Vitaminai

Vitaminai – tai smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi tam tikriems gyviems organizmams gyvybinei būklei pagerinti, bet kurių pats organizmas pasigaminti (sintetinti) negali, todėl gauna su maistu. Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų.
Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė.
Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali neebūti visiškai sveikas.

Žmogaus vitaminai

Vitamino pavadinimas Tirpsta Pastabos
Biotinas Vandenyje Žinomas kaip Vitaminas B7 ar Vitaminas H.
Cholinas Vandenyje Atrado Maurice Gobley 1850 metais.
Folatas Vandenyje Atrado Lucy Wills 1933 metais. Žinomas kaip Folio rūgštis ar Vitaminas M
Niacinas Vandenyje Atrado Conrad Elvehjem 1937 metais. Žinomas kaip Vitaminas B3, Vitaminas P ar Vitaminas PP.
Pantoteno rūgštis Vandenyje Atrado Roger Williams 1933 metais. Žinomas kaip Vitaminas B5.
Riboflavinas Vandenyje Atrado D. T. Smith ir E. G. Hendrick 1926 metais. Žinomas kaip Vitaminas B2 ar Vitaminas G.
Tiaminas Vandenyje Atrado Kazimierz Funk 1912 metais. Žinomas kaip Vitaminas B1.
Vitaminas A Riebaluose Atrado Elmer V. McCollum ir M. Daavis tarp 1912 ir 1914 metų. Ne vienas chemikalas, bet chemikalų grupė (Retinolis).
Vitaminas B6 (Piridoksinas, Piridoksaminas, ar piridoksalis) Vandenyje Atrado Paul Gyorgy 1934 metais.
Vitaminas B12 (Kobalaminas) Vandenyje Atrado Karl Folkers ir Alexander Todd 1948 metais. Vienintelis vandenyje tirpstantis vitaminas, kuris žmogaus organizme gali būti kaupiamas ilgą la

aiką.
Vitaminas C (Askorbo rūgštis) Vandenyje Identifikavo James Lind 1747 metais. Atrado A. Hoist ir T. Froelich 1912 metais. Trūkumas sukelia skorbutą.
Vitaminas D (Kalciferolis) Riebaluose Atrado Edward Mellanby 1922 metais. Nedideliais kiekiais sintezuojamas kūne saulės šviesoje (deginantis).
Vitaminas E (Tokoferolis) Riebaluose Atrado Herbert Evans ir Katherine Bishop 1922 metais.
Vitaminas K (Naftochinoidai) Riebaluose Atrado Henrik Dam 1929 metais. Chemikalų grupė – Naftochinonas.

Vitaminas A (retinolis)

Bendri duomenys
Cheminė formulė C20H30O
Molekulinė masė 286,456 g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui) 900 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 700 µg/dieną
Trūkumo simptomai
· Susilpnėjusi rega
· Sausa oda
Pertekliaus simptomai
· Kepenų apsinuodijimas
· Osteoporozė
Pagrindiniai Šaltiniai
· žuvų taukai
· sviestas
· kiaušinio trynys
· kepenys
· pienas ir jo produktai
· morka
· moliūgas
· pomidoras
· kopūstai ir kitos žalios daržovės
Vitaminas A – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų, iš kurių svarbiausia – retinolis. Vitamino A provitaminas – beta karotinas, iš kuurio kepenyse gaminamas vitaminas.

Šaltiniai
Vitamino A yra gyvulinės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje.
Beta karotino daugiausia morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Funkcijos
Įsisavintas vitaminas A ar karotinai audiniuose paverčiami retinoliu, kuris vėliau verčiamas retinaliu arba retinolio rūgštimi. Retinalis yra svarbus regos funkcijai, retinolio rūgštis reikalinga tarpląsteliniams retinolio rūgšties receptoriams.

Trūkumas ir perdozavimas
Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja re

ega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Skirtingai prisitaikiusiems gyvūnams mirtina dozė skirtinga – kai kurie gyvūnai (ypač prisitaikę prie poliarinių sąlygų) kepenyse gali kaupti tokias vitaminų dozes, kurios žmogui yra mirtinos.

Vitaminas C

Vitaminas C

Bendri duomenys
Cheminė formulė
Molekulinė masė 176,13 g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta Vandenyje
RDA (suaugusiam vyrui) 60 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 60 mg/dieną
Trūkumo simptomai
· skorbutas
Pertekliaus simptomai
· pykinimas
· vėmimas
· viduriavimas
· inkstų akmenys (l.retai)
Pagrindiniai šaltiniai
· citrusiniai vaisiai
· pomidorai, bulvės
· kopūstai, špinatai
· juodieji serbentai, braškės
· papajos, kiviai
Vitaminas C (dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms. Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas išskirtas 1928 metais, o 1932 metais įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).
Vitaminas C yra askorbo rūgšties L-enantiomeras. Komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgšties, sodos askorbato ir kitų askorbatų mišinys.
Atradimas ir istorija
Žmonės nuo senovės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač buvo svarbu žmonėms, gyvenantiems ekstremaliose teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys – sausroms atsparių medžių lapus.

