Stuburiniai

1.Chordiniai (Tipas Chordata) gyvūnai.|Tipas |CHORDATA ||Potipi|VERTEBRATA (STUBURINIAI) ||s |TUNICATA (GAUBTAGYVIAI) || |ACRANIA (BEKAUKUOLIAI) |

Chordinių tipui priklauso visi stuburiniai Vertebrata, be to kai kurieprimityvūs jūrų gyvūnai- tunikatai Tunicata ir bekaukuoliai Acrania.Žemesnieji chordiniai neturi daugelio stuburiniams būdingų požymių, tačiaujuos sieja panaši svarbiausių organų sistemų sandara, išsidėstymas beivystymasis. Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka. Lyginant sužemesniaisiais chordiniais, stuburiniai gerokai aktyvesni, pakitusi jųmityba, todėl sudėtingesnė ir kūno sandara.

2.Svarbiausi anatomijos ir sistematikos vystymosi etapai.

3.Chordinių filogenijos teorijos.Stuburiniai kildinami iš žemesniųjų chordinių. Stuburinių kilmei suprastiypač svarbu buvo ištirti iešmučio, ascidijų ir salpų kūno sandarą bei jųvystymąsį. Šioje srityje ypač daug pasidarbavo rusų zoologas A.Kovalevskis(1840-1901). Paaiškėjo, kad iešmutis kūno sandara labai artimasprimityviausiems stuburiams, tačiau visos jo organų sistemos daugpaprastesnės. Iešmučio ašinis organas- chorda, be to, žiaunų aparatassusijęs su žarnynu. Ascidijų lervos taip pat turi chordą, virš kurios yranervinis vamzdelis, o žarnyno priekinėje dalyje gausu žiaunų plyšelių. Taipbuvo įrodytas iešmučio ir ascidijų ryšys su stuburiniais. Todėl jiepriskirti chordinių tipui.Manoma jog chordinių protėviai mito pasyviai.Vystantis, iš gemalinio blastoporo formuojasi analinė anga, o kitamepirminės žarnos gale susidaro būsimoji suaugusio gyvūno burna. Pagal kilmęji- antrinė.Chordinių protėvių kūnas mažai segmentuotas, sudarytas iš 3metamerų.Antrinė kūno ertmė gerai išsivysčiusi, iš 5celominių maišų, kurių vienas-prosomoje, po porą- mezosomoje ir metasomoje.Maitinosi mikroplanktoniniais organizmais, kuriuos sulipindavo gleivėmis irstumdavo į burną blakstienėlėmis. Maisto daleles rankiojo apyburniolofoforais. Patobulėjus žiaunų košimo aparatui, išoriniai maisto rankiojimoorganai sunyko.Svarbiausias chordinių raidos bruožas- pakitusi mityba. Taip atsiradoprogresyviausia gyvūnų šaka- stuburiniai.

4.Pagrindiniai chordinių gyvūnų sandaros bruožai:Bendri chordinių bruožai:

4.1.dvišalė simetrjia,Dvišalė simetrija.

4.2.antrinė burna,Visi chordiniai yra antriniaburniai gyvūnai.

4.3.antrinė kūno ertmė,Mezoderminiu epiteliu išklota antrinė kūno ertmė, arba celomas.

4.4.metamerinė kūno sandara,

4.5nugaros styga arba chorda,Turi chordą, kuri dar vadinama nugarine styga. Tai stangrus pirminis ašinisorganas. Teikia atramą raumenims. Chorda su raumenimis sudaro miochordinįjudėjimo aparatą. Gyvūnas plaukia vingiuodamas stangriu kūnu, nekeisdamasjo ilgio. Vystantis stuburinių gemalui, apie chordą formuojasi antrinisašinis organas- kremzlinis arba kaulinis skeletas. Jis sudarytas išdaugelio slankstelių. Atsiradus stuburui chorda pradeda nykti.

4.6.nervų sistemos ypatumai,CNS vamzdelio pavidalo. Ji yra nugarinėje pusėje, aukščiau chordos.Stuburinių nervinio vamzdelio priekinė dalis, atsiradus galvos srityjesvarbiems jutimo organams, diferencijuojasi į galvos smegenis.

4.7.žiauniniai plyšiai.Žarnyno priekinė dalis, ryklė kartu yra ir kvėpavimo organas. Žemesniųjųchordinių, žuvų ryklės šonuose susiformavo žiaunų plyšiai, pro kuriuospašalinamas įsiurvtas H2O. Tai žiaunų aparatas. Sausumos stuburiniaikvėpuoja atmosferos oru, todėl gemalo stadijoje yra tik žiaunų plyšiųužuomazgos. Žemesnieji chordiniai žiaunų aparatu ne tik kvėpuoja, bet irkošia vandenį. Jį, kartu su maisto dalelėmis, varo blakstienėlėmis į erdviąryklę. Iš ryklės iškoštas H2O pašalinamas pro smulkučius plyšeliusŽemesnieji chordiniai nelabai judrūs, o daugelis suaugusiųjų jūriniųlaikosi prisitvirtinę prie grunto. Kitokie yra stuburiniai. Jie judrūs,vikrūs, minta stambesniais objektais, o daugelis- tikri grobuonys.Stuburiniai- viešpataujanti gyvūnų grupė ne tik jūrose ir gėluose vandenyse- jie užvaldė ir sausumą.

5.Potipis Acrania- BekaukoliaiT.ChordataPotip. Acrania- BekaukuoliaiBranchiostoma lanceolatum- IešmutisCNS, chorda, endostylis, kepenys, atriumas, atrioporasKraujotakos sist. pilvinė ir nugarinė aortos, žiauninės kraujagyslės.Skers.pjūv.ties rykle: nugaros pelekinė raukšlė, nervinis vamzdelis,chorda, kepenys, žiauniniai plyšiai, ryklė, endostylis, atriumas, raumenys.

Priklauso klasė Galvachordžių Cephalochordata ir viena iešmučių šeimaBranchiostomidae su 2gentimis- Branchiostoma ir Asymmetron.

5.1.sandaros ypatybės,Iešmučiai yra 4-7cm ilgio, gyvena dažniausiai jūrų seklumose beveikužsikasę į vidutinio rupumo smėlį. Kūno sandra tokia, kaip ir stuburinių,tačiau daug paprastesni. Todėl tokių labai primityvių chordinių gyvūnųpažinimas svarbus stuburinių kilmei suprasti.

5.2.jų evoliucija.Manoma, kad bekaukuolių protėviai laisvai plaukiojo, buvo simetriški irturėjo segmentuotus raumenis. Tačiau chorda nesiekė kūno priekinio galo,žiaunų plyšių buvo mažiau ir jie atsiverdavo tiesiog į išorę.Vėliau šie bekaukuoliai evoliucionavo dviem kryptim. Vieni vystėsi kaiplaisvai plaukiojantys gyvūnai, tačiau jų maisto objektai ir mitybos būdaskito. Susiformavo stuburiniai. Kiti prisitaikė gyventi dugne ir tapo mažaijudrūs.Iešmutis pagal smegeninės pūslės išsivystymą primityvus.Iešmučiai, gyvendami grunte, išsaugojo beveik nepakitusią labai primityviąsandarą.

6.Galvachordžių (Klasė Cephalochordata) vystymasis ir sistematika.

7.1.Iešmučių anatomija, biologija ir sistematika,IEŠMUTISPailgas iešmučio kūnas suplotas iš šonų, nusmailėjusiais galais. Išilgainugaros tęsiasi žema pelekinė raukšlė. Ji jungiasi su uodeginiu peleku,juosia kūno galą ir baigiasi pilvinėje pusėje prie atrioporo. Liemenyjeišilgai kiekvieno pilvinės pusės šono yra po 1pelekinę raukšlę- metapleurą.Kūną dengia vienasluoksnis epidermis su jutiminėmis ir liaukinėmisląstelėmis. Po epidermiu yra plonas jungiamojo audonio sluoksnis- tikrojioda- koriumas. Tikroji oda (koriumas) turi įv. pigmentinių ląstelių, nervų,kraujagyslių, ko neturi viršutinis sluoksnis.Pagal savo gyvenimo būdą yra …?…Šoniniai raumenys segmentuoti, išsidėstę metameriškai. Segmentai vadinamimiomerais. Raumenys segmentuoti išilgai viso kūno (tuo jis skiriasi nuožuvų), tačiau nesimetriški, nes kairieji miomerai išsidėstę pakaitomisdešiniųjų atžvilgiu. Kiti asimetrijos požymiai: analinė anga yra nesagitalinėje plokštumoje, o uodegos apatinės raukšlės kairėje. Tairyškiausia lervos stadijoje.Ašinis skeletas- chorda. Ji yra virš žarnyno ir tęsiasi nuo kūno priekinės

