Apvaliosios ir žieduotosios kirmėles. Nariuotakojai. Vabzdžiai. Stuburiniai gyvūnai.

APVALIOSIOS KIRMĖLĖS (Nemathelminthes)

Jos gyvena įvairiuose vandenyse, drėgnoje dirvoje, organinėse medžiagose. Nemažai jų – parazitai. Būdinga dvišalė simetrija. Kūną dengia kutikula, po ja yra 1 išilginių raumenų sluoksnis. Vietoj parenchimos yra pirminė kūno ertmė – schizocelis, kuris dažniausiai pripildytas skysčio. Schizocelyje išsidėstę vidaus organai. Turi vamzdelio formos žarnyną, kurios vienas galas prasideda burna, o kitas – baigiasi analine anga.Virškinimo sistemą sudaro priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos. Priekinė ir užpakalinė žarnos išklotos ektoderminės, o vidurinė – entoderminės kilmės epiteliu.Kraujotakos ir kvėpavimo sistemų nėra. Laisvai gamtoje gyvenančios apvaliosios kirmėlės kvėpuoja visu kūno paviršiumi, o parazitinės – anaerobiniu būdu. Šalinimo sistemą sudaro protonefridijos, ektoderminiai kanalai ar vienaląstės liaukos.Nervų sistema – ortogoninio tipo. Ją sudaro aplinkryklinis žiedas ir iš jo išeinantys išilginiai nerviniai kamienai. Jutimo organai išsivystę silpnai.Lytinė sistema. Apvaliosios kirmėlės būna skirstalytės (iš išorinių lytinių požymių galima atskirti patinus nuo patelių), partenogeninės (vystosi iš neapvaisintų kiaušinėlių) ir hermafroditinės (vyriškoji ir moteriškoji sistema yra viename organizme, bet apvaisinimas paprastai būna kryžminis). Vystymasis tiesioginis.

Kl. Nematoda (tikrosios apvaliosios kirmėlės)Trichinella spiralis (Spiralinė trichinelė)

Sukelia trichineliozę. Pasireiškia gamtine židinine invazija, taip pat susiformuoja sinantropiniai židiniai. Tai – biohelmintas. Žmogus apsikrečia suvalgęs apkrėstos šernienos, kuriose būna inkapsulinių lervų. Jos pasižymi lytiniu dimorfizmu. Jų kūnas padengtas lygiu paviršiumi kutikula. Vystimosi ciklas. Su trichineliuota mėsa lervos patenka į šeimininko žarnyną. Po 24-27h iš lervų šeimininko žarnyne išsivysto lytiškai subrendę trichinelių patinai ir patelės (žarninė forma). Patinai apvaisina pateles ir po to žūsta. Apvaisintos patelės skverbiasi į plonųjų žarnų sieneles ir po 4-8 dienų pradeda vesti gyvas lervas. Lervos patenka į limfinę sistemą ir kraujotaką ir yra išnešiojamos po visą organizmą. Lervos kaupiasi skersaruožiuose skeleto raumenyse. Lervos skverbiasi į raumenų skaidulas, susisuka į spiralę ir pasidengia kapsulėmis. Sukalkėjusios lervos žūva arba lervos patenka į naują šeimininką.

ŽIEDUOTOSIOS KIRMĖLĖS (Annelida)

Anelidai – sudėtingiausią sandarą turinčios kirmėlės. Jų kūnas skirstomas į galvinę, liemeninę ir uodeginę dalis. Jų kūnas metameriškai suskirstytas į smulkius segmentus – žiedus. Kiekviename segmente kartojasi ir kai kurie organai. Turi odos raumeninį maišą, antrinę kūno ertmę – celoną. Neparazitinių žieduotojų kirmėlių kai kurie atstovai turi šonines kūno segmentų išaugas – parapodijas, kurie yra judėjimo organai. Žarnynas skirstomas į priekinę, vidurinę ir galinę žarną. Virškinimo traktas prasideda burna ir baigiasi analine anga.Kraujotakos sistema uždara. Dauguma šių kirmėlių turi ir kvėpavimo organus – žiaunas – arba kvėpuoja difuziškai pro odą.Šalinimo sistema – metanefridinio tipo. Nervų sistema ganglinė, susideda iš antryklinio anglijaus, anglinės grandinėlės, esančios pilvo šalyje ir iš periferinių nervų.Gyvena jūros grunto paviršiuje. Yra planktoninių, parazitinių formų.

Kl. Polychaeta (Daugiašerės)Nereis pelagica (Dugninė nereidė)

Daugiausia tai jūrų gyvūnai. Nereidės kūnas sudarytas iš žiedo pavidalo segmentų. Priekiniame gale esti galvos segmentai: galvos ir burnos skyriai. Galvos skyriuje matyti pora čiuptuvų ir pora ūselių – palpų. Palpuose yra cheminio jutimo organai – chemoreceptoriai. Ant palpų yra 4 akys, o už jų – dvi uodimo duobutės. Burnos skyrius turi 4 poras ūselių ir burnos angą. Visi kūno segmentai išskyrus pirmąjį turi parapodijas. Paskutiniame kūno segmente, kuris vadinamas analiniu, taip pat nėra parapodijų, – jis turi ataugas ir analinę angą. K8n1 dengia vienasluoksnis epitelis ir plona kutikula. Odos – raumeninį maišą sudaro epitelis ir po juo esantys žiediniai bei išilginiai raumenys. Kiekviename segmente yra celomas.

