APLINKOSAUGOS IR ŽEMĖS TEISĖ

Aplinkosaugos teisės mokymo dalyko programa apima svarbiausių aplinkosaugos teisės institutų (aplinkosaugos teisės sampratos, dalyko, metodo, šaltinių, gamtos išteklių nuosavybės ir naudojimo teisės, aplinkos apsaugos valdymo, ūkinės veiklos aplinkosauginių pagrindų, teisinės atsakomybės, atskirų gamtos išteklių teisinės apsaugos) studijas, taip pat svarbiausių žemės teisės institutų (dalyko, objekto, sistemos, žemės nuosavybės ir naudojimo teisės, žemės sandorių, atskirų žemės kategorijų teisinio režimo, valstybės kompetencijos reguliuojant žemės santykius, teisinės atsakomybės ir žemės ginčų) studijas.
Šio mokymo dalyko tikslas yra suteikti specialių teorinių visuomenės ir aplinkos sąveikos teeisinio reguliavimo žinių, bei praktinių įgūdžių, padėti parengti teisininką, kuris būtų pajėgus spręsti aplinkos apsaugos problemas, kylančias dėl ūkinės veiklos srityje, sprendžiant atsakomybės, taikomos už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus, klausimus (valstybinio valdymo institucijose, teismuose, advokatūroje, ūkinėje sferoje ir pan.).
Aplinkosaugos teisės studijos suteikia galimybę studentams, siekiantiems mokslininko karjeros, formuoti mokslinę pasaulėžiūrą, suvokti aplinkos apsaugos reikalavimus, kuriais grindžiami gamtos ir visuomenės santykiai, suvokti Europos Sąjungos aplinkos teisę. Ekologinės teisės dalyko dėstymas grindžiamas lyginamuoju metodu, seminarų metu aiškinamos teisinio reguliavimo problemos, nagrinėjami aplinkos appsaugos teisės normų taikymo praktiniai klausimai.
Aplinkosaugos teisės mokymo dalykas dėstomas bakalaurams ir magistrams Teisės universiteto Teisės, Valstybinio valdymo fakultetuose.

1 tema. VISUOMENĖS IR APLINKOS SĄVEIKA KAIP TEISINIO REGULIAVIMO SRITIS.
Visuomenės ir aplinkos sąveikos formos, jų istorinė raida.
Valstybės aplinkosauginės funkcijos esmė ir istorinis pobūdis. Pa

agrindinės valstybės aplinkosauginės funkcijos įgyvendinimo kryptys: racionalus gamtos išteklių naudojimas; aplinkos apsauga; gamtos išteklių atkūrimas; aplinkos gerinimas.
Teisinis valstybės aplinkosauginės funkcijos įgyvendinimo mechanizmas. Aplinkosauginių reikalavimų esmė, ypatumai, sistema. Teisės ekologizavimas. Aplinkosauginės teisės normos. Aplinkosauginiai teisiniai santykiai, jų ypatumai ir sistema.

2 tema. APLINKOSAUGOS TEISĖ – SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA.
Aplinkosaugos teisės sąvoka. Aplinkosaugos teisės reguliavimo dalykas; visuomeniniai aplinkos naudojimo ir apsaugos santykiai ir jų esminiai ypatumai. Aplinkosaugos teisės objektas; integruota ir diferencijuota aplinkosaugos teisės objekto samprata. Aplinkosaugos teisės reguliavimo metodas ir uždaviniai.
Aplinkosaugos teisės sistema. Aplinkosauginiai teisiniai institutai.
Aplinkosaugos teisės šaltinių sąvoka ir sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucijos aplinkosauginės nuostatos. Aplinkosauginiai įstatymai ir vykdomosios valdžios institucijų aplinkosauginiai teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatymas – pagrindinis aplinkosaugos teisės šaltinis. Bendrieji ir specialieji aplinkosaugos teisės šaltiniai. Konstitucinio Teismo aktų reikšmė aplinkosauginiam teisiniam reguliavimui. Taarptautinės sutartys kaip aplinkosaugos teisės šaltinis.
Aplinkosaugos teisės mokslo sąvoka, dalykas, metodai ir uždaviniai. Aplinkosaugos teisės mokslo raida Lietuvoje. Aplinkosaugos teisė – kaip mokymo disciplina. Jos santykis su aplinkosaugos teisės mokslu.
Bendra Europos Sąjungos aplinkos teisės apžvalga.