dalies iki pat uodegos galo. Chorda sudaryta iš plokščių skaidulinių diskų,tarp kurių įsiterpusios pilnos skysčio vakuolės. Chordą dengia jungiamasisaudinys (analogiškas stuburinių skeletogeniniam audiniui). Šis audinystęsiasi aukštyn, apgaubia nugaros smegenis, pereina į mioseptus ir pasiekiaodos koriumą.Centrinė nervų sistema. Priekinė nervinio vamzdelio dalis yra išsiplėtusi įsmegeninę pūslę. Pusiausvyros organų nėra. Virš nervinio vamzdeliopriekinės dalies, kairėje, yra uoslės duobutė, išklota virpamuoju epiteliu.Išilgai nervinio vamzdelio kanalo išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės,kuriose yra jautrieji plaukeliai. Jais iešmutis gauna informaciją apiešviesos kryptį ir intensyvumą. Taip jis orientuojasi.Turi nugaros smegenų (spinalinius) nervus (tai periferinė NS), kurieatsišakoja metameriškai. Kiekvieno segmento šonuose yra po du spinaliniusnervus: Vienas nervas- pilvinis (judinamasis), kitas- nugarinis- mišrus,eina į odą bei vidaus organus. Šie nervai nesijungia.Virškinimo ir kvėpavimo organai. Burnos angą supa ūseliai. Toliau einaryklė. Ryklės šonuose yra žiauniniai plyšiai. Jie neatsiveria tiesiai,nesiriboja su vandeniu. Jie atsiveria į aplinkryklinę ertmę- atriumą, o šisį išorę gyvūno pilvinėje pusėje- atrioporu. Atriumas-aplinkžiauninė ertmė,saugo švelnų žiaunų aparatą nuo mechaninio pažeidimo. Žiauniniuoseplyšiuose gausu blakstienėlių, kurios varo vandenį pro burnos angą į ryklę.Iš jos pro žiaunų plyšius H2O suteka į atriumą ir pašalinamas peratrioporą. H2O atneša deguonį, taip pat įv. mikroorganizmus, planktono.Taigi iešmutis košia H2O. Ryklės dugne yra vagelė- endostilis, kuri yragleivėta ir turi blakstienėles. Gleivės kartu su prilipusiu maistu,stumiamos endostilio blakstienėlių priešinga H2O srovei kryptimi nuvaromaistą į tolimesnę žarnyno dalį- vidurinę žarną, kuri tuoj už ryklės turistambią kepeninę išaugą. Ji apipinta kraujo kapiliarų, gamina išskyras,kurios patenka į žarną. Tačiau šioje išaugoje dar nėra stuburinių kepenimsbūdingo parenchiminio audinio. Galinė žarna atsidaro į išorę kiek toliau užatrioporo, į kairę nuo apatinės pelekinės raukšlės. Toliau yra analinėanga.Kraujotakos sistema. Iešmučio kraujotakos sistema yra beveik uždara. Tamtikrose vietose kraujas patenka į ertmes ir tik po to atgal į kraujagysles.Širdies neturi. Kraujas bespalvis- tai reiškia, kad nedalyvauja deguoniespernešime. Pilvine aorta kraujas paskirstomas į žiaunines kraujagysles,kuriomis toliau teka išilgai žiaunų lankų. Po to kraujas susirenka į2aortos šaknis, o už ryklės- į nugarinę aortą. Iš jos kraujas pasiskirstopo visą kūną. Kraują varinėja pulsuojančios žiaunų arterijos- vadinamosžiauninės širdys. Pulsuoja pamatinė dalis.Šalinimo organai. Juos sudaro 90porų metameriškai išsidėsčiusių inkstųkanalėlių- nefridijos. Kiekvienas kanalėlis prasideda celomo sienelėjekeliais piltuvėliais, o kitu galu atsiveria į atriumą.Lytiniai organai. Skirtalyčiai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Apie 25porosgonadų išsidėstę atriumo išorėje sienelėje. Subrendę lytiniai produktaipraplėšia gonados dangalą, patenka į atriumą ir su H2O srove pasišalina.Iešmutis neršia tik saulei nusileidus.Vystymasis. Greitai vystosi, dėlto kad kiaušinis turi mažai trynio, nėraresursų ilgiau vystytis. Vidurnaktį susiformuoja gastrulė, o po 36val.išsirita aktyviai plaukiojanti lerva.Kiaušinio segmentacija pilnutinė. Susiformuoja blastulė, sudaryta išvienasluoksnės blastodermos, po kuria yra blastulės ertmė- blastocelis. Taipirminė gemalo ertmė. Blastoderma įlinksta, susidaro gastrulė. Jos išorinissluoksnis vadinamas ektoderma, o vidinis, dengiantis gastrulės ertmę-entoderma. Gastrulės ertmė- gastrocelis- atsiveria į išorę angele-blastoporu.Įlinkus susidaro 2sluoksniai. Susiformavus gastrulei pradeda formuotis įv.organai: nervinė plokštelė, chorda ir vidurinis gemalinis lapelis-mezoderma (mezoblastas).CNS vystosi iš ektodermos ląstelių. Vidinis sluoksnis- entoderma(=endoderma) diferencijuojasi, susidaro chorda ir žarna.Mezoderma diferencijuojasi, susidaro somitai. Somitai, kurie prigludę priechordos yra kūno šoniniai raumenys. Susiformuoja koriumas iš dermatomos.Apačia lieka nesegmentuota dalis, kur lieka tikrasis celomas.

7.4.jų paplitimas.Paplitimas ir ekologija. Gyvena ne sekliuose vandenyse, Ramiajam vandenyne,šiltesniuose vandenyse. Paplitę šiltose ir vidutinės klimatinės zonosjūrose: Viduržemio, Šiaurės, Juodojoje (prie Krymo) jūrose. Iešmučiaigyvena 4-15m gylyje, dažniausiai iki žiočių kraštų užsikasę vidutiniorupumo smėlyje. Plaukioja vingiuodami liemeniu, sraigtiškai. Daugiausiarūšių pr.Azijos ir Australijos vandenyse. Prie Taivanio salos iešmučiusžvejoja specialių laivų maistui.

8.Stuburinių (Vertebrata) potipio gyvūnų svarbiausieji sandaros bruožai.Potipis VERTEBRATAJudrūs gyvūnai, minta aktyviai.Turi gerai išsivysčiusią galvą su tobulais jutimo organais.Ašinis skeletas- kremzlinis arba kaulinis stuburas.Turi širdį. Kraujas yra su hemoglobinu.Stuburiniai- progresyviausia chordinių šaka.Susiformavo gėluose H2O prieš 450mln metų (Silūro periode), po to greitaipaplito jūrose, o prieš 350mln metų, lygiagrečiai su nariuotakojais,pradėjo plisti ir sausumoje. Gerokai pakito jų kūno sandara bei biologija.Dabar gyvena 40.000stuburinių rūšių. Potipis skirstomas į 3antklasius ir7klases:|į antklasius: |į klases: ||bežandžiai- |apskritažiomeniai- ||Agnatha, |Cyclostomata, ||žuvys- Pisces ir |Kremzlinės žuvys- ||keturkojai |Chondrichthyes, ||(Tetrapoda) |kaulinės žuvys- || |Osteichthyes, || |amfibijos- Amphibia, || |roplius- Reptilia, || |paukščius- Ave || |ir žinduolius- Mammalia. |

Išvaizda. Žemesniųjų stuburinių kūnas sudarytas iš galvos, liemens iruodegos. Kaukuolėje yra smegenys bei sudėtingi jutimo organai. Žarnynopriekinė dalis- burnos ertmė ir ryklė. Liemens srityje yra geraiišsivysčiusi kūno ertmė (celomas) ir didžioji žarnyno dalis; žuvų-nugarinis ir poriniai (krūtininiai ir pilviniai) pelekai, o sausumosstuburinių- segmentuotos priekinės ir užpakalinės galūnės. Uodegoje nėranei vidaus organų, nei celomo, o H2O stuburiniams čia išsivysto neporiniaipelekai, iš kurių svarbiausias- uodeginis. Aukštesnieji stuburiniai tarpliemens ir galvos turi lankstų kaklą. Žinduolių liemenį diafragma skiria įpriekinę krūtininę dalį (čia yra širdis ir plaučiai) ir pilvinę dalį (čiaišsidėstę skrandis, žarnos, inkstai, gonados).Kūno danga. Oda apsaugo kūną nuo mechaninio žalojimo ir infekcijos. H2Ostuburinių oda pralaidi H2O, todėl padeda kvėpuoti, o sausumos stuburinius

