APLINKOS SAUGA

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

APLINKOS SAUGA

(REFERATAS)

Inžinerinio fakulteto

I kurso neakivaizdinio skyriaus

ž.ū.inžinerijos vadybos

specialybės studento

2004 m.

Atmosferos oro tarša

Atmosfera apsaugo visus Žemės organizmus nuo kenksmingų kosminių
spindulių, sugeria dalį Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kurių
per didelė dozė sunaikina gyvybę, reguliuoja Žemės paviršiaus temperatūrą,
išsklaido šviesos srautą , garantuoja normalų apšvietimą. Atmosferos oras
yra ir mūsų maisto šaltinis. Mes įpratę skaičiuoti sunaudojamas gyvybei
palaikyti medžiagas svoriu. Žinoma, kad žmogui reikia maždaug 1-2
kg.augalinio arba gyvulinio maisto ir2-3 l.vandens, tačiau pamirštame, kad
žmogus per tą patį laiką per plaučius praleidžia vidutiniškai 200 m3 oro,
kuris sveria 25,8 kg. Vadinasi didžiausią maisto dalį sudaro ne gyvulinis
ar augalinis maistas, bet oras. Be oro negalėtų vystytis civilizacija,
dauguma mašinų ir įrengimų neveiktų beorėje erdvėje, informacijos
priemonės, lėktuvai taip pat naudojasi oro baseinu.

➢ Atmosferos sandara.

Visą Žemės rutulį gaubiantis dujų apvalkalas – atmosfera tolstant nuo
Žemės paviršiaus palaipsniui retėja ir neturi apibrėžtos viršutinės
ribos.Atmosferos oro dalelių randama 800-1000 km. Atstumu nuo žemės
paviršiaus, o nuo Saulės nukreiptoje pusėje jų šleifas nutįsta net iki 3000
km.

Vertikaliame mūsų planetos dujų apvalkalo pjūvyje yra tokie skirtingi
savo sandara ir savybėmis sluoksniai:troposfera,stratosfera,mezosfera ir
termosfera.

Apatinis attmosferos sluoksnis-troposfera liečiasi su žemynais ir
vandenynais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gyviems organizmams ir jų
ekosistemai egzistuoti.Troposfera storymė palyginti nedidelė-vos 8 km ties
ašigaliais ir 16 km ties pusiauju.Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visos
atmosferos oro masės.Troposferoje intensyviai maišosi oras, kondensuojasi
vandens garai, vyksta va

andens apykaita tarp žemynų ir vandenynų.Garų
prisotintas oras kyla į viršų ir skatina
maišymas(konvekciją),kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai ,
kurie išskiria dalį sunaudotos vandens garinimui šilumos.Vandens garai
sulaiko sklindančią nuo žemės paviršiaus šilumą:kur maža vandens garų,
žemės paviršiaus greičiau atvėsta (dykumose, kalnuose, ledynuose). Taip
vandens garai padeda vienodžiau pasiskirstyti šilumai troposferoje ir
veikia Žemės klimatą.Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų,
atsiradusių dėl natūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanų
išmesti pelenai, žiedadulkės) ir žmogaus veiklos (anglies dioksidas, dūmai,
dulkės ir kitos aerozolinės medžiagos).

Virš troposferos, iki 50-55 km nuo žemės paviršiaus, slūgso
atmosferos sluoksnis, vadinamas stratosfera. Oro sudėtis šiame sluoksnyje
nesiskiria nuo troposferos, tik čia oras žymiai retesnis, dalis deguonies
virtęs ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybei
žalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius.Apatiniuose
stratosferos sluoksniuose dar yra šiek tiek vandens garų , kurie matomi
susikondensavę į perlamutrinius (plunksninius ) debesis, aukštesniuose
stratosferos sluoksniuose vandens garų jau nėra.

Trečiasis Žemę gaubiantis atmosferos sluoksnis yra mezosfera (tarpinė
sfera).Jos ribos baigiasi 80 km.aukštyje nuo Žemės paviršiaus.Mezosferoje
nėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra nukrinta iki –170
C.

