Marijampolės Jono Totoraičio vidurinė mokykla
„Žuvys – vandens stuburiniai gyvūnai“ (referatas)
Atliko: Mantas Šidarauskas, 8c klasė
Marijampolė 2005
Turinys
Įvadas 3
1. Žuvų griaučiai ir raumenys 4
1.1. Kaulinis audinys 4
1.2. Žuvų griaučiai 4
1.3. Žuvų raumenys 4
2. Žuvų vidaus organai 4
2.1. Kūno ertmė 4
2.2. Virškinimo sistema 4
2.3. Plaukiojamoji pūslė 4
2.4. Kvėpavimo sistema 5
2.5. Kraujotakos sistema 5
2.6. Šalinimo sistema 5
3. Žuvų nervų sistema, jutimo organai ir elgsena 6
3.1. Stuburo smegenys 6
3.2. Galvos smegenys 6
3.3. Jutimo organai 6
3.4. Žuvų refleksai 7
4.1. Veisimosi organai 7
4.2. Nerštas 7
4.3. Vystymasis 7
4.4. Rūpinimasis palikuonimis 8
4.5. Gyvavediškumas 8
Išvados 9
Literatūra 10
Įvadas
Referate bus įdomių faktų apie žuvų raumenis, griaučius. Sužinosimekas yra žuvies viduje, kodėl jos yra tokios bailios, kaip vystosi ir kaiprūpinasi savo palikuonimis.
1. Žuvų griaučiai ir raumenys
1.1. Kaulinis audinys
Žuvų kaulai yra sudaryti iš tam tikro gyvo kaulinio audinio. Promikroskopą kauliniame audinyje matyti ląstelės su ilgomis plonomisataugomis ir tarpai tarp jų pripildyti organinės kaulinės medžiagos,prisisunkusios kalcio druskų. Dėl kaulinės medžiagos kaulai esti labaielastingi, o mineralinės druskos suteikia jiems tvirtumo.
1.2. Žuvų griaučiai
Žuvys ir kiti gyvūnai, kurių griaučių pagrindas yra stuburas, vadinamistuburiniais, o visi kiti gyvūnai – bestuburiais. Kiekvieną slankstelį sudaro kūnas ir viršutinis lankas, užsibaigiantisilga viršutine atauga. Visi viršutiniai lankai sudaro stuburo kanalą,kuriame glūdi stuburo smegenys. Prie liemens slankstelių iš šonų prisijungę šonkauliai. Uodegosslanksteliai šonkaulių neturi; jos slanksteliai sujungti apatiniu lanku,kuris užsibaigia ilga apatine atauga. Priekyje stuburas sujungtas su galvos griaučiais – kaukole. Griaučiusturi ir pelekai.Poriniuose krūtinės pelekuose jie sujungti su stuburo pečiųjuostos kaulais. Griaučiai turi didelę reikšmę: jie yra raumenų atrama ir apsaugo vidausorganus.
1.3. Žuvų raumenys
Po oda yra prisitvirtinę prie kaulų raumenys. Stipriausi jie liemensnugarinėje pusėje ir uodegoje. Raumenims susitraukiant ir atsipalaiduojant,
kūnas gali lankstytis. Galvoje ir prie pelekų yra raumenys, judinantysžandikaulius, žiaunų dangtelius ir pelekus.2. Žuvų vidaus organai
2.1. Kūno ertmė
Žuvies liemenyje po stuburu yra didelė kūno ertmė, kurioje glūdi vidausorganai.
2.2. Virškinimo sistema
Prarytas maistas pro ryklę ir stemplę patenka į skrandį. Mikroskopinėsskrandžio sienelių liaukos išskiria skrandžio sultis. Joms veikiant,pradedamas virškinti maistas. Kiek pakitęs patenka į plonąją žarną, kur jįveikia kasos virškinimo sultys ir tulžis, ateinanti iš kepenų. Tulžiesatsargos kaupiasi tulžies pūslėje. Kiekviena šių virškinimo sulčių veikiatam tikrą maisto dalį. Maistingosios medžiagos pro žarnos sieneles patenkaį kraują, o nesuvirškintos liekanos nuslenka į užpakalinę žarną irpašalinamos laukan.
2.3. Plaukiojamoji pūslė
Kaip ir daugelio kitų žuvų, virš ešerio žarnyno yra tam tikraplonasienė išauga, pripildyta dujų mišinio, – plaukiojamoji pūslė.Suaugusio ešerio pūslė su žarnynu nesijungi, bet jo lervos ir kai kuriųkitų žuvų (pavyzdžiui, kuojos arba karpio) tarp žarnyno ir pūslės visąamžių išlieka nedidelis latakėlis. Kai žuvis grimzta gilyn, pūslė sumažėjair žuvis pasunkėja. Tai padeda greitai pasinerti. Žuviai kylant aukštyn,pūslė padidėja ir žuvis truputį palengvėja. Kol žuvis būna tame pačiamegylyje, pūslės apimtis nesikeičia. Todėl žuvis gali laikytis nejudėdama,tarsi ,,kyboti” vandenyje.