apsaugo nuo išdžiūvimo. Žemesnieji stuburiniai pro odą intensyviai kvėpuojabei šalina įv. apykaitos produktus. Oda jautri įv. dirgikliams, todėl išjos kildinami įv. jutimo organai. Odoje yra pigmentų nuo kurių priklausojos spalva.Stuburinių oda sudaryta iš 2skirtingos kilmės sluoksnių- epidermio irtikrosios odos (koriumo). Iš ektodermos vystosi epidermis. Taidaugiasluoksnis epitelinis audinys. Viršutiniojo sluoksnio ląstelėssusidėvi ir vietoj jų iš gilesnių epidermio sluoksnių į paviršių migruojanaijos ląstelės.Dauginasi tik epidermio giliausio sluoksnio ląstelės. Sausumos stuburiniųviršutinis ragėja. Taip formuojasi ypatingos paskirties raginiai dariniai-žvynai, nagai, plunksnos, plaukai. Be to iš epidermio susidaro įv. žuvųvienaląstės ir sausumos stuburinių daugialąstės liaukos. Po epidermiuesantis koriumas- skaidulinis jungiamasis audinys- teikia odai stiprumo.Jis priklauso mezodermos dariniams (kilęs iš somitų išorinių dalių-dermatomų). Koriume yra ne tik pigmentinių ląstelių, bet ir nervų,kraujagyslių bei odoje susiformavusių raumenų. Raumenys judina ne tik odą,bet ir jos raginius darinius: paukščių- plunksnas, žinduolių- plaukus.Koriume formuojasi ir apsauginiai kieti skeleto dariniai- odos kaulai beiįv. žuvų žvynai. Tai stuburinių odos skeletas.Skeletas- teikia atramą raumenims, apsaugo CNS bei galvos jutimo organus.Jis sudarytas iš kremzlinio bei kaulinio audinių.Žuvų žvynai. Dabartinių kaulinių žuvų žvynai kauliniai, ploni. Kauliniųganoidų- sudėtingesni, labai kieti ir stori. Ryklių žvynai panašūs įdantukus. Visi žvynai- ilgos evoliucijos išdava.Ašinis skeletas- chorda. Jos ląstelėse gausu vakuolių. Aplink chordą ir josdangalą formuojasi mezoderminės kilmės (iš sklerotomų) jungiamasisskeletogeninis audinys. Jis apauga ne tik chordą, bet ir CNS. Šis audinyspaprastai kremzlėja ir susidaro kremzlinis stuburas, o vėliau kaulėja irstuburas tampa kauliniu.Neporinės galūnės. Žuvų pelekai- nugarinis (vienas arba keli), uodeginis iranalinis.Porinės galūnės. Žuvų krūtinkauliai ir pilviniai pelekai ir sausumosstuburinių priekinės ir užpakalinės pirštuotos galūnės. Porinės galūnėsremiasi atitinkamai į pečių ir dubens juostas.Sausumos stuburinių porinės galūnės išsivystė iš riešapelekių žuvų poriniųpelekų. Jos pritaikytos judėti žeme.Raumenys kartu su skeletu sudaro judėjimo aparatą, kurio pagalba gyvūnasjuda erdvėje bei judina įv. kūno dalis. Raumenys padda palaikytipusiausvyrą, nuo jų darbo priklauso kraujo tekėjimas, kvėpavimas. Išraumeninio audinio susiformuoja kai kurių žuvų elektriniai organai.Raumenys priklauso mezodrmos dariniams.Jutimo organai. Šoninės linijos organai jautrūs reto dažnumo vandenssvyravimams (būdingi vandeny gyvenantiems).Pusiausvyros ir klausos organai. Ausis. Svarbiausia jos dalis- plėvinislabirintas, kuriame yra juntamųjų gubrelių. Jie būna 3tipų: skiauterėlės,dėmelės, speneliai.Skonio organai. Tai mikroskopinio didumo skonio svogūnėliai, jautrūsištirpusioms cheminėms medžiagoms. Skonio svogūnėlis sudarytas iš nedidelėsgrupės ilgų antrinių juntamųjų ląstelių. Jų išoriniame gale yra trumpasjautrusis plaukelis.Uoslės organais gyvūnas junta dujinių arba ištirpusių H2O cheminių medžiagųkvapus. Uosle jis aptinka maistą, susiranda partnerį, įspėjamas apieartėjantį priešą.Regėjimo organai. Visų stuburinių akies sandara panaši.Nervų sistema. CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys, o periferinę NS-atsišakojantieji iš smegenų nervai. NS formuojasi gemalo nugarinėje pusėjeiš ektodermos. Galvos smegenys išsivysto iš išsiplėtusio nervinio vamzdeliopriekinės dalies.Antrinė kūno ertmė (celmas). Įsiterpus iš blastoporo pusės porinėmsmezodermos juostoms tarp ektodermos ir entodermos, formuojasi stuburiniųcelomas. Iš dermatomų (somitų išorinė dalis) susidaro odos koriumas, o išmiotomų ir sklerotomų (sudaro kiekv. somito vidinę dalį) formuojasisomatiniai raumenys ir ašinis skeletasStuburinių ši ertmė tik kūno liemenyje. Žuvų kūno ertmė skersine pertvarapadalyta į nedidelę priekinę širdiplėvės maišelio ertmę (čia yra širdis) irį erdvią liemeninę dalį (čia telkiasi kiti vidaus organai).Virškinimo organų sistema. Prasideda burna, už jos esantis žarnynasbaigiasi analine anga. Burnos ertmė- burna- gomurys- liežuvis- dantys-ryklė- stemplė- skrandis- žarnos- žarnyno liaukos (kepenys, kasa).Kvėpavimo organai. Žuvys gauna deguonies iš H2O pro žiaunas bei pro visąkūno paviršių. Sausumos stuburiniai deguonį įkvepia į plaučius suatmosferos oru.Žiaunos, plaučiai, trachėjos, gerklos. Paukščiai turi 4poras oro maišų.Kraujotakos sistema. Uždara. Ją sudaro širdis, arterijos, venos ir jomistekantis kraujas. Arterijomis kraujas teka iš širdies, o venomis grįžta įširdį. Kraujas- bespalvė skysta plazma ir joje esantys forminiaielementai.: raudonieji kraujo kūneliai- eritrocitai, baltieji- leukocitaibei kraujo plokštelės- trombocitai. Eritrocituose yra svarbus kvėpavimuipigmentas hemoglobinas. Leukocitai apsaugo kūną nuo patenkančių į jįmikroorganizmų. Trombocitai padeda kraujui krešėti.Šalinimo organai. Inkstai kartu su jų ištekamaisiais latakais. Pagr. inkstųfunkcija- baltymų apykaitos produktų (amonjako, šlapalo, šlapimo rūgšties)šalinimas, pastovios druskų koncentracijos kraujuje ir ląstelių vidujepalaikymas (osmoreguliacija).Lytiniai organai- tai lyt. produktus gaminančios liaukos- sėklidės irkiaušidės, lytiniai latakai ir išoriniai lytiniai organai. Stuburiniųgemalo lyt. liaukos visada porinės, prigludusios kūno etmėj šalia inkstų.Jos formuojasi iš 2gemalo mezodermos raukšlių.

9.Potipio skirstymas į 9.1.į anamnijus (Anamnia), amnijotus (Amniota),ANAMNIJAI. Tai visi tiekurie vystosi H2O.Jų gemalo maitinimasis labai primityvus. Minta tryniu.

AMNIOTAI (aukštesnieji stuburiniai). Ropliai, paukščiai ir žinduoliai. Taisudėtingesni organizmai.Gyvena, dauginasi sausumoje todėl besivystančius gemalus gaubia gemaliniaidangalai, kurių vidinis vadinamas amnionu.Manoma, kad jie vieningos kilmės gyvūnai. Ropliai ir paukščiai artimi.Prisitaikymas gyventi sausumoje. Būdingas apvaisinimas lytiniuose takuose(kiaušintakiuose). Aplink besivystantį kiaušinį pradeda formuotis dangalai,raukšlės. Susidaro 2raukšlės. Jos apauga gemalą ir susidaro dvigubasišorinis sluoksnis (seroza), vidinis- amnioma. Amniono ertmėje yra gemalas,bei daug skysčio. Vėliau formuojasi alantojas- trečiasis sluoksnis, taipadidėjusi gemalo šlapimo pūslė. Gemalas gyvas, funkcionuoja, kraujotaka,

kvėp, šal., todėl alantojuje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai. Kartaisišorinė alantojaus sienelė (joje daug kraujagyslių), suauga su seroza irsuformuoja placentą (tik žinduoliuose). Visą gemalą supa dangalai,padengtas baltyminiu sluoksniu. Virš baltyminio sluoksnio- kevalas-tvirtasdangalas. 9.2.į antklasius: 9.2.1.Antklasis Bežandžiai- Agnatha,Primityviausi stuburiniai dar neturi žandų aparato. Burna pritaikytasiurbti smulkų maistą arba įsikibti į auką. Šnervė neporinė, pro jąatsiveria ir hipofizės latakas. Kvėpavimo organai iš 5-15porų žiaunų maišų,kurių kiekvienas siaura vidine angele jungiasi su rykle, o tokia patišorine- atsiveria į išorę. Ayusies labirinte yra tik 2 pusratiniaikanalai. Paleozojje bežandžiai buvo gausūs ir įvairūs, tačiau ikidabartinių laikų išliko tik jų labai pakitę palikuonys- nėgės ir miksinos,kurios jungiamos į apskritažiomenių klasę.

9.2.2.Antklasis Žuvys- PiscesAntklasis PISCES- ŽUVYSTuri žandų aparatą, susiformavusį iš žiauninių lankų.Turi neporinius ir porinius pelekus. Būdingos 2šnervės, o ausies labirinte-3pusratiniai kanalai.

9.2.3.Antklasis Keturkojai- TetrapodaVisi, kurie ne žuvys.Varliagyviai išsivystė prieš 350mln metų, maždaug Devone. Jų protėviai buvoriešapelekės žuvys.Be vandens varliagyviai negali pragyventi, veistis.Mezozojuje viešpatavo ropliai. Mezozojuje atsirado ropliai, kurie jau dedakiaušinius.Iš varliagyvių išsivystė ropliai.Nebeliko neporinių pelekų, liko tik poriniai.Judėjimas žuviai sausumoje yra sudėtingas. Žuvys negali sausumoj judėti,bet yra žuvys, kurios gali šiek tiek nušliaužti (pvz.: ungurys).Atsiranda plaučiai, kvėpuoja plaučiais. Jie yra paveldėti iš dvikarpiųžuvų.

9.3.ir į klases: 9.3.1.Klasė Apskritažiomeniai- Cyclostomata, 9.3.2.Klasė Kremzlinės žuvys- Chondrichthyes,Kl. ChondrychthyesRyklio kaukuolė: paliežuvinis kaulas (hyomandibulare+hyoidum), žandinislankas (palatoquadratum+mandibulare), žiaunų lankai.

