Kaip teigia vieno žiūrovų pamilto spektaklio herojai: “Pasaulyje yra tik dvi lytys – moterys ir šikniai“. Tam greičiausiai pritaria ne viena moteris, na o dauguma vyrukų – tyliai, ar atvirai piktinasi. Žinoma – tai tik spektaklis.
Ar gali žmogaus išvaizda nulemti profesinės karjeros sėkmę? Ar moteris naudodamasi savo seksualumu gali gauti aukštesnes pareigas, ar vis tik toks kelias galiausiai sukels problemų?
Lietuvoje politikių tikrai maža. Kartais samprotaujama: “Gal lietuvės mąsto pernelyg rytietiškai, gal mano, jog valdžia — tik vyrų darbas?“ Bet kaip tik Rytų šalyse matome ne vieną įžymią politikę.
Mes, moterys, vis liejame ašaras, nuvivylusios vyrais ir santykiais. Savo gražiausius jausmus bei lūkesčius neretai paaukojame mūsų nevertiems liurbiams. Kas gi nutinka tuomet? Šiandien siūlau Jums susipažinti su vyrų, nevertų mūsų laiko, tipais pagal Beatrice Poschenrieder.
Kiekvieną šeštadienį „Lietuvos ryte” galite perskaityti pažinčių skelbimų. Prieš atsiliepdama į kurį nors iš jų ne viena mergina ar moteris kartu su draugėmis, aišku, turi paplepėti ir apie tai, kur dingo jaunikiai, kodėl tenka naudotis pažinčių skelbimais.
Moteriškumas. Šiandien mūsų kultūrinėje aplinkoje jis suvokiamas gana paviršutiniškai. Aukštakulniai, švelnumas ir sugebėjimas flirtuoti akimis. O jei atmetę visur brukamą lyčių lygybę, pažiūrėtume giliau į pačią moteriškumo sielą?
Šimtus tūkstančių metų vyras medžiojo, o moteris visų pirma rūpinosi vaikais, iki šiol daro įtaką mūsų mintims, suvokimui, jausmams ir elgesiui.
Apkalbos nėra vien kenkimas kitam ar kitai. Apkalbos suartina žmones. Lengva prisiminti malonų jausmą, kai su drauge dalijatės „naujausiomis žiniomis” apie bendrą pažįstamą, aptarinėjate jos nelaimingos meilės klystkelius.
Stiprūs, daug pasiekiantys žmonės gali būti ir stebėtinai jautrūs. Kas antra sulaukusi pripažinimo visame pasaulyje manekenė duodama interviu atvirauja, kad vaikystėje manė esanti itin negraži. Ar ji pati būtų padariusi tokią išvadą?
Prieš šimtmetį vairuojanti automobilį moteris buvo šalies įžymybė, prieš penkiasdešimt metų — anekdotų tema, šiandieną ji jau nieko nenustebins ir nelabai ką sudomins.