Skirtingų lyčių atstovai įgyja vis daugiau skirtumų

Biologijos Referatas

Skirtingų lyčių atstovai įgyja vis daugiau skirtumų

Darbą atliko: 11h klasės mokinė Lina Poškaitė

Švėkšnos “Saulės” vidurinė mokykla

Darbo vadovas: Petricija Bendikienė

Švėkšna 2003

Turinys

Pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai 3
Organizmo kitimai vykstantys brandos metu 4
Moters organizmo pokyčiai vykstantys augant gemalui ir vaisiui. 4
Gimdymo ir gimimo stadijos 5
Kaip žmonės bando padidinti ar sumažinti vaisingumą? 6
Abortai 7
Lytiškai plintančios ligos 10

[pic]

Pirminiai ir antriniai lytiniai požymiai

Žmogus gimsta turėdamas būdingus lyčiai lytinius organus arba pirminius
lytinius požymius.
Lytiniai hormonai skatina atsirasti naujus organizmo požymius. Per lytinį
brendimą susiformavę nauji požymiai vadinami antriniais ly ytiniais
požymiais.

|Požymiai |Berniukų |Mergaičių |
| | | |
|1. Kūno |Sparčiai vystosi |Praplatėja dubuo, |
|proporcijų |raumenys, platėja |ima augti krūtys, |
|kitimas |pečiai, formuojasi|formuojasi |
| |būdingos vyro kūno|būdingos moters |
| |proporcijos. |kūno proporcijos. |
|2. Išorinių | | |
|lytinių organų |Padidėja varpa ir |Padidėja lytinės |
|augimas |kapšelis. |lūpos. |
|3. Plaukų augimas | | |
| |Atsiranda tipiškas|Atsiranda tipiškas|
| |vyro plaukuotumas.|moters |
| | |plaukuotumas. |
|4. Lytinių | | |
|ląstelių |Pradeda bręsti |Pradeda bręsti |
|susidarymas |spermatozoidai. |kiaušinėliai. |
| |Atsiranda |Atsiranda |
| |poliucijos. |mėnesinės. |
| | | |
| |Padidėja ir |Gerklų pokyčiai |
|5. Gerklų augimas|pakinta gerklų |nėra tokie ryškūs.|
| |kremzlės, | |
| |prisitaiko ir kiti| |
| |gerklų audiniai, | |
| |balsas darosi | |
| |žemesnis – vyksta | |
| |balso mutacija. | |

Organizmo kitimai vykstantys brandos me etu

Paauglystė – sudėtingas, bet kartu ir nuostabus laikotarpis, kai per kelis
metus mergaitės tampa merginomis, o berniukai – vaikinais. Šiuo laikotarpiu
pasmegeninės liaukos hormonai sužadina sėklidžių ir kiaušidžių veiklą:
lytinių ląstelių brendimą ir lytinių hormonų sekreciją. Lytiniai hormonai
skatina atsirasti antrinius lytinius požymius: pakitusias kūno proporcijas,
lyčiai bū

ūdingą plaukuotumą, balso mutaciją, mėnesines, poliucijas ir kt.
Paaglystėje padidėja odos liaukų (riebalinių ir prakaito), ypač veido ir
nugaros, sekrecija. Kartais, jų latakams užsikimšus atsiranda spuogų, kurie
paaugliams sudaro daug nemalonumų ir gali būti įvairių išgyvenimų
priežastis. Štai kodėl brendimo laikotarpiu asmens higienai reikia skirti
ypač didelį dėmesį.

Be to, paauglystėje formuojasi
daugelis asmenybės bruožų.

Sistemos, kurios galutinai baigia vystytis lytinės brandos metu ar dar
vėliau:

– centrinė nervų sistema

– lytinė sistema

– skeleto – raumenų sistema

Moters organizmo pokyčiai vykstantys augant gemalui ir vaisiui.