Priklauso rykliai, rajožuvės, chimeros. Prisitaikę greitai plaukti. Odosepidermis daugiasluoksnis. Po epidermiu storas koriumas, kuriame yrapigmentinės ląstelės, nuo kurių priklauso gyvūno spalva.Būdingiausias darinys- plakoidiniai žvynai. Tai tikrosios odos darinys. Jieformuojasi koriume. Plakoidiniame žvyne yra kraujagyslės ir nervai.Yra kaulinė plokštelė. O pats dantis (žvynas) sudarytas iš dentino. Viršdentino yra emalis. Visai susiformavęs žvynas iškrenta, atauga naujas.Ryklys visą gyvenimą keičia dantis.Skeletas kremzlinis. Apsauga raumenims ir nervų sistemai. Elastingas.Kremzlinis audinys sudarytas iš apvalių ląstelių chondrocitų. Tos ląstelėspanirę skaidrioje tarpląstelinėje medžiagoje. Kremzl. audinyje nėrakraujagyslių. Ašinis atramos organas yra chorda. Aplink chordą ir josdangalus formuojasi mezoderminės kilmės sklerotonai- skeletogeninis(?)audinys.Kitų stuburinių slankstelių kūnai susiformavę.Kaukuolė. Kremzlinė. Skirstoma į smegeninę (ašinę) ir visceralinę dalis. Įašinę dalį remiasi stuburas. Smegeninė- nes apgaubia ir apsaugo smegenis.Kartu apsaugo įv. jutimo organus priekinėje smegenų dalyje. Tik šonuose yraporiniai uoslės ir klausos (pusiausvyros) organai. Visceralinė dalis nueinatoliau. Ji sudaryta iš visceralinių lankų, kurie iš apačios šonų juosiažarnyno priekinę dalį. Tie lankai kilę iš žiauninių lankų. Turi ryšį ne tiksu kvėpavimu bet ir su maisto paėmimu. Ašinė ir visceralinė daliskremzlinių žuvų lieka kremzlinė (kitų žuvų kaulėja).Visceralinį skeletą sudaro: žiauninių lankų būna 5-7, tačiau pirmasisvirtęs žandiniu lanku. Jis funkcionuoja kaip ryklio žandų aparatas. Sudarogomurinė kvadratinė kremzlė (palatoquadratum), o apatinė kremzlė vadinamaMekelio kremzle. Už 1-ojo žiaunų lanko eina 2-as lankas (kas virto išžiauninių)- tai paliežuvinis lankas. Viršutinė jo dalis- pakabinė kremzlė,o apatinis segmentas hioidas (hyoideum). Žiauniniai plyšiai atsiveriaatskirai. 5žiauniniai lankai turi 5plyšelius. Krūtininiai pelekai poriniai.Pelekai turi savo skeletą ir prisitvirtinę prie kremzlinės pečių juostos.Peleko galas stangrus dėl elastotridrijų(?).Pagr. plaukiojimo organas- uodeginis pelekas. Paprasčiausi- analinis irnugarinis pelekai.Jutimo organai. Paprasčiausi- sensilės- jutiminės ląstelės. Jų nedaug likęstuburinių kūne. Stuburinių kūno paviršiuje yra jutiminės ląstelės, neturiišaugėlių ir yra apipintos nervo šakelėmis.Stuburinių ausis pusiausvyros ir klausos organas. Ausies plėvinislabirintas, jį supa kremzlinis labirintas kremzlinėse žuvyse. Plėv.labirinte yra jutiminių gubrelių. Galvos smegenys gerai išsivysčiusios.Uoslės organai. Reikalingi maistui užuosti, susirast prieš. lyties atstovą,įspėja apie pavojų. Tai pora uodžiamųjų maišų pilnų pirminių jutiminiųląstelių.Akys gerai išsivysčiusios.Nervų sistema. CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferinė NS yraatsišakojantys iš smegenų nervai.NS formuojasi iš ektodermos.5pagr. dalys: priekinės, tarpinės, vidurinės, užpakalinės (smegenėlės) irpailgosios smegenys. Nugaros smegenų kanale yra neurocelis. Nervinėsląstelės aplink tą kanalą sudaro- pilkąją medžiagą. Baltoji medžiaga yraišorinėje dalyje, sudaryta iš nervinių skaidulų. Priekinės smegenys susijęsu regėjimu ir su uosle. Nuo tarpinių smegenų atsišakoja regėjimo nervai.Smegenėlės palaiko skeleto raumenų tonusą. Pagal gaunamą iš ausiesplėvinio(?) labirinto informaciją koordinuoja raumenų susitraukimus.Dauguma nervų atsišakoja nuo pailgųjų smegenų. Nuo nugaros smegenų nervaiatsišakoja metameriškai; nuo kiekv. segmento po 2. Nugarinis nervasprasideda dviem šaknelėm, t.y. sudaryta iš 2šaknelių: judinamoji (motorinė)ir nugarinė juntamoji (sensorinė). Susilieja ir suskyla į 3dalis: nugarinę,pilvinę ir visceralinę (vidaus organų).Virškinimo organai. Dantys labai aštrūs. Skrandis labai didelis. Už jovidurinė žarna: trumpa ir stora. Spiralinė raukšlė padidina įsiurbiamąjįpaviršių. Turi kepenis, kasą. Kepenys labai svarbios. Kepenys hidrostatinisorganas, kurio pagalba gali išsilaikyti vandeny.Kvėpavimo organai. Žiaunas vieną nuo kitos skiria žiauninės pertvaros.Žiauna yra priekiniame ir užpakaliniame paviršiuje išsidėstę žiauniniailankeliai, jie pilni kapiliarų.Kraujotakos sistema. Yra vienas kraujo apytakos ratas. Širdis iš dviejųkamerų. Iš širdies kraujas patenka į pilvinę aortą ir nuo jos atsišakoja5žiauninių arterijų poros.Kraujas kaupiamas aortoje. Dešinioji dalis- aortoje.Pilvinė kraujagyslė sugrįžta į širdį. (Veninis kraujas.)Šalinimo organai. Inkstai. Jų pagr. funkcija baltymų apykaitos produktųšalinimas (šlapalo). Inkstai palaiko pastovią druskų koncentracijąkraujuje. Palaiko pastovų osmosinį slėgį ląstelėse. Inkstai visada

poriniai. Pritvirtinti prie stuburo. Tęsiasi išilgai visos kūno ertmės(celomo). Iš inkstų šlapalas teka šlapimtakiais į šlapimo pūslę ir čiakaupiasi šlapalas, susidaro kepenyse.Nefronas.Lytiniai organai ir apvaisinimas. Rykliams būdingas vidinis apvaisinimas.Sėklidės, kiaušidės nuo jų eina latakai. Kiaušialąstės apvaisinamoskiaušintakiuose. Aplink apvaisintą kiaušialąstę formuojasi dangalai.Kiaušiniai dideli (ryklio). Yra gyvagimdės.Rykliai gyvena sūriuose vandenyse, didžiosiose upėse: Amazonėje.

9.3.3. Klasė Kaulinės žuvys- Osteichthyes,Kl. OsteichthyesBendra ešerio sandara: neporinės galūnės (nugarinis, uodeginis, analinis),porinės (krūtinės, pilvo), šnervė, viršutinis žandas, apatinis žandas,žiaunadangtis, širdis (skilvelis ir prieširdis), inkstas, žarna, gonados,analinė anga, plaukiojamoji pūslė.

