ŽMOGAUS JUTIMO ORGANAI IR JŲ VEIKLOS SUTRIKIMAI.
Žmogaus jutimo organai – tai regos, uoslės, pusiausvyros, raumenų, odos, raumenų, skonio organai.
REGA:Didžioji dalis mūsų žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Regėdami skiriame aplinkos daiktus, gyvų kūnų judėjimą, negyvų kūnų padėtį, grafinius ir šviesos signalus. Rega svarbi visų mūsų darbinei veiklai.Akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos, antakiai, vokai. Ašarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius. Akies obuolį dengia stambi odena, kuri saugoji nuo mechaninių pažeidimų, svetimkūnių ir mikroorganizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuoliui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės priekinė dalis vadinama rainele. Jos spalva priklauso nuo pigmentų kiekio ir jų išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja šviesos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaidrus išgaubtas lęšiukas. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakūnis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro vidiniame akies obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos receptoriai – stiebeliai ir kūgeliai. Stiebeliai – prieblandos receptoriai. Kūgeliai reaguoja tik į ryškią šviesą. Regos organų veikla dažnai gali sutrikti. Dažniausi regos organų sutrikimai yra trumparegystė ir toliaregystė. Toliaregiai ir trumparegiai mato daiktus neryškiai. Trumparegiams neaiškus toli esančių daiktų vaizdas, o toliaregiams arti esančių daiktų ar objektų. Trumparegystė gali būti įgimta. Įgimtos trumparegystės priežastis gali būti pailgėjęs akies obuolys, o toliaregystės atveju akies obuolys yra sutrumpėjęs. Toliaregystės priežastis gali būti sumažėjusi lęšiuko galimybė keisti išgaubtumą.
KLAUSAKlausa padeda žmonėms bendrauti dirbant ir ilsintis.Žmogaus klausos organas yra ausis. Ji yra sudaryta iš trijų dalių: išorinės,vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinės klausomosios angos. Ausies kaušelis garsinius oro virpesius nukreipia į išorinę klauso mažą angą, kurios gale yra tamprus būgnelis. Jis skiria išorinę ausį nuo vidurinės ausies. Vidurinėje ausyje yra trimitas, kuris ertmę jungia su nosiarykle. Vidurinėje ausyje yra 3 poros nuosekliai vienas su kitu sujungtų klausomųjų kaulelių. Jie būgnelį jungia su elastinga plėvele, aptraukiančia vidinės ausies apvalųjį langelį. Vidinė ausis yra ertmių ir išsiraizgiusių kanalų sistema – kaulinis labirintas. Jame glūdi plėvinis labirintas, pripildytas skysčio. Klausos funkciją šiame kanale atlieka tik spirale susisukusi sraigė, kurioje yra klausos receptoriai. Visa labirinto dalis yra sudaryta iš pusratinių kanalų. Klausa silpnėja arba jos netenkama sutrikus garso virpesių perdavimui į vidinę ausį, pažeidus vidinės ausies receptorius, taip pat sutrikus nervinių impulsų perdavimui didžiųjų pusrutulių žievės klausos zonai. Klausa gali pablogėti susikaupus išorinėje klausos angoje lipniai medžiagai – ausų sierai. Susikaupusi išorinėje klausos angoje, ausų siera sudaro kamštį. Susikaupusią sierą iš klausomosios angos turi išvalyti gydytojas – specialistas. Susirgus angina, skarlatina, gripu, šias ligas sukėlė mikroorganizmai gali patekti iš nosiaryklės į vidurinę ausį ir sukelti uždegimą. Tadas klausos kauleliai tampa nebejudrūs, sutrinka garso virpesių perdavimas vidinei ausiai. Klausa gali sutrikti nuo stiprių garsų. Labai klausai kenkia didelis triukšmas veikiantis ausį kiekvieną dieną. Nuo stiprių garso bangų smūgių būgnelis visą laiką stipriai virpa. Dėl to, ilgainiui jis netenka elastingumo, ir žmogaus klausa susilpnėja.
PUSIAUSVYROS JUTIMASKūno padėtis erdvėje, judėjimas, suvokiami ausies maišelių ir pusratinių kanalų receptoriais. Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skysčio, panašaus į vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegenis ,smegenėles, ir didžiųjų pusrutulių žievę. Reguliarus ir ritmiškas galvos judėjimas sukelia nemalonų svaigulioir pykinimo jausmą.
RAUMENŲ JUTIMAS Net užmerktomis akimis žmogus junta kokioje būsenoje yra jo kūnas. Stovi ar sėdi, sulenkta ar ištiesta ranka, nes raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose yra specialių receptorių, kuriuos dirgina išsitempdami ar susitraukdami raumenys. Impulsais, kuriuos į centrinę nervų sistemą siunčia šie receptoriai galima nežiūrint keisti kūno padėtį. Žmonės, kurių raumeninis jutimas yra sutrikęs,junta netiksliai. Jiems orientuotis erdvėje padeda tik regėjimas.
JUTIMAS Gleivinėse ir odoje yra nemažai receptorių, Ypač jų daug liežuvyje, pirštuose ir delnuose. Liečiant ar slegiant odos paviršių, nerviniai impulsai siunčiami į galvos smegenų odos jautrumo zoną. Gleivių ir odos receptoriai reaguoja į šilumą ir šaltį. Skausmo receptorius sudirgina bet koks poveikis, galintis pažeisti audinį arba organą. Iš skausmo taškų einantys impulsai skatina atitraukti ranką nuo karšto arba aštraus daikto.
UOSLĖS JUTIMASNosies ertmės gleivinėje yra daug uoslės receptorių. Juos sudirgina kvapiosdujinės medžiagos. Iš receptorių uoslės nervu impulsai patenka į galvos smegenų didžiūjų pusrutulių žievės uoslės zoną. Pagal kvapą žmogus atskiria blogą maistą nuo tinkamo valgyti, užuodžia ore kenksmingas priemaišas. Skonio jutimas: ————— Skonio receptorių gausu skonio svogūnėliuose. Ypač jų daug liežuvio gale, kraštuose ir užpakalinėje dalyje, ryklės ir minkštojo gomurio sienelėje. Skonio receptorius sudirgina skystos arba vandenyje bei seilėse ištirpusios medžiagos. Maisto temperatūra taip pat padeda pajusti skonį. Kai maistas sudirgina skonio receptorius, juose atsiranda jaudinimas. Nerviniai inpulsai skonio nervinėmis skaidulomis perduodami didžiųjų pusrutulių žievės skonio zonai. Čia galutinai atskiriamas maisto skonis. Skonis padeda žmogui nustatyti maisto kokybę, išsiskirti virškinimo sultis ir virškinti.