairias produktų kombinacijas, kurios gali patenkinti vartotojo poreikius tame pačiame pasitenkinimo lygyje. Todėl E taškas jam irgi bus vienodai priimtinas. Toliau esančios kreivės, be abejo, vartotojo poreikius patenkins geriau – C taške ir obuolių, ir butano yra daugiau. Taške B pravesta kreivė būtų jau blogesnė vartojimo alternatyva, negu A. Kreivės forma yra subjektyvus dalykas ir priklauso tik nuo vartotojo skonio bei vartojimo preferencijų. Kreivės išlenkimo į išorę kampas parodo vieno produkto substitucijos kitų produktų požiūriu ribinį laipsnį.
7 pav. nubrėžta vieno prancūzo vartotojo indiferentiškumo kreivė. Agreguojant daug individualių kreivių daugiau ar mažiau tiksliai galima gauti ir visos Prancūzijos tautos kolektyvinių skonių kreivę. Kaip gi užsienio prekyba pakeis tautos gerovę?

9 pav. Vokietijos ir Prancūzijos gamybos galimybių ribų (GGR) kreivės

ir indiferentiškumo kreivės

Tamsia linija pažymėta GGR, punktyrine – tautos skoniai (indiferentiškumo kreivės). Jeigu šalys neprekiaus, tai ji gali gaminti ir vartoti geriausiu atveju ant GGR kreivės, pavyzdžiui, taške A. Vartojimas į dešinę nuo GGR joms yra nepasiekiamas.

10 pav. Vokietijos ir Prancūzijos gamybos ir vartojimo lygiai, esant laisvai prekybai

Šis paveikslas jau parodo gamybos ir vartojimo lygius, esant laisvai prekybai. Prancūzija gamina taške H ir HE obuolių kiekį eksportuoja į Vokietiją mainais už EF kiekį butano. Taigi Prancūzija vartos jau taške F. Jeigu autarkijos sąlygomis Prancūzų vartojimas buvo ant GGR tai dabar jis jau yra už GGR kreivės linijos. Reiškia laisvos prekybos sąlygomis prancūzai vartoja daugiau, negu gamino autarkijos sąlygomis, jie iš prekybos laimėjo.
Vokiečiai gamina taške F, esančiame ant GGR, o vartoja take H, esančiame jau už GGR kreivės, tai yra vartoja daugiau. (Miškinis, 2004)

2.4. V. Kvainauskaitės Rikardo modelio išaiškinimas

Kai kurioje literatūroje Rikardo modelis vadinamas palyginamojo pranašumo dėsniu.

Toliau pateiksiu V. Kvainauskaitės (2003) palyginamojo pranašumo dėsnio išaiškinimą. Savo darbe Kvainauskaitė taip pat įvertina palyginamo pranašumo dėsnio veikimą esant skirtingiems galimiems valiutų kursams.

Šalies gamybos specializaciją lemia ne ik absoliutus pranašumas, bet ir palyginamasis pranašumas. Šalys gali gauti naudą iš tarptautinės prekybos tuomet, kai skiriasi prekių alternatyviniai kaštai.

Prekės alternatyviniai kaštai – tai tas kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būrų pagaminta vienu vienetu daugiau.

Alternatyviniai kaštai matuojami nauda arba pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos išteklius kitam, geriausiam iš galimų, tikslui. Tarkim, Lietuvai naudingiau importuoti apelsinus, negu juos auginti savo šalyje, nes tai reikalautų daug daugiau papilomų išlaidų, negu apelsinų transportavimo kaštai. Kaštus, kuriuos Lietuva skirtų apelsinams auginti, kur kas efektyviau panaudoti, tarkim, baldų gamybai. Tarptautinės gamybos atveju (mūsų pavyzdyje – apelsinų ir baldų atveju) apelsinų alternatyviniai kaštai yra suprantami kaip tas baldų kiekis, kuris galėtų būti pagamintas Lietuvoje, naudojant išteklius, reikalingus išauginti tam tikram apelsinų kiekiui.