Moters būsena, kai jos gimdoje vystosi gemalas ir vaisius, vadinama
nėštumu. Nėštumas trunka 270 – 280 dienų.
Nėštumo fazės:

– geltonoji (liutealinė)

– placentinė

Nėščiosios organizme vyksta sudėtingi pakitimai, kuriuos reguliuoja
centrinė nervų sistema. Jie sudaro sąlygas vaisiui normaliai vystytis ir
parengia organizmą gimdyti bei žindyti kūdikį. Padidėja vegetacinės nervų
sistemos centrų tonusas. Nėščioji pasidaro jautresnė, greičiau pavargsta.
Dėl geltonkūnio hormono progesterono poveikio susidaro sąlygos nėštumui
vystytis. Nu uo 3 mėnesio geltonkūnio funkcijas perima placenta; joje pradeda
gamintis steroidinių ir baltyminių hormonų. Labai padidėja priekinė
hipofizės dalis, stiprėja adrenokortikotropinio, tireotropinio,
somatotropinio ir gonadotropinių hormonų gamyba. Padidėja medžiagų
apykaita. Suaktyvėjus baltymų apykaitai, organizme kaupiasi jų atsargos,
reikalingos gimdos, pieno liaukų veiklai ir vaisiaus augimui. Riebalų
apykaita sulėtėja. Didėja nėščiosios kūno masė. Padidėjus gimdos
kraujagyslių tinklui, padaugėjus kraujo, susidarius naujai – placentinei –
kraujotakai, paspartėja širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Dažnėja ir
gilėja kvėpavimas. Sustiprėja kraujo gamyba (15 -20% padaugėja eritrocitų,
30 – 50% – plazmos). Suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai, padidėja
dubens matmenys. Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės lą

ąsta, pakyla
šonkaulių lankai, apatinis krūtinkaulio galas nutolsta nuo stuburo.
Pasikeičia nėščiosios eisena. Veide, baltojoje pilvo linijoje, aplink krūtų
spenelius ir išorinius lytinius organus dėl antinksčių žievės funkcijos
pakitimo padidėja odos pigmentacija. Nuo pirmųjų nėštumo mėnesių padidėja
ir suminkštėja gimda. Keičiasi ir didėjančios gimdos padėtis.

Gimdymo ir gimimo stadijos

Gemalo stadija trunka 2 mėnesius, o trečio mėnesio pradžioje susidaro
placenta ir vadinamas vaisiaus vystymosi laikotarpiu. Gemalo stadijoje
vyksta audinių bei organų užuomazgų susidarymas.
Embriono-vaisiaus vystymasis:

– 3-4 sav. pradeda diferencijuotis pagrindinės organų sistemos, kūno

ilgis apie 0.6cm, embrionas turi skydliaukę, prieskydinę liauką,

kepenis, kasą, genitalinį vamzdelį, pradeda formuotis galūnės,

akys, nosis

– 6 sav. nervų sistema pradeda diferencijuotis į pagrindines CNS

dalis

– 12 sav. vaisius yra 7-8cm, galima skirti širdies plakimą, veidas,

genitalinė lytis

– 24 sav. vaisius 25-37cm, sveria 550-700g, visų organų

diferenciacija pasibaigusi, funkcionuoja širdis, inkstai

– 8 mėn. pradeda funkcionuoti plaučiai (surfaktantų sekrecija).

Lemtingiausi esti trys pirmieji gemalo vystymosi mėnesiai. Tuo laikotarpiu
nauja gyvybė itin trapi, jautriausia neigiamam poveikiui. Nėščia moteris
turi stengtis nevartoti vaistų, nerūkyti, negerti alkoholio. Vengti
nervinės įtampos, streso. Rentgeno spinduliai irgi žalingi.
Kokia alkoholio ir narkotinių medžiagų reikšmė nėščiai moteriai ir vaisiui?
Alkoholis lytinėse liaukose randamos po valandos, šios medžiagos sutrikdo
vaisiaus vystymąsi, gali išsivystyti psichiškai ir fiziškai neišsivystęs
vaisius
Kas yra gimdymas? Kas jį sukelia?
Gimdymą reguliuoja pasmegeninės liaukos hormonai. Nevalingai susitraukia
gimdos raumenys ir valingai pilvo raumenys ir išstumia vaisių per makštį.

Gimdymo stadijos:

– prasideda reguliarūs gimdos susitraukimai, kurių rezultate gimdos

kaklelis išsiplečia ik 7 – 10 cm (normoje gimdos ka

aklelio skersmuo

yra 0 – 2 cm)

– prasideda kai kūdikis pradeda judėti pro gimdos kaklelį ir

baigiasi, kai kūdikis pagimdomas

– pašalinama placenta.
Vaisiaus judesiai per gimdymą:

1. vaisiaus slinkimo pradžia

2. vaisiaus palinkimas

3. vidinis vaisiaus pasisukimas

4. vaisiaus atsilošimas

5. vidinis vaisiaus liemens pasisukimas

6. išorinis vaisiaus galvos pasisukimas.
Skiriamos 3 gimdymo fazės:

[pic]

Kaip žmonės bando padidinti ar sumažinti vaisingumą?