3 tema. GAMTOS IŠTEKLIŲ NUOSAVYBĖS TEISĖ.
Gamtos ištekliai kaip nuosavybė. Gamtos išteklių nuosavybės teisės sąvoka ir formos. Valstybės, privati ir bendroji gamtos išteklių nuosavybės teisė. Lietuvos valstybės išimtinė gamtos išteklių nuosavybės teisė, jos objektai. Lietuvos Respublikos išimtinė teisė į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Ba

altijos jūroje gamtos turtus.
Gamtos išteklių nuosavybės teisės subjektai. Valstybė ir piliečiai kaip nuosavybės teisės subjektai. Savivaldybės, kiti nacionaliniai subjektai, taip pat ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantys užsienio subjektai kaip gamtos išteklių nuosavybės teisės subjektai. Gamtos išteklių savininkų teisės ir pareigos racionaliai naudoti gamtos išteklius ir užtikrinti aplinkos apsaugą.
Gamtos išteklių nuosavybės teisės turinys. Teisė valdyti, naudoti ir disponuoti pagal nuosavybės teisę priklausančiais gamtos ištekliais. Gamtos išteklių nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.
Gamtos išteklių nuosavybės teisės apsauga. Savininko teisių garantijos. Savininko teisių gynimo priemonės.

4 tema. APLINKOS IR JOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO TEISĖ.
Aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės sąvoka ir rūšys. Bendrasis ir specialusis aplinkos naudojimas, jų subjektai. Gamtos išteklių naudojimo teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai.
Aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės subjektai ir objektai. Aplinka ir jos ištekliai kaip naudojimo teisės objektai. Išskirtinio naudojimo objektai. Juridiniai ir fiziniai asmenys kaip aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės subjektai. Aplinkos ir jos išteklių naudojimo teisės pagrindiniai principai.
Aplinkos ir jos išteklių naudotojų teisės ir pareigos. Bendrosios ir specialiosios aplinkos ir jos išteklių naudotojų teisės ir pareigos. Aplinkos ir jos išteklių naudotojų teisių apsauga ir įgyvendinimo ribojimas.

5 tema. APLINKOS APSAUGOS VALDYMAS.
Aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo valdymas: sąvoka, metodai, tikslai ir uždaviniai.
Aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo va

aldymo principai. Bendrieji ir specialūs aplinkos apsaugos valdymo principai.
Aplinkos apsaugos valdymo turinys. Aplinkosauginių santykių reguliavimas. Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimas. Aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas. Valstybinio gamtos išteklių kadastro tvarkymas. Aplinkos monitoringas. Aplinkos apsaugos finansavimas.
Aplinkos apsaugos valdymo organizacinė struktūra.
Seimo įgaliojimai užtikrinant aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą. Seimo aplinkos apsaugos komitetas.
Vykdomosios valdžios institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo valdymą, sistema.
Vyriausybės įgaliojimai užtikrinant aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą.
Aplinkos ministerija. Jos uždaviniai, funkcijos, įgaliojimai ir struktūra. Aplinkos ministerijos departamentai, tarnybos ir agentūros.
Kitos vykdomosios valdžios institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą: Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities viršininkas ir kt.
Savivaldybių institucijų aplinkos apsaugos įgaliojimai.
Valstybės aplinkos apsaugos kontrolė. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, jų sistema ir įgaliojimai. Laboratorinė aplinkos apsaugos kontrolė.
Visuomenės įtraukimo į aplinkos apsaugą būdai. Konstituciniai visuomeninės aplinkos apsaugos pagrindai. Piliečių teisių užtikrinant aplinkos apsaugą sistema. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareiga – užtikrinti piliečių teisių įgyvendinimą. Specialiosios aplinkos apsaugos visuomeninės organizacijos. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

