Bažnytinis menas

1506 0

Banžytinis menas

I-Va. – krikščioniškasis katakombų menas

V-VIa. – bazilikinis menas

VIa. – gimsta bizantinis stilius, kuris Rytų bažnyčioje laikosi iki dabar.

VI-XIa. – romanika

XII-XIVa. – gotika

XVa. – XVI –renesansas.

XVI a. pab. – XVII a. – barokas

XVIII a. rokokas,

XVIII a. pab. – XIX a. per. Neoklasicizmas

XIX a. istorizmas arba eklektika,

Egiptas: 4000 m, per Kristų. Tkejimas nemirtingumu,Saules dievas Ra, derllingumo Oziris, Horas su sakalo galva, nakties metu kovoja su Setu ir saules dukra Izide. Siekiant amžinybės mirusiųjų kunai balzamuojami, laidojami su visais daiktais. Portretinė skulptura dedama šalia mirusiojo.Skulptorius buvo vadinamas „tas kuris palaiko gyvybę“. Faaraonas – įsikūnijęs Ra sūnaus Ozirio atstovas Egiptui. Pirmoji laiptinė piramidė faraonas Džoseras apie 2650 m. pr. m. erą. Egipto dievai gyveno šventovėse. Egipto šventikla tai vieta kurioje susitinka dangus ir žemė. Portretinėse skulptūrose visos smulkios detalės tiesiog praleistos pavaizduoti tik esminiai dalykai. Sedinčių skulptūrų rūbai be draperijų, suglaustais keliais, faraonai laiko prie krutinės priglaude valdžios ženklus. Akys pakeltos šiek tiek aukštyn. Jose ryškus frontalumas didingumas.Egiptiečių tapyba ir raižiniai neturi perspektyvos.Svarbiausia buvo ne grožis , o išsamus daikto pavaizdavimas.Todel buvo piešiama pagal labai grriežtas ir vienodas taisykles. Galva, burna, apatinė kūno dalis, rankos ir kojos vaizduojami iš profilio, tuo tarpu pečiai ir akys vaizduojami iš priekio. Pagrindinė figūra pati didžiausia, peizažo nėra, gamta tapoma žiūrint iš viršaus.Jie kūre ne tai ką mato, o ta

ai ką žino.

Mesopotamija: Tuo pat laiku kaip ir egipte slėnyje tarp tigro ir eufrato vystėsi šumerų, babiloniečių ir asirų kultūros. Šiame plote buvo mazai akmens, statyta daugiausia iš saulėje džiovintų plytų. Dabar ten like tik kalnai molio. Arch. Kasinėjimai parodė, kad čia buvo statomos šventyklos, rūmai, kuriu sienos buvo išklotos glazūruotomis plytelėmis. Pastatai nepaprastai puošnūs. Akmens skulptūros gana retos. Valdovų atvaizdai, sparnuoto gyvulio žmogaus junginys. Valdovų kapuose rasti daiktai rodo dideli meistriškumą. Chaldėjai pirmieji išmoko mūryti skliautą. Babiloniečiai dievybėmis laikė dangaus kūnus. Žmogaus pavidalu vaizduojamos nebuvo. Jie vaizdavo valdovų medžioklę, karo žygius, belaisvių kankinimus.Išskirtinai atrodo babiloniečių sparnuoti kolosai (kerubim) su žmogaus galva ir jaučio kūnu. Iš tų kraštų i krikščionių meną yra atėjęs Gerojo ganytojo atvaizdas. Babiloniečių menas turėjo didelę įttaką visoms mažojoje azijoje gyvenusioms tautoms: hetitams, finikiečiams, persams, izraelitams.

Hebrajų religinis menas: Izraelitų tauta iš dievo gavo įpareigojimą išpažinti vieną dievą. Mozė dievo vardu nustatė vieno dievo kulto tvarką ir taisykles. Dievo įsakymai uždraudė izraelitams vaizduoti bet kokias figuras. Nieko nežinoma apie izraelio meną patriarchų laikotarpiu.Antrojo tūkstantmečio pabaigoje prieš Kristų izraelio karalių laikais kalbama apie sandoros skrynią, jeruzalės šventyklą. Sandoros skrynia ir šventykla turėjo po du auksinius Cherubinus. Minima jog šventykla buvo papuošta liūtais, jaučiais ir cherubinais, o salės išklotos au
uksiniais paneliais , išpuoštais cherubinais, palmių ir gėlių girlendų piešiniais.959m. Saliamonas pakvietė iš užsienio meistrus šventyklos statybai.. Šventyklos planas iš trijų dalių: portiko, pagrindinės salės, ir šventu švenčiausios vietos. Šventyklos puošyba aiškiai veikė finikiečiai ir egiptiečiai.586 m. per.kr. įventykla buvo sugriauta. Antroji pradėta sttyti po persų karaliaus Kyro edikto 538m. per. Kr. Ir nusitesė iki Erodo didžiojo laikų ., šventykla buvo nebaigta nors jos didybę paliudijo pats kristus. Ji spindėjo baltu marmuru., auksiniais paneliais, stogas buvo išpuoštas auksiniais vinimis. Sugriauta 70m. po kristaus romėnų kariuomenė.Tito triumfo arka Romoje išsaugojo reljefą kur vaizduojama kaip romėnų kariai neša iš Jeruzalės šventyklos septinšakį aukso žibintą. Tai vienintelis žydų kulto daiktas vaizdas iš antrosios Jeruzalės šventyklos laikų.