Alternatyviniai kaštai padeda nustatyti gaminamų skirtingų prekių santykinę vertę ir geriau suprasti palyginamojo pranašumo dėsnį.

Palyginamojo pranašumo dėsnį iliustruoja Rikardo modelis, kuri Kvainauskaitė nagrinėja pasitelkdama tokį pavyzdį.

Tarkime, kad dvi šalys – Anglija ir Portugalija – gamina dvi prekes: vyną ir gelumbę. Rikardo modelyje remiamasi prielaida, kad šalyje naudojamas vienas gamybos veiksnys – darbas. Be to, kapitalo negalima perkelti į kitą šalį. Vyno ir gelumbės darbo sąnaudas vienam gaminiui pateikiamos 4 lentelėje:
4 lentelė
Darbo sąnaudos vienam gaminiui, val./ vnt.

Šalis Vynas Gelumbė
Anglija 120 100
Portugalija 80 90

Taigi Portugalija efektyviau naudoja gamybos veiksnį (darbą) nei Anglija, t. y. turi absoliutų abiejų prekių (vyno ir gelumbės) gamybos pranašu,ą. Absoliutų Portugalijos pranašumą atspindi mažiausios darbo sąnaudos, t.y. tiek vienetui vyno, tiek vienetui gelumbės pagaminti Portugalijoje sugaištama mažiau laiko nei Anglijoje. Mažesnės darbo sąnaudos prekės vienetui pagaminti rodo, kad Portugalijoje mažesnis gaminamos produkcijos darbo imlumas, kuris leidžia daugiau produkcijos pagaminti per laiko vienetą. Didesnė gamybos apimtis per normuotas darbo valandas rodo, kad Portugalijoje darbo našumas didesnis, palyginti su Anglijos darbo našumu. Remiantis absoliutaus pranašumo dėsniu, tik Portugalija galėtų gaminti ir tiekti tiek vidaus, tiek užsienio vartotojams abi prekes. Vyno gamyba Anglijoje užtrunka 1,5 (120/80) karto ilgiau, o gelumbės gamyba – 1,1 (100 / 90) karto ilgiau negu Portugalijoje. Būtent šie santykiniai darbo našumo skirtumai yra tarptautinės prekybos pagrindas.

Remiantis Rikardo modeliu, Portugalija turi tik vyno gamybos palyginamąjį pranašumą, nes vyno alternatyviniai kaštai Portugalijoje (80 / 90 = 0,89) yra mažesni nei analogiški kaštai Anglijoje (120 / 100 = 1,2). Jei Portugalija pagamins l vienetą vyno, tai ji praras 0,89 vienetus gelumbės; jei Anglija pagamins l vienetą vyno, tai ji praras 1,2 vienetus gelumbės. Gamindama vyną, daugiau prarastų Anglija, nes netektų daugiau gelumbės vienetų. Tai įrodo, kad Portugalija turi palyginamąjį vyno gamybos pranašumą.
Gaminant gelumbę Portugalijoje, kiekvienas papildomas gelumbės vienetas reikalautų atsisakyti 1,125 (90 / 80) vienetų vyno, o gaminant gelumbę Anglijoje, papildomas jos vienetas reikalautų atsisakyti 0,83 (100 / 120) vienetų vyno. Anglija netektų vyno vienetų mažiau, palyginti su Portugalija (1,125 > 0,83), todėl Anglija turi palyginamąjį gelumbės gamybos pranašumą.
Kadangi darbas yra vienintelis veiksnys, vyno ir gelumbės pasiūla priklausys nuo to, kuriame sektoriuje (vyno ar gelumbės) bus aukštesnis darbo užmokestis. Tarkime, kad prekės kaina P sutampa su ribiniais kaštais MC (P = MC), o valandinis darbo užmokestis lygus kainos ir prekės vienetui pagaminti reikalingų darbo valandų santykiui.
Vyno gamybos sektoriuje Anglijoje valandinis darbo užmokestis – Pv / 120, o gelumbės sektoriuje: PG / 100; čia Pv- vyno kaina, PG – gelumbės kaina. Darbo užmokestis vyno gamybos sektoriuje bus didesnis, jei teisinga nelygybė:

1)
Kadangi kiekvienas darbuotojas norės dirbti tame sektoriuje, kur valandinis darbo užmokestis didesnis, todėl Anglija gamins vyną, jei bus tenkinama 1) nelygybė, t.y. vyno santykinė kaina turi būti didesnė už vyno alternatyvinius kaštus. Naudojant santykinius dydžius, braižomas 11 paveikslas. Matome, kad vyno santykinei kainai esant žemesnei nei 0,89, vynas nebus gaminamas. Kodėl?

Portugalija gamins vyną, jei , t. y. Portugalijos valandinis darbo užmokestis vyno sektoriuje bus didesnis nei gelumbės. Kitaip tariant, mažėjant vyno pakeitimo gelumbe santykiui, valandinis darbo užmokestis vyno gamybos sektoriuje Portugalijoje mažės, ir šalis praras palyginamąjį vyno gamybos pranašumą.

11 pav. Vyno pasiūla ir paklausa

Anglija specializuotųsi vyno gamybos srityje, jei . Jeigu Portugalijos ekonomika atsidurtų taške 0,89, vadinasi, santykinė vyno kaina būtų lygi jo alternatyviniams kaštams, todėl šalis gamintų abi prekes, nes valandinis darbo užmokestis abiejuose sektoriuose būtų vienodas, t.y. Portugalija siūlytų bet kokį vyno ir gelumbės santykį ir abi prekes rinkai.
Jei vyno santykinė kaina pakiltų aukščiau Portugalijos vyno alternatyvinių kaštų, tai Portugalija specializuotųsi vyno gamybos srityje, kol santykinė vyno kaina būtų mažesnė už Anglijos alternatyvinius kaštus, Anglija specializuotųsi gelumbės gamybos srityje, nes gelumbės gamybos sektoriuje darbo užmokestis didesnis nei vyno sektoriuje.
Tarkim, kiekviena šalis turi po 7200 darbo išteklių ir, nesant tarptautinės prekybos, jie skiriami per pusę kiekvienai šakai. Kadangi šalys specializuojasi, tai Anglija pateiks rinkai 72 (7200 / 100) vnt. gelumbės, o Portugalija – 90 (7200 / 80) vnt. vyno. Taigi vyno santykinių kainų intervale (0,89; 1,2) santykinė vyno pasiūla – l ,25 (90 / 72) bus pastovus dydis. Jis rodo, kad, esant barterinei ekonomikai, l vnt. Anglijos gamybos gelumbės bus keičiamas į 1,25 vnt. portugališko vyno, o Portugalijos l vnt. vyno bus kaičiamas į 0,8 l / 1,25 vnt. angliškos gelumbės.

Kai = 1,2, Anglija yra abejinga ką nors gaminti, todėl pasiūlos kreivė tampa horizontalia. Kai santykinis vyno kainų lygis didesnis nei 1,2, abi šalys specializuosis tik vyno gamybos srityje, todėl santykinė pasiūlos kreivė tampa begaline. Santykinės paklausos kreivės neigiamas nuolydis rodo pakeitimo efektą. Kuo santykinė vyno kaina labiau kyla, tuo paklausa vynui mažėja, todėl mažėja ir santykinis vyno kiekis, nes paklausa gelumbei auga.
Pusiausvyra rinkoje nusistovi taške, kuriame paklausos kreivė D kertasi su pasiūlos kreive S. Susikirtimas rodo, kad šalys specializuojasi prekių gamyboje. Kai D’ = S, Anglija gamina gelumbę, o Portugalija – vyną ir gelumbę, kadangi santykinė vyno kaina lygi jo alternatyviniams kaštams. Dėl vienodo valandinio darbo užmokesčio abiejuose sektoriuose Portugalijai nesvarbu, ką gaminti, todėl ji gamina abi prekes.