Citrusiniai vaisiai – vienas iš vitamino C šaltinių
Augalinio maisto nauda siekiant išgyventi apsupties ar ilgos jūrinės ke

elionės metu taip pat žinoma nuo seno. XVII amžiuje laivo chirurgas Ričardas Vudalas (Richard Woodall) savo knygoje „Chirurgo pagalbininkas“ (Surgeon’s Mate) ligų prevencijai ir gydymui rekomendavo citrinų sultis.
Moksliškai pagrįsti skorbuto priežastis pirmasis (1747 metais) pabandė laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.
Šaltiniai
Augaliniai šaltiniai
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse,ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose.
Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo. Apytiksliai vitamino kiekiai įvairiuose vaisiuose (kiekis pateikiamas miligramais 100-e gramų):

Vaisius Kiekis
Camu Camu 2800
Erškėčio vaisius 2000
Malpigija 1600
Zizifas 500
Baobabas 400
Juodasis serbentas 200
Guava 100
Kivis 90
Brokolis 90
Gervuogė
(plunksnalapės gervuogės) 80
Raudonasis serbentas 80
Briuselio kopūstas 80
Rambutanas 70
Persimonas 60
Papaja 60
Braškė 50
Apelsinas 50
Vaisius Kiekis
Citrina 40
Žiedinis kopūstas 40
Greipfrutas 30
Mandarinas 30
Marakuja 30
Špinatas 30
Kopūstas, šviežias žalias 30
Melionas 30
Avietė 25
Limeta 20
Mangas 20
Pomidoras 10
Mėlynė 10
Ananasas 10
Azimina 10

Vaisius Kiekis
Vynuogė 10
Abrikosas 10
Slyva 10
Arbūzas 10
Bananas 9
Morka 9
Avokadas 8
Laukinė obelis 8
Persikas 7
Obuolys 6
Gervuogė 6
Ridikas 5
Kriaušė 4
Salota 4
Agurkas 3
Figa 2
Šilauogė 1

Gyvūniniai šaltiniai
Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir ki

iaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.
Silpnai virta ar kepta mėsa – pagrindinis vitamino C šaltinis eskimams.
Savybės
Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino.
Funkcijos
Vitaminas C reikalingas:
· kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje,
· dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose,
· karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei,
· kaip stiprus antioksidantas.
Poreikis
Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui – 60 mg, nėščioms moterims – 80 mg, žindančioms – 100 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.

Stoka (trūkumas)
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:
· dantų kritimas,
· per didelis kraujavimas,
· kraujo audinių trapumas,
· prastas gijimas,
· pažeistas imunitetas,
· nežymi anemija.
Perteklius
Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.
Vitaminas D

Vitaminas D

Bendri duomenys
Cheminė formulė –
Molekulinė masė – g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui) 5 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 5 µg/dieną
Trūkumo simptomai
· rachitas
· Susilpnėję raumenys
· Susilpnėjęs imunitetas
· osteomaliacija
Pertekliaus simptomai
· silpnumas
· pykinimas
· vėmimas
· viduriavimas
· kalcio nuosėdos organizme
· Sutrikusi inkstų veikla
Pagrindiniai Šaltiniai
· žuvų taukai
· ikrai
· sviestas
· sūris
· mėsa
· kiaušinio trynys
· Menkės kepenėlės
· Silkė, Lašiša
· Pienas
Vitaminas D (kalciferolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Žinomos formos – lamisterolis (Vitaminas D1), ergokalciferolis (Vitaminas D2), cholekalciferolis (Vitaminas D3), dihidrotachisterolis (Vitaminas D4). Žmogaus organizme svarbiausios formos – ergokalciferolis ir cholekalciferolis.
Šaltiniai
Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholisterolis, kurie veikiant ultravioletine šviesa organizme paverčiami vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu).
Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene), taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.
Savybės
Vitaminas D tirpsta riebaluose, organizme virsta . Pašalinamas lėtai, greičiau pašalinama D3 vitamino forma.
Poveikis
Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaita, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
Poreikis
Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindamčioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.
Trūkumas
Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.
Perteklius
Vitaminas D kaupiasi organizme, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.