2.4. Kvėpavimo sistema
Žuvys kvėpuoja ištirpusiu vandenyje deguonimi. Kai jo trūksta, žuvyspakyla į vandens paviršių ir burna ima gaudyti orą. Ilgai būdamosvandenyje, kuriame maža deguonies, žuvys gali nutrokšti. Žiemą po leduvandens telkiniuose kartais trūksta deguonies. Tada žuvys pradeda trokšti.Kad jos netrokštų, lede reikia iškirsti aketes. Žuvis visą laiką ryja vandenį. Iš burnos ertmės vanduo teka pro žiaunų
plyšius, esančius ryklės sienelėse, ir skalauja kvėpavimo organus –žiaunas. Žiaunų kuokeliai – tai košiamasis aparatas: jie neleidžiaišsprūsti grobiui pro žiaunų plyšius. Žiaunų lapeliai išraizgytismulkiausių kraujagyslių – kapiliarų. Pro plonas žiaunų lapelių sieneles įkraują patenka ištirpęs vandenyje deguonis, o iš kraujo į vandenįišsiskiria anglies dioksidas. Išdžiūvę žiaunų lapeliai negali praleistideguonies ir anglies dioksido. Todėl ištraukta iš vandens žuvis greitainutrokšta. Iš išorės švelnias žiaunas dengia žiaunų dangteliai.2.5. Kraujotakos sistema
Kraujotakos sistema uždara. Ją sudaro širdis ir kraujagyslės.Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis, okraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį, – venomis. Žuvies širdisdviejų skyrių. Ją sudaro prieširdis ir skilvelis, kurių raumeninės sienelėspaeiliui susitraukia. Iš prieširdžio kraujas išstumiamas į skilvelį, o išjo į stambią arteriją – pilvo aortą. Atgal kraujui grįžti neleidžiavožtuvai. Pilvo aorta eina į žiaunas, o nuo jos į dešinę ir į kairęšakojasi smulkesnės kraujagyslės. Jomis tekantis kraujas yra tamsus,prisotintas anglies dioksido ir vadinamas veniniu. Žiaunose kraujagyslėsišsišakoja į kapiliarus. Jais tekantis kraujas atiduoda anglies dioksidą irprisipildo deguonies. Kraujagyslėmis, einančiomis nuo žiaunų, jau tekaraudonas, deguonies prisotintas arterinis kraujas. Jis teka į nugarosaortą, einančią po stuburu išilgai kūno. Uodegos dalyje nugaros aortapraeina pro apatinius slankstelių lankus. Nuo nugaros aortos einasmulkesnės arterijos, kurios įvairiuose organuose šakojasi į kapiliarus.Pro šių kapiliarų sieneles į audinius patenka deguonis ir maistingosiosmedžiagos, o iš jų į kraują – anglies dioksidas ir kiti gyvybinės veiklosproduktai. Ryškiai raudonas arterinis kraujas vis tamsėja, virsta veniniu,turinčiu daug anglies dioksido ir mažai deguonies. Veninis kraujas renkasiį venas ir jomis patenka į prieširdį. Taigi kraujas be paliovos teka vienu
uždaru kraujo apytakos ratu.2.6. Šalinimo sistema
Viršutinėje kūno ertmės dalyje yra du panašūs į juostas raudonai rudiinkstai. Inkstų kapiliaruose iš kraujo atsiskiria kūno medžiagų irimoproduktai, sudarantys šlapimą. Dviem šlapimtakiais jie nuteka į šlapimopūslę, kuri atsiveria laukan už šalinamosios angos.
3. Žuvų nervų sistema, jutimo organai ir elgsena
3.1. Stuburo smegenys
Žuvų, kaip ir iešmučio, centrinė nervų sistema yra vamzdelio pavidalo.Jos užpakalinis galas – stuburo smegenys – yra stuburo kanale, kurį sudaroviršutiniai slankstelių lankai. Nuo stuburo smegenų tarp kiekvienosslankstelių poros į kairę ir į dešinę šakojasi nervai, reguliuojantys kūnoir pelekų raumenų darbą. Nuo žuvies kūne esančių jutiminių ląstelių dirginimo signalai nervaispatenka į stuburo smegenis.