6 tema. APLINKOSAUGINIAI TEISINIAI ŪKINĖS VEIKLOS PAGRINDAI.
Ūkinės veiklos poveikio aplinkai bendras apibūdinimas. Aplinkos tarša, šiukšlinimas, alinimas. Ūkinės veiklos aplinkosauginio pagrindimo būtinybė. Teisės vaidmuo užtikrinant ūkinės veiklos aplinkosauginį pagrįstumą.
Poveikio aplinkai prognozavimas. Aplinkosauginiai ūkinės veiklos planavimo pagrindai. Aplinkosauginiai veiksniai, ribojantys ūk

kinės veiklos plėtrą. Aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos bei aplinkos apsaugos programų reikšmė ūkinei veiklai planuoti.
Teritorijų planavimo teisinis reguliavimas. Teritorijų planavimo samprata, tikslai, rūšys. Bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas, svarstymas ir tvirtinimas.
Ūkinės veiklos projektavimas. Pagrindiniai ūkinės veiklos objektų projektavimo ir projektinės dokumentacijos reikalavimai. Poveikio aplinkai vertinimas. Atranka ir privalomas poveikio atrankai vertinimas. Poveikio aplinkai vertinimo viešumas.
Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ir plėtimas. Statybos sklypų parinkimas. Ūkinės veiklos objektų priėmimo naudoti tvarka.
Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas. Gamtos išteklių naudojimo leidimai, jų išdavimo tvarka ir turinys. Ūkinės veiklos objektų naudotojų pareigos.
Aplinkos taršos reguliavimas. Aplinkos taršos normavimas. Teršalų išmetimo į aplinką leidimų išdavimo tvarka. Aplinkos taršos stebėjimas. Aplinkos taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo skatinimas.
Aplinkai pavojingų medžiagų naudojimas ir atliekų tvarkymas. Cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų gamyba, transportavimas, saugojimas, naudojimas. Atliekų tvarkymo organizavimas. Atliekų saugojimas.
Išskirtinės ekologinės situacijos. Ekologinio pavojaus ir ekologinės nelaimės zonos, jų režimo ypatumai, skelbimo tvarka.
Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas: sąvoka, tikslai, sistema. Aplinkos apsaugos priemonių finansavimas. Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Savivaldybių gamtos apsaugos fondai. Mokestis už aplinkos teršimą, mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

7 tema. APLINKOS BŪKLĖS STEBĖJIMO IR POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO TEISINIS REGULIAVIMAS.
Aplinkos monitoringo sąvoka, tikslai, metodai, objektai, sistema. Aplinkos monitoringo programa. Valstybės, savivaldybės ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Aplinkos monitoringo vykdymo tvarka ir duomenų naudojimas.
Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo priemonės. Aplinkos apsaugos normatyvai ir standartai, jų rūšys, tvirtinimo tvarka. Teršalų koncentracijos aplinkoje, taršos normatyvai. Gamtos išteklių naudojimo limitai. Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo suteikimo produkcijai tvarka.

8 tema. UŽ APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ TEISINĖ ATSAKOMYBĖ.
Teisinės atsakomybės už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą sąvoka, reikšmė ir ypatumai, atsakomybės pagrindas. Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimai: sąvoka, ypatumai ir sistema, juridinė sudėtis, pažeidimo objektas ir dalykas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.
Administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimus.
Aplinkosauginių nusižengimų sąvoka, ypatumai ir sistema. Valstybinės institucijos, taikančios administracines nuobaudas už aplinkosauginius teisės nusižengimus. Pareigūnų administracinės atsakomybės ypatumai.
Baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus aplinkai. Nusikaltimo aplinkai sąvoka, ypatumai ir sistema. Baudžiamieji nusižengimai aplinkai.
Materialinė (turtinė) atsakomybė už aplinkai padarytą žalą. Žala aplinkai kaip materialinės atsakomybės pagrindas, jos ypatumai. Aplinkai padarytos žalos atlyginimo būdai. Nuostolių skaičiavimo metodai. Įkainių (taksų) metodas. Nuostolių sudėjimo metodas. Materialinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą taikymo juridiniams ir fiziniams asmenims ypatumai.
Ekologinių teisės pažeidimų prevencija.

