Žalingų įpročių ir aplinkos poveikis besivystančiam vaisiui

Ruošė:

Panevėžys, 2003

Viskas kas susiję su motina butinai turi įtakos ir kūdikiui. Įtaka gali būti teigiama ir neigiama. Viskas ką motina neštumo metu patiria, patiria ir jos įsčiuose nešiojamas vaikas. Žemiau pateiktoje shemoje apžvelgiama pagrindiniai rizikos faktoriai, kurie gali turėti įtakos nėštumui bei naujagimio sveikatai, matome jog jie yra susiję su profesine veikla, genetiniais bei aplinkos veiksniais.

Kaip alkoholis veikia palikuonis?Alkoholizmo pasekmes ypač skausmingai patiria moterys alkoholikės. Visuomet yra pavojus gemalo žuvimui, savaiminiam nėštumo nutrūkimui, naujagimio išsisigimimui. Kad aiškiau įsivaizduotume alkoholizmo pasekmes, glaustai susipažinkime su kūdikio gimimo procesu. Jis skiriamas į du periodus. Pirmasis, embrioninis, prasideda nuo kiaušialąstės apvaisinimo ir baigiasi organams susiformavus, t.y. antrojo nėštumo mėnesio pabaigoje ir trečiojo nėštumo mėnesio pradžioje. Šiuo periodu embrionas yra jautrus (nes nėra apsaugotas) įvairiems cheminiams agentams. Jie arba stabdo vystymąsi, arba žudo gyvybę. Antrasis, fetalinis, t.y. vaisiaus, periodas trunka iki naujagimio gimimo. Priešingai nei gemalas, vaisius atsiliepia į aplinkos agentus specialiomis reakcijomis: vaisius liaujasi vystęsis, naujagimis gimsta mažas ir silpnas. Toks agento poveikis vadinamas fetotoksiniu. Alkoholis daro įtaką ir gemalui, ir vaisiui, nes lengvai praeina per placentą. Jis ypač kenksmingas 3-8 nėštumo savaitę. Didžiausias jautrumas – 4-6 nėštumo savaitės.Vartojant alkoholį, naujagimiai gimsta su protiniais ir fiziniais defektais: maža galvyte, mažais akių obuoliais, netaisyklingų kūno formų, pusiau skaidria ragena, užmerktomis akimis, širdies defektais, plaučių, lyties organų anomalijomis.Įvairių organų pakenkimas priklauso nuo to, kokiu nėštumo periodu buvo piktnaudžiaujama alkoholiu. Praėjus 18 parų po apvaisinimo jautriausia yra nervų sistema, 25-38 paroms – širdies ir kraujagyslių sistema, 25-35 paroms – galūnės, 36-180 parų – lyties organai. 9-72 savaitę vystosi odos reljefas iš to paties embriono lapelio – ektodermos kaip centrinė nervė sistema. Todėl iš odos reljefo galima spręsti apie centrinės nervų sistemos veiklą ir jos anomalijas.

Vašingtono medikų 1500 nėščių moterų tyrimų rezultatai parodė, kad negeriančiųjų grupėje buvo 2 proc. išsigimimų, retkarčiais išgeriančiųjų – 9 proc., alkoholikių – 74 proc. daugybinių išsigimimų. 60-80 proc. psichiškai nesveikų kūdikių pagimdo alkoholikai tėvai. Taigi tėvų alkoholikų vaikai dėl savo biocheminės sandaros pratęsia alkoholikų gretas.Alkoholis sutrikdo smegenų reguliatorines funkcijas, kurios turi užtikrinti medžiagų apykaitos (metabolizmo) prigimtinę pusiausvyrą, būdingą sveikai asmenybei. Sutrikimo nuo alkoholio esmę sudaro sumažėjusi neuromediatorių veikla, hormonų sintezė ir pagreitintas jų išeikvojimas. Dėl to sutrinka ir visa virškinimo sistema su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: įvyksta virškinimo trakto ląstelių dehidratacija, baltymų koaguliacija, denatūracija. O tai sutrikdo virškinimo fermentų sintezę bei jų funkciją skaldyti mitybines medžiagas ir aprūpinti organizmą energija. Sutrinka ir reikiamų medžiagų (vitaminų, mineralinių medžiagų) susiurbimo į kraują funkcija. Dėl tokių statybinių medžiagų, kaip tirozinas, triptofanas ir kt., stygiaus sutrinka hormonų sintezė. Rūkimas taip pat neišvengiamai turi neigiamos įtakos besivystančiam embrionui. Nesvarbu jei motinos pastojusios meta rūkyti. Tai žinoma sumažina nikotino ir dėl rūkimo susidarančių neigiamai veikiančių medžiagų kiekį. Tačiau pakenkti gali ir prieš pastojimą susidariusių moters organizme medžiagų kiekis.Žemiau pateikiama truputeli statistikos:• Kas 6 gimęs vaikas būna pažeistas alkoholio. Kas 3 šeima turi girtuoklį ir ne vieną. • Moteris daug jautresnė alkoholiui: 1/3 sumažėja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos, pataloginis gimdymas. Vaikai nekenčia geriančios motinos. • Apibendrinus įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenis, galima išvardinti šiuos rūkančių motinų laukiančius pavojus:Spontaninis abortas – rūkančioms moterims jis įvyksta dvigubai (net iki 80%) dažniau. Jų vaikai dažniau serga, lėčiau auga, būna nervingesni, prasčiau mokosi, 2 k. daugiau apsigimimų.
Vaisiaus mirtis nėštumo metu – rūkančioms moterims pasitaiko 20-24% dažniau, negu nerūkančioms;Kūdikio mirtis gimdymo metu, priešgimdyminiame ir pogimdyminiame laikotarpiuose – iki 2,4 karto dažnesnis, jei moteris rūkė nėštumo metu;Priešlaikinis gimdymas – rūkančioms moterims jis pasitaiko 1,5 karto dažniau;Rūkančių motinų naujagimiai sveria vidutiniškai 200 g mažiau, žymiai dažniau jų svoris nesiekia 2500 g;Rūkančių motinų vaikai net sulaukę 7-11 m. lieka 1 cm žemesni ir 3-4 mėn. atsilieka savo gabumais; Rūkančioms motinoms dažniau stinga pieno, trumpiau tegali maitinti. Kūdikis gauna nikotiną ir per motinos pieną. • D.Britanijos endokrinologų sąjungos kasmetiniame susitikime Londono koledžo mokslininkas Peteris Hindmarshas (Peteris Hindmaršas) pateikė įrodymus, jog nėščių moterų rūkymas kenkia placentai, bei dėl to sumažėja naujagimio svoris. Jo vadovaujami specialistai nustatė, jog dėl rūkymo vaisiui perduodama mažiau maistinių medžiagų, bei išskiriama nepakankamai svarbaus hormono, IGF-1. Tai kenkia organų, taip pat ir smegenų, vystymuisi. Tyrimą finansavo D.Britanijos širdies ligų fondas. Medikai ištyrė daugiau nei 1500 nėščių moterų ir nustatė, kad rūkančiųjų moterų placenta buvo pažeista, o vaisių pasiekdavo mažesnis kiekis kraujo. Rūkymas sąlygojo naujagimio svorio sumažėjimą – rūkančioms moterims gimę vaikai svėrė maždaug 140 gramų mažiau, nei nerūkančioms. Atlikti tyrimai parodė, kad moterims, rūkusioms nėštumo metu, daug dažniau gimė vaikai su įgimta šleivapėdyste. Tyrimų duomenimis, jei moteris rūkė pirmus tris nėštumo mėnesius, būsimo kūdikio šleivapėdystės tikimybė padidėjo 34 proc. • Prancūzijoje viena iš pagrindinių vaikų iki vienerių metų mirties priežasčių – nikotinas. Nuo jo kasmet miršta 300-400 kūdikių. Žinoma neįsivaizduojamai didelę žalą busimam kūdikiui daro neštumo metu ir prieš neštumą vartojami narkotikai. Ypač didelis pavojus iki 3 mėnesių, nes formuojasi organų sistemos, todėl galimi įvairūs vystymosi sutrikimai, didesnis persileidimo pavojus. Vaikai gimsta mažesnio svorio, galimi nervų sistemos pakenkimai.