Žuvys sudaro didžiąją biomasės dalį.Kūno danga. Dengia daugiasluoksnis epitelis, kuriame yra vienaląsčiųliaukučių. Oda- slydi, tai prisitaikymas plaukimui. Odoje formuojasiplokšti ir kieti žvynai. Riešapelekės, daugiapelekės žuvys.Dauguma žuvų priklauso anttipiui TELEOSTEI. Šio antbūrio žuvų žvynai yrakauliniai, dengia čerpiškai. Žvynai kaip ir kaulai nuolatos auga. Žiemąaugimas žvynų susilpnėja. Pagal žvynus galima nustatyt amžių.Skeletas. (Ryklys turi primityvų skeletą). Iš pradžių vystymosi metuskeletas būna kremzlinis. Vėliau iš dalies kaulėja. Sukaulėjusieji kaulaiyra pakaitiniai. Tikrojoje odoje (iš koriumo) formuojasi dengiamiejikaulai.Ašinis skeletas- gerai išsivysčiusi chorda (lotilerija?). Slanksteliųlankai blogai išsivystę. Kiti gyviai turi gerai išsivysčiusią chordą.Atsiranda lankai slankstelių, kurie suspaudžia chordą. Dalis turi chordą, odalis- visiškai suspaudžia chordą ir lieka stuburas.Turi šonkaulius, kurių galai laisvi.Kaukuolė darosi sudėtingesnė. Smegeninė ir žandinė kaukuolė. Žandų lankassukaulėja.Mekerio kremzlė.Susidaro antriniai žandai.Apatinį kaulą padengia dantikaulis.Jutimo organai ir nervų sistema. Tuir šoninę liniją. Ji registruoja vandenssvyravimus. Jos paskirtis registruoti net ir labai silpnas vandens sroves.Šoninę liniją sudaro juntamieji gubreliai (neoroblastai). Jie entogenezėsmetu nugrimzta į odą ir susidaro kanalas su angelėmis į viršų. Taijuntamosios ląstelės. Tų ląstelių juntamieji plaukeliai yra apgaubtidrebutine mase. Netgi silpnai sujudėjęs H2O, jis judina plaukelius(gubrelius), palenkia juos.Klausos ir pusiausvyros organai. Žuvys orientuojasi vandenyje. RegėjimasH2O apsunkintas. Šoninių linijų pagalba apsisaugo nuo priešų.Turi vidinę ausį. Sudaryta iš labirinto, kurio viduje yra skystis(endolimfa). Jame yra CaCO3 grudelių (statolitų), hemolimfa, statolimfai.Žuvis labai gerai girdi. Svarbus dar ir cheminių medžiagų jutimas žuvims.Žuvys turi šnerves- tai uždari maišai- kuriose yra juntamosios ląstelės,jautrios vandens pakitimui (koncentracijai), išorinėm sąlygom. Jaučiamaisto skonį. Žiotyse yra skonio svogūnėliai.Regėjimas. Žuvis gali matyt tik iš arti. Akis akomoduoja, kai keičiasilęšiukas, akies tinklainė. Būdingi elektriniai organai. Sudirginus tokiasžuvis, gaudant grobį ar pan.- ji išsikrauna ir susidaro galingą elektrinįlauką aplink save. Tai daugiausia naudojama grobio apsvaiginimui. Žuvųsmegenys nėra didelės, ypač mažos priekinės smegenys.Virškinimo sistema. Žiotys turi kūgiškus dantis. Dantys yra kūgiškosformos. Žuvų mintančių planktonu dantys virtę lazdelėmis (vamzdeliais). Jievirtę puikiu košimo aparatu. Skrandis didelis tik pas plėšriąsias žuvis.Vidurinės žarnos pabaigoje (pradžioje?) yra aklosios ataugos (piliorinėsataugos). Jų skaičius skirtingas. (Lašiša jų turi 60, ešerys 3). Tokiųataugų neturi karpinės žuvys. Žarnynas trumpas pas plėšrias, o fitofagų,augalėdžių- ilgesnis.Kvėpavimo organai. Žiaunos. Žiauninės pertvaros išnyko, liko tik žiauniniailankai. Todėl žiauniniai lapeliai yra pritvirtinti 2eilėm. Turi 4porosžiauninių lankų. Nuo išorės juos dengia žiaunadangčiai. Kilnodamažiaunadangčius žuvis varinėja H2O ir vėdina žiaunas. Įkvepiantžiaunadangčiai atitolinami nuo kūno, H2O patenka į ryklę. Ir atvirkščiai.Iškvepiant jie suartėja ir H2O pašalinamas. Atgal patekti H2O neleidžiažiauniniai lapeliai. Nevisoms žuvims užtenka žiauninio kvėpavimo. Kaikurios iššoka į viršų, taip kvėpuoja atmosferos deguonimi (oru).Plaukiojamoji pūslė. Ji išsivystė iš oro maišų užuomazgų. Kai kuriosatvirapūslės žuvys turi ryšį su stemple. Kai kurių pūslė visai praradusryšį. Reikalinga tam, kad galėtų išsilaikyti H2O. Tie kurie turi ryšį tarpryklės ir oro maišų, jie reguliuoja.Kraujotakos sistema. Kaip ir kremzlinių vienas kraujo apytakos ratas.Atsiranda širdis. Yra tik 4žiauninės arterijos, kurios sueina į nugarinęaortą.Šalinimo organai. Inkstai- pirminiai (mezonefriniai)- liemeniniai. Jiedrebučio pavidalo. Iš kiekv. pirminio nefrono pumpuravimo būdu susiformuojadaugybė nefronų. Kiekv. segmentas turi ne po vieną, o daug nefronų. Jietampa ilgesni ir vingiuoti. Nefrono ryšys su kūnu nutrunka (tiesioginisryšys). Jie neatsiveria į celomą. Šlapime yra nedaug kenksmingų medžiagų.Jo koncentracija normali. Šlapalas susidaro kepenyse iš amonjako.Nefronas- dvisienė Baumano kapsulė. Į ją vyksta filtravimas. Malpigijauskūnelį sudaro dvisienė baumano kapsulė. Tai filtras.Šlapimo latako gale susiformuoja šlapimo pūslė. Ji atsiveria už žuviesanalinės angos.Dalis nuodingų medžiagų (amonjako) pašalinama pro žiaunas. Inkstai- tai nevien šalinimo organai. Tai ir osmoreguliacijos organas. Tai druskų kon.reguliavimas. Gėlavandenės filtruoja H2O dažniau. Jūrinės žuvys turi gertiH2O, kad galėtų praskiesti osmosinį slėgį. Jos turi pastoviai šalinti H2Oiš organizmoLytiniai organai. Porinės gonados. Jos yra abiejuose pūslės pusėse.Dažniausiai yra skirtalytės. Produkuojama daug smulkių kiaušinių- ikrų.Lytiniai produktai patenka atskirai į išorę. Ikrai yra apvaisinami H2O.Žuvys neršia sekliame H2O, kur yra gruntas, augalai. Tačiau yra tokių žuvų,kurios gyvena vandens platybėse, todėl išneršia labai daug ikrų (pvz.:menkė iki 10mln. ikrų), jie išnešiojami. Neršia labai giliai, tačiau jielabai daug išneršia ikrų. Tai jų prisitaikymas. Gyvavedžių (gyvagimdžių)

žuvys- vėgėlė. Kiaušinio vystymasis vyksta viduje, tačiau tokių žuvų yralabai mažai.Žuvys skirstomos į ekologinės grupės- pagal pasiskirstymą gyventi H2O, tamtikroje aplinkoje. Svarbiausias faktorius- druskingumas: 1) Jūrų žuvys- visą gyvenimą praleidžia sūriam H2O. Gėlam H2O žūsta. 2) Gėlųjų H2O žuvys- gyvena tik gėlame H2O a) upinės I) sraunus H2O II) nesraunus H2O b) ežerinės žuvys. 3) Praeivės žuvys. Sudaro tarpinę grupę tarp jūrinių ir gėlavandenių. Gyvena ir gėlame ežero ir upės H2O. Jos neršti plaukia vienur, o gyvena kitur (lašiša) (erškėtinės). Neršti plaukia iš jūrų į gėlus vandenis (lašiša, erškėtinės). Gėlavandeniai unguriai plaukia neršti į jūras (už 1000km). Neršti plaukia apie 1000km.Žuvys poikiloterminiai gyvūnai- jų t0 labai ryškiai priklauso nuo aplinkos,nuo H2O temp., kuriame gyvena. Šiltame H2O žuvys greičiau auga, maitinasi,subresta. Šaltu metu, šaltame H2O žuvys pasidaro vangios. Jos laukiaoptimalios temp. kada pradėt neršt.

9.3.4. Klasė Amfibijos- Amphibia (varliagyviai),Kl. AmphibiaVarlės vidaus sandara: širdis (skilvelis, 2prieš.), plaučiai, kepenys,skrandis, kasa, 12pirštė, plonoji, tiesioji žarnos, kloaka, šlapimo pūslė,šlapimtakiai, blužnis, inkstai, kiaušidė, kiaušintakis.

Prisitaikę gyventi prie H2O. Tai susiję su gėlu H2O. Varliagyvių plaučiaitruputi kvėpuoja, bet visas kvėpavimas vyksta oda. Per tokią odą lengvaidifunduoja H2O su druskomis. Dėl to sūrioje jūroje varlės negyvena. Druskosužkemša odos poras. Yra 2kraujo apytakos ratai. Atsiranda plaučiai- antrasapytakos ratas. Širdis iš 3dalių (1skilvelis ir 2prieširdžiai). Veniniskraujas su arteriniu maišosi, nes prieširdžiai neturi pertvarų. Organaigauna truputi pamaišytą kraują.Varliagyvių būna ir uodeguotieji (tritonai), bekojai ir beuodegiai (varlės,rupūžės).Oda yra drėgna, nes joje yra daug daugialąsčių liaukučių. Yra daug liaukų,jų funkcija- apsauginė. Kai kurioje odoje yra nuodų liaukų (f-jaapsauginė). Kartais oda yra suragėjusi- tai prie sausumesnės erdvėsprisitaikymas. Pvz.: rupūžės odos viršutinis sluoksnis suragėjęs-prisitaikymas gyventi sausesnėse vietose. Per jų odą neišgaruoja tiek daugH2O.Stuburas pasikeičia. Išskiriamos sritys: kaklinė sritis, juosmeninė,kryžmeninė ir uodeginė. Turi tik 1kaklo slankstelį.Kryžmeninė susijusi su judėjimu. Prie jos tvirtinasi kiti kaulai.Formuojasi dubens kaulai.Uodeginė sritis likęs 1 susiliejęs 1 slankstelis.Šonkaulių nėra. Krūtinės ląstos nėra.Kaukuolė yra labai plokščia ir žema. Ašinė dalis, kuri slepia galvossmegenis, yra mažai sukaulėjusi, mažiau negu kaulinių žuvų.Žandą sudaro palatokvadratum- gomurinė kvadratinė kremzlė, apatinį žandąsudaro- mandibulare, kuri padengta kauliukais.Iš viršaus nusileidžia odos kaulai ir uždengia kaukuolę.1-asis ir 2-asis lankas.Nebelieka paliežuvinių kaulų.Hyomandibulare labai susmulkėja ir tampa klausos kauleliu, taip vadinamakilpute. Kilputė- stulpelio formos, sustiprina garsą ir perduoda į vidinęausį. Viena kilputės dalis atsiremia į išorinę membraną. Iš membranosgarsas keliauja į kauliuką, kuris sustiprina garsą ir garsas sklinda įvidinę ausį.Atsiranda vidinė ausis.Eustachijaus vamzdis- vidurinė ausis su rykle.Porinės galūnės. Labai skiriasi nuo žuvų.Priekinės galūnės tvirtinasi prie pečių juostos. Priekinės galūnės-keturpirštės.Jutimo organai. Lervos ir kai kurios pastoviai vandeny gyvenančiosamfibijos turi šoninę liniją organus, pvz.: aksolotliai, protėjai,naguotoji Afrikos rupūžė. Jos prisitaikę visą laiką gyventi H2O.Varliagyvių akys turi judamus vokus.Geriausiai klausos organas išsivystęs beuodegių amfibijų.Turi be vidinės jau ir vidurinę ausį, kurios ertmė Eustachijaus vamzdžiuatsiveria į ryklę. Toje ausies dalyje yra tik 1klausos kaulelis- ausieskilputė. Ausies būgnelis yra galvos paviršiuje.Žarnynas. Burna ir ryklė- burnaryklė. Ji labai plati. Joje yra seiliųliaukos. Turi minkštą ir lipnų liežuvį. Turi smulkius dantis. Žarnos yradar ilgesnės negu žuvies, baigiasi kloaka.Kvėpavimas. Lervos kvėpuoja išorinėmis šakotomis žiaunomis, vėliau turižiauninius plyšius. Suaugusios kvėpuoja plaučiais ir visu kūno paviršiumi.Gyvybiškai svarbus kvėpavimas visu paviršiumi. Kvėpuoja savotiškai. Neturikrūtinės ląstos. Pro šnerves įkvėptas oras suspaudžiamas ir nustumiamas įplaučius.Kraujotakos sistema. 2kr. apytakos ratai.Šalinimo organai. Inkstai, bet jie yra kompaktiški (neliemeniniai).Išsidėsto kryžmeninėj srity 2-ose pusėse- tai pirminiai inkstai. Šlapalas-pirminis medžiagų apykaitos produktas.Tai skirtalyčiai organizmai.Apvaisinimas daugeliu atvejų yra išorinis, bet būna ir vidinis.KoopuliacijaSubrendusios kiaušialąstės patenka į celomą, kiaušintakį, apsidengia įv.sluoksniais. Kiaušialąstės virsta purpulais. Išneršiama mažesni, H2O jieišbrinksta.