Vaisingumas didinamas dažniausiai:

o Vyrams naudojant „Viagra“ ir kitus potenciją didinančius preparatus.

o Užšaldoma sperma produktyviausiame amžiuje.

o Gydomas nevaisingumas

o Atliekamas dirbtinis apvaisinimas

Vaisingumas mažinamas dažniausiai:

o Kontraceptinėmis priemonėmis

o Chirurgine intervencija

o Psichotropinių vaistų naudojimas: alkoholio, narkotikų, tabakas.

o Persirgtos kai kurios ligos

Abortai

Neužbaigtas dienoraštis
    „Spalio 5 d. Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai to dar
nežino. Aš mažesnė už obuolio sėklelę, bet aš jau aš. Ir nors aš dar nesu
susiformavusi, vis tiek žinau, kad būsiu mergaitė.

    Spalio 19 d. Aš truputį paaugau, bet vis tiek esu dar per maža, kad
galėčiau ką nors daryti. Mama man absoliučiai viską daro. Ir juokingiausia,
kad mama vis dar nežino nešiojanti mane čia, tiesiai po širdimi. Ir kad
maitina mane savo krauju.

    Spalio 23 d. Netrukus pradės formuotis mano burna. Tik pamanykit,
maždaug po metų aš juoksiuos. Vėliau galėsiu kalbėti. Žinau, kokį ištarsiu
pirmąjį žodį: ,,Mama”. Kas sako, kad aš dar netikras žmogus? Aš jau toks
pat žmogus, kaip kad mažytė duonos kruopelė yra vis dėlto tikra duona.

    Spalio 27 d. Mano širdis pradėjo visai savarankiškai plakti. Nuo šio
momento ji švelniai plaks visą mano gyvenimą. Paskui, po daugelio gyvenimo
metų, ji

i pails ir sustos, ir aš mirsiu. Bet dabar ne galas, o tik mano
gyvenimo pradžia.

    Lapkričio 12 d. Dabar pradeda formuotis mano rankos. Kokios jos
mažytės, net keista. Galbūt kada nors jos gros smuiku ar nutapys paveikslą.

    Lapkričio 20 d. Šiandien gydytojas pirmąkart pasakė mamai, kad aš
gyvenu čia, po jos širdimi. Ar tu laiminga, mama? Praeis kuris laikas,
mama, ir aš ilsėsiuos ant tavo rankų.

    Lapkričio 25 d. Mano mama ir tėtė dar visai nežino, kad aš tiesiog maža
mergytė. Galbūt jie laukia berniuko. Ar dvynukų. Bet aš juos nustebinsiu.

    Gruodžio 10 d. Mano veidas visiškai susiformavo. Tikiuos, kad būsiu
panaši į mamą.

    Gruodžio 13 d. Dabar aš beveik galiu matyti, bet aplink dar visai
tamsu. Bet greitai mano akys išvys saulės nutviekstą pasaulį. O kaip tu,
mama, atrodai?

    Gruodžio 24 d. Mama, aš girdžiu, kaip plaka tavo širdis. Įdomu, ar tu
girdi, kaip plaka mano širdelė? Aš vos galiu sulaukti to momento, kai
gulėsiu ant tavo rankų ir galėsiu liesti tavo veidą, pažvelgti į tavo akis.
Juk tu, mama, lauki manęs taip pat kaip aš tavęs, ar ne tiesa?

    Gruodžio 28 d. Mama, kodėl tu leidai jiems mane nužudyti? Mums būtų
buvę taip gera kartu.“

(G. Švab. 2000 m. Moters kalendorius. P. 206.) ROBERTAS GEDVYDAS SKRINSKAS
Nelengva kalbėti apie negimusių kūdikių kapines, bet kad ir kaip bebūtų,
tai labai aktuali tema šiais laikais. Štai čia pateikta statistika rodo,
kad kasmet užregistruojama apie 40 tūkst. gimdymų ir virš 30 tūkst.
abortų.