9 tema. TEISINIS DIRVOŽEMIO NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Dirvožemio, kaip naudojimo ir apsaugos objekto, sąvoka ir bendras apibūdinimas.
Dirvožemio įstatymų sistema ir bendras apibūdinimas.
Valstybės kompetencija reguliuojant dirvožemio naudojimo ir apsaugos santykius.
Teisinis dirvožemio naudojimo reguliavimas.
Valstybinė dirvožemio naudojimo ir apsaugos kontrolė.
Teisinės dirvožemio apsaugos priemonės. Dirvožemio apsauga nuo nualinimo, taršos, neracionalaus naudojimo. Dirvožemio rekultivavimas. Teisinės kovos su dirvų denudacija ir erozija priemonės.

10 tema. TEISINIS ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Žemės gelmės kaip naudojimo ir apsaugos objektas. Žemės gelmių ištekliai. Naudingosios iškasenos: sąvoka ir rūšys. Žemės gelmių nuosavybė.
Žemės gelmių įstatymų sistema ir bendra apžvalga.
Žemės gelmių naudojimo teisės sąvoka ir rūšys. Žemės gelmių naudojimo subjektai ir objektai. Žemės gelmių naudojimo teisės turinys.
Žemės gelmių kadastras, jo vedimo tvarka.
Teisinės žemės gelmių apsaugos priemonės. Išskirtinę mokslinę ir kultūrinę vertę turinčių žemės gelmių sklypų apsauga.
Valstybinė žemės gelmių naudojimo ir apsaugos kontrolė.

11 tema. TEISINIS APLINKOS ORO NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Aplinkos oras kaip naudojimo ir apsaugos objektas.
Aplinkos oro įstatymų sistema ir bendra apžvalga.
Aplinkos oro naudojimo sąvoka ir uždaviniai. Aplinkos oro naudojimo gamybinėms reikmėms reguliavimas. Teršalų išmetimo į aplinkos orą reguliavimas ir normavimas. Leidimų išmesti teršalus į aplinkos orą išdavimo tvarka. Teršalų koncentracijos aplinkos ore ir kenksmingo fizinio poveikio atmosferos orui normavimas. Taršos mažinimo priemonių įgyvendinimas. Poveikio orui ir klimatui reguliavimas.
Aplinkos oro būklės stebėjimas ir oro kokybės vertinimas.
Zonos ir aglomeracijos, kuriose užterštumo lygis viršija ribines užterštumo vertes.
Teisinės aplinkos oro apsaugos priemonės. Aplinkos oro apsauga nuo taršos, triukšmo ir kitokio kenksmingo poveikio. Aplinkos oro būklei įtakos turinčių ūkinės veiklos objektų išdėstymas, projektavimas ir atidavimas naudoti. Aplinkos oro apsauga plečiant gyvenamąsias vietoves, diegiant atradimus, išradimus, naujas technines sąlygas. Sanitarinės apsaugos zonos.

12 tema. TEISINIS VANDENŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Vandenys kaip naudojimo ir apsaugos objektas. Valstybinis vidaus vandens fondas ir jo sudedamosios dalys. Vandenų nuosavybė. Vandenų valdymas.
Vandenų naudojimo teisės sąvoka ir rūšys.
Vandenų naudojimo sąlygos ir leidimai. Laisvas vandenų naudojimas.
Vandenų naudojimo teisės subjektai ir objektai. Vandens telkinių suteikimo naudotis ir nuomos tvarka. Vandenų naudojimo teisės turinys. Vandenų naudojimo teisės apsauga. Vandenų naudojimo teisės nutraukimas.
Valstybinė vandenų ir jų naudojimo apskaita. Vandenų (upių, ežerų, tvenkinių) kadastras.
Teisinės vandenų apsaugos priemonės. Vandenų apsauga nuo taršos, šiukšlinimo ir išsekimo. Vandens telkinių apsaugos zonos ir pakraščių apsaugos juostos, jų režimo ypatumai.
Jūros aplinkos apsauga ir naudojimas. Jūros aplinkos apsauga nuo taršos ir laivų. Žvejybos reguliavimas. Jūros rajono pakrantės apsaugos priemonės. Jūros aplinkos būklės įvertinimas.