Kraujotakos sistema uždara, sudaryta iš dviejų kraujagyslių – nugarinės ir pilvinės, kurios jungiasi žiedinėmis kraujagyslėmis.Nervų sistemą sudaro aplinkryklinis nervinis žiedas, stambus viršryklinis ir poryklinis nerviniai ganglijai ir pilvinė nervų grandinėlė.Jutimo organai – tai antenos, palpai, čiupikliai.Šalinimo sistema – nefridijų tipo. Lytinė sistema. Šių kirmėlių apvaisinimas – išorinis.Tai skirtalyčiai gyvūnai.Kvėpavimo sistema. Smulkiosios daugiašerės kvėpuoja visu kūnu. Stambiosios turi žiaunas. Jos būna tik ant kelių priekinių segmentų.

Kl. Oligochaeta (Mažašerės)Sliekas

Tai sausumos gyventojas. Parapodijų neturi, jų vietoj yra šereliai. Celonas gerai išsivystęs. Uždara kraujotakos sistema. Gonados yra tik keliuose segmentuose. Neturi akių ir palpų. Vienasluoksnį epitelį dengia plona kutikula. Kutikuloje yra daug gleives išskiriančių liaukų, kurios apsaugo odą nuo išdžiųvimo ir sumažina trintį. Odoje yra ir jutimo nervų galūnės. Po epiteliu yra žiedinių ir išilginių raumenų sluoksniai. Tarp segmentų yra pertvaros – septos. Virškinimo sistema prasideda burna, iš kurios maistas patenka į raumeninę ryklę. Ryklė pereina į ilgą stemplę. Į ryklę atsiveria 3 poros kalkinių liaukų. Stemplė atsiveria į gurklį už kurio yra skrandis.. Iš skrandžio išeina plona vidurinė žarna, o įlinkusi viršutinė jos dalis vadinama tiftozoliu. Vidurinė žarna pereina į užpakalinę, kuri baigiasi analine anga. Kraujotakos sistema uždara – kraujas teka tik kraujagyslėmis ir į kūno ertmes neišsilieja. Slieko kraujotakos sistemą sudaro nugarinė ir pilvinė kraujagyslės.Kvėpavimo sistema. Specialių kvėpavimo organų nėra. Dujų apykaita vyksta pro odą.Šalinimo sistema. Sudaro metanefridijos, kurių yra po 1 porą kiekviename segmente.Nervų sistema sudaryta iš dvigubojo viršryklinio ir poryklinio ganglijų, sujungtų aplinkryklinių konektyvų bei pilvinės nervų grandinėlės, Pilvine kūno puse eina 2 nerviniai kamienai, kiekviename segmente turintys po ganglijus, sujungtus komisūromis. Tai kopetinio tipo nervų sistema.Jutimo organai. Odoje turi lietimo, cheminio ir šviesos jutimo organus.Lytinė sistema. Būdinga hermafroditinė. Slieko lytinė sistema išsidėsčiosi priekiniame kūno gale ties 9 ir 15 segmentų. Sliekai yra hermafroditai. Ties 32-37 segmentais lytiškai subrendę sliekai turi balnelį. Apvaisinimas kryžminis.

Kl. Hirudinea (Dėlių klasė)Medicininė dėlė

Dėlės kūnas padengtas kutikula, kuri periodiškai šeriasi. Dėlė šerelių neturi. Po kutikula yra stiprūs raumenys. Kūnas sudarytas iš plonų žiedų. Jos paviršius drėgnas ir slidus, nes odos liaukos nuolatos išskiria gleives. Priekinio kūno galo nugaros pusėje yra 5 poros akelių. Pilvo pusėje arčiau priekinio kūno galo atsiveria dvi lytinės angelės: priekinė – vyriška, o už jos – moteriška.Virškinimo sistema prasideda burna. Burnoje yra trys chitininiai žandai, kurių kraštai turi apie 100 aštrių dantukų. Iš burnos kraujas patenka į trumpą raumeningą ryklę, už ryklės prasideda vidurinė žarna, šios žarnos pradžia vadinama gurkliu. Nervų sistema. Porinis viršryklinis anglijas, pilvinė nervų grandinėlė su nerviniais mazgais.Jutimo organai. Turi penkias poras akelių, ant odos yra juntamieji pumpurai.Kraujotakos sistema uždara.Kvėpavimo sistemos dėlės neturi, kviepuoja visu kūnu.Šalinimo sistema – metanefridinio tipo. Abiejose pilvinės nervų grandinėlės šonuose išsidėstę dėlės inkstai – nefridijos.Lytinė sistema. Dėlės yra hermafroditai.

Tipas. Nariuotakojai (Arthropoda)

Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinė ir pilvelį. Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virsta galvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei junginio – chitino.

Kraujotakos sistema atvira. Širdis yra nugaros pusėje. Kraujas teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis. Virškinimo sistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinę žarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analinė anga.Kvėpavimo sistema. Žiaunos, trachėjos arba maišelio pavidalo plaučiai. Šalinimo sistemą sudaro metanefridijos – Malpigijaus vamzdeliai. Nervų sistema sudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių smegenys. Reguliavo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos.Lytinė sistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinis dimorfizmas.

