saugomos teritorijos kauno rajone

Turinys

Įvadas..............................1
1. Saugomų teritorijų samprata..............................2
1.2. Saugomos teritorijos mieste............................3
2. Aplinkos apsauga..............................3
3. Aplinkos apsaugos organizavimas Kauno mieste ir jo rajonuose.............4
3. 1. Atmosferos apsauga..............................4
3. 2. Vandens apsauga..............................5
3. 3. Atliekų tvarkymas..............................6
3. 4. Dirvožemio apsauga..............................8
3. 5. Kraštovaizdžio apsauga..............................8
3.5.1. Keletas svarbesnių saugomų teritorijų Kauno mieste ir jo rajonuose....9
4. Kauno rajone – keletas naujų draustinių........................14
5. Aplinkos apsaugos finansavimo principai.......................16
6. Aplinkos apsaugos teisinis reguliavimas........................17
7. Organizacijos besirūpinančios aplinkosauga Lietuvoje..................20
7.1. Valstybinės organizacijos..............................20
7.2. Nevalstybinės organizacijos............................20
Išvados..............................21
Literatūros sąrašas..............................22Įvadas
Pastariesiems dešimtmečiams būdingi rimti visuomenės požiūrio į gamtą ir jos apsaugą pokyčiai bei esminis susiformavusių vertybių perkainojimas. Anksčiau gamtosaugininkai daugiausia dėmesio skirdavo atskirų nykstančių rūšių bei individų apsaugai, tačiau labai padidėjus aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui, palaipsniui pereita prie kookybiškai naujos gamtos apsaugos strategijos. Žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką. Vis plačiau imta vartoti gamtinės aplinkos arba paprasčiausiai aplinkos (angl.- environment) bei aplinkos apsaugos sąvokas. Lietuvoje šios sąvokos juridiškai buvo įteisintos 1992 m. priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme aplinka traktuojama kaip “gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro tarpusavyje susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės ekosistemos”.
Racionaliam aplinkos kokybės valdymui daugiausia naudojami du paagrindiniai informacijos šaltiniai – ekologinio monitoringo režiminių stebėjimų duomenys ir mokslinių aplinkos tyrimų rezultatai. Kaip papildomi informacijos šaltiniai naudojami įvairių specialiųjų tarnybų (hidrometeorologijos, žemėtvarkos, miškotvarkos, geodezijos, geologijos ir t.t.) duomenys.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo visos esamos ir naujai kuriamos Lietuvos gamtinės aplinkos st

tebėjimo struktūros buvo integruojamos į suvienytą sąjunginę monitoringo sistemą, kurios duomenys buvo įslaptinti ir skiriami tik tarnybiniam naudojimui. Atgavus savarankiškumą ir atsisakius ekologinės informacijos įslaptinimo praktikos, Aplinkos apsaugos departamento specialistai, bendradarbiaudami su Lietuvos mokslo ir projektavimo įstaigų bei specializuotų tarnybų darbuotojais, 1991-1992 m. laikotarpiu parengė naują Lietuvos Ekologinio monitoringo programą, kuriai vykdyti nuo 1993 metų skiriamos biudžeto lėšos.
Šios programos diegimui koordinuoti, siekiant kuo efektyviau panaudoti skiriamas lėšas, buvo sudaryta speciali Aplinkos apsaugos departamento, kuris šiuo metu reorganizuotas į Aplinkos apsaugos ministeriją, ir Mokslo įstaigų atstovų komisija. Pažymėtina, kad atskirų aplinkos komponentų stebėjimai Lietuvoje vykdomi jau nuo seno. Meteorologiniai stebėjimai pradėti taip pat praeitame šimtmetyje. Duomenys apie naudmenų struktūrą, miškų rūšinę sudėtį bei produktyvumą apima keletą šimtmečių. Kur kas trumpesnės duomenų sekos apie aplinkos teeršimą, tačiau vandens telkinių ir oro užterštumo stebėjimai apima jau ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, kai kurie stebėjimai bei tyrimai (toksinių medžiagų ir radionuklidų sankaupų augaluose bei gyvūnuose, kompleksiniai visų aplinkos komponentų stebėjimai ir kt.) pradėti tik praeitais metais, diegiant naują Ekologinio monitoringo programą.1. Saugomų teritorijų samprata
Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, sukultūrinamas arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktų gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai, būtina išsaugoti teritorijas, kuriose yra mo
okslui ir kultūrai vertingų objektų. Šalyje kuriama saugomų teritorijų sistema. Šios teritorijos turi didžiulę ekologinę, socialinę, urbanistinę ir kultūrinę reikšmę.
Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis, savo estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamų emocijų. Saugomose teritorijose dažnai gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė. Saugomomis teritorijomis vadinami sausumos ir vandens plotai bei
kraštovaizdžio objektai, dėl savo gamtinės ir kultūrinės vertės turintys specialų valstybės
nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo režimą.
Lietuvos saugomų teritorijų sistema įteisinta 1993 metais Saugomų teritorijų įstatymu
(Žin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502). Saugomų teritorijų plotas paprastai nusakomas
visos šalies ploto procentais. Lietuvoje jos užima apie 11 šalies teritorijos.
Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros vertybes. Tai šiandien labai aktualu. Jeigu anksčiau visuomenė (kultūra) gyveno gamtos prieglobstyje, tai šiandien situacija visiškai pakito, dabar gamta gyva visuomenės (kultūros) prieglobstyje, nes nepaliestos gamtos beveik nebeliko. Gamta tapo sukultūrintos aplinkos komponentu. Todėl aplinkosauga tampa kultūros interesų prioritetu.
Saugomos teritorijos būna šešių tipų: rezervatai, draustiniai, saugomi objektai, valstybiniai parkai, biosferos rezervatai ir atkuriamų gamtos išteklių sklypai.
Siekiant sumažinti ne
eigiamą ūkinės veiklos poveikį saugomoms teritorijoms, išsaugoti šių teritorijų regimąją aplinką, už jų ribų gali būti nustatomos apsaugos zonos.
Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, į bendrą sistemą jungia gamtinis karkasas.1.2. Saugomos teritorijos mieste
Miesto želdynų sistemoje saugomos gamtos teritorijos yra sistemos sudėtinė dalis. Jos užima didelius plotus ir iš užmiesčio zonų dažnai nusidriekia net iki miesto centro. Todėl formuojant miesto želdynus labai svarbu tiksliai įvertinti jų socialines, ekologines ir urbanistines galimybes. Ypatingai jautrios urbanizacijos procesui yra saugomos teritorijos, o sunkiausia šį procesą reguliuoti kompleksinės paskirties saugomose teritorijose: valstybiniuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, kuriose vyksta reguliuojama rekreacinė ir kitokia veikla: draustiniuose, saugomuose objektuose ir apsaugos zonose. Šios veiklos rezultatas – kraštovaizdžio vizualinės taršos pavojus, savitų bruožų praradimas ir unifikacija, užmirštas architektūrinių bei aplinkos tvarkymo tradicijų tęstinumas ir pan.
Į miestų želdynų sistemą dažniausiai įeina saugomas teritorijas: rezervatai, draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai, valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) ir apsaugos zonos.2. Aplinkos apsauga
Pagrindinis šalies aplinkos apsaugos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuotai šalies plėtrai išlaikant švarią ir sveiką aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, racionaliai naudojant gamtinius išteklius, taip pat suderinant centrinių, savivaldos valdymo institucijų bei ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus.

Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija nustato tikslus ir prioritetus vandens, or
ro, žemės, floros ir faunos, litosferos apsaugos, atliekų tvarkymo, apsaugos nuo fizinės taršos, kraštovaizdžio nykimo ir rekreacinės aplinkos apsaugos srityse. Svarbiausios spręstinos problemos yra šios:
• Vandens kokybė;
• Oro kokybė;
• Atliekų tvarkymas;
• Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga.
Šie prioritetai sutampa su ES reikalavimais iki 2003 metų pabaigos užbaigti aplinkos apsaugos teisinės bazės plėtrą, įskaitant Lietuvos teisės aktų suderinimą su ES reikalavimais.

Institucijų kūrimo tikslas yra iki 2003 metų pabaigos užbaigti institucinį sustiprinimą, būtiną siekiant užtikrinti ES reikalavimų, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimą.

Investicijų politikos srityje pagrindinis įgyvendinimo tikslas – iki 2015 metų įgyvendinti pagrindinius aplinkos apsaugos infrastruktūros investicinius projektus.
Per šį laikotarpį pirmenybė bus teikiama daugiausia su investicijomis susijusių ES reikalavimų įgyvendinimui šiose srityse:
• Vandens apsauga;
• Atliekų tvarkymo sistemos valdymas;
• Oro apsauga;
• Geriamo vandens kokybės pagerinimas.3. Aplinkos apsaugos organizavimas Kauno mieste ir jo rajonuose
3. 1. Atmosferos apsauga
Pagrindinės veiklos kryptys atmosferos apsaugos srityje yra:
• aplinkos monitoringo vykdymas Kaune;
• oro kokybės, triukšmo lygio tyrimas ir prognozavimas;
• informacijos apie aplinkos kokybę platinimas.
1998 metais Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius laimėjo PHARE konkursą ”Automatinės oro kokybės monitoringo sistemos diegimui Kauno mieste”. Pagal konkurso sąlygas sistemos įdiegimui buvo skirta 1,5 mln. litų vertės techninė pagalba. Sekančiais metais Kauno miesto taryba nusprendė įsteigti viešąją įstaigą ”Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai”. Pagrindiniai viešosios staigos veiklos tikslai – oro, vandens ir dirvožemio kokybės stebėjimas, prognozavimas ir tyrimas, rezultatų analizė, apibendrinimas, informacijos platinimas ir aplinkos monitoringo vykdymas Kaune. Viešoji įstaiga teikia pasiūlymus miesto tarybai ir įvairioms tarnyboms kaip gerinti aplinkos būklę mieste. Bendradarbiaujant Kauno savivaldybei ir Vytauto Didžiojo universitetui viešosios įstaigos biuras įsikūręs universiteto patalpose. Matavimo įrangą kauniečiams tiekė Prancūzijos firma ”Environnement SA”, o kompiuterius ir AIRVIRO programinę įrangą, skirtą teršalų sklaidos skaičiavimams, pateikė Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas. Šiuo metu Kaune yra trys oro kokybės monitoringo stotelės, išdėstytos pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus. Viena iš jų yra gausiai lankomoje miesto dalyje – Laisvės alėjoje; antroji – tankiai gyvenamoje mieto dalyje, Šilainių rajone; o trečioji – miesto dalyje su intensyviu transporto srautu ir pramonės objektais, ties Taikos ir Pramonės prospektų sankryža. Naujoji sistema registruoja ne tik oro taršos rodiklius, bet ir meteorologinius parametrus, kurių tarpusavio sąveikoje neretai susidaro nepalankios sveikatai aplinkos sąlygos. Duomenys iš stotelių automatiškai persiunčiami į centrinį kompiuterį, kur naudojant AIRVIRO oro kokybės modelį formuojami Kauno miesto taršos žemėlapiai. Be stacionarios matavimo įrangos viešoji įstaiga įsigijo ir mobiliąją oro kokybės monitoringo laboratoriją. Matavimai, atliekami mobiliąja laboratorija, suteikia galimybę spręsti konfliktines situacijas, įvertinti taršą ties pramonės objektais ir gatvėmis su intensyviu transporto eismu.3. 2. Vandens apsauga
Vandens apsaugos tikslas – užtikrinti gyventojų ir ūkio reikmių tenkinimą tiekiant vandenį, požeminio ir paviršinio vandens išteklių racionalų naudojimą, jų būklės gerinimą nuo teršimo.
Kauno miesto vandens apsaugos programa apima šias pagrindines kryptis:
1. Geriamojo vandens kokybės gerinimas
2. Miesto ūkio – buities nuotėkų valymas
3. Inžinierinių tinklų,vandentiekio ir ūkio buities nuotėkų, išvystymas
4. Paviršinių vandens telkinių taršos mažinimas
Miestas geriamajam vandeniui paruošti naudoja gruntinį vandenį. Vanduo išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Gruntinis vanduo prieš pateikiant jį į vandentiekio sistemą tėra chloruojamas. Per 2000 metus sunaudota beveik 15,5 mln.m3 vandens.
Centralizuotas Kauno vandentiekio tinklas veikia nuo 1929 m. Miesto vandentiekio tinklo ilgis 958 km, karšto vandens tinklo ilgis 83 km bei 46,5 gamybinio vandens tinklo ilgis (2000 m. duomenys). Turimų vandenviečių pajėgumo pakanka dabartiniam poreikiui patenkinti bei pakaks artimiausioje ateityje, tačiau yra problemos dėl vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės.
Stambiausios iš eksploatuojamų vandenviečių – Petrašiūnų – geriamo vandens užterštumas viršija maksimalias Europos Sąjungos leidžiamas koncentracijas. Vandenyje padidėjusios geležies ir mangano koncentracijos. Todėl ateityje pagrindinis dėmesys bus sukoncentruotas geriamojo vandens kokybei gerinti ir pirmiausia tai bus daroma Petrašiūnų vandenvietėje.
Bendras ūkio – buities ir lietaus nuotėkų tinklų ilgis mieste 916 km. 1999 m. užbaigta nuotėkų tinklų statyba į Kleboniškį ir Lampėdžius Toliau tęsiama Palemono vandentiekio ir nuotėkų tinklų statyba.
Iki 1999 m. skaudžiausia Kauno miesto ekologinė problema buvo miesto ūkio – buities nuotėkų valymas. Visos miesto nuotėkos per 9 išleistuvus patekdavo į Nemuno ir Neries upes be valymo.
1999 metais, po 8 statybos metų į eksploataciją įvesta Kauno vandenvalos įmonės 1-oji eilė – mechaninis valymas (232 tūkst. m3/d). Pasiektas tikslas – sumažinti atvirų vandens telkinių teršimą nevalytomis miesto nuotėkomis. Nuotėkos valomos mechaniniu – cheminiu būdu, sumažinant jų užterštumą pagal BDS7 – 80 mg/l į suspenduotas medžiagas iki 30 mg/l, fosforą – 1,5 mg/l. Vandenvalos įmonė įrengta pagal moderniausią Švedijos specialistų pasiūlytą technologiją.
Pagrindiniai šios įmonės statybos finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas, PHARE, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Švedijos ir Suomijos vyriausybės.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas sutiko finansuoti šį projektą su sąlyga, kad bus atnaujintas visas miesto vandens ūkis. Taip 1995 m. gimė Kauno vandens ir aplinkos apsaugos investicinis projektas, kurio vertė 327 milijonai litų. Projektas apima visos vandentvarkos sistemos atnaujinimą ir nuotekų valymo įrenginių statybą.
Visiškai nuotėkos bus išvalomos tik tada, kai bus įgyvendinta antroji projekto dalis – biologinio nuotėkų valymo įrenginiai. Šiuo metu vyksta derybos dėl finansavimo šaltinių statybai.
Įgyvendinus šį projektą vanduo galės būti išvalomas iki 95% tiek, kiek numato Europos sąjungos normatyvai. Sumažės Nemuno teršimas nuotėkomis, kas suteiks galimybę atgaivinti ir pritaikyti Nemuno ir Neries pakrantes rekreacijai ir turizmui, sumažins gyventojų sergamumą užkrečiamomis ligomis (plintančiomis per vandenį).