Daugiausiai paplitę beuodegiai varliagyviai (varlės). Jie puikiai judasausumoj.Vystymasis. Varlės neršia. Išneršia sekliuose H2O, nes ten greičiau įšylaH2O, daug maisto. H2O išsirita lerva. Neturi nieko, net burna nepraplyšusi.Ta lerva kelias dienas pasilaiko prie kurkulų? masės ir išsilaiko keliasdienas. Po kelių dienų kūnas pailgėja, atsiranda plokščia uodega. Galvosšonuose atsiranda išorinės žiaunos. Po kiek laiko šonuose atsirandažiauniniai plyšiai. Tos žiaunos funkcionuoja labai neilgai. Vėliauatsiranda odos raukšlė, tada pradeda funkcionuoti vidinės žiaunos.Maitinasi. Priekinėje žiaunoje susiformuoja pirštiški dariniai- košimoaparatas, kuris sulaiko smulkias maisto daleles. Minta tuo ką prakošia prožiaunų aparatą.Vėliau priekinės buožgalvio lūpos pradeda ragėti- virsta raginiu snapeliu,atsiranda dantukai. Jais pradeda gramdyt, kramto siūlinius dumblius. Jožarnynas pailgėja, jis pasidaro pilvotas (pilvinis). Dar vėliau vystantisbuožgalviui nuo ryklės atsišakoja 2plautiniai maišai, žiaunų aparatas

nyksta.Netoli uodegos formuojasi užpakalinės galūnės. Pirmiausiai susiformuojapriekinės galūnės.Galutinis etapas- rezorbcija- sunyksta uodega.Daugelis varliagyvių žiemoja vandeny. Kai kurie sausumoj, pvz.: rupūžės.Rupūžės tik dauginasi H2O, o žiemoja sausumoje.

9.3.5. Klasė Ropliai- Kl. Reptilia,Kilo iš serozinių amfibijų, stegocefalai- kaukuolė turėjo labai daugdengiamųjų kaulų. Gyvena ir veisiasi sausumoje. Roplių oda nėra visiškaislydi. Ji yra sausa, liaukų nėra. Viršutinis odos sluoksnis epidermis-suragėjęs. Jis sudarytas iš atskirų žvynelių, skydelių ir t.t. Ragėjimasvyksta gabaliukais, nes visiškas ragėjimas padaro nelanksčiais. Elastingaoda. Koriume susiformuoja kaulinės plokštelės (krokodilai, vėžliai). Tokiaoda nepraleidi, gali gyventi kur sausa ir vandeny. Vanduo neišgaruoja išorganizmo ir neprigeria. Raginis išorinis sluoksnis- negyvas. Jis nukrentagabalais arba iš jo išsineriama. Po senuoju sluoksniu būna visiškaisusiformavęs naujas sluoksnis.Skeletas. Dėl pečių ir kryžkaulių sudėtingėjimo pakyla nuo žemės, šliaužia.Stuburas difirencijuotas į atskiras dalis. Daugiau negu 1kaklo slankstelis,jie gali sukinėt galvą- tobulėja matymas, praplatėja maisto gaudymas.Tobulėja jų medžioklė. Šonkauliai laisvais galais prisijungia priekrūtinkaulio, susiformuoja krūtinės ląsta.Kryžmens sritis iš 2slankstelių (prie jų tvirtinasi kojos). Užpakalinėskojos geriau išvystytos. Išsivysto tobulesni dubens kaulai.Driežo kaukuolė paaukštėja ir pasiaurėja. Vidinė kaukuolė būna sukaulėjusi.Hyomandibulare- paliežuvinio lanko dalis, tik dalis jos virsta kilpute.Turi tik 1klausos kaulelį. Turi vidurinę ausį, išorinės neturi.Nervų sistema ir jutimo organai. Nosies ertmė- šnervės- diferencijuojasi į2dalis: viena- užuodžiama, kita- įkvepiama. Driežams ir gyvatėms būdingasJakobsono organas- duobutė pilna gleivių. Jis yra gomuryje. Labai nedidelimedž. kiekiai gali būti užuodžiami, tai papildomas uoslės organas.Turi akis, vokai labai gerai išsivystę. Ne visų roplių vokai yra suaugę.Priekinėse smegenyse formuojasi smegenų žievė. Kai kurie ropliai, turigerai išvystytą viršugalvio organą, kuris reaguoją į šviesą.Virškinimo organai. Gyvatės turi labai specializuotas nuodų liaukas irgerai išvystytą liežuvį.Užpakalinė žarna atsiveria į kloaką.Kvėpavimo organai ir kraujotakos sistemos. Poikiloterminiai gyvūnai-šaltakraujai. Jų gausa didžiausia tropikuose ir subtropikuose. Oras patenkaį plaučius judinant krūtinės ląstą, tarpšonkaulinius raumenis. Tai labaigeras plaučių vėdinimo būdas. Širdis (daugumos) yra iš 3dalių: 2prieširdžiųir 1skilvelio. Skilvelis turi dalinę pertvarą, kuri skiria jį į 2dalis.Krokodilai turi 4skyrių širdį, beveik kaip šiltakraujai stuburiniai. Tainėra tobulas atskyrimas. Visos arterjos susiskirsto iš karto (3arterijos):1plaučių arterija ir kairysis ir dešinysis aortos lankai.Šalinimo organai. Antriniai inkstai- metanefros. Inkstai nebeatlieka H2Ošalinimo funkcijos. H2O visiškai taupomas. Šlapimo kanalėliai neturinefrostomų. Jie labai ilgi ir gausiai apipinti smulkių kraujagyslių. Ropliųkepenyse gaminamas šlapalas paverčiamas šlapimo rūgšties emulsija. Tekantšlapimo pūsle emulsijai iš jos dar į organizmą grąžinamas H2O. Kloakoje H2Odar kartą sugeriamas.Turi tam tikrus organus, pro kuriuos pašalinamas druskos perteklius. Druskųkiekis visada pastovus (0,7-0,9(). Jei įvyktų nukrypimas- organizmas žūsta.Palaikomas inkstų ir reguliuojama nervų sistemos- druskų kiekis.Gonados- organai kur vystosi lyt. ląstelės, netoli inkstų. Būdingiišoriniai koopuliacijos organai. Driežų ir gyvačių tie organai yraporiniai. Kiaušiniai dideli, jame gausu trynio, juo minta gemalas. Driežųir gyvačių kiaušinio išorinis dangalas lyg pergamentinis, minkštas, ovėžlių ir krokodilų išorinis sluoksnis lukšto pavidalo. Po lukštu yraskystas baltyminis sluoksnis. Kiaušiniai dažniausiai užkasami į žemę.Tačiau kai kurie driežai ir gyvatės gimdo jauniklius. Kiaušinis išsivystolytiniuose takuose- kiaušintakiuose.VĖŽLIAI. Jų liemenį dengia šarvas iš 2tarpusavy suaugusių dalių, negaliišlyst iš jo. Daugelis kaulų suauga su šarvais. Šarvą turi visam gyvenimui.Šarvas auga. Šarvas- odos kilmės kaulai.GYVATĖS. Ypatingas judėjimas. Turi >400 slankstelių, kurių sandara yratruputi kitokia. Stuburas labai lankstus. Galūnės beveik visai atrofuotos.Galima rasti ir galūnės (išpreparavus). Gyvenimo ir judėjimo būdas unikalusir daug kur pritaikytas.Žvynais kabinasi už nelygumų. O šonkaulių galai valdomi raumenų vingiuojakūną.Mityba. Tai plėšrūs gyvūnai. Žandų aparatas labai išsivystęs. Vienosgyvatės ryja gyvą grobį, kitos pirmiausiai pasmaugia, kitos užmušanuodingais dantimis. Gyvačių nuodų liaukos susiformavo iš pakitusių seiliųliaukų. Nuodų liaukos yra maždaug ten kur smilkinkaulis. Tas liaukas galiturėt ir nenuodingos gyvatės, padeda lengviau suvirškint. Turi dvejopųnuodų: neurotoksinai (greit plinta organizme, pasiekia smegenis irparalyžuoja)- būdinga kobroms. Jūrinės gyvatės turi hemotoksinų- plintalėtai, kraujuoja, ištinsta, lėtinės kilmės. Daugelis turi nuodų kur galinužudyt net ir 20žmonių, pvz.: Indijos kobra. Žandai yra išspaudžiami, kaddidesnė dozė pakliutų.