Potipis Trachėjiniai (Tracheata)Kl Šimtakojai (Myriapoda)

Kūnas sudarytas iš galvos ir segmentuoto liemens. Kiekvienas kūno segmentas aprūpintas viena ar net dviem porom nariuotų kojų. Kūną dengia chitininė kutikula. Nugarinėje pusėje yra liaukos, kurios išskiria sekretą. Galva yra su pora antenų ir 3 poromis žandų.Virškinimo sistema paprasta priekinė, vidurinė ir galinė žarna. Šalinimo sistema. Turi šalinimo organus malpigijaus vamzdelius.Nervų sistema. Turi pilvinę nervų grandinėlę ir aplinkryklines konektyvas.Kvėpavimo organai – trachėjos. Jos yra kiekviename segmente.Kraujotakos sistema atvira arba pusiau atvira. Nugarinėje pusėje yra ilgo vamzdelio formos širdis.Lytinė sistema. Skirstalyčiai. Dauguma šimtakojų gonados neporinės.

Kl Arachnida (Voragyviai)

Būrys Vorai (Araneae)

Kūnas skirstomas į krūtingalvę ir pilvelį. Krūtingalvės skyriuje voras turi 6 poras galūnių: 4 poras vaikščiojamųjų ir 2 poras galvos galūnių. Visos galūnės nariuotos, pilvelis ir krūtingalvė narelių neturi. Kūnas padengtas chitininė kutikula, tankiai apaugusia plaukeliais. Pilvelio pardžioje yra voro lytinė anga.Virškinimo sistema susideda iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Vorams būdingas išorinis virškinimas.Kraujotakos sistema atvira, nes hemolimfa teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis. Išilgai krūtingalvės ir pilvelio eina stambi nugarinė kraujagyslė. Pilvelyje sustorėjusi ji sudaro vamzdelio pavidalo širdį. Širdis turi kelias poras ostiumų su vožtuvais. Pro kostiumus kraujas patenka į širdį iš aplinkširdinės ertmės. Kvėpavimo sistema. Vorai kvėpuoja plaučiais ir trachėjomis.Jutimo organai geriausiai išsivystę lietimo, cheminio jutimo ir regėjimo organai. Lietimo organai – tai inerviniai šereliai. Cheminio jutimo organus sudaro lyros formos įdubos kutikula. Regėjimo organai – papratos akelės, jų būna nuo 2 iki 12.Būdinga nervų sistemos centralizacija. Voras turi pilvinę nervų grandinėlę, kurios priekiniame gale yra stambūs antryklinis ir poryklinis nerviniai mazgai (ganglijai). Antryklinis anglijas dar vadinamas voro galvos smegenimis. Šalinimo sistema. Voras turi malpigijaus vamzdelius.Lytinė sistema. Skirstalyčiai. Primityviųjų voragyvių gonados – porinęs, aukštesniųjų – susijungusios tarpusavyje ir yra poriniai latakai. Voragyviai deda kiaušinėlius ar gimdo gyvus jauniklius (skorpijonai).

Būrys Erkės (Acarina)

Erkės pasižymi lytiniu dimorfizmu. Kūnas padengtas chitinine kutikula. Iš kiaušinėlio išsirita turinti 6 kojas lerva, kuri išsinėrusi tampa nimfa jau su 4 poromis kojų. Galvakrūtinė ir pilvelis suaugę, todėl atskyrimo negalima matyti. Pilvelis nenariuotas. Akių skaičius 0-4. Erkės vystosi keliomis fazėmis: Kiaušinio, lervos, pronimfos, nimfos ir suaugėlio (imago). Burnos organai priklausomai nuo mitybos būdo būna duriamieji, siurbiamieji ar graužiamieji – siurbiamieji. Kvėpuoja erkės trachėjomis ar tik kūno paviršiumi.

Būrys Šienpjoviai (Opiliones)

Pilvelis yra segmentuotas ir artimai suaugęs su galvakrūtine, todėl jų forma primena ovalą. Kūnas nedidelis, 1-22mm ilgio, kietas. Pilvelis sudarytas iš 9-10 tvirtai suaugusių narelių. Turi keturias poras kojų, kurios, palyginus su jų kūnu, išsiskiria savo ilgiu; jis gali siekti 16 cm. Galuose dažniausiai būna nagučiai, kartais netgi dvigubi. Taip pat turi vieną porą 3-narių, paprastai smulkių chelicerų, nors Ischyropsalidae šeimos jie ilgesni už kūną, ir 1 porą 5-6 narių trumpų pedipalpų. Dvi paprastos akys, išsidėsčiusios ant kauburėlio, tačiau kai kurie urviniai šienpjoviai akių neturi. Šienpjoviai yra skirtalyčiai, kiaušinius deda į gerai apsaugotas vietas. Dauginimosi organai išdėstyti pedipalpuose ir kojose. Judėdamas dažniausiai paviršių užčiuopia ilgiausia antra kojų pora. Regėjimas blogai išvystytas. Reakcija į įvairius dirgiklius būna mažiau jautri nei daugumos kitų voragyvių ir atsakymas į juos paprastai būna ne bėgimas, o sustingimas vietoje. Kvėpavimo organai – trachėjos, kurios 1—2-am segmente atsiveria vėduokliniais (trachėjiniais) kvėptukais (stigmomis), panašiais į vabzdžių. Nervų sistema apgaubia stemplę ganglijišku žiedu ir neturi suskirstymo į smegenis ir galvakrūtinės mazgą.