Virš mezosferos prasideda paskutinis atmosferos sluoksnis-
termosfera, kurios apatiniai sluoksniai vadinami jonosfera.aukščiau kaip
120 km nuo žemės paviršiaus dujos, Saulės trumų bangų veikiamos,
jonizuojasi (iš molekulių virsta atominėmis) ,ir tampa laidžios elektrai ,
be to pasikeičia oro sudėtis – dujos pasiskirsto pagal svorį (sunkesnės-
apatiniuose sluoksniuose, lengvesnės – viršutiniuose), mažėja azoto,
daugėja deguonies. Dujų atomai jonosferoje juda dideliais gr
reičiais ir
dalelės dėl to kaista (200 km aukštyje iki 1200 C naktį ir 2300 C dieną),
bet dėl labai reto oro tokia aukšta temperatūra nejaučiama ir nepaveikia
atmosferoje pasitaikančių pašalinių kūnų. Saulės vėjo ir Žemės magnetinio
lauko veikiamos jonizuotos dalelės pradeda švytėti įspūdingomis šiaurės
pašvaistėmis, kurios matomos maždaug 1000-2000 km spinduliu nuo magnetinio
poliaus.Jonizuotos atmosferos dalelės apsaugo Žemę nuo žalingų gyvybei
kosminių spindulių, atspindi radijo bangas ir tuo yra svarbios ne tik
gyviems organizmams , bet ir padeda keistis informacija tarp kontinentų.

Termosferos riba yra apie 800 km nuo Žemės , toliau prasideda
egzosfera,per kurią iš Saulės nuolatos srūva energija.

Žemės dujinio apvalkalo kilmė glaudžiai susijusi su tais fizikiniais
ir cheminiais procesais, kurie vyko nuo mūsų planetos egzistavimo pradžios
iki to meto, kol jos paviršiuje paplitusių augalų fotosintezės pagrindu
nusistovėjo dabartinė oro sudėtis.Atmosferos susidarymo teorijų yra
įvairių, tačiau jos visos pripažįsta, kad tai daugiausia lėmė Saulės
energija, Žemės vulkaninė veikla ir gyvieji organizmai.

Per milijardus metų susiformavusi atmosfera yra reliatyviai stabili
sistema.Stabilumas pasireiškia tiek jos sudedamųjų dalių tarpusavio
ryšiais, tiek ir sąveika su žemynais ir vandenynais. Kiekvienas Žemės
dujinio apvalkalo sluoksnis yra lygiai svarbus gyvybei egzistuoti.Bet kokia
žmogaus intervencija, ardanti nusistovėjusią atmosferos sandarą,gali turėti
pražūtingų pasekmių visam gyvajam pasauliui.

➢ Atmosferos oras.

Atmosferos oras susideda iš įvairių dujų: azoto 78,09%,deguonies
20,95%,argono 0,93%,anglies dioksido 0,03% ir nežymios procento dalies
inertinių dujų –neono,helio,kriptono,ksenono,vandenilio.

[pic]

Į oro sudėtį taip pat įeina ozonas;nors jo kiekis nežymus , tačiau
didelė apsauginė reikšmė –tai skydas, su

ulaikantis kenksmingus gyvybei
ultravioletinius spindulius. Tokia oro sudėtis yra 120 km nuo Žemės
paviršiaus , t.y. atmosferos sluoksnyje, kuriame dar vyksta turbulencinis
oro maišymasis.

Deguonis yra svarbiausias elementas gyvybei palaikyti ir organinių
medžiagų oksidavimo procesams.Deguonis dalyvauja visų organizmų maisto
apykaitos, degimo ir šilumos reguliavimo procesuose. Deguonies sunaudojama
daug, tačiau kol kas jo nuostolius kompensuoja augalai ir deguonies
mažėjimas atmosferoje dar nejaučiamas. Kai kurių mokslininkų nuomone,
padėtis gali pasikeisti.Kasmet deguonies suvartojimas padidėja 10% ir
artimiausioje ateityje augaluose vyksta fotosintezės procesai negalės
atkurti prarasto jo kiekio. Dėl gamybos ir transporto priemonių augimo iki
2020 metų deguonies atmosferoje gali sumažėti 0,77% , po 100-150 metų jo
jau gali būti maža gyvybei palaikyti.

Azotas, nors jo ore yra daugiausia, neturi lemiamos reikšmės gyvybei ,
jis tik praskiedžia deguonį iki tokios koncentracijos, kuri reikalinga
žmogaus kvėpavimui ir gyvūnų biologiniams procesams.

Atlikti tyrimai rodo, kad apsauginis atmosferos ozono sluoksnis turi
tendenciją nykti. To priežastimi laikoma intensyvus reaktyvinių lėktuvų
skraidymas aukštybiniuose atmosferos sluoksniuose viršgarsiniu greičiu,
kosminių laivų laidymas už stratosferos ribų priemaišos atmosferoje.
Sumažėjus ozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekiančio ultravioletinio
spinduliavimo intensyvumas vidutinėse platumose padidėtų 2%, o tai jau
galėtų turėti rimtų globalinių pasekmių. Nors šie spėjimai nėra pakankamai
pagrįsti ir ozono sluoksnio nykimo priežastys dar galutinai nenustatytos,
tačiau tokie reiškiniai kelia susirūpinimą.