13 tema. TEISINIS MIŠKŲ IR KITOS AUGALIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Miškas kaip naudojimo ir apsaugos objektas. Miškų grupės. Miškų nuosavybė. Augalija, nepriklausanti miškui.
Miškų ir kitos augalijos įstatymų sistema ir bendra apžvalga.
Valstybinis miškų valdymas. Miškų skirstymas į grupes. Ekonominis miškų ūkio reguliavimas. Valstybinė miškų inventorizacija, apskaita ir miškų kadastras. Miškotvarka. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.
Miško naudojimo teisės sąvoka ir rūšys. Miško naudotojai savininkai ir valdytojai. Miško valda. Miško ištekliai. Miško naudotojų teisės ir pareigos. Miško naudojimo teisės atsiradimas ir nutraukimas. Miško naudojimo teisės apsauga. Asmenų lankymasis miške.
Miškų apsaugos uždaviniai ir priemonės. Miškų apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Miškų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Miškų apsauga nuo naminių gyvulių ir žvėrių daromos žalos. Miškų apsauga nuo taršos.
Laukinė augalija ir jos teisinio režimo ypatumai. Laukinės augalijos naudojimo rūšys. Prekyba laukiniais augalais.
Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsauga ir naudojimo teisinis reguliavimas. Želdinių tvarkymas, priežiūra ir atkūrimas. Gyvenamųjų vietovių želdinių naudojimas ir apsauga. Želdinių, augančių žemės ūkio paskirties žemėse, naudojimo ir apsaugos ypatumai.

14 tema. TEISINIS GYVŪNIJOS NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Gyvūnija kaip naudojimo ir apsaugos objektas. Gyvūnijos nuosavybė.
Gyvūnijos įstatymų sistema ir bendra apžvalga.
Gyvūnijos naudojimo teisės sąvoka ir rūšys. Gyvūnijos naudojimo sąlygos. Gyvūnijos naudojimo teisės subjektai ir objektai. Gyvūnijos naudotojų teisės ir pareigos. Gyvūnijos naudojimo teisės apsauga.
Teisinis žūklės reguliavimas. Žūklės sąvoka ir rūšys. Verslinė ir mėgėjiška žūklė. Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei tvarka ir sąlygos. Žūklės terminai, įrankiai ir būdai.
Laukinių gyvūnų, nepriklausančių medžioklės ir žūklės objektams, gaudymas ir rinkimas; laukinių gyvūnų naudojimas mokslo, kultūros, švietimo ir pan. tikslams; laukinių gyvūnų naudojimas zoologinėms kolekcijoms. Prekyba laukiniais gyvūnais.
Teisinės gyvūnijos apsaugos priemonės. Gyvūnų gyvenamosios aplinkos, veisimosi sąlygų ir migracijos kelių apsauga. Gyvūnijos apsauga naudojant pavojingas medžiagas ir tvarkant atliekas. Saugomų gyvūnų rūšių ir bendrijų apsauga.
Laukinių gyvūnų gausumo reguliavimas.
Valstybinė laukinių gyvūnų apskaita ir valstybinis gyvūnijos kadastras.
Naminių, dekoratyvinių, laboratorinių, nelaisvėje laikomų gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reguliavimas. Gyvūnų vežimas, skerdimas, gydymas, naudojimas zoologinėms kolekcijoms, tyrimams. Benamiai gyvūnai ir jų priežiūra.