Statistika

|Abortai |1996 |1997 |
|Iš viso |37 655 |34 019 |
|iki 19m. |5,9% |6,7% |

Per metus atliktų abortų skaičius 1000-ui vaisingo 15-49 metų moterų yra
40.53, tuo tarpu Šveicarijoje – 7.7, Vakarų Europos šalių abortų rodiklio
vidurkis 14.
|Gimdymai |1996 |1997 |
|Iš viso |40 857 |38 963 |
|iki 18m. |2,9% |3,2% |

|I-ojo nėštumo nutraukimas |1996|1997|
|% visų moterų, pageidavusių nutraukti nėštumą |12,3|13,3|
| |% |% |
|Iki 19m. amžiaus I-ą nėštumą nutraukusių moterų sk.% nuo visų |35,3|35,0|
|nutraukusių I nėštumą |% |% |

II. Nedžiuginantys gimstamumo rodiklių pokyčiai.

Vyrauja mažėjančio gimstamumo tendencija. Vakarų valstybėse kontracepcijos
metodų populiarumas neturi įtakos gimstamumui.

Pvz.: Kanadoje 95% lytiškai aktyvių porų, bet nenorinčių pastoti, naudoja
kontracepciją, bet gimstamumo suminis rodiklis yra didelis. Kanada – 1,83 /
Lietuva -1,54.

III. Venerinių ligų protrūkis Lietuvoje.

Sergamumas sifiliu lyginant su 1989m. padidėjo 47 kartus.
|Sifilis |1996 |1997 |
|Iš viso |3379 |3671 |
|15-19 m. grupė |16% |15,6% |

Iki 1998m. užregistruoti 85 – ŽIV nešiotojai , 13 iš jų serga AIDS

IV. Ankstėja jaunimo lytinių santykių pradžia, t.y. 3-7 m. iki santuokos.

Dabartiniai jaunuoliai kontracepcijos priemones naudoja dažniau, nei prieš
20-30m., tačiau kontraceptinių priemonių paplitimas palyginus su kitomis
Vakarų Europos šalimis labai menkas. Iš 5000 apklaustų respondentų
Lietuvoje kontraceptines priemones naudoja 50% , Švedijoje – 92%, Kanadoje
– 95%.

V. Prezervatyvo naudojimas Lietuvoje.

Lietuvoje yra 274 361 moterų nuo 15 iki 29 metų amžiaus, 417 087 vyrų nuo
15 iki 29m..

Buvo apklaustos 646 moterys, iš jų tik 171 naudoja prezervatyvą kaip
apsisaugojimo priemonę(26%). Iš 290 apklaustų vyrų, 64 vyrai naudoja
prezervatyvą(22%).

Prezervatyvas laikomas prieinamiausia ir efektyviausia priemonė apsauganti
tiek nuo LPI, tiek ir nuo neplanuoto nėštumo. Ypač jis tinka jauniems
žmonėms, kurių lytinis aktyvumas didelis, dažna partnerių kaita.

Kas yra abortas ir kokia jo žala?
Abortas tai nėštumo nutraukimas dalyvaujant gydytojui, leidžiamas iki 12
nėštumo savaitės (vėliausiai iki 28 nėštumo savaitės). Daromos jei nėščioji
serga ir gręsia kūdikio sveikatai ar apsigimimas.

Kenkia moters sveikatai, gali patekti į organizmą infekcija, gali tapti
nevaisinga, sutrinka mėnesinių ciklas. Abortas gali būti savaiminis ir
dirbtinis.

Savaiminis abortas. Jis vyksta prieš moters valią. Gali būti
ankstyvasis iki 15 savaičių ir vėlyvasis nuo 15 iki 28 savaičių. Savaiminis
abortas įvyksta, kai apvaisintas kiaušinėlis netaisyklingai vystosi
gimdoje. Abortą gali sukelti nėščiosios liga, apsinuodijimas alkoholiu ar
nikotinu. Požymiai: skausmas, negausus kraujavimas.

Dirbtinio aborto metu gimdos turinys yra pašalinamas. Naudojami
skirtingi metodai, kurie priklauso nuo to, kada kreipiamasi į gydytojus.

❖ Jei nėštumo laikas yra iki 16 dienų yra daromas mikroatsiurbimas.

Procedūrai naudojami siurbimo aparatai, kurie išsiurbia vaisių.

Operacijos metu gydytojas nemato gimdos. Darant mikroatsiurbimą

naudojamas vietinis nuskausminimas-medikamentai leidžiami prie gimdos

kaklelio. Ši operacija trunka apie 5 min. Tai daug saugiau už kitus

metodus, kadangi jos metu neplečiamas gimdos kaklelis, naudojami

lankstūs instrumentai, mažiau traumuojama gimda.