3.2. Galvos smegenys
Žuvų ir kitų stuburinių priekinė nervų vamzdelio dalis yra virtusigalvos smegenimis, apsaugotomis kaukolės dėžės kaulų. Stuburinių galvossmegenys skirstomos į penkias dalis. Pirmoji – priekinės smegenys. Nuo jų įuoslės organus eina du uoslės nervai. Antroji dalis – tarpinės smegenys –vaidina svarbų vaidmenį, priimant regėjimo dirginimus – nuo jų eina nervaiį šviesai jautrias akių ląsteles. Trečioje dalyje – vidurinėse smegenyse –yra regėjimo centro nervų ląstelės. Nuo šių smegenų eina nervai į akiųraumenis. Ketvirtoji dalis – smegenėlės – koordinuoja gyvūno judesius irpusiausvyrą. Smegenėlės nervinėmis skaidulomis jungiasi su kitomis smegenųdalimis, tačiau nervai nuo jų tiesiogiai į organus nesišakoja. Paskutinė dalis – pailgtosios smegenys – tai tiesioginė stuburo smegenųtąsa. Nuo pailgtųjų smegenų nervai eina į lytėjimo, skonio, klausosorganus, į šoninę liniją, žiaunas ir daugelį galvos bei liemens organų irraumenų. Pailgtosios smegenys vaidina svarbų vaidmenį, reguliuojantkvėpavimą, kraujo apytaką, virškinimą ir kitas svarbiausias organizmofunkcijas.
3.3. Jutimo organai
Jutimo organai padeda žuvims geriau orientuotis aplinkoje. Didelęreikšmę čia turi akys. Priešais kiekvieną akį yra po dvi angas – šnerves, vedančias į akliną
maišelį su jutiminėmis ląstelėmis. Tai uoslės organas. Klausos organų iš išorės nematyti, jie yra kaukolės užpakalinės dalieskauluose, ir dešinėje, ir kairėje pusėje. Kadangi vanduo yra sūdrus, garsobangos gerai praeina pro kaukolės kaulus, ir juos sugauna žuvies klausosorganai. Bandymai parodė, kad žuvys gali girdėti krantu einančio žmogausžingsnius, varpelio skambėjimą, šūvį. Skonio organai – jutiminės ląstelės, esančios ne tik burnos ertmėje,bet ir išsimėčiusios visame kūno paviršiuje. Ten pat yra ir lytėjimoląstelės. Kai kurių žuvų (pavyzdžiui šamo, sazano, menkės) galvoje yralytėjimo ūseliai. Žuvims būdingas ir tam tikras jutimo organas – šoninėlinija. Iš išorės matyti daug angelių. Jos sujungtos su latakėliu, esančiuodoje. Latakėlyje yra jutiminių ląstelių, sujungtų su tam tikru nervu,kuris eina po oda. Šonine linija žuvys junta vandens kryptį ir jėgą. Dėl tonetgi apakusi žuvis nesusiduria su kliūtimis ir gali gaudyti judantį grobį.3.4. Žuvų refleksai
Stebint ešerio elgseną, galima pamatyti, kad į dirginimus jis reaguojadvejopai. Ešerį palietus, jis momentaliai metasi į šalį. Taip pat greitai ešerysreaguoja į maistą: būdamas godus plėšrūnas, jis staiga puola grobį(smulkias žuvis ir įvairius bestuburius – vėžiagyvius, kirmėles). Pamačiusjaudinimas akies nervu eina į ešerio centrinę nervų sistemą ir tuoj patjudinamaisiais nervais iš jos grįžta į raumenis. Ešerys plaukia prie aukosir stveria ją. Toks organizmo reagavimas į dirginimą yra įgimtas, o tokierefleksai vadinami besąlyginiais. Visų vienos rūšies gyvūnų besąlyginiairefleksai yra vienodi. Jeigu, maitinant žuvis akvariume, atliekami kokie nors veiksmai,pavyzdžiui, uždegama lemputė arba pastuksenama į stiklą, tai po kurio laiko
toks signalas reaguoja, todėl, kad susidaro sąlyginiai refleksai, tai yrarefleksai, atsirandantys tam tikromis sąlygomis. Skirtingai negu instinktyvūs besąlyginiai refleksai, sąlyginiairefleksai nepaveldimi. Jie individualūs ir įgyjami, gyvūnui gyvenant.4. Žuvų veisimasis ir vystymasis
4.1. Veisimosi organai
Dauguma žuvų yra skirtalyčiai gyvūnai. Patelių kūno ertmėje yra didelėskiaušidės, kuriose vystosi kiaušialąstės (ikreliai), patinėlių – pora ilgųsėklidžių. Veisimosi metu sėklidės esti pripildytos tiršto balto skysčio –pienių. Juose yra milijonai spermatozoidų. Lytiniai organai atsiverialaukan pilvo pusėje lytine anga.
