APLINKOS SAUGA

by

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedra

APLINKOS SAUGA

(REFERATAS)

Inžinerinio fakulteto

I kurso neakivaizdinio skyriaus ž.ū.inžinerijos vadybos specialybės studento

2004 m.

Atmosferos oro tarša

Atmosfera apsaugo visus Žemės organizmus nuo kenksmingų kosminiųspindulių, sugeria dalį Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kuriųper didelė dozė sunaikina gyvybę, reguliuoja Žemės paviršiaus temperatūrą,išsklaido šviesos srautą , garantuoja normalų apšvietimą. Atmosferos orasyra ir mūsų maisto šaltinis. Mes įpratę skaičiuoti sunaudojamas gyvybeipalaikyti medžiagas svoriu. Žinoma, kad žmogui reikia maždaug 1-2kg.augalinio arba gyvulinio maisto ir2-3 l.vandens, tačiau pamirštame, kadžmogus per tą patį laiką per plaučius praleidžia vidutiniškai 20 m3 oro,kuris sveria 25,8 kg. Vadinasi didžiausią maisto dalį sudaro ne gyvulinisar augalinis maistas, bet oras. Be oro negalėtų vystytis civilizacija,dauguma mašinų ir įrengimų neveiktų beorėje erdvėje, informacijospriemonės, lėktuvai taip pat naudojasi oro baseinu. ➢ Atmosferos sandara. Visą Žemės rutulį gaubiantis dujų apvalkalas – atmosfera tolstant nuoŽemės paviršiaus palaipsniui retėja ir neturi apibrėžtos viršutinėsribos.Atmosferos oro dalelių randama 800-1000 km. Atstumu nuo žemėspaviršiaus, o nuo Saulės nukreiptoje pusėje jų šleifas nutįsta net iki 3000km. Vertikaliame mūsų planetos dujų apvalkalo pjūvyje yra tokie skirtingisavo sandara ir savybėmis sluoksniai:troposfera,stratosfera,mezosfera irtermosfera. Apatinis atmosferos sluoksnis-troposfera liečiasi su žemynais irvandenynais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gyviems organizmams ir jųekosistemai egzistuoti.Troposfera storymė palyginti nedidelė-vos 8 km tiesašigaliais ir 16 km ties pusiauju.Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visosatmosferos oro masės.Troposferoje intensyviai maišosi oras, kondensuojasivandens garai, vyksta vandens apykaita tarp žemynų ir vandenynų.Garųprisotintas oras kyla į viršų ir skatinamaišymas(konvekciją),kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai ,kurie išskiria dalį sunaudotos vandens garinimui šilumos.Vandens garaisulaiko sklindančią nuo žemės paviršiaus šilumą:kur maža vandens garų,žemės paviršiaus greičiau atvėsta (dykumose, kalnuose, ledynuose). Taipvandens garai padeda vienodžiau pasiskirstyti šilumai troposferoje irveikia Žemės klimatą.Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų,atsiradusių dėl natūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanųišmesti pelenai, žiedadulkės) ir žmogaus veiklos (anglies dioksidas, dūmai,dulkės ir kitos aerozolinės medžiagos). Virš troposferos, iki 50-55 km nuo žemės paviršiaus, slūgsoatmosferos sluoksnis, vadinamas stratosfera. Oro sudėtis šiame sluoksnyjenesiskiria nuo troposferos, tik čia oras žymiai retesnis, dalis deguoniesvirtęs ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybeižalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius.Apatiniuosestratosferos sluoksniuose dar yra šiek tiek vandens garų , kurie matomisusikondensavę į perlamutrinius (plunksninius ) debesis, aukštesniuosestratosferos sluoksniuose vandens garų jau nėra. Trečiasis Žemę gaubiantis atmosferos sluoksnis yra mezosfera (tarpinėsfera).Jos ribos baigiasi 80 km.aukštyje nuo Žemės paviršiaus.Mezosferojenėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra nukrinta iki –170C. Virš mezosferos prasideda paskutinis atmosferos sluoksnis-termosfera, kurios apatiniai sluoksniai vadinami jonosfera.aukščiau kaip120 km nuo žemės paviršiaus dujos, Saulės trumų bangų veikiamos,jonizuojasi (iš molekulių virsta atominėmis) ,ir tampa laidžios elektrai ,be to pasikeičia oro sudėtis – dujos pasiskirsto pagal svorį (sunkesnės-apatiniuose sluoksniuose, lengvesnės – viršutiniuose), mažėja azoto,daugėja deguonies. Dujų atomai jonosferoje juda dideliais greičiais ir