Atmosferos oro sudėtis , nors jis ir intensyviai naudojamas, iš esmės
nėra pasikeitusi, išskyrus tiktai vieną jo dalį – anglies dioksidą, kuris
yra kenksmingas kvėpavimo centrų veiklai tada, kai jo kiekis ore vi
iršija
normą.Be anglies dioksido negalėtų augti augalai, jis veikia atmosferos
šiluminį balansą ir kartu Žemės klimatą. Paskutiniais dešimtmečiais
pastebėta, kad anglies dioksido koncentracija per metus padidėja maždaug
0,2% . Specialistai prognozuoja,kad trečiojo tūkstantmečio pradžioje jo
koncentracija Žemės rutulyje gali padidėti net 15-20%. Toks didžiulis
pakitimas jau gali turėti neigiamų pasekmių Žemės klimatui.

➢ Atmosferos teršimas.

Atmosferos užterštumu vadinama bet kokių medžiagų , išskyrus
vandenį,priemaišos ir joje vykstantys fizikiniai bei cheminiai reiškiniai,
darantys žalą gyvybei. Skiriama antropogeninė ir natūrali tarša. Natūrali
tarša susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, “ juodųjų audrų” ir
kitų gamtos reiškinių. Antropogeninė tarša yra žmogaus veiklos žemėje
padarinys. Formuojantis biosferai labiausiai atmosferą teršė ugnikalniai,
aprimus vulkaniniams procesams ir pradėjus šeimininkauti žmogui,
palaipsniui didėja antropogeninė tarša, ypač grėsminga padėtis pradėjo
klostytis nuo XIXa. Vidurio. Apskaičiuota, kad dabartiniu metu kasmet į
orą patenka apie 2 milijardai tonų dujų ,suodžių,dulkių. Išdalinus šiuos
teršalus pasaulio gyventojams, kiekvienam iš jų tektų po 400kg.

Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais – tai oro
mechaninis užterštumas ir fizinis užterštumas.Pastarąjį galima laikyti
technogeniniu biosferos komponentu, atsiradusiu šiame amžiuje su
technikos pažanga..

Vertikaliųjų oro srovių veikiamos žalingos dalelės kyla aukštyn,
sunkesnės po kiek laiko iškrenta čia pat, o lengvesnės ilgai išsilaiko
atmosferoje , nunešamos tolyn ir išsisklaido oro baseine. Užsilikusios
atmosferoje priemaišos kaupiasi ir keičia atmosferos sudėtį [ daugėja
anglies dioksido,keičiasi ozono sluoksnis ]. Dėl to ,vertinant atmosferą
aplinkos apsaugos aspektu, į ją tenka žiūrėti ne tik kaip biosferos
sudedamąją dalį, garantuojančią gyvybę Žemėje, bet kaip į terpę, kaupiančią
ir pernešančią žalingas medžiagas.

Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir kinta
tolstant nuo taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas į
globalinį, regioninį ir lokalinį.

Globalinis atmosferos užterštumas apima visą Žemės rutulį ir
nepriklauso nuo taršos židinių išdėstymo, jį jaučia visi planetos
gyventojai, kad ir kokiu atstumu nuo taršos židinio gyventų

Dėl globalinio užterštumo gali pasikeisti atmosferos sandara ir
klimatas.

Regioniniam užterštumui būdinga žalingų medžiagų migracija didelėse
teritorijose. Pramonės įmonių, branduolinių sprogdinimų išmestas ir kitais
būdais patekusias į orą smulkias daleles vėjas nuneša už kelių šimtų ir
net tūkstančių kilometrų ir jos su lietumi iškrenta žemėn. Pastaraisiais
dešimtmečiais tiriant oro sudėtį pastebėta ,kad Anglijoje ir kitose Vakarų
Europos stambiuosiuose pramonės centruose išmestos į orą dujos, dulkės bei
dūmai pasiekia Skandinavijos valstybes , jos neaplenkia ir mūsų
respublikos.

Lokalinis atmosferos užterštumas bus tada, kai vienos ar kelių
pramonės įmonių išmetamos dalelės iškrenta miesto arba aglomeracijos
ribose. Nuo lokalinio teršimo priklauso regioninio ir globalinio
atmosferos užterštumo laipsnis.

Šiuo metu daugiausia užterštas oras industrinių išsivysčiusių
valstybių ribose , šiaurinėje Žemės rutulio dalyje.

➢ Globalinio atmosferos užterštumo poveikis klimatui.