3. 3. Atliekų tvarkymas

Bendradarbiaujant su Danijos konsultavimo firma „COWI”, 1992 metais mieste pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimus atitinkanti „Kietųjų atliekų tvarkymo programa”. Įgyvendintos keturios šio projekto fazės: parengti kai kurie atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisiniai dokumentai, įdiegtas konteinerinis buitinių atliekų surinkimas ir išplėstas antrinių žaliavų surinkimas, įrengtos dvi stambiųjų atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelės, įgyvendinta statybinių atliekų tvarkymo sistema, pradėtas Lapių sąvartyno modernizavimas (įdiegta kompiuterinė atliekų apskaitos sistema, pradėtas vykdyti sąvartyno .monitoringas, pastatyti filtrato valymo įrenginiai, parengta dujų gavybos ir panaudojimo galimybių studija, įsigytas ir eksploatuojamas atliekų tankintojas, įrengtas ES standartus atitinkantis naujas atliekų kaupimo laukas), parengtas buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo sistemos projektas.

Mišrios komunalinės (buitinės) atliekos:
• įmonės, butų ūkio tarnybos, namų bendrijos, individualių valdų savininkai dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo ir išvežimo privalo sudaryti sutartis su atliekas tvarkančia įmone UAB „Kauno švara”. Jos adresas Statybininkų g. 3.
Stambiosios atliekos ir antrinės žaliavos:
• stambiųjų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelėse (Ašigalio g. 20 ir Julijanavos g. 1a) iš gyventojų nemokamai priimamos stambiosios buitinės atliekos (šaldytuvai, baldai ir pan.), antrinės žaliavos, akumuliatoriai, liuminescencinės lempos, padangos (5 vnt.), naudoti tepalai ir tepalo filtrai. Naudoti tepalai surenkami ir kai kuriose miesto degalinėse. Stambiąsias atliekas į aikšteles gyventojai gali atvežti savo transportu arba jį užsisakyti UAB „Kauno švara”.
Statybinės atliekos:
• Statybines atliekas tvarko:
• AB „Kauno keliai”, R. Kalantos g. 161.
• UAB „Kauno švara” Statybininkų g. 3.
Kauno regiono atliekų tvarkymo sistema. Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas – naujas ir svarbus atliekų tvarkymo etapas. Siekiant sukurti ir įgyvendinti šią sistemą Kauno apskrityje jau antri metai rengiama galimybių studija. Jos užsakovas – Aplinkos projektų valdymo agentūra, naudos gavėjai – Kauno apskrities savivaldybių (Kauno m., Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Jonavos, Raseinių rajonų) tarybos. Galimybių studijos rengėjai ir konsultantai – „COWI“ A/S kartu su UAB „COWI Baltic“. Nagrinėjamas laikotarpis 20 metų, prasidedantis 2005 metais ir besibaigiantis 2024 metais. Trumpalaikėje veiksmų programoje (2005 – 2008 m.) numatytos priemonės bus įtrauktos į finansavimo paraišką.
Numatoma per planuojamą laikotarpį į atliekų tvarkymo sistemą investuoti 446 mln. litų, o 2005 – 2008 m. – virš 64 mln. litų. Už šias lėšas bus įrengti 6 antrinių atliekų priėmimo punktai, rekultivuoti seni savartynai, įrengti nauji kaupimo laukai Lapių ir Zabieliškių savartynuose ir kt. Numatoma, kad 2008 m. Kauno apskrityje bus tik 2 regioniniai savartynai (Lapių ir Zabieliškių), visi kiti – rekultivuoti.
Regioninių atliekų tvarkymo sistemos valdymui numatoma įkurti regionų atliekų tvarkymo centrą (KRATC), kurio steigėjai bus apskrities savivaldybių tarybos. Regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrime aktyviai dalyvauja apskrities savivaldybių bei Kauno apskrities viršininko administracijos specialistai.
Paraiška Sanglaudos fondo paramai gauti pateikta birželio mėn. pradžioje. Šiuo metu rengiami KRATC steigimo dokumentai. Planuojama KRATC įkurti š.m. spalio mėnesį.3. 4. Dirvožemio apsauga
Kauno miesto ekologinis monitoringas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą pradėtas vykdyti 1993 metais, tai yra lygiai prieš 10 metų. Visus tuos metus atliekami matavimai leidžia monitoringo duomenis panaudoti sprendžiant miesto teritorinio planavimo, transporto srautų optimizavimo, aplinkos kokybės reguliavimo ir kitus uždavinius.
Pagal Kauno miesto ekologinio municipalinio monitoringo programą kasmet atliekami oro, triukšmo, paviršinių ir gruntinių vandens telkinių tyrimai. Dešimt metų stebėdami Kauno miesto aplinkos būklę galime daryti išvadas ne tik apie praėjusius metus, bet ir plačiau nusakyti tendencijas ir prognozes.3. 5. Kraštovaizdžio apsauga
Miesto administracinėse ribose yra:
o 4 miško parkai – 10,09 ha;
o 20 miesto parkų – 371,0 ha;
o 222,6 ha – valstybinė saugoma teritorija Kauno marių regioninis parkas;
o 150 ha – Jiesios kraštovaizdžio draustinis;
o 30,6 ha – Nevėžio kraštovaizdžio draustinis;
o 130,0 ha – Veršvos kraštovaizdžio draustinis;
o 16,4 ha – ornitologijos draustinis;
o 9,0 ha – 11 šikšnosparnių draustinių;
o 62,5 ha – VDU Kauno botanikos sodas;
o 19,9 ha – Lietuvos zoologijos sodas;
o 146 ha – miesto kapinės.
Miesto žalieji plotai tvarkomi vadovaujantis programa “Kauno miesto želdiniai”.
Nemaža dalis vertingų želdinių auga privačiose valdose. Besirūpinant šių miestui svarbių, objektų likimu, nuo 1993 metų nuolat rengiama privačių valdų dendroinventorizacija. Per tą laikotarpį inventorizuota daugiau nei 6944 sodybų (beveik 3405 sodybose užregistruota daugiau kaip 16915 saugotinų medžių).
Skyriaus užsakymu Kauno krašto ornitologų draugijos gamtininkai specialistai, 1999 metais atliko botaninius tyrimus. Pažymėta, kad Kauno miestas išsiskiria iš kitų Respublikos miestų žaliųjų plotų gausa. Jie užima 57,4% visos miesto teritorijos. Natūralia augmenija apaugę plotai, miškai ir miškingi upių šlaitai užima daugiau kaip 1000 ha. Dėl didėlės ekotopų įvairovės Kauno mieste auga beveik 900 aukštesniųjų augalų rūšių (išskyrus samanas).
Tyrinėjimų metu pastebėta, kad miesto teritorijoje ypač daug adventyvinių augalų. Šiuo metu priskaičiuojama apie 100 šių augalų rūšių.
Botaniniu požiūriu prioritetas teikiamas Jiesios upės šlaitams ir slėniui. Labai vertingi Panemunės ir Pažaislio šilai, Kauno marių pakrantė į rytus nuo Pažaislio, Kleboniškio miškas, Veršvos upelio slėnis ir Nevėžio slėnio kairysis šlaitas. Vertingas miesto viduryje esantis ąžuolynas, kur auga apie 600 metų senumo ąžuolai.
Introdukuotų (atvežtų iš svetur) augalų įvairovė Kauno apylinkėse yra pati didžiausia šalyje: rajone priskaičiuojama 900, o Kaune – 1100 įvairių medžių, krūmų rūšių ir jų dekoratyvinių formų.
Natūraliose, drėgnose paupių pievose aptinkamos itin retų augalų rūšys.
Vandens augalų įvairovė yra nedidelė – aptiktos kelios retos į Raudonąją knygą įrašytos vandens augalų rūšys.3.5.1. Keletas svarbesnių saugomų teritorijų Kauno mieste ir jo rajonuose.
Įdomiai suplanuotas Veršvos kultūrinis kraštovaizdžio draustinis. Panagrinėkime išsamiau šio draustinio tikrąją padėtį ir projekto siūlymus.
Veršvos kraštovaizdžio draustinis apima upelio slėnį, slėnio ir jo erozinių raguvų šlaitus, atragius tarp raguvų nuo Kalnų gatvės iki Maironiškių sankryžos – apie 130 hektarų plotą.
Veršvo upelio slėnio kraštovaizdis, nors ir esama statybų, dar nedaug sužalotas. Tai retas reiškinys intensyviai urbanizuotoje ir aktyviai priemiesčio reikmėms naudojamoje teritorijoje. Šio vertingo kraštovaizdžio juosta tęsiasi po 0,5 kilometro į abi puses nuo upelio iki Maironiškių sankryžos. Erozinių raguvų ir atragių tarp raguvų želdynai yra Kauno miesto ir apymiesčio želdynų sistemos sudėtinė grandis. Jie reikšmingi ne tik gryninti užterštą miesto orą, bet svarbūs ir miesto gyventojų poilsiui. Vaizdingas slėnis, nuo plynaukštės viršutinės terasos atragių į tolimas Nemuno slėnio apylinkes ir į patį Veršvo upelį atsiveriantys vaizdai, čia esančios gamtos ir kultūros paveldo vertybės nuteikia ypač maloniai. Upelio erozinės raguvos, ypač jų aukštutinės dalys, labai jautrios, vėjo, lietaus ir žmogaus pažeidžiamos vietos. Raguvų upeliūkščių šaltiniuotos ištakos, siekiant išvengti defliacijos ir erozijos, nepriklausomos Lietuvos ir tarybiniais metais apsodintos liepaitėmis, berželiais, kitais medžiais ir krūmais. Upelio slėnio šlaitai ir eroziniai raguvynai priskirtini nepalankiausioms statybos požiūriu teritorijoms. Tačiau slėnio šlaitai, eroziniai raguvynai ir net apatinės terasos buvo užstatytos. Net draustinio didžiausios raguvos viršutinėje dalyje, pačioje jautriausioje ir nepatogiausioje statybai, tačiau itin gražioje vietoje projektuojamas “Via Baltica” pakelės 400 vietų motelis su restoranu, automobilių stovėjimo aikštelėmis. Upelio aukštupyje nuo Sargėnų gyvenvietės iki upelio slėnį kertančio Šilainių plento nuo seno buvo dirbama žemė, kuri vėliau, plečiantis miestui, tapo jo infrastruktūros priemiestine teritorija. Čia po Valakų reformos įsikūrusi Linkuvos dvaro sodyba tapo žymiausia ne tik Veršvo upelio slėnio, bet ir Kauno apymiesčio vietove. Prie sodybos buvo du kumelynai, o ant upelio ir jo intakų buvo įrengti trys tvenkiniai ir pastatyti du malūnai. XX amžiaus pradžioje dvarą įsigijo arkivyskupas Juozas Skvireckas, sodybą pertvarkė ir dar labiau
išgražino. Reprezentacinėje sodybos dalyje buvo rūmai su bažnytėle, gražus parkas, o ūkinėje dalyje buvo auginami retų veislių uogynai. Iš tų laikų, nors ir smarkiai nuniokoti, išliko parkas, tvenkiniai, rūmai, fontanai, skulptūros. XIX ir XX amžių sandūroje prie upelio buvo statomi Kauno tvirtovės trečiojo žiedo įtvirtinimai: Romainių ir IX fortai, slėptuvės, blindažai, nutiesti juos jungiantys keliai. Tarybiniu laikotarpiu upelio aukštupyje labai išaugo Sargėnų ir Linkuvos gyvenvietės, o Linkuvos dvaro sodyboje šeimininkavo Veterinarijos akademijos mokomasis ūkis. 1993 metais vakarinėje slėnio pusėje per pusę kilometro nuo upelio vagos nutiestas Kauno vakarinis aplinkkelis, sutampantis su projektuojamu “Via Baltica” keliu. Nuo slėnį kertančio Šilainių plento iki pat Nemuno slėnio šlaitų teritorija nuo seno buvo apaugusi mišku. Lietuvos Respublikos metais čia buvo valstybės žemė. Nebuvo leista ją parceliuoti ir užstatyti. Sovietmečiu vakarinėje upelio pusėje žemė buvo skirta Romainių kapinėms, kurios dabar išsiplėtė visuose atragiuose tarp raguvų ir užima teritoriją beveik iki Nemuno slėnio. Karo ir pokario metais apnuoginti atragiai tarp raguvų ir eroduojami raguvų šlaitai 7 dešimtmetyje buvo gausiai apželdinti landšaftiniu principu, suformuotos jaukios laukymės, apžvalgos aikštelės. Rytinėje upelio pusėje, šlaitų atragiuose tarp raguvų pastatyta daug individualių namų, plečiasi Ligoninių miestelis. Prie slėnio šlaitų artėja daugiabučių namų rajonas. Nuo Kalnų gatvės iki Nemuno Veršvo upelis sureguliuotas, teka po žeme, o jo slėnis pristatytas pramonės, gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų. Po žeme teka upelis, stovi aukščiau buvusio Linkuvos dvaro .sodybos. Žemės paviršiumi tekančio upelio teliko apie keturi kilometrai. Tarp buvusio Linkuvos dvaro sodybos ir Nemuno slėnio šlaitų Veršvo upelio kraštovaizdis ypač raiškus ir vaizdingas. Tačiau slėnio ir jo raguvų šlaitai, upelio pakrantės ir pats upelis užteršti statybinių medžiagų ir buitinėmis atliekomis. Tvenkinių ir upelio vandens ir pakrančių sanitarinė būklė labai prasta. Kai kurios slėnio vietos paverstos šiukšlynais, atmatų duobėmis, statybinių medžiagų sąvartynais. Slėniui gresia Girstupio upelio likimas. Slėnio kraštovaizdžio gamtinė ir kultūrologinė vertė, ekologinė reikšmė ir rekreacinė svarba bei didėjanti jo sunaikinimo grėsmė paskatino miesto savivaldybę imtis skubių priemonių gelbėti ne tik paskirus šiame slėnyje esančius gamtos ir kultūros paveldo objektus, bet ir patį slėnio kraštovaizdį. Veršvo upelio slėnio kraštovaizdyje ryškiai skiriasi dvi zonos. Žemiau Šilainių plento vyrauja natūralūs gamtiniai komponentai, kuriuos saugant geriausia vengti bet kokios ūkinės veiklos. Aukščiau plento – žmogaus ūkinės veiklos sukultūrintas kraštovaizdis, kurio struktūrai ir elementams išsaugoti būtinas tradicinis ūkis, nuolatinė priežiūra, nes paliktas ir apleistas kultūros vertybes pati gamta sunaikina. Todėl rengiant draustinio planą ir nuostatus, Veršvo upelio slėnio kraštovaizdyje buvo išskirtos gamtinio ir sukultūrinto kraštovaizdžio zonos ir joms parinktos skirtingos funkcijos.
Lietuvos zoologijos sodas yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) narys ir sėkmingai dalyvauja begemotų, raganosių, avijaučių, persiškų ir kiniškų leopardų, karčiuotų vilkų, krūminių šunų, lykaonų, Amūro tigrų, kačių jagurundi ir kitų retų ir nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje (EEP).
Lietuvos zoologijos sodas – ypatinga kultūros, švietimo, poilsio bei aplinkosaugos idėjų populiarinimo vieta. Apsilankę jame, pažinsite gamtą, pamatysite gyvūnų iš visų žemės kampelių. Čia galėsite stebėti Afrikos gyventojus, Arkties atstovus, stebėtis paslaptingu roplių pasauliu, grožėtis akvariumais. Zoologijos sode yra vaikų žaidimo aikštelės, kur pavargę nuo įspūdžių mažyliai pažais ir paišdykaus. Veikia atrakcionų aikštelė – asiliuko taksi. Galima pajodinėti poniu ar asiliuku, pasivažinėti vežimaičiu, pasisupti sūpuoklėmis.
Susipažinsite su žymių skulptorių darbais, kurie puošia mūsų parką.
Kauno botanikos sodo misija:
• Vertingiausių introdukuotų augalų kolekcijų kūrimas ir išlaikymas, augalų eksponavimas ir platinimas.
• Introdukuotų dekoratyviųjų, vaistinių ir kitų sodo augalų, auginamų Botanikos sodo kolekcijose ir auginamų kitose Lietuvos vietose, tyrimas; šių darbų rezultatų skelbimas.
• Mokymo bazė, riošint biologus, ekologus, farmacininkus ir kaikurių kitų sričių specialistus.
• Dalyvavimas introdukuotų ir vietinių augalų genofondo išsaugojimo valstybinėse ir tarptautinėse programose.
• Ryšių palaikymas su pasaulio botanikos sodais ir kitomis mokslo įstaigomis; keitimatis informacija ir augalais.
• Edukacinė veikla. Biologinių ir gamtosauginių žinių skleidimas visuomenėje.
Kamšos botaninis – zoologinis draustinis – Akademijos seniūnija/Ringaudų seniūnija.

