ŽMOGAUS JUTIMO ORGANAI IR JŲ

ŽMOGAUS JUTIMO ORGANAI IR JŲ

VEIKLOS SUTRIKIMAI.

Žmogaus jutimo organai – tai regos, uoslės, pusiausvyros, raumenų,

odos, raumenų, skonio organai.

REGA:

————

Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulįyra susiję su rega.

Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų kūnų judėjima, negyvų kūnų

padėtį, grafinius ir šviesos signalus. Rega svarbi visų mūsų darbinei

veiklai.

Akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos,

antakiai, vokai. Asarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo

akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius.Akies obuolį dengia stam

bi odena, kuri saugojį nuo mechaninių pažeidimų, svetimkunių ir miikro

organizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai

praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė –

išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuo-

liui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės prikinė da-

lis vadinama rainele.Jos spalva priklauso nuo figmentų kiekio ir jų

išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja švie

sos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaid

rus išgaubtas lęšiukas. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakū-

nis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro

vidiniame akies obuolio dangale &##8211; tinklainėje. Joje yra regos recepto

riai – stiebeliai ir kūgeliai. Stiebeliai – prieblandos receptoriai.

Kūgeliai reguoja tik į ryškią šviesą.

Regos organų veikla dažnai gali sutrikti. Dažniausi regos organų

sutrikimai yra trumparegystė ir toleregystė. Toleregiai ir trumpare-

giai mato daiktus neryškiai. Trumpregiams neaiškus toli esančių daik-

tų va

aizdas, o toleregiams arti esančių daiktų ar objektų. Trumparegys

tė gali būti įgimta. Įgimtos trumparegystės priežastis gali būti pail

gėjęs akies obuolys, o toliaregystės atveju akies obuolys yra sutrum-

pėjęs. Toliaregystės priežastis gali būti sumažėjusi lęšiuko galimybė

keisti išgaubtumą.

KLAUSA

————–

Klausa padeda žmonėms bendrauti dirbant ir ilsintis.

Žmogaus klausos organas yra ausis. Ji yra sudaryta iš trijų dalių: išorinės,

vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinės klau
somosios angos. Ausies kaušelis garsinius oro virpesius nukreipia į išorinę klauso
mąją angą, krios gale yra tamprus būgnelis. Jis skiria išorinę ausį nuo vidurinės
ausies. Vidurinėje ausyje yra trimitas, kuris ertmę jungia su nosiarykle.
Vidurinėje ausyje yra 3 poros nuosekliai vienas su kitu sujungtų klausomųjų kaulelių.
Jie būgnelį jungia su elastinga plevele, aptraukiančia vidinės ausies apvalųjį langelį.
Vidinė ausis yra ertmių ir išsiraizgiusių kaanalų sistema – kaulinis labirintas.
Jame glūdi plėvinis labirintas, pripildytas skysčio. Klausos funkciją šiame kanale
atlieka tik spirale susisukusi sraigė, kurioje yra klausos receptoriai. Visa labirinto
dalis yra sudaryta iš pusratinių kanalų.

Klausa silpnėja arba jos netenkama sutrikus garso virpesių perdavimui į vidinę ausį,
pažeidus vidinės ausies receptorius, taip pat sutrikus nervinių impulsų perdavimui
didžiųjų pusrutulių žievės klausos zonai. Klausa gali pablogėti susikaupus išorinėje
klausos angoje lipniai medžegai – ausų sierai. Susikaupusi išorinėje klausos angoje,
ausų siera sudaro kamštį. Susikaupusią sierą iš klausomosios angos turi išvalyti gydutojas
– specialistas. Susirgus angina, skarlatina, gr

ripu, šias ligas sukėlė mikroorganizmai
gali patekti iš nosiaryklės į vidurinę ausį ir sukelti uždegimą. Tadas klausos kauleliai tampa
nebejudrūs,sutrinka garso virpesių perdavimas vidinei ausiai. Klausa gali sutrikti nuo stiprių garsų.
Labai klausai kenkia didelis triukšmas veikiantis ausį kiekvieną dieną.
Nuo stiprių garso bangų smūgių būgnelis visą laiką sstipriai virpa. Dėl to,
ilgainiui jis netenka elastingumo, ir žmogaus klausa susilpnėja.

PUSIAUSVYROS JUTIMAS
————————–

Kūno padėtis erdvėje, judėjimas, suvokiami ausies maišelių ir pusratinių kanalų receptoriais.
Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skysčio, panašaus
į vidinės ausies sraigėje ęsantį skystį. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai
statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, dirginami maišelių ir
pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegenis
s,smegenėles, ir didžiųjų pusrutulių žievę. Reguliarus ir ritmiškas galvos judėjimas
sukelia nemalonų svaigulioir pykinimo jausmą.

RAUMENŲ JUTIMAS
———————

Net užmerktomis akimis žmogus junta kokioje būsenoje yra jo kūnas. Stovi ar sėdi, sulenkta ar ištiesta ranka,
nes raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose yra specialių receptorių, kuriuos dirgina
išsitemdami ar susitraukdami raumenys. Impulsais, kuriuos į centrinę nervų sistemą
siunčia šie receptoriai galima nežiūrint keisti kuno padėtį. Žmonės, kurių raumeninis
jutimas yra sutrikęs,junta netiksliai. Jiems orientuotis erdvėje padeda tik regėjimas.

OOS JUTIMAS
——————-

Gleivinėse ir odoje yra nemažai receptorių, Ypač jų daug liežuvyje, pirštuose ir delnuose.
Liečiant ar slegiant odos paviršių, nerviniai impulsai siunčiami į galvos smegenų
odos jautrumo zoną. Gl

leivių ir odos receptoriai reguoja į šilumą ir šaltį. Skausmo
receptorius sudirgina bet koks poveikis, galintis pažeisti audinį arba organą. Iš
skausmo taškų einantys impulsai skatina atitraukti ranką nuo karšto arba aštraus daikto.

UOSLĖS JUTIMAS

—————

Nosies ertmės gleivinėje yra daug uoslės receptorių. Juos sudirgina kvapios

dujinės medžiagos. Iš receptorių uoslės nervu impulsai patenka į galvos
smegenų didžiūjų pusrutulių žievės uoslės zoną. Pagal kvapą žmogus atskiria
blogą maistą nuo tinkamo valgyti, užuodžia ore kenksmingas priemaišas.
Skonio jutimas:
—————
Skonio receptorių gausu skonio svogūnėliuose. Ypač jų daug liežuvio gale,
kraštuose ir užpakalinėje dalyje, ryklės ir minkštojo gomurio sienelėje.
Skonio receptorius sudirgina skystos arba vandenyje bei seilėse ištirpusios
medžiagos. Maisto temperatūra taip pat padeda pajusti skonį. Kai maistas
sudirgina skonio receptorius, juose atsiranda jaudinimas. Nerviniai inpulsai
skonio nervinėmis skaidulomis perduodami didžiųjų pusrutulių žievės skonio
zonai. Čia galutinai atskiriamas maisto skonis. Skonis padeda žmogui nustatyti
maisto kokybę, išsiskirti virškinimo sultis ir virškinti.

Leave a Comment