❖ Kai nėštumas siekia 14 ir daugiau dienų daromas išgramdymas. Aborto

technika sudėtingesnė, todėl daroma intraveninė narkozė-į veną

suleidžiami vaistai, moteris užmiega ir atsibunda tik po aborto.

Operacijos metu gimdos kaklelis praplečiamas tiek, kad būtų galima

panaudoti tam tikrus instrumentus. Jais daktaras išgramdo gimdos

sieneles, supjaustydamas vaisių ir placentą ir ištraukia tai per

gimdos kaklelį.

Labai skiriasi aborto ir mikroatsiurbimo pasekmės moters sveikatai.
Mikroatsirbimo pasekmės lengvesnės. Pasekmės gali būti ir fizinės ir
psichologinės.

Fizinės:
· Padidėja tikimybė turėti negimdinį nėštumą. (gimdos kaklelio sužalojimas)
· Po aborto gali būti uždegiminės ligos. Jos gali tapti nevaisingumo
priežastimi. Infekcijos pavojus didesnis jaunoms moterims.
· Gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu. Tai įvyksta dėl gimdos kaklelio
pažeidimų. Sukelia kraujavimus nėštumo metu, atsiranda persileidimo
pavojus.
· Taip pat galimi apsigimdymai. 3-5% po abortų tampa nevaisingomis.

Psichologinės:
· Kaltės jausmas ir depresija.
· 10-30% turi ilgų psichologinių problemų.
· Nutrūksta ar sutrinka draugystė su negimusio vaiko tėvu.
· Liūdesys ir gailesčio jausmas.
VĖLYVOS PASEKMĖS
Abortus atliekant tinkamai, retai pasitaiko mažojo dubens infekcija
(sąlygota pačios procedūros arba prieš tai buvusios infekcijos), kuri
vėliau gali būti nevaisingumo priežastimi.
Keletą kartų kartojant mechaninį gimdos kaklelio plėtimą, gali padidėti
persileidimo galimybė kitų nėštumų metu.
Abortas žaloja. Jis pažeidžia ir griauna visa aplinkui. Jo poveikis
nekontroliuojamas. Jis – skausmo, nevilties ir mirties priežastis.

Lytiškai plintančios ligos

Venerinės ligos ir apsisaugojimas nuo jų.

Venerinės ligos plinta per lytinius santykius. Vienas jų sukelia bakterijos
(gonorėja, sifilis, chlamidiozė), kitas – virusai (herpesas, smailiagalė
kandiloma, AIDS), dar kitas – pirmuonys (trichomonozė). Vienos jų
pagydomos, kitos – ne. AIDS – šiuo metu mirtina liga, nuo kurios vaistų dar
nėra, todėl neturėti lytinių santykių iki santuokos, neeksperimentuoti su
narkotinėmis medžiagomis – geriausia apsaugos priemonė nuo AIDS.

Vengti amoralaus gyvenimo būdo: atsitiktinių lytinių santykių,
prostitucijos, homoseksualizmo, narkomanijos. Naudoti kontraceptines
priemones. Įtarus sergant kreiptis į odos ir venerinių ligų dispanserį.

Kokios yra kontraceptinės priemonės ?

Kontraceptinės priemonės padeda išvengti nėštumo, planuoti vaikų gimimo
laiką, išvengti aborto.

Jos būna biologinės (lytinio akto nutraukimas, nevaisingų dienų
skaičiavimas), cheminės (makšties žvakutės, pastos, tirpalai, mažinantys
spermatozoidų judrumą, juos naikinantys), hormoninės (jos yra efektyvios ir
jas skiria gydytojas atsižvelgdamas į moters sveikatą, savybes) ir
mechaninės. Šios priemonės trugdo spermatozoidams apvaisinti kiaušinėlį
(prezervatyvai, spiralės). Dėl kontraceptinių priemonių reikėtų
pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Biologijos vadovėlis 9kl. „Žmogaus biologija ir sveikata“

2. Medicinos Enciklopedija 2 M –Ž. 399 psl. ir 74 psl.

3. Internetas

4. 2000 m. Moters kalendorius. 206 psl.

———————–
Yra 3 gimdymo fazės

1. Gimdos kaklelio atsidarymo

2. Vaisiaus išstūmimo

3. Placentinė

Leave a Comment