Būrys Skorpionai (Scorpiones)

Kaip ir kitų voragyvių, skorpiono kūnas padalytas į galvakrūtinę ir pilvelį. Pilvelis susideda iš mesosomos ir metasomos. Galvakrūtinė/prosoma – skorpiono „galva“ susideda iš šarvo, akių, chelicerų, pedipalpų (žnyplių) ir keturių porų kojų, atliekančių vaikščiojimo funkcijas. Mesosoma: Pirma pilvelio pusė sudaryta iš šešių segmentų. Pirmas segmentas turi lytinius organus, taip pat rudimentines ir modifikuotas ataugas, formuojančias struktūrą, pavadintą genitalijų dangteliu. Antras segmentas laiko porą plunksninių sensorinių organų, žinomų pektino vardu. Kiekviename iš paskutinių keturių segmentų yra po vieną porą plaučių. Mesosoma apsaugota chitininėmis plokštelėmis. Metasoma: Skorpiono uodega susideda iš 6 segmentų (pirmas uodegos segmentas atrodo kaip paskutinis mesosomos segmentas), paskutiniame yra skorpiono išeinamoji anga ir geluonis. Geluonyje yra puslelė su viena pora nuodų liaukų. Kutikulė: Kutikulė kietai apšarvoja kūną. Kai kuriose vietoje ji padengta plaukeliais, kurie atlieka pusiausvyros organo funkcijas. Išorinis sluoksnis, kuris fluorescuoja žalia spalva ultravioletinėje šviesoje, vadinamas stiklišku (hialininiu) sluoksniu. Tik ką išsinėrę skorpionai nešviečia tol, kol jų kutikulė nesukietėja. Sakoma, kad šis sluoksnis išlieka sveikas senose fosilijose per šimtus milijonų metų ir iki šiol gali fluorescuoti. Pedipalpai: Žnyplės. Kai kas tiki, kad tai iš tikrųjų kojos, kurios evoliucionavo į žnyples. Žnyplių pagrindinė funkcija sugauti auką, tačiau jos būna svarbios ir ritualiniuose poravimosi šokiuose. Pedipalpai susideda iš 6 segmentų. Pačios žnyplės susideda iš fiksuoto viršutinio piršto ir judančio apatinio. Pedipalpų dydis priklauso nuo rūšies, tačiau dažniausiai kuo nuodingesnis skorpionas, tuo jo žnyplės mažesnės ir atvirkščiai, mažiau nuodingas daugiau išnaudoja jas čiupdamas grobį, todėl jos stipresnės ir didesnės. Pektinai: Tai yra pora unikalių plunksnos formos sensorinių organų, susidedančių iš eilės kuolelių. Jie yra skorpiono apačioje, prisitvirtinę prie krūtinės. Šie organai pastoviai liečia žemės paviršių ir vaidina svarbų vaidmenį jutiminiame gyvūno aparate. Pektinai padengti tūkstančiais chemojutiklių, kurie leidžia akimirksniu pajusti cheminius aplinkos signalus. Jie tikriausiai vaidina svarbų vaidmenį bendraujant, poruojantis ir medžiojant. Akys: Fosiliniai skorpionai turėjo sudėtines akis, šiuolaikiniai paprastai turi tris eiles paprastų akių. Viena pora išsidėsčiusi galvos šarvo centre ir vadinamos vidurinėmis akimis. Kitos dvi eilės šoninių akių yra iš abiejų galvakrūtinės šonų. Jų skaičius varijuoja priklausomai nuo rūšies. Paprastai iš viso būna nuo trijų iki šešių porų akių. Kai kurios rūšys, gyvenančios olose ar dirvožemyje iš viso neturi akių ir pasikliauja tik kitais jutiminiais organais. Skorpionų akys – primityvūs organai, galintys atpažinti tik labai kontrastingus šviesos šaltinius, pavyzdžiui, horizontą. Tačiau jos yra labai jautrios, kai kas iškėlė netgi teorijas, kad jomis skorpionas naviguoja pagal žvaigždžių šviesą ir reguliuoja savo dienos ritmą. Abejojama, ar akys naudojamos aukai pagauti. Ausys: Skorpionai gali atskirti garsus, naudodami labai mažas ausis savo žnyplėse. Garsai: Skorpionai skleidžia tipiškus garsus, panašius į tarakono čirškėjimą ar čiužesį, nors truputį aukštesniam diapazone. Skorpionai yra skirtalyčiai. Apvaisinimas įvyksta patinui pernešant spermatoforą į patelę. Šis procesas lydimas sudėtingais poravimosi ir susižadėjimo ritualais.

Klasė. Vabzdžiai (Insecta)