15 tema. TEISINIS SAUGOMŲ TERITORIJŲ IR GAMTINIŲ OBJEKTŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS.
Saugomų teritorijų sąvoka, funkcijos ir reikšmė. Saugomų teritorijų ir gamtinių objektų sistema: išsaugančios, apsaugančios, gamtos išteklius atkuriančios ir kompleksinės paskirties saugomos teritorijos.
Saugomų teritorijų įstatymai ir jų bendra apžvalga.
Teisinio rezervatų režimo ypatumai. Rezervatų paskirtis ir rūšys. Rezervatų steigimo tvarka ir valdymas. Veiklos rezervatuose nustatymas.
Teisinio gamtinių draustinių režimo ypatumai. Draustinių sąvoka, paskirtis ir rūšys. Gamtinių draustinių steigimas ir valdymas. Veiklos gamtiniuose draustiniuose nustatymas.
Saugomi kraštovaizdžio objektai: sąvoka, paskirtis, rūšys. Gamtos objektų skelbimas saugomais kraštovaizdžio objektais. Gamtos paminklai.
Valstybinių parkų paskirtis ir sistema. Nacionalinių parkų steigimas ir valdymas. Nacionalinių parkų zonos ir jų režimo ypatumai. Veiklos nacionaliniuose parkuose nustatymas. Regioninių parkų steigimas ir valdymas. Regioninių parkų zonos ir jų režimo ypatumai. Veiklos regioniniuose parkuose nustatymas.
Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis ir rūšys, steigimo tvarka ir valdymas. Biosferos monitoringo teritorijų zonos ir veiklos jose nustatymas.
Aplinkos zonų paskirtis ir rūšys. Apsaugos zonų nustatymas ir jų teisinio režimo ypatumai.
Saugomi gamtos išteklių sklypai: paskirtis, rūšys, teisinio režimo specifika.
Saugomų teritorijų kadastras.
Saugomų augalų, grybų ir jų bendrijų naudojimas ir apsauga. Saugomų rūšių ir bendrijų išskyrimo kriterijai. Lietuvos raudonoji knyga, jos sudarymas ir tvarka. Saugomų rūšių ir bendrijų radavietės ir jų apsauga.

16. tema. ŽEMĖS TEISĖS SAMPRATA, DALYKAS IR OBJEKTAS.
Žemė kaip nuosavybės, naudojimo ir apsaugos objektas. Žemės teisės samprata. Žemės teisės dalykas ir objektas. Žemės teisės sistema. Žemės teisės šaltiniai. Žemės teisės santykis su kitomis teisės šakomis.

17. tema. ŽEMĖS NUOSAVYBĖS TEISĖ.
Žemės nuosavybės ir žemės nuosavybės teisės samprata. Žemės nuosavybės rūšys: privati, viešoji (valstybės ir savivaldybės), bendroji žemės nuosavybė. Žemės nuosavybės teisės subjektai. Žemės nuosavybės teisės turinys. Privačios žemės nuosavybės įgijimo būdai.

18. tema. ŽEMĖS NAUDOJIMO TEISĖ.
Žemės naudojimo teisės samprata. Žemės naudojimo teisės subjektai ir objektai. Žemės naudojimo teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Žemės naudotojų teisės ir pareigos. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisės apsaugos priemonės.

19. tema. ŽEMĖS SANDORIAI.
Žemės sandorių sąvoka. Žemės sandorių turinys. Žemės sandorių rūšys: pirkimas – pardavimas, nuoma, įkeitimas, panauda, dovanojimas, mainai, susitarimai dėl servitutų.

20. tema. VALSTYBĖS KOMPETENCIJA REGULIUOJANT ŽEMĖS SANTYKIUS.
Valstybės institucijų, dalyvaujančių reguliuojant žemės santykius, sistema ir kompetencija. Valstybės žemės valdymas. Žemės pagrindinės tikslinės paskirties nustatymas ir keitimas. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Valstybinis žemės kadastras. Valstybinė žemėtvarka. Specialios žemės naudojimo sąlygos. Žemės servitutų nustatymas.

21. tema. ATSKIRŲ ŽEMĖS KATEGORIJŲ TEISINIS REŽIMAS.
Žemės ūkio paskirties žemės teisinis režimas. Miškų ūkio paskirties žemės teisinis režimas. Konservacinės paskirties žemės teisinis režimas. Kitos paskirties žemės teisinis režimas.

22. tema. ŽEMĖS APSAUGOS TEISINĖS PRIEMONĖS.
Teisinės žemės apsaugos esmė. Derlingojo žemės sluoksnio apsauga. Žemės ūkio paskirties žemių apsauga. Žemės naudojimo ir apsaugos kontrolė.