dalelės dėl to kaista (200 km aukštyje iki 1200 C naktį ir 2300 C dieną),bet dėl labai reto oro tokia aukšta temperatūra nejaučiama ir nepaveikiaatmosferoje pasitaikančių pašalinių kūnų. Saulės vėjo ir Žemės magnetiniolauko veikiamos jonizuotos dalelės pradeda švytėti įspūdingomis šiaurėspašvaistėmis, kurios matomos maždaug 1000-2000 km spinduliu nuo magnetiniopoliaus.Jonizuotos atmosferos dalelės apsaugo Žemę nuo žalingų gyvybeikosminių spindulių, atspindi radijo bangas ir tuo yra svarbios ne tikgyviems organizmams , bet ir padeda keistis informacija tarp kontinentų. Termosferos riba yra apie 800 km nuo Žemės , toliau prasidedaegzosfera,per kurią iš Saulės nuolatos srūva energija. Žemės dujinio apvalkalo kilmė glaudžiai susijusi su tais fizikiniaisir cheminiais procesais, kurie vyko nuo mūsų planetos egzistavimo pradžiosiki to meto, kol jos paviršiuje paplitusių augalų fotosintezės pagrindunusistovėjo dabartinė oro sudėtis.Atmosferos susidarymo teorijų yraįvairių, tačiau jos visos pripažįsta, kad tai daugiausia lėmė Saulėsenergija, Žemės vulkaninė veikla ir gyvieji organizmai. Per milijardus metų susiformavusi atmosfera yra reliatyviai stabilisistema.Stabilumas pasireiškia tiek jos sudedamųjų dalių tarpusavioryšiais, tiek ir sąveika su žemynais ir vandenynais. Kiekvienas Žemėsdujinio apvalkalo sluoksnis yra lygiai svarbus gyvybei egzistuoti.Bet kokiažmogaus intervencija, ardanti nusistovėjusią atmosferos sandarą,gali turėtipražūtingų pasekmių visam gyvajam pasauliui. ➢ Atmosferos oras. Atmosferos oras susideda iš įvairių dujų: azoto 78,09%,deguonies20,95%,argono 0,93%,anglies dioksido 0,03% ir nežymios procento daliesinertinių dujų –neono,helio,kriptono,ksenono,vandenilio.

[pic]

Į oro sudėtį taip pat įeina ozonas;nors jo kiekis nežymus , tačiaudidelė apsauginė reikšmė –tai skydas, sulaikantis kenksmingus gyvybeiultravioletinius spindulius. Tokia oro sudėtis yra 120 km nuo Žemėspaviršiaus , t.y. atmosferos sluoksnyje, kuriame dar vyksta turbulencinisoro maišymasis. Deguonis yra svarbiausias elementas gyvybei palaikyti ir organiniųmedžiagų oksidavimo procesams.Deguonis dalyvauja visų organizmų maistoapykaitos, degimo ir šilumos reguliavimo procesuose. Deguonies sunaudojamadaug, tačiau kol kas jo nuostolius kompensuoja augalai ir deguoniesmažėjimas atmosferoje dar nejaučiamas. Kai kurių mokslininkų nuomone,padėtis gali pasikeisti.Kasmet deguonies suvartojimas padidėja 10% irartimiausioje ateityje augaluose vyksta fotosintezės procesai negalėsatkurti prarasto jo kiekio. Dėl gamybos ir transporto priemonių augimo iki2020 metų deguonies atmosferoje gali sumažėti 0,77% , po 100-150 metų jojau gali būti maža gyvybei palaikyti. Azotas, nors jo ore yra daugiausia, neturi lemiamos reikšmės gyvybei ,jis tik praskiedžia deguonį iki tokios koncentracijos, kuri reikalingažmogaus kvėpavimui ir gyvūnų biologiniams procesams. Atlikti tyrimai rodo, kad apsauginis atmosferos ozono sluoksnis turitendenciją nykti. To priežastimi laikoma intensyvus reaktyvinių lėktuvųskraidymas aukštybiniuose atmosferos sluoksniuose viršgarsiniu greičiu,kosminių laivų laidymas už stratosferos ribų priemaišos atmosferoje.Sumažėjus ozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekiančio ultravioletiniospinduliavimo intensyvumas vidutinėse platumose padidėtų 2%, o tai jaugalėtų turėti rimtų globalinių pasekmių. Nors šie spėjimai nėra pakankamaipagrįsti ir ozono sluoksnio nykimo priežastys dar galutinai nenustatytos,tačiau tokie reiškiniai kelia susirūpinimą. Atmosferos oro sudėtis , nors jis ir intensyviai naudojamas, iš esmėsnėra pasikeitusi, išskyrus tiktai vieną jo dalį – anglies dioksidą, kurisyra kenksmingas kvėpavimo centrų veiklai tada, kai jo kiekis ore viršijanormą.Be anglies dioksido negalėtų augti augalai, jis veikia atmosferosšiluminį balansą ir kartu Žemės klimatą. Paskutiniais dešimtmečiais