Žalgirio mūšio memorialinis parkas prie Cinkiškio kaimo, kuris buvo pradėtas kurti 1990 m., minint 580-ąsias Žalgirio mūšio metines. 10 ha plote yra pasodinta daug želdinių, medelių, pastatyta 13 stogastulpių ir 1 koplytstulpis.
Aluonos hidrografinis draustinis – Babtų seniūnija.

Dubysos ichtiologinis draustinis. Draustinio tikslas – išsaugoti žiobrių nerštavietes. Dubysos upė nuo Klumpės malūno iki Nemuno (Kauno ir Jurbarko rajonuose): plotas-15 ha. Kauno rajone ši upės atkarpa teka per Čekiškės ir Vilkijos seniūnijas.- Čekiškės seniūnija

Jiesios kraštovaizdžio draustinis.- Garliavos seniūnija.

Lapių geomorfologinis draustinis. Jo plotas 1168 ha. – Lapių seniūnija.

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas, kad išsaugotų raiškų Nevėžio senslėnį ir jo kraštovaizdį bei retuosius augalus. Vaizdingos Nevėžio pakrantės turtingos is.torine praeitimi traukia kelionių mėgėjus. Graži gamta ir kultūros paveldo objektų gausa – pagrindinis šio maršruto privalumas.
Nerėpos entomologinis draustinis. Įsteigtas, kad apsaugotų vienintelę Lietuvoje žinomą kalninių apsiuvų radimvietę.

Pavejuonio entomologinis draustinis. Šis draustinis įkurtas išsaugoti kraujalakinio (drugių rūšis) populiacijai.
Karklės ichtiologinis draustinis, kurio tikslas apsaugoti upėtakių nerštavietes. – Raudondvario seniūnija.

Jiesios kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas 1960 m., norint išsaugoti vertingas mokslui Kiesios upės slėnio atodangas su kvartero sluoksniais ir kreidos luitais, erozinius šlaitus, krantus bei retuosius augalus, vabzdžius (Jiesios slėnis nuo jos žiočių Nemune iki Vyčiaus ir Maišio intakų) – Rokų seniūnija.

Kauno marių regioninis parkas. Įsteigtas 1992 m., norint išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio žemutinės dalies kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes (Kauno ir Kaišiadorių rajonai) – Samylų seniūnija.

Kauno marių regioninis parkas
Arlaviškių botaninis draustinis (kadagynas) – Taurakiemio seniūnija.

Nevėžio kraštovaizdžio draustinis – Užliedžių seniūnija.

Paštuvos botaninis draustinis. Įsteigtas, kad išsaugotų Nemuno šlaituose esančias Vidurio Lietuvos lygumų miško augalijos bendrijas, retuosius augalus (Pakarklės miškas).
Pastriūnės botaninis draustinis. Įsteigtas, siekiant išsaugoti etalonines Vidurio Lietuvos miško augalų bendrijas (Padauguvos miškas).
Ringovės entomologinis draustinis. Didžiausias rajono entomologinis draustinis, kurios plotas – 209 ha. Įsteigtas, norint išsaugoti būdingas pietinių drugių populiacijas. Draustinis apima Nemuno šlaitus, Ringovės piliakalnį (Tęsiasi apie 4 km dešiniąja kelio puse nuo Vilkijos).
Dubysos ichtiologinis draustinis. Dubysos upė nuo Klumpės malūno iki Nemuno; plotas – 15 ha. Draustinio tikslas išsaugoti žiobrių nerštavietes .
Panemunių regioninis parkas (Prie Dubysos žiočių) – Vilkijos miesto ir Vilkijos apylinkių seniūnijos .