Kūnas suskirstytas į galvą, krūtinę ir pilvelį. Krūtinės dalys sudarytos iš 3 segmentų, kiekvienas jų – su 1 pora galūnių. Vabzdžiai turi 6 kojas. 2 ir 3 krūtinės segmentas gali turėti po 1 ar 2 sparnų poras Jie turi įvairų skaičių išilginių ir skersinių gyslų, kurių kanaluose yra nervai ir trachėjos. Pilvelis iš 6-12 segmentų. Burnos aparatas sudarytas: viršutinė lūpa, porinių viršutinių žandų arba mandibulių, porinių apatinių žandų arba maksilių, apatinė lūpa. Gyvena labai trumpai, o jų energijos šaltinis – lervinėje stadijoje sukauptos maisto medžiagos. Vabzdžių kūną dengia vienasluoksnis epitelis, hipoderma -, kurios ląstelės formuoja trisluoksnę chitininę kutikulą – išorinį skeletą. Kūnas būna apaugės šereliais, o kutikuloje aptinkama įvairių liaukų, atliekančias įvairias f-jas: nėrimosi, kvapiosios, nuodingosios, vaško liaukos. Raumenys. Prisitvirtina prie išorinio skeleto. Virškinimo sistema sudaryta iš 3 dalių: priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Priekinė žarna skirstoma į burną, burnos ertmę, ryklę, stemplę, gurklį ir malamąjį skrandį. Vidurinėje žarnoje vyksta maisto medžiagų įsiurbimas, nes ji yra su įvairiausiomis raukšlėmis ir ataugomis, padidinačiomis įsiurbimo paviršiaus plotą. Užpakalinė žarna prasideda nuo tos vietos, kur atsiveria Malpigijaus vamzdeliai) ir baigiasi analine anga.Kraujotaka. Vabzdžių kraujotakos sistema yra atvira. Ji sudaryta iš pilvelio nugarinėje pusėje esančios širdies, kuri priekyje pereina į aortą. Kraujotakos organais cirkuliuoja hemolimfa, kurios svarbiausia f-ja išnešioti maisto medžiagas, pernešti metabolitus į šalinimo sistemą ir kovoti su infekcija. Kvėpavimo organai – trachėjos.Šalinimo organai – Malpigijaus vamzdeliai.Nervų sistema. Vabzdžių nervų sistemą sudaro centrinė, simpatinė ir periferinė nervų sistema. Centrinei nervų sistemai priklauso galvos ganglijai ir pilvo nervų grandinėlė. Galvos skyrių sudaro stambus viršryklinis mazgas ir mažesnis poryklinis mazgas, kurie abu sujungti aplinkryklinėmis konketyvomis. Ypač gerai išsivysčiusios bendruomeninių vabzdžių galvos smegenys. Nuo nervinių mazgų atsišakoja nervai.Jutimo organai. Vabzdžiai turi lytėjimo, uoslės, skonio, regėjimo ir klausos organus. Įvairiose kūno dalyse yra išsidėstę juntamieji plaukeliai, atliekantys lytėjimo organų funkciją. Gerai išvystyti uoslės organai, sutelkti antenose. Skonio organai išsidėstę ant žandų, apatinės lūpos, čiuopiklių, o musių, bičių ir drugių – ir ant priekinių kojų letenėlių. Vabzdžių Regėjmo organai – gerai išlavėję. Vabzdžiai galvos šonuose turi sudėtines (facetines akis) ir dažnai pakaušyje dar 3 paprastąsias akis.Dauginimas. Tai skirstalyčiai. Dažnas lytinis dimorfizmas. Dauginasi tik lytiniu būdu. Deda kiaušinėlius. Kai kuriems vabzdžiams būdinga gyvagimdystė. (lašalai, amarai). Gali daugintis ir partogenetiniu būdu (dedami neapvaisinti kiaušinėliai) , o atėjus nepalankiom sąlygom pradeda daugintis lytiškai (heterogonija). Iš partenogeninių kiaušin dažniausiai išsivysto patelės. Kai kuriems vabzdžiams (dvisparniams, plėviasparniams) būdinga pedogenezė – patogenezės forma, kurios metu dauginasi lervinėje stadijoje.

Choriniai gyvūnai

Jiems būdinga dvišalė kūno simetrija ir celomas. Pagrindiniai chordinių gyvūnų požymiai yra šie:1. Chorda – stangri nugarinė styga, suteikianti atramą segemtuotiems liemens bei uodegos raumenims. Aukštesniesiems gyvūnams aplink chordą formuojasi stuburas, sudarytas iš daugelio slankstelių. Atsiradus stuburui, chorda išnyksta.2. Centrinė nervų sistema – ją sudaro vamzdelio pavidalo darinys, esantis nugarinėje pusėje, virš chordos. Stuburinių nervinis vamzdelis priekinėje dalyje virto galvos smegenimis su 3 arba 5 smegenų skyriais.

3. Žiaunų aparatas – žemesnieji chordiniai, o taip pat žuvų bei varliagyvių lervos turi žiauninius plyšius, pro kuriuos pašalinamas įsiurbtas vanduo. Aukštesniųjų gyvūnų šis žiauninis aparatas modifikavosi ir virto ne tik kvėpavimo, bet ir košimo aparatu. Sausumos stuburinių gyvūnų kvėpavimo sistema tobulesnė, jie kvėpuoja plaučiais, o žiauniniai plyšiai liko tik gemalo stadijose.

Potipis. Gaubtagyviai arba tunikatai (Tunicata)

Kūną gaubia odos epidermio darinys – tunika. Chorda redukuota, didžiausią kūno dalį užima labai išsipūtusi ryklė. Jutimo organų nėra, būdingi žiediniai raumenys. Virškinimo ir kvėpavimo funkcijas atlieka žiaunaryklė. Pro ją yra košiamas vanduo su maisto medžiagomis. Kraujotakos sistema atvira, ji išnešioja maisto medžiagas. Tikrųjų šalinimo organų nėra. Gaubtagyviai – hermafroditai. Ascidijos dauginasi nelytiškai, salpoms būdingas lytinės ir nelytinės kartos kaita.

Potipis. Bekaukoliai (Acrania)Klasė. Galvachordžiai (Cephalochordata)

Jiems priskiriami jūriniai gyvūnai, gyvenantys įsirausę į smiltingą seklumų gruntą. Jie yra gerai prisitaikę gyventi jūros dugno smėlyje.