pastebėta, kad anglies dioksido koncentracija per metus padidėja maždaug0,2% . Specialistai prognozuoja,kad trečiojo tūkstantmečio pradžioje jokoncentracija Žemės rutulyje gali padidėti net 15-20%. Toks didžiulispakitimas jau gali turėti neigiamų pasekmių Žemės klimatui. ➢ Atmosferos teršimas. Atmosferos užterštumu vadinama bet kokių medžiagų , išskyrusvandenį,priemaišos ir joje vykstantys fizikiniai bei cheminiai reiškiniai,darantys žalą gyvybei. Skiriama antropogeninė ir natūrali tarša. Natūralitarša susidaro dėl vulkanų išsiveržimo, miškų gaisrų, “ juodųjų audrų” irkitų gamtos reiškinių. Antropogeninė tarša yra žmogaus veiklos žemėjepadarinys. Formuojantis biosferai labiausiai atmosferą teršė ugnikalniai,aprimus vulkaniniams procesams ir pradėjus šeimininkauti žmogui,palaipsniui didėja antropogeninė tarša, ypač grėsminga padėtis pradėjoklostytis nuo XIXa. Vidurio. Apskaičiuota, kad dabartiniu metu kasmet įorą patenka apie 2 milijardai tonų dujų ,suodžių,dulkių. Išdalinus šiuosteršalus pasaulio gyventojams, kiekvienam iš jų tektų po 400kg. Antropogeninė atmosferos tarša pasireiškia dviem pavidalais – tai oromechaninis užterštumas ir fizinis užterštumas.Pastarąjį galima laikytitechnogeniniu biosferos komponentu, atsiradusiu šiame amžiuje sutechnikos pažanga.. Vertikaliųjų oro srovių veikiamos žalingos dalelės kyla aukštyn,sunkesnės po kiek laiko iškrenta čia pat, o lengvesnės ilgai išsilaikoatmosferoje , nunešamos tolyn ir išsisklaido oro baseine. Užsilikusiosatmosferoje priemaišos kaupiasi ir keičia atmosferos sudėtį [ daugėjaanglies dioksido,keičiasi ozono sluoksnis ]. Dėl to ,vertinant atmosferąaplinkos apsaugos aspektu, į ją tenka žiūrėti ne tik kaip biosferossudedamąją dalį, garantuojančią gyvybę Žemėje, bet kaip į terpę, kaupiančiąir pernešančią žalingas medžiagas. Mechaninis ir fizinis užterštumas priklauso nuo vietos sąlygų ir kintatolstant nuo taršos židinio. Pagal tai atmosferos užterštumas skirstomas įglobalinį, regioninį ir lokalinį. Globalinis atmosferos užterštumas apima visą Žemės rutulį irnepriklauso nuo taršos židinių išdėstymo, jį jaučia visi planetosgyventojai, kad ir kokiu atstumu nuo taršos židinio gyventų Dėl globalinio užterštumo gali pasikeisti atmosferos sandara irklimatas. Regioniniam užterštumui būdinga žalingų medžiagų migracija didelėseteritorijose. Pramonės įmonių, branduolinių sprogdinimų išmestas ir kitaisbūdais patekusias į orą smulkias daleles vėjas nuneša už kelių šimtų irnet tūkstančių kilometrų ir jos su lietumi iškrenta žemėn. Pastaraisiaisdešimtmečiais tiriant oro sudėtį pastebėta ,kad Anglijoje ir kitose VakarųEuropos stambiuosiuose pramonės centruose išmestos į orą dujos, dulkės beidūmai pasiekia Skandinavijos valstybes , jos neaplenkia ir mūsųrespublikos. Lokalinis atmosferos užterštumas bus tada, kai vienos ar keliųpramonės įmonių išmetamos dalelės iškrenta miesto arba aglomeracijosribose. Nuo lokalinio teršimo priklauso regioninio ir globalinioatmosferos užterštumo laipsnis. Šiuo metu daugiausia užterštas oras industrinių išsivysčiusiųvalstybių ribose , šiaurinėje Žemės rutulio dalyje. ➢ Globalinio atmosferos užterštumo poveikis klimatui. Klimatas yra dėl Saulės energijos poveikio vykstančių atmosferoje,žemyne ir vandenynuose sudėtingų fizikinių procesų pasekmė. Saulėssiunčiama energija sužadina oro judėjimą,vandens maišymąsi okeanuose,garinadrėgmę, suformuoja debesis, sužadina fotosintezę, atsispindėję nuo Žemėspaviršiaus infraraudonieji spinduliai sušildo apatinius troposferossluoksnius.Įšilusios apatiniuose atmosferos sluoksniuose oro masės kyla
aukštyn ir perneša energiją bei drėgmę į viršutinius sluoksnius, kurformuojasi debesys.Šilumos spinduliai gali prasiskverbti iš atmosferos įkosmosą tik aukščiau negu 5 km. nuo Žemės paviršiaus ,t.y. ten , kurmažiau vandens garų ir debesų. Apatiniai atmosferos sluoksniai – tai savita Žemės šiluminė skraistė. Vandenynai yra apie 100 kartų imlesni šilumainegu atmosfera: įšilę paviršiniai vandens sluoksniai maišosi su žemiauslūgsančiais kelto dešimčių metrų storymėje,bet ir pakanka , kad vandenynaitaptų milžiniškais “akumuliatoriais” ir turėtų didelę reikšmę Žemėsklimatui. Saulės siunčiama Žemei energija formuoja globalinį mūsų planetosklimatą. Miškų mažėjimas, naujų plotų panaudojimas žemės ūkiui,statyboms,vandens telkinių įrengimas , pramonės įmonių ir miestų skleidžiamos dulkės,dūmai, energija- visa tai gali pakeisti sąlygas Saulės skleidžiamaienergijai “įsisavinti”,sutrikdyti normalius gamtos procesus globaliniumastu. Dabar dar nėra pakankamai tikslių eksperimentais paremtų duomenųgalimoms globalinio atmosferos užterštumo pasekmėms nustatyti, jos tikprognozuojamos modeliuojant klimatą matematiniais metodais. Tokie darbaiatliekami įvairių šalių mokslo įstaigose. Sudarytų klimato modeliuapibrėžiama sistema, susidedanti iš atmosferos , sausumos, vandenynų, irsaulės energijos poveikis šiems komponentams. Modeliuojant klimatąapibrėžančius veiksnius ir procesus, išaiškėja galimos įvairiųantropogeninės veiklos variantų pasekmės. Dabartiniame civilizacijosvystymosi etape grėsmingiausios klimatui pasekmės gali būti padaugėjusanglies dioksido atmosferoje ir užteršus orą pramonės ,kalnakasybos įmonių,miestų išskiriamomis dulkėmis ir dūmais. Patekęs į atmosferą anglies dioksidas sugeria atsispindėjusią nuoŽemės paviršiaus šilumą ir dėl to oro temperatūra troposferoje kyla –atsiranda vadinamasis “šiltnamio efektas”. Kuo daugiau atmosferoje angliesdioksido,tuo oras Žemės paviršiuje šiltesnis. Skaičiavimai parodė ,kadpadvigubėjus anglies dioksido troposferoje, visame Žemės rutulio paviršiujetemperatūra gali pakilti 1,4C. Išmetamo į atmosferą anglies dioksidokiekis pasaulyje per paskutinius 30 metų padidėjo dvigubai.

