Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos
7b klasės moksleivio Aurimo Vaičiulevičiaus biologijos referatas
maisto produktuose, organizme ląstelėse.
Vandens reikšmė organizmui
Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra bendra. Vanduotirpina mineralines druskas, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Gyvybiniaiprocesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse esti pakankamai vandens.Senstant vyksta audinių dehidracija, o tai glaudžiai susiję su sulėtėjusiamedžiagų apykaita. Pagrindinė vandens reikšmė ta, kad organizme jis sudaroterpę, kurioje vyksta įvairiausios cheminės reakcijos. Įvairiausiuose mūsųaudiniuose ir organuose vandens yra nevienodai. Apskritai vanduo sudarodidžiausią organizmo dalį (apie 60 – 70 %). Naujagimių organizme vanduosudaro apie 75 % viso kūno svorio. Moterų organizme vandens 6 – 10 % mažiaunegu vyrų. Negaudamas vandens, žmogus gali išgyventi vos keletą dienų.Netekęs apie 12 – 20 % vandens, organizmas žūva apsinuodijęs savo patiesapykaitos produktais, šalinamais su skysčiais.
Vandens kiekis įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose ir organuose:| Organas ar audinys % | Organas ar audinys % || Kaulai | Kraujas ||45 |90 –92 || Oda | Seilės ||70 |99 – 99.5 || Raumenys 76 | Virškinimo sultys 97 || Širdis | Prakaitas ||78 |98 || Plaučiai | Smegenys 75 ||83 | || Inkstai | Kepenys 68||83 | |
Žmogaus, kuris sveria 65 kg. organizme yra apie 40 l. vandens. Iš joapie 25 l. yra ląstelėse; 95 % ląstelinio vandens esti laisvo ir apie 5 % –susijungusiu su baltymais. Maždaug 15 l vandens yra organizmo skysčiųsudėtyje. Senstant vandens kiekis organizme mažėja. Todėl manoma, kad vienaiš senėjimo priežasčių gali būti sumažėjęs koloidinių medžiagų gebėjimassujungti vandenį. Vandens reikšmė kur kas didesnė, negu manyta. Vanduo irjo disociacijos produktai (H2O → H + OH ), t.y. vandenilio ir hidroksilojonai, reikšmingi baltymų, lipidų, nukleino rūgščių, subląsteliniųorganelių ir ląstelių membranų struktūrai ir funkcijai. Vanduo yra blogas šilumos laidininkas. Jis labai padeda palaikytipastovią kūno temperatūrą, tuo sudarydamas palankias sąlygas įvairioms
fermentinėms reakcijoms. Su prakaitu išgarindamas 1l vandens, organizmasatpalaiduoja 585 kcal, arba 2451 kj, šilumos. Vanduo – tai pagrindinė vidinės organizmo terpės dalis,laiduojantijos judėjimą. Vandens molekulės deguonies ir vandenilio atomuoseelektronai išsidėstę specifiškai. Dėl šios savybės vanduo yra labai gerasdaugelio medžiagų tirpiklis. Su geriamu vandeniu ir kitais skysčiaisžmogaus organizmas gauna mineralinių medžiagų, taipogi ir įvairiųmikroelementų. Ypač vertingas organizmui dėl struktūros savybių yra vanduogautas iš tirpstančio ledo. Tirpstant ledui, padidėja šiluminis molekuliųjudėjimas, vyksta savaiminė difuzija ir vandens tūris sumažėja – ledasvirsta vandeniu. Toks vanduo skatina medžiagų apykaitos procesus, pasižymididesniu aktyvumu ir yra ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms. Dėl šiųpriežasčių ir tinka vartoti ledo gabalėlius su įvairiais gėrimais. Nuolatgerti virintą vandenį negerai, nes jame mažiau mineralinių druskų. Tačiauretkatrčiais įvairūs mineraliniai vandenys yra papildomas mikroelementųšaltinis. Taip pat dalį vandens žmogus gauna su maisto produktais.Pavyzdžiui, duonoje vandens yra apie 40 %, mėsoje – apie 70 %, piene – 90%. Su maisto produktais per