23. tema. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ŽEMĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ.
Teisinės atsakomybės, taikomos už žemės įstatymų pažeidimą, atsiradimo pagrindas. Teisinės atsakomybės rūšys:
a) administracinė atsakomybė,
b) materialinė atsakomybė.

24. tema. ŽEMĖS GINČAI.
Ginčai dėl privačios žemės nuosavybės teisės įgijimo. Ginčai dėl žemės servitutų nustatymo ir pakeitimo. Ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Ginčai dėl žemės sklypo padalinimo. Ginčai dėl žemės sandorio pripažinimo negaliojančiu. Žemės ginčų nagrinėjimo ypatumai.

_____________________________________________

PRITARTA
Darbo teisės ir socialinės
saugos katedros 2001-10-02
protokolu Nr.2

LITERATŪRA
Norminiai aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 10 25 Lietuvos Respublikos piliečių referendumu // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 33-1014.
2. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas, priimtas 1992 01 21 // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 5-75.
3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2000.
4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius, 2000.
5. Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymas, priimtas 1997 11 20 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 112-2824.
6. Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymas, priimtas 1999 11 04 // Valstybės žinios, 1999, Nr. 98-2813.
7. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, priimtas 1998 06 16 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726.
8. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, priimtas 1997 11 06 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2728.
9. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas, priimtas 1997 11 13 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2731.
10. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymas, priimtas 1999 06 15 // Valstybės žinios, 1999, Nr. 60-1944.
11. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, priimtas 1997 11 06 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 108-2726.
12. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, priimtas 1994 11 22 // Valstybės žinios, 1994. Nr. 96-1872; 2001. Nr. 35-1161.
13. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, priimtas 1999 05 13 // Valstybės žinios, 1999. Nr. 47-1469.
14. Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, priimtas 1991 03 21 // Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žinios, 1991. Nr. 11-275.
15. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, priimtas 1996 08 15 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 82-1965; 2000. Nr. 39-1092.
16. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų grybų rūšių ir bendrijų įstatymas, priimtas 1997 11 06 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 7 – 108-2727.
17. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, priimtas 19943 11 09 // Valstybės žinios, 1993, Nr. 63-1188.
18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, priimtas 1996 03 19 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 32-788.
19. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, priimtas 1995 12 12 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 107-2391.
20. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, priimtas 1997 10 21 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 104-2615.
21. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, priimtas 1995 07 05 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 63-1578; 2001. Nr. 35-1164.
22. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, priimtas 1994 04 26 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 34-620.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas. Priimtas 1996 m. birželio 20 d. // Valstybės žinios, 1996, Nr. 64 –1503.
24. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Kiti susiję teisės aktai. Kaunas, 1999.
25. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 1997, Nr. 69 – 1735; 2000, Nr. 56 – 1649.
26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas // Valstybės žinios, 1995, Nr. 1 – 5; 2000, Nr. 30 – 8288.
27. Lietuvos Respublikos žemės mokesčių įstatymas // Valstybės žinios, 1992, Nr. 28 – 612; 1996, Nr. 46 – 1107.
28. Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 24 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1998, Nr. 20 – 525.
29. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, priimtas 1994 m. liepos 7 d. // Valstybės žinios, 1994, Nr. 55 – 1049; 2000. Nr. 91-2832.
30. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas. Priimtas 1994 m. gruodžio 15 d. // Valstybės žinios, 1994, Nr. 191 – 2015.
31. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.Priimtas 1996 m. rugsėjo 24 d. // Valstybės žinios, 1996, Nr. 100 – 2261.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Priimtas 1999 m. sausio 14 d. // Valstybės žinios, 1999, Nr. 13 – 308.
33. Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo numatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarka. Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. gruodžio 10 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1998, Nr. 110 – 3042.
34. Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių, atlyginimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu // Valstybės žinios. 2000 Nr. 188.
35. Lietuvos Respublikos Valstybinio Žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai.Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 24 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1998, Nr. 20 – 525.
36. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1996, Nr. 2 – 43.
37. Naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1999, Nr. 25 – 706; 2001. Nr. 17-527.
38. Naujų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1999, Nr. 50 – 1608; 2001. Nr. 17-526.
39. Žemės įvertinimo metodika. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1999, Nr. 21- 597.
40. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1999, Nr. 83 – 2471; 2000. Nr. 89-2766.
41. Žemės servitutų nustatymo ir panaikinimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 24 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1995, Nr. 81 – 1861.
42. Žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos Valstiečių ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 18 d. nutarimu // Valstybės žinios, 1999, Nr. 57 – 1602.
43. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Patvirtinta Žemės ūkio ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu // Valstybės žinios, 1998, Nr. 43 – 1189.