Gaikų menas: Apie 1000 m. atsiranda paslaptingoji Kretos-Mikėnų kultūra. Žlugimo priežastis nežinomos iki šiol. Susiformuoja Poliai – Sparta, Korintas, Atėnai. Jie sukuria sąvają graikų religiją. Ju dievai žmogiški, vaizduojami žmogaus išvaizda, Olimpo kalne gyvena gana žmogiška gyvenimą: intriguoja, kovoja , pralaimi ir laimi. Graikų menas siekia tobulo grožio ir harmonijos. Grožį jie sieja su dieviškumu. Kūryba pagrįsta natūros studijomis. Graikų menas skirstomas pagal architektūrinių stilių vystimasį.

VII a. – dorėnų stilius

VI a. – jonėnų

IV a. korinto

III a. elados.

Egipte graikai pamatė masyvius akmens statinius bei akmens kolonas su raižytais kapiteliais. Šia idėja ištobulino iki atskirų „orderių“. Ant dv
viejų laiptų – stereobatų pakeliamas trečias laiptas – stilobatas Ant jo statoma be jokios bazės į viršų siaurėjančios kolonos išraižytos vertikaliais grioveliais kaneliūromis. Virš kolonos kapitelis iš dviejų dalių : apatinė panaši į pagalvę echinas ir virš jo keturkampė lentelė – abakas. Ant kapitelių dedamas masyvus balkis – antablementas susidedantis iš trijų dalių. Apatinė lygi dalis – architravas. Vidurinė – frizas, išpuošta lentelėmis su trimis grioveliais – triglifais. Pakaitomis su – metopomis pradžioje piešiniu vėliau reliefu. Ir virš jo karnizas kurio horizantali dalis geisas ir nuožulni sima formavo stogo trikampį – timpaną. Virš trikampio kampų iškeliami dekoratyviniai papuošimai akroterijos. Visų šitų sudėtingų detalių tarpusavio santykis buvo griežtai apskaičiuotas ir suvestas i grožio ir harmonijos architeltūrinę formulę. Jonėninis orderis – įvesta eilė pakeitimų, kolonos apačioje atsirado bazė toras. Kolona lieknesnė su gausesnėmis kaneliūromis ir aukštesnė. Kapitelio echinas su voliutomis ir kiaušinio smaigo reljiefais – jonikais.

Korintiniame orderyje kolonos dar lieknesnes ir aukštesnės, kapitelio echinas išpuoštas akanto lapais, panašus į krepšelį su gėlemis..

Orderiai keitė šventyklos išorę, o viduje liko ankstesnis jos planas: portikas, cella, opistodomos.Graikai nemanė, kad detalė šventa ir neliečiama, ieškojo idealaus – dieviško grožio.

Skulptūra: VII a. per kristu susiformuoja savitas naujas graikų stilius. Jis perima ankstesnių kultūrų meno formas (egipto) Ankstyvosios greikų skulptūros –nuogi jaunuoliai, vadinami kurai. Susišaukia su egipto skulptūros frontalumu. Jų vienoda tiesi laikysena, prie šo
onų prispaustos rankos, viena koja atstatyta į priekį. Tačiau tikroviškiau vaizduojamos anatominės detalės, jos geriau suderintos su kūno mase. Jaučiamas, negausių emocijų apraiškos.V a. per. Kr. – Kūnai ir veido bruožai individualizuoti. Figūtos stovi laisvai. Gyvos nuotaikos, veidai išreiškia jausmus. Šiuo laikotarpiu skulptūra pradedama lieti iš bronzos. Drasiai vaizduojamos, judančios , gulinčios, sėdinčios figuros. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta daug antkapiu vadinamųjų stelų su teminiais reljefis. Vyrams graikams – visų daiktų matas. Mirtingųjų nuogumas – graikų žavėjimosi išlavintu vyriškų kūnų natūrali išraiška.prie skulptoriaus dirbo tapytojas kuris spalvindavo figūras. Garsiausi V a. skulptoriai – Fidijus ir Polikleitas. IV a. per kr. Anatominės problemos jau isprestos demesys sutelktas i raumenu ir kitu audiniu sandara, jausmo vaizdavima. Pvz „Disko metikas“ IIIa. Per. Helenistinio meno laikai, helenizmo isplitimas siejamas su Aleksandro makedoniecio karais. Helenizmo laikotarpiu sukurta Laokoono skulpturine grupe. „Trojos zinys“ smaugiamas gyvaciu.

TAPYBA : Originaliu graiku tapybos pavyzdziu bevei neisliko, yra siek tiek antikos autoriu aprasymu, buvo vaizduojamos medziokles scenos, ramaus gyvenimo vaizdai, figuros, ir sudetingi augalu ir lapu ornamentai.

Romos menas: Roma nukariavo graikiją, bet graikai paverge Roma. Romoje dirbo graiku menininkai, romenu kilmingieji pirko ir kolekcionavo ju darbus, uzsakinejo senuju graiku meistru kopijas, Romenai – miestu ikurejai, miesto centras ir pagrindinis akcentas ne sventove o forumas, miesto aikste. Svarbiausias romenu architekturos simbolis – arkos. Sventyklos statomos graiku pavyzdziu, bet visiskai kitokios dvasios. Ant aukstos pakylos, portikas labiau prailgintas, vis reciau visa sventykla supo kolonos.Romenai is graiku kulturos eme viska kas patiko ir naudojo savo reikmems. Laidotuviu e

. . .

Join the Conversation

×
×