Filosofija
Blogio problema Jei Dievas yra visagalis , visažinis ir absoliučiai geras , kodėl tuomet egzistuoja blogis? Blogio problema yra labiausiai paplitęs prieštaravimas Vakarų ir Rytų Filosofijoje. Yra dvi šios problemos versijos : dedukcinė arba loginė versija , teigianti , kad bet kokio blogio egzist
TURINYS: I) Aristotelio filosofijos vieta filosofijos II) Istorinë III) 1)sielos apibrëþimas, pagr. Sugebëjimai ir dalys…3 2)maitinanèioji 3)juntanèioji 4)mà
Aristotelio būties teorija Aristotelis buvo Platono mokinys, ir puikiai suvokė jo teorijos prieštaravimus ir trukūmus, du didžiausi iš jų buvo : 1) savo teorijoje Platonas taip ir nepaaiškino ar kiekvieną empyrinį daiktą atitinka atskira idėja ar vis delto 1 idėja yra visų tam tikros rūšies daikt
Asmuo ir laikas Asmens tikslus ypač sąlygoja praeities atmintis -technologinė, istorinė, kultūrinė. Praeities atmintis dabartyje leidžia kelti tikslus ateičiai. Sudabartindamas praeitį, asmuo suvokia savo tapatumą. Daba
Sveika siela – sveikas kūnas. (B.Šou) Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome su malonumu, jei kas mus įkvepia ir at
Helinizmas ir Sinkretizmas Helinizmas, trukęs apie 300 metų – pasaulinės valstybės, kurioje vyravo graikų kultūra ir kalba, laikotarpis. Helenistinės valstybės – Makedonija, Sirija ir Egiptas. Maždaug nuo 50 m. pr. Kr. Roma vieną po kitos užgrobė visas helenistines valstybes, nuo Ispanijos iki Azi
Ikisokratikai natūrfilosofai Pirmieji graikų filosofai vadinami natūrfilosofais, nes jiems labiausiai rūpėjo gamta, jos reiškiniai. Jog “kažkas” yra amžina, jiems atrodė natūralu, bet keista, kaip gamtoje vyksta kitimas, pvz. materija virsta gyvybe. Turi būti pirminė medžiaga, esanti anapus kitim
Metafizikos „substancija“ ir Hėgelio „dvasia“ Meta-fizika – tai, kas orientuota anapus fizikos. Aristoteliui fizika – mokslas apie judėjimą, spekuliatyvaus judėjimo – juslinio pasaulio ontologinio turinio esmės – apmąstymas. Heraklitas paskelbė: judėjimas – absoliuti ontologinė realybė; Parmenida
Filosofija ir menas (visuma ir grožis) Menas yra laisvas ir komunikatyvus. Skiriama poezija, muzika, vaizduojamasis (architektūra, skulptūra, tapyba) ir vaidybinis (teatras, filmas, šokis) menai. Meno kūrinys – turinio ir medžiagos (išraiškos) vienovė. Mene dvasingumas pasireiškia per juslumą.
Filosofija ir religija • Religija visuomet apibrėžtas, t.y. konkretus ir realus santykis tarp žmogaus ir galutinio prasmės pagrindo (Dievo, Absoliuto, Šventybės). • Religija kaip mokymas Filosofijos užduotis – egzistencinis nuskaidrinimas (savojo “Aš”), orientavimasis pasaulyje (pasaulio interp