Klimatas yra dėl Saulės energijos poveikio vykstančių atmosferoje,
žemyne ir vandenynuose sudėtingų fizikinių procesų pasekmė. Saulės
siunčiama energija sužadina oro judėjimą,vandens maišymąsi okeanuose,garina
drėgmę, suformuoja debesis, sužadina fotosintezę, atsispindėję nuo Žemės
paviršiaus infraraudonieji spinduliai sušildo apatinius troposferos
sluoksnius.Įšilusios apatiniuose atmosferos sluoksniuose oro masės kyla
aukštyn ir perneša energiją bei drėgmę į viršutinius sluoksnius, kur
formuojasi debesys.Šilumos spinduliai gali prasiskverbti iš atmosferos į
kosmosą tik aukščiau negu 5 km. nuo Žemės paviršiaus ,t.y. ten , kur
mažiau vandens garų ir debesų. Apatiniai atmosferos sluoksniai – tai savita

Žemės šiluminė skraistė. Vandenynai yra apie 100 kartų imlesni šilumai
negu atmosfera: įšilę paviršiniai vandens sluoksniai maišosi su žemiau
slūgsančiais kelto dešimčių metrų storymėje,bet ir pakanka , kad vandenynai
taptų milžiniškais “akumuliatoriais” ir turėtų didelę reikšmę Žemės
klimatui. Saulės siunčiama Žemei energija formuoja globalinį mūsų planetos
klimatą.

Miškų mažėjimas, naujų plotų panaudojimas žemės ūkiui,statyboms,
vandens telkinių įrengimas , pramonės įmonių ir miestų skleidžiamos dulkės,
dūmai, energija- visa tai gali pakeisti sąlygas Saulės skleidžiamai
energijai “įsisavinti”,sutrikdyti normalius gamtos procesus globaliniu
mastu.

Dabar dar nėra pakankamai tikslių eksperimentais paremtų duomenų
galimoms globalinio atmosferos užterštumo pasekmėms nustatyti, jos tik
prognozuojamos modeliuojant klimatą matematiniais metodais. Tokie darbai
atliekami įvairių šalių mokslo įstaigose. Sudarytų klimato modeliu
apibrėžiama sistema, susidedanti iš atmosferos , sausumos, vandenynų, ir
saulės energijos poveikis šiems komponentams. Modeliuojant klimatą
apibrėžančius veiksnius ir procesus, išaiškėja galimos įvairių
antropogeninės veiklos variantų pasekmės. Dabartiniame civilizacijos
vystymosi etape grėsmingiausios klimatui pasekmės gali būti padaugėjus
anglies dioksido atmosferoje ir užteršus orą pramonės ,kalnakasybos įmonių,
miestų išskiriamomis dulkėmis ir dūmais.

Patekęs į atmosferą anglies dioksidas sugeria atsispindėjusią nuo
Žemės paviršiaus šilumą ir dėl to oro temperatūra troposferoje kyla –
atsiranda vadinamasis “šiltnamio efektas”. Kuo daugiau atmosferoje anglies
dioksido,tuo oras Žemės paviršiuje šiltesnis. Skaičiavimai parodė ,kad
padvigubėjus anglies dioksido troposferoje, visame Žemės rutulio paviršiuje
temperatūra gali pakilti 1,4C. Išmetamo į atmosferą anglies dioksido
kiekis pasaulyje per paskutinius 30 metų padidėjo dvigubai.

[pic]

Specialistų nuomone ,dėl organinio kuro ir nuolatos didėjančios
anglies dioksido koncentracijos atmosferoje Žemės temperatūra 2000 metais
gali pakilti 1-2 C,o 2050 metais –3,5c,palyginus su XIX amžiaus pabaiga.
Pakilus vidutinei temperatūrai keletą laipsnių, susidarytų palankios
sąlygos tirpti Žemės poliarinėse srityse ir kalnynuose susikaupusiems
ledams. Jiems ištirpus pasaulinio okeano vandens lygis pakiltų ir vanduo
užlietų kontinentų žemumas. Oro temperatūros pakitimai turėtų pasekmių ir
ūkiui.Yra apskaičiuota , kad pakilus oro temperatūrai 1C,pasaulinė maisto
produktų gamyba gali sumažėti 1-3%. Be to, pasikeistų agroklimatinės zonos
– kai kuriuose rajonuose sąlygos žemės ūkiui liktų geresnės, o kituose –
blogesnės, taip pat keistųsi natūralios ekosistemos. Ne visi ekologai šiai
paplitusiai “šiluminio efekto” hipotezei pritaria, nes kartu yra ir
priešingai oro temperatūrą veikiančių faktorių.