9.3.6. Klasė Paukščius- AveSpecializuota gyvūnų šaka. Tai giminingi gyvūnai ropliams.Kūno dangos pakitimai, dėl šilumos. Plunksnų panaudojimas skraidyti.Tobulesnis vystymosi būdas. Medžiagų apykita daug greitesnė negu roplio.Oda. Plona ir sausa. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurieformuojasi iš epidermio. Neturi žandų. Jų vietoje yra ramfoteka- tvirtaraginė makštis. Iš ramfotekos yra sudaytas snapas. Pirštai irgi su nagais.Plunksna formuojasi paukščio gemalo paviršiuje kaip gumburėlis. Jissudarytas iš mezodermos spenelio, kurį dengia storesnis epidermio ląsteliųsluoksnis. Plunksna grimsta vidun. Formuojasi plunksnos makštis.Pirmiausiai būna pūkinės plunksnos (palaikyti kūno temperatūrai). Suaugusiųpaukščių plunksnos yra kontūrinės ir pūkinės. Kontūrinių plunksnos turi ašįir iš šonų 2vėtykles. Vėtyklių sandara gana sudėtinga (ne vien tikišilginiai plaukeliai). Plunksna gana atspari. Nedidelės plunksnos yra

vadinamos dengiamosiomis. Jos palaiko šilumą. Padaro paukščio kūną aptakų.Plasnojamosios plunksnos susijusios su skraidymu. Vairuojamosios plunksnos(uodegoje) vairuoja skrydį. Plunksnos jau yra negyvos. Paukščiai šeriasi poveisimosi periodo. Plunksnos yra keičiamos. Odoje visai nėra liaukų,išskyrus posturgalinę? liauką, kurią turi H2O paukščiai. Tai susiję su tuo,kad nesušlaptų plunksnos.Skeletas. Visiškai sukaulėjęs. Yra lengvas ir tvirtas. Daugelis kaulų yratuščiaviduriai, pripildyti oru. Stuburas liemens srityje yra nelankstus.Tik kaklo sritis ypatingai lanksti (nio 11-25slankstelių). Krūtinės sritistarpusavyje sisijungę turi gerai išsivysčiusius šonkaulius, kurie remiasi įplatų krūtinkaulį. Šonkauliai susiję su kvėpavimu. Krūtinkaulis turiketerą. Prie keteros prisitvirtinę raumenys, kurie yra susiję su skraidymu.Tokios keteros neturi neskraidantys paukščiai. Kaukuolė yra panaši į tamtikras roplių kaukuolę. Paukščių ypač plačios akiduobės. Smegeninė dalisišsipūtusi, priešingai negu roplių. Pečių juostoje yra tvirta atramasparnams: 2raktikauliai, priekyje suaugę į šakutę. Sparno skeletas:žąstikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis. Tik neturi tiek pirštų kaip žmogus.Turi 3pirštus. Kojos: šlaunikaulis gana stambus, blauzda yra ilgesnė.Blauzda suaugusi iš 2kaulų. Čiurnos kaulai dažnai suauga su blauzdikauliuir susidaro blauzdačiurnė. Ir susiformuoja paukščio postaibis.Jutimo organai. Susiję su tuo, kad labai išsivysčiusios priekinės irvidurinės smegenys bei smegenėlės. Akys akiduobėse beveik nejuda. Pelėdosapsuka 2700 kaklą. Keičiasi ląšiuko forma ir atstumas nuo tinklainės.Klausos organas visiškai analogiškas ropliams. Vidinė ir vidurinė ausis(kilputė). Vidinė ausis tobulėja. Girdi gerai. Uoslė išsivysčiusi menkai.Virškinimo organai. Snapo forma priklauso nuo to kokiu maistu paukštisminta. Dantų neturi. Turi liežuvį. Seilių liaukos yra labai įvairios.Dažnai naudojamos statyti namams (lizdams). Stemplė. Toliau eina gūžys.Jame dar nebūna pradėtas virškinti. Skrandis iš 2dalių (liaukinis irraumeninis). Liaukinėje dalyje pradedama virškinti. Raumeniniame skrandyje,išklotame chitinine danga. Raumeniniame skrandyje yra akmenukų, kurie trinamaistą. Toliau eina 12-pirštė žarna. Į ją atsiveria kasa ir kepenys. Tarpplonosios ir storosios žarnos yra keletas aklųjų ataugų. Tose ataugosegyvena bakterijos, kurios gamina vitaminus. Dar gaminamas skaidantysfermentai. Storoji žarna atsiveria į kloaką. Šlapimtakiai irgi atsiveria įkloaką.Kvėpavimo organai. Pirmiausiai O2 patenka į ilgą trachėją. Apatinėje josdalyje (kur ji šakojasi į bronchus) tai yra gerklos apatinės. Tai būdingatik paukščiams. Gerklų raumenys susitraukia. Garsas išgaunamas- membranasvirpinant. Plaučiai labai maži. Jie priaugę prie krūtinės ląstos. Trachėjašakojasi į 2bronchus, vėliau dar ir … bronchioles (smulkiausios atšakos).Bronchiolių tinlas- labai stipriai apipintas kraujagyslių. Plaučiai- turiplonasienius atsišakojusius- oro maišus. Jie įsiterpia tarp vidaus organų,raumenų ir netgi įeina į kaulus. Plaučių tūris- mažesnis negu oro maišųtūris. Oro maišai lengvina paukštį. Tai papildomi oro rezervuarai. Kaipaukštis tupi kvėpuoja paprastai. Kai skrenda vyksta cirkuliacija. Oromaišai svarbūs ir paukščiams kurie nardo. Oro maišai svarbūstermoreguliacijai.Kraujotaka. 2kraujo apytakos ratai. Kraujas nebesimaišo. Didysis ratas,kraujas yra tik arterinis. Širdis iš 4skyrių (2prieširdžiai ir2skilveliai). Paukščiuose atsišakoja 2arteriniai kamienai. Iš kairinioskilvelio- arterija- į didįdį apytakos ratą. Neturi kairiojo aortos lanko.Tik dešinysis aortos lankas. Širdis labai didelė. Širdies plakimo dažnispriklauso nuo paukščio dydžio ir aktyvumo (kuo mažesnis tuo dažniau plaka).Paukščių t0 yra apie 420. Tai būdinga suaugusiems paukščiams.Šalinimo organai. Inkstai antriniai (metanefros). Sudayti iš 3skiaučių.Pakankamai didelės. Šlapimas teka 2šlapimtakiais ir atsiveria į kloaką.Šlapimo pūslės nėra. Mažai tirpstanti H2O šlapimo rūgštis. Rūgštisemulsijos pavidalo ir iš jos yra dar išsiurbiamas H2O. Šlapimo rūgštiskloakoje yra tiršta balto pavidalo ir susimaišo su išmatomis. Jiems sunkugyventi dykumose.Lytiniai organai. Patinai turi sėklides. Jos panašios į pupelę. Neturikopuliacijos. Sperma patenka iš kloakos į kloaką. Patelėse funkcionuojamatik 1kiaušidė ir kairysis kiaušintakis (prie inkstų). Kai subręsta patenkaį kūno ertmę, iš ertmės ir kiaušintakio piltuvais į kiaušintakį.Kiaušintakis labai ilgas. Slinkdama kiaušialąstė apsidengia baltyminiusluoksniais ir vėliau pargamentiniais sluoksniais. Po to kiaušintakispatenka į gimdą. Ten susiformuoja kevalas. Skirtingų paukščių rūšių yra viskitokie kiaušiniai. Kiaušiniai yra slepiamosios spalvos.Paukščių ekologinės grupės.1. Miškų ir krūmynų paukščiai. Gausiausia grupė. Vyrauja laipiotojai. Maistą randa laipiodami (kėkėliai, zylės). Kopikai (geniai, lipučiai). Stačiais medžių kamienais laipioja. Gyvena savo padarytose drėvėse, olose.2. Pelkių ir pievų paukščiai. Šlapi plotai. Kai kurie turi labai ilgas kojas (gervės, gandrai). Peri ant žemės. Gervių jaunikliai labai savarankiški.3. Vandens paukščiai. Pingvinai, antys, kirai, narai, kragai, pilikanai… Minta labai įvairiai. Pingvinai- visiškai neskraidantys paukščiai.

