Kodėl jos apkalba?

Nors dauguma šalia nuolat būnančių žmonių – mūsų draugai, visgi nemažai susiduriame ir su tokiais, kuriuos tegalime pavadinti „kaimynu“, „pažįstamu“, „bendradarbiu“. Jiems dažniausiai būname daugiau ar mažiau abejingi, nekeliame didelių reikalavimų. Tačiau kartais, nors ir pakankamai svetimi, tokie žmonės sukelia vieni kitiems nemalonumų. Dažniausiai jie kyla iš nepagrįstų pasakojimų, prasimanytų istorijų. Tada jaučiame apmaudą ir keliame beveik retorinį klausimą: „Kodėl gi jie apkalba?“.

Tačiau apkalbos nėra vien kenkimas kitam ar kitai. Apkalbos suartina žmones. Lengva prisiminti malonų jausmą, kai su drauge dalijatės „naaujausiomis žiniomis” apie bendrą pažįstamą, aptarinėjate jos nelaimingos meilės klystkelius. Bet kai sužinote, jog pati tapote tokių šnekų tema, apima apmaudas. Todėl padarykime objektyvią išvadą — apkalbos turi ir privalumų, ir trūkumų.

Pradėkime nuo dažnai nepastebimų, bet visoms žinomų privalumų:

a) apkalbos padeda rasti draugų ir rėmėjų, nes liežuvaujame su tais,

kuriuos mėgstame, su kuriais norime suartėti. „Pasakysiu tau

paslaptį,” – tokiais žodžiais parodome, jog ką nors išskiriame,

laikome verta žinoti daugiau negu visi;

b)apkalbos padeda tapti įtakingesnei, nes leidžia bent jau kalbomis

priskirti aplinkiniams tai, ko jie, mūsų ir besiklausančiųjų nuomone, nusipelno. O ta sukurta nuomonė gali tapti „faktu”;

c)apkalbos padeda užmegzti ryšius – kartu su mumis plepantieji

tampa mūsų sąjungininkais, jie pripažįsta mūsų nuomonės vertę, o mes — jų, ir bendrai smerkiame kažką trečią.

Privalumų be trūkumų nebūna. Kiekviena, tapusi apkalbų taikiniu, man

no esant jas baisia piktadaryste. Todėl apkalbos gali virsti žiauria kova. Siekti joje laimėti nėra protinga. Netgi atsilyginti tuo pačiu, bandyti sukompromituoti mus apkalbant ne pati geriausia išeitis. Protingiausia siekti, jog pati apkalbų skleidėja jas paneigtų. Deja, nurodyti, ką reikėtų padaryti, — lengviau nei pasakyti, kaip tai padaryti.

14 thoughts on “Kodėl jos apkalba?”

  1. Nesuptanramas man tas noras pliotkinti. nu kam to reikia? gal ir yra kazkokiu teigiamu to pasekmiu, bet nelabai as jas matau. apkalbos yra blogis ir ju reikia vengti. niekada neapkalbineju ir kitiems skatinu vengti.

    Reply
  2. Bet kartais prie kavos puodelio tiesiog nejucia uzsimezga pkalbis apie koki nors kita zmogu. Ir jis nieko blogo nereiskia, toks pokalbis. Tiesiog paivairina bendravima. KAIP SAKOMA – snekos vien del snekejimo. Todel kartais apkalbas visai palaikau.

    Reply
  3. Apkalbineja tik mazos savigarbos, skyliu savo asmenybeje turintys zmones. Tokie zmones taip bando pasikelti savo statusa.
    Taciau norint, kad kiti zmones jus gerbtu ir pasitiketu – niekada neapkalbinekite kitu zmoniu. Nes kitus apkalbantis zmogus nera patikimas, jei jis apkalba su jumis, tai jis taip padarys ir apie jus kitiems.
    Verta vadovautis paprasta taisykle – apie kitus kalbekite tik tiek, kiek butu patogu kalbeti jam esant salia.

    Reply
  4. taiabai geras budas ,patikrinti savo draugus.Paskleidei apie save koki pletkeli ir ziurek, kaip veikia "sugedes telefonas" truputi intujicijos,logikos ir gali valyti savo pazinciu rata

    Reply
  5. Va, kad pletkinti megsta moterys tai tikrai. O tai vyksta ypatingai darbuose. Va man kiek teko dirbti moteriskame kolektyve, tai tikras sirsiu lizdas. Vienos ant kitu pletkina, i akis sypsosi. Nesakau, kad visos vienodai ta daro, bet ir vieno uztenka, kad apkartintu gyvenima… Man tik kyla klausimas – o kam viso to? kam tos intrigos? pyksciai? galiausiai asaros… Ar nebutu geriau, ramiai sau dirbti be intrigu…? Va butu labai idomu isgirsti pasidalinimu is tu, kurie megsta papletkint. As esu nusiteikusi pries, bet buna va kartais, kai kalbi issprusta ka apie kokia drauge, bet stengiuosi neapkalbineti.

    Reply
  6. oj nereikia, kad tik moterys ‘PLETKINA?? DIRBU VYRU KOLEKTYVE- OJOJOJOJ!!! moterys taip nesielgia, ka ‘PRIPOSLINA’ VYRAI!!!! ZMONIU IVAIRIU YRA IR NUO LYTIES TAI NEPRIKLAUSO. NUO KO? NEAISKU…

    Reply
  7. Viena mano draugė gyvena vienkiemy gan tolokai už mūsų nedidelio miestelio,kur vieni kitus pažysta beveik nuo gimimo.Tai ta mano draugė augina mažylę,ir iš namų retokai išeina,pas drauges taip pat nemėgėja lakstyti,nepatikėsit kiek ji visko žino apie miestelio gyventojus.Iš kur-ogi vyras ir vyresnėlė dukra žinias į namus neša.Ji nemėgėja išgirstų kalbų platinti ir sako-“man užtektų nuvažiuot pas anytą į miestelį ir paleist trečdalį gandų-vyktų masinės riaušės”Bet ji to nedaro vien iš pagarbos žmonėms,nes jai nuo to nebus lengviau ar geriau gyventi.O paplektkyti mėgstam visi:)))))

    Reply
  8. Idomiai gaunas, jus nepasitikt viena kita, vyrai jumis taip pat nepasitiki, hmm jumis niekas nepasitiki 🙂

    Reply
  9. Kai nėra apie ką kalbėt, tai ir prasideda apkalbos. Tiek vyrai, tiek moterys apkalba kitus. Kalbėt nereikia, kad malonu būt aukščiau už kitą žmogų.

    Reply

Leave a Comment