Teisės literatūra

1. Bareikis A., Gajauskas M. Teisiniai žemės naudojimo pagrindai. Dotnuvos Akademija, 1996.
2. Hipoteka. Norminių dokumentų rinkinys. Kaunas 1999.
3. Januškis V. Gamta ir mes. V., 1990.
4. Mališauskas V. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Vilnius, 1993.
5. Marcijonas A. Valstybinio aplinkos apsaugos mechanizmo funkcionavimo teisinis pagrindas // Teisė. Nr. 24, 1990. P. 25-33.
6. Marcijonas A., Sudavičius B. Aplinkai padarytos žalos kompensavimo teisiniai pagrindai // Teisė. Nr. 31, 1997, P. 109-118.
7. Marcijonas A., Sudavičius B. Aplinkos apsaugos teisės reformos kontekste // Teisė. Nr. 30, 1996. P. 109-119.
8. Marcijonas A., Sudavičius B. Ekologinė teisė. Vilnius, 1996.
9. Marcijonas A., Sudavičius B. Ekologinė teisė. Vilnius, 1996.
10. Marcijonas A., Sudavičius B. Lietuvos Respublikos 1991 m. žemės reformos įstatymas ir jo įgyvendinimo problemos. Mokslo darbai.Teisė, t. 26, 1993.
11. Marcijonas A., Sudavičius B. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų režimas teisės reformos kontekste // Teisė. Nr. 27, 1993. P. 48-53.
12. Monkevičius E. Konstitucijos tiesioginis taikymas nuosavybės teisės gynime. Nuosavybės teisės į žemę tęstinumas Lietuvoje. Knyga “Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiesioginis taikymas ir nuosavybės teisių apsauga”. Vilnius, 1994.
13. Monkevičius E. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymų taikymas teisme. Justicija, 1998, Nr. 2; 1998. Nr. 3.
14. Monkevičius E. Žemės teisė. Justicija, Vilnius, 2000.
15. Pranulis V. Ekonomika ir ekologija. Vilnius, 1990.
16. Sudavičius B. Įstatymų ekologizavimas valstybinių gamtos apsaugos priemonių sistemoje // Teisė. Nr. 24, 1990. P. 15-24.
17. Berger V. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997.
18. Totham Allan. Europos Sąjungos teisė. Vilnius, 1999.
19. Churchill R., Warren L., Gibson J. Law, policy and the environment. – NY, 1991.
20. Environmental law. – NY, 1993.
21. Environmental policy in the European Community. Brussels, 1990.
22. European environmental law. Bremen, 1996.
23. European environmental policy. Manchester, 1997.
24. Gilpin A. Environmental impact assessment. Cambridge, 1997.
25. Hughes D. Environmental law. London, 1992.
26. Kiss A., Shelton D. Manual of European environmental law. Oxford, 1997.
27. Kramer L., EEC treaty and environmental protection. London, 1990.
28. Pearce D. Corporate responsibility and the environment. London, 1991.
29. Salter R. European environmental law. Hague, 1998.
30. Бринчук M. M. Экологическое право. М., 1998.
31. Бринчук М. M. Введение в екологическое право. М., 1996.
32. Ерофеев С. Экологическое право. М., 1998.
33. Жевлаков Э. Экологические преступления и екологическая преступрость. М., 1996.
34. Земельное право. М., 1998.

Leave a Comment