dieną gaunama apie litrą vandens. Daugiausiavandens išgeriamasu įvairiais gėrimais, be to, dažnai geriamas ir grynasvanduo. Organizme oksiduojantis įvairioms maisto medžiagoms, pavyzdžiui,lipidams, baltymams, angliavandeniams, reakcijų metu pasigamina oksidacinisvanduo. To vandens per parą žmogaus organizme pasigamina apie 300 ml.Organizme oksiduojantis 1g lipidų, pasigamina 1,07 ml, 1g angliavandenių –0,55 ml ir vandens1g baltymų – 0,41. Taip pat vandens kiekis organizme yrapastovus dėl to, kad yra reguliuojamas. Pastovus vandens kiekis iraudiniuose bei organuose. Vandens iš organizmo yra pašalinama tiek kiek jogaunama; taigi susidaro vandens balansas. Vanduo iš organizmo šalinamas,pro plaučius, pro inkstus su šlapimu, pro odą su prakaitu, vandens garųpavidalu ir su išmatomis. Bet daugiausia vandens visgi yra pašalinama proinkstus. Atsižvelgiant į organizmo poreikius, su šlapimu pašalinama daugiauar mažiau druskų ir medžiagų apykaitos produktų; šitaip reguliuojamasmineralinių druskų ir medžiagų apykaitos produktų išskyrimas. Organizmovandens balansas gali šiek tiek svyruoti. Per parą jis vidutiniškai lygus 2– 3 litrams. Vasarą vandens suvartojama daugiau; tada jo norma –vidutiniškai 4 l. Karštą vasaros dieną dirbant sunkų fizinį darbą, suprakaitu gali pašalinti 10 – 14 l vandens. Nejuntamo prakaitavimo metu perparą pašalinama apie 500 – 800 ml vandens, kuriame esti apie 0,3 % NaCl.Labai prakaituojant, iš organizmo pašalinama nemažai druskų, todėl tadatroškuliui malšinti geriau gerti ne gryną, bet truputį pasūdytą ar gazuotą,mineraliną, parūgštintą, pasaldintą, taip pat vitaminizuotą vandenį. Karštųcechų darbininkams geriausiai tiktų cpecialiai tam tikslui paruoštas vanduosu reikiamu druskų ir vitaminų kiekiu, nes vandenyje tirpstantys vitaminaiirgi šalinami su prakaitu. Toks vanduo slopina troškulį ir dėl jo išorganizmo mažiau pašalinama druskų. Norint numalšinti troškulį, labaisvarbu gerti pamažu ir nedideliais gurkšneliais. Troškulio centras yrapagumburyje, o ji visų pirma dirgina vandens trūkumas organizmo vidinėjeterpėje. Troškulio centras glaudžiai susijęs su mitybos centru.Žmogaus organizmo vandens balansas| Gaunamas vanduo ml | Išskiriamas vanduo % || Su gėrimu 1500| Pro plaučius || |550 || Su maistu | Pro odą ||1000 |600 || Oksidacijos vanduo 300 | Su šlapimu || |1500 || | Su išmatomis || |150 || Iš viso: | Iš viso: ||1800 |2800 |
Valgant sūriai, rūgščiai, saldžiai ar vartojant daug prieskonių,vandens reikia daugiau. Pavyzdžiui, žmonės, kurie pripratę sūriai valgyti,vandens išgeria daugiau. Dėl to padidėja jų kraujo tūris ir kartu galipadidėti kraujospūdis. Nemažas vandens kiekis yra resekretuojamas iš virškinamojo trakto. Suseilėmis, skrandžio, kasos ir žarnų sultimis per parą į žmogausvirškinamajį traktą išsiskiria apie 8 l vandens, o su juo – ištirpusios
mineralinės druskos ir mikroelementai, vandenyje tirpūs vitaminai ir kt. Išvirškinamojo trakto jie vėl rezorbuojami į vidinę organizmo terpę. Toksreciklingas nuolat vyksta fiziologinėmis sąlygomis. Todėl viduriuojant irvemiant, organizmas gali netekti daug vandens, o tai trikdo apykaitosprocesus audiniuose. Per daug gerti vandens irgi nenaudinga; dėl topasunkėja širdies darbasir intensyviau skaldomi baltymai. Valgant maistą,turintį daug kalio ir kalcio, druskų, iš organizmo daugiau pašalinamavandens su šlapimu.1. D. Mikalauskaitė, “Mityba”
———————–[pic]