Liepa Motinėlė – botaninis kraštovaizdžio objektas. Liepos aukštis – 26 m, skersmuo – 2.3 m, liemens apimtis – 7 m. Liepos viduje galėjo tilpti net septyni žmonės. 1960 m. liepa paskelbta gamtos paminklu, o 1987 m. priskirta respublikinės reikšmės paminklams (Braziūkų kaimas).
Šilagirio pušis – botaninis kraštovaizdžio objektas. Pušis tikra gražuolė, auganti miško gilumoje. Jos aukštis – apie 30 m, o skersmuo – 85 cm. 1960 m. paskelbta gamtos paminklu, 1987 m. priskirta vietinės reikšmės paminklams (Šilagirio miškas, 37 kvartalas).
Liekės kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas, kad išsaugotų sudėtingos gemorfologinės struktūros erozinį Liekės upelio žemupio slėnį bei savitą kraštovaizdį. Draustinio plotas –204 ha. Čia auga paprastieji kardeliai (Prie kelio Zapyškis-Kriūkai ir tęsiasi Liekės slėniu 5 km.).
Novaraisčio ornitologinis draustinis. Jo plotas 827 ha. Įsteigtas 1986 m., kad išsaugotų pietvakarių Lietuvoje ypač vertingas retųjų paukščių perimvietes ir poilsio vietą migruojantiems paukščiams (Apima Novaraisčio durpyną). – Zapyškio seniūnija / Ežerėlio seniūnija