Iešmutis

Jo priekinis ir užpakalinis galas yra nusmailėjęs. Gyvena šiltose jūrose, smėlyje. Kūno danga. Dengia vienasluoksnis epidermis su juntamosiomis ir liaukinėmis ląstelėmis. Chorda. Ji išlieka visą gyvenimą. Sudaryta iš plokščių skaidulinių diskų, tarp kurių įsiterpusios pilnos skysčio vakuolės. Nervų sistema ir jutimo organai. Nugaros pusėje yra nervinis vamzdelis nuo kurio atsišakoja daugybė nervų. Turi uoslės duobutę, kuri yra virš nervinio vamzdelio priekinės dalies kairėje pusėje.Virškinimo ir kvėpavimo organai. Žiaunaryklė atlieka virškinimo ir kvėpavimo f-jas. Kraujotakos sistema. Beveik uždara. Ją sudaro 2 pagrindinės kraujagyslės (nugarinė ir pilvo aortos), taip pat kitos kraujagyslės. Ji labai panaši į žuvų. Kraują varinėja pulsuojančios žiaunų kraujagyslių pamatinės dalys – žiaunų širdys. Kraujas – bespalvis. Medžiagų apykaita lėta. Šalinimo organai. Sudaro 90 porų metameriškai išsidėsčiusių inkstinių kanalėlių (nefridijų).Lytiniai organai. Skirtalyčiai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Lytiniai produktai – ikrai. Apvaisinimas išorinis.

Klasė. Kaulinės žuvys (Osteichthyes)

Šaltakraujai gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis. Gyvena gėlame ir jūros vandenyje. Galvos šonuose turi žiauninius plyšius, uždengtus dangteliais. Burna su žandikauliais. Krūtininiai ir pilviniai pelekai sudaryti iš kremzlinių ir kaulinių spindulių, sujungtų plėvėmis. Širdis iš dviejų kamerų, 1 kraujo apytakos ratas. Turi dvi šnerves. Kūnas skirstomas į galvą, liemenį ir uodegą. Turi 2 nugaros pelekus, porinius krūtinės ir pilvo pelekus, analinį ir uodegos peleką. Oda ir jos dariniai. Kūną dengia žvynai, jie sudaro apsauginę kūno dangą. Juos iš viršaus dengia gleivių sluoksnis, kuris sumažina trintį vandenyje, apsaugo nuo bakterijų ir pelėsių. Skeletas. Slankstelį sudaro kūnas ir viršutinis lankas. Visi stuburo viršutiniai lankai sudaro stuburo kanalą, kur glūdi stuburo smegenys. Prie liemens slankstelių iš šonų prisijungę šonkauliai, o uodegos slanksteliai šonkaulių neturi. Griaučiai atlieka mechaninę ir apsauginę f-ja. Virškinimo organai. Burna, ryklė, stemplė, skrandis, plonoji žarna į kurią atsiveria kepenų tulžies ir kasos latakai, užpakalinė žarna ir analinė anga. Kvėpuoja ištirpusiu vandenyje deguonimi.Kvėpavimo organai. Žiauniniai plyšiai, 5 žiaunos.Kraujotakos sistema. Turi dviejų kamerų širdį, kuri sudaryta iš prieširdžio ir skilvelio. Veninis kraujas iš skilvelio varomas į žiaunas, o iš jų prisipildęs deguonies teka į visas kūno dalis ir organus. Iš skilvelio į priekį eina bendrasis arterinis kamienas (pilvo aorta) nuo jo atsišakoja dešinioji ir kairioji žiaunų kraujagyslės. Pilvo aortos praplatėjimas vadinamas aortos gumbas. Iš žiaunų kraujagyslių kraujas pripildytas deguonies teka į nugaros aortą ir deguonimi aprūpina visas kūno dalis ir organus. Į žarnyną. Nugaros aorta po to pasaito arterija, tada patenka į žarnyną, iš žarnyno kraujas teka kepenų vartų veną, tada patenka į kepenų vartinę apytaką iš jos į kepenų veną ir kraujas suteka į veninį sinusą.

Šalinimo organai. Iš raudonai rudų inkstų šlapimas poriniais šlapimtakiais teka į šlapimo pūslę, kuri atsiveria į išorę už analinės angos. Centrinė Nervų sistema yra vamzdelio formos. Jutimo organai. Kūno šonuose yra šoninės linijos, jomis žuvis jaučia vandens tekėjimą. Turi uoslės, skonio, regėjimo, klausos ir pusiausvyros organus.

Klasė. Varliagyviai (Amphibia)