[pic]

Specialistų nuomone ,dėl organinio kuro ir nuolatos didėjančiosanglies dioksido koncentracijos atmosferoje Žemės temperatūra 2000 metaisgali pakilti 1-2 C,o 2050 metais –3,5c,palyginus su XIX amžiaus pabaiga.Pakilus vidutinei temperatūrai keletą laipsnių, susidarytų palankiossąlygos tirpti Žemės poliarinėse srityse ir kalnynuose susikaupusiemsledams. Jiems ištirpus pasaulinio okeano vandens lygis pakiltų ir vanduoužlietų kontinentų žemumas. Oro temperatūros pakitimai turėtų pasekmių irūkiui.Yra apskaičiuota , kad pakilus oro temperatūrai 1C,pasaulinė maistoproduktų gamyba gali sumažėti 1-3%. Be to, pasikeistų agroklimatinės zonos– kai kuriuose rajonuose sąlygos žemės ūkiui liktų geresnės, o kituose –blogesnės, taip pat keistųsi natūralios ekosistemos. Ne visi ekologai šiaipaplitusiai “šiluminio efekto” hipotezei pritaria, nes kartu yra irpriešingai oro temperatūrą veikiančių faktorių. Priešingas efektas atsiranda, kai į atmosferą patenka daug dulkių,dūmų ir kitų neskaidrių smulkių dalelių. Šios aerozolinės prigimtiesdalelės keičia atmosferos optines savybes: oras tampa nebe toks skaidrus irsugeria didžiąją dalį Saulės radiacijos, dėl to į Žemės paviršių patenkamažiau šviesos spindulių ir, mažiau nuo jo atsispindi infraraudonųjųspindulių,”šiltnamio efektas” sumažėja arba , labai prisotinus aerozoliaisatmosferą, visai nustoja veikęs ir oro temperatūra Žemės paviršiujekrinta.Kai kuriu mokslininkų duomenimis,dabartiniu metu esančiosatmosferoje smulkios dalelės sumažina visame Žemės rutulyje oro temperatūrą1,76C. ➢ Lokalinis oro užterštumas ir jo pasekmės