Priešingas efektas atsiranda, kai į atmosferą patenka daug dulkių,
dūmų ir kitų neskaidrių smulkių dalelių. Šios aerozolinės prigimties
dalelės keičia atmosferos optines savybes: oras tampa nebe toks skaidrus ir
sugeria didžiąją dalį Saulės radiacijos, dėl to į Žemės paviršių patenka
mažiau šviesos spindulių ir, mažiau nuo jo atsispindi infraraudonųjų
spindulių,”šiltnamio efektas” sumažėja arba , labai prisotinus aerozoliais
atmosferą, visai nustoja veikęs ir oro temperatūra Žemės paviršiuje
krinta.Kai kuriu mokslininkų duomenimis,dabartiniu metu esančios
atmosferoje smulkios dalelės sumažina visame Žemės rutulyje oro temperatūrą
1,76C.

➢ Lokalinis oro užterštumas ir jo pasekmės

Vietovės užterštumas priklauso ne vien nuo išmetamų teršalų kiekio ir
atstumo nuo taršos židinio, bet ir nuo vietos gamtinių sąlygų (reljefo,
vėjo greičio, rūkų ir kt.), regiono apgyvendinimo sistemos, gyventojų
tankumo, miesto plano struktūros, rajono funkcinio zonavimo.Vietovės , kur
dažni štiliai, nėra vertikalaus oro maišymosi,sunkios dalelės ore išsilaiko
ilgiau negu pajūrio rajonuose, iškiliose vietovėse, kur meteorologinis
potencialas yra aktyvesnis.Netgi tame pačiame mieste dėl skirtingų vietovės
savybių oro užterštumas nėra vienodas, jis proporcingas nuotoliui nuo
taršos šaltinių. Žemesnėse teritorijose vėjo greičiai mažesni ir į orą
patekę teršalai lėčiau išsisklaido, daugiau jų nusėda. Labai dideliuose
miestuose susiformuoja savitas meteorologinis rėžimas, jų centruose
temperatūra būna 1,5-2 C aukštesnė negu periferiniuose rajonuose, vėjo
greitis 30-40 % mažesnis negu atvirose erdvėse. Temperatūrų skirtumas
miestų centruose ir jų pakraščiuose veikia vėjo kryptį – susidaro
nuolatinis oro masių judėjimas iš periferijos į centrą, jo greitis
priklauso nuo temperatūrų skirtumo ir gali padidėti 2-4m/s.Toks oro masių
judėjimas paskleidžia orą teršiančias daleles po miesto teritoriją.

Virš didmiesčių, aglomeracijų ir intensyviai urbanizuotų rajonų
susidaro iki 700 m aukščio nuo žemės paviršiaus šilumos gaubtas. Jame yra
mažesnis vėjo greitis , didesnė absoliuti ir santykinė drėgmė, lėtesnis
vertikalus oro judėjimas, dagiau būna debesuotų dienų, silpnesnė saulės
radiacija ir dėl to labiau jaučiamas žalingas užteršto oro poveikis žmonių
sveikatai.Grėsminga situacija susidaro tada, kai vėjo greitis mažas,o
klimatas drėgnas Todėl šilumos gaubte susikaupę teršalai maišosi su
atmosferos drėgme, vertikali ir horizontali oro cirkuliacija būna mažesnė
ir susitelkusios žalingos dalelės sudaro labai kenksmingus žmogaus
organizmui toksinius junginius – smogus. Jie dažnai nusineša daugelio
žmonių gyvybes. 1952m. Londone dėl smogo per keturias dienas žuvo apie 4000
žmonių, daugelis susirgo.Nors imtasi visų priemonių prieš smogą, 1956
metais Londone ši nelaimė vėl pasikartojo, miestas neteko daugiau kaip
tūkstančio gyventojų. Tokių masinių gyventojų apsinuodijimų pramonės įmonių
išmestomis atliekomis yra buvę JAV miestuose : Los
Andžele,Niujorke,Čikagoje. Dažni smogai Tokijuje ir kituose pramonės
didmiesčiuose.

Užterštas oras iš lėto veikia žmogaus organizmą. Netgi nežymios
pašalinių medžiagų, ypač sunkiųjų metalų, priemaišos ore kenkia normaliam
organizmų funkcionavimui. Pastebėta , kad atmosferos užterštumas yra viena
iš priežasčių , sukeliančių įvairias plaučių ligas, ypač plaučių vėžį.
Medicinos statistika rodo, kad pramonės šalyse dažniau sergama vėžiu,
užteršto oro rajonuose 5-10 metų trumpesnis vidutinis žmonių amžius.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas,
kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-
25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1.            anglies monoksidas – smalkės

2.            azoto oksidai

3.            sieros oksidai

4.            angliavandeniliai

5.            dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.

➢ Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir

bekvapės dujos, kurios susidaro:

Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje

nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto

priemonėms.

CO2 + C ( 2CO
Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai anglies
dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.

2CO2 ( 2CO + O2
Anglies monoksido šaltiniai:
|Transportas |63,8 % |
|Pramonė |9,6 % |
|Kietų atliekų |7,8 % |
|nukenksminimas | |
|Stacionarus kuro |1,9 % |
|deginimas | |

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.

CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su

hemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną.

Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y.

pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO

galimybė susijungti su hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl

net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir

gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso

nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista

centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių

sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai

kraujyje – koma ir net mirtis.

Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus

žmonėms, ypač jei jie nerūko.

➢ Azoto oksidai

NO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.

Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:
|Transportas |39,3 % |
| Stacionarus kuro deginimas |48,5 % |
|Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % |
|Pramonė |1,0 % |

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,

Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia

esančios cemento gamyklos)

Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės

koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia

plaučius. Dirgina akių gleivinę.

➢ Sieros oksidai

SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės,

turinčios specifinį kvapą dujos.

Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:
|Stacionarus kuro |73,5 % |
|deginimas | |
|Pramonė |22,0 % |
|Transportas |2,4 % |
|  Kietų atmatų |0,3 % |
|nukenksminimas | |

Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose

(Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra

sieros).

Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.

Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų

gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei

koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni

sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei

širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

➢ Angliavandeniliai

Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:
|Transportas |48,8 % |
|(ypač automobiliai | |
|benzininiais | |
|varikliais) | |
|Pramonė |14,4 % |
|Stacionarus kuro |2,2 % |
|deginimas | |

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių)

paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per

plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų

sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės.

➢ Dulkės

Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas

Pagrindiniai teršimo šaltiniai:
|Pramonė |26,5 % |
|(Lietuvoj – cemento, | |
|stiklo pramonė) | |
|Kuro deginimas |31,4 % |
|(daugiausia akmens | |
|anglis) | |

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.

Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės

dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių

sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti

lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų

(Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir

metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus –

pneumokonjozes.

Nuo oro taršos nukenčia augalija ir gyvūnija, mažėja natūralių ir
kultūrinių biocenozių produktyvumas.Ypač pavojingas gyviesiems organizmams
sieros dioksidas, kuris oro srovių toli nunešamas susijungia su vandens
garais, virsta rūgštimi ir iškrenta kartu su lietumi.

➢ Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė

koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su

vandeniu ir susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir

įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir

gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami

dirvožemis ir ežerai.

Negalima nepaminėti ir pramonės nuostolių. Kai kurių pramonės šakų
(puslaidininkių, elektronikos) įmonių technologija reikalauja ypač švaraus
oro, tenka įrengti brangius oro valymo įrenginius, iškelti tokias įmones iš
miestų, statyti prie didelių vandens baseinų, žaliuose masyvuose ir kitose
vietose, kur mažiau užterštas oras.

Užterštas oras ardo statybines medžiagas, ypač marmurą. Šiuo metu
Graikijos visuomenė susirūpinusi senųjų antikos paminklų likimu. Kadaise
statyti akropoliai ir šventyklos išsilaikė mažai atmosferos paveikti. Tuo
tarpu per paskutinius keliasdešimt metų marmuras sutrūnijo tiek, kiek
nespėjo sunykti per tūkstantmečius.

Mechaninės oro taršos židiniai skirstomi į tris grupes:

✓ Transporto priemonės

✓ Pramonės įmonės, energijos gamybos

✓ Buitiniai procesai

➢ Transporto priemonių tarša.
Miestuose , kuriuose labai išplitusi automobilizacija, svarbiausias oro
teršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Dirbant vidaus degimo
varikliams, didžiausios anglies monoksido, angliavandenilių, benz(a)pireno
koncentracijos susidaro „tuščios” eigos, o azoto oksidų- maksimalaus
apkrovimo (pavyzdžiui, važiuojant įkalnėn) metu. Mažiausiai anglies
monoksido ir angliavandenilių išsiskiria važiuojant 50- 70 kilometrų per
valandą greičiu. Dirbant nesureguliuotam karbiuratoriui išmetamo anglies
monoksido koncentracija gali padidėti net 2- 3 kartus. Esant vienodam
transporto intensyvumui kenksmingų medžiagų koncentracijos plačiose gatvėse
apie 30 % mažesnės nei siaurose. Autotransportui susikaupus prie sankryžų,
šviesoforų, taip pat įkalnėse oro užterštumas dar padidėja.

Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos
sluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaiko
sklaidą, kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kai
kurie išmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose,
susidaro taip vadinamas „smogas”.

Atmosferos taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ir
eismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo,
meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakoja transporto priemonės variklio
tipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras. Šiuo
metu automobiliams dažniausiai naudojamas benzinas, dyzelinis kuras, rečiau-

dujos, nors pastarosios yra ekologiškai švaresnis kuras.

➢ ATMOSFEROS TARŠA 2000 METAIS KAUNE

1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėti
Kauno municipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybės
aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informaciją
apie teritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia
informacija, planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.