Kiekviename draustinyje – savos vertybės, įvairus lankytojų kiekis, įvairi trauka ir žmonių interesai. Direkcijos darbuotojai stengiasi vietos gyventojus, atvykstančiuosius, valdžios atstovus supažindinti su draustiniais, jų ribomis.
Sužiūrint žemės reformos dokumentus, tikrinama, kad matininkai teisingai pažymėtų parko zoną, kad žemės savininkui būtų aišku kokioje parko teritorijos dalyje jo nuosavybė, kokie reikalavimai turi būti vykdomi tame žemės sklypelyje. Nesistengiama bausti, o visų pirma aiškinama kaip reikia tvarkytis, kokius reikalavimus vykdyti, kur galima lankytis, kur ne, ir tik piktybiškiem pažeidėjam skiriamos nuobaudos..4. Kauno rajone – keletas naujų draustinių
Europos sąjunga (ES) didelį dėmesį skiria gamtos apsaugai, retų, nykstančių gyvūnų bei augalų išsaugojimui. Tad įgyvendinant stojimo į ES direktyvas, mūsų šalyje atsiras keliolika naujų draustinių. Trys jų veiks ir Kauno rajono teritorijoje.
Kauno rajone saugomas teritorijas planuojama steigti Vandžiogalos, Ežerėlio bei Babtų kraštuose. Šiuo metu rengiami numatytų saugomų teritorijų sklypų ribų planai, rengiami jų apsaugos bei tvarkymo reglamentai. Tai yra projekto „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 įgyvendinimas Lietuvoje” dalis. Visi projektai bus viešai svarstomi.
Pirmasis viešas svarstymas numatytas dėl Labūnavos miško biosferos poligono. Šiuo metu gyventojai gali susipažinti su projektu, į specialų registracijos žurnalą įrašyti savo pasiūlymus bei pretenzijas. Projekto medžiaga eksponuojama Savivaldybėje, ją turi ir Vandžiogalos seniūnas.
Kas gi yra biosferos poligonas? Tai – biosferos stebėsenos teritorija, steigiama stebėjimams, gamtosaugos eksperimentams bei joje esantiems gamtos kompleksams išsaugoti. Biosferos poligonai steigiami siekiant kontroliuoti ir stebėti gamtos pokyčius, atlikti eksperimentus bei mokslo tyrimus, analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms, plėtoti ekologinį švietimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir t.t.
Paskelbus teritoriją saugomu biosferos poligonu, joje negalima keisti kraštovaizdžio, teršti aplinkos ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą.
Labūnavos miško biosferos poligonas steigiamas siekiant apsaugoti gausią erelio rėksnio populiaciją jo veisimosi teritorijoje. Todėl šioje teritorijoje bus draudžiama vykdyti pagrindinius miško kirtimus, taip pat kirsti mišką ir medieną balandžio – liepos mėnesiais, paversti miško žemę į kitas naudmenas, keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų paukščių maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.
Siekiant išsaugoti šios rūšies paukščius Labūnavos miško biosferos poligone skatinama reguliuoti kranklių ir kiaunių skaičių, atstatyti miško sausinimu pažeistą hidrologinį režimą, didinti pievų ir ganyklų plotą, ekologiškai ūkininkauti, įrengti dirbtinius lizdus, nenaudoti pesticidų ir kt. Labūnavos draustinio teritorija užims dalį Kauno ir Kėdainių rajonų teritorijos.
Nemažai Vandžiogalos gyventojų nepatenkinti šio draustinio steigimu. Anot Vandžiogalos seniūno pavaduotojos Tautvildės Ramuckaitės, žmonės kreipėsi į seniūniją su pretenzijomis. „Pretenzijų ir pasiūlymų knygoje yra ir tokie užrašai: „Protestuoju prieš draustinio įkūrimą”. Gyventojai, ūkininkai labiausiai sunerimę dėl to, kad paskelbus teritoriją, kurioje yra jų žemė, saugoma, nebus galima naudoti pesticidų. Tad mažės derliai, galiausiai ir pajamos. Anot seniūno pavaduotojos T. Ramuckaitės, Labūnavos miško biosferos poligono teritorijoje atsiduria apie šimto savininkų žemės plotai. Tarp jų yra ir 2-3 hektarus valdantys, yra ir dešimtis hektarų turintys. Kone didžiausius žemės plotus (daugiausia nuomojamus) šiame krašte dirba verslininkas A. Vaicekavičius.
Saugomų teritorijų įstatyme yra numatyta išmokėti kompensacijas žemės savininkams, jeigu įsteigus draustinį ribojama jų ūkinė veikla. Kaip teigė Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. architektė I. Bertašiūtė, svarstant projektą bus aptariamos ir gyventojų pretenzijos. Su kiekvienu dėl draustinio steigimo nukentėjusiu žmogumi bus sudaromos sutartys kompensacijai gauti. Taip pat įstatyme yra numatyta ir priemoka žemės savininkams už papildomą veiklą, kuri padės išsaugoti gyvūnus, jų buveines, augalus ir t.t.
Kitą draustinį planuojama įrengti Ežerėlio miškuose. Šiuo metu pradėtas rengti Ežerėlio atkuriamojo sklypo ribų planas. Ši teritorija vandens paukščio – švygždos apsaugai.
Anot Urbanistikos skyriaus vyr. architektės I. Bertašiūtės, šio draustinio teritorija planuojama keletą kilometrų giliau į mišką nuo Žiemkelyje esančios nuotėkų dumblo kaupimo aikštelės. Aikštelė, anot vyr. architektės, nesieks draustinio ribų, tačiau į jo teritoriją patenka žemė, kurioje buvo p.lanuojama skleisti nusausintą dumblą ir veisti greitai augantį mišką. „Kiek teko girdėti, Ežerėlio gyventojai tik džiaugiasi saugomos teritorijos steigimu”, – sakė vyr. architektė.
„Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 įgyvendinimas Lietuvoje” projekte numatyta saugomą teritoriją steigti ir Babtų – Varlėnų miškuose.5. Aplinkos apsaugos finansavimo principai
Pagal suderintą su ES investicinių projektų įgyvendinimo grafiką vandenvalos srityje reikės įgyvendinti apie 90 projektų. Atliekų tvarkymo srityje jau pradėta įgyvendinti regioninių atliekų tvarkymo sistemų diegimo strategija, kurios tikslas – iki 2010 metų įkurti 12 regioninių sąvartynų ir regioninių atliekų tvarkymo sistemų ir iki 2012 metų uždaryti apie 800 dabar egzistuojančių, bet neatitinkančių ES reikalavimams, sąvartynų.
Aplinkos ministerija investicijų į visuomeninį sektorių planavimui ir pereinamųjų laikotarpių nustatymui vadovaujasi tokiu finansavimo šaltinių paskirstymo principu, kuriam buvo pritarta tvirtinant Aplinkos derybinę poziciją Vyriausybės 2000 metų rugpjūčio mėn. 17 d. nutarimu Nr 935 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo”:
• 50% arba 100 mln. litų per metus – ISPA fondas, vėliau kiti struktūriniai fondai;
• 20% arba 40 mln. litų per metus – valstybės biudžetas, Privatizavimo fondas ar kitos valstybės lėšos;
• 30% arba 60 mln. litų per metus – tarptautinių finansinių institucijų paskolos.
Investicijoms finansuoti reiktų iki 200 mln. litų per metus iš visų finansavimo šaltinių arba iki 1800 mln. litų iki 2010 m.
Sudarant įgyvendinimo planą, tarp sektorių 70% visų lėšų bus skiriama vandens apsaugos priemonėms, o 30% – atliekų tvarkymo problemoms spręsti.
Nustatant investicinių projektų faktinį paskolos ir subsidijos santykį yra atsižvelgiama į vidutines to regiono šeimos pajamas. Pagal bendrai priimtus principus (Pasaulio banko rekomendacijos, kurias naudoja Centrinės ir Rytų Europos valstybės) investicinių projektų įgyvendinimas aplinkos apsaugos srityje neturėtų viršyti 5% vidutinių šeimos pajamų. Iš jų apie 4% būtų skirti padengti vandens valymo ir tiekimo bei 1% atliekų tvarkymo išlaidas.
Įgyvendinant aplinkosaugos priemones numatomos ne tik valstybės bei tarptautinių finansinių institucijų lėšos, bet ir įvairūs fondai bei programos, kurių pajamas galėtų sudaryti mokesčiai už
aplinkos taršą, įskaitant mokesčius už teršimą gaminių atliekomis. Gaminių atliekų apmokestinimo skatinamasis mechanizmas ir sukauptos lėšos leidžia sumažinti finansavimo poreikį iš valstybės biudžeto įgyvendinant Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos reikalavimus. Dalies mokesčio už aplinkos taršą kaupimas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fonde leidžia sumažinti skolinimosi kaštus privačiam sektoriui ir palengvinti Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės bei kitų direktyvų įgyvendinimą. 2000 metais fondas suteikė paskolų (per komercinius bankus, kurie savo lėšomis taip pat prisideda prie projektų finansavimo bei prisiima paskolos grąžinimo riziką) už 13 mln. litų, o bendra finansuojamų projektų vertė sudarė 60 mln. litų.
Spręstinas savivaldybių gamtos apsaugos fondų racionalesnio panaudojimo klausimas. Į šiuos fondus 2000 metais iš viso įplaukė 15,4 mln. litų. Šių lėšų panaudojimą būtina susieti su aplinkosaugos investicinių projektų įgyvendinimu.