Vietovės užterštumas priklauso ne vien nuo išmetamų teršalų kiekio iratstumo nuo taršos židinio, bet ir nuo vietos gamtinių sąlygų (reljefo,vėjo greičio, rūkų ir kt.), regiono apgyvendinimo sistemos, gyventojųtankumo, miesto plano struktūros, rajono funkcinio zonavimo.Vietovės , kurdažni štiliai, nėra vertikalaus oro maišymosi,sunkios dalelės ore išsilaikoilgiau negu pajūrio rajonuose, iškiliose vietovėse, kur meteorologinispotencialas yra aktyvesnis.Netgi tame pačiame mieste dėl skirtingų vietovėssavybių oro užterštumas nėra vienodas, jis proporcingas nuotoliui nuotaršos šaltinių. Žemesnėse teritorijose vėjo greičiai mažesni ir į orąpatekę teršalai lėčiau išsisklaido, daugiau jų nusėda. Labai dideliuosemiestuose susiformuoja savitas meteorologinis rėžimas, jų centruosetemperatūra būna 1,5-2 C aukštesnė negu periferiniuose rajonuose, vėjogreitis 30-40 % mažesnis negu atvirose erdvėse. Temperatūrų skirtumasmiestų centruose ir jų pakraščiuose veikia vėjo kryptį – susidaronuolatinis oro masių judėjimas iš periferijos į centrą, jo greitispriklauso nuo temperatūrų skirtumo ir gali padidėti 2-4m/s.Toks oro masiųjudėjimas paskleidžia orą teršiančias daleles po miesto teritoriją. Virš didmiesčių, aglomeracijų ir intensyviai urbanizuotų rajonųsusidaro iki 700 m aukščio nuo žemės paviršiaus šilumos gaubtas. Jame yramažesnis vėjo greitis , didesnė absoliuti ir santykinė drėgmė, lėtesnisvertikalus oro judėjimas, dagiau būna debesuotų dienų, silpnesnė saulėsradiacija ir dėl to labiau jaučiamas žalingas užteršto oro poveikis žmoniųsveikatai.Grėsminga situacija susidaro tada, kai vėjo greitis mažas,oklimatas drėgnas Todėl šilumos gaubte susikaupę teršalai maišosi suatmosferos drėgme, vertikali ir horizontali oro cirkuliacija būna mažesnėir susitelkusios žalingos dalelės sudaro labai kenksmingus žmogausorganizmui toksinius junginius – smogus. Jie dažnai nusineša daugeliožmonių gyvybes. 1952m. Londone dėl smogo per keturias dienas žuvo apie 4000žmonių, daugelis susirgo.Nors imtasi visų priemonių prieš smogą, 1956metais Londone ši nelaimė vėl pasikartojo, miestas neteko daugiau kaiptūkstančio gyventojų. Tokių masinių gyventojų apsinuodijimų pramonės įmoniųišmestomis atliekomis yra buvę JAV miestuose : LosAndžele,Niujorke,Čikagoje. Dažni smogai Tokijuje ir kituose pramonėsdidmiesčiuose. Užterštas oras iš lėto veikia žmogaus organizmą. Netgi nežymiospašalinių medžiagų, ypač sunkiųjų metalų, priemaišos ore kenkia normaliamorganizmų funkcionavimui. Pastebėta , kad atmosferos užterštumas yra vienaiš priežasčių , sukeliančių įvairias plaučių ligas, ypač plaučių vėžį.Medicinos statistika rodo, kad pramonės šalyse dažniau sergama vėžiu,užteršto oro rajonuose 5-10 metų trumpesnis vidutinis žmonių amžius. Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas,kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1.            anglies monoksidas – smalkės

2.            azoto oksidai

3.            sieros oksidai

4.            angliavandeniliai

5.            dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo. ➢ Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro:

Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms. CO2 + C ( 2COEsant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai angliesdvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje. 2CO2 ( 2CO + O2

Anglies monoksido šaltiniai:|Transportas |63,8 % ||Pramonė |9,6 % ||Kietų atliekų |7,8 % ||nukenksminimas | ||Stacionarus kuro |1,9 % ||deginimas | |

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus. CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis. Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jei jie nerūko. ➢ Azoto oksidai NO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos. Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:|Transportas |39,3 % || Stacionarus kuro deginimas |48,5 % ||Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % ||Pramonė |1,0 % |

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia esančios cemento gamyklos) Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia plaučius. Dirgina akių gleivinę. ➢ Sieros oksidai SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios specifinį kvapą dujos. Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:|Stacionarus kuro |73,5 % ||deginimas | ||Pramonė |22,0 % ||Transportas |2,4 % ||  Kietų atmatų |0,3 % ||nukenksminimas | |

Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros). Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. ➢ Angliavandeniliai Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:|Transportas |48,8 % ||(ypač automobiliai | ||benzininiais | ||varikliais) | ||Pramonė |14,4 % ||Stacionarus kuro |2,2 % ||deginimas | |

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės. ➢ Dulkės Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas Pagrindiniai teršimo šaltiniai:|Pramonė |26,5 % ||(Lietuvoj – cemento, | ||stiklo pramonė) | ||Kuro deginimas |31,4 % ||(daugiausia akmens | ||anglis) | |

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.

Nuo oro taršos nukenčia augalija ir gyvūnija, mažėja natūralių irkultūrinių biocenozių produktyvumas.Ypač pavojingas gyviesiems organizmamssieros dioksidas, kuris oro srovių toli nunešamas susijungia su vandensgarais, virsta rūgštimi ir iškrenta kartu su lietumi. ➢ Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.

Negalima nepaminėti ir pramonės nuostolių. Kai kurių pramonės šakų

(puslaidininkių, elektronikos) įmonių technologija reikalauja ypač švarausoro, tenka įrengti brangius oro valymo įrenginius, iškelti tokias įmones išmiestų, statyti prie didelių vandens baseinų, žaliuose masyvuose ir kitosevietose, kur mažiau užterštas oras. Užterštas oras ardo statybines medžiagas, ypač marmurą. Šiuo metuGraikijos visuomenė susirūpinusi senųjų antikos paminklų likimu. Kadaisestatyti akropoliai ir šventyklos išsilaikė mažai atmosferos paveikti. Tuotarpu per paskutinius keliasdešimt metų marmuras sutrūnijo tiek, kieknespėjo sunykti per tūkstantmečius. Mechaninės oro taršos židiniai skirstomi į tris grupes: ✓ Transporto priemonės ✓ Pramonės įmonės, energijos gamybos ✓ Buitiniai procesai ➢ Transporto priemonių tarša.Miestuose , kuriuose labai išplitusi automobilizacija, svarbiausias oroteršėjas yra automobilių vidaus degimo varikliai. Dirbant vidaus degimovarikliams, didžiausios anglies monoksido, angliavandenilių, benz(a)pirenokoncentracijos susidaro „tuščios” eigos, o azoto oksidų- maksimalausapkrovimo (pavyzdžiui, važiuojant įkalnėn) metu. Mažiausiai angliesmonoksido ir angliavandenilių išsiskiria važiuojant 50- 70 kilometrų pervalandą greičiu. Dirbant nesureguliuotam karbiuratoriui išmetamo angliesmonoksido koncentracija gali padidėti net 2- 3 kartus. Esant vienodamtransporto intensyvumui kenksmingų medžiagų koncentracijos plačiose gatvėseapie 30 % mažesnės nei siaurose. Autotransportui susikaupus prie sankryžų,šviesoforų, taip pat įkalnėse oro užterštumas dar padidėja. Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferossluoksnį, todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaikosklaidą, kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kaikurie išmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose,susidaro taip vadinamas „smogas”. Atmosferos taršos lygis priklauso nuo autotransporto intensyvumo ireismo organizavimo, gatvių važiuojamosios dalies pločio, vietovės reljefo,meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakoja transporto priemonės varikliotipas, galingumas, techninė būklė, darbo režimas, naudojamas kuras. Šiuometu automobiliams dažniausiai naudojamas benzinas, dyzelinis kuras, rečiau- dujos, nors pastarosios yra ekologiškai švaresnis kuras. ➢ ATMOSFEROS TARŠA 2000 METAIS KAUNE 1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėtiKauno municipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybėsaplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informacijąapie teritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyviainformacija, planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones. Kauno visuomenės sveikatos centras pagal municipalinio ekologiniomonitoringo programą vykdo atmosferos oro, šulinių bei atvirų telkiniųpaviršinio vandens ir triukšmo tyrimus. Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjųtaršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transportosukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70 proc. visos oro taršos. Įatmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiauteršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaussveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairiųcheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniaiteršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis(naudojant etiliuotą benziną). Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kad transporto sukeliama orotarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemos sutrikimus, astmą, plaučiųfunkcijos sumažėjimą, o taip pat ir priešlaikines mirtis. Daugelis teršalų,esančių automobilių išmetamose dujose pripažinti kancerogeniniaisjunginiais. Dažniausiai minimi kancerogenai – benzenas bei dyzelinio kurokietosios dalelės, taip pat formaldehidas, švino junginiai. Oro užterštumo poveikis skirtingas atskiriems individamspopuliacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai, pagyvenę žmonės,nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninės sistemos sutrikimų. Individualių lengvųjų automobilių skaičius mieste sparčiai didėja, tuo
tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleivių skaičius mažėja.