4.2. Nerštas
Subrendus lytinės ląstelėms, atsiranda veisimosi instinktas. Tuo metužuvys plaukia į vietas, palankesnes jų palikuonims vystytis. Vienų rūšiųžuvys iš jūrų plaukia neršti į upes, o kitos, atvirkščiai, – iš upių įjūras. Keliaujančios žuvys neršti nuplaukia didelius atstumus. Tolimuosiuose Rytuose kai kurių lašišinių žuvų (ketų, kuprių) kelionėsyra labai įdomios: didžiuliai žuvų būriai plaukia prieš srovę, įveikdamivisas kliūtis. Plaukdamos per slenksčius, žuvys iššoka iš vandens, osekliose vietose tiesiog šliaužia dugnu, išsikišusios nugaras. Upiųaukštupiuose žuvys išneršia ikrus ir, visiškai nusilpusios, ritasipasroviui. Keliaujančios žuvys, nuolat gyvenančios jūroje, o nerštiplaukiančios į upes, yra taip pat eršketžuvės ir kai kurios žuvys. Keliaujantys unguriai, kurių kūnas panašus į gyvačių, gyvena gėlovandens telkiniuose, o neršti iš Europos ir Šiaurės Amerikos upių plaukia įAtlanto vandenyną. Daugelis žuvų neršia vandens telkinių, kuriuose gyvena,seklumose. Patelės ant vandens augalų neršia ikrus, sulipusius juostomis.Patinėliai tuo metu išleidžia pienius. Labai judrūs spermatozoidaipriplaukia prie ikrelių ir įsiskverbia į juos. Sudėtingi instinktyvūs žuvų
veiksmai veisimosi metu vadinami nerštu.4.3. Vystymasis
Apvaisintas ikrelis pradeda dalytis. Susidaro daugialąstis gemalas,kurio papilvėje matyti trynio maišelis – ikrelio maisto medžiagų atsargųliekanos. Praėjus 9 – 14 dienų po ikrelio apvaisinimo, lerva paliekaikrelio apvalkalą ir pradeda pati maitintis iš pradžių mikroorganizmais, opaskui smulkiais vėžiagyviais ir kitais vandenyje plūduriuojančiaisgyvūnais. Po kurio laiko lerva pasidaro panaši į suaugusią žuvį – taimailius. Jis auga palyginti greitai: maždaug po dviejų mėnesių pailgėja iki2 cm, o po metų jauna žuvytė būna apie 10 cm ilgio.
4.4. Rūpinimasis palikuonimis
Žuvų ikrai dažnai žūva, išdžiūvus vandens telkiniui, priešai naikinalervas ir mailių. Tik dėl to, kad neršto metu patelė išleidžia iki 300tūkstančių ikrelių, dalis palikuonių užauga. Kitų rūšių žuvys ikrųišleidžia net kelis milijonus. Tos žuvų rūšys, kurioms būdingas rūpinimasis palikuonimis, paprastaiišneršia nedaug ikrelių, nes jų ikrų, lervų ir mailiaus tiek daug nežūva. Dyglės patinėlis iš dumblių susuka lizdą ir saugo ikrelius, tenišnerštus patelių. Atstatęs dygliukus, jis įnirtingai puola žuveles, kuriosartinasi prie lizdo, taiso lizdą, išvalo šiukšles ir krūtinės pelekais varošviežią vandenį. Kelias dienas patinėlis saugo mailių ir neleidžia tolinuplaukti nuo lizdo. Jūros arkliuko patinėlis lizdo nesuka, o ikrelius nešiojasi tam tikrojeraukšlėje ant pilvo. Dar nuostabiau palikuonimis rūpinasi Afrikos gėlųjų vandenų žuvistiliapija: patinėlis ikrelius nešiojasi burnos ertmėje, ir net mailius,ištikus pavojui, slepiasi tėvo burnoje.
4.5. Gyvavediškumas
Dauguma žuvų neršia, bet yra ir tokių, kurios veda išsivysčiusiasjaunas žuvytes. Gyvavedės žuvys yra rykliai ir rajos. Akvariumuose mėgėjai
dažnai augina gyvavedes ryškių spalvų žuvytes – gupius, molinezijas,kalavijuočius ir kitas, kurių tėvynė – gėli atogrąžų vandenys.Išvados
Rašydamas šį referatą sužinojau labai daug apie žuvis. Sužinojau kaipžuvys dauginasi, kaip vystosi, kad yra labai rūpestingų žuvų. Žuvys yralabai sudėtingos sandaros gyvūnai. Jos turi nervų sistemas ir visu organuskaip kiti stuburiniai gyvūnai.
Literatūra
Zoologija vadovėlis 6 – 7 klasei D. Naumovas