Aplinkos ministerija nagrinėja galimybes dėl platesnio privačių lėšų pritraukimo. Tai turėtų leisti sumažinti valstybės įsipareigojimus, ypač su valstybės garantija skolintoms lėšoms. Numatoma, kad privatūs asmenys, parinkti konkurso tvarka, galėtų investuoti į visuomeninio sektoriaus projektus ir dalyvauti sukurtų infrastruktūros objektų valdyme.
Be projektų kurių finansavimui naudojamos ISPA lėšos, yra įgyvendinami ir mažesni, sunkiai atsiperkantys projektai, kofinansuojami dvišalių donorų pagalba. Tikimasi šiems tikslams kasmet gauti apie 10 mln. litų grantų. Kad panaudotų šias lėšas, Lietuva bendrai įgyvendinamų projektų kofinansavimui turi kasmet numatyti iki 5 mln. litų savų lėšų.6. Aplinkos apsaugos teisinis reguliavimas
Aplinkos apsaugos įstatymai ir kiti teisės aktai yra rengiami kryptingai, atsižvelgiant į politikos kryptis ir priimtas nuostatas aplinkos apsaugos srityje.
Nemažas dėmesys buvo skiriamas rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų harmonizavimui atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvose patvirtintų nuostatų bei tarptautinių konvencijų reikalavimus. Aplinkos apsaugos priemonės ir jų įgyvendinimas tapo viena iš prioritetinių sričių respublikoje, atsirado būtinybė tampriau bendradarbiauti su kitomis šalimis dalykiškai sprendžiant taršos mažinimo galimybes bei ieškant atsakymų į klausimus aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo srityje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės teisės harmonizavimo programą, kurioje numatyta parengti kai kuriuos teisės aktus, reglamentuojančius aplinkos apsaugą atitinkamai juos suderinus su Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis. Šis darbas atliekamas nuolat. Aplinkos apsaugos ministerija nemažai dėmesio skyrė ir skiria pažeidimų prevencijai, taip pat valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų įgyvendinimui.
Priėmus įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo”(Nr. I-1352) įteisintos valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės sprendžiant aplinkos apsaugos reikalavimų užtikrinimo klausimus bei kontroliuojant, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi galiojančių aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1494 “Dėl papildomų funkcijų ir struktūrų perdavimo Aplinkos apsaugos ministerijai”, buvo perduotos miškų naudojimo kontrolės funkcijos. Daug dėmesio skiriama aplinkos kokybės reikalavimų kontrolei. Nors dar tebegalioja kai kurie seni standartai ir normatyvai, tačiau priimta daug naujų teisės aktų: pakeista gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo tvarka, patvirtinta nemažai Lietuvos aplinkosaugos normatyvinių dokumentų (LAND-ų), kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus aplinkos kokybei.
Šiuo metu priimti Miškų, Saugomų teritorijų, Žemės gelmių, Augalų apsaugos, Teritorijų planavimo, “Dėl statybų Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje ir Kuršių nerijoje” ir kiti specifiniai, reglamentuojantys aplinkosaugos reikalavimus įstatymai, kurie, atsižvelgiant į pasikeitimus aplinkos apsaugos valdymo srityje, nuolat keičiami ir pildomi. Nemažai įstatymų pakeitimų ir papildymų projektų jau pateikta svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui:
• Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos vandens įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos gyvūnijos įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos monitoringo įstatymo projektas;
• Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu patvirtinti šie regioninių bei nacionalinių parkų nuostatai:
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 855 “Dėl Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatų patvirtinimo”;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 568 “Dėl Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko nuostatų patvirtinimo”;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 572 “Dėl Biržų, Kauno marių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Pajūrio(Karklės), Panemunių ir Žagarės regioninių parkų nuostatų patvirtinimo”.
Ypatingas dėmesys skiriamas teritorijų, turinčių išskirtinį teisinį statusą aplinkosaugos požiūriu, teisiniam reguliavimui. Aplinkos apsaugos klausimais ren.giami teisės aktai derinami su apskrities valdymo bei vietos savivaldos institucijomis, kitomis ministerijomis ir kompetentingomis institucijomis.
Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 106 atnaujinta ir patvirtinta aplinkosauginio ženklinimo tvarka, kuri numato prekių bei produkcijos aplinkosauginio sertifikavimo klausimų įgyvendinimą. Ši tvarka buvo rengiama atsižvelgiant į daugelį Europos Sąjungos direktyvų reikalavimų. Šiuo teisės aktu norima užtikrinti pagrindinius principus ir reikalavimus gaminių (produkcijos) aplinkosauginiam ženklinimui. Ateityje bus siekiama, kad Lietuvoje naudojamas gaminių (produkcijos) ženklas būtų pripažintas ir tarptautiniu mastu.
Papildytas ir pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurio straipsniai reglamentuoja aplinkos apsaugos reikalavimus ir numato administracines baudas už padarytus aplinkai pažeidimus. Šio Kodekso pakeitimai ir papildymai priimti Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I – 2589, 1994 04 21 įstatymu Nr. I – 442 ir įstatymu Nr.I -957. Paskutinieji Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai buvo įteisinti 1996 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. 1-1431. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai išplėtė valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių, kaip pagrindinių aplinkos apsaugos kontrolės funkciją vykdančių organų, teises, taikant administracinę atsakomybę, taip pat padidinti kai kurie baudų dydžiai už atskirus administracinius teisės pažeidimus aplinkai.
Aplinkos apsaugos ministerija išleido nemažai įsakymais patvirtintų teisės aktų.
Nemažas dėmesys buvo skiriamas valstybinių inspektorių teisinių žinių tobulinimui bei kvalifikacijos kėlimui šioje srityje.
Išanalizavus ir apibendrinus teisinio darbo organizavimo rezultatus galima teigti, kad, norint pasiekti geresnių rezultatų šioje srityje, reikėtų atsižvelgti į šias pastabas:
• reikia griežtai vadovautis galiojančiais įstatymais ir teisės aktais ir ypatingą dėmesį skirti administracinių bylų kvalifikuotam nagrinėjimui, taip pat administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimui, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, ir tinkamai taikyti tam tikrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius;
• vadovaujantis patvirtintomis metodikomis tinkamai vertinti ir skaičiuoti padarytą žalą aplinkai;
• analizuoti administracinių teisės pažeidimų padarymo priežastis kontroliuojamoje teritorijoje, taip pat bylų pralaimėjimo teismuose priežastis, kai nustatyta tvarka apskundžiami priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.7. Organizacijos besirūpinančios aplinkosauga Lietuvoje
7.1. Valstybinės organizacijos
Pagrindinės valstybinės organizacijos, kurios yra atsakingos už aplinkosaugą Lietuvoje yra šios:
• Aplinkos ministerija
• Jungtinis tyrimų centras
• Seimo aplinkos apsaugos komitetas
• Vilniaus miesto tarybos sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos komitetas
• Vilniaus miesto valdybos sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas7.2. Nevalstybinės organizacijos
• Lietuvos gamtos fondas
• Lietuvos ornitologų draugija
• Lietuvos žaliųjų judėjimas
• Centrinės ir Rytų Europos regiono ekologinis centrasIšvados
Turėti ar būti? Ši amerikiečio E.Fromo tezė labai tiksliai apibūdina tą ribą, ties kuria šiandien turime sustoti ir apsispręsti: turėti ar būti? Žmogus dar turi pasirinkimo laisvę. Laisvę panaudoti savo proto ir kūrybos galią, galinčią padėti žmonijai išmokti gyventi negriaunant viso, kas gyva žemėje, pagrindą. Žinoma, tai nereiškia, kad norint išgyventi, reikia grįžti prie pirmykščio žmogaus gyvenimo būdo. Laikmečio rodyklių atgal nepasuksime. Žmogus tapo civilizuotu padaru, kuris neįsivaizduoja gyvenimo be patogumų bei technikos stebuklų ir, suprantama, jis neketina jų atsisakyti. “Mažiau turėti, bet būti” – su tokia nuostata į įvairiausius sveikos aplinkos išsaugojimo judėjimus įsijungia vis daugiau ir daugiau pasaulio žmonių. Taigi, kuri žmogaus pusė laimės – kūrėjo, žvelgiančio į ateitį, ar vartotojo, gyvenančio šia diena?