[pic]

Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m. atmosferos taršaanglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidu mažėjo. Tai išdalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oro užterštumaspagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nuo 1997 m. kai kuriais atvejaisvėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kauno visuomenės sveikatoscentro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose oro tyrimų postuose. Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000 metais 12miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azoto dioksido,formaldehido, sieros dioksido, dulkių ir švino vidutinės paroskoncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juosenustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį. [pic] [pic]

[pic] [pic] Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000metais viršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje,Panemunėje, formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švinokoncentracijos nė vienu atveju neviršijo DLK. Žinant,,kaip autotransportas neigiamai veikia aplinką, galimaparinkti tinkamas priemones jo žalai sumažinti. Jas galima skirti į trisgrupes: technologines, urbanistines ir organizacines.Radikaliausia technologinė oro taršos mažinimo priemonė yra pakeisti vidausdegimo variklius elektriniais varikliais. Šia kryptimi paskutiniaisdešimtmečiais daroma nemažai bandymų, tačiau rezultatai dar nėra tokiesėkmingi, kad būtų galima pradėti masinę elektrinių varikliųgamybą.Efektinga priemonė yra vartoti automobilių kurą su kuo mažesnėmissieros ir švino priemaišomis.Vartojant kaip kurą dujas, į aplinką taip patišmetama mažiau sveikatai žalingų medžiagų.Antai benziną pakeitus dyzelinu,išmetamų priemaišų sumažėja dvigubai.Paprasčiausias būdas taršai mažinti –gerai sureguliuoti vidaus degimo variklius, o tai kiekvieno ūkio irautomobilio savininko pareiga. Urbanistinės priemonės taikomos projektuojant transporto magistrales,gatves, aikštes, zonuojant miesto teritoriją. Kadangi tarša sumažėjagreičiau važiuojant, tikslinga įrengti daugiau greitkelių, mažinti sankryžųskaičių, didinti jų pralaidumą, žinoma jeigu šios priemonės nesumažinaeismo saugumo. Nuo užteršto oro daugiausia kenčia tie miesto žmonės , kuriegyvena arčiau magistralinių gatvių arba jose vaikšto. Mažose gyvenvietėseoro užterštumas sumažėja įrengus apvažuojamuosius kelius, o miestųgyvenamieji rajonai bus mažiau užteršti, kai magistralinės gatvės bustiesiamos per rajonus, kur mažai gyventojų. Organizacinės priemonės yra eismo reguliavimas ir transporto priemoniųparinkimas. Visuomeninis transportas ekologiniu požiūriu turi daugiauprivalumų už individualų, nes sunaudoja mažiau kuro ir išskiria mažiaužalingų medžiagų vienam keleiviui pervežti. Troleibusai, tramvajai, metroiš viso nenaudoja orą teršenčių degalų , tuo jos pranašesnės už vidausdegimo varikliais aprūpintą transportą. Taršai mažinti naudojami šie eismoreguliavimo būdai: koordinuotas eismas- žalioji banga; automatizuotastransporto srautų praleidimas sankryžose, panaudojant elektroniniusprietaisus. Panaudojus šias priemones, sankryžose susikaupia mažiau mašinų,jos trumpiau stovi padidėja vidutinis greitis magistralėje, sunaudojamamažiau degalų ir žinoma, išmetama į orą mažiau teršalų. Atmosferos sudėtį labai veikia aviacija.Oro transporto priemonės judaaukštai ir plačiai išsklaido teršalus, pastovūs taršos židiniai prie patžemės susidaro tik aerodromuose. Aviacijos neigiamas poveikis daugiausiapasireiškia fizine atmosferos tarša,todėl, ieškant būdų žalingiems orotransporto padariniams sušvelninti, pirmiausia siekiama sumažinti triukšmopoveikį aplinkai, kartu sumažėja ir mechaninė oro tarša.