Kauno visuomenės sveikatos centras pagal municipalinio ekologinio
monitoringo programą vykdo atmosferos oro, šulinių bei atvirų telkinių
paviršinio vandens ir triukšmo tyrimus.

Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjų
taršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transporto
sukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70 proc. visos oro taršos. Į
atmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiau
teršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaus
sveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairių
cheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniai
teršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;
angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis
(naudojant etiliuotą benziną).

Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kad transporto sukeliama oro
tarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemos sutrikimus, astmą, plaučių
funkcijos sumažėjimą, o taip pat ir priešlaikines mirtis. Daugelis teršalų,
esančių automobilių išmetamose dujose pripažinti kancerogeniniais
junginiais. Dažniausiai minimi kancerogenai – benzenas bei dyzelinio kuro
kietosios dalelės, taip pat formaldehidas, švino junginiai.

Oro užterštumo poveikis skirtingas atskiriems individams
populiacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai, pagyvenę žmonės,
nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninės sistemos sutrikimų.

Individualių lengvųjų automobilių skaičius mieste sparčiai didėja, tuo
tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleivių skaičius mažėja.

[pic]

Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m. atmosferos tarša
anglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidu mažėjo. Tai iš
dalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oro užterštumas
pagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nuo 1997 m. kai kuriais atvejais
vėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kauno visuomenės sveikatos
centro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose oro tyrimų postuose.

Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000 metais 12
miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azoto dioksido,
formaldehido, sieros dioksido, dulkių ir švino vidutinės paros
koncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-
darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juose
nustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį. [pic]

[pic]

[pic]

[pic] Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000
metais viršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje,
Panemunėje, formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švino
koncentracijos nė vienu atveju neviršijo DLK.

Žinant,,kaip autotransportas neigiamai veikia aplinką, galima
parinkti tinkamas priemones jo žalai sumažinti. Jas galima skirti į tris
grupes: technologines, urbanistines ir organizacines.
Radikaliausia technologinė oro taršos mažinimo priemonė yra pakeisti vidaus
degimo variklius elektriniais varikliais. Šia kryptimi paskutiniais
dešimtmečiais daroma nemažai bandymų, tačiau rezultatai dar nėra tokie
sėkmingi, kad būtų galima pradėti masinę elektrinių variklių
gamybą.Efektinga priemonė yra vartoti automobilių kurą su kuo mažesnėmis
sieros ir švino priemaišomis.Vartojant kaip kurą dujas, į aplinką taip pat
išmetama mažiau sveikatai žalingų medžiagų.Antai benziną pakeitus dyzelinu,
išmetamų priemaišų sumažėja dvigubai.Paprasčiausias būdas taršai mažinti –
gerai sureguliuoti vidaus degimo variklius, o tai kiekvieno ūkio ir
automobilio savininko pareiga.

Urbanistinės priemonės taikomos projektuojant transporto magistrales,
gatves, aikštes, zonuojant miesto teritoriją. Kadangi tarša sumažėja
greičiau važiuojant, tikslinga įrengti daugiau greitkelių, mažinti sankryžų
skaičių, didinti jų pralaidumą, žinoma jeigu šios priemonės nesumažina
eismo saugumo. Nuo užteršto oro daugiausia kenčia tie miesto žmonės , kurie
gyvena arčiau magistralinių gatvių arba jose vaikšto. Mažose gyvenvietėse
oro užterštumas sumažėja įrengus apvažuojamuosius kelius, o miestų
gyvenamieji rajonai bus mažiau užteršti, kai magistralinės gatvės bus
tiesiamos per rajonus, kur mažai gyventojų.

Organizacinės priemonės yra eismo reguliavimas ir transporto priemonių
parinkimas. Visuomeninis transportas ekologiniu požiūriu turi daugiau
privalumų už individualų, nes sunaudoja mažiau kuro ir išskiria mažiau
žalingų medžiagų vienam keleiviui pervežti. Troleibusai, tramvajai, metro
iš viso nenaudoja orą teršenčių degalų , tuo jos pranašesnės už vidaus
degimo varikliais aprūpintą transportą. Taršai mažinti naudojami šie eismo
reguliavimo būdai: koordinuotas eismas- žalioji banga; automatizuotas
transporto srautų praleidimas sankryžose, panaudojant elektroninius
prietaisus. Panaudojus šias priemones, sankryžose susikaupia mažiau mašinų,
jos trumpiau stovi padidėja vidutinis greitis magistralėje, sunaudojama
mažiau degalų ir žinoma, išmetama į orą mažiau teršalų.