Vadinasi, specializaciją nulemia kainos, kurioms įtaką daro valandinis darbo užmokesčio dydis. Specializacija tarp Anglijos ir Portugalijos vyks, kai santykinė vyno kaina nusistovės intervale (0,89; 1,2): Portugalija gamins vyną (santykinė vyno kaina bus didesnė nei jo alternatyviniai kaštai), o Anglija – gelumbę (santykinė vyno kaina bus mažesnė nei jo alternatyviniai kaštai). Intervale (0; 0,89) Portugalija ir Anglija specializuosis gelumbės gamybos srityje, nes šis intervalas atitinka santykinę vyno kainą, kuri yra mažesnė nei alternatyviniai jo kaštai. Intervale (1,2; +00) abi šalys gamins vyną, nes santykinė vyno kaina yra didesnė nei tų šalių alternatyviniai kaštai. Kai santykinė kaina 0,89, Portugalija gamina abi prekes, bet Anglija – tik gelumbę. Kai santykinė vyno kaina 1,2, Anglija gamina abi prekes, o Portugalija – tik vyną.
Tarkime, kad Anglija ir Portugalija yra pasiruošusios prekiauti tarpusavyje, tačiau jos naudoja skirtingas valiutas (svarus sterlingų ir eurus). 5 lentelėje pateikti gelumbės ir vyno kaštai bei kainos Anglijos ir Portugalijos valiutomis, esant trims skirtingiems galimiems valiutų kursams.
5 lentelė
Prekės vieneto kaina, esant skirtingiems valiutų kursams

Šalis Vidaus rinkos kainos nacionaline valiuta Valiutos kursas

5 EUR/ GBP 5,5 EUR/ GBP 6 EUR/ GBP

Vynas Gelumbė Vynas Gelumbė Vynas Gelumbė Vynas Gelumbė
Anglija 45 18 45 1 45 18 45 18
Portugalija 240 108 48 21,6 44 20 40 18

Kai valiutų kursas 5 EUR/ GBP, Anglijoje vynas bus pigesnis, kadangi vyno vieneto kaštai svarais sterlingų Anglijoje bus mažesni nei Portugalijoje. Anglija dėl mažesnių kaštų vyną gamins ne tik vidaus vartotojų poreikiams tenkinti, bet ir eksportui. Portugalija importuos vyną, nes jam pagaminti šalies viduje reikės 3 GBP (48 – 45) daugiau. Esant šiam valiutų kursui, Anglijos gelumbė bus pigesnė nei portugališka, todėl Portugalija importuos kartu ir gelumbe.. Valiutų kursui pasiekus 5,5 EUR/ GBP lygį, Anglija nebegamins vyno dėl išaugusių kaštų Portugalijos atžvilgiu, tačiau ir toliau išliks gelumbės eksportuotoja. Gelumbės vienetą Anglija gamins tik 2 GBP (20 – 18) pigiau nei Portugalija. Toliau didėjant valiutų kursui iki 6 EUR/ GBP, Anglija įgaus vis didesnį vyno gamybos kaštų pranašumą, ir pradės tiekti gelumbę tik vidaus rinkai, nes gelumbės kaštai taps tokie kaip ir Portugalijos. Esant tokiam valiutų kursui, Portugalija pati savo vartotojus aprūpins savos gamybos gelumbe, jei vartotojai neteiks pirmenybės Anglijos gelumbei. Toliau didėjantis valiutų kursas visiškai nenaudingas Anglijos ekonomikai, nes Anglija nebegali gaminti nė vienos iš minėtų prekių eksportui. Taigi aukščiausias galimas valiutų kursas – 6 EUR/GBP.

Nepaisant šalies vidaus gamybos kaštų ar absoliutaus pranašumo, visuomet egzistuoja toks valiutos kursas, kuris leidžia gaminti šaliai bent vieną prekę pigiau palyginti su kitomis šalimis, kai visos prekės yra įkainojamos bendra valiuta. Norint pasiekti valiutų kurso pusiausvyrą, šalis privalo turėti bent vieną prekę, kurią įstengtų eksportuoti tokiu mastu, kad atsiskaitytų už importą.
Palyginamojo pranašumo principas taikomas:
1. Daugiau nei dviem prekėms;
2. Dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksnių.
Norėdami išsiaiškinti pirmąjį atvejį, kai palyginamojo pranašumo principas taikomas daugiau nei dviem prekėms, panagrinėkime situaciją, kai Anglija ir Portugalija gamins kelias prekes, pavyzdžiui, vyną, veidrodžius, kviečius, gelumbę ir baldus (6 lentelė).

