ŽMOGAUS JUTIMO ORGANAI IR JŲ VEIKLOS SUTRIKIMAI.
Žmogaus jutimo organai – tai regos, uoslės, pusiausvyros, raumenų, odos, raumenų, skonio organai.
REGA: ———— Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulįyra susiję su rega. Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų kūnų judėjima, negyvų kūnų padėtį, grafinius ir šviesos signalus. Rega svarbi visų mūsų darbinei veiklai. Akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos, antakiai, vokai. Asarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius.Akies obuolį dengia stam bi odena, kuri saugojį nuo mechaninių pažeidimų, svetimkunių ir mikro organizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė – išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuo- liui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės prikinė da- lis vadinama rainele.Jos spalva priklauso nuo figmentų kiekio ir jų išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja švie sos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaid rus išgaubtas lęšiukas. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakū- nis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro vidiniame akies obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos recepto riai – stiebeliai ir kūgeliai. Stiebeliai – prieblandos receptoriai. Kūgeliai reguoja tik į ryškią šviesą. Regos organų veikla dažnai gali sutrikti. Dažniausi regos organų sutrikimai yra trumparegystė ir toleregystė. Toleregiai ir trumpare- giai mato daiktus neryškiai. Trumpregiams neaiškus toli esančių daik- tų vaizdas, o toleregiams arti esančių daiktų ar objektų. Trumparegys tė gali būti įgimta. Įgimtos trumparegystės priežastis gali būti pail gėjęs akies obuolys, o toliaregystės atveju akies obuolys yra sutrum- pėjęs. Toliaregystės priežastis gali būti sumažėjusi lęšiuko galimybė
keisti išgaubtumą.KLAUSA ————– Klausa padeda žmonėms bendrauti dirbant ir ilsintis. Žmogaus klausos organas yra ausis. Ji yra sudaryta iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinės klausomosios angos. Ausies kaušelis garsinius oro virpesius nukreipia į išorinę klausomąją angą, krios gale yra tamprus būgnelis. Jis skiria išorinę ausį nuo vidurinėsausies. Vidurinėje ausyje yra trimitas, kuris ertmę jungia su nosiarykle. Vidurinėje ausyje yra 3 poros nuosekliai vienas su kitu sujungtų klausomųjų kaulelių.Jie būgnelį jungia su elastinga plevele, aptraukiančia vidinės ausies apvalųjį langelį.Vidinė ausis yra ertmių ir išsiraizgiusių kanalų sistema – kaulinis labirintas.Jame glūdi plėvinis labirintas, pripildytas skysčio. Klausos funkciją šiame kanaleatlieka tik spirale susisukusi sraigė, kurioje yra klausos receptoriai. Visa labirinto dalis yra sudaryta iš pusratinių kanalų. Klausa silpnėja arba jos netenkama sutrikus garso virpesių perdavimui į vidinę ausį,pažeidus vidinės ausies receptorius, taip pat sutrikus nervinių impulsų perdavimuididžiųjų pusrutulių žievės klausos zonai. Klausa gali pablogėti susikaupus išorinėjeklausos angoje lipniai medžegai – ausų sierai. Susikaupusi išorinėje klausos angoje,ausų siera sudaro kamštį. Susikaupusią sierą iš klausomosios angos turi išvalyti gydutojas– specialistas. Susirgus angina, skarlatina, gripu, šias ligas sukėlė mikroorganizmai gali patekti iš nosiaryklės į vidurinę ausį ir sukelti uždegimą. Tadas klausos kauleliai tampa nebejudrūs,sutrinka garso virpesių perdavimas vidinei ausiai. Klausa gali sutrikti nuo stiprių garsų.Labai klausai kenkia didelis triukšmas veikiantis ausį kiekvieną dieną.Nuo stiprių garso bangų smūgių būgnelis visą laiką sstipriai virpa. Dėl to, ilgainiui jis netenka elastingumo, ir žmogaus klausa susilpnėja.
PUSIAUSVYROS JUTIMAS————————–
Kūno padėtis erdvėje, judėjimas, suvokiami ausies maišelių ir pusratinių kanalų receptoriais.
Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skysčio, panašausį vidinės ausies sraigėje ęsantį skystį. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegeniss,smegenėles, ir didžiųjų pusrutulių žievę. Reguliarus ir ritmiškas galvos judėjimassukelia nemalonų svaigulioir pykinimo jausmą.RAUMENŲ JUTIMAS———————
Net užmerktomis akimis žmogus junta kokioje būsenoje yra jo kūnas. Stovi ar sėdi, sulenkta ar ištiesta ranka, nes raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose yra specialių receptorių, kuriuos dirginaišsitemdami ar susitraukdami raumenys. Impulsais, kuriuos į centrinę nervų sistemąsiunčia šie receptoriai galima nežiūrint keisti kuno padėtį. Žmonės, kurių raumeninisjutimas yra sutrikęs,junta netiksliai. Jiems orientuotis erdvėje padeda tik regėjimas.
OOS JUTIMAS——————-
Gleivinėse ir odoje yra nemažai receptorių, Ypač jų daug liežuvyje, pirštuose ir delnuose.Liečiant ar slegiant odos paviršių, nerviniai impulsai siunčiami į galvos smegenųodos jautrumo zoną. Gleivių ir odos receptoriai reguoja į šilumą ir šaltį. Skausmoreceptorius sudirgina bet koks poveikis, galintis pažeisti audinį arba organą. Išskausmo taškų einantys impulsai skatina atitraukti ranką nuo karšto arba aštraus daikto.
UOSLĖS JUTIMAS ————— Nosies ertmės gleivinėje yra daug uoslės receptorių. Juos sudirgina kvapios dujinės medžiagos. Iš receptorių uoslės nervu impulsai patenka į galvossmegenų didžiūjų pusrutulių žievės uoslės zoną. Pagal kvapą žmogus atskiriablogą maistą nuo tinkamo valgyti, užuodžia ore kenksmingas priemaišas.Skonio jutimas:—————Skonio receptorių gausu skonio svogūnėliuose. Ypač jų daug liežuvio gale,kraštuose ir užpakalinėje dalyje, ryklės ir minkštojo gomurio sienelėje.
Skonio receptorius sudirgina skystos arba vandenyje bei seilėse ištirpusiosmedžiagos. Maisto temperatūra taip pat padeda pajusti skonį. Kai maistassudirgina skonio receptorius, juose atsiranda jaudinimas. Nerviniai inpulsaiskonio nervinėmis skaidulomis perduodami didžiųjų pusrutulių žievės skonio zonai. Čia galutinai atskiriamas maisto skonis. Skonis padeda žmogui nustatytimaisto kokybę, išsiskirti virškinimo sultis ir virškinti.