Nė vienas organizmas Žemėje negyvena izoliuotas. Kiekvienas augalas ar gyvūnas priklauso dinamiškai bendrijai, kuri vadinama ekosistema. Tai ne tik gyvųjų būtybių, bet ir negyvosios medžiagos bei spinduliuojamos Saulės energijos kompleksas. Visa mūsų planeta yra viena didžiulė ekosistema. Ekosistemos gali susidaryti ir suirti natūraliai arba dėl žmogaus veiklos.

Ekologijos pagrindai yra svarbiausias kriterijus, pagal kurį žmogus turėtų vertinti savo įtaką aplinkai ir ieškoti sprendimų. Jei gamta yra Dievo tvarinys ar net pats Dievas, tai ekologijos žinios yra “šventas raštas”, kuris moko gyvenimo šiame pasaulyje ir kurio nedera pamiršti.

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje žmonijos protas siūlo pasauliui pasukti į subalansuotosios plėtros kelią. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai atradimas, galintis išgelbėti pasaulį. Bet iš esmės čia nieko naujo neatrasta. Aiškiau įvardyta problema, jos mastai, ateities vizija, bendru šalių sutarimu patvirtinta žmonių bendruomenės misija. Žinome termino “ekologine pusiausvyra” aiškinimą, žinome kas atsitinka, kai ji būna pažeista. Logiškai mąstant, jeigu žmonija, tenkindama savo ekonomines ir socialines reikmes, stengsis nepažeisti ekologinės pusiausvyros, galima teigti, kad ji kartu užtikrins žmogaus teisę į sveiką ir pilnavertį gyvenimą harmonijoje su gamta. Psichologine prasme toks posūkis žmogui nėra lengvas, nes ilgą laiką būdamas vien tik gamtos išteklių vartotojas, šiandien jis verčiamas galvoti plačiau, derinti savo veiksmus ir investuoti ne vien tik į pelną duodantį verslą. Tad svarbu, kad valstybės negailėtų lėšų ir laiko piliečio, kuris savo gyvenimą tvarkytų pagal subalansuotosios plėtros principą, ugdymui. Šiuo požiūriu aplinkosauginio švietimo, mokymo ir visuomenės informavimo tikslas būtų toks – išmokyti ir padėti kiekvienam visuomenės nariui realizuoti savo galimybes ir poreikius nepažeidžiant šių principų.Literatūros sąrašas
1. K.Jankevičius, J.Stasinas. Aplinkosaugos raida. Vilnius, 2000.
2. K.Šešelgis. Aplinkos apsauga. Vilnius,1991.
3. www.kaunas.lt
4. http://visit.kaunas.lt/lt/informacija/lankytinos_vietos.htm#Kauno_rajonas

Leave a Comment