Kūno danga. Oda plika, joje daug daugialąsčių liaukų, kurios drėkina odą.Skeletas. Varliagyvių stubure skiriama kaklinė, krūtininė, juosmeninė, kryžmeninė ir uodeginė dalys. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu. Kryžmens slanksteliai jungiasi su dubeniu. Už jo yra uodeguotųjų varliagyvių uodegos slanksteliai. Beuodegių varliagyvių jie suaugę. Slanksteliai beveik visų varliagyvių yra gerai sukaulėję. Šonkauliai sunykę ar labai trumpi, todėl nėra krūtinės ląstos. Kaukolės kaulų yra mažai. Pečių juosta ir dubuo tapo tvirtesni, kad galėtų išlaikyti kūno svorį. Dubuo susideda iš klubakaulio, gaktikaulio ir sėdynkaulio, kurie kartu sudaro gūžduobę, į kurią remiasi šlaunikaulio galvutė. Priekinės ir užpakalinės galūnės gerai išsivysčiusios. Jos sudarytos iš trijų dalių: žasto, dilbio ir plaštakos. Plaštaka baigiasi keturiais pirštais (penktasis neišsivystęs). Užpakalines galūnes sudaro šios dalys: šlaunis, blauzda ir letena, kuri penkiapirštė ir su plaukiojamąja plėve. Galūnių dalys paslankiai sujungtos sąnariais. Užpakalinės kojos gerokai ilgesnės ir stipresnės už priekines, jos yra svarbiausios judant.Nervų sistema. Varliagyvių priekinės smegenys stambesnės negu žuvų ir turi 2 pusrutulius. Nuo galvos smegenų atsišakoja 10 porų nervų.Jutimo organai. Akys turi (3) judrius vokus. Beuodegiai varliagyviai turi vidinę ir vidurinę ausis. Virškinimo organai. Maistas iš burnaryklės patenka į stemplę, pereina į skrandį nuo kurio prasideda plonoji žarna, nuo plonosios žarnos prasideda storoji žarna ir pereina į kloaką.Kvėpavimas. Suaugę kvėpuoja plaučiais bei visu kūno paviršiumi, lervos – žiaunomis ir per odą. Kvėpavimo organai prasideda 2 šnervėmis, burnos ertmė, gerklos, trachėja, du bronchai ir poriniai plaučiai.Kraujotakos sistema. Sudaro 2 apytakos ratai. Turi 3 skyrių širdį (2 prieširdžiai, 1 skilvelis) Arterinis ir veninis kraujas maišosi. Būdingas arterinis konusas, nuo kurio atsišakoja 3 arterinių lankų poros: 2 miego arterijos einančios į galvą; 2 aortos lankai (nuo jų atsišakoja praktinės arterijos, tiekiančios mišrų kraują pečių juostai ir priekinėms galūnėms. Kairysis ir dešinysis aortos lankai jungiasi po stuburu į neporinę nugarinę aortą. Iš aortos kraujas pasiskirsto į vidaus organus ir užpakalines galūnes) ir 2 plaučių arterijos, kuriomis kraujas patenka į plaučius. Iš kiekvienos plautinės arterijos atsišakoja po odos arteriją, jomis kraujas teka į odą. Veninis kraujas iš priekinio kūno galo susirenka į porines priekines tuščiąsias venas, o iš užpakalinio galo – į neporinę užpakalinę tuščiąją vena.Šalinimo organai. Mezonefridiniai inkstai. Iš jų šlapimas teka pirminiu šlapimtakiu į kloaką, o iš ten į šlapimo pūslę.Lytinė sistema. Skirstalyčiai gyvūnai, pasižymi lytiniu dimorfizmu. Nervų sistema. Nuo galvos smegenų atsišakoja 10 porų nervų.

Klasė. Ropliai (Reptilia)

Kūno danga. Oda sausa, beveik be liaukų. Epidermio viršutinį sluoksnį sudaro suragėjusios ląstelės, raginiai žvyneliai. Neriasi periodiškai.Skeletas. Daugiau sukaulėjęs negu varliagyvių. Turi kaklinę dalį. Išvystyta krūtinės ląsta. Roplių dubuo uždaras, sudarytas iš klubikaulio, sėdynkaulio ir gaktikaulio. Galūnės penkiapirštės. Vėžlių liemenį dengia kaulinis šarvas. Šarvo viršutinė dalis – karapaksas, apatinė – plastronas.

Nervų sistema. Nuo galvos smegenų atsišakoja 12 porų nervų. Virškinimo sistema. Iš burnos maistas patenka į ryklę, stemplę ir skrandį. Iš skrandžio išeina į dvylikapirštę žarną, poto į plonąją žarna iš jos į storąją ir baigiasi kloaka.Kvėpavimo organai. Sudaro: gerklos, trachėja, bronchai, plaučiai.Kraujotakos sistema. Širdis 3 kamerų: du prieširdžiai ir skilvelis. Kraujas maišosi. Iš skilvelio dešiniosios pusės išeina plaučių arterija, kuri šakojasi į kairiąją ir dešiniąją arterijas. Šiomis arterijomis veninis kraujas teka į plaučius. Iš plaučių kraujas grįžta per plaučių venas į kairįjį prieširdį. Didysis apytakos ratas. Iš skilvelio kairiosios pusės išeina aortos dešinysis lankas, kuriuo teka mišrusis kraujas į galvą ir priekinę kūno dalį. Iš aortos lanko į galvą atsišakoja miego arterijos, žemiau jų – dvi praktinės arterijos, kuriomis kraujas teka į priekines galūnes. Iš skilvelio vidurinės dalies išeina aortos kairysis lankas, kuriuo teka taip pat mišrus kraujas, bet veninio kraujo jame yra daugiau. Žemiau širdies abu aortų lankai susijungia į nugaros aortą, iš kurios arterijos šakojasi į visus vidaus organus ir užpakalines galūnes. Iš priekinio kūno galo veninis kraujas suteka į dvi stambias priekines tuščiąsias venas, o iš užpakalinio galo – į neporinę užpakalinę tuščiąją vena, kuri atsiveria į dešinį prieširdį. Šalinimo sistema. Metanefriniai inkstai.Lytinė sistema. Skirtalyčiai gyvūnai, pasižymi išoriniu lytiniu dimorfizmu.