Vitaminas E

Vitaminas E

Bendri duomenys
Cheminė formulė –
Molekulinė masė – g/mol
Kiti pavadinimai
· Tokoferolis
Vitamino savybės
Tirpsta Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui) 10 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 10 mg/dieną
Trūkumo simptomai
· Sutrikusi nervų sistema
· Sutrikęs virškinimas
· alergija
Pertekliaus simptomai
· kraujavimas
· sumažėjęs imunitetas
· sutrikęs virškinimas
· nuovargis
· odos uždegimas
Pagrindiniai Šaltiniai
· aliejai
· grūdai
· žirniai
· grikių kruopos, kukurūzai, sojos
· kiaušinio trynys
· pieno produktai
· mėsa
· menkės kepenėlės
· motinos pienas
Vitaminas E (tokoferolis) – 8 chemiškai giminingos medžiagos, priskiriamos vitaminams. Gyvuliniame maiste dažniausia forma – alfa tokoferolis.
Šaltiniai
Vitamino E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia aliejuose, grūdinėse kultūrose, ypač daug motinos piene.
Savybės
Vitaminas E tirpsta riebaluose, atsparus karščiui, organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose.
Poveikis
Vitaminas E – svarbus antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Taip pat vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, Stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.
Poreikis
Suaugusiam žmogui dienos norma – apie 10 miligramų tokoferolio ekvivalentų, nėščiosioms – 12 miligramų, žindyvėms – 14 miligramų.
Trūkumas
Sveikiems žmonėms vitamino E netrūksta, tačiau jo gali trūkti dėl visiško badavimo, sutrikus riebalų rezorbcijai, dėl geltos, kasos ar tulžies pūslės ligų, taip pat neišnešiotiems kūdikiams. Trūkumas pasireiškia nervų sistemos sutrikimu, virškinimo sutrikimais, alergija, gali sumažėti vyrų lytinis potraukis ir sulėtėti spermatozoidų judrumas, moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos gali tapti nevaisingos.
Perteklius
Vartojant labai daug vitamino E padidėja polinkis kraujuoti, silpnėja imunitetas, gali sutrikti virškinimas, atsirasti nuovargis, odos uždegimai.

Vitaminas K

Vitaminas K

Bendri duomenys
Cheminė formulė –
Molekulinė masė – g/mol
Kiti pavadinimai
· Naftochinonas
· Filochinonas
Vitamino savybės
Tirpsta Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui) 0,2-0,3 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 0,2-0,3 mg/dieną
Trūkumo simptomai
· Sunkiau krešantis kraujas
· dantenų kraujavimas
Pertekliaus simptomai
· gelta (kūdikiams)
Pagrindiniai Šaltiniai
· liucerna
· špinatas
· pomidoras
· šermukšnio uogos
· kopūstas
· salotų lapai
Vitaminas K (Naftochinonai) – grupė medžiagų, priskiriamų vitaminams. Pagrindinės šios grupės medžiagos – filochinonai (vitaminas K1) ir melachinonai (vitaminas K2).
Šaltiniai
Vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos, taip pat daug jo yra augaluose – liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Šiek tiek yra ir gyvulinės kilmės maiste (kepenys, kiaušiniai).
Savybės
Vitaminas K tirpsta riebaluose.
Poveikis
Vitaminas palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.

Poreikis
Per parą žmogui reikia 0,2-0,3 miligramo vitamino, šį kiekį pilnai pagamina žarnyno bakterijos. Naujagimiais, kurių žarnyno mikroflora dar nesusiformavusi, būtina gauti vitamino per maistą.
Vitamino gali trūkti dėl kepenų ligų ar gausiai vartojamų vaistų (ypač antibiotikų), taip pat sutrikus riebalų rezorbcijai (ypač dėl mechaninio tulžies takų neprieinamumo).
Trūkstant vitamino, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos.
Perdozavus kūdikiams gali išsivystyti gelta.
Cholinas

Cholinas

Bendri duomenys
Cheminė formulė (CH3)3N+CH2CH2OH
Molekulinė masė – g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta Vandenyje
RDA (suaugusiam vyrui) 600–1200 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 600–1200 mg/dieną
Trūkumo simptomai
· sutrikusi kepenų veikla
· sutrikusi atmintis
· slopinamas augimas
· sutrikęs nervinio impulso perdavimas
Pertekliaus simptomai
· diareja
· depresija
· galvos svaigimas
Pagrindiniai Šaltiniai
· kepenys
· kiaušiniai
· žiedinis kopūstas
· Sojos pupelė
· Salota
· Špinatas
· žemės riešutas
· žemės riešutų sviestas
· vynuogių sultys
· bulvės
· apelsinas
· šviežias pienas

Cholinas – vandenyje tirpstantis vitaminas.
Šaltiniai
Geriausi šaltiniai – jaučio kepenys (85 gramuose kepenų 453,2 mg cholino), kiaušiniai (345 mg cholino dideliame kiaušinyje), bifšteksas (58,5 mg cholino 85 gramų porcijoje), žiediniai kopūstai (43,9 mg cholino šimte gramų).
Savybės
Cholinas tirpsta vandenyje, yra lecitino sudedamoji dalis. Gali būti sintezuojamas organizme. Priskiriamas metabolitams, naudojamas kulturizme.
Poveikis
Cholinas gerina atmintį, stabdo plaukų slinkimą, reguliuoja riebiųjų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų, svarbus acetilcholino sintezei (nerviniam impulsui perduoti).
Poreikis
Paros dozė yra 600–1200 mg.
Trūkumas
Stingant cholino, gali sutrikti kepenų veikla, atmintis, augimas, nervinio impulso perdavimas.
Perteklius
Vartojant daugiau nei 2000 mg per dieną cholino, gali pasireikšti diareja, depresija, galvos svaigimas.

Leave a Comment