➢ Priemonės prieš pramonės taršą. Priemonės oro baseino užterštumui sumažinti realizuojamos tobulinanttechnologiją pačiose įmonėse ir teritorijos bei miestų planavimosprendimais. Ekologinis gamybos uždavinys yra likviduoti aplinką teršiančiasatliekas čia pat vietoje ie užkirsti kelią joms pasklisti atmosferoje.Efektingas būdas patenkančių į orą junginių žalingumui sumažinti yratinkamos organinio kuro rūšies ir jo kokybės parinkimas.Mažiausiai sierosdioksido ir kitų nuodingų degimo produktų turi dujos, daugiausia teršiamasoras deginant naftą, mazutą ir akmens anglį. Technologijos procesųtobulinimo būdai: uždarų ciklų ir gamybos be atliekų arba su labai mažaisjų kiekiais diegimas, įrengimų hermetizavimas. Išskiriamų dujų ir dulkiųfizinis bei cheminis valymas sumažina patenkančių į orą priemaišųkiekį.Lietuvos pramones įmonėse vis daugiau naudojami naujausiųtechnologijų valymo įrenginių, kurie žymiai sumažina išmetamų teršalųkiekį. Svarbiausios yra urbanistinės ir organizacinės priemonės, numatomosrengiant techninę regionų ir miestų planavimo dokumentaciją. Jos būtųšitokios: 1. Tinkamas miesto teritorijos zonavimas pagal aplinkos užteršimo tikimybę ir gamtinio komplekso atsparumą oro taršai. 2. Taršos židinių atskyrimas nuo gyvenamų zonų ir rekreacijai skirtų teritorijų bei sanitarinių apsaugos zonų tarp jų įrengimas. 3. Teritorijų rėžimo nustatymas, atsižvelgiant įjų inžinerinį bei ekologinį zonavimą. 4. Tikslingas vietinių gamtos ir klimato sąlygų panaudojimas, kad mažiau pasklistų pramonės į orą išmetamos medžiagos.Kiekvienos statomos arba rekonstruojamos įmonės projekte turi būtinumatytas kompleksas priemonių, garantuojančių oro baseino švarąeksploatavimo metu. Įmonėse turi būti nuolatos kontroliuojama ir stebima,kad žalingų medžiagų koncentracija išsiskiriamose dulkėse ir dujoseneviršytu leistinų normų.Ypač griežta kontrolė turi būti tuose pramonėsrajonuose ir mazguose, kur į atmosferą patenka daug dūmų ir dulkių, oklimato sąlygos yra nepalankios. ➢ Buitinė tarša Miesto oro baseino švara priklauso ne vien nuo pramonės įmonių irtransporto veiklos. Daug orą teršiančių medžiagų išsiskiria deginant kurąbutuose ir visuomeniniuose pastatuose, pakyla į orą dulkių statybose kasanttranšėjas, judant mechanizmams, perkraunant statybų aikštelėse biriasmedžiagas, nemažai teršalų pasklinda atvirame ore deginant šiukšles,paliktus derlių nuėmus laukuose šiaudus, utilizuojant buitines ir gamybinesatliekas. Stambios šiluminės elektrinės, tiekiančios šilumą į gyvenamuosius irpramonės rajonus, paskleidžia ore mažiau teršalų, negu pavieniai išsimėtępo visą miestą šildymo įrengimai. Efektingas būdas šildymo įrengimųneigiamam poveikiui sumažinti yra šildymas mažiau nuodingų priemaišųturinčiu kuru ar elektra. Kad mažėtų įvairiopos buitinės taršos poveikis, tikslinga naudoti irorganizacines priemones: drausti šiukšlių deginimą mieste, centralizuotaijuos surinkti ir utilizuoti tam skirtose vietose, sutvarkyti statybųaikštelių privažiavimus, birių medžiagų laikymą ir vežiojimą, kad nuo žemėspakiltų kuo mažiau teršalų. Naudota literatūra: 1. Šešelgis K. Aplinkos sauga.- Vilnius Mokslas 1991.- 208p. 2. Pažinimo džiaugsmas – Valst. Enciklopedijų leidykla. 1992.-256p. 3. Kauno m. sveikatos centro internetinis puslapis