Atmosferos sudėtį labai veikia aviacija.Oro transporto priemonės juda
aukštai ir plačiai išsklaido teršalus, pastovūs taršos židiniai prie pat
žemės susidaro tik aerodromuose. Aviacijos neigiamas poveikis daugiausia
pasireiškia fizine atmosferos tarša,todėl, ieškant būdų žalingiems oro
transporto padariniams sušvelninti, pirmiausia siekiama sumažinti triukšmo
poveikį aplinkai, kartu sumažėja ir mechaninė oro tarša.

➢ Priemonės prieš pramonės taršą.

Priemonės oro baseino užterštumui sumažinti realizuojamos tobulinant
technologiją pačiose įmonėse ir teritorijos bei miestų planavimo
sprendimais.

Ekologinis gamybos uždavinys yra likviduoti aplinką teršiančias
atliekas čia pat vietoje ie užkirsti kelią joms pasklisti atmosferoje.
Efektingas būdas patenkančių į orą junginių žalingumui sumažinti yra
tinkamos organinio kuro rūšies ir jo kokybės parinkimas.Mažiausiai sieros
dioksido ir kitų nuodingų degimo produktų turi dujos, daugiausia teršiamas
oras deginant naftą, mazutą ir akmens anglį. Technologijos procesų
tobulinimo būdai: uždarų ciklų ir gamybos be atliekų arba su labai mažais
jų kiekiais diegimas, įrengimų hermetizavimas. Išskiriamų dujų ir dulkių
fizinis bei cheminis valymas sumažina patenkančių į orą priemaišų
kiekį.Lietuvos pramones įmonėse vis daugiau naudojami naujausių
technologijų valymo įrenginių, kurie žymiai sumažina išmetamų teršalų
kiekį.

Svarbiausios yra urbanistinės ir organizacinės priemonės, numatomos
rengiant techninę regionų ir miestų planavimo dokumentaciją. Jos būtų
šitokios:

1. Tinkamas miesto teritorijos zonavimas pagal aplinkos užteršimo

tikimybę ir gamtinio komplekso atsparumą oro taršai.

2. Taršos židinių atskyrimas nuo gyvenamų zonų ir rekreacijai

skirtų teritorijų bei sanitarinių apsaugos zonų tarp jų

įrengimas.

3. Teritorijų rėžimo nustatymas, atsižvelgiant įjų inžinerinį bei

ekologinį zonavimą.

4. Tikslingas vietinių gamtos ir klimato sąlygų panaudojimas, kad

mažiau pasklistų pramonės į orą išmetamos medžiagos.
Kiekvienos statomos arba rekonstruojamos įmonės projekte turi būti
numatytas kompleksas priemonių, garantuojančių oro baseino švarą
eksploatavimo metu. Įmonėse turi būti nuolatos kontroliuojama ir stebima,
kad žalingų medžiagų koncentracija išsiskiriamose dulkėse ir dujose
neviršytu leistinų normų.Ypač griežta kontrolė turi būti tuose pramonės
rajonuose ir mazguose, kur į atmosferą patenka daug dūmų ir dulkių, o
klimato sąlygos yra nepalankios.

➢ Buitinė tarša

Miesto oro baseino švara priklauso ne vien nuo pramonės įmonių ir
transporto veiklos. Daug orą teršiančių medžiagų išsiskiria deginant kurą
butuose ir visuomeniniuose pastatuose, pakyla į orą dulkių statybose kasant
tranšėjas, judant mechanizmams, perkraunant statybų aikštelėse birias
medžiagas, nemažai teršalų pasklinda atvirame ore deginant šiukšles,
paliktus derlių nuėmus laukuose šiaudus, utilizuojant buitines ir gamybines
atliekas.

Stambios šiluminės elektrinės, tiekiančios šilumą į gyvenamuosius ir
pramonės rajonus, paskleidžia ore mažiau teršalų, negu pavieniai išsimėtę
po visą miestą šildymo įrengimai. Efektingas būdas šildymo įrengimų
neigiamam poveikiui sumažinti yra šildymas mažiau nuodingų priemaišų
turinčiu kuru ar elektra.

Kad mažėtų įvairiopos buitinės taršos poveikis, tikslinga naudoti ir
organizacines priemones: drausti šiukšlių deginimą mieste, centralizuotai
juos surinkti ir utilizuoti tam skirtose vietose, sutvarkyti statybų
aikštelių privažiavimus, birių medžiagų laikymą ir vežiojimą, kad nuo žemės
pakiltų kuo mažiau teršalų.

Naudota literatūra:

1. Šešelgis K. Aplinkos sauga.- Vilnius Mokslas 1991.- 208p.

2. Pažinimo džiaugsmas – Valst. Enciklopedijų leidykla. 1992.-256p.

3. Kauno m. sveikatos centro internetinis puslapis

Leave a Comment