6 lentelė
Prekių darbo sąnaudos

Prekė Prekės darbosąnaudos Portugalijoje Prekės darbosąnaudos Anglijoje Santykinis darbo poreikisPortugalijoje (Anglijos atžvilgiu) Santykinis darbo poreikisAnglijoje Portugalijos atžvilgiu)
Vynas 80 120 0,66 1,50
Veidrodžiai 60 80 0,75 1,33
Kviečiai 50 60 0,83 1,20
Gelumbė 90 100 0,9 1,11
Baldai 70 60 1,17 0,86

Kaip matoma iš 6 lentelės, Portugalija turi didžiausią palyginamąjį vyno gamybos pranašumą, kadangi darbo sąnaudos vyno vienetui pagaminti Portugalijoje, palyginti su Anglija, yra mažesnės. Į lentelę žvelgiant iš viršaus į apačią Portugalijos palyginamasis pranašumas mažėja. Priešingai, Anglija didžiausią palyginamąjį pranašumą įgyja gamindama baldus. Žvelgdami lentelėje iš apačios į viršų, matome, kad Anglijos palyginamasis pranašumas mažėja. Tai įrodo, kad Rikardo modelyje šalių darbo našumai skiriasi. Tai atitinkamai turi
įtakos šalių specializacijai: šalys gamins tas prekes, kurių santykinis darbo
poreikis bus mažesnis.
Antruoju atveju, kai atsiranda palyginamasis pranašumas dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksmų, santykinai geresnis aprūpinimas vienu iš gamybos veiksnių leidžia racionaliau jį panaudoti prekės gamyboje, ir ta prekė tampa santykinai pigi.

Panagrinėkime JAV ir Honkongą. JAV turi absoliučiai daugiau kapitalo ir darbo jėgos bei santykinai daugiau kapitalo, tenkančio vienam darbininkui, negu Honkongas. Vadinasi, ribinis darbo produktas JAV bus didesnis dėl geresnio darbuotojų aprūpinimo kapitalu, o ribinis kapitalo produktas JAV bus mažesnis, nes kapitalo aprūpinimas darbo jėga čia mažesnis. Be to, JAV santykinai pigiau bus naudoti kapitalą nei darbo jėgą, o Honkonge – atvirkščiai. Todėl darbui imlios prekės JAV kainuos santykinai brangiau nei kapitalui imlios prekės, ir atvirkščiai. Vadinasi, vieno gamybos veiksnio pasiūlos santykinis perteklius santykinai sumažina to veiksmo samdymo kaštus. Prekės, kurias gaminant naudojama santykinai daugiau gamybos veiksnio, bus santykinai pigesnės. Tokios prekės bus gaminamos toje šalyje, kuri turi šį pranašumą. Vadinasi, JAV, kur santykinai didesnė kapitalo pasiūla, eksportuos kapitalui imlias prekes, pavyzdžiui, automobilius į Honkongą. Tuo tarpu Honkongas, kur yra pakankamai darbo jėgos, eksportuos darbui imlias prekes, pavyzdžiui, tekstilės gaminius į JAV.
Taigi yra du palyginamojo pranašumo dėsnio paaiškinimai:
1. Tarptautiniai skirtumai, atsirandantys gamybos technologijose dėl fizinio našumo ir
darbo sąnaudų poreikio skirtumo;
2. Jeigu šalys turi galimybę naudoti panašią ar tą pačią technologiją ir nesiskiria fiziniu
našumu, palyginamasis pranašumas atsiranda dėl skirtingų santykinių kainų šalių viduje, kadangi santykiniai gamybos veiksnių kaštai įvairiose šalyse skiriasi.
Nepaisant palyginamojo pranašumo teorijos logiškumo ir paprastumo, ji gali būti pritaikoma ekonominio klestėjimo laikotarpiu, kai mainų santykis, kainos ir darbo užmokesčiai yra tarpusavyje susiję, ekonomika stabili ir netrukdoma prekyba tarp šalių trukdymų. Tačiau ši teorija negali paaiškinti kai kurių ekonominių procesų, esant nestabiliai ekonomikai, pavyzdžiui, pasaulinių ekonominių krizių metu.