9.3.7. Klasė Žinduolius- Mammalia.Plačiai prisitaikę gyvūnai.Galima rast ir ir vandeny ir sausumoj. Jie gali skraidyt.Sugeba palaikyt kūno temp.- šiltakraujai gyvūnai.Apvaisinta kiaušialąstė vystosi lyt. takuose. Nebelieka did. trynio.Kiaušialąstė labai sumažėja ir gerai išsivysto kai kurie dangalai- serozair amnionas, iš kurio placenta. Palaiko ryšį su motina. Viskas vystosividuje. Geri bėgiotojai, plaukikai, skraidytojai (šikšnosparnis).Oda. Padengta plaukais- epidermio dariniai. Plauką sudari stiebas iršaknis. Stiebas sudarytas iš negyvų suragėjusių darinių. Šaknis suragėjusi,apgaubta jungiamuoju audiniu, apipinta kraujagyslėmis. Normalūs žinduoliaituri skirtingos sandaros plaukus, stori plaukai- akuotai, sudaro didžiąjąkailio dalį, vilnaplaukiai- sudaro pagr. sluoksnį. Padaromas oro tarpas(palaiko temp.). Stori akuotai kartais virsta storais spygliais. Svarbūsplaukai- vibrisės- skirtos jutimui (katino ūsai, antakiai). Plaukaikeičiami naujais. Plaukų keitimasis- šerimasis. Prie epidermio dariniųpriklauso- nagai, kanopos, ragai (raganosiai). Oda sudaryta iš epidermio ir

koriumo.Elnio ragai- koriumo dariniai.Epidermyje formuojasi įv. liaukos- riebalinės, toks plaukas atsparusvandeniui, tai svarbu vandeny gyvenantiems gyvūnams. Bebro rieb. liaukosgerai išvystytos. Prakaito liaukos, pro jas pašalinama dalis vandens irdalis druskų, kūnas atvėsinamas. Vandens žinduokiai prakaito liaukų neturi.Kvapiosios liaukos, skleidžia labai stiprų kvapą. Tai signalas tos pačiosrūšies, kitos lyties atstovams. Tos liaukos dažniausiai būna plėšriuosiuosežinduoliuose.Pieno liaukos- kilę iš prakaito liakų. Primityviausios pas kloakiniusžinduolius- patenka ant plauko ir jaunikliai nulaižo (sutelktos tam tikrojvietoj).Skeletas. Iš 5dalių.Kaklo slanksteliai 7.Krūtininė dalis iš 12-14slankstelių, dažniausiai 7porų šonkaulių (ilgųprisitvirtinusių prie krūtinkaulio).Kaukuolė- smegenų dėžė. Būdingas antrinis žandinis sąnarys- (tarphyomandibulare ir skvomorum) atsiveria mūsų ausyje.Išorinė ausis, būgninė membrana. Turi priekalą, plaktuką. Vid. ausyje3klausos kauliukai.Žinduolių kojos labai tobulai prisitaikę tų kurie laksto. Stovėsena tobula,kūnas neprisiplojęs prie žemės, pakilęs. Pagr. pečių juostos kaulu virstamentė. Greiti bėgiotojai netenka raktikaulių ir kanopiniai. Išsivysčiusiusraktikaulius turi tik žinduoliai, kurie priek. galūnėm atlieka sudėtingusjudesius.Kojos turi 5pirštus- primityvus požymis. Greiti bėgiotojai į žemę remiasitik 1pirštu (pvz.: arklys) yra ir kitų pirštų liekanų.Banginio užpak. galūnės labai redukuotos. Priek. galūnės neišnyko, o virtoplaukmenimis. Šikšnosparnių sparnai- priek. galūnėse tik 1normalus pirštas,kiti pailgėję- pritaikyta skraidyti.Jutimo organai. Klausa tobula dėl išorinės ausies. Nukreipia į tą pusę, kursklinda garsas. Kortijaus organai. Kai kurie žinduoliai skleidžia garsus.Dkleidžia ultragarsą ir vėliau jį gaudo (šikšnosparnis gali skraidytuždaroj tamsioj patalpoj kuo puikiausiai).Uoslės organai labai jautrūs ir išlavėję.Turi būti organai, kurie gali suuosto ir pamatyti.Užuodžiamosios kriauklės, jų netenkam kai susergam sloga, nevienodaiišlavėjęs.Regėjimas. Akys puikiai akomoduoja, mato, tačiau tai ne toks svarbusorganas kaip klausos ir uoslės.Antilopių pukiai išsivysčiusios akys, tobulas regėjimas.Kurmio apaugusios oda.Nervų sistema. Labai stambios smegenys. Susiformuoja smegenų žievė-refleksų ir išmokimų susidarymo centras, kaupti įv. patyrimą gali.Smegenėlės išvystytos dėl koordonacijos. Vidinėj ausy irgi yra pusiausvyrosorganas.Virškinimo organai. Kaip pas žmogųPriešburniėn ertmė (pas žiurkę).Dantys yra alveolėse. Dantys diferencijuoti. Heterodontinė dantų sistema.Kandžiai, iltys, prieškrūminiai, krūminiai. Kai kurie dantys neturi šaknų.Per šaknį ateina kraujagyslės, nervai. Pvz.: žiurkė, bebras, šernas jeineturi ko graužt tai labai užaugs.Pirminiai dantys, juos pakeičia nuolatiniai. 42dantų sistema. Karvė turi32, žiurkė 16. Kai kurie bedančiai (banginiai). Delfinas iki 250dantų.Homodontinė-visi dantys pasidaro vienodi. Skirta pagavimui, bet nekramto.Skrandis gerai išvystytas, iš 1dalies. Pas karves 4skilčių: didysisprieskrandis, tinklainės, knygenos, šliužas. Pirmose 3dalyse nėra jokiųliaukų virškinimo (taip kaip praplatėjusi stemplė). Mikroorganizmai skaidoceliuliozę iki paprastesnių angliavandenių. Maistas porcijomis atryjamas,dar kartą sukramtomas ir vėl nuryjamas. Pakliūna į knygenas, slenka įšliužą (tikrasis skrandis, kur vyksta virškinimas).12-pirštė žarna.Ypatingas plon. žarnų paviršius- gauruotas. Maisto medž. greitaiįsisavinamos dėl šio paviršiaus, aukšta temp.Storoji žarna- vandens įsiurbimas.Arkliai turi akląją žarną- kurioje yra celiuliozę skaidančių bakterijų.Kvėpavimo organai. Plaučiai sudėtingesni negu roplių, o kvėpavimastobulesnis. Trachėjos šakojasi į bronchus, bronchai į bronchioles, kuriosbaigiasi alveolėmis. Žmogaus plaučiuose 350alveolių.Kvėpuoja taršonkauliniais raumenim ir diafragmos pagalba. Gerklos. Balsostygos funkcionuoja kaip garso aparatas. Uždengia kvėpavimo takus (pvz.:valgant).Kraujotakos sistema.Šalinimo sistema. Inkstai metanefriniai. Daug Malpigijaus kūnelių(iki2mln.)- nefronų+Baumano kūnelių.Inkstų geldelės.Šlapimas teka šlapimtakiais, surenkamas į šlap. pūslę ir pašalinamas.Kloakiniai turi kloakas: ančiasnapis, echidna (su ilgu snapu).Lytiniai organai. Patinų sėklidės- poriniai organai. Primityv. žinduoliųprie inkstų, kitų pasislinkę į priekį ir atgal. Kiaušidės mažos (nėratrynio, dangalų). Iš kiaušidžių, per kiaušintakio piltuvą į gimdą. Kaikurie turi 2gimdas. Graužikai prisitaikę greitai daugintis.Gemalo vystymasis ankstyvas.Žinduoliai vystosi motinos organizme, kloakiniai išimtis. Kolnesusiformavus placenta maitinasi osmozės būdu. Per placentą ir šalinimasir kvėpavimas. Gemalo ir motinos kraujotaka skirtinga.Alantojis suauga su seroza. Alantojis susijungęs su chorionu. Chorionas,tai seroza. Placentą supa daug kraujagyslių.

BŪRYS KLOAKINIAITai perėjimo forma tarp žinduolių, roplių ir paukščių. Deda kiaušinius,kurie turi tvirtą išorinį dangalą. Išsiritę jaunikliai maitinasi motinospienu. Paplitę Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Tasmanijoje. Kurkloakiniai ten ir sterbliniai.Ančiasnapis slaptą gyvenimo būda vedantis gyvūnas. Gerai nardo, žvejoja.Plėvės tarp pirštų skirtos nardymui.Echidnos kloakinės.Neturi dantų, minta skruzdėlėm.

BŪRYS STERBLINIAIRyšys su mot. organizmu silpnasKengūros naujagimis 2,5cm ir 0,1gsvorio. Gimę jaunikliai patys turisusirast spenius, prisisiurbia ir ten 2mėn gyvena. Nepaleidžia spenio. Iki250dienų prabūna sterblėj.

AUKŠTESNIEJI ŽVĖRYS EUTERIJAJaunikliai gimsta pakankamai dideli ir gerai išsivystę. Kanopinių gimstalabai stiprūs.Vabzdžiaėdžiai: ežiai, kirstukai, kurmiai.Šikšnosparniai- prisitaikę skraidyt. Turi keterą kaip paukščiai.

BŪRYS PRIMATAIPusbezdžionės, beždžionės, žmonės.Primityvus požymis- 5pirštai.Priekinės galūnės labai tobulos: paimti maistą, statyti guolį ir t.t.