Klasė. Paukščiai (Aves)

Oda ir jos dariniai. Paukščių oda plona ir sausa. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai. Snapas sudarytas iš tvirtos raginės makšties. Odoje nėra liaukų, išskyrus antuodegyje esančią pasturgalinę liauką. Pirštai su nagais, o taip pat pastaibis apaugęs žvynais, kurie savo sandara panašūs į roplių. Plunksnos. Plunksnų tipai: pūkinė, šereliai, kontūrinė. Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios greitai virsta kontūrinėmis. Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos reikalingos skraidymui. Antuodegyje esančios pasturgalinės liaukos išskiriamu sekretu tepamos plunksnos, kad neįmirktų. Paukščių kūnas dengiamosiomis plunksnomis apaugęs nevienodai: apaugę plotai – pterilijos, o pliki plotai – arterijos. Skeletas. Tvirtas, visai sukaulėjęs, lengvas, kaulų čiulpai išnykę. Stuburas liemens srityje nelankstus, bet labai lankstus kaklas, kuriame būna 11 – 25 slanksteliai. Krūtinės slanksteliai susinėrę nejudamai. Jie turi gerai išsivysčiusius su kablinėmis ataugomis šonkaulius. Peties lanko kaulus sudaro raktikauliai, varnakauliai ir mentės. Dubens lankas sudarytas iš klubikaulio, sėdynkaulio ir gaktikaulio.Nervų sistema. Paukščių gerai išsivysčiusios priekinės ir vidurinės smegenys bei smegenėlės. Nuo galvos smegenų atsišakoja 12 porų nervų.Virškinimo organai. Iš burnos maistas patenka ryklę, stemplę, gurklį, po to pereina į liaukinį skrandį, po to į raumeninį skrandį, plonąją žarną ir storąją žarną ir į kloaką.Kvėpavimo organai. Plaučiai ir oro maišai. Per šnerves oras patenka į viršutines gerklas, po to į trachėją, į bronchus, oro maišus. Kraujotakos sistema. Kraujas teka 2 apytakos ratais. Kraujas varinėja keturių kamerų širdis. Iš kairiojo skilvelio išeina dešinysis aortos lankas, nuo kurios atsišakoja 2 bevardės arterijos. Šios arterijos šakojasi į 3 porines arterijas: miego, poraktines ir krūtinės, kuriomis kraujas teka į galvą, sparnus ir priekinę kūno dalį. Dešinio aortos lanko tęsinys – nugaros aorta. Ji tiekia kraują į vidaus organus ir užpakalinę kūno dalį. Veninis kraujas iš priekinės kūno dalies susirenka į porines priekines tuščiąsias venas, o iš užpakalinės kūno dalies – į neporinę užpakalinę tuščiąją veną ir patenka į dešinį prieširdį. Mažas kraujotakos ratas prasideda dešiniajame skilvyje. Iš jo kraujas per dvi plaučių arterijas patenka patenka į plaučius. Po to grįžta per plaučių venas į kairįjį prieširdį.

Šalinimo sistema. Metanefridiniai inkstai.

Klasė. Žinduoliai (Mammalia)

Oda ir jos dariniai. Žinduolių kūną dengia odos epidermio darinys – plaukai. Plauką sudaro stiebas ir į odą panirusi šaknis. Odoje yra daug liaukų: riebalinės (išskiriamos į plaukų maišelius), prakaito (reikalingos, kaip termoreguliacijos priemonė), kvapiosios liaukos (reikalingos tarpusavio ryšiams palaikyti, per ruja), pieno liaukos. Skeletas. Žinduoliai turi 7 kaklo. Kaukolės dėžė stambi, joje kai kurie kaulai suaugo. Septynios pirmųjų šonkaulių poros kremzliniais galais būna prisitvirtinusios prie segmentuoto krūtinkaulio, sudarydamos krūtinės ląstą. Pagrindiniu pečių juostos kaulu tampa mentė. Išnyksta varnakauliai (juos turi tik kloakiniai), o greitai bėgiojančių – ir raktikauliai (plėšrieji, kanopiniai). Dubuo uždaras iš apačios ir sudarytas iš klubakaulių, gaktikaulių ir sėdynkaulių. Turi po 5 pirštus, daugelio laipiojančių žinduolių pirmasis pirštas atsilenkia.Nervų sistema ir jutimo organai. Galvos smegenys išsivysčiusios geriau negu kitų stuburinių. Išsivysčiusi uoslė, klausa, regėjimas, lytėjimas ir skonis. Klausos organas sudarytas iš išorinės, vidurinės ir vidinės dalies. Vidurinėje ausyje yra 3 klausos kauleliai – plaktukas, priekalas ir kilpelė.Virškinimo organai. Prasideda burna, tada patenka į ryklę ir stemplę ir į skrandį, iš skrandžio išeina į plonąją, storąją ir tiesąją žarną.Kraujotakos sistema. Širdis – 4 kamerų. Yra tik kairysis aortos lankas. Venų sistemoje beveik išnyksta inkstų vartinė apytaka., o kepenų vartinė apytaka gerai išsivysčiusi. Mažasis kraujotakos ratas prasideda dešiniajame skilvelyje iš kurio išeina plaučių arterija. Ji skyla į kairę ir dešinę plaučių arteriją. Jomis teka į plaučius veninis kraujas, o gryžta per plaučių venas į kairįjį prieširdį.Didysis ratas. Prasideda kairiajame skilvelyje, iš jo išeina kairysis aortos lankas. Iš jo atsišakoja dvi bevardės arterijos kurios dar atsišakoja į miego ir praktinę arterija. Jos tiekia kraują į galvą ir priekines galūnes ir priekinį kūno galą. Kairiojo aortos lanko tęsinys – nugaros aorta, kuri tęsiasi iki pat galo ir šakojasi į visus vidaus organus. Kraujas grįžta į širdį iš priekinio kūno galo per priekinę tuščiąją veną, o iš užpakalinio kūno galo per užpakalinę tuščiąją veną. Iš tuščiųjų venų kraujas patenka į dešinį prieširdį, o iš jo – į dešinį skilvelį. Kvėpavimo sistema. Oras patenka pro šnerves į gerklų angą ir gerklas. Iš gerklų patenka į trachėją ir bronchus, bronchai atsiveria į plaučius.Šalinimo sistema. Metanefridiniai inkstai.