I Š V A D O S

Dėl atviros užsienio prekybos laimi ne tik vartotojai, bet ir gamintojai. Ne tik perdirbėjai bei kiti įvežtas prekes naudojantys gamintojai, bet ir vietinėje rinkoje veikiančios įmonės. Šią naudą geriausiai iliustruoja santykinio pranašumo dėsnis, kurio dažnai nesupranta ne tik valdininkai, bet ir kai kurie ekonomistai. Šis prieš keletą šimtmečių pateiktas dėsnis teigia, jog neribojama tarptautinė prekyba sudaro sąlygas naudingai gaminti ir specializuotis visoms prekyboje dalyvaujančioms šalims.
Kaip teigia vienas žinomiausių ekonomistų D. Rikardo “Esant visiškai laisvai prekybai, kiekviena šalis natūraliai skiria savo kapitalą bei darbo jėgą tiems užsiėmimams, kurie yra naudingiausi kiekvienai iš jų. Skatindamas pramonės augimą, atlygindamas išradingiausiems ir efektyviausiai išnaudodamas gamtos suteiktas galias, šis principas efektyviausiai ir ekonomiškiausiai paskirsto darbo jėgą.”. Laisva prekyba ir konkurencija geriausiai parodo, ką apsimoka gaminti, už ką Lietuvos įmonės gali tikėtis didžiausio pelno. (7)

Laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje, ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos gamintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje. Užsienio prekyba taip pat suteikia galimybę parduoti Lietuvoje išaugintus ar pagamintus produktus kitų šalių vartotojams ar perdirbėjams ir gauti užsienio valiutos, už kurią galima pirkti trūkstamų prekių. Pašalinus kliūtis prekybai, įmonės geriausiai gali pasirinkti, ką joms apsimoka gaminti išnaudojant turimus pranašumus, ir kur pagamintas prekes naudingiausia parduoti. Šitaip vienos Lietuvos įmonės, pasinaudodamos darbo jėgos kainos privalumais, parduoda savo produkciją Europos Sąjungoje, kitos įmonės, išnaudodamos turimus verslo ryšius ar produktų kokybę, parduoda savo prekes Rusijoje, dar kitos įsiveža pigias žaliavas, kurias perdirba išnaudodamos vietinės darbo jėgos kvalifikaciją. Paprastai visos šios grandys yra susijusios tarpusavyje, o laisvo jų funkcionavimo rezultatas – didelis vartojimo prekių pasirinkimas ir auganti šalies gerovė. (8)

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Vengrauskas V., Perminienė N. (2002). Tarptautinis verslas. Kaunas: Technologija.

2. Kvainauskaitė V. (2003). Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. Kaunas: Technologija

3. Miškinis A. (2004). Tarptautinė ekonomika. Paskaitų konspektas. Vilnius.

4. Snieška V. (2004). Tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos kurso papildomoji medžiaga II koliokviumui. Kaunas.

5. Jatuliavičienė G. (1999). Tarptautinės prekybos pagrindimas, remiantis tarptautinės prekybos teorijomis ir jų ryšys su prekybos politikomis. Ekonomika, 1999 47 Mokslo darbai. Vilnius.

6. McGrath Paul T. (1999). Tarptautinės ekonomikos pagrindai. Vilnius: Margi raštai.

7. http://www.lrinka.lt/Straipsn/Ppo.phtml

8. http://www.lrinka/Projektai.phtml

Leave a Comment