Darbo kompiuteriu įtaka nėštumui ir reprodukcinei funkcijai Profesiniai sveikatos pakenkimai, tokie kaip akių miopizacija ar karpalinio tunelio sindromas, gali būti koreguojami terapinėmis ar chirurginėmis priemonėmis. Reprodukcinės problemos ir vaisiaus pakenkimo pasekmės yra negrįžtamos ir turinčios įtakos ateities kartų sveikatai. Dėl šių priežasčių 1985 – 1992 m. Šiaurės Amerikos šalyse ir Europoje buvo svarstoma galimybė apriboti moterų darbą kompiuteriu nėštumo metu. Tarybų Sąjungoje tai buvo įteisinta higienos normomis. Diskusijos dėl galimos darbo kompiuteriu įtakos nėščiųjų sveikatai susilaukė ypatingo visuomenės dėmesio ir paskatino atlikti eilę mokslinių tyrimų. Kanadoje, Monrealio mieste, grupė skirtingų mokslo sričių mokslininkų tyrė profesinių veiksnių įtaką nėštumo eigai ir kūdikių sveikatai. Buvo tiriama sveikatos būklė, socialinė – ekonominė šeimos padėtis, profesija, darbo vieta, buvę nėštumai ir jų aplinkybės. Tyrimų rezultatai parodė, kad spontaniniai persileidimai yra pagrindinis sindromas, kuriam gali turėti įtakos darbas kompiuteriu. Tačiau spontaninio persileidimo diagnostika yra ypač sudėtinga. Vaisiaus sklaidos defektų dažnis buvo vienodas visoje tirtoje populiacijoje, statistiškai patikimų skirtumų tarp profesinių grupių nebuvo nustatyta. Mažas naujagimių svoris buvo dažnesnis nedirbančioms moterims, negu dirbančiųjų moterų tarpe. Darbas kompiuteriu nebuvo susijęs su naujagimių svorio sumažėjimu. Po šio tyrimo buvo padaryta išvada, kad darbas kompiuteriu neturi realios grėsmės motinos ir vaiko sveikatai, todėl visiškai drausti dirbti kompiuteriu nėštumo metu yra netikslinga. Tačiau darbo laikas, jei yra galimybė, gali būti trumpinamas. Pagrindiniai veiksniai, dirbant kompiuteriu, kurie gali būti susiję su nėščiųjų sveikatos pakenkimais, yra elektromagnetinė spinduliuotė, padidėjusi polichloruotų bifenilų koncentracija aplinkos ore ir stresas. Tačiau polichloruoti bifenilai išsiskiria iš įvairių plastikinių dangų, fluorescencinių lempų ir jų koncentracijos pokyčių negalima sieti tik su darbo vietoje esančia kompiuterine įranga. Kita galima spontaninių persileidimų priežastis yra stresas. Tačiau stresas charakteringas ir daugeliui kitų profesijų, todėl jis taip pat negali būti pagrindine priežastimi, dėl ko spontaniniai persileidimai yra dažnesni moterims, dirbančioms kompiuteriu.